27.5.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 128/15

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 436/2009

2009 m. gegužės 26 d.

kuriuo nustatoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogynų registrui, privalomajam deklaravimui ir rinkai stebėti reikalingos informacijos kaupimui, vyno produktų lydraščiams ir vyno sektoriuje privalomiems pildyti žurnalams tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1493/1999, (EB) Nr. 1782/2003, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 3/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2392/86 bei (EB) Nr. 1493/1999 (1), ypač į jo 115 straipsnio 2 dalį ir 121 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 479/2008 pakeista ankstesnė tvarka, vyno sektoriui nustatyta 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo (2), ir nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. panaikintas 1986 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2392/86 dėl Bendrijos vynuogynų registro steigimo (3).

(2)	Šiuo metu privalomoji informacija ir vynuogynų registro atnaujinimo ir stebėjimo nuostatos yra nustatytos Reglamente (EEB) Nr. 2392/86, o vynuogynų registro steigimo taisyklės nustatytos Komisijos reglamente (EEB) Nr. 649/87 (4).

(3)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 108 straipsnyje nustatyta, kad kai kurios valstybės narės privalo tvarkyti vynuogynų registrą, kuriame pateikiama naujausia informacija apie gamybos potencialą.

(4)	Todėl reikėtų Reglamentą (EEB) Nr. 649/87 panaikinti ir priimti nuostatas dėl vynuogynų registro.

(5)

Pagrindiniai vynuogynų registro tikslai – gamybos potencialo stebėjimas ir kontrolė. Reglamento (EB) Nr. 479/2008 116 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad su plotais susijusios administravimo ir kontrolės procedūros būtų suderintos su Integruotąja administravimo ir kontrolės sistema (IAKS). Labai svarbu nustatyti, kad ūkininkų ir vynuogių auginimo sklypų identifikavimas būtų suderintas su IAKS.

(6)	Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos ir kartu nepakenkti vynuogynų registro steigimo tikslams, svarbu, kad nebūtų reikalaujama rinkti duomenų iš ūkininkų, kurių gamybos apimtis labai nedidelė.

(7)

Siekiant užtikrinti praktinį vynuogynų registro taikymą, duomenys, kurie turi būti pateikti šiame registre, turi atitikti duomenis, kurių reikalaujama pagal Komisijos reglamento (EB) 555/2008 (5), kuriuo nustatytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei, IV antraštinę dalį (gamybos potencialas).

(8)	Siekiant užtikrinti vynuogininkystės srityje turimų duomenų nuoseklumą svarbu, kad duomenys, surinkti remiantis 1979 m. vasario 5 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 357/79 dėl vynuogynų statistinių tyrimų (6), visų pirma vynuogių auginimo sklypo apsodinimo metu, būtų įtraukti į vynuogynų registrą.

(9)	Siekiant užtikrinti, kad registre pateikiami duomenys nuolat atitiktų tikrąją vynuogininkystės padėtį, būtina nustatyti, kad jie būtų visą laiką atnaujinami ir sistemingai tikrinami.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 111 straipsnyje nurodyta, kad vynuogių, skirtų vyno gamybai, gamintojai ir misos bei vyno gamintojai kiekvienais metais deklaruoja iš paskutiniojo derliaus pagamintą kiekį, o vyno ir misos gamintojai bei pardavėjai, išskyrus mažmenininkus, kiekvienais metais deklaruoja turimas atsargas. Ten pat nustatyta, kad valstybės narės taip pat gali reikalauti, jog vynuogių pardavėjai kiekvienais metais deklaruotų parduotą produktų kiekį.

(11)	Siekiant palengvinti deklaracijų duomenų apdorojimą, tikslinga kiekvieną atskiram kompetentingam administraciniam vienetui pateiktą deklaraciją laikyti nepriklausoma nuo kitų deklaracijų, kurias tas pats gamintojas gali būti pateikęs kitoms valstybės narės administracinėms tarnyboms.

(12)

Tačiau gamintojai, kurie visą būtiną informaciją pateikia bendroje vyno gamybos deklaracijoje, neprivalo parengti dviejų deklaracijų. Tik labai smulkūs gamintojai gali būti atleisti nuo įpareigojimo pateikti deklaracijas, kadangi jų pagaminta produkcija sudaro tik labai nedidelę visos Bendrijoje pagamintos produkcijos dalį.

(13)	Taip pat turi būti nustatyta deklaravimo prievolė ūkinės veiklos vykdytojams, kurie vynuogininkystės produkciją perleidžia iki nustatytų deklaravimo terminų.

(14)	Siekiant palengvinti rinkos valdymo operacijas, reikėtų nustatyti galutinį deklaracijų parengimo terminą. Kadangi skirtingose valstybėse narėse vynuogių derlius nuimamas skirtingu laiku, reikia nustatyti skirtingus galutinius deklaracijų parengimo terminus.

(15)	Kad šį reglamentą būtų lengviau taikyti, informacija, kuri turi būti pateikta deklaracijoje, turėtų būti čia išdėstyta lentelėse, tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kuria forma ūkinės veiklos vykdytojai ją pateiks.

(16)	Įvairiose administracinės veiklos srityse rankinis duomenų įrašymas palaipsniui pakeičiamas kompiuteriniu duomenų įvedimu. Todėl pageidautina, kad ir teikiant privalomąsias deklaracijas būtų naudojamos kompiuterinės ir elektroninės priemonės.

(17)	Valstybėms narėms, turinčioms išsamų vynuogynų registrą, turi būti leista naudotis tam tikrais šio registro duomenimis, pavyzdžiui, informacija apie vynuogynų plotą. Todėl patartina tam tikromis aplinkybėmis gamintojus atleisti nuo vynuogynų ploto deklaravimo.

(18)

Valstybėms narėms, kurių vynuogynų plotas neviršija 500 ha, o vyno gamybos apimtis neviršija 50 000 hektolitrų, turi būti suteikta teisė deklaracijose nepateikti tam tikrų duomenų ir atleisti gamintojus nuo prievolės pateikti vieną ar kitą šių deklaracijų, atsižvelgiant į sąlygas, kurias dar reikės nustatyti.

(19)	Turi būti nustatyti terminai, iki kurių surinkti duomenys privalo būti centralizuotai apdoroti nacionaliniu lygmeniu.

(20)

Dabar atitinkamos informacijos apie vyno sektoriaus produkciją ir atsargas galima gauti tik remiantis derliaus ir atsargų deklaracijomis, pateiktomis įvairių suinteresuotųjų asmenų. Todėl reikia imtis atitinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad suinteresuotieji asmenys šias deklaracijas teiktų ir kad jos būtų išsamios ir tikslios, o nepateikusiems deklaracijos, taip pat pateikusiems klaidingas ar neišsamias deklaracijas, numatyti nuobaudas.

(21)	Dėl tos pačios priežasties reikėtų nustatyti terminus, iki kurių valstybės narės turi surinkti visus duomenis ir juos nusiųsti Komisijai, ir duomenų siuntimo būdą.

(22)

Siekiant užtikrinti vyno rinkos priežiūrą, būtina apie šią rinką turėti tam tikrų duomenų. Be duomenų, pateiktų įvairių deklaracijų suvestinėse, reikalingi duomenys apie turimą vyno kiekį ir vartojimą, taip pat vyno kainą. Todėl valstybės narės turi kaupti šią informaciją ir iki nustatytų terminų ją perduoti Komisijai.

(23)	Atsižvelgiant į tai, kad, palyginti su Bendrijos gamybos mastu, bendra tam tikrų valstybių narių vyno gamybos apimtis yra nedidelė, joms galima leisti nepateikti duomenų apie vyno kainas.

(24)	Todėl reikia panaikinti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1282/2001 (7), kuriuo nustatytos taisyklės, susijusios su informacijos, reikalingos vyno produktams identifikuoti ir vyno rinkai stebėti, kaupimu.

(25)	Bendrosios rinkos sąlygomis, svarbu institucijoms, kurioms patikėta stebėti vyno produktų laikymą ir pateikimą į rinką, suteikti priemones, reikalingas veiksmingai kontrolei pagal visoje Bendrijoje vienodas taisykles atlikti.

(26)

Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vyno produktus į apyvartą Bendrijoje galima išleisti tik turint oficialiai patvirtintą lydraštį. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, kurie laiko vyno produktus, pildo tokių įvežamų ir išvežamų produktų registrą.

(27)

Taikant 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvą 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (8) pasiekta mokesčių derinimo pažangos. Siekiant įdiegti vienodas, visoje Bendrijoje taikytinas taisyklės ir supaprastinti administracinius formalumus šia veikla profesionaliai besiverčiantiems asmenims, nurodoma, kad lydraščiai, su kuriais vežami vyno produktai laikytini pripažįstamais lydraščiais.

(28)

Vyno produktų, kuriems netaikoma pirmiau nurodytos mokesčių nuostatos, ir smulkių gamintojų vyno produktų vežimui turi būti nustatytas lydraštis, leidžiantis kompetentingoms institucijoms stebėti šių produktų judėjimą. Šiuo tikslu gali būti pripažįstamas bet koks komercinis dokumentas, kuriame yra pateikti nors duomenys, reikalingi produktui identifikuoti ir jo vežimo maršrutui nustatyti.

(29)	Siekiant vežėjų be reikalo neapsunkinti administraciniais formalumais, turi būti nustatyta, kad nebus reikalaujama jokio dokumento iš vežančių tam tikrus vyno produktus nedideliu atstumu arba vežančių nedidelį kiekį nedidelėse talpyklose.

(30)	Ūkinės veiklos vykdytojų administracinėje veikloje popieriniai dokumentai palaipsniui keičiami kompiuterinėmis priemonėmis. Todėl pageidautina, kad būtų suteiktos galimybės kompiuterines priemones pasitelkti ir lydraščiams bei žurnalams rengti ir naudoti.

(31)	Eksportuojant vyno produktus reikalaujama papildomų lydraščių, konkrečiai – eksporto deklaracijos. Tad turi būti nustatytos papildomos tokių dokumentų rengimo ir patvirtinimo procedūros.

(32)

Neišpilstytų vyno produktų vežimui stebėti turi būti skirtas ypatingas dėmesys, nes vežant tokius produktus sukčiaujama dažniau nei vežant produktus, išpilstytus į turinčius vienkartinius uždarymo įtaisus ir etiketėmis paženklintus butelius. Tokiais atvejais turi būti reikalaujama papildomų duomenų ir išankstinio lydraščio patvirtinimo.

(33)	Siekiant palengvinti kompetentingų institucijų vykdomą kontrolę, vežant į laisvą apyvartą patekusį produktą iš trečiųjų šalių, lydraštyje reikalaujama pateikti nuorodą į dokumentą VI 1.

(34)

Administracinių lydraščių ir supaprastinto lydraščio parengimo nuostatos yra susijusios su saugomos kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos patvirtinimo taisyklėmis. Todėl reikėtų nustatyti tokio patvirtinimo taisykles. Taip pat reikėtų nustatyti tam tikrų vynų, kuriuos vežant, visų pirma juos eksportuojant, mokesčių formalumai netaikomi, kilmės patvirtinimo taisykles. Siekiant supaprastinti administracinius formalumus gyventojams ir sumažinti kompetentingoms institucijoms tenkančią įprastų užduočių naštą, reikėtų nustatyti taisykles, pagal kurias pastarosios galėtų leisti tam tikras sąlygas atitinkantiems siuntėjams vežimo dokumente įrašyti vyno kilmę patvirtinantį įrašą, nepažeidžiant atitinkamų patikrinimų galimybės.

