Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32003D0033

2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka

OJ L 11, 16.1.2003, p. 27–49 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Estonian: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Latvian: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Lithuanian: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Hungarian Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Maltese: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Polish: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Slovak: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Slovene: Chapter 15 Volume 007 P. 314 - 336
Special edition in Bulgarian: Chapter 15 Volume 009 P. 142 - 164
Special edition in Romanian: Chapter 15 Volume 009 P. 142 - 164
Special edition in Croatian: Chapter 15 Volume 017 P. 56 - 78

In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2003/33(1)/oj

32003D0033

2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka

Oficialusis leidinys L 011 , 16/01/2003 p. 0027 - 0049
CS.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
ET.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
HU.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
LT.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
LV.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
MT.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
PL.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
SK.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336
SL.ES skyrius 15 tomas 07 p. 314 - 336


Tarybos sprendimas

2002 gruodžio 19 d.

kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka

(2003/33/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų [1], ypač į jos 16 straipsnį ir II priedą,

kadangi:

(1) Pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnį Komisija kiekvienai sąvartynų klasei turi nustatyti specifinius kriterijus ir (arba) analizės metodus bei ribines vertes.

(2) Turėtų būti nustatyta atliekų priimtinumo sąvartynuose nustatymo tvarka.

(3) Į skirtingų klasių sąvartynus priimamoms atliekoms turėtų būti nustatytos ribinės vertės ir kiti kriterijai.

(4) Turėtų būti nustatyti analizės metodai atliekų priimtinumui sąvartynuose nustatyti.

(5) Techniniu požiūriu tikslinga šio sprendimo priede nustatytų kriterijų ir tvarkos netaikyti gavybos pramonės atliekoms, šalinamoms gavybos vietoje.

(6) Valstybėms narėms turėtų būti skirtas tinkamas trumpas pereinamasis laikotarpis, kad jos galėtų sukurti šiam sprendimui taikyti reikalingą sistemą, valstybėms narėms taip pat gali būti reikalingas dar viena neilgas pereinamasis laikotarpis, kurio metu jos užtikrintų ribinių verčių taikymą.

(7) Šiame sprendime numatytos priemonės neatitinka 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų [2] 18 straipsniu įkurto komiteto nuomonės. Dėl to pagal tos direktyvos 18 straipsnio 4 dalį jas turi patvirtinti Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu remiantis Direktyvoje 1999/31/EB, ypač jos II priede, pateiktais principais nustatomi atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijai ir tvarka.

2 straipsnis

Valstybės narės, nustatydamos atliekų priimtinumą sąvartynuose, taiko šio sprendimo priedo 1 skirsnyje pateiktą tvarką.

3 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad atliekos į sąvartyną priimamos tik tada, jeigu jos atitinka priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijus, nustatytus šio sprendimo priedo 2 skirsnyje.

4 straipsnis

Šio sprendimo priedo 3 skirsnyje išvardyti bandinių ėmimo ir analizės metodai taikomi nustatant atliekų priimtinumą sąvartynuose.

5 straipsnis

Nepažeidžiant galiojančių Bendrijos teisės aktų, šio sprendimo priede pateikti kriterijai ir tvarka netaikomi atliekoms, susidarančioms mineralinių išteklių paieškos, gavybos, apdorojimo ir sandėliavimo metu, taip pat darbo karjeruose metu, jeigu tos atliekos šalinamos vietoje. Jeigu nėra konkrečių Bendrijos teisės aktų, valstybės narės taiko nacionalinius kriterijus ir tvarką.

6 straipsnis

Visus pakeitimus, kurie bus būtini ateityje derinant šį sprendimą su mokslo ir technikos pažanga, pavyzdžiui, dėl ribinių verčių sąrašuose pateiktų parametrų koregavimo ir (arba) priėmimo į papildomų pakategorių nepavojingų atliekų sąvartynus kriterijų ir ribinių verčių nustatymo, tvirtina Komisija, padedama komiteto, įkurto Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsniu.

7 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja 2004 m. liepos 16 d.

2. Valstybės narės ima taikyti šio sprendimo priedo 2 skirsnyje nustatytus kriterijus iki 2005 m. liepos 16 d.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gruodžio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Fischer Boel

[1] OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

[2] OL L 194, 1975 7 25, p. 39. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 96/350/EB (OL 135, 1996 6 6, p. 23).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

ATLIEKŲ PRIĖMIMO Į SĄVARTYNUS KRITERIJAI IR TVARKA

Įvadas

Šiame priede pagal Direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ("Atliekų tvarkymo direktyva") II priedą nustatoma vienoda atliekų klasifikacijos ir priėmimo tvarka.

Pagal Sutarties 176 straipsnį valstybėms narėms nedraudžiama išlaikyti ar įvesti griežtesnes apsaugos priemones, negu nustatyta šiame priede, jeigu tokios priemonės suderinamos su Sutartimi. Tai gali būti ypač svarbu, kai kalbama apie 2 skirsnyje minimas kadmio ir gyvsidabrio ribines vertes. Valstybės narės taip pat gali įvesti ribines vertes į 2 skirsnį neįtrauktoms medžiagoms.

Šio priedo 1 skirsnyje nustatoma atliekų priimtinumo sąvartynuose nustatymo tvarka. Šią tvarką sudaro pagrindinis apibūdinimas, atitikties bandymas ir patikra vietoje, kaip apibrėžta Atliekų tvarkymo direktyvos II priedo 3 skirsnyje.

Šio priedo 2 skirsnyje nustatomi priėmimo į kiekvienos klasės sąvartynus kriterijai. Atliekos į sąvartynus gali būti priimtos tik tada, jeigu jos atitinka šio priedo 2 skirsnyje nustatytus priėmimo į atitinkamos klasės sąvartyną kriterijus.

