Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005R2074

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (Tekstas svarbus EEE)

OJ L 338, 22.12.2005, p. 27–59 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OJ L 306M , 15.11.2008, p. 419–451 (MT)
Special edition in Bulgarian: Chapter 03 Volume 068 P. 3 - 35
Special edition in Romanian: Chapter 03 Volume 068 P. 3 - 35
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 015 P. 59 - 91

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/2074/oj

22.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 338/27


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2074/2005

2005 m. gruodžio 5 d.

nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

Atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos  (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus  (2), ypač į jo 9, 10 ir 11 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004 nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles  (3), ypač į jo 16, 17 ir 18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių  (4), ypač į jo 63 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatomi konkretūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai. Būtina nustatyti tam tikras įgyvendinimo priemones, taikomas mėsai, gyviems dvigeldžiams moliuskams, žuvininkystės produktams, pienui, kiaušiniams, varlių kojelėms ir sraigėms bei perdirbtiems jų produktams.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatomos specialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 Bendrijos lygmeniu nustatomos suderintos bendros oficialios kontrolės taisyklės. Būtina parengti tam tikras taisykles ir išsamiai apibrėžti kitus reikalavimus.

(4)

Komisijos sprendimas 20XX/.../EB  (5) panaikina tam tikrus sprendimus, įgyvendinančius priemones, numatytas direktyvose, kurios buvo panaikintos 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies pakeičiančia Direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB  (6). Todėl kai kurios susijusių sprendimų dalys turėtų būti išlaikytos šiame reglamente.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 852/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai tvarkytų ir saugotų įrašus ir sudarytų galimybę kompetentingai institucijai ir kitiems maisto verslo subjektams jų pageidavimu susipažinti su atitinkama tuose įrašuose pateikta informacija.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 taip pat reikalaujama, kad skerdyklą eksploatuojantis subjektas tam tikrais atvejais prašytų, gautų ir tikrintų maisto grandinės informaciją apie visus gyvūnus, kurie yra vežami arba vežtini į skerdyklą, išskyrus laukinius medžiojamuosius gyvūnus, ir, atsižvelgdamas į tą informaciją, imtųsi veiksmų. Be to, skerdyklą eksploatuojantis subjektas turėtų užtikrinti, kad maisto grandinės informacijoje būtų nurodyti visa išsamūs duomenys, kuriuos reikia pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004.

(7)

Skerdyklą eksploatuojančiam subjektui maisto grandinės informacija padeda organizuoti skerdyklos darbą, o valstybiniam veterinarijos gydytojui – nustatyti reikiamas tikrinimo procedūras. Valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų išnagrinėti maisto grandinės informaciją ir ją naudoti kaip tikrinimo procedūrų sudėtinę dalį.

(8)

Reikėtų kuo įmanoma daugiau naudotis esamomis informacijos srautų sistemomis ir jas pritaikyti įgyvendinant Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytus reikalavimus dėl maisto grandinės informacijos.

(9)

Siekiant gerinti gyvūnų laikymo ir priežiūros sąlygas ūkiuose bei atsižvelgiant į Reglamentą (EB) Nr. 854/2004, valstybinis veterinarijos gydytojas turėtų registruoti ir, prireikus, pranešti gyvūnų kilmės ūkio maisto verslo subjektui ir bet kuriam gyvūnų kilmės ūkyje besilankančiam veterinarijos gydytojui ar bet kuriai susijusiai kompetentingai institucijai apie bet kokias skerdykloje nustatytas ligas ar sąlygas, susijusias su pavieniais gyvūnais ar banda ir (arba) pulku, galinčias pakenkti visuomenės ar gyvūnų sveikatai ar sukelti pavojų gyvūnų gerovei.

(10)

Reglamentuose (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 yra nustatyti patikrinimų dėl parazitų krante arba laive apdorojant žuvininkystės produktus reikalavimai. Maisto verslo subjektai turi visais žuvininkystės produktų gamybos etapais patys atlikti patikrinimus pagal taisykles, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus D dalyje, tokiu būdu užtikrindami, kad matomais parazitais užkrėsta žuvis nepatektų žmonėms vartoti. Priėmus išsamias taisykles dėl vizualinio patikrinimo, būtina apibrėžti matomų parazitų ir vizualinio patikrinimo sąvokas bei nustatyti stebėjimų tipą ir periodiškumą.

(11)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 numatyti patikrinimai, skirti užkirsti kelią žmonėms vartoti netinkamų žuvininkystės produktų pateikimui į rinką, gali apimti tam tikrus cheminius patikrinimus, tarp jų ir bendrų lakiųjų azoto bazių (LAB-N) nustatymą. Būtina nustatyti LAB-N koncentraciją, kuri neturi būti viršyta tam tikrų rūšių kategorijų atveju, ir apibrėžti taikytinus tyrimo metodus. Reikėtų ir toliau įprasta tvarka naudoti moksliškai pripažintus LAB-N tikrinimui taikomus tyrimo metodus, tačiau turėtų būti nurodytas pamatinis metodas, kurį būtų galima taikyti iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų.

(12)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatytos leistinos paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSP), amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) ir lipofilinių toksinų ribos. Biologiniai tyrimai yra pamatinis metodas, pagal kurį nustatomi tam tikri toksinai ir apsisaugoma nuo toksiškų kiaukutinių rinkimo. Siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą valstybės narės turėtų suderinti ir taikyti didžiausias leistinas ribas ir tyrimų metodus. Be biologinio tyrimo metodų turėtų būti leidžiama taikyti alternatyvius nustatymo metodus, pavyzdžiui, cheminius metodus, ir in vitro tyrimus, jei įrodoma, kad pasirinkti metodai yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai, ir kad jų taikymas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Pasiūlyti didžiausi leistini lipofilinių toksinų kiekiai yra pagrįsti negalutiniais duomenimis, todėl, gavus naujos mokslinės informacijos, juos reikėtų iš naujo apskaičiuoti. Pamatinės medžiagos trūkumas ir vien ne biologinių tyrimų atlikimas šiuo metu reiškia, kad teikiamos visuomenės sveikatos apsaugos nuo visų nurodytų toksinų lygis nėra toks, kokį galima pasiekti atliekant biologinius tyrimus. Turi būti kuo greičiau parengta nuostata dėl biologinių tyrimų pakeitimo.

