11.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 327/1

(1)

2007 m. kovo 8 ir 9 d. susitikime Europos Vadovų Taryba pritarė, kad siekiant didinti įmonių Sąjungoje konkurencingumą, reikėtų iki 2012 m. įmonėms tenkančią administracinę naštą sumažinti 25 %.

(2)

Komisija nurodė, kad kai kurios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB (4) bendrovėms nustatytos prievolės yra pernelyg apsunkinančios.

(3)

Siekiant sumažinti įmones Sąjungoje slegiančią naštą iki būtino minimumo kartu nepažeidžiant investuotojų apsaugos ir tinkamo Sąjungos vertybinių popierių rinkų veikimo, reikia persvarstyti tas prievoles.

(4)

Pagal Direktyvą 2003/71/EB Komisija turi įvertinti tos direktyvos taikymą praėjus penkeriems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir prireikus pateikti pasiūlymus dėl jos persvarstymo. Atlikus tą vertinimą, nustatyta, kad norint supaprastinti ir pagerinti Direktyvos 2003/71/EB taikymą, didinti jos veiksmingumą ir stiprinti tarptautinį Sąjungos konkurencingumą prisidedant prie administracinės naštos mažinimo, reikėtų pakeisti tam tikras jos nuostatas.

(5)

Atsižvelgdama į aukšto lygio darbo grupės dėl finansinės priežiūros ES ataskaitos (de Larosière ataskaita) išvadas, 2009 m. rugsėjo 23 d. Komisija pateikė konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų, kad būtų sukurta Europos finansų priežiūros institucijų sistema, kurią sudarytų nacionalinių finansų priežiūros institucijų, veikiančių kartu su naujosiomis Europos priežiūros institucijomis, tinklas. Viena iš tų naujųjų institucijų, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), turėtų pakeisti Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komitetą.

(6)

Siekiant teisinio tikrumo ir veiksmingumo, reikėtų paaiškinti, kaip pagal Direktyvą 2003/71/EB apskaičiuojamos didžiausių pasiūlymo sumų ribos. Visa tam tikrų toje direktyvoje nurodytų pasiūlymų apmokėjimo suma turėtų būti skaičiuojama visos Sąjungos pagrindu.

(7)

Neviešo vertybinių popierių platinimo atveju investicinės įmonės ir kredito įstaigos turėtų turėti teisę laikyti kvalifikuotais investuotojais tuos asmenis ir subjektus, kurie nurodyti 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (5) II priedo I dalies 1–4 punktuose, ir kitus asmenis ir subjektus, kurie laikomi profesionaliais klientais, arba kurie pripažinti tinkamomis sandorio šalimis pagal Direktyvą 2004/39/EB. Investicinės įmonės, kurios gali ir toliau laikyti profesionalius klientus profesionaliais pagal Direktyvos 2004/39/EB 71 straipsnio 6 dalį, turėtų galėti laikyti šiuos klientus kvalifikuotais investuotojais pagal šią direktyvą. Toks atitinkamų direktyvų 2003/71/EB ir 2004/39/EB nuostatų suderinimas galėtų sumažinti sunkumų, su kuriais investicinės įmonės susiduria neviešo platinimo atveju, ir jų dėl to patiriamų išlaidų, nes įmonės galėtų apibrėžti asmenis ir subjektus, kuriems turi būti skirtas platinimas, remdamosi savo profesionalių klientų ir tinkamų sandorio šalių sąrašu. Emitentas turėtų galėti remtis profesionalių klientų ir tinkamų sandorio šalių sąrašu, parengtu pagal Direktyvos 2004/39/EB II priedą. Todėl reikėtų išplėsti Direktyvoje 2003/71/EB pateiktą termino „kvalifikuotas investuotojas“ apibrėžtį, įtraukiant į ją tuos asmenis ir subjektus, ir neturėtų būti išsaugota atskira registrų tvarka.

