Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32005R0001

2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97

OJ L 3, 5.1.2005, p. 1–44 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
Special edition in Bulgarian: Chapter 03 Volume 062 P. 3 - 46
Special edition in Romanian: Chapter 03 Volume 062 P. 3 - 46
Special edition in Croatian: Chapter 03 Volume 058 P. 151 - 194

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2005/1/oj

5.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 3/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1/2005

2004 m. gruodžio 22 d.

dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

pasikonsultavusi su Regionų komitetu,

Kadangi:

(1)

Sutarties Protokole dėl gyvūnų apsaugos ir gerovės reikalaujama, kad Bendrija ir valstybės narės, kurdamos ir įgyvendindamos žemės ūkio bei transporto politiką, tinkamai atsižvelgtų į gyvūnų gerovės reikalavimus.

(2)

Vadovaudamasi 1991 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (3), Taryba priėmė gyvūnų vežimo taisykles, kad būtų pašalintos techninės prekybos gyvais gyvūnais kliūtys ir rinkos subjektai galėtų nekliudomai veikti, užtikrindami patenkinamą tam tikrų gyvūnų apsaugą.

(3)

Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai apie valstybių narių patirtį įgyvendinant 1995 m. birželio 29 d. priimtą Tarybos direktyvą 95/29/EB, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 91/628/EEB dėl gyvūnų apsaugos juos vežant (4), pagal Direktyvos 91/628/EEB reikalavimus rekomenduojama iš dalies pakeisti galiojančius Bendrijos teisės aktus šioje srityje.

(4)

Dauguma valstybių narių ratifikavo Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, o Taryba įgaliojo Komisiją Bendrijos vardu vesti derybas dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu peržiūrėjimo.

(5)

Gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų, tarp jų ir skerstinų, vežimą tolimais atstumais.

(6)

2001 m. birželio 19 d. (5) Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip užtikrinti veiksmingą galiojančių Bendrijos teisės aktų įgyvendinimą ir tikslų jų vykdymą, pagerinti gyvūnų apsaugą ir gerovę bei užkirsti kelią infekcinėms gyvūnų ligoms kilti ir plisti, taip pat kelti griežtesnius reikalavimus, kad gyvūnai išvengtų skausmo ir kančių ir būtų užtikrinta jų gerovė bei sveikata vežimo metu ir po to.

(7)

2001 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamentas pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymus iš dalies pakeisti galiojančias Bendrijos gyvūnų vežimo taisykles, ypač siekiant:

pasitarti su kompetentingu moksliniu komitetu dėl gyvūnų vežimo trukmės,

pristatyti suderintą europinio pavyzdžio vežėjų pažymėjimą; suderinti tolimojo vežimo maršrutų planus,

užtikrinti, kad kiekvienas vežimo metu gyvūnus prižiūrinčio personalo narys būtų išklausęs kompetentingųjų institucijų pripažintą mokymo kursą, ir

užtikrinti, kad veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio kontrolės postuose metu bus visapusiškai tikrinamos vežamų gyvūnų gerovės sąlygos.

(8)

2002 m. kovo 11 d. Gyvūnų gerovės ir gyvūnų sveikatos mokslinis komitetas pateikė savo nuomonę apie vežamų gyvūnų gerovę. Todėl Bendrijos teisės aktai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į naujausius mokslinius įrodymus, teikiant pirmenybę būtinybei užtikrinti jų įgyvendinimą artimiausiu metu.

(9)

Specialiosios naminiams paukščiams katėms ir šunims skirtos nuostatos bus išdėstytos konkrečiuose pasiūlymuose, Europos maisto saugos tarnybai (EMST) pateikus atitinkamas nuomones.

(10)

Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą pagal Direktyvos 91/628/EEB nuostatas derinant Bendrijos įstatymus dėl gyvūnų vežimo, ir į sunkumus, iškilusius dėl skirtingo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, būtų tikslingiau reglamentu nustatyti Bendrijos taisykles, taikomas šioje srityje. Kol bus priimtos išsamios nuostatos dėl tam tikrų gyvūnų rūšių, turinčių ypatingų poreikių ir sudarančių labai ribotą Bendrijos gyvūnų dalį, būtina leisti valstybėms narėms nustatyti arba toliau taikyti papildomas nacionalines taisykles, reglamentuojančias tokių rūšių gyvūnų vežimą.

(11)

Tam, kad šis reglamentas būtų nuosekliai ir veiksmingai taikomas visoje Bendrijoje, laikantis pagrindinių jo principų, pagal kuriuos gyvūnai neturi būti vežami taip, kad jie galėtų susižaloti ar smarkiai kentėti, būtina priimti išsamias nuostatas, atitinkančias ypatingus dėl įvairių vežimo būdų atsirandančius poreikius. Tokios išsamios nuostatos turėtų būti aiškinamos ir taikomos pagal minėtus principus ir laiku atnaujinamos, vos tik, ypač iš naujausių mokslinių pranešimų, paaiškėja, kad jos nebeatitinka nurodytų principų, taikomų ypatingoms rūšims ar vežimo būdams.

(12)

Komercinis vežimas neapsiriboja vien vežimo operacijomis, kurių metu betarpiškai vyksta pinigų, prekių ar paslaugų mainai. Komercinis vežimas – tai pirmiausia tokia veikla, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su finansine nauda arba jos siekia.

(13)

Gyvūnų iškrovimas ir paskesnis perkrovimas taip pat galėtų būti jų streso priežastis, o dėl sąlyčio su jais kontrolės postuose, anksčiau nurodyti kaip sustojimo punktai, tam tikromis sąlygomis galėtų išplisti infekcinės ligos. Todėl būtina numatyti konkrečias priemones gyvūnų sveikatai ir gerovei užtikrinti jiems ilsintis kontrolės postuose. Dėl to būtina iš dalies keisti 1997 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/97 dėl Bendrijoje sustojimo punktams taikomų kriterijų ir iš dalies pakeičiančio Direktyvos 91/628/EEB (6) priede nurodytą maršruto planą, nuostatas.

(14)

Dažna prastos gerovės priežastis – išsilavinimo stoka. Todėl mokymas turėtų būti privalomas kiekvienam vežamus gyvūnus prižiūrinčiam asmeniui, o mokyti turėtų tik kompetentingųjų institucijų patvirtintos organizacijos.

(15)

Vežamų gyvūnų gerovės sąlygos labai priklauso nuo kasdieninio vežėjų elgesio. Kompetentingųjų institucijų atliekamus patikrinimus apsunkina tai, kad vežėjai gali laisvai dirbti įvairiose valstybėse narėse. Todėl vežėjai turėtų būti atsakingesni, o jų padėtis ir veikla – skaidresnė. Pirmiausia, jie turėtų įrodyti turį leidimą, nuolat informuoti apie bet kokius sunkumus ir kruopščiai registruoti savo veiksmus bei jų rezultatus.

(16)

Gyvūnus gali vežti ne tik vežėjai, bet ir kitų kategorijų operatoriai, pavyzdžiui, ūkininkai, prekiautojai, surinkimo centrai ir skerdyklos. Todėl kai kurios pareigos, susijusios su gyvūnų gerove, turėtų tekti taip pat ir kiekvienam operatoriui, vežančiam gyvūnus.

(17)

Surinkimo centrai vaidina svarbų vaidmenį vežant kai kurias gyvulių rūšis. Todėl surinkimo centrai turėtų užtikrinti, kad jų darbuotojai ir lankytojai bus susipažinę ir laikysis Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių vežamų gyvūnų apsaugą.

(18)

Ilgos kelionės gali labiau pakenkti gyvūnų gerovei nei trumpos. Vadinasi, turėtų būti numatytos konkrečios procedūros geresniam standartų įgyvendinimui užtikrinti, ypač didinant tokių vežimo operacijų atsekamumą.

(19)

1985 m. gruodžio 20 d. priimtas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (7) nustato ilgiausią kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo laikotarpį ir trumpiausią poilsio trukmę. Tikslinga panašiai reglamentuoti ir gyvūnų keliones. 1985 m. gruodžio 20 d. priimtame Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (8) numatoma instaliuoti ir naudoti tachografus, kad būtų galima veiksmingai patikrinti, kaip laikomasi su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų. Tokie užrašyti duomenys turi būti pasiekiami ir tikrinami, siekiant užtikrinti kelionės laiko apribojimų laikymąsi pagal gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus.

(20)

Kadangi kompetentingosios institucijos nepakankamai keičiasi informacija, neįmanoma deramai užtikrinti Bendrijos teisės aktų dėl vežamų gyvūnų apsaugos įgyvendinimo. Todėl būtina sukurti lanksčią procedūrą įvairių valstybių narių kompetentingųjų institucijų bendradarbiavimui pagerinti.

(21)

Registruoti arklinių šeimos gyvūnai, kaip apibrėžta Direktyvos 90/426/EEB (9) 2 straipsnio c punkte, dažnai yra vežami nekomerciniais tikslais ir toks vežimas turi atitikti šio reglamento bendrus tikslus. Atsižvelgiant į tokio judėjimo pobūdį, yra priimtina nukrypti nuo tam tikrų nuostatų, kai registruoti arklinių šeimos gyvūnai yra vežami į konkursus, lenktynes, kultūrinius įvykius ar veisimui. Tačiau tokios nukrypstančios nuostatos netaikomos, kai registruoti arklinių šeimos gyvūnai yra vežami tiesiogiai arba per turgų ar paskirstymo centrą į skerdyklą skersti ir pagal Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio d punktą ir 8 straipsnio 1 dalies antrąją įtrauką yra laikomi „skerstiniais arklinių šeimos gyvūnais“.

(22)

Netinkamai tiriant gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, skatinama nesilaikyti tokių teisės aktų ir iškraipoma konkurencija. Todėl būtina nustatyti vienodą tvarką, pagal kurią visoje Bendrijoje būtų didinamas patikrinimų skaičius ir taikomos sankcijos už gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Valstybės narės turėtų priimti taisykles, pagal kurias būtų taikomos sankcijos už šio reglamento nuostatų pažeidimus ir užtikrinti, kad jų bus laikomasi. Minėtos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

(23)

Daug gyvūnų iš Bendrijos ir Bendrijoje vežama labai tolimais atstumais gyvūnams skirtais laivais, ir jų vežimą jūra galima patikrinti išvykimo vietoje. Todėl svarbu numatyti konkrečias priemones ir standartus, taikomus šiai transporto rūšiai.

(24)

Kad Bendrijos teisės aktai būtų nuoseklūs, 1964 m. birželio 26 d. priimta Tarybos Direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (10), turėtų būti iš dalies pakeista, pritaikant ją prie šio reglamento nuostatų dėl surinkimo centrų ir vežėjams keliamų reikalavimų.

(25)

1993 m. gruodžio 22 d. priimta Tarybos Direktyva 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (11) taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, pritaikant ją prie šio reglamento nuostatų dėl elektrinių botagų naudojimo.

(26)

1989 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/608/EEB dėl valstybių narių administracinės valdžios institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą (12), nustatytos taisyklės ir informacijos teikimo procedūros turėtų būti taikomos ir gyvūnų gerovei juos vežant, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų.

(27)

Komisijos sprendime 98/139/EB (13) nustatomos tam tikros išsamios veterinarinių tikrinimų, kuriuos vietoje atlieka Komisijos ekspertai valstybėse narėse, taisyklės, kurios turėtų užtikrinti, kad šio reglamento bus vienodai laikomasi.

(28)

Šiame reglamente pateikiamos nuostatos dėl kelių transporto priemonių vėdinimo vežant gyvūnus tolimais atstumais. Atitinkamai turėtų būti panaikintas 1998 m. vasario 16 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 411/98 dėl gyvūnų apsaugos papildomų standartų, taikomų kelių transporto priemonėms, naudojamoms gyvūnams vežti ilgiau nei aštuonias valandas trunkančiose kelionėse (14).

(29)

Būtina numatyti paprastą procedūrą, pagal kurią Taryba atnaujintų kai kurias technines šio reglamento nuostatas, atsižvelgusi pirmiausia į jo poveikio gyvų gyvūnų vežimui išplėstoje Bendrijoje vertinimą, ir nustatytų navigacijos sistemos, kuria turės naudotis visos kelių transporto priemonės, specifikacijas pagal būsimąją technologijų plėtrą šioje srityje, pvz., Galileo sistemos įgyvendinimą.

(30)

Būtina numatyti galimybę priimti nukrypti leidžiančias nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie regionai yra nutolę nuo pagrindinės Bendrijos teritorijos, ypač Sutarties 299 straipsnyje minimi atokiausi regionai.

(31)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (15),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS, APIBRĖŽIMAI IR PAGRINDINĖS GYVŪNŲ VEŽIMO SĄLYGOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas gyvų stuburinių gyvūnų vežimui Bendrijoje, taip pat ir į Bendrijos muitų teritoriją įvežamų arba iš jos išvežamų siuntų konkretiems tikrinimams, kuriuos atlieka pareigūnai.

2.   3 ir 27 straipsnių nuostatos taikomos tik:

(a)

gyvūnų vežimui, kai juos veža ūkininkai, naudodami žemės ūkio paskirties transportą arba jiems priklausančias transporto priemones, tais atvejais, kai dėl geografinių aplinkybių būtinas sezoninis tam tikrų rūšių gyvūnų pervežimas į naujas ganyklas;

(b)

gyvūnų vežimui, kai ūkininkai veža nuosavus gyvūnus nuosavomis transporto priemonėmis ne didesniu kaip 50 km atstumu nuo jų laikymo vietos.

3.   Šis reglamentas neturėtų kliudyti priimti bet kokias griežtesnes nacionalines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę, kai jie vežami visoje valstybės narės teritorijoje arba gabenami jūra išvykstant iš valstybės narės teritorijos.

4.   Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant Bendrijos veterinarijos teisės aktų.