(13)

Mechaniškai atskirtą mėsą (MAM), pagamintą naudojant tokias priemones, kurios nepakeičia MAM gamyboje naudojamų kaulų struktūros, reikėtų skirti nuo MAM, pagamintos naudojant tokias priemones, kurios pakeičia kaulų struktūrą.

(14)

Mėsos pusgaminiuose, kurie neabejotinai skirti vartoti tik juos apdorojus termiškai, reikėtų leisti naudoti pirmesnės rūšies MAM, pagamintą pagal nurodytas sąlygas ir atitinkančią nurodytą sudėtį. Šios sąlygos yra ypač susiję su kalcio kiekiu MAM, kuris turi būti nurodytas pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalį. Gavus išsamią informaciją apie pakitimus, atsirandančius naudojant skirtingas žaliavų rūšis, šiame reglamente nurodytą didžiausią leistiną kalcio kiekį reikėtų koreguoti.

(15)

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyta, kad valstybės narės turi sudaryti naujausius patvirtintų įmonių sąrašus. Turėtų būti parengti bendri susijusios informacijos pateikimo kitoms valstybėms narėms ir visuomenei metmenys.

(16)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XI skirsnyje nustatyti reikalavimai dėl žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių paruošimo. Žmonėms vartoti skirtų varlių kojelių ir sraigių importui iš trečiųjų šalių turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikatų formas.

(17)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV ir XV skirsniuose nustatytos taisyklės dėl žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno gamybos ir jų pateikimo į rinką. Žmonėms vartoti skirtos želatinos ir kolageno bei žaliavų želatinai ir kolagenui gaminti importui iš trečiųjų šalių taip pat turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai, įskaitant veterinarijos sertifikato formas.

(18)

Lankstumas būtinas, kad tradiciniai maisto produktai būtų ir toliau gaminami. Valstybės narės jau suteikė leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas įvairiems tokiems maisto produktams pagal teisės aktus, galiojančius iki 2006 m. sausio 1 d. Po minėtos dienos maisto verslo subjektai turėtų sugebėti be pertrūkio ir toliau taikyti esamą praktiką. Reglamentuose (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 nustatyta tvarka, valstybėms narėms leidžianti lankstumą. Tačiau didžia dalimi atvejų, kai leidžiančios nukrypti nuostatos jau yra suteiktos, belieka tik tęsti nusistovėjusią praktiką, tad visos pranešimų teikimo tvarkos taikymas, įskaitant išsamią rizikos veiksnių analizę, gali valstybėms narėms užkrauti bereikalingą ir neproporcingą naštą. Todėl reikėtų nustatyti tradicinius maisto produktus ir jiems taikomas bendras sąlygas, nukrypstant nuo Reglamente (EB) Nr. 852/2004 nustatytų struktūrinių reikalavimų ir atsižvelgiant į maisto produktų sveikatos tikslus.

(19)

Kadangi Reglamentai (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 buvo priimti prieš 2004 m. gegužės 1 d. plėtrą, juose nebuvo nurodytos naujosios valstybės narės. Todėl į atitinkamas minėtų reglamentų nuostatas reikia įtraukti naujųjų valstybių narių ISO kodus ir Europos bendrijos santrumpą tų šalių kalbomis.

(20)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnyje nustatytos taisyklės dėl naminių kanopinių mėsos gamybos ir pateikimo į rinką. Minėto skirsnio IV skyriaus 8 dalyje nustatytos išimtys dėl nuo žmonėms vartoti skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių visiškai nulupamos odos. Turi būti parengta nuostata, pagal kurią minėtos išimtys būtų taikomos ir suaugusių galvijų kojoms, jei jos atitinka tas pačias veršelių kojoms taikomas sąlygas.

(21)

Tam tikra praktika gali suklaidinti vartotojus dėl atitinkamų produktų sudėties. Visų pirma siekiant nenuvilti vartotojų lūkesčių turi būti uždrausta parduoti medžiagomis drėgmei išsaugoti apdorotą paukštieną kaip šviežią mėsą.

(22)

2004 m. rugpjūčio 30 d. priimta Europos maisto saugos tarnybos nuomonė parodė, kad iš Gempylidae šeimai priklausančių žuvų, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gauti žuvininkystės produktai vartojami esant tam tikroms sąlygoms gali daryti neigiamą poveikį virškinimui. Todėl prekybai šiai šeimai priklausančiais žuvininkystės produktais turi būti taikomos sąlygos.

(23)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo IX skirsnyje nustatyti konkretūs žalio pieno ir pieno gaminių higienos reikalavimai. Pagal I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktį dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu juos patvirtina kompetentinga institucija. Tačiau minėtoje dalyje nepateikiama jokia išsami patvirtinimo tvarka. Todėl, siekiant užtikrinti suderintą valstybių narių požiūrį, būtina išaiškinti tokių patvirtinimų suteikimo tvarką.

(24)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 reikalaujama, kad maisto verslo subjektai užtikrintų, kad žalio pieno ir pieno produktų perdirbimui taikomas terminis apdorojimas atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrus šiame sektoriuje taikomo terminio apdorojimo ypatumus ir į tokio apdorojimo poveikį maisto saugumui ir gyvūnų sveikatai, maisto verslo subjektams šiuo atžvilgiu turėtų būti duodami aiškesni nurodymai.

(25)

Į Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 įtraukiama nauja apibrėžtis, skirta produktams, gautiems iš neperdirbto kiaušinio turinio pašalinus lukštą. Todėl būtina išaiškinti minėtiems produktams taikomus reikalavimus ir iš dalies atitinkamai pakeisti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo X skirsnio II skyrių.

(26)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnyje nustatomi konkretūs sanitariniai reikalavimai dėl želatinos. Šie reikalavimai apima žaliavų, kurios gali būti naudojamos želatinos gamyboje, rūšims ir žaliavų vežimui bei laikymui taikomus reikalavimus. Reikalavimai taikomi taip pat ir želatinos gamybai. Tačiau taip pat turi būti nustatyti reikalavimai dėl želatinos žymėjimo.

(27)

Mokslo pažanga sąlygojo ISO 16649–3 standarto pasirinkimą pamatiniu E. coli bakterijų tyrimo dvigeldžiuose moliuskuose metodu. Šis pamatinis metodas jau taikomas gyviems dvigeldžiams moliuskams iš A zonų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų  (7). Tad ISO 16649–3 standartas turėtų būti nurodytas kaip pamatinis MPN (tikėtiniausio skaičiaus) metodas, taip pat taikomas dėl E. coli tiriant dvigeldžius moliuskus iš B bei C zonų. Alternatyvius metodus reikia leisti taikyti tik tada, kai manoma, kad jie yra lygiaverčiai pamatiniam metodui.