(8)

Tinkamo ir išsamaus Sąjungos teisės taikymo užtikrinimas – pagrindinė būtina sąlyga siekiant finansų rinkų vientisumo, veiksmingumo ir sklandaus veikimo. Tikimasi, kad Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukūrimas padės pasiekti minėtąjį tikslą, priimant vienodas taisykles ir skatinant nuoseklesnį požiūrį prospektų patikrinimo ir patvirtinimo klausimu. Komisija turėtų iš naujo apsvarstyti Direktyvos 2003/71/EB 2 straipsnio 1 dalies m punkto ii papunktį, susijusį su ne kapitalo vertybinių popierių, kurių vieneto nominalas mažesnis nei 1 000 EUR, emitentams taikomu buveinės valstybės narės nustatymo apribojimu. Po to persvarstymo ji turėtų nuspręsti, ar nuostata turėtų likti, ar ji turėtų būti panaikinta.

(9)

Direktyvos 2003/71/EB 3 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nustatyta 50 000 EUR riba nebeatspindi skirtumo tarp mažmeninių ir profesionalių investuotojų turint mintyje pajėgumus investuoti, nes pasirodo, jog net mažmeniniai investuotojai pastaruoju metu yra investavę daugiau kaip 50 000 EUR vieno sandorio metu. Dėl tos priežasties tikslinga padidinti minėtąją ribą ir atitinkamai iš dalies pakeisti kitas nuostatas, kuriose minima ši riba. Reikėtų atitinkamai pakoreguoti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/109/EB (6). Po to pakoregavimo atsižvelgiant į nepasibaigusį skolos vertybinių popierių galiojimo laikotarpį turėtų būti numatyta sąlyga dėl naujų nuostatų netaikymo, susijusi su Direktyvos 2004/109/EB 8 straipsnio 1 dalies b punktu, 18 straipsnio 3 dalimi ir 20 straipsnio 6 dalimi, skolos vertybinių popierių, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR ir kuriais jau leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje prieš įsigaliojant šiai direktyvai, atžvilgiu.

(10)

Emitento ar už prospekto sudarymą atsakingo asmens sudarytame galiojančiame prospekte, su kuriuo visuomenė gali susipažinti per galutinį vertybinių popierių platinimą per finansinius tarpininkus arba vėliau perparduodant vertybinius popierius, teikiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investicijų. Todėl vertybinius popierius platinantys ar vėliau juos perparduodantys finansiniai tarpininkai turėtų turėti teisę remtis pradiniu emitento ar už prospekto sudarymą atsakingo asmens paskelbtu prospektu, kol jis galioja ir deramai papildomas pagal Direktyvos 2003/71/EB 9 ir 16 straipsnius, o emitentas ar asmuo, atsakingas už prospekto sudarymą, sutinka, kad jis būtų naudojamas. Emitentas ar už prospekto sudarymą atsakingas asmuo turėtų galėti nustatyti savo sutikimo sąlygas. Sutikimas, įskaitant ir visas su juo susijusias sąlygas, turėtų būti pateikiamas raštiškame susijusių šalių susitarime, kuris suteikia galimybę susijusioms šalims įvertinti, ar vertybinių popierių perpardavimas ar galutinis platinimas atitinka susitarimą. Tuo atveju, kai duodamas sutikimas naudoti prospektą, už prospekte pateikiamą informaciją ir už galutinių sąlygų pateikimą bazinio prospekto atveju turėtų būti atsakingas emitentas arba už pradinio prospekto sudarymą atsakingas asmuo, ir neturėtų būti reikalaujama jokio kito prospekto. Tačiau jeigu emitentas ar asmuo, atsakingas už tokio pradinio prospekto sudarymą, nesutinka, kad jis būtų naudojamas, finansinis tarpininkas turėtų paskelbti naują prospektą. Tokiu atveju už prospekte pateikiamą informaciją, įskaitant visą informaciją, įtraukiamą nuorodos būdu, ir galutines sąlygas bazinio prospektu atveju, turėtų būti atsakingas finansinis tarpininkas.