5.   Šis reglamentas netaikomas gyvūnų vežimui, jei jis nesusijęs su ekonomine veikla ir jei gyvūnai, veterinarijos gydytojui rekomendavus, vežami tiesiai į veterinarijos gydyklą arba iš jos.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente vartojami tokie apibrėžimai:

(a)

„gyvūnai“ – tai gyvi stuburiniai gyvūnai;

(b)

„surinkimo centrai“ – tai tam tikros vietos, pvz., laikymo vietos, surinkimo centrai ir turgūs, kuriose iš įvairių laikymo vietų atkeliavę naminiai arklinių šeimos gyvūnai ar naminiai galvijai, avys, ožkos ar kiaulės grupuojamos į siuntas;

(c)

„palydovas“ – tai asmuo, tiesiogiai atsakingas už gyvūnų gerovę juos vežant ir lydintis juos kelionės metu;

(d)

„pasienio kontrolės postas“ – tai bet koks kontrolės postas, kuris pagal Direktyvos 91/496/EEB (16) 6 straipsnio nuostatas buvo paskirtas ir patvirtintas gyvūnų, įvežamų iš trečiųjų šalių, veterinariniam tikrinimui Bendrijos pasienyje atlikti;

(e)

„Bendrijos veterinarijos teisės aktai“ – tai Direktyvos 90/425/EEB (17) A priedo I skyriuje nurodyti teisės aktai ir visos vėliau priimtos įgyvendinimo taisyklės;

(f)

„kompetentinga institucija“ – tai centrinė valstybės narės institucija, turinti teisę tikrinti gyvūnų gerovę, arba kita institucija, kuriai buvo suteikti tokie įgaliojimai;

(g)

„konteineris“ – tai bet kokia dėžė, talpykla arba kita tvirtos struktūros gatava konstrukcija, kuri naudojama gyvūnams vežti, bet nėra transporto priemonė;

(h)

„kontrolės postai“ – tai kontrolės postai kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1255/97;

(i)

„išvežimo punktas“ – tai pasienio kontrolės postas arba kitokia valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią išvežami gyvūnai iš Bendrijos muitų teritorijos;

(j)

„kelionė“ – tai visa vežimo operacija nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos, įskaitant gyvūnų iškrovimą, įkurdinimą ir pakrovimą tarpiniuose kelionės punktuose;

(k)

„gyvūnų laikytojas“ –tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus vežėją, kuris nuolat ar laikinai atsako už gyvūnų priežiūrą arba juos prižiūri;

(l)

„laivas gyvūnams transportuoti“ – tai laivas, kuris naudojamas arba skirtas naminiams arklinių šeimos gyvūnams arba naminiams galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms transportuoti, išskyrus ro-ro laivą ir laivą, transportuojantį gyvūnus kilnojamuose konteineriuose;

(m)

„ilga kelionė“ – tai kelionė, trunkanti ilgiau kaip 8 valandas nuo tada, kai pajudėjo pirmasis siuntos gyvūnas;

(n)

„transporto priemonės“ – tai kelių arba geležinkelių priemonės, laivai ir orlaiviai, naudojami gyvūnams vežti;

(o)

„navigacijos sistemos“ - tai palydovinės infrastruktūros, teikiančios pasaulinio masto nuolatinio, tikslaus ir garantuoto laiko skaičiavimo bei vietos nustatymo paslaugas ar bet kuri kita technologija, teikianti paslaugas, lygiavertes šio reglamento tikslams;

(p)

„įgaliotasis veterinarijos gydytojas“ – veterinarijos gydytojas, kurį paskyrė valstybės narės kompetentingoji institucija;

(q)

„organizatorius“ – tai:

(i)

vežėjas, kuris kelionės atkarpai sudarė subrangos sutartį mažiausiai dar su vienu vežėju; arba

(ii)

fizinis arba juridinis asmuo, kuris kelionei sudarė sutartį daugiau negu su vienu vežėju; arba

(iii)

asmuo, pasirašęs kelionės žurnalo 1 skirsnyje, kaip nurodyta II priede;

(r)

„išvykimo vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas buvo pirmą kartą pakrautas į transporto priemonę, jei jis buvo ten įkurdintas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo;

Tačiau pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus patvirtinti surinkimo centrai gali būti laikomi išvykimo vieta, jeigu:

(i)

atstumas nuo pirmojo pakrovimo vietos iki surinkimo centro yra mažesnis negu 100 km; arba

(ii)

gyvūnai buvo įkurdinti surinkimo centre ne mažiau kaip 6 valandoms iki išvykimo, pakankamai aprūpinti pakratais ir, jei įmanoma, nepririšti ir girdomi;

(s)

„paskirties vieta“ – tai vieta, kurioje gyvūnas iškraunamas iš transporto priemonės ir

(i)

įkurdinamas ne mažiau kaip 48 valandoms iki išvykimo; arba

(ii)

paskerdžiamas;

(t)

„poilsio arba perkrovimo vieta“ – tai bet koks sustojimas kelionės metu, bet ne paskirties vietoje, taip pat ir toji vieta, kur keičiama transporto priemonė, gyvūnus perkraunant arba neperkraunant;

(u)

„registruoti arklinių šeimos gyvūnai“ – reiškia registruotus arklinių šeimos gyvūnus kaip apibrėžta Direktyvoje 90/426/EEB (18);

(v)

„ro-ro laivas“ – tai tolimojo plaukiojimo laivas, turintis įrangą geležinkelių ir kelių transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo;

(w)

„vežimas“ – tai gyvūnų judėjimas viena ar keliomis transporto priemonėmis, taip pat ir susijusių operacijų metu, įskaitant pakrovimą, iškrovimą, perkrovimą ir poilsį, kol gyvūnai galutinai iškraunami paskirties vietoje;

(x)

„vežėjas“ – tai fizinis arba juridinis asmuo, vežantis gyvūnus savo sąskaita arba trečiosios šalies pavedimu;

(w)

„neprajodinėti arklinių šeimos gyvūnai“ – tai arkliai, kurių neįmanoma pririšti ar vesti už apynasrio, be reikalo jų nesujaudinus, nesukėlus jiems skausmo ar kančių;

(z)

„transporto priemonė“ – tai transporto priemonė, turinti ratus, varoma arba traukiama.

3 straipsnis

Bendrosios gyvūnų vežimo sąlygos

Gyvūnus leidžiama vežti arba perduoti vežti tik taip, kad jie nesusižalotų ir nepatirtų didelių kančių.

Be to, būtina laikytis tokių sąlygų:

(a)

iš anksto imtasi visų būtinų priemonių kelionei sutrumpinti ir gyvūnų poreikiams kelionės metus patenkinti;

(b)

gyvūnai tinkami vežti;

(c)

transporto priemonės taip suprojektuotos, pagamintos, prižiūrimos ir naudojamos, kad gyvūnai išvengtų sužalojimų bei kančių ir būtų užtikrintas jų saugumas;

(d)

pakrovimo ir iškrovimo įranga yra atitinkamai suprojektuota, pagaminta, prižiūrima ir naudojama, kad gyvūnai išvengtų sužalojimų bei kančių ir būtų užtikrintas jų saugumas;

(e)

gyvūnų laikytojai yra apmokyti arba pakankamai kompetentingi ir atlieka savo pareigas, nenaudodami jėgos ar kitų metodų, galinčių be reikalo įbauginti gyvūnus, juos sužaloti ar priversti kentėti;

(f)

į paskirties vietą vežama nedelsiant, o gyvūnų gerovės sąlygos nuolat tikrinamos ir deramai palaikomos;

(g)

gyvūnams pagal jų dydį ir planuojamos kelionės pobūdį skiriama pakankamo ploto ir aukščio erdvė;

(h)

atitinkamais laiko intervalais gyvūnai girdomi bei šeriami ir gali ilsėtis, o vandens ir pašarų kokybė bei kiekis atitinka jų rūšį ir dydį.

II SKYRIUS

ORGANIZATORIAI, VEŽĖJAI, LAIKYTOJAI IR SURINKIMO CENTRAI

4 straipsnis

Vežimo dokumentai

1.   Neleidžiama vežti gyvūnų, transporto priemonėje neturint dokumentų apie:

(a)

jų kilmę ir savininkus;

(b)

išvykimo vietą;

(c)

išvykimo datą ir laiką;

(d)

planuojamą paskirties vietą;

(e)

numatomą planuojamos kelionės trukmę.

2.   Kompetentingai institucijai pareikalavus, vežėjai privalo jai pateikti 1 dalyje išvardytus dokumentus.

5 straipsnis

Numatomi įsipareigojimai vežant gyvūnus

1.   Nei vienas asmuo negali sudaryti gyvūnų vežimo sutarties arba subrangos sutarties, išskyrus pagal 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas patvirtintus vežėjus.

2.   Vežėjas nurodo už vežimą atsakingą fizinį asmenį, kuris užtikrina, kad galės bet kuriuo metu pateikti informaciją apie jo kontroliuojamos kelionės tam tikros atkarpos planavimą, vykdymą ir užbaigimą.

3.   Organizatoriai užtikrina, kad kiekvienos kelionės metu:

(a)

dėl nepakankamo įvairių kelionės atkarpų koordinavimo nepablogės gyvūnų gerovė; ir bus atsižvelgiama į oro sąlygas; ir

(b)

fizinis asmuo bus atsakingas už kompetentingosios institucijos informavimą bet kuriuo metu apie kelionės planavimą, vykdymą ir baigimą.

4.   Veždami naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus naminius arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules tolimais nuotoliais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse, vežėjai ir organizatoriai privalo laikytis II priede nurodytų kelionės žurnalo nuostatų.

6 straipsnis

Vežėjai

1.   Gyvūnus vežti gali tik tas asmuo, kuris turi kompetentingos institucijos išduotą leidimą pagal 10 straipsnio 1 dalies nuostatas arba – ilgų kelionių atveju – pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vežant gyvūnus leidimo kopija pateikiama kompetentingai institucijai.

2.   Vežėjai praneša kompetentingai institucijai apie bet kokius pokyčius, susijusius su 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgų kelionių atveju – 11 straipsnio 1 dalyje minima informacija ir dokumentais, bet ne vėliau kaip po 15 dienų nuo pokyčių atsiradimo.

3.   Vežėjai veža gyvūnus, laikydamiesi I priede nustatytų techninių taisyklių.

4.   Vežėjai patiki gyvūnų priežiūrą tiems darbuotojams, kurie buvo apmokyti pagal atitinkamas I ir II priedų nuostatas.

5.   Vairuoti kelių transporto priemonę, vežančią naminius arklinių šeimos gyvūnus arba naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules arba naminius paukščius, arba būti joje palydovu, gali tik tas asmuo, kuris turi 17 straipsnio 2 dalyje minimą kompetencijos pažymėjimą. Vežant gyvūnus kompetencijos pažymėjimas pateikiamas kompetentingai institucijai.

6.   Vežėjai užtikrina, kad palydovas lydi bet kurią gyvūnų siuntą, išskyrus tokius atvejus, kai:

(a)

gyvūnai vežami uždaruose deramai vėdinamuose konteineriuose, kuriuose prireikus yra pakankamai maisto ir vandens, pateikiamo nevirstančiuose dalytuvuose, o jų atsargų užtenka dvigubai ilgesnei kelionei nei numatytoji;

(b)

vairuotojas atlieka palydovo funkcijas.

7.   1, 2, 4 ir 5 dalys netaikomos asmenims, kurie veža gyvūnus ne toliau kaip 65 km atstumu nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.

8.   Vežėjai pateikia 18 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą patvirtinimo pažymėjimą tos šalies kompetentingajai institucijai, į kurią gyvūnai vežami.

9.   Vežėjai ypač tolimais atstumais vežantys naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules, naudojasi navigacijos sistema, numatyta I priedo VI skyriaus 4.2. punkte, nuo 2007 sausio 1 d. kelių transporto priemonėmis, naudojamoms pirmą kartą, ir nuo 2009 sausio 1 d. visoms kelio transporto priemonėmis. Jie saugo ne mažiau kaip trejus metus tokios navigacijos sistemos padarytus įrašus ir paprašius juos pateikia kompetentingoms valdžios instucijoms, ypač kaip atliekami 15 straipsnio 4 dalyje numatyti patikrinimai. Šiai daliai skirtos įgyvendinimo priemonės gali būti patvirtintos laikantis 31 straipsnio 2 dalyje numatytos tvarkos.

7 straipsnis

Išankstinis transporto priemonių tikrinimas ir patvirtinimas

1.   Vežti gyvūnų tolimais atstumais leidžiama tik tomis kelių transporto priemonėmis, kurios buvo patikrintos ir patvirtintos pagal 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.   Vežti jūra iš Bendrijos uosto didesniu nei 10 jūrmylių atstumu naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules leidžiama tik tais gyvūnams skirtais laivais, kurie buvo patikrinti ir patvirtinti pagal 19 straipsnio 1 dalies nuostatas.

3.   1 ir 2 dalių nuostatos taikomos konteineriams, skirtiems vežti tolimais atstumais naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules sausumos ir (arba) jūrų keliais.

8 straipsnis

Laikytojai

1.   Gyvūnų laikytojai išvykimo, perkrovimo ar paskirties vietose užtikrina, kad bus laikomasi I priedo I skyriuje ir III skyriaus 1 skirsnyje pateiktų techninių gyvūnų vežimo taisyklių.

2.   Laikytojai patikrina visus gyvūnus atvykimo arba paskirties vietoje ir nustato, ar gyvūnai buvo ar yra vežami tolimais atstumais tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse. Jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės keliauja ilgai, laikytojai privalo laikytis II priedo nuostatų, taikomų kelionės žurnalui.

9 straipsnis

Surinkimo centrai

1.   Surinkimo centrų operatoriai užtikrina, kad su gyvūnais bus elgiamasi pagal I priedo I skyriuje ir III skyriaus 1 skirsnyje pateiktas technines taisykles.

2.   Be to, surinkimo centrų, kurie buvo patvirtinti pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus, operatoriai privalo:

(a)

patikėti gyvūnų priežiūrą tik tiems darbuotojams, kurie išklausė mokymo kursus apie atitinkamas I priedo taisykles;

(b)

nuolat informuoti į surinkimo centrą įleidžiamus žmones apie jų pareigas ir prievoles pagal šį reglamentą ir apie sancijas už bet kokį pažeidimą;

(c)

nuolat pateikti į surinkimo centrą įleidžiamiems žmonėms informaciją apie tą kompetentingąją instituciją, kuriai turi būti pranešama apie visus galimus šio reglamento reikalavimų pažeidimus;

(d)

tuo atveju, kai surinkimo centre esantis asmuo neatitinka šio reglamento nuostatų, imtis būtinų priemonių pastebėtam neatitikimui pašalinti ir pasikartojimui išvengti, nepažeidžiant bet kokių kompetentingosios institucijos priemonių;

(e)

priimti būtinas vidaus taisykles, kontroliuoti ir užtikrinti jų įgyvendinimą, kad jos atitiktų (a)–(d) punktų nuostatas.

III SKYRIUS

KOMPETENTINGŲ INSTITUCIJŲ PAREIGOS IR PRIEVOLĖS

10 straipsnis

Reikalavimai vežėjo leidimui

1.   Kompetentinga institucija išduoda vežėjo leidimą, jeigu:

(a)

pareiškėjai yra įsisteigę arba jų atstovybė, jei pareiškėjas yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, yra toje valstybėje narėje, kurioje jie prašo išduoti leidimą;

(b)

pareiškėjai įrodė, kad jie turi užtektinai tinkamo personalo, įrangos ir veiklos procedūrų, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus, taip pat ir geros praktikos gaires;

(c)

trejus metus iki paraiškos pateikimo pareiškėjai arba jų atstovai nepadarė jokių rimtų Bendrijos teisės aktų ir (arba) nacionalinių įstatymų dėl gyvūnų apsaugos pažeidimų. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, kai pareiškėjas įtikina kompetentingą instituciją ėmęsis visų būtinų priemonių, kad ateityje išvengtų tokių pažeidimų.

2.   Kompetentinga institucija suteikia 1 dalyje minimą leidimą pagal III priedo I skyriuje pateiktą pavyzdį. Tokie leidimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jo išdavimo dienos ir negalioja ilgoms kelionėms.

11 straipsnis

Reikalavimai ilgų kelionių vežėjų leidimams

1.   Kompetentinga institucija išduoda leidimą vežėjui pateikus paraišką, jei:

(a)

jis atitinka 10 straipsnio 1 dalies nuostatas;

(b)

pareiškėjai pateikė tokius dokumentus:

(i)

17 straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojantį vairuotojo ir palydovo kompetencijos pažymėjimą, išduodamą visiems ilgų kelionių vairuotojams ir palydovams;

(ii)

18 straipsnio 2 dalyje numatytą galiojantį transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, išduodamą visoms ilgai kelionei naudojamoms kelių transporto priemonėms;

(iii)

išsamesnę informaciją apie procedūras, kurios padeda vežėjams atsekti ir registruoti kelių transporto priemonių, už kurias jie atsako, judėjimą ir susisiekti su atitinkamais vairuotojais bet kuriuo ilgos kelionės metu;

(iv)

neatidėliotinų priemonių planus nenumatytiems atvejams.