(35)	Reikėtų nustatyti priemones, kurių turi imtis kompetentingos institucijos dėl vežimo, kai veža siuntėjas, padaręs rimtą nusižengimą, arba dėl vežimo nesilaikant taisyklių, siekiant, kad pažeidimo įforminimas užtruktų ne ilgiau nei būtina.

(36)	Siekiant užtikrinti, kad naudodamosi žurnalais kompetentingos institucijos galėtų veiksmingai prižiūrėti vyno produktų vežimą ir laikymą, visų pirma bendradarbiaudamos su kitomis įvairių valstybių narių institucijomis, žurnalų tvarkymo taisykles reikėtų suderinti Bendrijos lygmeniu.

(37)	Prievolė tvarkyti žurnalus kai kuriems ūkinės veiklos vykdytojams gali tapti pernelyg didele administracine našta. Todėl reikėtų, kad valstybės narės šiuos ūkinės veiklos vykdytojus nuo kai kurių prievolių galėtų atleisti.

(38)

Medžiagų naudojimas taikant tam tikrus vynininkystės metodus, visų pirma sodrinimą, rūgštinimą ir saldinimą, kelia labai didelį sukčiavimo pavojų. Todėl svarbu, kad laikomas medžiagas būtų privaloma įrašyti į žurnalus, pagal kuriuos kompetentingos institucijos galėtų stebėti šių medžiagų apyvartą ir naudojimą.

(39)	Putojančių ir likerinių vynų kontrolė reikalauja ypatingo dėmesio, nes juos gaminant naudojami papildomi produktai. Dėl to reikalaujama, kad žurnaluose būtų pateikiama papildomos informacijos.

(40)

Bendrijos taisyklėse nustatytas vyno produktų lydraštis yra labai vertingas Bendrijos ir nacionalinių taisyklių laikymąsi vyno sektoriuje užtikrinančių institucijų informacijos šaltinis. Reikėtų valstybėms narėms leisti nustatyti papildomas šio reglamento taikymo taisykles tiems atvejams, kai vežimas pradedamas jų teritorijoje.

(41)

2001 m. balandžio 24 d. Reglamento (EB) Nr. 884/2001, nustatančio išsamias vyno produktų gabenimo dokumentų ir žurnalų, kurie turi būti tvarkomi vyno sektoriuje, taikymo taisykles (9), 18 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms yra numatyta galimybė atitinkamiems jų teritorijoje apyvartoje esantiems produktams nustatyti papildomas arba specialias nuostatas. Pagal vieną iš šių nuostatų vynuogių misos tankį iki 2010 m. liepos 31 d. galima pakeisti Oeschle vienetais išreikštu tankiu. Šį tradicinį metodą daugiausia taiko smulkieji gamintojai, nes pereiti prie naujo tankio žymėjimo jiems prireiks dar kelerių metų. Todėl, panaikinant Reglamento (EB) Nr. 884/2001 galiojimą, kartu derėtų palikti galioti šią išimtį.

(42)	Pageidautina, jog kiekviena valstybė narė Komisijai praneštų kompetentingos institucijos, kuri rūpinasi taisyklių dėl lydraščių ir žurnalų taikymu, pavadinimą ir adresą o Komisija šią informaciją pateiktų visoms kitoms valstybėms narėms.

(43)	Valstybės narės šio reglamento taikymo kontrolei ir auditui būtiną informaciją, turėtų tam tikrą laiką saugoti patikros tikslais.

(44)

Kad vežėjams būtų sudarytos vienodos sąlygos, turėtų būti priimtos nuostatos, taikytinos akivaizdžių klaidų, force majeure aplinkybių ir kitų išimtinių aplinkybių atvejais. Taip pat dera nustatyti taisykles, taikytinas dirbtinai sudarytų aplinkybių atveju, kad būtų užkirstas kelias iš jų pasipelnyti.

(45)	Šiame reglamente nustatyta tvarka atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

VYNUOGYNŲ REGISTRAS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo vynuogynų registrui tvarka.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje taikomos tokios apibrėžtys:

a)   ūkininkas– fizinis arba juridinis asmuo ar fizinių arba juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tos grupės, taip pat jos narių, teisinio statuso pagal nacionalinę teisę, turintis valdą Bendrijos teritorijoje, kaip apibrėžta Sutarties 299 straipsnyje, ir kuris dirba vynmedžiais apsodintą plotą;

b)   vynmedžių sklypas– žemės ūkio paskirties vynmedžiais užsodintas sklypas, remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 2 straipsnio 1a punkto apibrėžtimi (10).

c)   apleistas auginimo plotas– visas vynmedžiais apsodintas plotas, nebedirbamas siekiant užauginti prekybai tinkamus produktus.

3 straipsnis

Vynuogynų registre pateikiami duomenys

1.   Siekdamos įsteigti ir atnaujinti vynuogynų registrą, valstybės narės kaupia:

a)

kiekvieno ūkininko, turinčio bent 0,1 hektaro vynmedžiais apsodintą plotą, arba turinčio pareigą teikti deklaraciją pagal Bendrijos ar nacionalines taisykles, duomenis, padedančius nustatyti: i) jo tapatybę; ii) vynmedžių sklypų vietą; iii) vynmedžių sklypų plotą; iv) tuose vynmedžių sklypuose augančių vynuogių savybes; v) neteisėtai apsodintus plotus, sodinimo teises ir išnaikinimo tvarką, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V antraštinėje dalyje; vi) restruktūrizavimo, konversijos, neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo paramą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 479/200811 ir 12 straipsniuose;

b)	duomenis apie vynmedžių sklypus, nepaminėtus a pastraipoje;

c)	visų fizinių arba juridinių asmenų ar tokių asmenų grupės, privalančių pateikti gamybos deklaracijas, numatytas pagal 9 straipsnį, tokius duomenis: i) tapatybės duomenis; ii) duomenis dėl pagal II antraštinę dalį privalomų deklaracijų.

2.   Duomenys apie vynmedžių sklypų savybes pateikiami atskirai ūkininko byloje. Tačiau, jei vynmedžiais užsodinti sklypai pakankamai vienalyčiai ir jei užtikrinamas kiekvieno sklypo identifikavimas, informaciją apie kelis gretimus sklypus ar jų gretimas dalis galima pateikti bendrai.

3.   Vynuogynų registre privalo būti bent duomenys, surinkti remiantis 1 dalimi, kurie išsamiai išdėstomi, nurodant jų savybes šio Reglamento I priede.

4.   Vis dėlto, tik kai kurios valstybės narės neprivalo rinkti ir įtraukti į vynuogynų registrą šių duomenų:

a)	duomenų, nurodytų I priedo 1.1 punkto 3 papunktyje ir 1.2 punkto 5–7 papunkčiuose, jei valstybėms narėms netaikomas pereinamasis sodinimo teisių laikotarpis pagal Reglamento (EB) Nr. 479/200895 straipsnį;

b)	duomenų, nurodytų I priedo 1.2 punkto 9 ir 10 papunkčiuose, jei valstybėms narėms netaikomos vynuogynų išnaikinimo nuostatos pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 105 straipsnį;

c)	duomenų, nurodytų I priedo 1.2 punkto 3 papunkčio b ir c eilutėse, jei valstybėms narėms netaikoma pareiga klasifikuoti vyninių vynuogių veisles pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnio 2 dalį.

4 straipsnis

Duomenų saugojimas ir atnaujinimas

Valstybės narės saugo vynuogynų registre pateiktus duomenis tiek laiko, kiek reikia stebėti ir kontroliuoti priemonių taikymą, visais atvejais bent penkerius vyno metus po tų metų, kurių duomenys pateikti.

Valstybės narės užtikrina, kad gavus naujų duomenų vynuogynų registro duomenys būtų nuolatos atnaujinami.

5 straipsnis

Duomenų kontrolė

Valstybės narės bent kartą per penkerius metus patikrina kiekvieno ūkininko ir kiekvieno fizinio arba juridinio asmens ar šių asmenų grupės, kurie pagal 9 straipsnį privalo teikti gamybos deklaraciją, struktūrinės padėties, atsispindinčios ūkininko ir produkcijos bylose, ir realios padėties duomenų atitiktį. Bylos koreguojamos pagal patikrinimo rezultatus.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

PRIVALOMOSIOS DEKLARACIJOS IR VYNO SEKTORIUI STEBĖTI REIKALINGOS INFORMACIJOS NUSTATYMAS

6 straipsnis

Dalykas

Šioje antraštinėje dalyje nustatoma Reglamento (EB) Nr. 479/2008 taikymo dėl privalomųjų deklaracijų ir vyno sektoriui stebėti reikalingos informacijos nustatymo tvarka.

7 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje taikomos tokios apibrėžtys:

a)   augintojas– vynuoges auginantis fizinis arba juridinis asmuo ar šių asmenų grupė;

b)   mažmenininkas– fizinis arba juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, kurio (-ios) profesinė veikla apima tiesioginį vyno pardavimą vartotojui nedideliais kiekiais, kuriuos, atsižvelgdama į specialius prekybos ir platinimo ypatumus, turi nustatyti kiekviena valstybė narė, išskyrus asmenis, kurie naudoja vynui laikyti pritaikytus rūsius ir didelio vyno kiekio išpilstymo įrenginius.

I   SKYRIUS

Privalomosios deklaracijos

8 straipsnis

Derliaus deklaracijos

1.   Augintojai kiekvienais metais pateikia valstybių narių nustatyto administracinio vieneto kompetentingoms institucijoms derliaus deklaraciją, kurioje pateikiama bent informacija, nurodyta II priede arba, atitinkamais atvejais, – III priede.

Valstybės narės gali leisti vienam ūkiui pateikti vieną deklaraciją.

2.   Derliaus deklaracijų pateikti neprivalo:

a)	augintojai, kurių visa vynuogių produkcija yra skirta suvartoti neperdirbta arba skirta džiovinti ar tiesiogiai perdirbti į vynuogių sultis;

b)	augintojai, turintys mažiau kaip 0,1 hektaro vynmedžiais užsodinto ploto, iš kurio gautas derlius ar jo dalis nebuvo ar nebus parduodami;

c)	augintojai, turintys mažiau nei 0,1 hektaro vynmedžiais užsodinto ploto, visą savo derliaus produkciją pristatantys vyndarių kooperatyvo gamyklai arba grupei, kurių dalininkai arba nariai jie yra.

Pirmojoje pastraipoje c punkte numatytais atvejais augintojai privalo pirmiau nurodytam kooperatyvui ar grupei pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta:

a)	vynuogių augintojo pavardė, vardas ir adresas;

b)	pristatytas vynuogių kiekis;

c)	vynuogyno, kurio derlius pristatytas, plotas ir jo vieta.