(28)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004.

(29)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus A dalyje nurodyti reikalavimai dėl maisto grandinės informacijos nustatomi šio reglamento I priede.

2 straipsnis

Reikalavimai dėl žuvininkystės produktų įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 9 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 14 ir 15 dalyje nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento II priede.

3 straipsnis

Pripažinti jūrinių biotoksinų tyrimo metodai įgyvendinant Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 854/2004 18 straipsnio 13 dalies a punkte nurodyti reikalavimai dėl žuvininkystės produktų nustatomi šio reglamento III priede.

4 straipsnis

Kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 853/2004

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje nustatomas šio reglamento IV priede.

5 straipsnis

Įmonių sąrašai įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 882/2004

Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyti reikalavimai dėl įmonių sąrašų nustatyti šio reglamento V priede.

6 straipsnis

Veterinarijos sertifikatų formos varlių kojelėms, sraigėms, želatinai ir kolagenui įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 853/2004

Veterinarijos sertifikatų formos varlių kojelių, sraigių, želatinos ir kolageno importui, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte, bei želatinos ir kolageno gamybai naudojamų žaliavų importui yra nustatytos šio reglamento VI priede.

7 straipsnis

Nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 leidžianti nukrypti nuostata dėl tradicinių maisto produktų

1.   Šiame reglamente „tradiciniai maisto produktai“ reiškia, kad valstybėse narėse, kuriose šie produktai yra tradiciškai gaminami, jie yra:

a)

istoriškai pripažįstami kaip tradiciniai produktai arba

b)

gaminami pagal kodifikuotas ar registruotas technines nuorodas į tradicinius technologijos procesus arba pagal tradicinius gamybos metodus, arba

c)

Bendrijos, nacionalinės, regionų ar vietos teisės aktais saugomi kaip tradiciniai maisto produktai.

2.   Valstybės narės tradicinius maisto produktus gaminančioms įmonėms gali suteikti atskiras arba bendras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas reikalavimams, kurie yra nustatyti:

a)

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalyje dėl patalpų, kuriose tokie produktai laikomi aplinkoje, būtinoje iš dalies atskleidžiant jų savybes. Tokių patalpų ypač sienos, lubos ir durys gali būti nelygios, nelaidžios, nesugeriančios arba iš korozijai atsparių medžiagų, taip pat tai gali būti natūralios geologinės sienos, lubos ir grindys;

b)

Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo II skyriaus 1 dalies f punkte ir V skyriaus 1 dalyje dėl medžiagų, iš kurių yra pagaminti prietaisai ir įrengimai, naudojami minėtų produktų paruošimui, pakavimui ir vyniojimui, rūšies.

a papunktyje minėtų patalpų valymo ir dezinfekavimo priemonės ir jų valymo bei dezinfekavimo darbų atlikimo periodiškumas yra pritaikyti prie veiklos, siekiant atsižvelgti į tokių patalpų specifinę aplinkos florą.

Nuolatos palaikoma b papunktyje nurodytų prietaisų ir įrengimų patenkinama higienos būklė, jie reguliariai valomi ir dezinfekuojami.

3.   Valstybės narės, suteikdamos 2 dalyje numatytas leidžiančias nukrypti nuostatas, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo atskirų ar bendrų leidžiančių nukrypti nuostatų suteikimo apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kiekviename pranešime:

a)

pateikiamas trumpas pritaikytų reikalavimų aprašymas;

b)

aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės ir

c)

pateikiama kita svarbi informacija.

8 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VII priedą.

9 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento VIII priedą.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2006 m. sausio 1 d., išskyrus V priedo II ir III skyrius, kurie taikomi nuo 2007 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. gruodžio 5 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)  OL L 139, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 3.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 55. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 22.

(3)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206. Pataisyta OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(4)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(5)  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(6)  OL L 195, 2004 6 2, p. 12.

(7)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 1 p.


I PRIEDAS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJA

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Skerdimui siunčiamus gyvūnus auginantys maisto verslo subjektai užtikrina, kad Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nurodyta maisto grandinės informacija būtų atitinkamai įtraukta į išsiunčiamų gyvūnų dokumentus taip, kad ją galėtų gauti atitinkami skerdyklas eksploatuojantys subjektai.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

MAISTO GRANDINĖS INFORMACIJOS TEIKIMAS

1.

Išsiuntimo vietos kompetentinga institucija informuoja išsiunčiantį maisto verslo subjektą apie minimalią maisto grandinės informaciją, kurią jis turi pateikti skerdyklai pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedo III skirsnį.

2.

Skerdimo vietos kompetentinga institucija patikrina, ar:

a)

gyvūnus iki išsiuntimo išauginęs arba laikęs maisto verslo subjektas nuosekliai ir veiksmingai perduoda maisto grandinės informaciją skerdyklą eksploatuojančiam subjektui;

b)

maisto grandinės informacija yra pagrįsta ir patikima;

c)

susijusi informacija perduodama ūkiui, jei taikoma.

3.

Kai gyvūnai išsiunčiami skerdimui į kitą valstybę narę, išsiuntimo vietos ir skerdimo vietos kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad gyvūnus išsiunčiančio maisto verslo subjekto pateikiamą informaciją be kliūčių gautų skerdyklą, kuriai siunčiami gyvūnai, eksploatuojantis subjektas.

II SKYRIUS

PATIKRINIMŲ REZULTATŲ PERDAVIMAS GYVŪNŲ KILMĖS ŪKIAMS

1.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio I skyrių valstybinis veterinarijos gydytojas, pranešdamas susijusius patikrinimo rezultatus, kurie turi būti perduoti ūkiui, kuriame buvo išauginti gyvūnai, prieš paskerdimą toje pačioje valstybėje narėje, gali naudotis I priedėlyje pateikiama dokumento forma.

2.

Kompetentinga institucija yra atsakinga už susijusių patikrinimo rezultatų perdavimą tais atvejais, kai gyvūnai yra išauginami kitos valstybės narės ūkyje, ji privalo rezultatus perduoti užpildydama priedėlyje pateikiamo dokumento formą šalies siuntėjos ir šalies gavėjos kalbomis.

I priedo priedėlis

DOKUMENTO FORMA

1.