(11)

Siekiant, kad būtų veiksmingai taikoma 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (7), Direktyva 2003/71/EB ir Direktyva 2004/109/EB, ir siekiant, kad būtų paaiškintos pagrindinės diferenciacijos ir dubliavimosi problemos, Komisija turėtų apibrėžti kiekvieną iš terminų: „pirminė rinka“, „antrinė rinka“ ir „viešas pasiūlymas“.

(12)

Atsakomybės tvarka valstybėse narėse labai skiriasi dėl nacionalinės kompetencijos civilinės teisės srityje. Siekiant valstybėse narėse nustatyti ir kontroliuoti priemones Europos Komisija turėtų sudaryti valstybių narių taikomos tvarkos lyginamąją lentelę.

(13)

Direktyvos 2003/71/EB 4 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta, kad prievolė skelbti prospektą netaikoma akcijų, kurios siūlomos, paskirstomos ar bus paskirstomos nemokamai esamiems akcininkams, atveju. Pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalies e punktą prievolė skelbti prospektą visiškai netaikoma vertybinių popierių pasiūlymo, kurio visas apmokėjimas yra mažesnis nei 100 000 EUR, atveju. Dėl šios nuostatos atleidimas nuo prievolės, nustatytas 4 straipsnio 1 dalies d punkte, yra nereikalingas, nes nemokamo pasiūlymo atvejis patenka į 3 straipsnio 2 dalies e punkto taikymo sritį.

(14)

Dabartiniai atleidimai nuo prievolės skelbti vertybinių popierių, kurie siūlomi, paskirstomi ar bus paskirstomi esamiems ar buvusiems darbuotojams ar direktoriams, prospektą yra pernelyg ribojantys, kad būtų naudingi daugumai darbdavių, taikančių darbuotojų akcijų schemas Sąjungoje. Darbuotojų dalyvavimas Sąjungoje yra labai svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriose įmonės sėkmė galėtų labai priklausyti nuo atskirų darbuotojų. Todėl neturėtų būti jokio reikalavimo sudaryti pasiūlymų, kurie pateikiami pagal bet kurios Sąjungos įmonės darbuotojų akcijų schemą, prospektus. Kai vertybiniais popieriais neleidžiama prekiauti, emitentui netaikomi atitinkami reikalavimai nuolat atskleisti informaciją ir piktnaudžiavimo rinka taisyklės. Todėl prireikus darbdaviai arba susijusios įmonės turėtų atnaujinti Direktyvos 2003/71/EB 4 straipsnio 1 dalies e punkte numatytą dokumentą, kad būtų tinkamai įvertinti vertybiniai popieriai. Atleidimas nuo prievolės taip pat turėtų būti taikomas teikiant pasiūlymus visuomenei ir įtraukiant į prekybos sąrašą ne Sąjungoje registruotas įmones, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje arba trečiosios šalies rinkoje. Antruoju atveju Komisija turi būti priėmusi teigiamą sprendimą dėl trečiosios šalies atitinkamo rinkų reguliavimo teisinės ir priežiūros sistemos atitikties, kad būtų galima atleisti nuo prievolės. Tai leistų Sąjungos darbuotojams turėti prieigą prie aktualios informacijos apie įmonę.

(15)