Vyno kooperatyvo gamykla arba grupė, patikrina, ar deklaracijoje pateikti duomenys yra tikslūs, palyginti su jų turima informacija.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalies ir nepažeidžiant įsipareigojimų, nustatytų 9 straipsnyje, valstybės narės gali atleisti nuo pareigos deklaruoti derlių:

a)	augintojus, kurie visą savo vynuogių derlių į vyną perdirba patys arba įgalioja perdirbti savo vardu;

b)	augintojus, kurie yra vyndarių kooperatyvo arba grupės dalininkai arba nariai ir kurie visą nuimtą vynuogių derlių ir (arba) misą pristato šiam kooperatyvui ar grupei, įskaitant augintojus, minimus 9 straipsnio 3 dalyje.

9 straipsnis

Gamybos deklaracijos

1.   Fiziniai arba juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupės, įskaitant vyndarių kooperatyvus, kurie iš einamųjų vyno metų derliaus pagamino vyno ir (arba) misos, kiekvienais metais valstybių narių nurodytoms kompetentingoms institucijoms pateikia gamybos deklaraciją, kurioje turi būti pateikti bent IV priede nurodyti duomenys.

Valstybės narės gali leisti vienai vyno gamybos įmonei pateikti vieną deklaraciją.

2.   Gamybos deklaracijos pateikti nereikalaujama iš 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų augintojų ir gamintojų, bei iš gamintojų kurie iš įsigytų produktų savo patalpose atlikdami vyno gamybos operacijas pagamina mažiau nei 10 hektolitrų vyno, kuris jokia forma nebuvo ar nebus parduotas.

3.   Augintojų, kurie yra vyndarių kooperatyvo gamyklos, privalančios pateikti deklaraciją, dalininkai arba nariai, teikiančių savo užaugintas vynuoges tai gamyklai, tačiau pasiliekančių teisę atlikdami vyno gamybos operacijas pagaminti ne daugiau kaip 10 hektolitrų vyno šeimos reikmėms, įpareigojimas teikti gamybos deklaraciją irgi gali būti panaikintas.

4.   Tais atvejais, kai fiziniai arba juridiniai asmenys arba tokių asmenų grupės savo produkciją pateikia perdirbti į vyną, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad gamintojai, iš kurių reikalaujama pateikti deklaracijas, galėtų susipažinti su tais duomenimis, kuriuos minėti asmenys privalo pateikti deklaracijose.

10 straipsnis

Perdirbimo ir (arba) pateikimo į prekybą deklaracijos

1.   Valstybės narės gali nustatyti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys, arba tokių asmenų grupės, įskaitant vyndarių kooperatyvus, kurie iki 16 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos datos perdirbo ir (arba) pardavė produktus tiekėjams, pateiktų kompetentingoms institucijoms einamųjų prekybos metų perdirbimo ir (arba) prekybos deklaraciją.

2.   Kooperatyvo, kuris privalo pateikti deklaraciją, dalininkai ir nariai, kurie savo vynuogių produkciją tiekia šiam kooperatyvui, pasilikdami teisę sau pasigaminti vyno kiekį, mažesnį nei 10 hektolitrų, skirtą šeimos reikmėms, perdirbimo ir (arba) prekybos deklaracijų pateikti neprivalo.

11 straipsnis

Atsargų deklaracijos

Fiziniai arba juridiniai asmenys arba tokių asmenų, išskyrus privačius vartotojus ir mažmenininkus, grupės kiekvienais metais valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikia liepos 31 d. turimų vynuogių misos, koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos koncentruotos vynuogių misos ir vyno atsargų, deklaracijas, kuriose turi būti pateikta bent jau V priede nurodyti duomenys. Bendrijoje gaminami vyno produktai pagaminti iš tais pačiais kalendoriniais metais surinktų vynuogių derliaus, į deklaraciją neįtraukiami.

Tačiau jei metinė vyno produkcijos apimtis neviršija 50 000 hektolitrų, valstybės narės gali prekybininkų, išskyrus mažmenininkus, turinčių nedideles atsargas, nereikalauti pateikti pirmojoje pastraipoje nurodytų deklaracijų, jei kompetentingos institucijos Komisijai gali pateikti atsargų, saugomų valstybėje, duomenų statistinį įvertinimą.

II   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Formos

1.   Valstybės narės parengia įvairių deklaracijų formų pavyzdžius ir užtikrina, kad pagal šias formas būtų pateikiami bent II, III, IV ir V prieduose nurodyti duomenys.

Šios formos gali būti išduodamos ir naudojamos pasitelkus informacines sistemas, atsižvelgiant į valstybių narių kompetentingų institucijų nustatytą tvarką.

2.   Šiose formose nebūtina pateikti aiškios nuorodą į plotą, jei valstybės narės turi galimybę tai tiksliai nustatyti remdamosi deklaracijoje pateikiama kita informacija, konkrečiai – duomenimis apie vynuogių auginimo plotą ir bendrą viso ūkio derlių arba iš vynuogynų registro.

3.   Pirmojoje pastraipoje minimose deklaracijose pateikiama informacija centralizuotai apdorojami nacionaliniu lygmeniu.

13 straipsnis

Sąsaja su vynuogynų registru

Nukrypstant nuo 8 ir 9 straipsnių ir nuo šio reglamento II ir IV priedų, valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 108 straipsnį tvarkančios kasmet atnaujinamą vynuogynų registrą arba panašią administracinės kontrolės priemonę, gali nereikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų arba tokių asmenų grupių deklaruoti plotą.

Tokiu atveju kompetentingos valstybių narių institucijos deklaracijas papildo pačios ir plotą nurodo remdamosi šio registro duomenimis.

14 straipsnis

Išimtys

1.   Valstybės narės, kurių vynuogynų plotai neviršija 500 ha, kituose administraciniuose dokumentuose turinčios informacijos, kuri privalo būti pateikta 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodytose deklaracijose, į deklaracijas šių duomenų gali neįtraukti.

Valstybės narės, kurių vynuogynų plotai neviršija 500 ha, kituose administraciniuose dokumentuose turinčios informacijos, kuri privalo būti pateikta 8, 9 ir 10 straipsniuose nurodytose deklaracijose, ūkinės veiklos vykdytojų pateikti kurią nors šių deklaracijų gali nereikalauti.

2.   Valstybės narės, kurių vyno produkcija neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, kituose administraciniuose dokumentuose turinčios informacijos, kuri privalo būti pateikta 11 straipsnyje nurodytose deklaracijose, į deklaracijas šių duomenų gali neįtraukti.

Valstybės narės, kurių vyno produkcija neviršija 50 000 hektolitrų per vyno metus, kituose administraciniuose dokumentuose turinčios informacijos, kuri privalo būti pateikta 11 straipsnyje nurodytose deklaracijose, ūkinės veiklos vykdytojus nuo pareigos pateikti kurią nors šių deklaracijų gali atleisti.

3.   Valstybės narės, kurios yra įdiegusios informacinę sistemą, leidžiančią susieti deklaruojančių asmenų, deklaruotos produkcijos ir vynuogynų sklypų duomenis, iš gamintojų gali nereikalauti pateikti sklypų kodus, nurodytus II priede pagal 8 straipsnį. Sąsaja gali būti nustatyta pasitelkus ūkio kodą, nuorodą į sklypų grupę arba nuorodą, įtrauktą į vynuogynų registrą.

15 straipsnis

Privalomi kriterijai

1.   Produktų, išskyrus vyną, kiekiui perskaičiuoti į vyno hektolitrus valstybės narės gali nustatyti koeficientus, kurie gali skirtis dėl įvairių objektyvių kriterijų, turinčių reikšmės perskaičiavimui. Valstybės narės siunčia Komisijai koeficientus ir 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą suvestinę.

2.   Vyno kiekis, kuris turi būti įtrauktas į 9 straipsnyje nustatytą gamybos deklaraciją, yra bendrasis kiekis, gautas pabaigus pagrindinę alkoholio fermentaciją, įskaitant ir vyno nuosėdas.

16 straipsnis

Deklaracijų pateikimo terminai

1.   Deklaracijos, minimos 8 ir 9 straipsniuose, pateikiamos ne vėliau kaip sausio 15 d. Tačiau valstybės narės šią datą ar datas gali paankstinti. Be to, jos gali nustatyti ir datą, iki kurios atsižvelgiama į turėtą kiekį rengiant deklaracijas.

2.   Ne vėliau kaip rugsėjo 10 d. pateikiamos 11 straipsnyje minimos deklaracijos apie kiekį, turėtą iki liepos 31 dienos. Tačiau valstybės narės šią datą ar datas gali paankstinti.

17 straipsnis

Kontrolė

Valstybės narės įveda kontrolės mechanizmą ir priemones, reikalingas užtikrinti, kad šios deklaracijos atitiktų tikrovę.

18 straipsnis

Nuobaudos

1.   Asmenims, kuriems taikomi privalomieji derliaus, gamybos ar atsargų deklaracijų pateikimo reikalavimai, nepateikusiems šių deklaracijų iki 16 straipsnyje nurodytų terminų (išskyrus force majeure aplinkybes), paramos priemonės, numatytos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 12, 15, 17, 18 ir 19 straipsniuose, einamųjų ir kitų vyno metų laikotarpiu nebus taikomos.

Tačiau jei pateikti deklaracijas iki šio reglamento 16 straipsnyje nurodytų terminų vėluojama ne daugiau kaip 10 darbo dienų, išmokos einamiesiems vyno metams procentinis dydis tik sumažinamas proporcingai vėlavimo trukmei, nepažeidžiant nacionalinių nuobaudų taikymo tvarkos.

2.   Išskyrus force majeure aplinkybes, jei kompetentinga valstybės narės institucija nustato, kad 1 dalyje minimos deklaracijos yra neišsamios arba netikslios ir jei trūkumai ar netikslumai yra labai svarbūs tinkamam Reglamento (EB) Nr. 479/2008 12, 15, 17, 18 ir 19 straipsniuose nustatytoms priemonėms taikyti, skirtina pagalba proporcingai sumažinama kompetentingos institucijos nustatytu dydžiu, atsižvelgiant į įvykdyto pažeidimo sunkumą, nepažeidžiant nacionalinių nuobaudų taikymo galimybės.

III   SKYRIUS

Valstybių narių pareiga informuoti

19 straipsnis

Valstybių narių duomenų perdavimas

1.   Valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu perduoda:

a)

Duomenis, susijusius su einamaisiais vyno metais: i) ne vėliau kaip rugsėjo 15 d. – tikėtiną savo teritorijoje pagaminto vyno kiekį; ii) ne vėliau kaip lapkričio 30 d. – preliminarų tiekiamų ir jų teritorijoje suvartotų vyno produktų kiekį; iii) ne vėliau kaip balandžio 15 d. galutinius gamybos deklaracijų rezultatus.

b)	Duomenis, susijusius su praėjusiais vyno metais: i) ne vėliau kaip lapkričio 30 d. vyno metų pabaigos atsargų deklaracijų santrauką; ii) ne vėliau kaip gruodžio 15 d. preliminarią praėjusių vyno metų ataskaitą. iii) ne vėliau kaip kovo 15 d. galutinę priešpaskutinių vyno metų ataskaitą.