Identifikavimo informacija

 

1.1

kilmės ūkis (pvz., savininkas arba vadovas)

 

 

 

pavadinimas/numeris

 

 

 

visas adresas

 

 

 

telefono numeris

 

 

1.2

identifikavimo numeriai (pridėti atskirą lapą)

 

 

 

bendras gyvūnų skaičius (pagal rūšis)

 

 

 

identifikavimo problemos (jei yra)

 

 

1.3

bandos/pulko/narvų identifikavimas (jei taikoma)

 

 

1.4

gyvūnų rūšys

 

 

1.5

veterinarijos sertifikato nuorodos numeris

 

2.

Tikrinimų prieš skerdimą išvados

 

2.1

gerovė

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

pastabos (pvz., uodegų kramtymas)

 

 

2.2

pristatyti nešvarūs gyvūnai

 

 

2.3

klinikinės išvados (ligos)

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

pastabos

 

 

 

patikrinimo data

 

 

2.4

laboratorinių tyrimų rezultatai  (1)

 

3.

Tikrinimo po skerdimo išvados

 

3.1

(makroskopinės) išvados

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta

 

 

 

paskerdimo data

 

 

3.2

liga (galima nurodyti kodą  (2)

 

 

 

paveiktų gyvūnų skaičius

 

 

 

tipas/klasė/amžius

 

 

 

paveikto gyvūno (-ų) organas ar vieta

 

 

 

iš dalies arba visiškai pripažinta netinkama naudoti skerdena (nurodyti priežastį)

 

 

 

paskerdimo data

 

 

3.3

laboratorinių tyrimų rezultatai  (3)

 

 

3.4

kiti rezultatai (pvz., parazitai, svetimkūniai ir pan.)

 

 

3.5

išvados dėl gerovės (pvz., lūžusios kojos)

 

4.

Papildoma informacija

5.

Kontaktinė informacija

 

5.1

skerdykla (patvirtinimo numeris)

 

 

 

pavadinimas

 

 

 

visas adresas

 

 

 

telefono numeris

 

 

5.2

elektroninio pašto adresas, jei yra

 

6.

Valstybinis veterinarijos gydytojas (vardas, pavardė spausdintinėmis raidėmis)

 

 

parašas ir spaudas

 

7.

Data

8.

Prie šios formos pridedamų lapų skaičius:


(1)  Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).

(2)  Kompetentingos institucijos gali taikyti šiuos kodus: kodas A OIE išvardytoms ligoms; kodai B100 ir B200 – gyvūnų gerovės klausimams (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo I skirsnio II skyriaus C dalis) ir kodai C100–C290 – sprendimams, susijusiems su mėsa (Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I priedo II skirsnio V skyriaus 1 punkto a – u papunkčiai). Prireikus kodų sistemą galima išsamiau suskirstyti (pvz. C141 nesunkiai bendro pobūdžio ligai, C142 sunkesnei ligai ir pan.). Jei įrašomi kodai, maisto verslo subjektui turi būti pateikiamas tinkamas jų reikšmės paaiškinimas.

(3)  Mikrobiologiniai, cheminiai, serologiniai ir pan. (pridėti gautus rezultatus).


II PRIEDAS

ŽUVININKYSTĖS PRODUKTAI

I SKIRSNIS

MAISTO VERSLO SUBJEKTŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

Šiame skirsnyje nustatomos išsamios vizualinio patikrinimo žuvininkystės produktuose parazitams nustatyti taisyklės.

I SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

1.

„Matomi parazitai“ reiškia parazitus ar parazitų grupę, kurių dydis, spalva arba audinys aiškiai skiriasi nuo žuvies audinių.

2.

„Vizualinis patikrinimas“ reiškia paviršinį žuvų ar žuvininkystės produktų tyrimą optinėmis didinimo priemonėmis arba be jų ir esant geroms apšvietimo sąlygoms žmonių regėjimui, įskaitant, jei reikia, peršvietimą.

3.

„Peršvietimas“ reiškia plekšniažuvių ar žuvų filė laikymą prieš šviesą tamsintoje patalpoje, siekiant nustatyti parazitus.

II SKYRIUS

VIZUALINIS PATIKRINIMAS

1.

Vizualiai patikrinamas tipinis mėginių skaičius. Už sausumos įmones atsakingi asmenys ir kvalifikuoti asmenys gamykliniuose žvejybos laivuose, atsižvelgdami į žuvininkystės produktų rūšį, jų geografinę kilmės vietą ir jų panaudojimą, nustato patikrinimų apimtį ir periodiškumą. Gamybos metu kvalifikuoti asmenys turi atlikti vizualinį išdarinėtos žuvies patikrinimą ir patikrinti žmonėms vartoti skirtą pilvo ertmę, kepenis ir ikrus. Priklausomai nuo išskrodimo metodo, vizualinį patikrinimą:

a)

turi nuolatos atlikti darbininkas, išdarinėdamas ir plaudamas žuvį, kai išdarinėjama rankiniu būdu;

b)

reikia atlikti imant mėginius iš tipinio mėginių skaičiaus, kuris negali būti mažesnis nei 10 žuvų iš vienos siuntos, kai išdarinėjama mechaniniu būdu.

2.

Žuvų filė ar žuvų gabalėlių vizualinį patikrinimą turi atlikti kvalifikuoti asmenys tvarkymo metu ir po kaulų išėmimo bei supjaustymo gabalėliais. Jei atskiro patikrinimo neįmanoma atlikti dėl filė kiekio ar kaulo išėmimo tvarkos, turi būti parengtas mėginių ėmimo planas, sudarant galimybę kompetentingai institucijai šį planą gauti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio II skyriaus 4 dalį. Jei būtina filė peršviesti dėl techninių sumetimų, peršvietimą reikia įtraukti į mėginių ėmimo planą.

II SKIRSNIS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

I SKYRIUS

TAM TIKROMS ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ KATEGORIJOMS TAIKOMOS BENDROS LAKIŲJŲ AZOTO BAZIŲ (LAB-N) RIBINĖS VERTĖS IR NAUDOTINI TYRIMŲ METODAI

1.

Neperdirbti žuvininkystės produktai, priklausantys II skirsnyje išvardytoms rūšims, laikomi netinkamais žmonėms vartoti, kai juslinis įvertinimas verčia abejoti jų šviežumu, o cheminiais bandymais nustatyta, kad yra viršytos šios LAB-N ribinės vertės:

a)

II skyriaus 1 punkte nurodytoms rūšims – 25 mg azoto/100 g mėsos;

b)

II skyriaus 2 punkte nurodytoms rūšims – 30 mg azoto/100 g mėsos;

c)

II skyriaus 3 punkte nurodytoms rūšims – 35 mg azoto/100 g mėsos;

Pagal pamatinį metodą, naudojamą tikrinant LAB-N ribines vertes, atliekama perchlorato rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija, kaip nustatyta III skyriuje.