Šio priedo 3 skirsnyje išvardyti metodai, taikytini imant atliekų bandinius ir juos analizuojant.

A priedėlyje apibrėžiamas požeminėms saugykloms būtinas saugumo įvertinimas.

B priedėlis yra informacinis priedas, kuriame pateikiama direktyvoje numatytų atliekų tvarkymo galimybių apžvalga ir galimų sąvartynuose šalinamų nepavojingų atliekų pakategorių pavyzdžiai.

1. ATLIEKŲ PRIĖMIMO Į SĄVARTYNUS TVARKA

1.1. Pagrindinis apibūdinimas

Pagrindinis apibūdinimas yra pirmasis priėmimo tvarkos etapas ir išsamus atliekų apibūdinimas, surenkant visą informaciją, būtiną saugiam ilgalaikiam atliekų šalinimui. Pagrindinis apibūdinimas yra būtinas kiekvienos rūšies atliekoms.

1.1.1. Pagrindinio apibūdinimo paskirtis

a) pagrindinė informacija apie atliekas (rūšis ir kilmė, sudėtis, vienalytiškumas, išplovimo galimybės ir, kai būtina ir yra, kitos būdingos savybės)

b) pagrindinė informacija, leidžianti suprasti, kas vyksta su atliekomis sąvartyne ir apdorojimo galimybės, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo direktyvos 6 straipsnio a punkte

c) atliekų įvertinimas lyginant su ribinėmis vertėmis

d) pagrindinių kintamųjų (kritinių parametrų) atitikties bandymui radimas ir atitikties bandymo supaprastinimo galimybės (leidžiančios matuoti žymiai mažiau sudėtinių dalių, tačiau tik po to, kai pateikiama atitinkama informacija). Apibūdinimo metu gali būti nustatyti pagrindinio apibūdinimo supaprastintos analizės tvarkos rezultatų santykiai, taip pat atitikties bandymų dažnis.

Jeigu pagrindinio atliekų apibūdinimo metu nustatoma, kad atliekos atitinka šio priedo 2 skirsnyje nustatytus sąvartyno klasės kriterijus, jos laikomos priimtinomis šios klasės sąvartynuose.

Atliekų gamintojas arba, standartine tvarka, už jų tvarkymą atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad apibūdinimo informacija būtų teisinga.

Operatorius saugo būtinos informacijos įrašus valstybės narės nustatytą laikotarpį.

1.1.2. Pagrindinio atliekų apibūdinimo esminiai reikalavimai

a) atliekų šaltinis ir kilmė;

b) informacija apie procesą, kurio metu susidaro atliekos (žaliavų ir produktų aprašymas ir savybės);

c) atliekų apdorojimo, atliekamo laikantis Atliekų tvarkymo direktyvos 6 straipsnio a punkto, aprašymas arba priežasčių, dėl kurių toks apdorojimas nelaikomas būtinu, santrauka;

d) atliekų sudėties ir, jeigu svarbu, išplovimo duomenys;

e) atliekų išvaizda (kvapas, spalva, fizinė forma);

f) kodas pagal Europos atliekų sąrašą (Komisijos sprendimas 2001/118/EB) [1];

g) pavojingoms atliekoms panašių įrašų atveju: atitinkamos pavojingos savybės pagal 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų [2] III priedą;

h) informacija, įrodanti, kad tos atliekos nepatenka į išimtis, numatytas direktyvos dėl sąvartynų 5 straipsnio 3 dalyje;

i) sąvartynų, į kuriuos tos atliekos gali būti priimtos, klasė;

j) jei reikia, papildomos apsaugos priemonės, kurių reikia imtis sąvartyne;

k) patikrinimas, ar atliekos gali būti perdirbtos ar regeneruotos.

1.1.3. Analizė

Paprastai atliekas reikia ištirti, siekiant gauti pirma minėtos informacijos. Be duomenų apie išplovimą, turėtų būti žinoma arba nustatyta analizės metu atliekų sudėtis. Tarp pagrindinio apibūdinimo tyrimų visada turi būti ir atitikties bandymu metu atliekami tyrimai.

Apibūdinimo turinys, reikalingos laboratorinės analizės apimtis ir pagrindinio apibūdinimo bei atitikties bandymų sąryšis priklauso nuo atliekų rūšies. Galima išskirti:

a) vieno proceso metu reguliariai susidarančias atliekas;

b) nereguliariai susidarančias atliekas.

a ir b punktuose nusakytas apibūdinimas suteikia informacijos, kurią galima betarpiškai lyginti su priėmimo į atitinkamos klasės sąvartynus kriterijais, taip pat, papildomai, gali būti pateikta aprašomosios informacijos (pvz., šalinimo kartu su komunalinėmis atliekomis pasekmės).

a) Vieno proceso metu reguliariai susidarančios atliekos

Tai atskiros ir pastovios atliekos, reguliariai susidarančios to paties proceso metu, kai:

- atliekas sukuriantis įrengimas ir procesas yra gerai žinomas, o procese naudojamos žaliavos ir pats procesas yra visiškai apibrėžtas,

- įrengimo operatorius pateikia visą reikalingą informaciją ir praneša sąvartyno operatoriui apie proceso pakeitimus (ypač procese naudojamų žaliavų pakeitimus).

Dažnai procesas vyksta viename įrengime. Atliekos taip pat gali būti susidariusios skirtinguose įrengimuose, jeigu galima nustatyti vieną grandinę su bendromis savybėmis ir žinomomis ribomis (pvz., pelenai, susidarę deginant komunalines atliekas).

Tokių atliekų pagrindinį apibūdinimą sudaro esminiai reikalavimai, išvardyti 1.1.2 skirsnyje, o ypač šie:

- atskirų atliekų sudėties intervalas,

- būdingų savybių intervalas ir kintamumas,

- jei būtina, atliekų išplovimo galimybės, nustatytos atlikus atliekų partijos salvos susidarymo bandymą ir (arba) prasisunkimo bandymą ir (arba) priklausomybės nuo pH bandymą,

- pagrindiniai kintamieji, kuriuos būtina reguliariai analizuoti.