2.   Ataskaitos siunčiamos Europos Bendrijų statistikos tarnybai (Eurostat'ui).

Valstybės narės pateikia Komisijai naują informaciją, dėl kurios gali iš esmės pakisti viso turimo kiekio ir sunaudoto kiekio įvertinimas, atliktas remiantis galutine pastarųjų metų informacija.

3.   Siekiant nustatyti kainų pokyčius, valstybės narės, kurių vyno produkcija per paskutinius penkerius metus viršijo vidutiniškai daugiau nei 5 % visos Bendrijos vyno produkcijos, Komisijai privalo pranešti vynų, nurodytų (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1 dalyje:

a)	ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 d. praėjusio mėnesio kotiruojamų kainų suvestinę, arba

b)	2009 m. rugpjūčio 1 d. viešosios informacijos šaltinius, kuriuos jos vertina kaip patikimus kainų nustatymo šaltinius.

Valstybės narės patikrina, ar Komisija turi teisę skelbti duomenis, įtrauktus į informacijos šaltinius, nurodytus pirmosios pastraipos b punkte.

Valstybės narės atrenka nedidelį stebimų rinkų skaičių, iš viso nurodydamos 8 kotiruojamas kainas, geriausiai atspindinčias jų teritorijoje pagaminto baltojo ir raudonojo vyno kainas.

Nurodomos iš gamintojo ūkio išvežamos grynosios prekės kaina, išreikšta eurais už hektolitrą / alkoholio laipsnį arba už hektolitrą.

IV   SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Bendroji nuostata

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių, kurios įveda derliaus, gamybos, perdirbimo ir (arba) pateikimo į prekybą arba atsargų deklaravimo tvarką, reikalaudamos deklaracijas privalančių teikti asmenų, išsamesnių nei 8, 9 ir 11 straipsniuose nustatytų duomenų, nuostatoms.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

VYNO PRODUKTŲ LYDRAŠČIAI IR VYNO SEKTORIUJE TVARKOMI ŽURNALAI

I   SKYRIUS

Dalykas, taikymo sritis ir sąvokų apibrėžtys

21 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šioje antraštinėje dalyje nustatomos Reglamento (EB) Nr. 479/2008 112 straipsnio taikymo taisyklės dėl vyno produktų, nurodytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (11) I priedo XII dalyje, lydraščių, nepažeidžiant Direktyvos 92/12/EEB nuostatų. Joje nustatomos:

a)

vyno produktų lydraščių išdavimo taisyklės: i) valstybėje narėje, kurioje vežant minėtus produktus nereikia pateikti dokumento, nustatyto Bendrijos taisyklėse, Direktyvoje 92/12/EEB nustatyta tvarka; ii) eksportuojant į trečiąją šalį; iii) prekiaujant Bendrijoje: — kai produktus veža smulkus gamintojas, iš kurio išvežimo valstybė narė nereikalauja supaprastinto lydraščio, arba — vežant akcizu neapmokestinamą vyno produktą;

b)	papildomos nuostatos dėl: i) administracinio lydraščio arba vietoj jo naudojamo komercinio dokumento parengimo; ii) supaprastinto lydraščio arba vietoj jo naudojamo komercinio dokumento.

c)	vyno, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) arba saugoma geografinė nuoroda (SGN), kilmės patvirtinimo šio vyno lydraščiuose taisyklės.

2.   Be to, šioje antraštinėje dalyje nustatomos priėmimo ir išdavimo žurnalų, kuriuos versdamiesi profesine veikla turi pildyti vyno produktus laikantys asmenys, tvarkymo taisyklės.

22 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šioje antraštinėje dalyje taikomos tokios apibrėžtys:

a)	gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, arba tokių asmenų grupė, kuris (-i) laiko arba laikė šviežias vynuoges, vynuogių misą arba jauną rauginamą vyną ir kuris (-i) juos perdirba į vyną arba savo vardu pateikia juos perdirbti;

b)	smulkus gamintojas – gamintojas, kuris pagamina vidutiniškai mažiau kaip 1 000 hektolitrų vyno per metus;

c)

mažmenininkas – fizinis arba juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, kuris (-ie) verčiasi tiesioginio vyno pardavimo vartotojui nedideliais kiekiais, kuriuos atsižvelgdama į specialius prekybos ir platinimo ypatumus turi nustatyti kiekviena valstybė narė, ūkine veikla, išskyrus asmenis, kurie naudoja vynui laikyti pritaikytus rūsius ir didelių vyno kiekių išpilstymo įrenginius arba kurie prekiauja neišpilstytu vynu išvežiodami;

d)	administracinis lydraštis – Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2719/92 (12) reikalavimus atitinkantis dokumentas;

e)	supaprastintas lydraštis – Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3649/92 (13) reikalavimus atitinkantis dokumentas;

f)	atsargų nelaikantis prekybininkas – fizinis arba juridinis asmuo, arba tokių asmenų grupė, kuris (-i) verčiasi profesionaliu vyno produktų supirkimu arba pardavimu, bet neturi tiems produktams laikyti pritaikytų patalpų;

g)	uždarymo įtaisas – ne daugiau kaip penkių litrų nominalios talpos indų uždarymo įtaisas;

h)	„išpilstymas“ yra atitinkamų produktų išpilstymas komerciniais tikslais į ne didesnius kaip 60 litrų talpos indus;

i)	„išpilstytojas“ yra fizinis arba juridinis asmuo, arba tokių asmenų grupė, kuris (-i) išpilsto vyną arba organizuoja išpilstymą savo vardu.

Taikydamos pirmos pastraipos b punkto nuostatas, valstybės narės remiasi nemažiau kaip trejų paeiliui vyno metų gamybos vidurkiu. Valstybės narės gali smulkiais gamintojais nelaikyti gamintojų, kurie perdirbimui į vyną perka šviežias vynuoges ar vynuogių misą.

II   SKYRIUS

Vyno produktų lydraščiai

23 straipsnis

Dalykas

Nepaisant to, kad gali būti naudojamasi kompiuterizuotomis procedūromis, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kiekviena tokių asmenų grupė, įskaitant atsargų nelaikančius prekybininkus, kurio (-ių) gyvenamoji vieta ar buveinė yra Bendrijos muitų teritorijoje, kuris veža ar savo vardu organizuoja vyno produkto vežimą, privalo pridėti lydimąjį dokumentą (toliau – lydraštis).

24 straipsnis

Pripažįstami lydraščiai

1.   Lydraščiais pripažįstami toliau išvardyti dokumentai:

a)

produktams, kuriems taikomi Direktyvoje 92/12/EEB nustatyti vežimo formalumai: i) išleidžiant produktus į apyvartą pagal akcizų mokėjimo laikino atidėjimo susitarimą, administracinis arba komercinis dokumentas, parengtas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2719/92; ii) vežant Bendrijoje ir išleidžiant vartoti išvežimo valstybėje narėje, supaprastintas lydraštis arba komercinis dokumentas, parengtas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3649/92;

b)

produktams, kuriems netaikomi Direktyvoje 92/12/EEB nustatyti vežimo formalumai, taip pat smulkių gamintojų pagamintam vynui, kiekvienas dokumentas, kuriame yra bent VI priedo C punkte nurodyta informacija ir bet kuri valstybių narių reikalaujama papildoma informacija, ir kuris yra parengtas pagal šį reglamentą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto:

a)	valstybės narės, iš kurių teritorijos išvežami produktai, gali reikalauti pateikti dokumentą, parengtą pagal VII priede pateiktą pavyzdį;

b)	valstybės narės, kurių teritorijoje prasideda ir baigiasi vežimas, gali atsisakyti reikalavimo suskirstyti lydraštį į langelius ir sunumeruoti informaciją pagal VII priede pateiktą pavyzdį.

25 straipsnis

Išimtys

Nukrypstant nuo 23 straipsnio nuostatų, lydraščio nereikalaujama:

a)

Vežant vyno produktus induose, kurių nominalioji talpa yra didesnė kaip 60 litrų, kai siuntas sudaro: i) spaustos arba nespaustos vynuogės arba vynuogių misa, kurias iš savo vynuogynų veža patys vynuogių augintojai arba kitos jiems priklausančios įmonės, jeigu bendras atstumas ne didesnis kaip 40 km, ir jeigu minėti produktai yra skirti: — individualių gamintojų vyno gamybos įmonėms, — gamintojų grupės, kuriai jie priklauso, vyno gamybos įmonei; ii) spaustos arba nespaustos vynuogės, kurias iš savo vynuogynų veža patys vynuogių augintojai arba jų vardu veža tretieji asmenys: — jeigu šie produktai yra skirti toje pačioje vynuoges auginančioje zonoje esančio gavėjo vyno gamybos įmonei, ir — jeigu bendras atstumas ne didesnis kaip 40 km. Išimtiniais atvejais kompetentingos institucijos šį didžiausią atstumą gali padidinti iki 70 km; iii) vyno actas; iv) bet kuris produktas, jeigu kompetentinga institucija leido jį vežti tame pačiame vietiniame administraciniame vienete arba į kaimyninį administracinį vienetą arba, jeigu buvo duotas atskiras leidimas vežti produktus tame pačiame administraciniame vienete, kai: — produktas yra vežamas iš vieno įmonės padalinio į kitą, taikant 38 straipsnio 2 dalies a punktą, arba — produkto savininkas nepasikeičia ir kai vežamas produktas yra skirtas vynui gaminti, perdirbti, laikyti arba išpilstyti; v) vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos: — vežamos į spirito varyklą su išvežimo valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytu pristatymo dokumentu, arba — vežamos siekiant jas su priežiūra pašalinti iš vyno gamybos proceso Reglamento (EB) Nr. 555/2008 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

b)

Vežant vyno produktus induose, kurių nominalioji talpa yra 60 litrų ar mažesnė, pagal Direktyvą 92/12/EEB, kai siuntas sudaro: i) produktai etiketėmis paženklintuose induose, uždengtuose vienkartiniu uždarymo įtaisu, kurių talpa yra penki litrai arba mažiau, jeigu bendras kiekis neviršija: — penkių litrų rektifikuotos arba nerektifikuotos koncentruotos vynuogių misos, — 100 litrų kitų produktų; ii) vynas arba vynuogių sultys, skirtos diplomatinėms atstovybėms, konsulatams ir panašioms institucijoms pagal joms nustatytą leistiną kiekį; iii) vynas arba vynuogių sultys: — kuriuos veža persikraustydami individualūs asmenys ir kurie neskirti parduoti, — kurie vežami laivais, orlaiviais arba traukiniais ir skirti būtent juose suvartoti; iv) vynas ir fermentuojama vynuogių misa, kuriuos veža privatūs asmenys ir kurie yra skirti gavėjui arba gavėjo šeimai individualiai suvartoti, išskyrus a punkte išvardytus produktus, jeigu vežamas kiekis neviršija 30 litrų; v) moksliniams arba techniniams eksperimentams skirtas produktas, jeigu bendras vežamas kiekis neviršija vieno hektolitro; vi) komerciniai pavyzdžiai; vii) mėginiai, skirti valstybinei institucijai arba laboratorijai.