2.

1 punkte nurodyta distiliacija turi būti atliekama naudojant aparatą, atitinkantį IV skyriuje pavaizduotą brėžinį.

3.

LAB-N ribinė vertė paprastai nustatoma naudojant šiuos įprastinius metodus:

mikrodifuzinis metodas, kurį aprašė Conway ir Byrne (1933 m.),

tiesioginės distiliacijos metodas, kurį aprašė Antonacopoulos (1968 m.),

trichloracto rūgštimi deproteinizuoto ekstrakto distiliacija (Maisto kodekso žuvies ir žuvininkystės produktų komitetas (1968 m.).

4.

Mėginį turi sudaryti 100 g sumaltos, ne mažiau kaip iš trijų skirtingų vietų paimtos ir sumaišytos mėsos.

Valstybės narės rekomenduoja oficialiai paskirtoms laboratorijoms įprasta tvarka taikyti pirmiau aprašytą pamatinį metodą. Iškilus abejonių ar susiginčijus dėl tyrimo rezultatų, gautų taikant vieną iš įprastinių tyrimo metodų, pakartotinai rezultatus galima patikrinti tik pamatiniu metodu.

II SKYRIUS

RŪŠYS, KURIOMS NUSTATYTOS LAB-N RIBINĖS VERTĖS

1.

Sebastes spp., Helicolenus dactylopterus, Sebastichthys capensis

2.

Rūšys, priklausančios Pleuronectidae šeimai (išskyrus otus: Hippoglossus spp.)

3.

Salmo salar, Merlucciidae šeimai priklausančios rūšys, Gadidae šeimai priklausančios rūšys

III SKYRIUS

LAB-N KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS ŽUVYSE IR ŽUVININKYSTĖS PRODUKTUOSE

PAMATINĖ PROCEDŪRA

1.   Tikslas ir taikymo sritis

Šis metodas apibrėžia LAB-N azoto koncentracijos nustatymo žuvyse ir žuvininkystės produktuose standartinę procedūrą. Ši procedūra yra taikytina, kai LAB-N koncentracija siekia nuo 5 mg/100g iki ne mažiau kaip 100 mg/100 g.

2.   Apibrėžimas

„LAB-N koncentracija“ reiškia azoto kiekį lakiojoje azoto bazėje, apskaičiuotą pagal aprašytą metodą.

Koncentracija nurodoma mg/100 g.

3.   Trumpas aprašymas

Lakiosios azoto bazės yra ekstrahuojamos iš mėginio 0,6 mol perchlorato rūgšties tirpalu. Po šarminės reakcijos ekstraktas yra distiliuojamas garais, o išsiskyrusias lakiąsias azoto bazes absorbuoja rūgštinis surišiklis. LAB-N koncentracija yra nustatoma titruojant absorbuotas bazes.

4.   Cheminės medžiagos

Jei nenurodyta kitaip, vartojami reagentų švarumo klasės cheminės medžiagos. Vanduo turi būti distiliuotas arba demineralizuotas ir bent jau tokio paties grynumo. Jei nenurodyta kitaip, „tirpalu“ laikomas toks vandeninis tirpalas:

a)

perchlorato rūgšties tirpalas = 6 g/100 ml;

b)

natrio hidroksido tirpalas = 20 g/100 ml;

c)

druskos rūgšties etaloninis tirpalas 0,05 mol/l ((0,05 N).

Pastaba:

Naudojant automatinį distiliavimo aparatą, titravimui reikia naudoti 0,01 mol/l ((0,01 N) druskos rūgšties etaloninį tirpalą.

d)

boro rūgšties tirpalas = 3 g/100 ml;

e)

silikono priešputis;

f)

fenolftaleino tirpalas = 1 g/100 ml 95 % etanolio;

g)

indikatoriaus tirpalas (Tashiro maišytas indikatorius) 2 g metilraudonojo ir 1 g metileno mėlynojo ištirpinama 1 000 ml 95 % etanolio.

5.   Įrankiai ir priedai

a)

mėsmalė, kuria būtų galima pagaminti pakankamai homogenišką žuvies faršą;

b)

greitų apsukų maišiklis, išvystantis nuo 8 000 iki 45 000 apsukų per minutę;

c)

150 mm skersmens rievėtas filtras, skirtas greitai filtruoti;

d)

biuretė, 5 ml, graduota kas 0,01 ml;

e)

garinis distiliavimo prietaisas. Šiuo prietaisu turi būti reguliuojamas garų kiekis ir nustatytą laiko tarpą užtikrinamas tolygus garų įpurškimas. Kartu turi būti užtikrinta, kad būtų sulaikytos šarminės reakcijos metu susidariusios lakiosios bazės.

6.   Vykdymas

Perspėjimas: dirbant su perchlorato rūgštimi, kuri yra priskiriama stipriai ėsdinančioms medžiagoms, reikėtų imtis atsargumo ir prevencijos priemonių. Jei įmanoma, pristatyti mėginiai turėtų būti nedelsiant paruošiami pagal šiuos nurodymus:

a)

Mėginio paruošimas

Tyrimui ruošiamas mėginys turi būti kruopščiai sumaltas 5 punkto a papunktyje nurodyta mėsmale. Lygiai 10 g +/- 0,1 g malto mėginio sudedama į tinkamą tarą. Tada mėginys sumaišomas su 90,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo, dvi minutes maišomas 5 punkto b papunktyje nurodytame maišiklyje, ir po to filtruojamas.

Tokiu būdu gautas ekstraktas gali būti laikomas mažiausiai septynias dienas 2–6 oC temperatūroje.

b)

Distiliavimas garais

50,0 ml ekstrakto, gauto laikantis a papunkčio nurodymų, įpilama į 5 punkto e papunktyje nurodytą garinį distiliavimo prietaisą. Norint vėliau patikrinti šarminę reakciją, į ekstraktą įlašinami keli lašai 4 punkto f papunktyje nurodyto fenolftaleino. Pridėjus dar keletą silikono priešpučio lašų, į ekstraktą įpilama 6,5 ml 4 punkto b papunktyje nurodyto natrio hidroksido tirpalo ir tuoj pat pradedama distiliuoti garais.