Jeigu atliekos susidaro vieno proceso metu skirtinguose įrengimuose, turi būti pateikta informacija apie įvertinimo apimtį. Taigi, turi būti atlikta pakankamai matavimų, kad būtų atskleistas atliekų būdingų savybių intervalas ir kintamumas. Po to atliekos gali būti laikomos apibūdintomis ir su jomis atliekami tik atitikties bandymai, išskyrus atvejus, kai įvyksta reikšmingų pokyčių jų susidarymo procese.

Vieno proceso metu viename įrengime susidariusių atliekų matavimo rezultatai gali liudyti tik apie nežymius atliekų savybių nukrypimus, palyginti su atitinkamomis ribinėmis vertėmis. Po to atliekos gali būti laikomos apibūdintomis ir su jomis atliekami tik atitikties bandymai, išskyrus atvejus, kai įvyksta reikšmingų pokyčių jų susidarymo procese.

Atliekų iš atliekų supylimo ar maišymo įrangos, atliekų perkrovimo stočių ar mišrių atliekų srautų iš atliekų kolektorių savybės gali labai skirtis. Į tai reikėtų atsižvelgti rengiant pagrindinį apibūdinimą. Gali būti, kad tokios atliekos bus priskirtos b punkte apibūdintoms atliekoms.

b) Nereguliariai susidarančios atliekos

Šios atliekos nesusidaro reguliariai vieno proceso metu viename įrengime ir nėra visiškai apibūdinto atliekų srauto dalis. Kiekviena susidariusi tokių atliekų partija turi būti apibūdinta. Pagrindinį apibūdinimą sudaro esminiai pagrindinio apibūdinimo reikalavimai. Kadangi turi būti apibūdinta kiekviena partija, atitikties bandymas nereikalingas.

1.1.4. Atvejai, kai bandymai nebūtini

Pagrindinio apibūdinimo bandymų galima neatlikti tokiais atvejais:

a) atliekos įtrauktos į atliekų, su kuriomis nereikia atlikti bandymų, sąrašą, nustatytą šio priedo 2 skirsnyje;

b) visa pagrindiniam apibūdinimui reikalinga informacija yra žinoma ir tinkamomis priemonėmis įtikinamai pagrįsta kompetentingai institucijai;

c) tam tikrų rūšių atliekoms, kurias analizuoti nepraktiška arba kurioms nėra tinkamos bandymų tvarkos ir priėmimo kriterijų. Tai turi būti pagrįsta ir įforminta dokumentais, pateikiant priežastis, dėl kurių atliekos laikomos priimtinomis šios klasės sąvartynuose.

1.2. Patikros bandymas

Kai, remiantis pagrindiniu apibūdinimu, aprašytu 1 skirsnyje, nustatoma, kad atliekos gali būti priimtos į tam tikros klasės sąvartyną, su jomis atliekamas patikros bandymas siekiant nustatyti, ar jos atitinka pagrindinio apibūdinimo rezultatus ir susijusius priėmimo kriterijus, nustatytus 2 skirsnyje.

Patikros bandymo paskirtis yra periodiškas reguliariai susidarančių atliekų srautų tikrinimas.

Svarbūs tikrintini parametrai nustatomi pagrindiniame apibūdinime. Parametrai turi būti susiję su pagrindine apibūdinimo informacija; būtina patikrinti tik kritinius parametrus (pagrindinius kintamuosius), nustatytus pagrindiniame apibūdinime. Tikrinimo metu turi būti įrodyta, kad kritiniai atliekų parametrai atitinka ribines vertes.

Atitikties bandymo metu atliekami tyrimai yra vieni ar daugiau tyrimų, atliekamų rengiant pagrindinį apibūdinimą. Bandymą sudaro bent partijos išplovimo bandymas. Tokio bandymo metu taikomi 3 skirsnyje išvardyti metodai.

Jeigu su kuriomis nors atliekomis leidžiama neatlikti pagrindinio apibūdinimo bandymų, remiantis 1.1.4 punkto a ir c papunkčiais, su jomis taip pat leidžiama neatlikti ir atitikties bandymo. Tačiau neatliekant bandymų reikia kitais būdais patikrinti, ar jos atitinka pagrindinio apibūdinimo informaciją.

Atitikties bandymai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, o operatorius visais atvejais turi užtikrinti, kad patikros bandymų apimtis ir jų atlikimo dažnis atitikti pagrindiniame apibūdinime nustatytus reikalavimus.

Įrašai apie bandymų rezultatus saugomi valstybės narės nustatytą laikotarpį.

1.3. Patikra vietoje

Kiekvienas į sąvartyną pristatytas atliekų krovinys apžiūrimas prieš iškrovimą ir po jo. Patikrinami būtini dokumentai.

Jeigu atliekas į savo valdomą sąvartyną siunčia atliekų gamintojas, tokį patikrinimą galima atlikti išsiuntimo vietoje.

Atliekos gali būti priimtos į sąvartyną, jeigu jos yra tokios pačios kaip ir tos, su kuriomis buvo atlikti pagrindinio apibūdinimo ir atitikties bandymai, ir kurios aprašytos lydraščiuose. Jei taip nėra, atliekos neturi būti priimtos.

Valstybės narės nustato patikros vietoje reikalavimus, jei reikia, įtraukdamos ir tinkamus greitos analizės metodus.

Pristačius atliekas periodiškai imami jų bandiniai. Po to, kai atliekos priimamos, šie bandiniai saugomi valstybės narės nustatytą laiko tarpą (ne trumpiau kaip vieną mėnesį; žr. Atliekų tvarkymo direktyvos 11 straipsnio b punktą).