Prospekto santrauka turėtų būti pagrindinis mažmeninių investuotojų informacijos šaltinis. Ji turėtų būti atskira prospekto dalis ir turėtų būti trumpa, paprasta, aiški ir lengvai suprantama tiksliniams investuotojams. Dėmesys joje turėtų būti sutelktas į pagrindinę informaciją, kurios reikia investuotojams, kad jie galėtų nuspręsti, kuriuos vertybinių popierių pasiūlymus ir įtraukimo į prekybos sąrašą atvejus svarstyti toliau. Tokia pagrindinė informacija turėtų apimti pagrindines charakteristikas ir rizikas, susijusias su emitentu, bet kokiu garantu ir vertybiniais popieriais, kurie yra siūlomi arba įtraukti į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą. Santraukoje taip pat turėtų būti pateikiamos bendrosios pasiūlymo sąlygos, įskaitant numatomą mokestį, kurį emitentas arba siūlytojas ima iš investuotojo, ir nurodoma bendra numatoma išlaidų suma, kadangi jos gali būti didelės. Be to, joje investuotojai turėtų būti informuojami apie visas teises, susijusias su vertybiniais popieriais, ir apie investavimo į atitinkamus vertybinius popierius riziką. Santraukos formatas turėtų būti nustatytas taip, kad būtų galima palyginti panašių produktų santraukas užtikrinant, kad atitinkama informacija būtų visuomet pateikiama toje pačioje santraukos pozicijoje.

(16)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jokiam asmeniui nebūtų numatyta civilinė atsakomybė tik dėl santraukos, įskaitant bet kokį jos vertimą, nebent ji būtų klaidinanti, netiksli ar nederėtų su atitinkamomis prospekto dalimis. Santraukoje turėtų būti aiškiai pateikiamas atitinkamas įspėjimas.

(17)

Reikėtų paaiškinti, kad bazinio prospekto galutinėse sąlygose turėtų būti pateikiama tik informacija, susijusi su vertybinių popierių raštu, kuri yra speciali tai emisijai, ir kuri gali būti nustatyta tik konkrečios emisijos metu. Tokia informacija gali, pavyzdžiui, apimti tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį, emisijos kainą, išpirkimo terminą, bet kurią atkarpą, vykdymo datą, vykdymo kainą, išpirkimo kainą ir kitas sąlygas, kurios nebuvo žinomos sudarant prospektą. Kita nauja informacija, kuri gali turėti įtakos emitento ir vertybinių popierių įvertinimui, turėtų paprastai būti nurodoma prospekto priede. Be to, siekiant, kad būtų įvykdyta prievolė pateikti pagrindinę informaciją ir baziniame prospekte, emitentai turėtų derinti santrauką su atitinkamomis galutinių sąlygų dalimis taip, kad tai būtų lengvai prieinama investuotojams. Tais atvejais neturėtų būti reikalaujama atskiro patvirtinimo.

(18)

Siekiant didinti pirmumo teisių kapitalo vertybinių popierių emisijų veiksmingumą ir deramai atsižvelgti į emitentų dydį nepažeidžiant investuotojų apsaugos, reikėtų nustatyti proporcingą informacijos atskleidimo tvarką akcijų pasiūlymams esamiems akcininkams, kurie gali pasirašyti tas akcijas arba parduoti teisę pasirašyti akcijas, MVĮ pasiūlymams ir mažesnės rinkos kapitalizacijos emitentų (t. y. mažų bendrovių, kurių akcijos įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą) pasiūlymams ir Direktyvos 2003/71/EB 1 straipsnio 2 dalies j punkte minimų ne kapitalo vertybinių popierių, kuriuos išleidžia kredito įstaigos, pasiūlymams. Kai tokios kredito įstaigos išleidžia vertybinius popierius, kurių apmokėjimas mažesnis nei tame straipsnyje nurodyta riba, tačiau pasirenka šioje direktyvoje numatytą tvarką ir todėl sudaro prospektą, jos turėtų turėti teisę pasinaudoti atitinkama proporcinga informacijos atskleidimo tvarka. Proporcinga informacijos atskleidimo tvarka pirmumo teisių emisijų atveju turėtų būti taikoma, kai siūlomos akcijos yra tokios pačios klasės kaip ir emitento akcijos, kurios yra įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą arba kuriomis leista prekiauti Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte apibrėžtoje daugiašalėje prekybos sistemoje, jei šiai sistemai taikomi tinkami reikalavimai nuolat atskleisti informaciją ir piktnaudžiavimo rinka taisyklės. Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) turėtų paskelbti minėtųjų sąlygų gaires, kad kompetentingos institucijos galėtų laikytis nuoseklaus požiūrio.