2.   1 dalies b punkto iii papunkčio tikslams vežėjai turi įrodyti, kad jie naudoja navigacijos sistemą, numatytą 6 straipsnio 9 dalyje, vežant tolimais atstumais naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules:

(a)

kelių transporto priemonėms, naudojamoms pirmą kartą, nuo 2007 m. sausio 1d;

(b)

visoms kelių transporto priemonėms nuo 2009 m. sausio 1 d.

3.   Kompetentinga institucija išduoda tokias leidimus pagal III priedo II skyriuje pateiktą pavyzdį. Tokie leidimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų suteikimo dienos ir yra skirti visoms kelionėms, taip pat ir ilgoms.

12 straipsnis

Vežėjai dėl leidimo pagal 10 straipsnį ir 11 straipsnį kreipiasi ne daugiau kaip į vieną kompetentingą instituciją ir ne daugiau kaip vienoje valstybėje narėje.

13 straipsnis

Leidimų išdavimas kompetentingoje institucijoje

1.   Kompetentinga institucija gali riboti 10 straipsnio 1 dalyje minimo leidimo arba 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto ilgų kelionių leidimo galiojimo sritį, laikydamasi kriterijų, kurie gali būti tikrinami vežimo metu.

2.   Kiekvienam kompetentingos institucijos išduotam leidimui, nurodytam 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgoms kelionėms – 11 straipsnio 1 dalyje, valstybėje narėje suteikiamas unikalus numeris. Leidimas išduodamas išduodančiosios valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba, jei vežėjas ketina dirbti kitoje valstybėje narėje.

3.   Kompetentinga institucija taip registruoja 10 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje minimus leidimus, kad galėtų greitai identifikuoti vežėjus, ypač jei jie pažeidžia šio reglamento reikalavimus.

4.   Kompetentinga institucija kompiuterinėje duomenų bazėje registruoja leidimus, išduotus pagal 11 straipsnio 1 dalies nuostatas. Leidimų galiojimo metu kiekvienas viešai gali sužinoti vežėjo vardą, pavardę ir leidimo numerį. Atsižvelgdamos į Bendrijos ir (arba) nacionalinius teisės aktus dėl asmeninio gyvenimo apsaugos, valstybės narės suteikia teisę viešai susipažinti su kitais duomenimis, susijusiais su vežėjų leidimais. Į duomenų bazę taip pat įtraukiami sprendimai, apie kuriuos pranešta pagal 26 straipsnio 4 dalies c punktą ir 26 straipsnio 6 dalį.

14 straipsnis

Tikrinimai ir kitos su kelionės žurnalu susijusios priemonės, kurių imasi kompetentinga institucija prieš ilgas keliones

1.   Tais atvejais, kai ilgų kelionių tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse metu vežami naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės, išvykimo vietos kompetentinga institucija privalo:

(a)

atlikti atitinkamus tikrinimus, norėdama įsitikinti, kad:

(i)

kelionės žurnale nurodyti vežėjai turi atitinkamas galiojančius vežėjo leidimus, ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių galiojančius patvirtinimo pažymėjimus ir galiojančius vairuotojų bei palydovų kompetencijos pažymėjimus;

(ii)

organizatoriaus pateiktas kelionės žurnalas atitinka tikrovę ir šio reglamento nuostatas;

(b)

jei a punkte minimo tikrinimo rezultatai yra nepatenkinami, pareikalauti, kad organizatorius pakeistų planuojamą ilgą kelionę, kad ji atitiktų šio reglamento nuostatas;

(c)

jei a punkte minimos patikros rezultatai yra patenkinami, kompetentinga institucija užantspauduoja kelionės žurnalą;

(d)

naudodamasi Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje minima keitimosi informacija sistema, kuo greičiau pateikti paskirties vietos, išvykimo punkto arba kontrolės posto kompetentingai institucijai smulkią informaciją apie planuojamas ilgas keliones, nurodytas kelionės žurnale.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies c punkto nuostatų, nereikalaujama antspauduoti kelionės žurnalų, jei vežant naudojamasi 6 straipsnio 9 dalyje minimomis sistemos.

15 straipsnis

Tikrinimai, kuriuos kompetentinga institucija atlieka bet kuriame ilgos kelionės etape

1.   Kompetentinga institucija atlieka atitinkamus atsitiktinius arba planinius tikrinimus bet kuriame ilgos kelionės etape, norėdama įsitikinti, kad deklaruoti kelionės laikai atitinka tikrovę ir kelionė neprieštarauja šio reglamento nuostatoms, o ypač kad kelionės laikai bei poilsio laikotarpiai atitinka I priedo V skyriuje nustatytas ribas.

2.   Jei ilga kelionė vykdoma tarp valstybių narių bei trečiosiose šalyse, I priedo I skyriuje minimas gyvūnų tinkamumo vežti tikrinimas atliekamas prieš kraunant išvykimo vietoje kaip atitinkamuose Bendrijos veterinarijos teisės aktuose nustatyto gyvūnų sveikatos tikrinimo dalis, laikantis tuose teisės aktuose nustatytų terminų.

3.   Jei paskirties vieta yra skerdykla, 1 dalyje nustatytas tikrinimas gali būti atliekamas kaip gyvūnų gerovės kontrolės dalis, kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004, nustatančiame žmonių maistui skirtų gyvūninės kilmės produktų oficialios kontrolės organizavimo konkrečias taisykles (19).

4.   Prireikus tokiems tikrinimams atlikti naudojami įrašai apie kelių transporto priemonių judėjimą, gauti navigacijos sistemos pagalba.

16 straipsnis

Kompetentingos institucijos darbuotojų mokymas ir įranga

Kompetentinga institucija užtikrina, kad jos darbuotojai bus deramai apmokyti ir turės reikiamą įrangą duomenims patikrinti, kuriuos užrašė:

kelių transporto priemonių tachografai, nurodyti Reglamente (EEB) Nr. 3821/85;

navigacijos sistema.

17 straipsnis

Mokymo kursai ir kompetencijos pažymėjimai

1.   Vežėjų ir surinkimo centrų darbuotojai privalo turėti galimybę lankyti mokymo kursus, kad atitiktų 6 straipsnio 4 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies a punkto reikalavimus.

2.   Vairuotojų ir palydovų, kelių transporto priemonėmis vežančių naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules bei paukščius, kaip nurodyta 6 straipsnio 5 dalyje, kompetencijos pažymėjimai išduodami pagal IV priedo nuostatas. Kompetencijos pažymėjimas išduodamas išduodančiosios valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba, jei vairuotojas ar palydovas ketina dirbti kitoje valstybėje narėje. Pažymėjimą išduoda valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba pagal III priedo III skyriuje nustatytą pavyzdį. Minėto kompetencijos pažymėjimo galiojimo sritis gali būti ribojama, skiriant jį tik tam tikrai gyvūnų rūšiai ar rūšių grupei.

18 straipsnis

Kelių transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimas

1.   Pateikus paraišką, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija arba žinyba išduoda kelių transporto priemonės, naudojamos ilgoms kelionėms, patvirtinimo pažymėjimą, jei:

(a)

dėl šios transporto priemonės nebuvo pateikta kita paraiška arba jos nepatvirtino kita tos pačios arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija;

(b)

šią transporto priemonę patikrinusi valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba nustatė, kad ji atitinka I priedo II ir VI skyrių reikalavimus, keliamus ilgoms kelionėms naudojamų transporto priemonių projektavimui, konstrukcijai ir priežiūrai.

2.   Kiekvienas valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos ar žinybos išduotas pažymėjimas turi unikalų numerį valstybėje narėje ir atitinka III priedo IV skyriuje pateiktą pavyzdį. Pažymėjimas išduodamas valstybės narės oficialiąja kalba (kalbomis) ir anglų kalba. Pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus nuo jų išdavimo dienos ir netenka galios, jei transporto priemonės taip modifikuojamos arba taisomos, kad tai gali pakenkti gyvūnų gerovei.

3.   Kompetentinga institucija tokiu būdu registruoja kompiuterinėje duomenų bazėje ilgoms kelionėms naudojamų kelių transporto priemonių patvirtinimo pažymėjimus, kad visų valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų juos greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

4.   Valstybės narės gali leisti kelių transporto priemonėms nukrypti nuo šio straipsnio nuostatų ir I priedo V skyriaus 1.4 dalies b punkto ir VI skyriaus nuostatų dėl kelionės trukmės, neviršijančios 12 valandų tam, kad būtų pasiekta galutinė tikslo vieta.

19 straipsnis

Laivų gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimas

1.   Pateikus paraišką, valstybės narės paskirta kompetentinga institucija arba žinyba išduoda laivo gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimą, jei:

(a)

laivas naudojamas toje valstybėje narėje, kur pateikta paraiška;

(b)

dėl šio laivo nebuvo pateikta kita paraiška arba jis neturi patvirtinimo pažymėjimo, kurį išdavė kita tos pačios arba kitos valstybės narės kompetentinga institucija;

(c)

laivą apžiūrėjusi valstybės narės paskirta kompetentinga institucija ar žinyba nustatė, kad jis atitinka I priedo, IV skyriaus 1 skirsnio reikalavimus, keliamus gyvūnus transportuojančių laivų konstrukcijai ir įrangai.

2.   Valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos ar žinybos išduotam pažymėjimui valstybėje narėje suteikiamas unikalus numeris. Pažymėjimas išduodamas bent viena iš oficialių išduodančiosios valstybės narės kalbų ir anglų kalba. Pažymėjimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus ir netenka galios, jei transporto priemonės taip modifikuojamos ar taisomos, kad tai gali pakenkti gyvūnų gerovei.

3.   Kompetentinga institucija tokiu būdu registruoja laivus gyvuliams vežti, kad juos būtų galima greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

4.   Kompetentinga institucija tokiu būdu kompiuterinėje duomenų bazėje registruoja laivų gyvūnams transportuoti patvirtinimo pažymėjimus, kad juos būtų galima greitai atpažinti, ypač jei jie neatitinka šio reglamento reikalavimų.

20 straipsnis

Laivų gyvūnams transportuoti tikrinimas kraunant ir iškraunant

1.   Kompetentinga institucija tikrina laivus gyvūnams transportuoti prieš kiekvieną gyvūnų krovimą, norėdama įsitikinti, ar:

(a)

laivas gyvūnams transportuoti yra sukonstruotas ir įrengtas pagal transportuotinų gyvūnų skaičių bei tipą;

(b)

gardai, kuriuose bus įkurdinti gyvūnai, visiškai tinkami naudoti;

(c)

I priedo IV skyriuje nurodyta įranga gerai veikia.

2.   Prieš kiekvieną laivų gyvūnams transportuoti pakrovimą ir iškrovimą bei krovos metu kompetentinga institucija patikrina, ar:

(a)

gyvūnai gali tęsti kelionę;

(b)

krovimo ar iškrovimo operacijos atliekamos laikantis I priedo III skyriaus reikalavimų;

(c)

aprūpinimas pašaru ir vandeniu atitinka I priedo IV skyriaus 2 skirsnio nuostatas.

21 straipsnis

Patikrinimai išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose

1.   Nepažeisdami Reglamento (EB) Nr. 639/2003 2 straipsnyje numatytų patikrinimų, kai gyvūnai perduodami vežti išvežimo punktuose ar pasienio kontrolės postuose, valstybių narių įgaliotieji veterinarijos gydytojai tikrina, ar vežami gyvūnai atitinka šio reglamento reikalavimus ir ypač ar:

(a)

vežėjai pateikė galiojančio leidimo kopiją, kaip numatyta 10 straipsnio 1 dalyje arba – ilgų kelionių atveju – 11 straipsnio 1 dalyje;

(b)

naminius arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ar kiaules vežančių kelių transporto priemonių vairuotojai ir palydovai pateikė galiojantį kompetencijos pažymėjimą, kaip numatyta 17 straipsnio 2 dalyje;

(c)

gyvūnai gali tęsti kelionę;

(d)

transporto priemonė, kuria gyvūnai turi tęsti kelionę, atitinka I priedo II skyriaus ir, jei taikoma, VI skyriaus reikalavimus;

(e)

eksporto atveju vežėjai pateikė įrodymų, kad kelionė iš išvykimo vietos į pirmojo iškrovimo vietą galutinės paskirties šalyje atitinka bet kurį V priede paminėtą tarptautinį susitarimą, taikomą atitinkamoje trečiojoje šalyje;

(f)

naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami labai tolimais atstumais.

2.   Jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės vežami tolimais atstumais, išvežimo punktų ir pasienio kontrolės postų įgaliotieji veterinarijos gydytojai turi atlikti ir užregistruoti II priede 3 skirsnyje kelionės žurnale „Paskirties vieta“ nurodytus patikrinimus. Įrašus apie tokius patikrinimus ir 1 dalyje nurodytą patikrinimą kompetentinga institucija saugo mažiausiai trejus metus nuo patikrinimų dienos, taip pat ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I arba IB priede minimo atitinkamo duomenų registracijos lapo kopiją arba spausdintą versiją, jei minėtas reglamentas taikomas nurodytai transporto priemonei.

3.   Kompetentingai institucijai nusprendus, kad gyvūnai negali tęsti kelionės, būtina juos iškrauti, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti.

22 straipsnis

Prastova vežant

1.   Kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių, kad vežant gyvūnus būtų galima išvengti arba iki minimumo sutrumpinti prastovą bei sumažinti gyvūnų kančias, jei nenumatytos aplinkybės trukdo taikyti šį reglamentą. Kompetentinga institucija užtikrina, kad bus imtasi specialių priemonių, kad perkrovimo vietose, išvežimo punktuose ir pasienio kontrolės postuose pirmenybė būtų teikiama vežamiems gyvūnams.

2.   Nei viena gyvūnų siunta negali būti užlaikyta vežimo metu, nebent tai būtų griežtai būtina gyvūnų gerovei arba visuomenės saugumui. Užbaigus krovos operacijas, neleidžiama ilgai delsti prieš išvykstant. Jei gyvūnų siunta vežant turi būti užlaikyta daugiau nei dviems valandoms, kompetentinga institucija užtikrina, kad bus imtasi atitinkamų priemonių gyvūnams prižiūrėti, prireikus juo pašerti, pagirdyti, iškrauti ir įkurdinti.

IV SKYRIUS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

23 straipsnis

Būtinosios priemonės, taikomos vežėjams neatitinkant šio reglamento reikalavimų

1.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad nesilaikoma ar nebuvo laikomasi kurios nors šio reglamento nuostatos, ji imasi arba pareikalauja už gyvūnus atsakingo asmens imtis visų būtinų veiksmų, reikalingų gyvūnų gerovei užtikrinti.

Tokie veiksmai turėtų nesukelti gyvūnams nereikalingų arba papildomų kančių ir atitikti iškilusio pavojaus rimtumą. Kompetentinga institucija atitinkama tvarka padengia tokių veiksmų kaštus.

2.   Atsižvelgiant į kiekvieno atvejo aplinkybes, gali būti imamasi tokių veiksmų:

(a)

vairuotojo arba palydovo keitimas;

(b)

laikinas transporto priemonės taisymas, kad būtų išvengta tiesioginės žalos gyvūnams;

(c)

siuntos ar jos dalies perkėlimas į kitą transporto priemonę;

(d)

gyvūnų grąžinimas į išvykimo vietą trumpiausiu keliu arba tolesnis gyvūnų vežimas į paskirties vietą kuo trumpiausiu keliu, žiūrint kas geriausiai atitinka gyvūnų gerovės interesus;

(e)

gyvūnų iškrovimas ir tinkamas įkurdinimas deramai prižiūrint, kol problema bus išspręsta.

