EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32011R1256

2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1256/2011, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010

OJ L 320, 3.12.2011, p. 3–11 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/1256/oj

3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/3


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1256/2011

2011 m. lapkričio 30 d.

kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, o konkrečiai – į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtą ataskaitą, taip pat į rekomendacijas, gautas iš Regioninių konsultacinių tarybų, nustatyti priemones, kuriomis būtų reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rajoną arba žvejybos rajonų grupę priemones, atitinkamais atvejais įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į Bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002;

(4)

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) turėtų būti nustatytas remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, ypač susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

(5)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl Baltijos jūros menkių išteklių leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai ir žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1098/2007, nustatančiame Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą (2) (toliau – Baltijos jūros menkių planas), nustatytas taisykles;

(6)

atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, gali būti nustatytas lankstesnis Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymas, nepakenkiant Baltijos jūros menkių plano tikslams ir nepadidinant žuvų mirtingumo. Naudojant tokį lankstumą būtų galima veiksmingiau valdyti žvejybos pastangas tais atvejais, kai kvotos valstybės narės laivynui nėra paskirstomos vienodai, taip pat tai sudarytų palankesnes sąlygas greitai reaguoti į pasikeitimus kvotomis. Todėl valstybei narei turėtų būti leidžiama su jos vėliava plaukiojantiems laivams skirti papildomų nebuvimo uoste dienų, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų su tos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų;

(7)

atsižvelgiant į naujausias mokslines rekomendacijas, jau 2011 m. reikėtų nustatyti tokį lankstesnį Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymą. Todėl 2010 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1124/2010, kuriuo nustatomos 2011 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės (3), II priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (4), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius atitinkamai su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir informavimu apie duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą. Todėl būtina nurodyti kodus, susijusius su iškraunamų žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekiais, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis;

(9)

pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (5), 2 straipsnį turi būti nustatyta, kuriems ištekliams taikomos įvairios tame reglamente nurodytos priemonės;

(10)

siekiant išvengti žvejybos veiklos nutraukimo ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, svarbu, kad tą žvejybą būtų galima pradėti 2012 m. sausio 1 d. Tačiau kadangi Reglamentas (ES) Nr. 1124/2010 taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., šio reglamento nuostatos, leidžiančios Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos pastangų valdymo lankstumą, turėtų būti taikomos nuo 2011 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti nedelsiant jį paskelbus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1124/2010 nuostatos dėl Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos galimybių valdymo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas ES laivams, vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (6) I priede;

b)   Baltijos jūra– ICES 22–32 pakvadračiai;

c)   ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

d)   bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kasmet leidžiamas sužvejoti kiekvieno ištekliaus kiekis;

e)   kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f)   nebuvimo uoste diena– nepertraukiamas 24 valandų laikotarpis, kuriuo laivas nebūna uoste, arba šio laikotarpio dalis.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, tokių BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos I priede.

5 straipsnis

Specialios nuostatos dėl paskirstymo

1.   Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomam kiekiui, kurį leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

neišnaudotai kvotos daliai pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems galioja mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

6 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

a)

tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios valstybės narės laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba

b)

sužvejotą kiekį sudaro Sąjungos kvotos dalis, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota.

7 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1.   Žvejybos pastangų apribojimai nustatyti II priede.

2.   1 dalyje nurodyti apribojimai taip pat taikomi ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį tiems pakvadračiams netaikyti to reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte, 3, 4 bei 5 dalyse ir 13 straipsnyje nustatytų apribojimų.

3.   1 dalyje nurodyti apribojimai netaikomi ICES 28.1 pakvadračiui, nebent Komisija yra priėmusi sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 4 dalį, kad tam pakvadračiui taikomi Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3, 4 bei 5 dalyse nustatyti apribojimai.

III   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

9 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1124/2010 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1124/2010 II priedas pakeičiamas šio reglamento III priede pateiktu tekstu.

10 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI


(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 248, 2007 9 22, p. 1.

(3)  OL L 318, 2010 12 4, p. 1.

(4)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(5)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(6)  OL L 349, 2005 12 31, p. 1.


I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI ES LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI (PAGAL RŪŠĮ IR RAJONĄ)

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus.

Šio reglamento taikymo tikslais pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus

HER

Atlantinė silkė

Gadus morhua

COD

Atlantinė menkė

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Salmo salar

SAL

Atlantinė lašiša

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas


Rūšis

:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

:

30–31 pakvadračiai

HER/3D30.; HER/3D31.

Suomija

86 905

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

19 095

Sąjunga

106 000

BLSK

106 000


Rūšis

:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

:

22–24 pakvadračiai

HER/3B23.; HER/3C22.; HER/3D24.

Danija

2 930

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

11 532

Suomija

1

Lenkija

2 719

Švedija

3 718

Sąjunga

20 900

BLSK

20 900


Rūšis

:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių ES vandenys

HER/3D25.; HER/3D26.; HER/3D27.; HER/3D28.; HER/3D29.; HER/3D32.

Danija

1 725

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

457

Estija

8 810

Suomija

17 197

Latvija

2 174

Lietuva

2 289

Lenkija

19 537

Švedija

26 228

Sąjunga

78 417

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

:

28.1 pakvadratis

HER/03D.RG

Estija

14 120

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Latvija

16 456

Sąjunga

30 576

BLSK

30 576


Rūšis

:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

:

25–32 pakvadračių ES vandenys

COD/3D25.; COD/3D26.; COD/3D27.; COD/3D28.; COD/3D29.; COD/3D30.; COD/3D31.; COD/3D32.