Išskirtiniais atvejais kompetentingos institucijos gali pirmos pastraipos a punkto i papunktyje nustatytą atstumą padidinti nuo 40 km iki 70 km.

Jeigu reikalavimas pateikti pirmos pastraipos b punkto i–v papunkčiuose nurodytais atvejais netaikomas, siuntėjai, išskyrus mažmenininkus ir privačius asmenis, kartais parduodančius produktus privatiems asmenims, privalo bet kuriuo metu sugebėti įrodyti visų III skyriuje nurodytų žurnalų arba kitų valstybės narės reikalaujamų dokumentų įrašų tikslumą.

26 straipsnis

Lydraščio pildymas

1.   Lydraštis yra užpildytas tinkamai, jeigu jame nurodyta VI priede nustatyta informacija.

2.   Lydraštį galima naudoti tik vienai vežimo operacijai.

3.   Lydraščiai, nurodyti 24 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje, gali būti užpildyti ir išduoti pasitelkus informacines sistemas, remiantis valstybių narių kompetentingų institucijų nustatyta tvarka.

Elektroniniu būdu pildomo ir ranka popieriuje pildomo lydraščio turinys vienodas.

27 straipsnis

Lydraščio naudojimas eksportui

1.   Jeigu gavėjas yra įsisteigęs ne Bendrijos muitų teritorijoje, produktų siuntos lydraščio originalas ir kopija arba prireikus pirmas ir antras lydraščio egzemplioriai pridedami prie eksporto deklaracijos, kuri pateikiama išvežimo valstybės narės kompetentingai muitinės įstaigai. Muitinės įstaiga prižiūri, kad eksporto deklaracijoje būtų nurodyta pateikto dokumento rūšis, data ir numeris ir kad eksporto deklaracijos rūšis, data ir numeris būtų nurodyti lydraščio originale ir kopijoje arba prireikus pirmame ir antrame lydraščio egzemplioriuose.

Išvykimo iš Bendrijos muitų teritorijos muitinės įstaiga dviejose lydraščio kopijose padaro įrašą, nurodytą IX priede ir antspaudu patvirtina jo autentiškumą. Antspauduotas kopijas su nurodytu įrašu įteikia eksportuotojui arba jo atstovui. Pastarasis privalo užtikrinti, kad viena kopija būtų pridėta prie išvežamo produkto.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje minimose nuorodose turi būti nurodyta bent jau dokumento rūšis, data ir numeris, o pateikiant duomenis apie eksporto deklaraciją – kompetentingos eksporto institucijos pavadinimas ir adresas.

3.   Vyno produktai, kurie pagal išvežimo perdirbti susitarimus, numatytus Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92 (14) ir Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (15), yra laikinai išvežami į vieną iš Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių saugojimo, laikymo ir (arba) pakavimo operacijoms atlikti, turi būti vežami su 1963 m. gruodžio 3 d. Muitinių bendradarbiavimo tarybos rekomendacijoje nustatytu lydraščiu. Šiame lydraštyje produktui apibūdinti skirtuose langeliuose turi būti pateikta produkto apibūdinimas pagal Bendrijos ir nacionalines taisykles ir vežamo vyno kiekis.

Ši informacija įrašoma iš lydraščio, su kuriuo vynas buvo vežamas iki muitinės, išdavusios duomenų lapą, originalo. Duomenų lape taip pat nurodoma pirmiau nurodyto siuntos lydraščio rūšis, data ir numeris.

Jeigu kompetentinga ELPA muitinės įstaiga tinkamai užpildo šio straipsnio pirmajame papunktyje nurodyto į Bendrijos muitų teritoriją grąžinamo produkto duomenų lapą, jis laikomas lygiaverčiu lydraščiui, su kuriuo produktai vežami iki paskirties muitinės įstaigos Bendrijoje arba iki išleidimo vartoti muitinės įstaigos šalyje, jeigu duomenų lapo langelyje „Prekių apibūdinimas“ yra pateikta pirmajame papunktyje nurodyta informacija.

Atitinkama Bendrijos muitinės įstaiga antspauduoja gavėjo arba jo atstovo pristatyto dokumento kopiją arba fotokopiją ir grąžina ją minėtam asmeniui šiame reglamente nustatyta tvarka.

4.   Jei pagal šį reglamentą į trečiąsias šalis su lydraščiu eksportuojami vynai, kuriems suteikta SKVN arba SGN, yra išleidžiami į laisvą apyvartą Bendrijoje, ir kai atitinkamas vynas neatitinka 3 dalyje nustatytų sąlygų arba priskiriamas prekėms, kurios grąžinamos pagal reglamentus (EEB) Nr. 2913/92 ir (EEB) Nr. 2454/93, kartu su kitais dokumentais kompetentingai institucijai būtina pateikti pirmiau nurodytą dokumentą. Jeigu patvirtinamieji dokumentai yra priimtini, atitinkama muitinės įstaiga patvirtina gavėjo arba jo atstovo pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos pažymėjimo kopiją arba fotokopiją ir minėtam asmeniui ją grąžina šiame reglamente nustatyta tvarka.

28 straipsnis

Neišpilstytų produktų vežimas

1.   Pildydama produktų, vežamų induose, kurių nominalioji talpa yra didesnė kaip 60 litrų, lydraštį kompetentinga institucija, kurios pavadinimas ir adresas yra nurodytas tame lydraštyje, suteikia jam numerį. Minėta institucija gali būti mokesčių kontrolės įstaiga.

2.   Lydraščiai yra:

a)	numeruojami iš eilės; ir

b)	jų numeriai iš anksto išspausdinami produktų siuntos lydraščiuose.

Jei naudojamasi kompiuterizuota sistema, į b punkte nurodytą sąlygą galima neatsižvelgti.

3.   Tinkamai užpildytas šio straipsnio 1 dalyje nurodyto lydraščio originalas ir jo kopija iš anksto ir toliau kiekvienai vežimo operacijai tvirtinami:

a)	valstybės narės, kurioje prasideda vežimas, kompetentingos institucijos spaudu; arba

b)	nustatytu siuntėjo spaudu, arba a punkte nurodytos kompetentingos institucijos patvirtinta spaudo priemone.

4.   Jeigu yra naudojamas administracinis arba komercinis dokumentas, parengtas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2719/92, arba supaprastintas lydraštis, arba komercinis dokumentas, parengtas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3649/92, šio straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka turi būti iš anksto patvirtintas jo pirmas ir antras egzemplioriai.

29 straipsnis

Didesnio kaip 60 litrų kiekio vežimas

Vežant daugiau kaip 60 litrų vieno iš neišpilstytų toliau išvardytų vyno produktų, reikia pateikti atitinkamai siuntai nustatytą lydraštį ir kompetentingos institucijos patvirtintą jo kopiją:

a)

Bendrijos kilmės produktai: i) vynas, skirtas perdirbti į vynus, kuriems suteikiama SKVN; ii) rauginama vynuogių misa; iii) koncentruota vynuogių misa, rektifikuota arba nerektifikuota; iv) šviežių vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta įpylus alkoholio; v) vynuogių sultys; vi) koncentruotos vynuogių sultys;

b)

ne Bendrijos kilmės produktai: i) šviežios vynuogės, išskyrus valgomąsias vynuoges; ii) vynuogių misa; iii) koncentruota vynuogių misa; iv) rauginama vynuogių misa; v) koncentruota vynuogių misa, rektifikuota arba nerektifikuota; vi) šviežių vynuogių misa, kurios fermentacija sustabdyta įpilus alkoholio; vii) vynuogių sultys; viii) koncentruotos vynuogių sultys; ix) likerinis vynas, skirtas produktams, kitiems nei produktai, kurių KN kodas 2204, gaminti.

Pirmame punkte nurodytas reikalavimas taikomas toliau išvardytiems produktams, neatsižvelgiant į jų kilmę ir vežamą kiekį, nepažeidžiant 25 straipsnyje nurodytų išimčių tai:

a)	vyno nuosėdos;

b)	vynuogių išspaudos, skirtos distiliuoti arba kitaip perdirbti pramoniniu būdu;

c)	išspaudų vynas (piquette);

d)	spirituotas vynas, skirtas distiliuoti;

e)	vynas, pagamintas iš vynuogių veislių, nenurodytų vynui gaminti skirtų vynuogių veislių klasifikacijoje, kurią pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2008 24 straipsnį valstybės narės sudaro jas išauginusiam administraciniam vienetui;

f)	produktai, kurie negali būti skirti arba tiekiami tiesiogiai žmonėms vartoti.

Pirmoje pastraipoje nurodytą kopiją greičiausiu būdu, ne vėliau kaip pirmą darbo dieną nuo prekių išvežimo iš pakrovimo vietos dienos, siuntėjas išsiunčia kompetentingai institucijai, kurios teritorijoje yra pakrovimo vieta. Ši kompetentinga institucija greičiausiu būdu, ne vėliau kaip pirmą darbo dieną nuo kopijos pateikimo arba išdavimo dienos, jeigu šią kopiją išduoda pati kompetentinga institucija, išsiunčia ją kompetentingai institucijai, kurios teritorijoje yra iškrovimo vieta.

30 straipsnis

Į laisvą apyvartą išleistų trečiosios šalies produktų vežimas

Bendrijos muitų teritorijoje vežant į laisvą apyvartą išleistus trečiosios šalies produktus, lydraštyje nurodoma:

a)	VI 1 lydraščio, užpildyto pagal Reglamento (EB) Nr. 555/2008 43 straipsnį, numeris;

b)	lydraščio užpildymo data;

c)	lydraštį užpildžiusios arba gamintoją įgaliojusios jį užpildyti trečiosios šalies institucijos pavadinimas ir adresas.

31 straipsnis

Saugoma kilmės vietos nuoroda ir saugoma geografinė nuoroda

1.   Lydraščiai prilyginami saugomos kilmės vietos nuorodos arba saugomos geografinės nuorodos patvirtinimui, jeigu juos tinkamai užpildo:

a)	siuntėjai, kurie taip pat yra atitinkamo vežamo vyno gamintojai, neperkantys ir neparduodantys vyno produktų, pagamintų iš regionuose, kurių pavadinimų jie nevartoja savo pagaminto vyno etiketėse, išaugintų vynuogių,

b)	a punkte nenurodyti siuntėjai, jeigu lydraštyje nurodytos informacijos tikslumą patvirtino kompetentinga įstaiga, remdamasi ankstesnių atitinkamo produkto siuntų lydraščiuose pateikta informacija,

c)

pagal 33 straipsnio 1 dalį, jeigu įvykdomi šie reikalavimai: i) lydraštis užpildytas pagal: — administracinio lydraščio pavyzdį, arba — supaprastinto lydraščio pavyzdį, arba — lydraščio, nurodyto šio reglamento VII priede, pavyzdį, arba — dokumento, nurodyto 24 straipsnio 2 dalies b punkte, pavyzdį; ii) atitinkamoje lydraščio vietoje nurodoma ši informacija: — vynams, kuriems suteikta SKVN: „Šiuo dokumentu patvirtinama jame išvardytų vynų saugoma kilmės vietos nuoroda“, — vynams, kuriems suteikta SGN: „Šiuo dokumentu patvirtinama jame išvardytų vynų saugoma geografinė nuoroda“; iii) ii papunktyje nurodytus įrašus kompetentinga institucija tvirtina spaudu, nurodydama datą, ir prireikus atsakingo asmens parašu: — pirmame ir antrame egzemplioriuose, kai naudojamas i punkto pirmoje ir antroje įtraukose nurodytas dokumento pavyzdys, arba — lydraščio originale ir kopijoje, kai naudojamas i punkto trečioje ir ketvirtoje įtraukose nurodytas dokumento pavyzdys; iv) numerį lydraščiui suteikia kompetentinga institucija; v) vežant siuntas ne iš gamintojo valstybės narės, jame nurodomas: — numeris, — užpildymo data, — kompetentingos institucijos pavadinimas ir adresas, nurodytas dokumente, pridėtame prie produkto anksčiau jį vežant, kuriame buvo patvirtinta kilmės arba geografinė nuoroda.