Jeigu nėra kitų priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, jie turi būti humaniškai papjaunami arba užmigdomi.

3.   Jei dėl šio reglamento nesilaikymo reikia imtis veiksmų, kaip nurodyta 1 dalyje, ir būtina vežti gyvūnus pažeidžiant kai kurias šio reglamento nuostatas, kompetentinga institucija išduoda leidimą vežti gyvūnus. Leidime turi būti nurodyti konkretūs gyvūnai ir apibūdintos sąlygos, kuriomis juos leidžiama vežti, kol nebus visiškai laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tokie leidimai turi būti vežami kartu su gyvūnais.

4.   Kompetentinga institucija nedelsdama imasi būtinų priemonių, jei su asmeniu, atsakingu už gyvūnus, nepavyksta susisiekti arba jis nevykdo instrukcijų.

5.   Apie kompetentingų institucijų priimtus sprendimus ir šių sprendimų priežastis turi būti kuo greičiau pranešta vežėjui arba jo atstovui ir kompetentingai institucijai, išdavusiai 10 straipsnio 1 dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytą leidimą. Prireikus kompetentingos institucijos suteikia vežėjui pagalbą įgyvendinant privalomas būtinąsias priemones.

24 straipsnis

Tarpusavio pagalba ir keitimasis informacija

1.   Tarybos direktyvoje 89/608/EEB (20) numatytos taisyklės ir informacijos teikimo procedūros taikomos, įgyvendinant šį reglamentą.

2.   Kiekviena valstybė narė, įgyvendindama šį reglamentą, per tris mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praneša Komisijai informacijos teikimo tarnybos duomenis, taip pat ir jos elektroninio pašto adresą, jei toks yra, bei atnaujina šiuos duomenis. Komisija per Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą perduoda duomenis apie informacijos teikimo tarnybą kitoms valstybėms narėms.

25 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles, pagal kurias, pažeidus šio reglamento nuostatas, taikomos sankcijos ir imasi visų priemonių, reikalingų jų vykdymui užtikrinti. Numatomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės apie tokias nuostatas, taip pat ir 26 straipsnio taikymo nuostatas, praneša Komisijai ne vėliau kaip praėjus 2006 m. liepos 5 d. ir nedelsdamos paskelbia apie joms reikšmingus vėlesnius pakeitimus.

26 straipsnis

Pažeidimai ir pranešimas apie pažeidimus

1.   Šio reglamento pažeidimo atveju kompetentinga institucija imasi konkrečių priemonių, numatytų 2–7 dalyse.

2.   Jei kompetentinga institucija nustato, kad vežėjas nesilaikė, o transporto priemonė neatitiko šio reglamento reikalavimų, ji nedelsdama praneša apie tai kompetentingai institucijai, išdavusiai vežėjo leidimą arba transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, ir – jei vežėjas susijęs su šio reglamento reikalavimų nesilaikymu – tą instituciją, kuri išdavė vežėjo kompetencijos pažymėjimą. Prie tokio pranešimo pridedami atitinkami duomenys ir dokumentai.

3.   Jei paskirties vietos kompetentinga institucija nustato, kad kelionė vyko pažeidžiant šį reglamentą, ji nedelsdama informuoja apie tai išvykimo vietos kompetentingąją instituciją. Prie tokio pranešimo pridedami atitinkami duomenys ir dokumentai.

4.   Jei kompetentingoji institucija nustato, kad vežėjas nesilaikė, o transporto priemonė neatitiko šio reglamento reikalavimų, arba jei kompetentinga institucija gauna 2 arba 3 dalyse nurodytą pranešimą, prireikus ji:

(a)

nurodo atitinkamam vežėjui ištaisyti pastebėtus pažeidimus ir imtis priemonių, kad jie nepasikartotų;

(b)

atlieka papildomus atitinkamų vežėjų tikrinimus, reikalaudama, kad kraunant gyvūnus dalyvautų veterinarijos gydytojas;

(c)

sustabdo atitinkamo vežėjo leidimo arba transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimo galiojimą arba juos panaikina.

5.   Jei šį reglamentą pažeidžia vairuotojas arba palydovas, turintis 17 straipsnio 2 dalyje minimą kompetencijos pažymėjimą, kompetentinga institucija gali sustabdyti kompetencijos pažymėjimo galiojimą arba jį panaikinti, ypač jei pažeidimas parodė, kad vairuotojas arba palydovas neturi pakankamai žinių arba jiems trūksta supratimo apie gyvūnų vežimą pagal šio reglamento reikalavimus.

6.   Pakartotinių ar rimtų šio reglamento pažeidimų atvejais valstybė narė gali laikinai uždrausti vežėjui ar transporto priemonei vežti gyvūnus jos teritorijoje, net jei kita valstybė narė ir yra išdavusi šiam vežėjui leidimą ar transporto priemonės patvirtinimo pažymėjimą, jeigu buvo išnaudotos visos 24 straipsnyje numatytos tarpusavio pagalbos ir keitimosi informacija galimybės.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad 24 straipsnio 2 dalyje minimoms informacijos teikimo tarnyboms bus nedelsiant pranešta apie kiekvieną sprendimą, priimtą pagal šio straipsnio 4 dalies c punkto arba 5 ar 6 dalies nuostatas.

27 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai ir metinės ataskaitos

1.   Kompetentinga institucija kontroliuoja, ar buvo laikomasi šio reglamento reikalavimų, atlikdama nešališkus gyvūnų, transporto priemonių ir lydimųjų dokumentų patikrinimus. Tokie patikrinimai turi būti atliekami proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui ir tuo pat metu gali būti skirti kitiems tikslams. Tikrinimų skaičius gali būti padidintas, nustačius, kad buvo nepaisoma šio reglamento nuostatų. Pirmiau minėtos proporcijos nustatomos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

2.   Iki kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę praėjusiųjų metų ataskaitą apie 1 dalyje nurodytus patikrinimus. Prie ataskaitos pridedama pagrindinių trūkumų analizė ir veiksmų planas jiems pašalinti.

28 straipsnis

Tikrinimai vietoje

Komisijos veterinarijos ekspertai, bendradarbiaudami su atitinkamos valstybės narės institucijomis, gali Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 (21) 45 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti tikrinimus vietoje, jei tai būtina norint užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą.

29 straipsnis

Geros praktikos gairės

Valstybės narės ragina parengti geros praktikos gaires, kurias sudaro patarimai, kaip laikytis šio reglamento ir ypač 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tokios gairės rengiamos nacionaliniu lygiu, tarp kelių valstybių narių arba Bendrijos lygiu. Būtina skatinti nacionalinių ar Bendrijos gairių sklaidą bei naudojimą.

V SKYRIUS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR KOMITETO PROCEDŪRA

30 straipsnis

Priedai ir įgyvendinimo taisyklės

1.   Remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimus iš dalies keisti reglamento priedus, ypač atsižvelgdama į pakeitimų derinimą prie technologijų ir mokslo pažangos, išskyrus I priedo IV skyrių ir VI skyriaus 3.1 punktą, taip pat II priedo 1–5 skyrius bei III, IV, V ir VI priedus, kurie gali būti iš dalies keičiami 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Bet kokios išsamios taisyklės, reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti, gali būti priimtos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3.   Bendrijos veterinarijos teisės aktuose numatyti pažymėjimai ar kiti dokumentai gali būti papildyti 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, siekiant atsižvelgti į šio reglamento reikalavimus.

4.   Turėti 6 straipsnio 5 dalyje numatytą kompetencijos pažymėjimą gali būti privaloma ir tiems vairuotojams arba palydovams, kurie veža kitų rūšių naminius gyvūnus, kaip numatyta 31 straipsnio 2 dalyje.

5.   Jei įgyvendinant veterinarinių ligų kontrolės priemones dėl judėjimo apribojimų taikomos išimtinės rinkos paramos priemonės, Komisija gali priimti nuo I priedo I skyriaus 2 dalies e punkto nukrypti leidžiančias nuostatas. 31 straipsnyje nurodytam komitetui pranešama apie bet kokias priimtas priemones.

6.   Nukrypti leidžiančios nuostatos dėl reikalavimų ilgoms kelionėms, siekiant atsižvelgti į kai kurių regionų atokumą Bendrijos pagrindinės teritorijos atžvilgiu, gali būti priimtos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

7.   Nukrypdamos nuo šio reglamento, valstybės narės gali ir toliau taikyti galiojančias nacionalines nuostatas dėl gyvūnų vežimo atokiausiuose regionuose, kai jie kilę iš atokiausių regionų arba vyksta į juos. Jos praneša apie tai Komisijai.

8.   Kol bus priimtos išsamios nuostatos dėl prieduose aiškiai nenurodytų gyvūnų rūšių, valstybės narės gali nustatyti arba laikytis papildomų reikalavimų, taikomų vežant tokias gyvūnų rūšis.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (22).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EEB 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikotarpis yra trys mėnesiai.

3.   Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

32 straipsnis

Ataskaita

Per ketverius metus nuo 37 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytos datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento poveikį vežamų gyvūnų gerovei ir gyvų gyvūnų prekybos srautams išsiplėtusioje Bendrijoje. Šioje atatskaitoje ypač atsižvelgiama į mokslinius įrodymus dėl gyvūnų gerovės ir į ataskaitą apie navigacinės sistemos įgyvendinimą, kaip numatyta I priedo VI skyriaus 4.3 dalyje, o taip pat į reglamento socialinę ekonominę reikšmę, įskaitant regioninius aspektus. Prireikus kartu su šia ataskaita gali būti pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl teisės aktų dėl ilgų kelionių, ypač dėl kelionių laiko, poilsio ir ploto normų.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 91/628/EEB ir Reglamentas (EB) Nr. 411/98 panaikinami praėjus 2007 m. sausio 5 d. Nuorodos į panaikintus reglamentą ir direktyvą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

34 straipsnis

Direktyvos 64/432/EEB daliniai pakeitimai

Direktyva 64/432/EEB iš dalies keičiama taip:

1)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)

1 dalyje įterpiamas toks punktas:

„(ee)

atitinka jiems taikomų Direktyvos 98/58/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1/2005 (23) nuostatas;“

(23)  OL L 3, 2005 1 5 ."

(b)

4 dalis pakeičiama taip:

4.   „ Kompetentinga institucija gali sustabdyti patvirtinimo galiojimą arba jį panaikinti, jei nesilaikoma šio straipsnio reikalavimų arba kitų atitinkamų šios direktyvos nuostatų arba Reglamento (EB) Nr. 1/2005 bei kitų Direktyvos 90/425/EEB (24) A priedo I skyriuje išvardytų Bendrijos veterinarijos teisės aktų nuostatų. Patvirtinimas gali būti atnaujintas, kompetentingai institucijai įsitikinus, kad surinkimo centras visiškai atitinka visas šioje dalyje numatytas nuostatas.“

(24)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29."

2)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai atitinka šias papildomas sąlygas:

(a)

gyvūnams vežti jie privalo naudoti transporto priemones, kurios:

(i)

turi būti taip pagamintos, kad gyvūnų išmatos, pakratai ar pašarai negalėtų neištekėti ar iškristi iš transporto priemonės; ir

(ii)

turi būti nedelsiant valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno gyvūnų pervežimo arba po bet kokio gyvūnų sveikatai galinčio pakenkti produkto vežimo, o taip pat, jei būtina, prieš kiekvieną naują gyvūnų pakrovimą, naudojant kompetentingos institucijos oficialiai patvirtintas dezinfekcines medžiagas;

(b)

bei privalo:

(i)

turėti tinkamą kompetentingos institucijos patvirtintą valymo ir dezinfekavimo įrangą, taip pat ir įrenginius pakratams ir mėšlui laikyti; arba

(ii)

pateikti dokumentus, įrodančius, kad šias operacijos vykdo tretieji asmenys, kuriuos patvirtino kompetentinga institucija.

2.   Vežėjai privalo užtikrinti, kad apie kiekvieną gyvūnams vežti naudojamą transporto priemonę bus tvarkomas registracijas, kuriame mažiausiai trejus metus saugoma bent tokia informacija:

(a)

gyvūnų paėmimo vieta, data ir laikas, taip pat laikytojų ar surinkimo centro, iš kurio buvo paimti gyvūnai, vardas, pavardė ar pavadinimas bei adresas;

(b)

pristatymo vietos, datos ir laikas, taip pat ir gavėjo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės) arba pavadinimas (-ai) bei adresas (-ai);

(c)

vežamų gyvūnų rūšys ir skaičius;

(d)

dezinfekavimo data ir vieta;

(e)

lydimųjų dokumentų duomenys, įskaitant numerį;

(f)

numatoma kiekvienos kelionės trukmė.

3.   Vežėjai užtikrina, kad siunta ar gyvūnai nuo išvykimo iš ūkių ar jų kilmės surinkimo centrų iki atvykimo į paskirties vietą, neturės jokio sąlyčio su blogesnės sveikatos būklės gyvūnais.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad vežėjai laikosi šio straipsnio nuostatų dėl atitinkamų dokumentų, kurie turi būti vežami kartu su gyvūnais.

5.   Šis straipsnis netaikomas asmenims, kurie veža gyvūnus ne didesniu kaip 65 km atstumu tarp išvykimo vietos ir paskirties vietos.

6.   Tuo atveju, kai nevykdomi šio straipsnio reikalavimai, gyvūnų sveikatai mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnio nuostatos, susijusios ir pažeidimais ir pranešimais apie juos.“.

35 straipsnis

Direktyvos 93/119/EB pakeitimai

Direktyvos 93/119/EB A priedo II skirsnio 3 dalis pakeičiama taip:

3.

„ Gyvūnai varomi atsargiai. Praėjimai turi būti sukonstruoti ir įrengti taip, kad tiktų bandai varyti ir būtų kuo mažesnė rizika gyvūnams susižeisti. Priemonės gyvūnams nukreipti reikiama linkme turi būti naudojamos tikslingai ir tik trumpą laiką. Būtina kiek įmanoma vengti naudoti elektros impulsus generuojančius prietaisus. Elektros srovė gali būti naudojama tik suaugusiems jaučiams ir kiaulėms varyti, jei šie nejudėtų arba judėtų nenoriai, ir tik tokiu atveju, jie jiems palikta pakankamai vietos eiti į priekį. Srovės impulsai turi trukti ne ilgiau kaip vieną sekundę, būti tolygūs ir nukreipti tik į pasturgalio raumenis. Srovė nenaudojama pakartotinai, jei gyvūnas į ją nereaguoja.“.

36 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1255/97 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1255/97 iš dalies pakeičiamas taip:

1)

Visame reglamente žodžiai „sustojimo punktai“ atitinkamai pakeičiami į žodžius „kontrolės postai“.

2)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šis reglamentas taikomas kontrolės postams, kuriuose mažiausiai 24 valandas ar daugiau gyvūnai ilsisi pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 (25) I priedo V skyriaus 1.5 punktą ar 1.7 punkto b papunktį.“

(25)  OL L 3, 2005 1 5 ."

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

1.   Kompetentinga institucija kiekvienam kontrolės postui suteikia patvirtinimo numerį. Toks patvirtinimas gali būti skirtas tik tam tikrų rūšių ar kategorijų ir tam tikros sveikatos būklės gyvūnams. Valstybės narės praneša Komisijai patvirtintų kontrolės postų sąrašą ir vėlesnius jo pakeitimus.

Valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie išsamias priemones taikant 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, ypač kontrolės postų naudojimo laikotarpį ir dvejopą patvirtintų patalpų paskirtį.