Distiliavimas garais atliekamas taip, kad per 10 min. susidarytų apie 100 ml distiliato. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis panardinamas į rinktuvą, pripildytą 100 ml 4 punkto d papunktyje nurodyto boro rūgšties tirpalo, į kurį buvo įlašinta nuo trijų iki penkių lašų 4 punkto g papunktyje nurodyto indikatoriaus. Lygiai po 10 minučių distiliacija baigiama. Išleidžiamasis distiliatoriaus vamzdelis ištraukiamas iš rinktuvo ir nuplaunamas vandeniu. Lakiosios azoto bazės rinktuve esančiame tirpale nustatomos titruojant 4 punkto c papunktyje nurodytu etaloniniu druskos rūgšties tirpalu.

Galutinis pH turėtų būti 5,0 +/- 0,1.

c)

Titravimas

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

d)

Tuščiasis bandymas

Tuščiasis bandymas atliekamas pagal b papunkčio nurodymus. Vietoj ekstrakto įpilama 50,0 ml 4 punkto a papunktyje nurodyto perchlorato rūgšties tirpalo.

7.   LAB-N kiekio apskaičiavimas

4 punkto c papunktyje nurodyta vandenilio chloridu titruojant rinktuve esantį tirpalą, LAB-N kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

Formula

V1 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto mėginiui, tūris ml

V0 = 0,01 mol druskos rūgšties tirpalo, skirto tuščiam bandymui, tūris ml

M = mėginio masė g

Pastabos

1.

Būtina atlikti kartotinius tyrimus. Taikomas metodas yra tikslus, jei skirtumas tarp kartotinių tyrimų rezultatų nėra didesnis nei 2 mg/100 g.

2.

Įrengimą patikrinkite distiliuodami NH4Cl tirpalus, kurie yra lygūs 50 mg LAB-N/100 g.

3.

Standartinis atkuriamumo nuokrypis Sr = 1,20 mg/100 g. Standartinis palyginamumo nuokrypis Sr = 2,50mg/100 g.

IV SKYRIUS

LAB-N GARINIS DISTILIAVIMO PRIETAISAS

Image


III PRIEDAS

PRIPAŽINTI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ TYRIMO METODAI

Siekdamos nustatyti ar laikomasi ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkte, kompetentingos institucijos, ir, prireikus, maisto verslo subjektai taiko toliau išvardytus analizės metodus.

Pagal Tarybos direktyvos 86/609/EEB (1) 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, taikant biologinius tyrimo metodus reikia atsižvelgti į pakeitimo, tobulinimo ir mažinimo veiksnius.

I SKYRIUS

PARALYŽIUOJANČIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (PSP) NUSTATYMO METODAS

1.

Paralyžiuojančių kiaukutinių nuodų (PSO) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant biologinio tyrimo metodą arba bet kurį kitą tarptautiniu mastu pripažintą metodą. Prireikus biologinį tyrimo metodą galima naudoti kartu taikant ir kitą, saksitoksinui ir bet kuriems jo analogams nustatyti skirtą metodą, kuriam yra parengti standartai.

2.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra biologinis tyrimo metodas.

II SKYRIUS

AMNEZINIŲ KIAUKUTINIŲ NUODŲ (ASP) NUSTATYMO METODAS

Bendras amnezinių kiaukutinių nuodų (ASP) kiekis valgomose moliuskų dalyse (visas moliuskas ar atskira valgoma dalis) turi būti nustatytas taikant efektyvų skysčių chromatografijos (HPLC) metodą ar kurį nors kitą pripažintą metodą.

Jeigu rezultatai užginčijami, pamatinis metodas yra HPLC metodas.

III SKYRIUS

LIPOFILINIŲ TOKSINŲ NUSTATYMO METODAI

A.   BIOLOGINIAI METODAI

1.

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytus jūrų toksinus galima nustatyti taikant kelis pelės biologinio tyrimo metodus, besiskiriančius tyrinio dala (kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai) ir ekstrakcijai bei valymui naudojamais tirpikliais. Tyrimo jautrumas ir selektyvumas priklauso nuo ekstrakcijai ir valymui pasirinktų tirpiklių, ir į tai reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą dėl naudotino metodo, kad būtų galima nustatyti kuo daugiau toksinų.

2.

Vienas pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant ekstrakciją acetonu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint išvengti galimų paklaidų, šis tyrimas gali būti papildytas skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra. Šia procedūra reguliavimo lygiuose nustatant azaspiracidus, visi kūno audiniai naudojami kaip mėginys.

3.

Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo vieną arba daugiau Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c, d ir e papunktyje minimų toksinų, kurie viršija nurodytus kiekus.

4.

Pelės biologinio tyrimo metodas naudojant ekstrakciją acetonu, po kurios seka skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadaino rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šie toksinai prarandami. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, tuomet laikoma, kad tyrimo rezultatas parodo okadainę rūgštį, dinofisistoksinus, pektenotoksinus ir azaspiracidus, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius.

5.

Žiurkės biologinio tyrimo metodą galima taikyti nustatant okadainę rūgštį, dinofisistoksinus ir azaspiracidus. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir azaspiracidų, kurie viršija Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio V skyriaus 2 punkto c ir e papunktyje nurodytus kiekius, reakcija.

B.   ALTERNATYVŪS NUSTATYMO METODAI

1.

Metodai, tokie kaip efektyvi skysčių chromatografija (HPLC) su fluorimetrine detekcija, skysčių chromatografija (LC), masės spektrometrija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, tokie kaip fosfatazės inhibicijos tyrimas, yra naudojami kaip alternatyvūs arba papildantys biologinius tyrimo metodus, su sąlyga, kad pavieniai ar derinami jie leidžia nustatyti toliau išvardintus analogus, kad yra ne mažiau veiksmingi nei biologiniai metodai ir kad jų įgyvendinimas užtikrina lygiavertį visuomenės sveikatos apsaugos lygį:

okadainė rūgštis ir dinofisistoksinai: hidrolizės procedūros gali prireikti nustatant DTX3,

pektenotoksinai: PTX1 ir PTX2,

jesotoksinai: YTX, 45 OH YTX, homo YTX ir 45 OH homo YTX,

azaspiracidai: AZA1, AZA2 ir AZA3.

2.

Atradus naujus visuomenės sveikatai svarbius analogus, jie įtraukiami į tyrimą. Tyrimo standartai paruošiami prieš pradedant cheminį tyrimą. Bendras toksiškumas apskaičiuojamas naudojant perskaičiavimo koeficientus, pagrįstus toksiškumo duomenimis kiekvienam toksinui.