2. ATLIEKŲ PRIĖMIMO KRITERIJAI

Šiame skirsnyje nustatomi atliekų priėmimo į kiekvienos klasės sąvartynus kriterijai, įskaitant požeminėms saugykloms taikomus kriterijus.

Tam tikromis aplinkybėmis priimtinos iki trijų kartų didesnės šiame skirsnyje išvardytų specifinių parametrų (išskyrus ištirpusią organinę anglį (IOA) 2.1.2.1, 2.2.2, 2.3.1 ir 2.4.1 punktuose, BTEX, polichloruotus bifenilus ir alyvą 2.1.2.2 punkte, bendrą organinę anglį (BOA) ir pH 2.3.2 punkte bei nuostolius dėl užsidegimo (NDU) ir (arba) BOA 2.4.2 punkte, ir leidus padidinti BOA ribinę vertę 2.1.2.2 punkte ne daugiau kaip du kartus) ribinės vertės, jeigu

- kompetentinga institucija kiekvienu atveju duoda leidimą priimti nurodytas atliekas į tam tikrą sąvartyną, atsižvelgdama į sąvartyno ir jo apylinkių ypatybes, ir

- remiantis rizikos įvertinimu, sąvartyne išskiriamų teršalų (įskaitant salvą) kiekis, atsižvelgiant į šiame skirsnyje išvardytų specifinių parametrų ribines vertes, nekelia jokio papildomo pavojaus aplinkai.

Valstybės narės praneša Komisijai, kiek leidimų remiantis šia nuostata buvo išduota per metus. Tokios ataskaitos Komisijai siunčiamos kas trejus metus kartu su ataskaitomis apie Atliekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimą, laikantis tos direktyvos 15 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Valstybės narės apibrėžia šiame skirsnyje nustatytų ribinių verčių atitikties kriterijus.

2.1. Inertinių atliekų sąvartynų kriterijai

2.1.1. Atliekų, kurias be tyrimų galima priimti į inertinių atliekų sąvartynus, sąrašas

Toliau pateiktame trumpame sąraše išvardytos atliekos laikomos atitinkančiomis Atliekų tvarkymo direktyvos 2 straipsnio e punkte apibrėžtų inertinių atliekų kriterijus ir 2.1.2 punkte išvardytus kriterijus. Šias atliekas be tyrimų galima priimti į inertinių atliekų sąvartyną.

Atliekas turi sudaryti vienas vienos rūšies atliekų srautas (iš vieno šaltinio). Gali būti kartu priimamos skirtingos į sąrašą įtrauktos atliekos, jeigu jų šaltinis tas pats.

Kilus įtarimų dėl galimos taršos (remiantis apžiūros rezultatais arba žiniomis apie atliekų kilmę), turi būti atlikti tyrimai arba atliekos turi būti nepriimtos. Jeigu į sąrašą įtrauktos atliekos užterštos arba jose yra toks kitų medžiagų, pavyzdžiui, metalų, asbesto, plastikų, chemikalų ir pan., kiekis, kad dėl atliekų atsirandanti rizika sudaro pakankamą pagrindą jas šalinti kitų klasių sąvartynuose, tokių atliekų negalima priimti inertinių atliekų sąvartynuose.

Jeigu kyla abejonių dėl to, ar atliekos atitinka inertinių atliekų apibrėžimą pagal Atliekų tvarkymo direktyvos 2 straipsnio e punktą ir 2.1.2 punkte išvardytus kriterijus arba dėl to, ar atliekose nėra teršalų, turi būti atlikti tyrimai. Šiam tikslui taikomi 3 skirsnyje pateikti metodai.

EWC kodas | Aprašymas | Suvaržymai |

101103 | Stiklo pagrindu pagamintų pluoštinių medžiagų atliekos | Tik be organinių rišiklių |

150107 | Stiklas, stiklo tara | |

170101 | Betonas | Tik atrinktos statybų ir griovimo darbų atliekos [3] |

170102 | Plytos | Tik atrinktos statybų ir griovimo darbų atliekos [3] |

170103 | Čerpės ir keramika | Tik atrinktos statybų ir griovimo darbų atliekos [3] |

170107 | Betono, plytų, čerpių ir keramikos mišiniai | Tik atrinktos statybų ir griovimo darbų atliekos [3] |

170202 | Stiklas | |

170504 | Dirvožemis ir akmenys | Išskyrus viršutinę dirvožemio dangą, durpes; išskyrus dirvožemį ir akmenis iš užterštų vietų |

191205 | Stiklas | |

200102 | Stiklas | Tik atskirai surinktas stiklas |

200202 | Dirvožemis ir akmenys | Tik atliekos iš sodų ir parkų; išskyrus viršutinę dirvožemio dangą, durpes |

Su atliekomis, neįtrauktomis į šį sąrašą, reikia atlikti 1 skirsnyje apibrėžtus bandymus, kad būtų nustatyta, ar jos atitinka 2.1.2 punkte pateiktus atliekų priimtinumo inertinių atliekų sąvartynuose kriterijus.

2.1.2. Atliekų, priimtinų inertinių atliekų sąvartynuose, ribinės vertės

2.1.2.1. Ribinės išplovimo vertės

Atliekoms, priimtinoms inertinių atliekų sąvartynuose, taikomos tokios ribinės išplovimo vertės, bendram išleidimui apskaičiuotos kaip skysčio ir kietosios medžiagos santykis (L/S), lygus 2 l/kg ir 10 l/kg, o C0 išreiškiamos tiesiogiai mg/l (pirmajam prasisunkimo bandymo eliuatui L/S = 0,1 l/kg). Valstybės narės nustato, kokį bandymų metodą (žr. 3 skirsnį) ir atitinkamas lentelėje pateiktas ribines vertes taikyti.