(19)

Valstybės narės gausiai skelbia informaciją apie savo finansinę padėtį ir visuomenė paprastai gali su ja susipažinti. Kai už siūlomus vertybinius popierius garantuoja kuri nors Europos Sąjungos valstybė narė, emitentas neturėtų būti įpareigojamas teikti prospekte informaciją apie tą valstybę narę, kuri veikia kaip garantas.

(20)

Siekiant geresnio teisinio tikrumo prospektas turėtų pradėti galioti jį patvirtinus, o patvirtinimo datą gali nesunkiai patikrinti kompetentinga institucija. Be to, siekiant užtikrinti didesnį lankstumą emitentams, jie taip pat turėtų galėti pasirinkti atnaujinti registracijos dokumentą ir pagal prospektų papildymo procedūrą.

(21)

Įsigaliojus Direktyvai 2004/109/EB, Direktyvoje 2003/71/EB emitentui nustatyta prievolė kasmet pateikti dokumentą, kuriame esanti arba nurodoma visa informacija, paskelbta per 12 mėnesių iki prospekto išleidimo, tapo dviguba prievole, todėl ją reikėtų panaikinti. Dėl to registracijos dokumentas, užuot jį atnaujinus pagal Direktyvos 2003/71/EB 10 straipsnį, turėtų būti atnaujinamas priede arba vertybinių popierių rašte.

(22)

Internetas padeda lengvai prieiti prie informacijos. Siekiant užtikrinti, kad investuotojai lengviau galėtų susipažinti su informacija, prospektas turėtų visuomet būti skelbiamas elektronine forma atitinkamame tinklalapyje. Kai už prospekto sudarymą atsakingas ne emitentas, o kitas asmuo, užtektų, kad tas asmuo prospektą paskelbtų savo tinklalapyje.

(23)

Siekiant geresnio teisinio tikrumo reikėtų paaiškinti, kuriuo momentu nebetaikomas reikalavimas skelbti prospekto priedą ir teisė atsiimti sutikimą. Į tas nuostatas turėtų būti žvelgiama atskirai. Prievolė papildyti prospektą turėtų baigtis, kai pasiūlymas galutinai uždaromas arba kai pradedama prekyba tokiais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kas įvyks vėliau. Kita vertus, teise atsiimti sutikimą turėtų būti galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai prospektas susijęs su vertybinių popierių pasiūlymu visuomenei ir jei naujas veiksnys, klaida ar netikslumas atsirado prieš galutinai uždarant pasiūlymą visuomenei ir prieš išduodant vertybinius popierius. Taigi teisė atsiimti sutikimą susijusi su momentu, kada atsiranda naujas veiksnys, klaida ar netikslumas, dėl kurių turi būti skelbiamas priedas, ir suponuoja, kad tos naujos aplinkybės susidarė, kol pasiūlymas dar nebuvo uždarytas ir prieš išduodant vertybinius popierius.

(24)

Kai prospektas papildomas, Sąjungos lygmeniu suderinus terminą, per kurį investuotojai gali pasinaudoti teise atsiimti anksčiau duotą sutikimą, būtų užtikrintas tikrumas tarpvalstybinius vertybinių popierių pasiūlymus teikiantiems emitentams. Siekiant užtikrinti lankstumą valstybių narių, kuriose šis terminas tradiciškai yra ilgesnis, emitentams, emitentas arba siūlytojas turėtų turėti galimybę savo valia pratęsti terminą pasinaudoti tokia teise. Siekiant geresnio teisinio tikrumo, prospekto priede turėtų būti apibrėžti atvejai, kada nebegalima pasinaudoti teise atsiimti sutikimą.