3.

Šių metodų tyrimo parametrai nustatomi, kai pagal tarptautiniu mastu priimtą protokolą patvirtinami alternatyvūs metodai.

4.

Biologiniai tyrimo metodai pakeičiami alternatyviais tyrimo metodais, kai tik galima gauti pamatines medžiagas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VI skirsnio V skyriuje nurodytiems toksinams nustatyti, kai patvirtinami metodai ir šis skirsnis atitinkamai iš dalies pakeičiamas.


(1)  OL L 358, 1986 12 18, p. 1.


IV PRIEDAS

KALCIO KIEKIS MECHANIŠKAI ATSKIRTOJE MĖSOJE

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 kalcio kiekis mechaniškai atskirtoje mėsoje:

1.

neviršija 0,1 % (=100 mg/100 g arba 1 000 ppm) šviežio produkto;

2.

nustatomas pagal standartizuotą tarptautinį metodą.


V PRIEDAS

PATVIRTINTŲ MAISTO ĮMONIŲ SĄRAŠAS

I SKYRIUS

GALIMYBĖ GAUTI PATVIRTINTŲ MAISTO ĮMONIŲ SĄRAŠUS

Siekdama padėti valstybėms narėms pateikti kitoms valstybėms narėms ir visuomenei atnaujintus patvirtintų maisto įmonių sąrašus, Komisija parengia tinklavietę, kurioje valstybės narės pateikia nuorodą į savo šalies tinklavietę.

II SKYRIUS

ŠALIES TINKLAVIEČIŲ FORMATAS

A.   Pagrindinis sąrašas

1.

Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo bendros šalies tinklavietės adresą, kurioje pateikiamas pagrindinis sąrašas, sudarytas iš patvirtintų maisto įmonių, gaminančių Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 8 punkto 1 papunktyje nurodytus gyvūninius produktus, sąrašų.

2.

1 punkte nurodytas pagrindinis sąrašas – tai viena ar daugiau oficialių Bendrijos kalbų užpildytas vieno lapo sąrašas.

B.   Veikimo schema

1.

Tinklavietę, kurioje patalpinamas pagrindinis sąrašas, parengia kompetentinga institucija arba, prireikus, viena iš Reglamento (EB) Nr. 882/2004 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų.

2.

Pagrindiniame sąraše pateikiamos nuorodos į:

a)

kitus tinklalapius, kurie yra patalpinti toje pačioje tinklavietėje;

b)

jei kai kuriuos patvirtintų maisto įmonių sąrašus rengia ne 1 punkte minimos kompetentingos institucijos, į tinklavietes, kurias palaiko kitos kompetentingos institucijos, tarnybos ar, prireikus, organizacijos.

III SKYRIUSPATVIRTINTŲ

ĮMONIŲ SĄRAŠŲ FORMOS IR KODAI

Siekiant užtikrinti visas galimybes gauti informaciją, susijusią su patvirtintomis maisto įmonėmis, ir sudaryti aiškesnius sąrašus turi būti nustatytos formos, įskaitant susijusią informaciją ir kodus.

IV SKYRIUS

TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

II ir III skyriuose nurodytos užduotys ir veikla atliekamos pagal Komisijos paskelbtas technines specifikacijas.


VI PRIEDAS

VETERINARIJOS SERTIFIKATŲ FORMOS VARLIŲ KOJELIŲ, SRAIGIŲ, ŽELATINOS IR KOLAGENO IMPORTUI

I SKIRSNIS

VARLIŲ KOJELĖS IR SRAIGĖS

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai varlių kojelių ir sraigių importui atitinka šio priedo I priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

II SKIRSNIS

ŽELATINA

Nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos teisės aktų, kurie bent apima, bet neapsiriboja teisės aktais dėl užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos ir hormonų, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai želatinos ir želatinos gamybai naudojamų žaliavų importui atitinka šio priedo II priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

III SKIRSNIS

KOLAGENAS

Nepažeidžiant kitų konkrečių Bendrijos teisės aktų, kurie bent apima, bet neapsiriboja teisės aktais dėl užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos ir hormonų, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 6 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti veterinarijos sertifikatai kolageno ir kolageno gamybai naudojamų žaliavų importui atitinka šio priedo III priedėlio atitinkamai A ir B dalyse nustatytas formas.

VI priedo I priedėlis

A dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ ATŠALDYTŲ, SUŠALDYTŲ IR PARUOŠTŲ VARLIŲ KOJELIŲ IMPORTUI

Image

Image

B dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTŲ IŠIMTŲ IŠ KIAUTŲ, IŠVIRTŲ, PARUOŠTŲ AR KONSERVUOTŲ SRAIGIŲ IMPORTUI

Image

Image

VI priedo II priedėlis

A dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖMS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS IMPORTUI

Image

Image

B dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTOS ŽELATINOS GAMYBAI NAUDOJAMŲ ŽALIAVŲ IMPORTUI

Image

Image

VI priedo III priedėlis

A dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTO KOLAGENO IMPORTUI

Image

Image

B dalis

VETERINARIJOS SERTIFIKATO FORMA ŽMONĖS VARTOTI SKIRTO KOLAGENO GAMYBAI NAUDOJAMŲ ŽALIAVŲ IMPORTUI

Image

Image


VII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 853/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

1.

II priedo I skirsnio B dalis iš dalies pakeičiama taip:

a)

6 punkto antra pastraipa pakeičiama taip:

„BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

b)

8 punktas pakeičiamas taip:

„8.

Jei žymima įmonėje, įsisteigusioje Bendrijoje, ženklas – tai ovalo formos ženklas, kuriame yra santrumpa CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE.“

2.

III priedas iš dalies pakeičiamas taip:

a)

I skirsnio IV skyriaus 8 punktas pakeičiamas taip:

„8.