2.   Komisija pateikia kontrolės postų sąrašą pagal Reglamento (EB) 1/2005 31 straipsnio 2 dalies numatytą procedūrą ir pagal atitinkamos valstybė narės kompetentingos institucijos pasiūlymą.

3.   Valstybės narės gali tiktai pasiūlyti sąrašui tuos kontrolės postus, kuriuos kompetentinga institucija patikrino ar jie atitinka atitinkamus reikalavimus ir juos patvirtino. Kad jie būtų patvirtinti, Direktyvos 90/425/EEB 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta kompetentinga institucija užtikrina, kad kontrolės postai atitiktų šio reglamento I priede išdėstytus reikalavimus; be to, tokie kontrolės postai:

(a)

įrengiami vietovėje, kuriai pagal atitinkamus Bendrijos teisės aktus netaikomas uždraudimas arba apribojimai;

(b)

kontroliuojami įgaliotojo veterinarijos gydytojo, kuris užtikrina, inter alia, šio reglamento nuostatų laikymąsi;

(c)

veikia laikantis visų atitinkamų Bendrijos taisyklių, reglamentuojančių gyvūnų sveikatą, gyvūnų judėjimą ir gyvūnų apsaugą juos skerdžiant;

(d)

reguliariai tikrinami siekiant įsitikinti, kad ir toliau laikomasi jų patvirtinimui keliamų reikalavimų.

4.   Valstybė narė svarbiais atvejais, ypač gyvūnų sveikatos ir gerovės pagrindu, turi sustabdyti jos teritorijoje esančių kontrolės postų naudojimą. Ji apie tokį sustabdymą ir jo priežastis informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. Kontrolės postų naudojimo sustabdymas gali būti panaikintas tiktai pranešus apie tai Komisijai ir kitoms valstybės narėms apie jo priežastis.

5.   Komisija pagal procedūrą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje, gali sustabdyti kontrolės postų naudojimą arba išbraukti juos iš sąrašo, jei Komisijos ekspertų vietose atlikti patikrinimai, kaip nurodyta to reglamento 28 straipsnyje, parodo, kad nesilaikoma atitinkamų Bendrijos teisės aktų.“;

4)

4 straipsnyje pridedama ši dalis:

„4.   Išvykimo vietos kompetentinga institucija praneša apie gyvūnų judėjimą jiems pereinant kontrolės postus per informacijos pasikeitimo sistemą, numatytą Direktyvos 90/425/EEB 20 straipsnyje.“;

5)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Prieš išvežant gyvūnus iš kontrolės postų, įgaliotasis veterinarijos gydytojas ar bet kuris tam tikslui kompetentingos institucijos paskirtas atsakingas veterinarijos gydytojas tam tikslui pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedą suderintame kelionės žurnale patvirtina, kad tie gyvūnai gali tęsti kelionę.Valstybės narės gali nustatyti, kad išlaidas, susijusias su veterinariniais patikrinimais, apmoka atitinkamas ūkio subjektas.

2.   Institucijų pasikeitimo pranešimais, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų, taisyklės nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

6)

6a straipsnis pakeičiamas taip:

„6a straipsnis

Taryba kvalifikuota balsų dauguma, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nusprendžia iš dalies keisti šį reglamentą, ypač atsižvelgdama į pakeitimų derinimą prie technologijų ir mokslo pažangos, išskyrus bet kuriuos šio priedo pakeitimus, kuriuos reikia priderinti prie gyvūnų sveikatos situacijos, kurie gali būti priimti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“;

7)

6b straipsnio pirmasis sakinys pakeičiamas taip:

„6b straipsnis

Valstybės narės taiko Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 26 straipsnio nuostatas taikydamos sankcijas už bet kokius šio reglamento pažeidimus ir imasi visų būtinų priemonių, užtikrindamos, kad jos yra įgyvendintos.“;

8)

I priedas iš dalies keičiamas taip:

(a)

antraštė pakeičiama taip:

„PRIEDAS

BENDRIJOS KRITERIJAI KONTROLĖS POSTAMS“

(b)

A skirsnis pakeičiamas taip:

„A.   VETERINARINĖS IR SANITARINĖS PRIEMONĖS

1.

Kiekvienas kontrolės postas turi:

(a)

būti įkurtas, skirtas, pastatytas ir veikti taip, kad pakankamai užtikrintų bio-saugumą, užkertant kelią rimtų infekcinių ligų plitimui į kitas vietas ir tarp kitų šias patalpas praeinančių gyvūnų siuntų;

(b)

būti įkurtas, įrengtas ir veikti taip, kad būtų sudarytos sąlygos atlikti valymo ir dezinfekavimo procedūras. Sunkvežimis turi būti išplaunamas vietoje. Tai turi būti atliekama bet kokiomis oro sąlygomis;

(c)

būti išvalomas ir dezinfekuojamas kiekvieną kartą prieš ir po naudojimo, kaip reikalauja įgaliotasis veterinarijos gydytojas.

2.

Personalas ir įranga, kontaktuojantys su esamais gyvūnais, turi būti išskirtinai skirti arba dirbti tik šiose patalpose, išskyrus atvejus, kai po kontakto su gyvūnais arba jų išmatomis ar šlapimu jie buvo dezinfekuoti ar išplauti. Už kontrolės postą atsakingas asmuo teikia švarią įrangą ir apsauginius drabužius, kurie išimtinai yra skirti į kontrolės postą patenkantiems asmenims ir pasirūpina, kad būtų tinkama įranga tuos daiktus išvalyti ir dezinfekuoti.

3.

Pakratai pašalinami kiekvieną kartą išvežus iš aptvaro gyvūnus, o atlikus 1 punkto c papunktyje nustatytus valymo ir dezinfekavimo darbus, pakreikiami nauji pakratai.

4.

Gyvūnų pakratai, išmatos ir šlapimas neišvežami iš patalpų, nebent jie buvo atitinkamai apdoroti tam, kad būtų išvengta gyvūnų ligų plitimo.

5.

Turi būti atitinkamos sanitarinės pertraukos tarp vienas kitą sekančių gyvūnų siuntų ir atitinkamai pritaikytos atsižvelgiant į tai, jei jos yra iš panašių regionų, zonų ar skyrių. Ypač po daugiausiai 6 dienų naudojimo, atlikus valymo ir dezinfekavimo darbus ir prieš kiekvienos naujos siuntos atvykimą, kontrolės postai bent 24 valandas laikomi visiškai tušti, be gyvūnų.

6.

Prieš priimant gyvūnus kontrolės postuose:

(a)

per 24 valandas nuo visų prieš tai pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies nuostatas laikytų gyvūnų išvežimo pradedami valymo ir dezinfekavimo darbai;

(b)

nelaikomi jokie gyvūnai, kol valymo ir dezinfekavimo darbai užbaigiami ir patikrinami įgaliotojo veterinarijos gydytojo.“;

(c)

B skyriaus 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Papildomai Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo II ir III skyriaus nuostatų reikalavimams, taikomiems gyvūnams pakrauti ir iškrauti naudojamoms transporto priemonėms, kiekvienas kontrolės postas turi turėti tinkamą įrangą ir įrenginius gyvūnams pakrauti į transporto priemones ir iš jų iškrauti. Pirmiausia tokių įrenginių grindų danga turi būti neslidi ir, jei reikia, su šoniniais bortais. Tilteliai, rampos ir trapai turi būti su šonais, užtvarais arba kitomis užtveriamosiomis priemonėmis, kad gyvūnai nuo jų nenukristų. Pakrovimo ir iškrovimo rampų nuolydis turėtų būti kuo mažesnis. Varymo takai turi turėti neslidžią grindų dangą, kuri kuo labiau sumažintų slydimo pavojų, ir turi būti įrengti taip, kad kiltų kuo mažesnis pavojus gyvūnams susižeisti. Ypač turi būti stengiamasi užtikrinti, kad tarp transporto priemonės ir rampos arba tarp rampos ir iškrovimo platformos nebūtų didesnio tarpo ar laiptelio, kurį gyvūnams reikėtų peršokti arba ant kurio jie galėtų paslysti ar suklupti.“;

9)

II priedas išbraukiamas.

37 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas praėjus 2007 m. sausio 5 d.

Tačiau 6 straipsnio 5 dalis taikoma praėjus 2008 m. sausio 5 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visos valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. VEERMAN


(1)  2004 m. kovo 30 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(2)  OL C 110, 2004 4 30, p. 135.

(3)  OL L 340, 1991 12 11, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(4)  OL L 148, 1995 6 30, p. 52.

(5)  OL C 273, 2001 9 28, p. 1.

(6)  OL L 174, 1997 7 2, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1040/2003 (OL L 151, 2003 6 19, p. 21).

(7)  OL L 370, 1985 12 31, p. 1.

(8)  OL L 370, 1985 12 31, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 432/2004 (OL L 71, 2004 3 10, p. 3).

(9)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

(10)  OL P 121, 1964 7 29, p. 1977/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 21/2004 (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).

(11)  OL L 340, 1993 12 31, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(12)  OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

(13)  OL L 38, 1998 2 12, p. 10.

(14)  OL L 52, 1998 2 21, p. 8.

(15)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(16)  OL L 268, 1991 9 24, p. 56. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(17)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/33/EB (OL L 315, 2002 11 19, p. 14).

(18)  OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/68/EB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

(19)  OL L 226, 2004 6 25, p. 83.

(20)  OL L 351, 1989 12 2, p. 34.

(21)  OL L 191, 2004 5 28, p. 1.

(22)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1642/2003 (OL L 245, 2003 9 29, p. 4).


I PRIEDAS

TECHNINĖS TAISYKLĖS

(žr. 6 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą)

I SKYRIUS

TINKAMUMAS VEŽTI

1.

Leidžiama vežti tik tuos gyvūnus, kurie tinkami planuojamai kelionei, ir visi gyvūnai vežami tomis sąlygomis, kuriomis garantuojama, kad jie nesusižalos ar nepatirs nereikalingų kančių.

2.

Gyvūnai, kurie yra sužaloti arba turi fizinių trūkumų ar patologinių procesų požymių, nelaikomi tinkamais vežti, o ypač jei:

(a)

jie nepajėgia be skausmo savarankiškai judėti arba eiti be pagalbos;

(b)

jie turi sunkių atvirų žaizdų arba prolapso atveju;

(c)

tai besilaukiančios patelės, pasibaigus ne mažiau kaip 90 % nėštumo, arba patelės, kurios atsivedė jauniklių praėjusią savaitę;

(d)

tai neseniai gimę žinduoliai su galutinai neužgijusia bamba;

(e)

tai jaunesni nei trijų savaičių paršeliai, jaunesni nei vienos savaitės ėriukai ar jaunesni nei 10 dienų amžiaus veršeliai, nebent jie vežami trumpesnį nei 100 km atstumą;

(f)

tai jaunesni nei aštuonių savaičių šuniukai ir kačiukai, nebent jie lydimi motinos;

(g)

tai elninių šeimos jaunikliai su pantais.

3.

Tačiau sergantys ar sužaloti gyvūnai gali būti laikomi tinkamais vežti, jei:

(a)

jie lengvai sužaloti arba truputį sirguliuoja, ir vežimas nesukeltų jiems papildomų kančių; abejotinais atvejais reikėtų prašyti veterinarijos gydytojo patarimo;

(b)

jie vežami Tarybos direktyvos 86/609/EEB (1) tikslams, o jų liga ar sužalojimas yra tyrimų programos dalis;

(c)

jie vežami prižiūrint veterinarijos gydytojui arba pagal jo nustatytą gydymą bei diagnozes. Tačiau taip vežti leidžiama tik tuo atveju, jei gyvūnai nepatiria nereikalingų kančių ir su jais gerai elgiamasi;

(d)

gyvūnai, kuriems buvo atliktos su ūkininkavimo praktika susijusios veterinarinės procedūros, pavyzdžiui, ragų pašalinimas ar kastravimas, jei jų žaizdos galutinai užgijo.

4.

Jei vežami gyvūnai suserga arba sužalojami, jiems kuo skubiau suteikiama pirmoji pagalba, atskyrus juos nuo kitų. Tokiems gyvūnams skiriamas atitinkamas veterinarinis gydymas, o iškilus būtinybei jie paskerdžiami ar papjaunami, nesukeliant jiems nereikalingų kančių.

5.

Raminamieji vaistai naudojami vežtiniems gyvūnams tik tuo atveju, kai tai griežtai būtina gyvūnų gerovei užtikrinti, ir tik prižiūrint veterinarijos gydytojui.

6.

Žindančios galvijų, avių ir ožkų patelės, vežamos be jauniklių, melžiamos ne rečiau kaip kas 12 valandų.

7.

2 dalies c punkto ir 2 dalies d punkto reikalavimai netaikomi registruotiems arklinių šeimos gyvūnams, jei jų kelionės tikslas – pagerinti sveikatos ir gerovės sąlygas kumeliavimosi laikotarpiu arba kumeliukams, vežamiems su juos atsivedusiomis registruotomis kumelėmis, jei abiem atvejais gyvūnus lydi kelionės metu jiems paskirtas palydovas.

II SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONĖS

1.   Reikalavimai visoms transporto priemonėms

1.1.

Transporto priemonės, konteineriai ir jų įtaisai turi būti taip suprojektuoti, pagaminti, prižiūrimi ir naudojami, kad:

(a)

gyvūnai nesusižeistų ir nepatirtų kančių bei būtų užtikrintas jų saugumas;

(b)

gyvūnai būtų apsaugoti nuo atšiauraus oro, ekstremalių temperatūrų ir nepalankių klimato pokyčių;

(c)

jie būtų išvalyti ir dezinfekuoti;

(d)

gyvūnai nepabėgtų ir neiškristų bei ištvertų kelionių sukeliamą stresą;

(e)

būtų galima palaikyti vežamų gyvūnų rūšių poreikius atitinkančią oro kokybę ir jo kiekį;

(f)

gyvūnai būtų pasiekiami, norint juos patikrinti ar prižiūrėti;

(g)

jų grindų danga būtų neslidi;

(h)

jų grindų danga iki minimumo sumažintų prasisunkiančio šlapimo ar išmatų kiekį;

(i)

juose įrengtų apšvietimo priemonių pakaktų vežamiems gyvūnams patikrinti ar prižiūrėti.

1.2.

Gyvūnų garduose ir kiekviename jų lygyje turi būti pakankamai erdvu, kad virš gyvūnų būtų užtikrinta tinkama ventiliacija, jiems natūraliai stovint, ir be pagrindo nebūtų varžomi jų natūralūs judesiai.

1.3.

Vežant laukinius gyvūnus ir rūšims, išskyrus naminių arklinių šeimos gyvūnų ar naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių atitinkamas rūšis, su gyvūnais turi būti šie dokumentai:

(a)

skelbimas apie tai, kad vežami gyvūnai yra laukiniai, baikštūs ar pavojingi;

(b)

raštiškos instrukcijos apie jų šėrimą, girdymą ir bet kokie specialios priežiūros reikalavimai.

1.4.

Pertvaros turi būti pakankamai tvirtos, kad atlaikytų gyvūnų svorį. Jų įtaisai turi būti taip suprojektuoti, kad jais būtų galima greitai ir lengvai naudotis.

1.5.

Mažesnio nei 10 kg svorio paršeliai, mažesnio nei 20 kg svorio ėriukai, jaunesni nei šešių mėnesių veršeliai ir jaunesni nei keturių mėnesių kumeliukai aprūpinami atitinkamais pakratais arba lygiavertėmis medžiagomis, kurios garantuotų jiems komfortą, atsižvelgiant į rūšį, vežamų gyvūnų skaičių, kelionės trukmę ir oro sąlygas. Šios medžiagos turi tinkamai sugerti šlapimą ir išmatas.