Sudedamasis elementas | L/S = 2 l/kg | L/S = 10 l/kg | C0 (prasisunkimo bandymas) |

mg/kg sausos medžiagos | mg/kg sausos medžiagos | mg/l |

As | 0,1 | 0,5 | 0,06 |

Ba | 7 | 20 | 4 |

Cd | 0,03 | 0,04 | 0,02 |

Cr iš viso | 0,2 | 0,5 | 0,1 |

Cu | 0,9 | 2 | 0,6 |

Hg | 0,003 | 0,01 | 0,002 |

Mo | 0,3 | 0,5 | 0,2 |

Ni | 0,2 | 0,4 | 0,12 |

Pb | 0,2 | 0,5 | 0,15 |

Sb | 0,02 | 0,06 | 0,1 |

Se | 0,06 | 0,1 | 0,04 |

Zn | 2 | 4 | 1,2 |

Chloridai | 550 | 800 | 460 |

Fluoridai | 4 | 10 | 2,5 |

Sulfatai | 560 [4] | 1000 [4] | 1500 |

Fenolio indeksas | 0,5 | 1 | 0,3 |

IOA [5] | 240 | 500 | 160 |

BIK [6] | 2500 | 4000 | – |

2.1.2.2. Ribinės bendro organinių medžiagų kiekio vertės

Be ribinių išplovimo verčių pagal 2.1.2.1 punktą, inertinės atliekos taip pat turi atitikti šias papildomas ribines vertes:

Medžiaga | Vertė mg/kg |

BOA (bendra organinė anglis) | 30000 [7] |

BTEX (benzenas, toluenas, etilbenzenas ir ksilenai) | 6 |

PCBs (polichloruoti bifenilai, 7 giminingos medžiagos) | 1 |

Alyva (C10 – C40) | 500 |

PAA (policikliniai aromatiniai angliavandeniliai) | Vertę nustato valstybės narės |

2.2. Nepavojingų atliekų sąvartynams taikomi kriterijai

Valstybės narės gali sukurti nepavojingų atliekų sąvartynų pakategores.

Šiame priede ribinės vertės nustatytos tik nepavojingoms atliekoms, kurios šalinamos toje pačioje sekcijoje, kaip ir stabilios, nereaguojančios pavojingos atliekos.

2.2.1. Į nepavojingų atliekų sąvartynus be bandymų priimamos atliekos

Atliekų tvarkymo direktyvos 2 straipsnio b punkte apibrėžtos atliekos, Europos atliekų sąrašo 20 skyriuje klasifikuojamos kaip nepavojingos, atskirai surinktos nepavojingos buitinių atliekų dalys ir tokios pačios nepavojingos kitos kilmės medžiagos gali būti be bandymų priimtos į nepavojingų atliekų sąvartynus.

Atliekos gali būti nepriimtos, jeigu jos pirmiausia nebuvo apdorotos pagal Atliekų tvarkymo direktyvos 6 straipsnio a punktą arba, jeigu jos užterštos tiek, kad dėl to atsiradusi rizika sudaro pakankamą pagrindą šalinti jas kitur.

Jos gali nebūti priimamos į sekcijas, į kurias pagal direktyvos dėl sąvartynų 6 straipsnio c punkto iii papunktį priimamos stabilios, nereaguojančios pavojingos medžiagos.

2.2.2. Ribinės nepavojingų atliekų vertės

Granuliuotoms nepavojingoms atliekoms, priimamoms į tą pačią sekciją, kaip ir stabilios, nereaguojančios pavojingos medžiagos, taikomos toliau pateiktos ribinės vertės, bendram išleidimui apskaičiuotos esant L/S = 2 l/kg ir 10 l/kg, o C0 išreiškiamos tiesiogiai mg/l (pirmajam prasisunkimo bandymo eliuatui L/S = 0,1 l/kg). Granuliuotoms atliekoms priskiriamos visos nemonolitinės atliekos. Valstybės narės nustato, kokį bandymų metodą (žr. 3 skirsnį) ir atitinkamas lentelėje pateiktas ribines vertes taikyti.

Sudedamasis elementas | L/S = 2 l/kg | L/S = 10 l/kg | C0 (prasisunkimo bandymas) |

mg/kg sausos medžiagos | mg/kg sausos medžiagos | mg/l |

As | 0,4 | 2 | 0,3 |

Ba | 30 | 100 | 20 |

Cd | 0,6 | 1 | 0,3 |

Cr iš viso | 4 | 10 | 2,5 |

Cu | 25 | 50 | 30 |

Hg | 0,05 | 0,2 | 0,03 |

Mo | 5 | 10 | 3,5 |

Ni | 5 | 10 | 3 |

Pb | 5 | 10 | 3 |

Sb | 0,2 | 0,7 | 0,15 |

Se | 0,3 | 0,5 | 0,2 |

Zn | 25 | 50 | 15 |

Chloridai | 10000 | 15000 | 8500 |

Fluoridai | 60 | 150 | 40 |

Sulfatai | 10000 | 20000 | 7000 |

IOA [8] | 380 | 800 | 250 |

BIK [9] | 40000 | 60000 | – |

Valstybės narės nustato kriterijus monolitinėms atliekoms, kad būtų užtikrintas toks pats aplinkosaugos lygis, kaip ir taikant pirma pateiktas ribines vertes.

2.2.3. Gipso atliekos

Nepavojingos medžiagos iš gipso turi būti šalinamos tik tose nepavojingų atliekų sąvartynų sekcijose, kuriose nepriimamos jokios biologiškai skaidomos atliekos. BOA ir IOA ribinės vertės, pateiktos 2.3.2 ir 2.3.1 punktuose, taikomos atliekoms, pašalintoms kartu su medžiagomis iš gipso.