2.   Valstybės narės gali nustatyti privalomą jų teritorijoje gaminamų vynų kilmės nuorodos patvirtinimą.

3.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti, kad 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantys siuntėjai jų teritorijoje gaminamų vynų saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos patvirtinimą lydraštyje įrašytų patys arba įgaliotų išspausdinti iš anksto, jeigu minėtas nuorodas:

a)	kompetentinga institucija iš anksto patvirtina savo spaudu, o atsakingas asmuo pasirašo ir nurodo datą; arba

b)	patvirtina patys siuntėjai specialiu kompetentingos institucijos patvirtintu ir VIII priede nurodytą pavyzdį atitinkančiu spaudu; šis spaudas formose gali būti išspausdintas iš anksto, jeigu jas spausdina specialiai tam įgaliota spaustuvė.

4.   Šio straipsnio 3 dalyje minimas leidimas suteikiamas tik reguliariai vyną, kuriam suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda, vežantiems siuntėjams, kuriems pateikus pirminį prašymą nustatoma, kad produktų priėmimo ir išdavimo žurnalus jie tvarko pagal III skyriaus reikalavimus ir dėl to galima patikrinti minėtuose dokumentuose pateikiamų duomenų tikslumą.

Kompetentingos institucijos savo nuožiūra gali atsisakyti suteikti minėtą leidimą tokių garantijų nesuteikusiems siuntėjams. Jos gali panaikinti leidimą, visų pirma tuo atveju, jeigu siuntėjai nebetenkina šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatytų reikalavimų arba nebesuteikia reikalaujamų garantijų.

5.   Siuntėjai, kuriems suteikiamas 3 dalyje nurodytas leidimas, privalo imtis visų priemonių, būtinų specialiam spaudui arba kompetentingos institucijos, arba specialiu spaudu pažymėtoms formoms apsaugoti.

6.   Prekiaujant su trečiosiomis šalimis, tik iš gaminančios valstybės narės išvežamų produktų dokumentuose, užpildytuose pagal 1 dalyje nurodytus reikalavimus, patvirtinama, kad vyno, kuriam suteikta SKVN arba SGN, saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografinė nuoroda atitinka galiojančius Bendrijos ir nacionalinius reikalavimus. Vis dėlto vežant produktus ne iš gamintojo valstybės narės, pagal šio straipsnio 1 dalį užpildytais lydraščiais, pridėtais prie išvežamų produktų, patvirtinamos saugomos kilmės vietos arba saugomos geografinės nuorodas, jeigu juose nurodoma:

a)

numeris;

b)	užpildymo data;

c)	šio straipsnio 1 dalyje minimos institucijos pavadinimas ir adresas, nurodytas dokumente, kuris buvo pridėtas prie produkto, vežamo iki išvežimo iš šalies, ir kuriame buvo patvirtinta kilmės arba geografinė nuoroda.

7.   Lydraščiu patvirtinama iš trečiosios šalies įvežamo vyno kilmės ar geografinė nuoroda, jeigu jis užpildytas vadovaujantis šiuo straipsniu, naudojant vieną iš 1 dalies c punkto i papunktyje minimų pavyzdžių.

32 straipsnis

Gavėjo atsisakymas priimti siuntą

Gavėjas, atsisakantis priimti su lydraščiu vežamo produkto siuntos dalį arba visą produkto siuntą, dokumento antroje pusėje pažymi „gavėjas atsisakė priimti“ ir nurodo datą, pasirašo ir prireikus litrais arba kilogramais nurodo kiekį, kurį atsisakyta priimti.

Tokiu atveju produktas gali būti grąžintas siuntėjui su tuo pačiu lydraščiu arba gali būti laikomas vežėjo patalpose, kol bus užpildytas naujas lydraštis pakartotinai išsiunčiamam produktui.

33 straipsnis

Leidimas vežti rimtą pažeidimą padariusiam vežėjui

1.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad fizinis arba juridinis asmuo, arba tokių asmenų grupė, kuris (-i) veža vyno produktą arba organizuoja jo vežimą, rimtai pažeidė Bendrijos taisykles vyno sektoriuje arba joms taikyti priimtas nacionalines nuostatas, arba jeigu pirmiau nurodyta institucija turi pagrindo įtarti tokį pažeidimą, ji gali uždrausti siuntėjui pačiam pildyti lydraštį arba gali reikalauti kompetentingos institucijos patvirtinimo.

Suteikiamas patvirtinimas gali būti susietas su planuojamo produkto panaudojimo sąlygomis. Patvirtinime turi būti atspaudas, kompetentingos institucijos pareigūno parašas ir data.

2.   Kai vežami produktai, kurių gamybos sąlygos arba jų sudėtis neatitinka Bendrijos arba nacionalinių taisyklių, taip pat taikomos 1 dalies nuostatos.

34 straipsnis

Neteisėtas vežimas

1.   Valstybės narės, kurioje nustatoma, kad siunta yra vežama be nustatyto privalomo lydraščio arba su lydraščiu, kuriame yra nurodyta melaginga, klaidinga arba neišsami informacija, kompetentinga institucija arba kita tarnyba, atsakinga už Bendrijos ir nacionalinių taisyklių laikymąsi vyno sektoriuje, imasi priemonių, būtinų:

a)	kad būtų pašalinti su tokiu vežimu susiję pažeidimai, reikalaudamos ištaisyti faktines klaidas arba užpildyti naują dokumentą;

b)	prireikus taikyti nuobaudas už pažeidimus proporcingai jų sunkumui, taikydamos 33 straipsnio 1 dalį.

Kompetentinga institucija arba kita šio straipsnio pirmojoje pastraipoje nurodyta tarnyba antspaudu patvirtina pagal pirmiau nurodytą nuostatą ištaisytus ar papildytus dokumentus. Vežimo pažeidimų pašalinimas turi užtrukti ne ilgiau nei būtina.

Šiurkščių arba pasikartojančių pažeidimų atveju kompetentinga už iškrovimą atsakinga regioninė arba vietos institucija informuoja už pakrovimą atsakingą regioninę arba vietos instituciją. Jeigu prekės vežamos Bendrijoje, tokia informacija pateikiama vadovaujantis Reglamente (EB) Nr. 555/2008 nustatytomis taisyklėmis.

2.   Jeigu pagal šio straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą vežimo pažeidimų pašalinti neįmanoma, pažeidimą nustačiusi kompetentinga institucija arba tarnyba vežimą sustabdo. Ji informuoja siuntėją apie vežimo sustabdymą ir apie pritaikytas priemones. Viena tokių priemone gali būti prekybos produktu uždraudimas.

35 straipsnis

Nenumatytos arba force majeure aplinkybės

Jeigu vežimo metu dėl force majeure ar kitų nenumatytų aplinkybių su lydraščiu vežamą siuntą tenka padalyti į dalis arba siunta visai ar iš dalies sunaikinama, vežėjas kreipiasi į vietos, kurioje susidarė force majeure arba nenumatytos aplinkybės, kompetentingą įstaigą ir paprašo patvirtinti įvykusius faktus.

Vežėjas, kiek jam leidžia aplinkybės, taip pat informuoja kompetentingą instituciją, kuri yra arčiausiai vietos, kurioje susidarė force majeure arba nenumatytos aplinkybės, kad pastaroji galėtų imtis būtinų priemonių atitinkamo vežimo padėčiai ištaisyti.

III   SKYRIUS

Žurnalai

36 straipsnis

Dalykas

1.   Fiziniai arba juridiniai asmenys ar asmenų grupės, kurie laiko vyno produktus bet kuriems profesiniams arba komerciniams tikslams, privalo pildyti šių produktų priėmimo ir išdavimo žurnalus (toliau – žurnalai).

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad prekybininkai, kurie nelaiko pardavimui skirtų vyno produktų atsargų, žurnalus turi tvarkyti pagal valstybių narių nustatytas taisykles ir procedūras.

3.   Žurnalus pildyti privalantys asmenys įrašo kiekvieną į jiems priklausančias patalpas pristatomą ir iš jų išvežamą 1 dalyje nurodytų produktų siuntą ir visas atliekamas operacijas, nustatytas 41 straipsnio 1 dalyje. Pagal kiekvieną priėmimo ir išdavimo žurnaluose nurodytą pastabą minėti asmenys taip pat turi sugebėti pateikti atitinkamos siuntos lydraštį arba bet kurį kitą patvirtinimo, visų pirma komercinį, dokumentą.

37 straipsnis

Išimtys

1.   Žurnalų pildyti neprivalo:

a)	mažmenininkai;

b)	asmenys, parduodantys produktus tik individualiam vartojimui vietoje.

2.   Į žurnalus duomenys apie vyno actą neįtraukiami.

3.   Valstybės narės gali nustatyti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat tokių asmenų grupės, kurie laiko vyno produktų atsargas arba vyno produktus parduoda tik nedideliuose induose, atitinkančiuose 25 straipsnio b punkto i papunktyje nurodytus reikalavimus, neprivalėtų tvarkyti minėtų žurnalų, su sąlyga kad jų pristatymą, išvežimą ir atsargas būtų įmanoma patikrinti bet kuriuo metu pagal kitus patvirtinamuosius dokumentus, visų pirma finansinės apskaitos komercinius dokumentus.

38 straipsnis

Žurnalų sąranga

1.   Žurnalai sudaryti iš:

a)	valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtintos kompiuterinės sistemos; kompiuterizuotuose žurnaluose turi būti kaupiami tokie pat duomenys, kaip ir popieriniuose žurnaluose; arba

b)	susegtų paeiliui sunumeruotų lapų; arba

c)	kompetentingų institucijų patvirtintos tinkamos modernios apskaitos sistemos dalių, su sąlyga, kad tose dalyse būtų žurnalams privalomi duomenys.

Vis dėlto valstybės narės gali nustatyti, kad:

a)	prekybininkų, kurie nevykdo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų ir nesiverčia vyndaryste, žurnalais būtų laikomas vyno gamybos produktų vežimo lydraščių rinkinys;

b)	gamintojų žurnalais būtų laikomos II antraštinėje dalyje nurodytos derliaus, gamybos arba atsargų deklaracijos, kurių kitoje pusėje arba prie jų pridėtuose prieduose įrašyti atitinkami įrašai.