1.6.

Jei gyvūnai transportuojami laivu, lėktuvu ar traukiniu ilgiau nei tris valandas, nepažeidžiant Bendrijos ar nacionalinių teisės aktų nuostatų dėl ekipažo ir keleivių saugumo, būtina tam tikrais instrumentais, tinkamais vežamoms gyvūnų rūšims paskersti, aprūpinti palydovą arba kitą kartu vykstantį asmenį, kuris turi reikalingų įgūdžių atlikti šį darbą humaniškai ir veiksmingai.

2.   Papildomosios vežimo keliais ar geležinkeliais nuostatos

2.1.

Gyvūnus vežančios transporto priemonės turi būti aiškiai ir matomai pažymėtos ženklais, nurodančiais, kad vežami gyvi gyvūnai, išskyrus, kai gyvūnai vežami konteineriuose, pažymėtuose pagal 5.1 punktą.

2.2.

Kelių transporto priemonės privalo turėti tinkamą įrangą gyvūnams pakrauti ir iškrauti.

2.3.

Formuojant traukinius ar atliekant kitokius veiksmus su traukinio vagonais, būtina imtis visų atsargumo priemonių, kad vagonai su gyvūnais nebūtų kratomi.

3.   Papildomosios vežimo ro-ro laivais nuostatos

3.1.

Prieš pakraunant gyvūnus į laivą, kapitonas privalo patikrinti, ar:

(a)

laive įrengta dirbtinio vėdinimo sistema ir pavojaus skelbimo sistema bei atitinkamas antrinis elektros srovės šaltinis gedimo atvejams, jei transporto priemonės kraunamos uždaruose deniuose;

(b)

numatyta atitinkama apsauga nuo jūros vandens, jei transporto priemonės kraunamos atviruose deniuose.

3.2.

Kelių transporto priemonėse ir traukinių vagonuose turi būti įrengta pakankamai atitinkamai suprojektuotų, išdėstytų ir prižiūrimų tvirtinimo įtaisų, kuriais juos galima saugiai pritvirtinti prie laivo. Kelių transporto priemonės ir traukinių vagonai tvirtinami prie laivo prieš pradedant kelionę jūra, kad laivui plaukiant jie nepajudėtų iš vietos.

4.   Papildomosios transportavimo lėktuvais nuostatos

4.1.

Gyvūnai vežami atitinkamai rūšiai pritaikytuose konteineriuose, aptvaruose arba garduose, kurie atitinka Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) gyvų gyvūnų transportavimo reglamentų VI priede minimas redakcijas.

4.2.

Gyvūnai transportuojami tik tokiomis sąlygomis, kai visos kelionės metu gali būti palaikoma atitinkama oro kokybė, temperatūra ir slėgis, atsižvelgiant į gyvūnų rūšis.

5.   Papildomosios vežimo konteineriuose nuostatos

5.1.

Konteineriai, kuriuose vežami gyvūnai, turi būti aiškiai ir matomai pažymėti ženklais, nurodančiais, kad vežami gyvi gyvūnai, pažymint konteinerio viršų.

5.2.

Vežant ir tvarkant konteineriai visada laikomi statmenai, kiek įmanoma stengiantis jų smarkiai netrankyti ir nekratyti. Konteineriai turi būti pritvirtinti, kad transporto priemonei judant, jie nepasislinktų iš vietos.

5.3.

Konteineriuose, sveriančiuose daugiau kaip 50 kg, turi būti pakankamai įrengta tinkamai suprojektuotų, išdėstytų ir prižiūrimų tvirtinimo įtaisų, kuriais juos galima saugiai pritvirtinti prie transporto priemonės, į kurią jie sukraunami. Konteineriai tvirtinami prie transporto priemonės prieš pradedant kelionę, kad transporto priemonei judant, jie nepasislinktų iš vietos.

III SKYRIUS

VEŽIMO NUOSTATOS

1.   Pakrovimas, iškrovimas ir tvarkymas

1.1.

Deramas dėmesys kreipiamas į tam tikrų gyvūnų kategorijų, pvz., laukinių gyvūnų, poreikius, kad jie prieš planuojamą kelionę priprastų prie transporto priemonės.

1.2.

Jeigu gyvūnų, išskyrus paukščius, pakrovimo ir iškrovimo operacijos trunka ilgiau negu keturias valandas:

(a)

būtina turėti atitinkamą įrangą gyvūnams prižiūrėti, pašerti ir pagirdyti ne transporto priemonėse, jų nepririšus;

(b)

šias operacijas turi stebėti įgaliotasis veterinarijos gydytojas ir ypač atsargumo priemonių būtina užtikrinti, kad šių operacijų metu būtų deramai palaikoma gyvūnų gerovė.

Įranga ir procedūros

1.3.

Pakrovimo ir iškrovimo įrenginiai, taip pat ir grindys turi būti taip suprojektuoti, sukonstruoti, prižiūrimi ir eksploatuojami, kad:

(a)

gyvūnai nesusižalotų ir nepatirtų kančių, kad kuo mažiau jaudintųsi ir nuvargtų kelionės metu ir kad būtų užtikrintas gyvūnų saugumas. Pirmiausia turi būti neslidus grindų paviršius bei įrengtos šoninės apsaugos, kad gyvūnai nepabėgtų;

(b)

būtų išvalyti ir dezinfekuoti.

1.4.

(a)

Vežant kiaules, veršelius ir arklius, rampos nuolydžio kampas neturi viršyti 20 laipsnių, t. y. 36,4 % horizontalios plokštumos, arba 26 laipsnių ir 34 minučių, t. y. 50 % horizontalios plokštumos vežant avis ir visus galvijus, išskyrus veršelius. Jei nuolydis yra staigesnis negu 10 laipsnių, t. y. sudaro 17,6 % horizontalios plokštumos, ant rampos turi būti išdėstytos lentjuostės, kad gyvūnai lips aukštyn arba leisis žemyn nerizikuodami ir nepatirdami sunkumų;

(b)

keliamosios platformos ir viršutinės platformos privalo turėti apsauginius bortelius, kad pakrovimo ar iškrovimo operacijų metu gyvūnai nenukristų ar nepabėgtų.

1.5.

Prekės, vežamos kartu su gyvūnais toje pačioje transporto priemonėje, turi būti taip išdėstytos, kad nesužalotų gyvūnų, nesukeltų jiems kančių arba nuovargio.

1.6.

Pakrovimo ir iškrovimo metu būtinas atitinkamas apšvietimas.

1.7.

Jei konteineriai su gyvūnais kraunami į transporto priemonę vienas ant kito, būtina imtis reikalingų priemonių:

(a)

kad šlapimas ir išmatos nekristų ant apačioje sukrautų gyvūnų arba jų kiekis būtų kuo mažesnis, jei vežami paukščiai, triušiai ir kailiniai žvėreliai;

(b)

kad būtų užtikrintas konteinerių stabilumas;

(c)

kad nesugestų vėdinimo sistema.

Elgesys su gyvūnais

1.8.

Draudžiama:

(a)

mušti arba spardyti gyvūnus;

(b)

spausti kai kurias ypač jautrias gyvūnų kūno dalis, taip sukeliant jiem nereikalingo skausmo ar kančių;

(c)

mechaniniu būdu grūsti gyvūnus;

(d)

kelti arba vilkti gyvūnus už galvos, ausų, ragų, kojų, uodegos ar vilnos arba kitaip sukelti jiems nereikalingo skausmo ar kančių;

(e)

naudoti elektrinius botagus arba kitus įrankius aštriais galais;

(f)

sąmoningai užtverti kelią gyvūnui, kuri varomas ar vedamas pro gyvūnų priežiūros gardą.

1.9.

Būtina kiek įmanoma vengti naudoti elektros impulsus generuojančius prietaisus. Elektros srovė gali būti naudojama tik suaugusiems jaučiams ir kiaulėms varyti, jei šie nejudėtų arba judėtų nenoriai, ir tik tokiu atveju, jie jiems palikta pakankamai vietos eiti į priekį. Srovės impulsai turi trukti ne ilgiau kaip vieną sekundę, būti tolygūs ir nukreipti tik į pasturgalio raumenis. Srovė nenaudojama pakartotinai, jei gyvūnas į ją nereaguoja.

1.10.

Turgavietėse arba surinkimo centruose privalo būti įtaisų gyvūnams pririšti, jei reikia. Gyvūnai, nepratę būti pririšti, nerišami. Gyvūnai turi pasiekti vandenį.

1.11.

Gyvūnai nerišami už ragų, nosies žiedų ar supančiotų kojų. Veršiams apynasriai nemaunami. Vyresni negu aštuonių mėnesių naminiai arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus neprajodinėtus arklius, vežami su apynasriais.

Jeigu gyvūnus reikia pririšti, virvės, grandinės arba kitos priemonės turi būti:

(a)

pakankamai tvirtos, kad įprastinėmis vežimo sąlygomis nenutrūktų;

(b)

tokios, kad gyvūnai prireikus galėtų atsigulti, paėsti ir atsigerti;

(c)

tokios, kad gyvūnams nekiltų pavojus užsismaugti ar susižaloti ir juos būtų galima kuo greičiau išlaisvinti.

Atskyrimas

1.12.

Gyvūnai prižiūrimi ir vežami atskirai vieni nuo kitų tokiais atvejais:

(a)

skirtingų rūšių gyvūnai;

(b)

pastebimai besiskiriančio dydžio ar amžiaus gyvūnai;

(c)

veisti skirti suaugę kuiliai arba eržilai;

(d)

lytiškai subrendę patinai atskirai nuo patelių;

(e)

raguotieji gyvūnai atskirai nuo neraguotųjų;

(f)

priešiški vieni kitiems gyvūnai;

(g)

pririšti gyvūnai atskirai nuo nepririštų.

1.13.

1.12 dalies a, b, c ir e punktai netaikomi tais atvejais, kai gyvūnai yra užauginti susigyvenusiose grupėse ir pripratę vieni prie kitų, kai atskyrimas jiems sukeltų nerimą arba kai kartu vežamos patelės ir nuo jų priklausantys jaunikliai.

2.   Vežimas

2.1.

Gyvūnams skiriama erdvė turi mažiausiai atitikti VII skyriuje pateikiamus skaičius pagal gyvūnų rūšį ir transporto priemonę.

2.2.

Naminiai arklinių šeimos gyvūnai, išskyrus kartu su kumeliukais vežamas kumeles, vežami atskiruose aptvaruose, jei transporto priemonė pakraunama į ro-ro laivą. Nuo šios nuostatos leidžiama nukrypti pagal nacionalines taisykles, jei valstybės narės apie tai praneša Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

2.3.

Arklinių šeimos gyvūnai vežami transporto priemonėmis, turinčiomis ne daugiau kaip vieną platformą, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai sukraunami ant apatinės platformos, viršutinę paliekant tuščią. Mažiausias vidinis gardo aukštis turi būti bent 75 cm didesnis už aukščiausio gyvūno ūgį ties ketera.

2.4.

Neprajodinėti arklinių šeimos gyvūnai vežami grupėmis ne daugiau kaip po keturis.

2.5.

1.10 – 1.13 dalys mutatis mutandis taikomos ir transporto priemonėms.

2.6.

Turi būti įrengta pakankama ventiliacija, kad būtų patenkinti gyvūnų poreikiai, atsižvelgiant pirmiausia į vežamų gyvūnų skaičių ir tipą bei numatomas kelionės metu oro sąlygas. Konteineriai sukraunami taip, kad nesutriktų jų ventiliacija.

2.7.

Vežant gyvūnus būtina juos atitinkamais intervalais, o ypač kaip nurodyta V skyriuje, pagirdyti, pašerti ir leisti jiems pailsėti pagal jų rūšį ir amžių. Jei nenurodyta kitaip, žinduoliai ir paukščiai šeriami ne rečiau kaip kas 24 valandas ir girdomi ne rečiau kaip kas 12 valandų. Vanduo ir pašaras turi būti geros kokybės ir duodami gyvūnams taip, kad būtų kuo mažiau užteršti. Būtina deramai atsižvelgti į tai, kad gyvūnai turi priprasti prie šėrimo ir girdymo būdo.

IV SKYRIUS

PAPILDOMOSIOS NUOSTATOS GYVŪNUS TRANSPORTUOJANTIEMS LAIVAMS IR JŪRINIUS KONTEINERIUS TRANSPORTUOJANTIEMS LAIVAMS

1 SKIRSNIS

Reikalavimai gyvūnus transportuojančių laivų konstrukcijai ir įrangai

1.

Aptvarų skersiniai ir platformos turi būti tokie tvirti, kad atlaikytų vežamų gyvūnų svorį. Statant arba pertvarkant laivus gyvūnams transportuoti, aptvarų skersinių ir platformų tvirtumo skaičiavimus turi patikrinti kompetentingosios institucijos patvirtinta klasifikavimo įstaiga.

2.

Garduose, kuriuose transportuojami gyvūnai, turi būti įrengta dirbtinio vėdinimo sistema, kuri būtų pakankamai pajėgi pakeisti visą orą:

(a)

40 kartų per valandą, jei gardas visiškai uždaras, o bendras jo aukštis yra mažesnis arba lygus 2,30 metro;

(b)

30 kartų per valandą, jei gardas visiškai uždaras, o bendras jo aukštis yra didesnis negu 2,30 metro;

(c)

75 % pirmiau nurodyto pajėgumo, jei gardas yra pusiau uždaras.

3.

Šviežio vandens saugojimo arba gamybos sistema turi būti tokio pajėgumo, kad būtų laikomasi VI skyriuje nurodytų vandeniui taikomų reikalavimų, atsižvelgiant į didžiausią transportuojamų gyvūnų skaičių ir jų tipą bei ilgiausią planuojamos kelionės trukmę.

4.

Šviežio vandens sistema turi nuolat tiekti gėlą vandenį į visas laivo vietas, kur laikomi gyvūnai, taip pat turi būti pakankamai indų su vandeniu, kad visi gyvūnai galėtų bet kada lengvai juos pasiekti. Be to, turi būti įrengta alternatyvi vandens tiekimo sistema, kuri užtikrintų aprūpinimą vandeniu, jei pagrindinė sistema sugestų.

5.

Nuotekų šalinimo sistema turi būti tokia galinga, kad bet kokiomis sąlygomis galėtų pašalinti skysčius iš aptvarų ir platformų. Nuotekų šalinimo vamzdžiais ir kanalais nuotėkos patenka į šulinius arba cisternas, iš kurių jos pašalinamos siurblių ar purkštuvų pagalba. Turi būti įrengta atsarginė nuotekų šalinimo sistema, kuri užtikrintų nuotėkų pašalinimą sugedus pagrindinei sistemai.

6.

Gyvūnų laikymo vietos, šalia esantys praėjimai ir rampos turi būti pakankamai apšviesti. Būtina įrengti avarinį apšvietimą, jei sugestų pagrindinė elektros instaliacija. Taip pat laive privalo būti pakankamai nešiojamųjų apšvietimo įrenginių, kurie leistų palydovams deramai tikrinti ir prižiūrėti gyvūnus.

7.

Visose gyvūnų laikymo vietose turi būti įrengta atitinkama priešgaisrinės apsaugos sistema, o ugniagesių įranga privalo atitikti naujausius Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) standartus, taikomus priešgaisrinei apsaugai, gaisro aptikimui ir jo gesinimui.

8.