2.3. Pavojingų atliekų, pagal 6 straipsnio c punkto iii papunktį priimamų į nepavojingų medžiagų sąvartynus, kriterijai

Stabilios, nereaguojančios reiškia, kad atliekų išplovimo metu susidarančios salvos savybės per ilgą laiką, taip suprojektuotame sąvartyne ar atsižvelgiant į prognozuojamas avarijas, nepablogės dėl:

- pokyčių pačiose atliekose (pavyzdžiui, vykstant biologiniam skaidymui),

- ilgalaikio aplinkos sąlygų poveikio (pavyzdžiui, vandens, oro, temperatūros, mechaninio spaudimo),

- kitų atliekų poveikio (įskaitant iš atliekų susidarančius produktus, pvz., salvą ir dujas).

2.3.1. Ribinės išplovimo vertės

Granuliuotoms pavojingoms atliekoms, priimamoms į nepavojingų medžiagų sąvartynus, taikomos toliau pateiktos ribinės išplovimo vertės, bendram išleidimui apskaičiuotos esant L/S = 2 l/kg ir 10 l/kg, o C0 išreiškiamos tiesiogiai mg/l (pirmajam prasisunkimo bandymo eliuatui L/S = 0,1 l/kg). Granuliuotoms atliekoms priskiriamos visos nemonolitinės atliekos. Valstybės narės nustato, kokį bandymų metodą ir atitinkamas lentelėje pateiktas ribines vertes taikyti.

Sudedamasis elementas | L/S = 2 l/kg | L/S = 10 l/kg | C0 (prasisunkimo bandymas) |

mg/kg sausos medžiagos | mg/kg sausos medžiagos | mg/l |

As | 0,4 | 2 | 0,3 |

Ba | 30 | 100 | 20 |

Cd | 0,6 | 1 | 0,3 |

Cr iš viso | 4 | 10 | 2,5 |

Cu | 25 | 50 | 30 |

Hg | 0,05 | 0,2 | 0,03 |

Mo | 5 | 10 | 3,5 |

Ni | 5 | 10 | 3 |

Pb | 5 | 10 | 3 |

Sb | 0,2 | 0,7 | 0,15 |

Se | 0,3 | 0,5 | 0,2 |

Zn | 25 | 50 | 15 |

Chloridai | 10000 | 15000 | 8500 |

Fluoridai | 60 | 150 | 40 |

Sulfatai | 10000 | 20000 | 7000 |

IOA [10] | 380 | 800 | 250 |

BIK [11] | 40000 | 60000 | – |

Valstybės narės nustato kriterijus monolitinėms atliekoms, kad būtų užtikrintas toks pats aplinkosaugos lygis, kaip ir taikant pirma pateiktas ribines vertes.

2.3.2. Kiti kriterijai

Be ribinių išplovimo verčių pagal 2.3.1 punktą, granuliuotos atliekos taip pat turi atitikti šias papildomas ribines vertes:

Medžiaga | Vertė |

BOA (bendra organinė anglis) | 5 % [12] |

pH | Mažiausiai 6 |

RNG (rūgščių neutralizavimo geba) | Turi būti įvertinta |

Valstybės narės turi nustatyti kriterijus, kurie užtikrintų, kad atliekos bus pakankamai stabilios ir atsparios apkrovai.

Valstybės narės nustato kriterijus, kuriuos taikant būtų užtikrinta, kad pavojingos monolitinės atliekos, prieš jas priimant į nepavojingų atliekų sąvartynus, būtų stabilios ir nereaguojančios.

2.3.3. Asbesto atliekos

Statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto, ir kitos tinkamos asbesto atliekos gali būti be bandymų šalinamos nepavojingų atliekų sąvartynuose pagal Atliekų tvarkymo direktyvos 6 straipsnio c punkto iii papunktį.

Turi būti įvykdyti tokie reikalavimai, keliami sąvartynams, į kuriuos vežamos medžiagos su asbestu ir kitos tinkamos asbesto atliekos:

- atliekose nėra kitų pavojingų medžiagų, kurios suriša asbestą, įskaitant rišikliu surištus ar plastike įpakuotus plaušus,

- sąvartynas priima tik statybines medžiagas, kuriose yra asbesto, ir kitas tinkamas asbesto atliekas. Šios atliekos gali būti šalinamos atskiroje nepavojingų atliekų sąvartyno sekcijoje, jeigu ta sekcija pakankamai atskirta,

- kad plaušai neišsisklaidytų, šalinimo zona kasdien bei prieš kiekvieną suslėgimo operaciją uždengiama tinkama medžiaga ir, jeigu atliekos nesupakuotos, reguliariai apipurškiama,

- sąvartynas ar sekcija uždengiama galutine viršutine danga, kad plaušai nepasklistų,

- sąvartyne ar sekcijoje nevykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų pasklisti plaušai (pvz., kanalų gręžimas),

- po uždarymo saugomas sąvartyno ar sekcijos planas, kuriame paženklinta, kad buvo šalinamos asbesto atliekos,

- imamasi atitinkamų priemonių suvaržyti galimą šios žemės naudojimą uždarius sąvartyną, kad būtų išvengta žmonių sąlyčio su atliekomis.

Sąvartynams, į kuriuos vežamos tik statybinės medžiagos su asbesto priemaišomis, Atliekų tvarkymo direktyvos I priedo 3.2 ir 3.3 punktuose pateikti reikalavimai gali būti sumažinti, jeigu laikomasi pirmiau pateiktų reikalavimų.

2.4. Į pavojingų atliekų sąvartynus priimamoms atliekoms taikomi kriterijai

2.4.1. Ribinės išplovimo vertės

Granuliuotoms atliekoms, priimamoms į pavojingų medžiagų sąvartynus, taikomos toliau pateiktos ribinės išplovimo vertės, bendram išleidimui apskaičiuotos esant L/S = 2 l/kg ir 10 l/kg, o C0 išreiškiamos tiesiogiai mg/l (pirmajam prasisunkimo bandymo eliuatui L/S = 0,1 l/kg). Granuliuotoms atliekoms priskiriamos visos nemonolitinės atliekos. Valstybės narės nustato, kokį bandymų metodą ir atitinkamas lentelėje pateiktas ribines vertes taikyti.

