23.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 246/5

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 147 straipsnio 1 dalį Sąjunga siekti didelio užimtumo padeda skatindama valstybių narių bendradarbiavimą bei remdama, o prireikus ir papildydama, jų veiklą;

(2)

pagal SESV 153 straipsnio 1 dalį Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su darbo sąlygomis, iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracija ir kova su socialine atskirtimi;

(3)

pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi kovoti, inter alia, su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę ir kartų solidarumą;

(4)

SESV 174 straipsnyje pripažįstama, kad kai kurie Sąjungos regionai turi didelių ir nuolatinių demografinių problemų, kurios gali kenkti jų vystymuisi ir kurioms gali prireikti ypatingo dėmesio, jei Sąjunga nori siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos;

(5)

pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį Sąjunga pripažįsta ir gerbia pagyvenusių žmonių teisę gyventi oriai ir nepriklausomai bei dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

(6)

senėjimas, be abejonės, yra visai Europos visuomenei ir visoms jos kartoms iškilusi problema, ir taip pat yra susijęs su kartų solidarumo ir su šeimos vaidmens klausimu;

(7)

asmenų, kuriems netrukus sukaks 60 ir daugiau metų, sudaroma Sąjungos gyventojų dalis didės daug greičiau negu kada nors anksčiau. Tai labai teigiamas reiškinys, nes tai logiškas sveikatos ir gyvenimo kokybės gerėjimo rezultatas. Nepaisant to, dėl šių demografinių pokyčių Sąjunga susiduria su ne viena problema;

(8)

keliuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose pripažinta būtinybė spręsti visuomenės senėjimo poveikio Europos socialiniams modeliams klausimą. Svarbiausias atsakas į šį spartų amžiaus struktūros pokytį yra sukurti ilgalaikę aktyvaus senėjimo kultūrą ir taip užtikrinti, kad žmonės, kuriems netrukus sukaks 60 metų, ir vyresni žmonės, kurių grupė sparčiai auga, kurie iš esmės yra sveikesni ir labiau išsilavinę nei bet kuri kita ankstesnė amžiaus grupė, turėtų daugiau galimybių dirbti ir aktyviai dalyvauti šeimos ir visuomenės gyvenime, įskaitant savanorišką veiklą, mokymąsi visą gyvenimą, kultūrinę raišką ir sportą;

(9)

pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, aktyvus senėjimas – optimalių sveikatos, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir saugumo galimybių užtikrinimas siekiant pagerinti senstančių žmonių gyvenimo kokybę. Aktyvus senėjimas – tai galimybė žmonėms realizuoti savo galimybes dėl fizinės, visuomeninės ir psichinės gyvenimo gerovės, dalyvauti visuomenės gyvenime, kai užtikrinama jų tinkama apsauga, saugumas ir priežiūra, kai prireikia pagalbos. Vadinasi, skatinant aktyvų senėjimą reikia laikytis daugialypio požiūrio ir plėtoti atsakomybę bei teikti nuolatinę paramą visiems asmenims;

(10)

Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012) veikla turėtų remtis Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų (2010) ir Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011) patirtimi, todėl reikia skatinti šių Europos metų ir Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų (2012) (toliau – Europos metai) sąveiką;

(11)

kadangi vyresnio amžiaus žmonių dalis Europoje didėja ir gerėja bendra jų sveikatos būklė, skatinti visų, ypač vyresnio amžiaus, asmenų sveiką senėjimą palaikant jų gyvybingumą ir orumą yra dar svarbiau nei anksčiau, užtikrinant, be kita ko, galimybes naudotis tinkamomis ir kokybiškomis sveikatos priežiūros, ilgalaikės priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, rengiant programas, kurias taikant būtų skatinama sveikatos rizikos dėl senėjimo prevencija. Dėl sveiko senėjimo darbo rinkoje gali padaugėti vyresnio amžiaus žmonių, jie gali ilgiau būti aktyvūs visuomenėje, galima gerinti kiekvieno jų gyvenimo kokybę ir riboti sveikatos, socialinės rūpybos ir pensijų sistemų naštą;