(25)

Už prospekto patvirtinimą atsakinga institucija apie prospekto patvirtinimo pažymą, kuri skirta priimančiųjų valstybių narių institucijoms pagal Direktyvą 2003/71/EB, taip pat turėtų pranešti ir emitentui ar už prospekto sudarymą atsakingam asmeniui, kad emitentas ar už prospekto sudarymą atsakingas asmuo būtų užtikrintas, jog pranešimas faktiškai pateiktas, ir žinotų, kada tai atlikta.

(26)

Priemonės, kurių reikia šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtinamos priimant įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 291 straipsnį. Ypač svarbu, kad Europos Parlamentas gautų priemonių ir įgyvendinimo aktų projektus, taip pat visą kitą reikiamą informaciją, kol Komisija nėra priėmusi sprendimo dėl prospektų, sudaromų konkrečioje trečiojoje šalyje, atitikties.

(27)

Siekiant laikytis Direktyvos 2003/71/EB 41 konstatuojamojoje dalyje nustatytų principų, atsižvelgti į techninius finansų rinkų pokyčius ir tiksliai apibrėžti Direktyvoje 2003/71/EB nustatytus reikalavimus, Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotus teisės aktus pagal SESV 290 straipsnį. Visų pirma, deleguoti teisės aktai gali būti reikalingi atnaujinant šioje direktyvoje ir Direktyvoje 2003/71/EB nustatytas ribas ir mažesnės rinkos kapitalizacijos bei MVĮ apibrėžtis bei tiksliai apibrėžiant santraukos išsamų turinį ir konkrečią formą remiantis diskusijų, kurias sukėlė 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikatas dėl mažmeninių investicinių produktų paketų, rezultatais kiek įmanoma labiau suderinant su vertybiniais popieriais susijusios santraukos turinį ir formą su šiais rezultatais, užkertant kelią dokumentų dubliavimuisi ir galimiems neaiškumams investuotojams bei siekiant mažinti išlaidas.

(28)

Europos Parlamentas ir Taryba per tris mėnesius nuo pranešimo dienos turėtų galėti pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva, turėtų būti galima tą laikotarpį pratęsti svarbiose, susirūpinimą keliančiose srityse trims mėnesiams. Taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų būti sudarytos galimybės informuoti kitas institucijas apie savo ketinimą nepareikšti prieštaravimų. Šitaip anksti tvirtinti deleguotus teisės aktus ypač tinkama tuomet, kai reikia laikytis galutinių terminų, pavyzdžiui, kai pagrindiniame teisės akte yra nustatyti Komisijos deleguotų teisės aktų priėmimo tvarkaraščiai.

(29)

Deklaracijoje 39 dėl SESV 290 straipsnio, pridėtoje prie Tarpvyriausybinės konferencijos, patvirtinusios 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytą Lisabonos sutartį, Baigiamojo akto, Konferencija atkreipė dėmesį į Komisijos ketinimą toliau konsultuotis su valstybių narių paskirtais ekspertais rengiant deleguotų teisės aktų finansinių paslaugų srityje projektus pagal jos nusistovėjusią praktiką.

(30)

Kadangi šios direktyvos tikslo, būtent sumažinti administracinę naštą, susijusią su prospekto skelbimu, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ir įtraukiami į prekybos reguliuojamose rinkose Sąjungoje sąrašus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų masto bei poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(31)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB,

1.

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

6 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau valstybės narės užtikrina, kad jokia civilinė atsakomybė nebūtų taikoma jokiam asmeniui tik dėl santraukos, įskaitant bet kokį jos vertimą, nebent ji yra klaidinanti, netiksli ar nenuosekli skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis arba joje, skaitant kartu su kitomis prospekto dalimis, nepateikiama pagrindinė informacija, kuria siekiama padėti investuotojams svarstant galimybę investuoti į šiuos vertybinius popierius. Santraukoje tuo tikslu aiškiai pateikiamas įspėjimas.“

7.

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10.

10 straipsnis išbraukiamas.

11.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12.