2.   Žurnalus įmonės laiko patalpose, kuriuose jos saugo produktus.

Tačiau jeigu pristatymą, išvežimą ir atsargas faktinėje produktų laikymo vietoje pagal kitus patvirtinamuosius dokumentus įmanoma patikrinti bet kuriuo metu, kompetentingos institucijos gali leisti prireikus duodamos nurodymus, kad:

a)	tuo atveju, kai produktai yra laikomi įvairiuose tai pačiai įmonei priklausančiuose sandėliuose tame pačiame administraciniame vienete arba artimiausiame administraciniame vienete, žurnalai būtų laikomi minėtos įmonės registruotoje būstinėje;

b)	žurnalų tvarkymas būtų patikėtas specializuotai įmonei.

Jeigu tiesiogiai vartotojams produktus parduodantys mažmenininkai dirba vienoje įmonėje, o prekės jiems tiekiamos iš vieno arba kelių centrinių sandėlių, kurių savininkas taip pat yra minėta įmonė, tokiuose centriniuose sandėliuose, nepažeidžiant 37 straipsnio 3 dalies, žurnalus tvarkyti privaloma; šiems mažmenininkams pristatomos prekės turi būti įtraukiamos į tuos žurnalus kaip išduodamos prekės.

39 straipsnis

Į žurnalus įtraukiami produktai

1.   Atskirai tvarkomi toliau nurodytų į žurnalus įtraukiamų produktų duomenys:

a)	kiekvienai Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priede nustatytai produktų kategorijai;

b)	kiekvienam vynui, kuriam suteikta SKVN, ir produktams, skirtiems tokiam vynui gaminti;

c)	kiekvienam vynui, kuriam suteikta SGN, ir produktams, skirtiems tokiam vynui gaminti;

d)	kiekvienam vynui su vyninės vynuogių veislės nuoroda, kuriam nesuteikta SKVN arba SGN, ir produktams, skirtiems perdirbti į tokį vyną.

Vynai su skirtingomis SKVN, supilti į ne didesnius kaip 60 litrų talpos indus, paženklintus etiketėmis pagal Bendrijos nuostatas, įsigyti iš trečiosios šalies ir skirti parduoti, gali būti įrašomi į tą pačią žurnalo dalį, jeigu tam pritaria kompetentinga institucija arba tarnyba ar kompetentingos institucijos įgaliota įstaiga, ir jei kiekvieno vyno, kuriam suteikta SKVN, priimamas ir išduodamas kiekis žurnalo dalyje nurodomas atskirai; šis reikalavimas taip pat taikomas vynui, kuriam suteikta SGN.

Jei prarandama teisė naudoti SKVN ir SGN, tai privaloma nurodyti žurnaluose.

2.   Valstybės narės nustato, kaip į žurnalus privaloma įrašyti duomenis, susijusius su:

a)	gamintojo ir jo šeimos individualiai suvartojamu kiekiu;

b)	netikėtais produktų kiekio pokyčiais.

40 straipsnis

Įrašai žurnaluose

1.   Įforminant kiekvieną produktų priėmimo ir išdavimo atvejį, žurnaluose nurodoma:

a)	produkto kontrolinis numeris, jeigu jis turi būti nurodytas pagal Bendrijos ir nacionalinių nuostatų reikalavimus;

b)	operacijos data;

c)	faktiškai priimtas arba išduotas produkto kiekis;

d)	atitinkamas produktas, apibūdintas pagal svarbias Bendrijos ir nacionalines nuostatas;

e)	lydraščio, su kuriuo yra arba buvo vežama atitinkama siunta, duomenys.

2.   Vynų, minimų Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 1–9, 15 ir 16 dalyse, aprašymas žurnaluose, kuriuos tvarko ūkinės veiklos vykdytojai, pateikiamas, nurodant neprivalomus duomenis, minimus šio reglamento 60 straipsnyje, su sąlyga, kad tie duomenys yra arba juos ketinama pateikti etiketėje.

1 pastraipoje minimi neprivalomi duomenys, kuriuos tvarko ne gamintojai, o kiti asmenys, gali būti pakeisti lydraščio numeriu ir jo užpildymo data.

3.   Identifikuojamos produktų, minimų 2 dalyje, laikymo talpyklos ir nurodoma jų nominalioji talpa. Taip pat nurodomi atitinkami valstybių narių numatyti tokių talpyklų duomenys, kad už kontrolę atsakinga institucija galėtų identifikuoti jų turinį pagal žurnalus arba tokius žurnalus pakeičiančius dokumentus.

Tačiau 600 litrų ar mažesnės talpos indų, pripildytų to paties produkto ir sandėliuojamų kartu su ta pačia partija, atveju šių talpyklų įrašai žurnaluose gali būti pakeistas visos partijos įrašų, jei ši partija aiškiai atskirta nuo kitų.

4.   31 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais nuoroda į dokumentą, su kuriuo produktas buvo vežamas anksčiau, turi būti įrašyta į išvežimo žurnalą.

41 straipsnis

Į žurnalus įtrauktinos operacijos

1.   Žurnaluose turi būti nurodytos šios operacijos:

a)	alkoholio koncentracijos didinimas;

b)	rūgštinimas;

c)	rūgštingumo sumažinimas;

d)	saldinimas;

e)

maišymas;

f)	išpilstymas į butelius;

g)	distiliavimas;

h)	visų rūšių putojančio, gazuoto putojančio, pusiau putojančio ir gazuoto pusiau putojančio vyno gamyba;

i)	likerinio vyno gamyba;

j)	koncentruotos vynuogių misos, rektifikuotos arba nerektifikuotos, gamyba;

k)	apdorojimas vyno gamybai naudojama anglimi;

l)	apdorojimas tetrakalio heksacianoferatu;

m)	vyno spiritavimas distiliavimui;

n)	kiti procesai, susiję su alkoholio įmaišymu;

o)	perdirbimas į bet kurios kitos kategorijos produktą, visų pirma į aromatizuotą vyną;

p)	apdorojimas elektrodialize arba naudojant katijonų mainus vyno rūgšties stabilumui vyne užtikrinti;

q)	dimetilo dikarbonato (DMDC) įmaišymas į vynus;

r)	ąžuolo gabalėlių naudojimas vyno gamyboje;

s)	dalinis alkoholio kiekio vyne sumažinimas;

t)	eksperimentinis naujų vyno gamybos technologijų taikymas, nurodant valstybės narės šiai veiklai išduoto leidimo duomenis;

u)	sieros dioksido, kalio rūgščiojo sulfito arba kalio rūgščiojo metabisulfito įmaišymas.

Jeigu įmonei leidžiama tvarkyti supaprastintus žurnalus, nurodytus šio reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkte, kompetentinga institucija gali priimti Reglamento (EEB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 4 punkte nurodytų deklaracijų kopijas kaip lygiavertes atitinkamiems įrašams alkoholio koncentracijos didinimo, rūgštinimo ir rūgšties sumažinimo operacijų žurnaluose.

2.   Registruojant 1 dalyje nurodytas operacijas, išskyrus 42 straipsnyje nurodytas operacijas, turi būti nurodoma:

a)	operacija ir jos data;

b)	sunaudoti produktai ir jų kiekis;

c)	operacijos metu pagaminto produkto kiekis, įskaitant alkoholį, gautą sumažinus dalinį alkoholio kiekį vyne;

d)	produkto kiekis, sunaudotas alkoholio koncentracijos didinimo, rūgštinimo ir rūgšties sumažinimo, saldinimo ir spiritavimo distiliavimui operacijoms;

e)	produktų apibūdinimas prieš operaciją ir po jos pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalines taisykles;

f)	talpyklų, kuriose į žurnalus įtraukti produktai laikomi iki operacijos ir po jos, ženklinimas;

g)	jeigu produktai yra išpilstyti į butelius, pripildytų butelių skaičius ir turinys;

h)	jeigu produktai išpilstyti į butelius pagal sutartį, išpilstytojo pavadinimas ir adresas.

Jeigu produkto kategorija pasikeičia neatlikus nė vienos iš šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų operacijų, visų pirma fermentuojant vynuogių misą, žurnaluose reikia nurodyti pasikeitusio produkto kiekį ir rūšį.

42 straipsnis

Putojančio vyno ir likerinio vyno žurnalai

1.   Putojančio vyno žurnaluose turi būti pateikta tokia kiekvieno pagaminto cuvée informacija:

a)	pagaminimo data;

b)	visoms kategorijoms priklausančių rūšinių putojančių vynų išpilstymo data;

c)	cuvée kiekis ir apibūdinimas, kiekvieno joje esančio produkto kiekis ir faktinė bei potenciali alkoholio koncentracija;

d)	sunaudotas tirage liquer kiekis;

e)	sunaudotas expedition liquer kiekis;

f)	butelių, į kuriuos buvo išpilstytas vynas, skaičius, prireikus nurodant putojančio vyno rūšį, vartojant terminą, kuriuo nurodomas jame likęs cukraus kiekis, jeigu toks terminas yra įrašytas etiketėje.

2.   Likerinio vyno gamybos žurnaluose turi būti nurodyta tokia kiekvienos vyno siuntos informacija:

a)	Reglamento (EB) Nr. 479/2008 IV priedo 3 punkto e ir f papunkčiuose išvardytų priedų panaudojimo data;

b)	priedų pobūdis ir kiekis.

43 straipsnis

Atskiri žurnalai arba žurnalų dalys

1.   Žurnalų turėtojai privalo pildyti įvežamų ir išvežamų produktų žurnalą ar specialias žurnalo dalis toliau nurodytiems produktams ir medžiagoms, kuriuos jie laiko bet kokiu tikslu, įskaitant panaudojimą savo reikmėms, registruoti:

a)	sacharozė;

b)	koncentruota vynuogių misa;

c)	rektifikuota koncentruota vynuogių misa;

d)	rūgštinimo produktai;

e)	rūgšties sumažinimo produktai;

f)	iš vyno distiliuojamas spiritas;

Atskiras žurnalų arba specialių žurnalo dalių tvarkymas neatleidžia nuo pareigos teikti Reglamento (EB) Nr. 479/2008 V priedo D dalies 4 punkte nurodytas deklaracijas.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose žurnaluose arba specialiose žurnalų dalyse atskirai nurodomi šie kiekvieno produkto duomenys:

a)	priėmimo atveju: i) tiekėjo arba įmonės pavadinimas ir adresas, prireikus nurodant produkto lydraštį; ii) produkto kiekis; iii) pristatymo data;

b)	išdavimo atveju: i) produkto kiekis; ii) panaudojimo arba išdavimo data; iii) prireikus – gavėjo arba jo įmonės pavadinimas ir adresas.

44 straipsnis

Nuostoliai

Valstybės narės nustato didžiausią priimtiną nuostolių, susijusių su produkto laikymu sandėlyje, perdirbimo operacijomis arba kategorijos pasikeitimu, kiekį procentais.