Laivo vairinėje turi būti įrengta monitoringo, kontrolės ir pavojaus skelbimo sistema, skirta šioms gyvūnų priežiūros sistemoms:

(a)

vėdinimas;

(b)

šviežio vandens tiekimas ir kanalizacija;

(c)

apšvietimas;

(d)

šviežio vandens gamyba prireikus.

9.

Pirminio elektros srovės šaltinio turi užtekti įprastinėmis gyvūnus transportuojančio laivo veikimo sąlygomis nuolatine elektros srove aprūpinti 2, 4, 5 ir 6 dalyse minimas gyvūnų priežiūros sistemas. Antrinio elektros srovės šaltinio turi užtekti pirminiam pakeisti ištisą trijų dienų laikotarpį.

2 SKIRSNIS

Pašarų ir vandens atsargos gyvūnams transportuoti skirtuose laivuose ir jūrinius konteinerius gabenančiuose laivuose

Gyvūnams transportuoti skirtuose laivuose ir jūrinius konteinerius su naminiais arklinių šeimos gyvūnais, naminiais galvijais, avimis, ožkomis ir kiaulėmis gabenančiuose laivuose, jei jų kelionė trunka ilgiau kaip 24 valandas, nuo pat išvykimo turi būti transportuojamas pakankamas kiekis pakratų, taip pat ir pakankamai pašarų bei vandens, kad jų užtektų planuojamai kelionei pagal 1 lentelėje nurodytus mažiausius vienai dienai skirto pašaro ir vandens reikalavimus, bei dar 25 % šio kiekio arba trijų dienų pakratų, pašarų ir vandens atsargos, žiūrint kuris kiekis didesnis.

1 lentelė

Mažiausios vienai dienai skirto pašaro ir vandens atsargos gyvūnus transportuojančiuose laivuose ir jūrinius konteinerius gabenančiuose laivuose

Kategorija

Pašaras

( % gyvojo gyvūnų svorio)

Šviežias vanduo (litrai vienam gyvūnui) (2)

Pašaras

Koncentruotas pašaras

Galvijai ir arkliniai

2

1,6

45

Avys

2

1,8

4

Kiaulės

3

10

Pašarą leidžiama pakeisti koncentruotu pašaru ir atvirkščiai. Tačiau būtina atkreipti deramą dėmesį į tai, kad kai kurių kategorijų gyvūnams reikia priprasti prie kitokio pašaro, atsižvelgiant į jų medžiagų apykaitos poreikius.

V SKYRIUS

GIRDYMO IR ŠĖRIMO INTERVALAI, KELIONĖS LAIKAS IR POILSIO LAIKOTARPIAI

1.   Naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminių galvijai, avys, ožkos ir kiaulės

1.1

Šio skirsnio reikalavimai taikomi vežant naminius arklinių šeimos gyvūnus, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, naminius galvijus, avis, ožkas ir kiaules, išskyrus vežimą oro keliais.

1.2

1.1 punkte išvardytoms rūšims priskiriamų gyvūnų kelionės laikas neturi viršyti aštuonių valandų.

1.3

1.2 punkte nurodyta ilgiausia kelionės trukmė gali būti pratęsta, jei įvykdyti VI skyriuje išvardyti reikalavimai.

1.4

Vežant gyvūnus kelių transporto priemonėmis, kurios atitinka 1.3 punkto reikalavimus, girdymo ir šėrimo intervalai, kelionės trukmė ir poilsio laikotarpiai yra tokie:

(a)

Nenujunkytiems veršeliams, ėriukams, ožkiukams ir kumeliukams, kurie dar žindomi pienu, po devynių valandų kelionės būtina leisti pailsėti bent vieną valandą, kurios užtektų jiems pagirdyti ir prireikus pašerti. Pasibaigus šiam poilsio laikotarpiui, juos leidžiama vežti toliau dar devynias valandas.

(b)

Kiaules leidžiama vežti ne ilgiau kaip 24 valandas. Kelionės metu jos nuolat turi turėti galimybę atsigerti vandens.

(c)

Naminius arklinių šeimos gyvūnus leidžiama vežti ne ilgiau kaip 24 valandas. Kelionės metu jie turi būti girdomi ir prireikus šeriami kas aštuonias valandas.

(d)

Visų kitų 1.1 punkte išvardytų rūšių gyvūnams po 14 valandų kelionės būtina leisti pailsėti bent vieną valandą, kurios užtektų jiems pagirdyti ir prireikus pašerti. Pasibaigus poilsio laikotarpiui, juos leidžiama vežti toliau dar 14 valandų.

1.5

Pasibaigus nustatytam kelionės laikui, gyvūnai turi būti iškrauti, pašerti ir pagirdyti, leidžiant jiems pailsėti mažiausiai 24 valandas.

1.6

Gyvūnų neleidžiama vežti traukiniu, jei ilgiausia kelionės trukmė viršija 1.2 punkte nustatytą ribą. Tačiau 1.4 punkte nurodyti kelionės trukmės apribojimai taikomi tik tuo atveju, jei laikomasi 1.3 ir 1.3 punktuose išvardytų sąlygų, išskyrus poilsio laikotarpius.

1.7

(a)

Gyvūnų neleidžiama transportuoti jūra, jei ilgiausia kelionės trukmė viršija 1.2 punkte nustatytą ribą ir jei neįvykdyti 1.3 bei 1.4 punktuose nurodyti reikalavimai, išskyrus kelionės laiką ir poilsio laikotarpius.

(b)

Transportuojant gyvūnus jūra reguliariais maršrutais arba tiesioginiu maršrutu tarp dviejų Bendrijos taškų transporto priemonėmis, kurios pakraunamos į laivus neiškrovus gyvūnų, šiems būtina leisti pailsėti 12 valandų, po to kai jie iškraunami paskirties uoste arba netoli jo, jeigu kelionės jūra trukmė atitinka bendrąją 1.2–1.4 punktuose pateiktą schemą.

1.8

Gyvūnų labui 1.3, 1.4 punktų ir 1.7 punkto b papunktyje nurodytas kelionės laikas gali būti pratęstas dviem valandomis, atsižvelgiant pirmiausia į paskirties vietos artumą.

1.9

Nepažeidžiant 1.3–1.8 punktų nuostatų, valstybėms narėms leidžiama nustatyti nepratęsiamą ilgiausią aštuonių valandų kelionės trukmę skerstiniems gyvūnams, jei jie vežami tik iš išvykimo vietos į paskirties vietą, o jos abi yra valstybės narės teritorijoje.

2.   Kitos gyvūnų rūšys

2.1

Vežant vištas, naminius paukščius ir naminius triušius, būtina turėti pakankamai tinkamo pašaro ir vandens atsargų, jei kelionė trunka mažiau negu:

(a)

12 valandų, neatsižvelgiant į pakrovimo ir iškrovimo laiką; arba

(b)

24 valandas visų rūšių viščiukams, jei jų kelionė bus baigta per 72 valandas nuo inkubacijos.

2.2

Vežami šunys ir katės turi būti šeriami ne rečiau kaip kas 24 valandas ir girdomi ne rečiau kaip kas aštuonias valandas. Būtina turėti aiškias raštiškas šėrimo ir girdymo instrukcijas.

2.3

Visos kitos gyvūnų rūšys, išskyrus 2.1 ir 2.2 punktuose paminėtąsias, vežamos laikantis raštiškų jų šėrimo ir girdymo instrukciją ir atsižvelgiant į jiem reikalingą specialią priežiūrą.

VI SKYRIUS

PAPILDOMOSIOS NUOSTATOS, TAIKOMOS NAMINIŲ ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNŲ IR NAMINIŲ GALVIJŲ, AVIŲ, OŽKŲ BEI KIAULIŲ ILGOMS KELIONĖMS

1.   Visų rūšių ilgos kelionės

Stogas

1.1.

Transporto priemonių stogas turi būti šviesios spalvos ir deramai izoliuotas;

Grindys ir pakratai

1.2.

Gyvūnams turi būti patiesta tinkamų pakratų ar kitų lygiaverčių medžiagų, kurios garantuotų jiems komfortą pagal jų rūšį, vežamų gyvūnų skaičių, kelionės trukmę ir oro sąlygas. Šios medžiagos turi gerai sugerti šlapimą ir išmatas.

Pašaras

1.3.

Transporto priemonėje turi būti pakankamas kiekis tinkamų pašarų, galinčių patenkinti tam tikro vežamo gyvūno poreikius. Pašarai turi būti saugomi nuo oro sąlygų poveikio bei teršalų, pvz., dulkių, degalų, išmetamųjų dujų, gyvūnų šlapimo ir mėšlo.

1.4.

Jei gyvūnams šerti naudojama speciali įranga, ji turi būti vežama toje pačioje transporto priemonėje.

1.5.

Jei naudojama 1.4 dalyje minima šėrimo įranga, ji turi būti taip suprojektuota, kad prireikus ją būtų galima pritvirtinti prie transporto priemonės, kad neapvirstų. Transporto priemonei judant, nenaudojama šėrimo įranga laikoma atskirai nuo gyvūnų.

Atskyrimas

1.6.

Arklinių šeimos gyvūnai vežami atskiruose aptvaruose, išskyrus kumeles, kurios vežamos kartu su savo kumeliukais.

1.7.

Transporto priemonė privalo turėti pertvaras, kad būtų galima įrengti atskirus gardus, suteikiant gyvūnams galimybę pasiekti vandenį.

1.8.

Pertvaros turi būti taip sukonstruotos, kad jas būtų galima pastatyti įvairiose vietose, gardo dydį pritaikant prie specialių reikalavimų bei gyvūnų tipo, dydžio ir skaičiaus.

Minimalūs kriterijai tam tikroms rūšims

1.9.

Išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnai vežami su jų motinomis, į ilgas keliones leidžiami tik naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminių galvijų ir kiaulių rūšys jei:

naminiai arklinių šeimos gyvūnai yra vyresni nei keturių mėnesių, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus,

veršeliai yra vyresni negu keturiolikos dienų,

paršeliai sveria daugiau kaip 10 kg.

Neprajodinėti arkliai tolimais atstumais nevežami

2.   Vandens atsargos vežant gyvūnus kelių ir geležinkelių transportu arba jūriniuose konteineriuose

2.1.

Transporto priemonė ir jūriniai konteineriai turi būti aprūpinti vandens atsargomis, kad palydovas prireikus galėtų iš karto pagirdyti gyvūną ir kiekvienas gyvūnas galėtų pasiekti vandenį.

2.2.

Girdymo įrenginiai turi gerai veikti ir būti tinkamai suprojektuoti bei išdėstyti įvairių kategorijų gyvūnams, esantiems transporto priemonėje, pagirdyti.

2.3.

Kiekvienos transporto priemonės vandens rezervuarų bendra talpa turi būti ne mažesnė kaip 1,5 % jos didžiausios naudingosios apkrovos. Vandens rezervuarai turi būti taip suprojektuoti, kad juos galima būtų ištuštinti ir išvalyti po kiekvienos kelionės, taip pat juose turi būti įrengta vandens lygio tikrinimo sistema. Jie turi būti sujungti su garduose esančiais girdymo įrenginiais ir privalo nuolat gerai veikti.

2.4.

Nuo 2.3 punkto nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma jūriniams konteineriams, naudojamiems tik tuose laivuose, kurie tiekia jiems vandenį iš nuosavų vandens rezervuarų.

3.   Kelių transporto priemonių vėdinimas ir temperatūros kontrolė

3.1.

Kelių transporto priemonių vėdinimo sistemos turi būti taip suprojektuotos, sukonstruotos ir prižiūrimos, kad bet kuriuo kelionės metu, nesvarbu, ar transporto priemonė stovi, ar juda, jos galėtų pagal lauko temperatūrą palaikyti transporto priemonėje temperatūrų intervalą nuo 5 oC iki 30 oC visiems gyvūnams su +/- 5 oC paklaida.

3.2.

Vėdinimo sistema turi nuolat užtikrinti tolygų oro pasiskirstymą, esant mažiausiam oro srautui, kurio nominalus tūris 60 m3/h/KN naudingosios apkrovos. Ji turi būti pajėgi veikti mažiausiai 4 valandas, nesvarbu, ar įjungtas transporto priemonės variklis.

3.3.

Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta temperatūros kontrolės sistema, taip pat ir tokių duomenų registravimo įrenginys. Davikliai turi būti išdėstyti tose sunkvežimio dalyse, kurias, atsižvelgiant į konstrukcines charakteristikas, galėtų labiausiai paveikti nepalankiausios oro sąlygos. Prie tokiu būdu gautų temperatūros duomenų nurodoma data, ir pareikalavus jie pateikiami kompetentingajai institucijai.

3.4.

Kelių transporto priemonėse turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri praneštų vairuotojui, kai garduose, kuriuose laikomi gyvūnai, temperatūra pasiekė aukščiausią arba žemiausią ribą.

3.5.

Iki 2005 m. liepos 31 d. Komisija, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos nuomone, parengia ataskaitą ir atitinkamas priemones dėl aukščiausios ir žemiausios temperatūrų intervalo vežant gyvūnus nustatymo, kurios bus priimtos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į tam tikruose ypatingomis klimato sąlygomis pasižyminčiuose Bendrijos regionuose vyraujančias temperatūras.

4.   Navigacijos sistema

4.1.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. kelių transporto priemonėse, naudojamose pirmą kartą, ir nuo 2009 m. sausio 1 d. visose kitose transporto priemonėse turi būti įrengta atitinkama navigacijos sistema, kurios pagalba galima užrašyti ir, kompetentingajai institucijai pareikalavus, perduoti jai informaciją, lygiavertę nurodytajai kelionės žurnale pagal II priedo 4 skirsnį ir informaciją, susijusią su krovinio sklendės atidarymu/uždarymu.

4.2.

Komisija iki 2008 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai tyrimo rezultatus apie navigacijos sistemas ir tokios technologijos taikymą šio reglamento tikslais.

4.3.

Komisija ne vėliau kaip 2010 m. sausio 1 d. pateikia Tarybai ataskaitą apie 4.2 dalies nuostatų dėl navigacijos sistemos įgyvendinimą kartu su pasiūlymais, kuriuos ji laiko tinkamais navigacijos sistemos, kuri turės būti naudojama visose transporto priemonėse, specifikacijoms nustatyti. Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma priima sprendimą dėl tokių pasiūlymų.

VII SKYRIUS

PLOTO NORMOS

Gyvūnams skiriamas plotas turi mažiausiai atitikti šiuos skaičius:

A.   NAMINIAI ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAI

Vežimas geležinkeliais

Suaugę arkliai

1,75 m2 (0,7 × 2,5 m) (3)

Jauni arkliai (6 — 24 mėnesių) (kelionėms iki 48 valandų)

1,2 m2 (0,6 × 2 m)

Jauni arkliai (6 — 24 mėnesių) (kelionėms virš 48 valandų)

2,4 m2 (1,2 × 2 m)

Poniai (iki 144 cm)

1 m2 (0,6 × 1,8 m)

Kumeliukai (0 — 6 mėnesių)

1,4 m2 (1 × 1,4 m)

Pastaba: Tolimų kelionių metu kumeliukai ir jauni arkliai turi turėti galimybę atsigulti

Šie skaičiai gali kisti ne daugiau kaip 10 %, vežant suaugusius arklius ir ponius, ir ne daugiau kaip 20 %, vežant jaunus arklius ir kumeliukus, atsižvelgiant ne tik į arklių svorį bei ūgį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę.