Danija

15 587

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

6 200

Estija

1 519

Suomija

1 193

Latvija

5 795

Lietuva

3 818

Lenkija

17 947

Švedija

15 791

Sąjunga

67 850

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

:

22–24 pakvadračiai

COD/3B23.; COD/3C22.; COD/3D24.

Danija

9 298

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

4 546

Estija

206

Suomija

183

Latvija

769

Lietuva

499

Lenkija

2 487

Švedija

3 312

Sąjunga

21 300

BLSK

21 300


Rūšis

:

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

:

22–32 pakvadračių ES vandenys

PLE/3B23.; PLE/3C22.; PLE/3D24.; PLE/3D25.; PLE/3D26.; PLE/3D27.; PLE/3D28.; PLE/3D29.; PLE/3D30.; PLE/3D31.; PLE/3D32.

Danija

2 070

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

230

Lenkija

433

Švedija

156

Sąjunga

2 889

BLSK

2 889


Rūšis

:

Atlantinė lašiša

Salmo salar

Zona

:

22–31 pakvadračių ES vandenys

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

Danija

25 396 (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

2 826 (1)

Estija

2 581 (1)

Suomija

31 667 (1)

Latvija

16 153 (1)

Lietuva

1 899 (1)

Lenkija

7 704 (1)

Švedija

34 327 (1)

Sąjunga

122 553 (1)

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinė lašiša

Salmo salar

Zona

:

32 pakvadračio ES vandenys

SAL/3D32.

Estija

1 581 (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Suomija

13 838 (2)

Sąjunga

15 419 (2)

BLSK

Netaikoma


Rūšis

:

Atlantinis šprotas ir susijusi priegauda

Sprattus sprattus

Zona

:

22–32 pakvadračių ES vandenys

SPR/3B23.; SPR/3C22.; SPR/3D24.; SPR/3D25.; SPR/3D26.; SPR/3D27.; SPR/3D28.; SPR/3D29.; SPR/3D30.; SPR/3D31.; SPR/3D32.

Danija

22 218

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

14 076

Estija

25 800

Suomija

11 631

Latvija

31 160

Lietuva

11 272

Lenkija

66 128

Švedija

42 952

Sąjunga

225 237 (3)

BLSK

Netaikoma


(1)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(2)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(3)  Bent 92 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Atlantinių silkių priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 8 % BLSK.


II PRIEDAS

ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

1.

Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, žvejojantiems tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais, nustato ne daugiau nei:

a)

163 nebuvimo uoste dienas ICES 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas; ir

b)

160 nebuvimo uoste dienų ICES 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

2.

Didžiausias nebuvimo uoste dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 dalyje apibrėžtais žvejybos įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio nebuvimo uoste dienų, skirtų plaukioti viename iš šių dviejų rajonų, skaičiaus.

3.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių ir kai tai reikalinga veiksmingam žvejybos galimybių valdymui, valstybė narė gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti papildomą nebuvimo uoste dienų skaičių, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų laivų, kurie plaukioja su jos vėliava ir kuriems taikomas pastangų tame rajone apribojimas ir kai kiekvieno laivo, iš kurio išskaičiuojamos dienos, pajėgumas, išreikštas kW, yra lygus laivų, kuriems skiriama papildomų dienų, pajėgumui arba už jį didesnis. Laivų, kuriems skiriama papildomų nebuvimo uoste dienų, skaičius negali viršyti 10 % bendro visų atitinkamos valstybės narės laivų, nurodytų 1 punkte, skaičiaus.


III PRIEDAS

„II PRIEDAS

ŽVEJYBOS PASTANGŲ APRIBOJIMAI

1.

Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, žvejojantiems tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, žiauniniais tinklaičiais, pinkliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 90 mm ar daugiau, inkarinėmis ūdomis, ūdomis, išskyrus dreifuojančias ūdas, skrituliais ir kapeliais, nustato ne daugiau nei:

a)

163 nebuvimo uoste dienas ICES 22–24 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo balandžio 1 d. iki 30 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies a punktas; ir

b)

160 nebuvimo uoste dienų ICES 25–28 pakvadračiuose, išskyrus laikotarpį nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d., kai taikomas Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 8 straipsnio 1 dalies b punktas.

2.

Didžiausias nebuvimo uoste dienų, kai laivas gali plaukioti abiejuose 1 dalies a ir b punktuose nurodytuose žvejybos rajonuose ir žvejoti 1 dalyje apibrėžtais žvejybos įrankiais, skaičius per metus negali viršyti didžiausio nebuvimo uoste dienų, skirtų plaukioti viename iš šių dviejų rajonų, skaičiaus.

3.

Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių ir kai tai reikalinga veiksmingam žvejybos galimybių valdymui, valstybė narė gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti papildomą nebuvimo uoste dienų skaičių, kai tiek pat nebuvimo uoste dienų yra išskaičiuojama iš kitų laivų, kurie plaukioja su jos vėliava ir kuriems taikomas pastangų tame rajone apribojimas ir kai kiekvieno laivo, iš kurio išskaičiuojamos dienos, pajėgumas, išreikštas kW, yra lygus laivų, kuriems skiriama papildomų dienų, pajėgumui arba už jį didesnis. Laivų, kuriems skiriama papildomų nebuvimo uoste dienų, skaičius negali viršyti 10 % bendro visų atitinkamos valstybės narės laivų, nurodytų 1 punkte, skaičiaus.“


Top