Žurnalų turėtojas per valstybių narių nustatytą laikotarpį raštu praneša atitinkamos teritorijos kompetentingai institucijai, jei faktiniai nuostoliai yra didesni:

a)	už VI priedo B dalies 1 punkto 3 papunktyje nurodytus leistinus nukrypimus vežimo metu; ir

b)	atvejais, nurodytais pirmoje pastraipoje, už didžiausią valstybės narės nustatytą kiekį procentais.

Antroje pastraipoje nurodyta kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių.

45 straipsnis

Įrašų žurnaluose terminai

1.   Įrašai atskiruose žurnaluose ar specialiose žurnalų dalyse:

a)	nurodyti 39, 40 ir 44 straipsniuose, įvežant produktus atliekami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po produktų įvežimo, o išvežant – ne vėliau kaip trečią darbo dieną po išvežimo;

b)	nurodyti 41 straipsnyje, atliekami ne vėliau kaip pirmą dieną po operacijos, o sodrinimo operacijų atveju – tą pačią dieną.

c)	nurodyti 43 straipsnyje, įvežant produktus ir išvežant produktus, atliekami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po produktų įvežimo ar išvežimo, o naudojant produktus – jų panaudojimo dieną.

Tačiau valstybės narės gali nustatyti ilgesnius, 30 dienų neviršijančius terminus, visų pirma, kai atsargų apskaita tvarkoma kompiuterizuotai, jeigu įvežamą ir išvežamą kiekį bei 41 straipsnyje nurodytas operacijas galima bet kuriuo metu patikrinti pagal kitus patvirtinamuosius dokumentus, ir jeigu kompetentingos institucijos, tarnybos ar kompetentingos institucijos įgaliotos įstaigos nuomone tokie dokumentai yra patikimi.

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies pirmojo punkto ir nepažeidžiant nuostatų, kurias pagal 47 straipsnio 1 dalies j ir k punktus priima valstybės narės, to paties produkto siuntos išvežimo žurnale gali būti įrašomos kartą per mėnesį, jeigu produktas yra vežamas tik 25 straipsnio b punkto i papunktyje nurodytuose induose.

46 straipsnis

Žurnalų uždarymas

Produktų įvežimo ir išvežimo žurnalai turi būti uždaromi kartą per metus (metų balansas); žurnalų uždarymo datą gali nustatyti valstybės narės. Atsargos turi būti inventorizuotos rengiant metinį balansą. Turimos atsargos kitą dieną po balanso ataskaitos parengimo, žurnale įrašomos, kaip įvežti produktai. Jeigu balanso ataskaitoje teorinis ir faktinis atsargų kiekis skiriasi, tai privaloma nurodyti uždarytame žurnale.

IV   SKYRIUS

Bendrosios II ir III skyrių nuostatos

47 straipsnis

Bendrosios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Valstybės narės gali:

a)	nustatyti 25 straipsnio b punkto i papunktyje nurodytiems produktams išleisti į jų teritorijoje esančią rinką naudojamų penkių litrų arba mažesnės talpos uždarymo įtaisų atsargų apskaitą ir ant tokių įtaisų nurodomus specialius duomenis;

b)	reikalauti papildomos informacijos apie jų teritorijoje gaminamo vyno siuntų lydraščius, jei tokia informacija yra reikalinga patikrinimams atlikti;

c)

rekomenduoti, jei tai pagrįsta kompiuterizuotu atsargų apskaitos tvarkymu, vyno produktų siuntų lydraščiuose numatyti vietą privalomiems įrašams įrašyti, jeigu vyno vežimas prasideda jų teritorijoje, su sąlyga, kad 31 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodytų pavyzdžių forma nebus pakeista;

d)	leisti, kad pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2015 m. liepos 31 d., ir tuo atveju, kai produktų vežimas prasideda ir baigiasi valstybių narių teritorijoje ir kai per ją nevykstama į kitą valstybę narę arba į trečiąją šalį, vietoj vynuogių tankio nurodyti Oechsle vienetais išreikštą tankį;

e)	nustatyti, kad jų teritorijoje pildomuose vyno produktų lydraščiuose būtų nurodyta ne tik vežimo data, bet ir laikas;

f)

nustatyti, papildant 25 straipsnio a punkto i papunkčio nuostatas, kad nebūtų reikalaujama jokio dokumento, kai spaustas arba nespaustas vynuoges arba vynuogių misą veža gamintojai, kurie yra gamintojų grupės nariai, ir kai minėtas vynuoges išaugino arba vynuogių misą pagamino jie patys arba jų grupė, kuriai priklauso atitinkamas produktas, arba kai minėti produktai tokių gamintojų arba gamintojų grupių vardu yra vežami į šios grupės vyno gamybos vietą, jeigu toks vežimas prasideda ir baigiasi toje pačioje vynuogių auginimo zonoje, ir jeigu atitinkamas produktas yra skirtas perdirbti į vyną, kuriam suteikta SKVN, įskaitant artimiausią kaimyninę zoną;

g)	nustatyti, kad: i) siuntėjas turi užpildyti vieną arba daugiau jų teritorijoje prasidedančio vežimo operacijų dokumentų; ii) gavėjas turi užpildyti vieną arba daugiau vežimo, kuris prasidėjo kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje ir baigėsi jų teritorijoje, operacijų dokumentų;

h)	nustatyti, kad 25 straipsnio a punkto ii papunktyje nurodyta išlyga dėl leidimo nenaudoti tam tikrų vynuogių siuntų lydraščių negali būti taikoma vežimui, kuris prasideda ir baigiasi jų teritorijoje;

i)	rekomenduoti, kad tuo atveju, kai 29 straipsnyje nurodytas vežimas prasideda jų teritorijoje ir baigiasi kitos valstybės narės teritorijoje, siuntėjas, siųsdamas tame pačiame straipsnyje nurodytas dokumentų kopijas, kartu nurodytų iškrovimo vietos kompetentingos institucijos pavadinimą ir adresą;

j)	leisti priderinti turimus žurnalus ir nustatyti papildomas žurnalų tvarkymo ir tikrinimo taisykles ar griežtesnius reikalavimus;

k)	nustatyti, kad taikant 33 straipsnio 1 dalį, kompetentinga institucija galėtų pati tvarkyti žurnalus arba tokią užduotį patikėtų kitai tuo tikslu įgaliotai tarnybai ir organizacijai.

j punkte nurodytu atveju valstybės narės gali nustatyti, kad jų nurodytų produktų duomenys būtų tvarkomi specialiose žurnalų dalyse arba kad tam tikrų kategorijų produktai, arba tam tikros operacijos, numatytos 41 straipsnio 1 dalyje, būtų registruojama atskiruose žurnaluose.

2.   Nepažeisdamos Direktyvos 92/12/EEB, valstybės narės, remdamosi priežastimis, susijusiomis su naudojamais uždarymo įtaisais, negali drausti arba trukdyti vežti produktus, minimus 25 straipsnio b punkto i papunktyje, kurių nominalioji talpa yra ne didesnė kaip penki litrai.

Vis dėlto valstybės narės gali uždrausti jų teritorijoje tiekiamiems produktams naudoti tam tikrus uždarymo įtaisus arba pakuočių rūšis, arba jos gali nustatyti tam tikras tokių uždarymo įtaisų naudojimo sąlygas.

48 straipsnis

Lydraščių ir žurnalų saugojimas

1.   Nepažeidžiant valstybės narių, siekiant taikyti savo įstatymus arba kitiems tikslams nustatytas nacionalines procedūras, priimtų griežtesnių nuostatų, lydraščiai ir jų kopijos, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais jie buvo užpildyti, turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus.

2.   Žurnalai ir juose užregistruotų operacijų dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo susijusių dalių uždarymo. Jeigu viena arba daugiau žurnalų dalių, susijusių su nereikšmingais vyno kiekiais, dar neuždarytos, jas galima perkelti į kitą žurnalą, jei pirminiame žurnale padaromas įrašas apie tokį perkėlimą. Tokiu atveju pirmoje pastraipoje nurodytas penkerių metų laikotarpis prasideda perkėlimo dieną.

49 straipsnis

Pranešimai

1.   Kiekviena valstybė narė Komisijai praneša:

a)	už šios antraštinės dalies įgyvendinimą atsakingos kompetentingos institucijos arba institucijų pavadinimą ir adresą;

b)	prireikus bet kurių įgyvendinant šią antraštinę dalį kompetentingos institucijos paskirtų įstaigų pavadinimą ir adresą.

2.   Kiekviena valstybė narė Komisijai taip pat praneša:

a)	bet kuriuos vėlesnius pakeitimus, susijusius su 1 dalyje nurodytomis kompetentingomis institucijomis ir įstaigomis;

b)	priemones, kurių ji ėmėsi šiai antraštinei daliai įgyvendinti, jeigu jos yra svarbios Reglamente (EB) Nr. 555/2008 nurodytam bendradarbiavimui tarp valstybių narių.

3.   Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija sudaro ir tvarko kompetentingų institucijų arba prireikus tarnybų arba įgaliotų įstaigų sąrašą. Šį sąrašą Komisija skelbia internete.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50 straipsnis

Pranešimai

1.   Nepažeisdamos specialiųjų šio reglamento nuostatų, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų pranešimų pateikimo terminų.

2.   Taikant šio reglamento nuostatas įrašytą informaciją valstybės narės saugo ne trumpiau kaip penkerius vyno metus, skaičiuojamus nuo metų, kuriais buvo įrašyta informacija, pabaigos.

3.   Pagal šį reglamentą teikiant privalomus pranešimus nepažeidžiami įsipareigojimai, valstybėms narėms nustatyti Reglamente (EEB) Nr. 357/79 dėl vynuogynų statistinių tyrimų.

51 straipsnis

Akivaizdžios klaidos

Pranešimas ar prašymas, pateiktas valstybei narei pagal šį reglamentą, gali būti pakeistas bet kuriuo metu po jo pateikimo, jeigu kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad buvo padaryta akivaizdžių klaidų.

52 straipsnis

Force majeure ir išimtinės aplinkybės

Kai pagal šį reglamentą turi būti taikoma nuobauda, ji netaikoma, jei susidaro force majeure arba išimtinės aplinkybės, kaip nustatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 31 straipsnyje (16).

53 straipsnis

Panaikinimas ir nuorodos

Reglamentai (EEB) Nr. 649/87, (EB) Nr. 884/2001 ir (EB) Nr. 1282/2001 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal X priede pateikiamą atitikmenų lentelę.

54 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintąją dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.

---

(1)  OL L 148, 2008 6 6, p. 1.

(2)  OL L 179, 1999 7 14, p. 1.

(3)  OL L 208, 1986 7 31, p. 1.

(4)  OL L 62, 1987 3 5, p. 10.

(5)  OL L 170, 2008 6 30, p. 1.

(6)  OL L 54, 1979 3 5, p. 124.

(7)  OL L 176, 2001 6 29, p. 14.

(8)  OL L 76, 1992 3 23, p. 1.

(9)  OL L 128, 2001 5 10, p. 32.

(10)  OL L 141, 2004 4 30, p. 18.

(11)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(12)  OL L 276, 1992 9 19, p. 1.

(13)  OL L 369, 1992 12 18, p. 17.

(14)  OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(15)  OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(16)  OL L 30, 2009 1 19, p. 16.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---