(12)

nuomonę apie Sąjungoje kylančias demografines problemas ir galimybes jas spręsti Komisija išdėstė 2006 m. spalio 12 d. komunikate „Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe“, 2007 m. gegužės 10 d. komunikate „Skatinti kartų solidarumą“ ir 2009 m. balandžio 29 d. komunikate „Sprendžiant ES visuomenės senėjimo daromo poveikio klausimą“ (2009 m. senėjimo ataskaita);

(13)

vyresnių kartų įvairovė Europos Sąjungoje vis didės. Taigi, būtina aktyviai remti lygias galimybes ir skatinti dalyvavimą. Aktyvūs piliečiai iš įvairios aplinkos vienija visuomenę, skatina integraciją ir prisideda prie ekonomikos augimo;

(14)

2007 m. vasario 22 d. Taryba ir valstybių narių vyriausybių vadovai, susitikę Taryboje, priėmė rezoliuciją „Demografinių pokyčių Europoje galimybės ir iššūkiai: vyresnio amžiaus žmonių įnašas į ekonominį ir socialinį vystymąsi“, kurioje pabrėžiamas poreikis didinti tiek aktyvaus dalyvavimo galimybes vyresnio amžiaus žmonėms, įskaitant tas galimybes, kurias teikia savanoriškas darbas, tiek naujas ekonomikos galimybes („sidabrinė ekonomika“), atsirandančias didėjant vyresnio amžiaus žmonių poreikiui gauti tam tikrų prekių ir paslaugų, taip pat joje pabrėžiama teigiamo vyresnio amžiaus žmonių įvaizdžio visuomenėje svarba;

(15)

2009 m. birželio 8 d. Taryba priėmė išvadas „Moterų ir vyrų lygios galimybės: aktyvus ir orus senėjimas“, kuriose pripažįstama, kad visoje Sąjungoje vyresnio amžiaus žmonės patiria rimtų sunkumų norėdami veikliai gyventi ir oriai senėti, o valstybėms narėms ir Komisijai siūloma nemažai priemonių, įskaitant veiklaus senėjimo politikos skatinimą, atsižvelgiant į skirtingą padėtį įvairiose valstybėse narėse ir į įvairias problemas, su kuriomis susiduria moterys ir vyrai;

(16)

2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė išvadas „Sveikas ir orus senėjimas“, kuriose Komisija, be kita ko, raginama „plėtoti sąmoningumo ugdymo veiklą siekiant skatinti veiklų senėjimą, įskaitant galimybę 2012 m. paskelbti Europos veiklaus senėjimo ir kartų solidarumo metais“;

(17)

2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ Komisija pabrėžė, kad siekiant socialinės sanglaudos ir didesnio našumo Sąjungai svarbu skatinti sveiką ir aktyvų visuomenės senėjimą. 2010 m. lapkričio 23 d. Komisija kaip dalį Europos 2020 m. strategijos patvirtino pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“, pagal kurią valstybės narės turėtų ypač skatinti aktyvaus senėjimo politiką. 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija taip pat patvirtino pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platforma: Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos programa“. Siekiant tų tikslų reikalingi visų lygių valdžios ir įvairių nevyriausybinių suinteresuotųjų šalių veiksmai; savo ruožtu jie gali būti remiami Sąjungos lygmeniu vykdant Europos metų veiklą, skirtą informuotumui didinti ir keitimuisi geros praktikos pavyzdžiais skatinti. Nacionaliniai koordinatoriai turėtų pasirūpinti, kad nacionaliniai veiksmai būtų koordinuojami ir derėtų su bendrais Europos metų tikslais. Be to, turėtų būti planuojama, kad dalyvaus ir kitos institucijos bei suinteresuotieji subjektai;

(18)

2010 m. birželio 7 d. Taryba priėmė išvadas dėl aktyvaus senėjimo, kuriose Komisija raginama „tęsti pasirengimą 2012-iesiems metams – Europos aktyvaus senėjimo metams, kuriais galima daug dėmesio skirti aktyvaus senėjimo ir šio reiškinio indėlio siekiant kartų solidarumo privalumams ir skelbti daug žadančias iniciatyvas, kuriomis būtų visais lygiais remiamas aktyvus senėjimas“;

(19)

2010 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Demografijos problema ir kartų solidarumas“, ragindamas valstybes nares aktyvų senėjimą nustatyti vienu iš ateinančių metų prioritetų. Be to, rezoliucijoje pabrėžta, kad Europos metais reikėtų itin atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių indėlį į visuomenės gyvenimą ir sudaryti galimybes skatinti kartų solidarumą, bendradarbiavimą ir supratimą ir skatinti vyresnio amžiaus žmones ir jaunimą dirbti kartu;