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tokiu atveju vertybinių popierių rašte pateikiama informacija, kuri įprastai būtų pateikiama registracijos dokumente, jei po paskutinio atnaujinto registracijos dokumento, įvyktų esminis pasikeitimas ar naujas pokytis, galintis turėti įtakos investuotojų vertinimui, nebent ši informacija būtų pateikiama priede pagal 16 straipsnį. Vertybinių popierių ir santraukos raštai tvirtinami atskirai.“

13.

13 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Siekdama atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir tiksliai apibrėžti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, Komisija, pasinaudodama teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 24a straipsnį ir laikydamasi 24b ir 24c straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina priemones, susijusias su sąlygoms, kuriomis laikotarpiai gali būti koreguojami.“

14.

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15.

15 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Siekdama atsižvelgti į techninius pokyčius finansų rinkose ir tiksliai apibrėžti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, Komisija, pasinaudodama teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 24a straipsnį ir laikydamasi 24b ir 24c straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina priemones, susijusias su platinimu reklamų, skelbiančių ketinimą siūlyti vertybinius popierius visuomenei arba įtraukimą į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ypač prieš pateikiant prospektą visuomenei arba prieš pasirašymo atidarymą, ir susijusias su šio straipsnio 4 dalimi.“

16.

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Prospekto priedai

1.   Kiekvienas svarbus naujas veiksnys, svarbi klaida ar netikslumas, susiję su prospekte nurodyta informacija ir galintys turėti įtakos vertybinių popierių įvertinimui, atsirandantys ar pastebėti po to, kai prospektas patvirtinamas ir prieš galutinį pasiūlymo visuomenei uždarymą arba laiką, kai pradedama prekyba reguliuojamoje rinkoje, atsižvelgiant į tai, kas įvyks vėliau, nurodoma prospekto priede. Toks priedas patvirtinamas tokiu pat būdu ne ilgiau kaip per septynias darbo dienas ir paskelbiamas laikantis bent jau tokių pat nuostatų, kurios buvo taikomos skelbiant pradinį prospektą. Taip pat papildoma santrauka ir bet kokie jos vertimai, jei būtina atsižvelgti į naują priede esančią informaciją.

2.   Kai prospektas susijęs su vertybinių popierių pasiūlymu visuomenei, investuotojai, kurie jau sutiko įsigyti arba pasirašyti vertybinius popierius prieš paskelbiant priedą, turi teisę, kuria gali pasinaudoti per dvi darbo dienas nuo priedo paskelbimo, atsiimti savo sutikimus, jeigu 1 dalyje nurodytas naujas veiksnys, klaida ar netikslumas atsirado prieš galutinai uždarant pasiūlymą visuomenei ir prieš perduodant vertybinius popierius. Emitentas arba siūlytojas gali pratęsti tą terminą. Galutinė pasinaudojimo teise atsiimti sutikimą data nurodoma priede.“

17.

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Buveinės valstybės narės kompetentinga institucija emitento arba už prospekto sudarymą atsakingo asmens prašymu per tris darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo arba, jei prašymas pateikiamas kartu su prospekto projektu, per vieną darbo dieną nuo prospekto patvirtinimo, pateikia priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai patvirtinimo pažymą, liudijančią, kad prospektas sudarytas pagal šią direktyvą, ir to prospekto kopiją. Kai taikoma, prie to pranešimo pridedamas santraukos, parengtos emitento arba už prospekto sudarymą atsakingo asmens atsakomybe, vertimas. Tokia pat procedūra taikoma ir bet kokiam prospekto priedui. Emitentui ar už prospekto sudarymą atsakingam asmeniui taip pat pranešama apie patvirtinimo pažymą tuo pat metu kaip ir priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.“

18.

19 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Kai siekiama įtraukimo į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą ne kapitalo vertybinių popierių, kurių vieneto nominalas siekia mažiausiai 100 000 EUR, vienoje ar keliose valstybėse narėse, prospektas sudaromas arba kalba, priimta buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingų institucijų, arba kalba, įprasta tarptautinių finansų sričiai, emitento, siūlytojo arba asmens, kuris prašo įtraukimo, pasirinkimu. Valstybės narės gali nuspręsti savo nacionalinės teisės aktuose reikalauti, kad santrauka būtų sudaroma jų oficialiąja kalba ar kalbomis.“

19.