Vežimas keliais

Suaugę arkliai

1,75 m2 (0,7 × 2,5 m)

Jauni arkliai (6 — 24 mėnesių) (kelionėms iki 48 valandų)

1,2 m2 (0,6 × 2 m)

Jauni arkliai (6 — 24 mėnesių) (kelionėms virš 48 valandų)

2,4 m2 (1,2 × 2 m)

Poniai (iki 144 cm)

1 m2 (0,6 × 1,8 m)

Kumeliukai (0 — 6 mėnesių)

1,4 m2 (1 × 1,4 m)

Pastaba: Tolimų kelionių metu kumeliukai ir jauni arkliai turi turėti galimybę atsigulti.

Šie skaičiai gali kisti ne daugiau kaip 10 %, vežant suaugusius arklius ir ponius, ir ne daugiau kaip 20 %, vežant jaunus arklius ir kumeliukus, atsižvelgiant ne tik į arklių svorį bei ūgį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę.

Transportavimas oru

Arklių pakrovimo tankumo ir paviršiaus ploto santykis

0 — 100 kg

0,42 m2

100 — 200 kg

0,66 m2

200 — 300 kg

0,87 m2

300 — 400 kg

1,04 m2

400 — 500 kg

1,19 m2

500 — 600 kg

1,34 m2

600 — 700 kg

1,51 m2

700 — 800 kg

1,73 m2

Transportavimas jūra

Gyvasis svoris, kg

m2 vienam gyvūnui

200 — 300

0,90 — 1,175

300 — 400

1,175 — 1,45

400 — 500

1,45 — 1,725

500 — 600

1,725 — 2

600 — 700

2 — 2,25

B.   GALVIJAI

Vežimas geležinkeliais

Kategorija

Apytikslis svoris (kg)

Plotas (m2) vienam gyvūnui

Maži veršeliai

55

nuo 0,30 iki 0,40

Vidutinio dydžio veršeliai

110

nuo 0,40 iki 0,70

Stambūs veršeliai

200

nuo 0,70 iki 0,95

Vidutinio dydžio galvijai

325

nuo 0,95 iki 1,30

Stambūs galvijai

550

nuo 1,30 iki 1,60

Labai stambūs galvijai

> 700

> 1,60

Šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant ne tik į gyvūnų svorį bei ūgį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę.

Vežimas keliais

Kategorija

Apytikslis svoris (kg)

Plotas (m2) vienam gyvūnui

Maži veršeliai

50

nuo 0,30 iki 0,40

Vidutinio dydžio veršeliai

110

nuo 0,40 iki 0,70

Stambūs veršeliai

200

nuo 0,70 iki 0,95

Vidutinio dydžio galvijai

325

nuo 0,95 iki 1,30

Stambūs galvijai

550

nuo 1,30 iki 1,60

Labai stambūs galvijai

> 700

> 1,60

Šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant ne tik į gyvūnų svorį bei ūgį, bet ir į jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę.

Transportavimas oru

Kategorija

Apytikslis svoris (kg)

Plotas (m2) vienam gyvūnui

Veršeliai

50

70

0,23

0,28

Galvijai

300

500

0,84

1,27

Transportavimas jūra

Gyvasis svoris, kg

m2 vienam gyvūnui

200 — 300

0,81 — 1,0575

300 — 400

1,0575 — 1,305

400 — 500

1,305 — 1,5525

500 — 600

1,5525 — 1,8

600 — 700

1,8 — 2,025

Veršingoms karvėms turi būti skiriama 10 % daugiau ploto.

C.   AVYS/OŽKOS

Vežimas geležinkeliais

Kategorija

Svoris (kg)

Plotas (m2) vienam gyvūnui

Kirptos avys

< 55

nuo 0,20 iki 0,30

 

> 55

> 0,30

Nekirptos avys

< 55

nuo 0,30 iki 0,40

 

> 55

> 0,40

Ėringos avys, besibaigiant nėštumui

< 55

nuo 0,40 iki 0,50

 

> 55

> 0,50

Ožkos

< 35

nuo 0,20 iki 0,30

 

nuo 35 iki 55

nuo 0,30 iki 0,40

 

> 55

nuo 0,40 iki 0,75

Ožkingos ožkos, besibaigiant nėštumui

< 55

nuo 0,40 iki 0,50

 

> 55

> 0,50

Pirmiau nurodytas paviršiaus plotas gali kisti, atsižvelgiant į gyvūnų veislę, dydį, fizinę būklę, vilnos ilgį, taip pat ir oro sąlygas bei kelionės trukmę.

Vežimas keliais

Kategorija

Svoris (kg)

Plotas (m2) vienam gyvūnui

Kirptos avys ir ėriukai, sveriantys ne mažiau kaip 26 kg

< 55

nuo 0,20 iki 0,30

 

> 55

> 0,30

Nekirptos avys

< 55

nuo 0,30 iki 0,40

 

> 55

> 0,40

Ėringos avys, besibaigiant nėštumui

< 55

nuo 0,40 iki 0,50

 

> 55

> 0,50

Ožkos

< 35

nuo 0,20 iki 0,30

 

nuo 35 iki 55

nuo 0,30 iki 0,40

 

> 55

nuo 0,40 iki 0,75

Ožkingos ožkos, besibaigiant nėštumui

< 55

nuo 0,40 iki 0,50

 

> 55

> 0,50

Pirmiau nurodytas paviršiaus plotas gali kisti, atsižvelgiant į gyvūnų veislę, dydį, fizinę būklę, vilnos ilgį, taip pat ir oro sąlygas bei kelionės trukmę. Nurodymas: vienam mažų ėriukų kategorijos gyvūnui galima skirti ir mažesnį negu 0,2 m2 plotą.

Transportavimas oru

Avių ir ožkų pakrovimo tankumo bei paviršiaus ploto santykis

Vidutinis svoris (kg)

Paviršiaus plotas (m2) vienai aviai/ožkai

25

0,2

50

0,3

75

0,4

Transportavimas jūra

Gyvasis svoris (kg)

m2 vienam gyvūnui

20 — 30

0,24 — 0,265

30 — 40

0,265 — 0,290

40 — 50

0,290 — 0,315

50 — 60

0,315 — 0,34

60 — 70

0,34 — 0,39

D.   KIAULĖS

Vežimas geležinkeliais ir keliais

Visoms kiaulėms turi būti sudarytos minimalios sąlygos natūraliai atsigulti ir atsistoti.

Norint laikytis šių mažiausių reikalavimų, maždaug 100 kilogramų sveriančių kiaulių pakrovimo tankumas neturėtų viršyti 235 kilogramų vienam kvadratiniam metrui.

Atsižvelgiant į kiaulių veislę, dydį, ir fizinę būklę, gali prireikti padidinti pirmiau nurodytą minimalų reikalaujamą paviršiaus plotą; jį taip pat gali prireikti padidinti iki 20 proc. atsižvelgiant į oro sąlygas bei kelionės trukmę.

Transportavimas oru

Pakrovimo tankumas turi būti santykinai didelis, kad gyvūnai nesusižeistų lėktuvui kylant ir leidžiantis ar skrendant nepalankiomis sąlygomis, tačiau visi gyvūnai turi turėti galimybę atsigulti. Sprendžiant dėl pakrovimo tankumo, būtina atsižvelgti į klimatą, bendrą kelionės trukmę bei atvykimo laiką.

Vidutinis svoris

Paviršiaus plotas vienai kiaulei

15 kg

0,13 m2

25 kg

0,15 m2

50 kg

0,35 m2

100 kg

0,51 m2

Transportavimas jūra

Gyvasis svoris (kg)

m2 vienam gyvūnui

10 ar mažiau

0

20

0,28

45

0,37

70

0,60

100

0,85

140

0,95

180

1,10

270

1,50

E.   NAMINIAI PAUKŠČIAI

Pakrovimo tankumas vežant naminius paukščius konteineriuose

Mažiausias skirtas grindų plotas turi būti toks:

Kategorija

Plotas (cm2)

Vienadieniai viščiukai

21 — 25 vienam viščiukui

Kiti naminiai paukščiai, išskyrus vienadienius viščiukus: svoris (kg)

Plotas (cm2) vienam kg

< 1,6

180 — 200

nuo 1,6 iki 3

160

nuo 3 iki 5

115

> 5

105

Šie skaičiai gali kisti, atsižvelgiant ne tik į paukščių svorį ir dydį, bet ir jų fizinę būklę, oro sąlygas bei numatomą kelionės trukmę.


(1)  OL L 358, 1986 12 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL L 230, 2003 9 16, p. 32).

(2)  Ketvirtoje skiltyje pateiktus mažiausių vandens atsargų reikalavimus visoms rūšims leidžiama pakeisti atsargomis, kurios sudaro 10 % gyvūnų gyvojo svorio.

(3)  Standartinis naudojamų vagonų plotis – nuo 2,6 iki 2,7 m.


II PRIEDAS

KELIONĖS ŽURNALAS

(žr. 5 straipsnio 4 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio a ir c punktus bei 21 straipsnio 2 dalį)

1.

Ilgą kelionę planuojantis asmuo parengia, antspauduoja ir pasirašo visus kelionės žurnalo puslapius pagal šio priedo nuostatas.

2.

Kelionės žurnalą sudaro šie skirsniai:

 

1 skirsnis – Planavimas;

 

2 skirsnis – Išvykimo vieta;

 

3 skirsnis – Paskirties vieta;

 

4 skirsnis – Vežėjo deklaracija;

 

5 skirsnis – Pranešimas apie reikalavimų neatitikimus.

Kelionės žurnalo lapai turi būti susegti tarpusavyje.

Kiekvieno skirsnio pavyzdžiai pateikiami tolimesniame priedėlyje.

3.

Organizatorius privalo:

(a)

kiekvienam kelionės žurnalui suteikti skiriamąjį numerį;

(b)

užtikrinti, kad išvykimo vietos kompetentingai institucijai, likus dviem dienoms iki išvykimo, bus pateikta kelionės žurnalo 1 skirsnio tinkamai užpildyta, išskyrus veterinarijos pažymėjimo numerį, pasirašyta kopija, kaip numatyta tokios institucijos;

(c)

vykdyti visus kompetentingos institucijos nurodymus, duotus pagal 14 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas;

(d)

užtikrinti, kad kelionės žurnalas yra antspauduotas pagal 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

(e)

užtikrinti, kad kelionės žurnalas vežamas kartu su gyvūnais iki paskirties vietos arba eksportuojant gyvūnus į trečiąją šalį, bent iki išvykimo punkto.

4.

Išvykimo vietos laikytojai ir, jei paskirties vieta yra Bendrijos teritorijoje, paskirties vietos laikytojai privalo užpildyti ir pasirašyti atitinkamus kelionės žurnalo skirsnius. Jie kuo greičiau informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius nukrypimus nuo šio reglamento nuostatų, pasinaudodami pavyzdine forma.

5.

Jei paskirties vieta yra Bendrijos teritorijoje, paskirties vietos laikytojai privalo saugoti kelionės žurnalą, išskyrus jo 4 skirsnį, ne trumpiau kaip trejus metus nuo siuntos atvežimo į paskirties vietą.

Kelionės žurnalas pareikalavus turi būti pateiktas kompetentingai institucijai.

6.

Jei kelionės žurnalas buvo užpildytas Bendrijos teritorijoje, vežėjas privalo užpildyti jo 4 skirsnį ir pasirašyti.

7.

Jei gyvūnai eksportuojami į trečiąją šalį, vežėjai išvykimo punkte atiduoda kelionės žurnalą įgaliotajam veterinarijos gydytojui.

Tuo atveju, kai eksportuojami gyvi galvijai gaunant grąžinamąsias išmokas, pildyti 3 skirsnį neprivaloma, jei pagal žemės ūkio teisės aktus reikalaujama pateikti ataskaitą.

8.

3 kelionės žurnalo skirsnyje nurodytas vežėjas privalo saugoti:

(a)

užpildyto kelionės žurnalo kopiją;

(b)

atitinkamus duomenų registracijos lapus arba atspausdintus duomenis, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 I priede arba IB priede, jei transporto priemonei taikomas nurodytas reglamentas.

Dokumentai, nurodyti a ir b punktuose, per mėnesį nuo jų užpildymo pateikiami vežėjo leidimą išdavusiai kompetentingai institucijai ir išvykimo vietos kompetentingai institucijai, šiai pareikalavus, o vežėjas saugo šiuos dokumentus ne trumpiau kaip trejus metus nuo patikrinimo dienos.

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo kelionės pabaigos a punkte minimi dokumentai grąžinami išvykimo vietos kompetentingai institucijai, jei vežant nebuvo naudojamos 6 straipsnio 9 dalyje nurodytos sistemos. Supaprastinta kelionės žurnalo versija ir vadovas dėl duomenų, nurodytų 6 straipsnio 9 dalyje, pateikimo sudaroma pagal 31 straipsnio 2 dalyje numatytą tvarką tuo atveju, kai transporto priemonėje naudojama 6 straipsnio 9 dalyje numatyta įranga.

Priedėlis

1 SKIRSNIS

PLANAVIMAS

Image

2 SKIRSNIS

IŠVYKIMO VIETA

Image

3 SKIRSNIS

PASKIRTIES VIETA

Image

4 SKIRSNIS

VEŽĖJO DEKLARACIJA

Image

5 SKIRSNIS

PRANEŠIMAS APIE REIKALAVIMŲ NEATITIKIMUS Nr. ……

Pranešimo apie reikalavimų neatitikimus kopija kartu su kelionės žurnalo 1 skirsnio kopija siunčiama kompetentingai institucija.

Image


III PRIEDAS

FORMŲ PAVYZDŽIAI

(žr. 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnio 2 dalį)

I SKYRIUS

Vežėjo leidimas, atitinkantis 10 straipsnio 1 dalies nuostatas

Image

II SKYRIUS

Vežėjo leidimas, atitinkantis 11 straipsnio 1 dalies nuostatas

Image

III SKYRIUS

Vairuotojo ir palydovo kompetencijos pažymėjimas, atitinkantis 17 straipsnio 2 dalies nuostatas

Image

IV SKYRIUS

Kelių transporto priemonės, skirtos ilgoms kelionėms, patvirtinimo pažymėjimas, atitinkantis 18 straipsnio 2 dalies nuostatas

Image


IV PRIEDAS

MOKYMAS

1.

6 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje minimi kelių transporto priemonių vairuotojai ir palydovai privalo būti sėkmingai baigę 2 dalyje apibūdintą mokymo kursą ir išlaikę kompetentingos institucijos, kuri užtikrina egzaminų komisijos nepriklausomumą, patvirtintą egzaminą.

2.

1 dalyje minimi mokymo kursai apima bent Bendrijos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos juos vežant techninius bei administracinius aspektus, ypač:

(a)

3 ir 4 straipsnių nuostatas bei I ir II priedus;

(b)

gyvūnų fiziologiją ir ypač jų gėrimo ir ėdimo poreikius, gyvūnų elgseną ir streso sampratą;

(c)

praktinius elgesio su gyvūnais aspektus;

(d)

vairavimo pobūdžio įtaką vežamų gyvūnų gerovei ir mėsos kokybei;

(e)

gyvūnų priežiūrą kritiškais atvejais;

(f)

personalo, dirbančio su gyvūnais, saugumo sampratą.


V PRIEDAS

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

(kaip nurodyta 21 straipsnio 1 dalies e punkte)

Europos konvencija dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu.


VI PRIEDAS

TARPTAUTINIAI KONTEINERIŲ, APTVARŲ IR GARDŲ, TINKAMŲ GYVŪNAMS TRANSPORTUOTI ORU, STANDARTAI

(kaip nurodyta I priedo II skyriuje (4.1 punktas))

Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) gyvų gyvūnų vežimo reglamentai, 31-oji redakcija, 2004 m. spalio 1 d.


Top