(20)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto nuomonėse taip pat pabrėžiama, jog svarbu, kad Europoje būtų aktyvaus senėjimo kultūra, inter alia, pabrėžiant įvairių kartų sveikatos priežiūros vertę;

(21)

2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimo 2010/707/ES „Dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių“ (3) 7 ir 8 gairėmis valstybės narės raginamos didinti dalyvavimą darbo rinkoje pasitelkiant politiką, kuria skatinamas aktyvus senėjimas, didinamas vyresnio amžiaus žmonių užimtumo lygis skatinant darbo organizavimo naujoves ir gerinamas vyresnio amžiaus darbuotojų gebėjimas įsidarbinti tobulinant jų gebėjimus ir įtraukiant juos į mokymosi visą gyvenimą programas. 10 gairėje pabrėžiamas poreikis tobulinti socialinės apsaugos sistemas, mokymosi visą gyvenimą ir aktyvios įtraukties politiką, kad įvairiais gyvenimo etapais žmonėms būtų sudaromos galimybės, jie būtų apsaugomi nuo skurdo ir socialinės atskirties pavojaus ir būtų skatinamas aktyvus jų dalyvavimas visuomenės gyvenime;

(22)

komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ – 2010 m. gegužės 19 d. priimtoje strategijos „Europa 2020“ pirmoje pavyzdinėje iniciatyvoje – Komisija pabrėžė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pritaikymo ir paslaugų svarbą oriam senėjimui, visų pirma siūlydama geriau vykdyti bendrą programą „Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka (KGPA)“. Europos skaitmeninėje darbotvarkėje taip pat rekomenduojama imtis koordinuotų veiksmų visų Europos gyventojų, įskaitant itin gausią vyresnio amžiaus žmonių grupę (150 mln. arba maždaug 30 % visų piliečių skaičiaus), kurie niekada nėra naudojęsi internetu, skaitmeniniam raštingumui didinti. Didinant naujų technologijų naudojimo galimybes ir rengiant su šių technologijų naudojimu susijusius mokymus dar labiau pagerėtų vyresnio amžiaus žmonių galimybės;

(23)

Komisija siūlo pradėti Inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje (AHAIP) pagal strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“. AHAIP norima pasiekti, kad piliečiai galėtų ilgiau gyventi savarankiškai ir būti geros sveikatos, ir iki 2020 m. dvejais metais padidinti vidutinį sveiko gyvenimo metų skaičių;.

(24)

Komisija įgyvendina 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios, kurioje, atsižvelgiant į dažną negalios ir senėjimo sąsają, numatyti atitinkami vyresnio amžiaus žmonėms skirti veiksmai. Visų pirma tai yra veiksmai, susiję su prieinamumu taikant principą „tinkama visiems“. Veiksmai, skirti savarankiškam gyvenimui ir įtraukčiai į bendruomenę remti, įskaitant veiksmus, skirtus neįgaliems vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikia didelės paramos ir kurių poreikiai sudėtingi, kurie yra itin pažeidžiami ir linkę į socialinę atskirtį, taip pat yra svarbūs. Be to, Sąjunga ir visos valstybės narės pasirašė Jungtinių Tautų Konvenciją dėl žmonių su negalia teisių, kurioje, inter alia, išdėstytos atitinkamos nuostatos dėl vyresnio amžiaus žmonių;

(25)

Europos kartų solidarumo diena minima kasmet balandžio 29 d. Ji suteikia Sąjungai puikią galimybę peržvelgti savo įsipareigojimus stiprinti kartų solidarumą ir bendradarbiavimą siekiant skatinti sąžiningą ir tvarią visuomenę;

(26)

šiuo sprendimu nustatomas finansavimo dydis, kuris biudžeto valdymo institucijai bus svarbiausias orientacinis dydis, kaip nurodyta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (4) 37 punkte;