20 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3.   Komisija, pasinaudodama teise priimti deleguotus teisės aktus pagal 24a straipsnį ir laikydamasi 24b ir 24c straipsniuose nustatytų sąlygų, patvirtina priemones, kuriomis siekiama nustatyti bendruosius atitikties kriterijus, grindžiamus 5 ir 7 straipsniuose išdėstytais reikalavimais.“

20.

21 straipsnio 4 dalies d punkte žodžiai „jos įgyvendinimo priemonių“ pakeičiami žodžiais „joje nurodytų deleguotų teisės aktų“.

21.

Įterpiami šie straipsniai:

„24a straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 1 straipsnio 4 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 8 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus deleguotus teisės aktus ketverių metų laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešiems mėnesius iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 24b straipsnį.

2.   Kai tik Komisija priima deleguotą teisės aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 24b ir 24c straipsniuose nustatytų sąlygų.

24b straipsnis

Delegavimo atšaukimas

1.   Europos Parlamentas arba Taryba bet kuriuo metu atšaukti 1 straipsnio 4 dalyje, 2 straipsnio 4 dalyje, 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 8 dalyje, 15 straipsnio 7 dalyje arba 20 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą įgaliojimų delegavimą.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

24c straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotų teisės aktų

1.   Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per tris mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.

2.   Jeigu praėjus pirmoje dalyje nurodytam laikotarpiui nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jo nuostatose nurodytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti anksčiau nei baigiasi tas laikotarpis, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad nepareikš prieštaravimų.

3.   Jei Europos Parlamentas arba Taryba per pirmoje dalyje nurodytą laikotarpį pareiškia prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis neįsigalioja. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija nurodo prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto priežastis.“

22.

I priedo I skirsnio C skyriuje, III ir IV skirsniuose, II priedo II skirsnyje, III priedo II ir III skirsniuose ir IV priedo trečioje įtraukoje „svarbiausia informacija“ keičiama „esmine informacija“.

1.

2 straipsnio 1 dalies i punkto i papunktis pakeičiamas taip:

2.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

18 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kai į susirinkimą kviečiami tik skolos vertybinių popierių, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR, savininkai, emitentas gali susitikimo vieta pasirinkti bet kurią valstybę narę, su sąlyga, kad toje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.

Pirmoje pastraipoje minimas pasirinkimas taip pat taikomas skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti Sąjungos reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, savininkams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neapmokėti, su sąlyga, kad emitento pasirinktoje valstybėje narėje yra prieinamos visos priemonės ir reikalinga informacija, kuri tokiems savininkams sudarytų galimybes pasinaudoti savo teisėmis.“

4.

20 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Nukrypstant nuo 1–4 dalių, kai vertybiniais popieriais, kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 100 000 EUR arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 100 000 EUR, yra leidžiama prekiauti vienos arba kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, reglamentuojama informacija turi būti viešai atskleista, priklausomai nuo emitento arba asmens, kuris be emitento sutikimo pateikė prašymą dėl leidimo, pasirinkimo, arba jo buveinės ir priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms priimtina kalba, arba tarptautinių finansų sferoje įprasta kalba.

Pirmoje pastraipoje minima nukrypti leidžianti nuostata taikoma ir skolos vertybinių popierių, kuriais leista prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje anksčiau nei 2010 m. gruodžio 31 d. ir kurių vieneto nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 50 000 EUR, arba, jeigu skolos vertybinių popierių vertė išreikšta ne eurais, jų vieneto nominalioji vertė jų išleidimo metu prilygsta ne mažiau kaip 50 000 EUR, emitentams tol, kol šie skolos vertybiniai popieriai neišpirkti.“