Sudedamasis elementas | L/S = 2 l/kg | L/S = 10 l/kg | C0 (prasisunkimo bandymas) |

mg/kg sausos medžiagos | mg/kg sausos medžiagos | mg/l |

As | 6 | 25 | 3 |

Ba | 100 | 300 | 60 |

Cd | 3 | 5 | 1,7 |

Cr iš viso | 25 | 70 | 15 |

Cu | 50 | 100 | 60 |

Hg | 0,5 | 2 | 0,3 |

Mo | 20 | 30 | 10 |

Ni | 20 | 40 | 12 |

Pb | 25 | 50 | 15 |

Sb | 2 | 5 | 1 |

Se | 4 | 7 | 3 |

Zn | 90 | 200 | 60 |

Chloridai | 17000 | 25000 | 15000 |

Fluoridai | 200 | 500 | 120 |

Sulfatai | 25000 | 50000 | 17000 |

IOA [13] | 480 | 1000 | 320 |

BIK [14] | 70000 | 100000 | – |

Valstybės narės nustato kriterijus monolitinėms atliekoms, kad būtų užtikrintas toks pats aplinkosaugos lygis, kaip ir taikant pirma pateiktas ribines vertes.

2.4.2. Kiti kriterijai

Be ribinių išplovimo verčių pagal 2.4.1 punktą, pavojingos atliekos taip pat turi atitikti šias papildomas ribines vertes:

Medžiaga | Vertė |

NDU [15] | 10 % |

BOA [15] | 6 % [16] |

RNG (rūgščių neutralizavimo geba) | Turi būti įvertinta |

2.5. Požeminėms saugykloms taikomi kriterijai

Priimant atliekas į požemines saugyklas, turi būti atliktas A priede apibrėžtas konkrečios vietos saugumo įvertinimas.

Į požemines inertinių atliekų saugyklas galima priimti tik tas atliekas, kurios atitinka 2.1 punkte nustatytus kriterijus.

Į požemines nepavojingų atliekų saugyklas galima priimti tik tas atliekas, kurios atitinka 2.2 ar 2.3 punkte nustatytus kriterijus.

Į požeminėse pavojingų atliekų saugyklas atliekas galima priimti tik tada, jeigu jos suderinamos su specifinės vietos saugumo įvertinimu. Šiuo atveju 2.4 punkte nustatyti kriterijai netaikomi. Tačiau tokioms atliekoms privaloma taikyti 1 skirsnyje nustatytą priėmimo tvarką.

3. BANDINIŲ ĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI

Pagrindiniam apibūdinimui ir atitikties bandymui reikalingus bandinius ima ir analizę atlieka nepriklausomi ir kvalifikuoti asmenys ir institucijos. Laboratorijos turi turėti atliekų bandymų ir analizės patirties, kurią galima patvirtinti, jose turi būti įdiegta veiksminga kokybės užtikrinimo sistema.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad:

1. Bandinius imti gali atliekų gamintojai ar operatoriai, jeigu nepriklausomų ir kvalifikuotų asmenų ar institucijų priežiūra užtikrina, kad būtų pasiekta šiame sprendime iškeltų tikslų;

2. Atliekų analizę gali atilikti atliekų gamintojai ar operatoriai, jeigu jie įdiegė atitinkamą kokybės užtikrinimo sistemą, įskaitant periodiškai atliekamą nepriklausomą patikrą.

Kol CEN standartas nėra oficialus EN, valstybės narės taiko arba nacionalinius standartus ar tvarką, arba CEN standarto projektą, kai jis pereis į prEN stadiją.

Taikomi tokie metodai.

Bandinių ėmimas

Prieš imant bandinius, reikalingus pagrindiniam apibūdinimui, atitikties bandymui ir patikrai vietoje, pagal šiuo metu CEN kuriamo bandinių ėmimo standarto 1 dalį reikia parengti bandinių ėmimo planą.

Bendros atliekų savybės

EN 13137 | BOA nustatymas atliekose, dumble ir nuosėdose |

prEN 14346 | Sausos medžiagos kiekio apskaičiavimas, nustatant sausos medžiagos likutį ar vandens kiekį |

Išplovimo bandymai

prEN 14405 | Išplovimo metu susidarančios salvos savybių bandymas – Išplovimo kylančiu srautu bandymas (išplovimo kylančiu srautu bandymas neorganinėms sudėtinėms dalims) |

EN 12457/1–4 | Išplovimas – Granuliuotos atliekų medžiagos ir dumblo išplovimo atitikties bandymas: |

1 | dalis: L/S = 2 l/kg, dalelių dydis < 4 mm |

2 | dalis: L/S = 10 l/kg, dalelių dydis < 4 mm |

3 | dalis: L/S = 2 ir 8 l/kg, dalelių dydis < 4 mm |

4 | dalis: L/S = 10 l/kg, dalelių dydis < 10 mm |

Neapdorotų atliekų skaidymas

EN 13657 | Skaidymas siekiant po to nustatyti karališkajame vandenyje ištirpstančių elementų dalį (dalinis kietų atliekų skaidymas prieš neskaidomų elementų analizę, silikatinę matricą paliekant nepaliestą) |

EN 13656 | Skaidymas vandenilio fluorido, azoto ir chloro rūgščių tirpale veikiant mikrobangomis, siekiant po to nustatyti elementų sudėtį (visiškas kietų atliekų suskaidymas prieš neskaidomų elementų analizę) |

Analizė

ENV 12506 | Eliuatų analizė – pH, As, Ba, Cd, Cl, Co, Cr, CrVI, Cu, Mo, Ni, NO2, Pb, visos S, SO4, V ir Zn nustatymas (kietų atliekų neorganinių sudėtinių dalių ir (arba) jų eliuato analizė; didelis, mažas elementų kiekis ar jų pėdsakai) |

ENV 13370 | Eliuatų analizė – amonio, AOX, laidumo, Hg, fenolio indekso, BOA, lengvai išlaisvinamo CN, F nustatymas (kietų atliekų neorganinių sudėtinių dalių ir (arba) jų eliuato (anijonų) analizė |

prEN 14039 | Angliavandenilių kiekio intervale nuo C10 iki C40 nustatymas dujų chromatografija. |

Šis sąrašas bus papildytas, kai bus daugiau CEN standartų.