(27)

aktyviam senėjimui taip pat skirtos keli Sąjungos fondai, iniciatyvos ir veiksmų planai, kaip antai Europos socialinis fondas (5), Europos regioninės plėtros fondas (6), programa „Progress“ (7), Mokymosi visą gyvenimą programa (8), ypač jos programa „Grundtvig“, Bendrijos sveikatos programa (9), konkrečios Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos IRT bei socialinių ir ekonomikos mokslų ir humanitarinių mokslų programos (10), „Senėjimo informacinėje visuomenėje“ veiksmų planas, bendra KGPA programa (11), Konkurencingumo ir naujovių bendra programa (12) ir bandomieji vyresnio amžiaus žmonėms skirtų IRT diegimo projektai, parengiamųjų socialinio turizmo veiksmų programa „Calypso“ ir Mobilumo mieste veiksmų planas;

(28)

siekiant užtikrinti įvairių organizacijų dalyvavimą, Europos metais reikėtų kiek įmanoma supaprastinti mažesnės apimties renginių organizavimą ir veiklos vykdymą;

(29)

reikėtų skatinti susijusių Sąjungos masto tinklų dalyvavimą Europos metų renginiuose ir jį atitinkamai finansiškai remti;

(30)

kadangi Europos aktyvaus senėjimo metų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad tam reikia tarpvalstybinių informacijos mainų ir geros praktikos pavyzdžių sklaidos visoje Sąjungoje, ir kadangi dėl veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

didinti bendrą informuotumą apie aktyvaus senėjimo vertę ir įvairius jo aspektus ir užtikrinti, kad jam skiriama pakankamai dėmesio visų lygmenų suinteresuotųjų subjektų politinėse darbotvarkėse siekiant atkreipti dėmesį ir labiau pripažinti naudą, kurią vyresnio amžiaus žmonės gali duoti visuomenei, skatinti aktyvų senėjimą, kartų solidarumą ir visų asmenų gyvybingumą ir orumą, taip pat labiau stengtis sutelkti vyresnio amžiaus žmonių potencialą nepaisant jų kilmės, ir suteikti jiems galimybę gyventi nepriklausomai;

b)

skatinti diskusijas, keistis informacija ir plėtoti valstybių narių ir visų lygių suinteresuotųjų subjektų abipusį mokymąsi, siekiant propaguoti aktyvaus senėjimo politiką, nustatyti ir skleisti gerą patirtį ir skatinti bendradarbiavimą ir įvairaus pobūdžio sąveiką;

c)

sudaryti pagrindą įsipareigojimams ir konkretiems veiksmams, kad Sąjunga, valstybės narės ir visų lygių suinteresuotieji subjektai, įtraukdami pilietinę visuomenę, socialinius partnerius ir verslo subjektus ir itin daug dėmesio skirdami informacinių strategijų skatinimui, vykdydami konkrečią veiklą galėtų plėtoti naujoviškus sprendimus, politiką ir ilgalaikes strategijas, įskaitant visapusiškas su užimtumu ir darbu susijusias amžiaus valdymo strategijas, ir siekti konkrečių su aktyviu senėjimu ir kartų solidarumu susijusių tikslų;

d)

skatinti veiksmus, kurie padėtų panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus, įveikti su amžiumi susijusius stereotipus ir panaikinti kliūtis, ypač gebėjimo įsidarbinti srityje.

a)

konferencijos, renginiai ir iniciatyvos, kuriuose aktyviai dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, ir kuriais siekiama skatinti diskusijas, didinti informuotumą ir skatinti aktyviau prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kuriais daromas tvarus ir ilgalaikis poveikis;

b)

informacinės, skatinimo ir švietimo kampanijos, kuriose naudojama žiniasklaida;

c)

informacijos mainai ir patirties bei geros praktikos pavyzdžiai, kuriais siekiama Europos metų tikslų, inter alia, naudojant atvirojo koordinavimo metodą ir suinteresuotųjų subjektų sukurtus kontaktų tinklus;

d)

Sąjungos, valstybės ar regioninio masto moksliniai tyrimai, apklausos ir rezultatų sklaida, dėmesį skiriant tam, kokį ekonominį ir socialinį poveikį daro aktyvaus senėjimo ir aktyviam senėjimui palankios politikos skatinimas.

a)

valstybės narės;

b)

šalys kandidatės;

c)

Vakarų Balkanų šalys; ir

d)

Europos laisvos prekybos asociacijos valstybės narės, prisijungusios prie Europos ekonominės erdvės susitarimo.