Nuo maistui skirtos skerdenos ir kitų kūno dalių turi būti visiškai nulupama oda, išskyrus kiaules, avių, ožkų ir veršelių galvas bei galvijų, avių ir ožkų kojas. Galvos ir kojos turi būti tvarkomos taip, kad kita mėsa nebūtų užteršta.“

b)

Pridedamas II skirsnio VII skyrius:

„VII SKYRIUS: MEDŽIAGOS DRĖGMEI IŠSAUGOTI

Maisto verslo subjektai užtikrina, kad paukštiena, kuri buvo apdorota taip, kad būtų išsaugota drėgmė, į rinką būtų pateikiama ne kaip šviežia mėsa, o kaip mėsos ruošiniai arba naudojama perdirbtų produktų gamyboje.“

c)

VIII skirsnio V skyriaus E dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Į rinką neturi būti pateikiami iš šių šeimų nuodingų žuvų gauti žuvininkystės produktai: Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae. Švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.“

d)

IX skirsnis iš dalies pakeičiamas taip:

i)

I skyriaus II(B) dalies 1 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e)

dezinfekuojamuosius spenių skysčius arba purškiklius galima naudoti tik tada, jeigu jiems išduodamas leidimas arba jie registruojami pagal 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką nustatytą tvarką (1).“

ii)

II skyriaus II dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Jeigu žalias pienas arba pieno gaminiai apdorojami termiškai, maisto verslo subjektai turi užtikrinti, kad tas pienas atitiktų Reglamento (EB) Nr. 852/2004 II priedo XI skyriuje nustatytus reikalavimus. Maisto verslo subjektai, naudodami toliau išvardytus procesus, turi ypač užtikrinti, kad jie laikosi minėtų reikalavimų:

a)

Pasterizavimas atliekamas apdorojant:

i)

trumpai aukštoje temperatūroje (15 sekundžių ne mažesnėje nei 72 oC temperatūroje);

ii)

ilgesnį laikotarpį žemoje temperatūroje (30 minučių ne mažesnėje nei 63 oC temperatūroje) arba

iii)

bet kokį laikotarpį ir bet kokioje temperatūroje, siekiant gauti tokį patį rezultatą,

taip, kad tik produktus apdorojus jie, kai taikoma, neigiamai reaguoja į šarminės fosfatazės testą.

b)

Apdorojimas ultraaukšta temperatūra (UAT) atliekamas taikant apdorojimą:

i)

kai trumpai tiekiama aukštos temperatūros nenutrūkstama karščio srovė (ne mažesnė nei 135 oC temperatūra tinkamą laiko tarpą), kol nebelieka gyvybingų mikroorganizmų ir sporų, galinčių augti sterilioje uždaroje taroje aplinkos temperatūroje laikomame apdorotame produkte, ir

ii)

kurio pakanka užtikrinti, kad produktus išlaikius uždaroje taroje 15 parų 30 oC temperatūroje jie mikrobiologiniu aspektu nekinta, ar taikant bet kurį kitą metodą, kai įrodoma, kad buvo taikomas tinkamas terminis apdorojimas.“

e)

X skirsnio II skyrius iš dalies keičiamas taip:

i)

III dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„5.

Sudaužius kiaušinį, kiekviena skystojo kiaušinio dalis turi būti perdirbama kiek galima greičiau, kad būtų pašalinamas mikrobiologinis pavojus arba kad jis būtų sumažinamas iki priimtino lygio. Siuntą, kuri buvo nepakankamai perdirbta, toje pačioje įmonėje galima nedelsiant perdirbti dar kartą, jeigu po tokio perdirbimo siuntos produktai būtų tinkami žmonėms vartoti. Jeigu nustatoma, kad siuntos produktai yra netinkami žmonėms vartoti, ji turi būti keičiama užtikrinant, kad jos produktai nebus panaudoti žmonėms vartoti.“

ii)

V dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.

Jei tai skystieji kiaušiniai, 1 punkte nurodytoje etiketėje taip pat turi būti pateikiami žodžiai: „nepasterizuoti skystieji kiaušiniai turi būti apdorojami paskirties vietoje“ ir nurodoma kiaušinių sudaužymo data bei valanda.“

f)

Pridedamas XIV skirsnio V skyrius:

„V SKYRIUS: ŽENKLINIMAS

Ant suvyniotos ir supakuotos želatinos turi būti užrašyti žodžiai „žmonėms vartoti skirta želatina“ ir nurodyta paruošimo data.“


(1)  OL L 123, 1998 4 24, p. 1.


VIII PRIEDAS

REGLAMENTO (EB) Nr. 854/2004 PAKEITIMAI

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 I, II ir III priedai iš dalies pakeičiami taip:

1.

I priedo I skirsnio III skyriaus 3 punktas iš dalies pakeičiamas taip:

a)

a papunkčio antra pastraipa pakeičiama taip:

„BE, CZ, DK, DE, EE, GR, ES, FR, IE, IT, CY, LV, LT, LU, HU, MT, NL, AT, PL, PT, SI, SK, FI, SE ir UK.“

b)

c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

ženkle turi būti nurodyti sutrumpinimai CE, EC, EF, EG, EK, EY, ES, EÜ, EK, EB arba WE, jeigu ženklas buvo uždėtas Bendrijos skerdykloje.“

2.

II priedo II skyriaus A dalies 4 ir 5 punktai pakeičiami taip:

„4.

Kompetentinga institucija gali priskirti B klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką žmonėms vartoti galima tik atitinkamai apdorojus valymo centre ar po apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 punkte paminėtų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 4 600E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16647–3 standarte apibūdintas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.

5.

Kompetentinga institucija gali priskirti C klasei zonas, kuriose galima rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, tačiau juos pateikti į rinką galima tik po ilgai trunkančio apsivalymo, taip siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 dalyje nurodytų veterinarinių reikalavimų. Šiose vietose sugautų gyvų dvigeldžių moliuskų 100 g moliuskų mėsos ir moliusko vidinėje ertmėje esančio skysčio negali būti daugiau kaip 46 000E.coli bakterijų. Šio tyrimo pamatinis metodas yra ISO 16649–3 standarte nustatytas MPN (tikėtiniausio skaičiaus) testas, atliekamas naudojant 5 mėgintuvėlius ir 3 atskiedimus. Alternatyvius metodus galima naudoti, jei jie yra patvirtinami pagal šį pamatinį metodą remiantis EN/ISO 16140 standarte nustatytais kriterijais.“

3.

III priedo II skyriaus G dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Į rinką neturi būti pateikiami iš šių šeimų nuodingų žuvų gauti žuvininkystės produktai: Tetraodontidae, Molidae, Diodontidae ir Canthigasteridae. Švieži, paruošti ir perdirbti žuvininkystės produktai, gauti iš žuvų, kurios priklauso Gempylidae šeimai, ypač Ruvettus pretiosus ir Lepidocybium flavobrunneum, gali būti pateikiami į rinką tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai pažymėti, nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimą. Ant etiketės prie įprastinio pavadinimo turi būti nurodytas mokslinis pavadinimas.“


Top