Kompetentingos valdžios institucijos turi patvirtinti metodus, taikomus bandymų ir analizės, kuriems (dar) nėra CEN metodų, metu.

[1] OL L 47, 2001 2 16, p. 1.

[2] OL L 377, 1991 12 31, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 31/1994/EB (OL L 168, 1994 7 2, p. 28).

[3] Atrinktos statybos ir griovimo darbų atliekos: nedidelis kitų rūšių medžiagų (pavyzdžiui, metalų, plastikų, dirvožemio, organinių medžiagų, medžio, gumos ir pan.) kiekis. Turi būti žinoma atliekų kilmė.Jokių statybos ir griovimo darbų atliekų iš statinių, užterštų pavojingomis neorganinėmis ir organinėmis medžiagomis, pvz., dėl gamybos procesų statybos metu, dirvožemio taršos, pesticidų ar kitų pavojingų medžiagų sandėliavimo ir naudojimo, išskyrus atvejus, kai išsiaiškinama, kad sugriautas statinys nebuvo labai užterštas.Jokių statybos ir griovimo darbų atliekų iš statinių, apdorotų, padengtų ar nudažytų medžiagomis, kuriose yra žymus pavojingų medžiagų kiekis.

[4] Jeigu atliekose esantys sulfatai neatitinka šių verčių, jos vis tik gali būti laikomos atitinkančiomis priėmimo kriterijus, jeigu išplovimas neviršija nė vienos iš šių verčių: 1500 mg/l C0, kai L/S = 0,1 l/kg, ir 6000 mg/ kg, kai L/S = 10 l/kg. Nustatant ribinę vertę, kai L/S = 0,1 l/kg esant pradinėms pusiausvyros sąlygoms, reikia atlikti prasisunkimo bandymą, o vertę, kai L/S = 10 l/kg, galima apskaičiuoti arba atliekų partijos išplovimo bandymu, arba prasisunkimo bandymu, esant vietos pusiausvyrai artimoms sąlygoms.

[5] Jeigu atliekose esanti IOA neatitinka šių verčių, kai yra esama pH vertė, tada galima atlikti bandymą esant L/S = 10 l/kg ir pH nuo 7,5 iki 8,0. Atliekos gali būti laikomos atitinkančios IOA priimtinumo kriterijus, jeigu šio bandymo metu gautas rezultatas neviršija 500 mg/kg (yra pavyzdinis metodas, paremtas prEN 14429).

[6] Bendrų ištirpusių kietųjų dalelių (BIK) vertes galima pakaitomis taikyti sulfatų ir chloridų vertėms.

[7] Dirvožemiams kompetentinga institucija gali leisti didesnę ribinę vertę, jeigu IOA vertė 500 mg/kg pasiekiama, kai L/S = 10 l/kg ir yra esama dirvožemio pH vertė arba pH vertė yra nuo 7,5 iki 8,0.

[8] Jeigu atliekose esanti IOA neatitinka šių verčių, kai yra esama pH vertė, tada galima atlikti bandymą esant L/S = 10 l/kg ir pH nuo 7,5 iki 8,0. Atliekos gali būti laikomos atitinkančios IOA priimtinumo kriterijus, jeigu šio bandymo metu gautas rezultatas neviršija 800 mg/kg (yra pavyzdinis metodas, paremtas prEN 14429).

[9] BIK vertes galima pakaitomis taikyti sulfatų ir chloridų vertėms.

[10] Jeigu atliekose esanti IOA neatitinka šių verčių, kai yra esama pH vertė, tada galima atlikti bandymą esant L/S = 10 l/kg ir pH nuo 7,5 iki 8,0. Atliekos gali būti laikomos atitinkančios IOA priimtinumo kriterijus, jeigu šio bandymo metu gautas rezultatas neviršija 800 mg/kg (yra pavyzdinis metodas, paremtas prEN 14429).

[11] BIK vertes galima pakaitomis taikyti sulfatų ir chloridų vertėms.

[12] Jei ši vertė nepasiekiama, kompetentinga institucija gali leisti didesnę ribinę vertę, jeigu IOA vertė 800 mg/kg pasiekiama, kai L/S = 10 l/kg ir yra esama medžiagos pH vertė arba pH vertė yra nuo 7,5 iki 8,0.

[13] Jeigu atliekose esanti IOA neatitinka šių verčių, kai yra esama pH vertė, tada galima atlikti bandymą esant L/S = 10 l/kg ir pH nuo 7,5 iki 8,0. Atliekos gali būti laikomos atitinkančios IOA priimtinumo kriterijus, jeigu šio bandymo metu gautas rezultatas neviršija 1000 mg/kg (yra pavyzdinis metodas, paremtas prEN 14429).

[14] BIK vertes galima pakaitomis taikyti sulfatų ir chloridų vertėms.

[15] Turi būti taikoma arba NDU, arba BOA.

[16] Jei ši vertė nepasiekiama, kompetentinga institucija gali leisti didesnę ribinę vertę, jeigu IOA vertė 1000 mg/kg pasiekiama, kai L/S = 10 l/kg ir yra esama medžiagos pH vertė arba pH vertė yra nuo 7,5 iki 8,0.

--------------------------------------------------

Top