Accept Refuse

EUR-Lex Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32002D0732

2002 m. gegužės 30 d. Komisijos Sprendimas dėl Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų (pranešta dokumentu C(2002) 1948)tekstas svarbus EEE.

OJ L 245, 12.9.2002, p. 143–279 (ES, DA, DE, EL, EN, FR, IT, NL, PT, FI, SV)
Special edition in Czech: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Estonian: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Latvian: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Lithuanian: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Hungarian Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Maltese: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Polish: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Slovak: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Slovene: Chapter 13 Volume 030 P. 149 - 288
Special edition in Bulgarian: Chapter 13 Volume 037 P. 149 - 288
Special edition in Romanian: Chapter 13 Volume 037 P. 149 - 288

No longer in force, Date of end of validity: 30/06/2008; panaikino 32008D0217

ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2002/732/oj

32002D0732

2002 m. gegužės 30 d. Komisijos Sprendimas dėl Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų (pranešta dokumentu C(2002) 1948)tekstas svarbus EEE.

Oficialusis leidinys L 245 , 12/09/2002 p. 0143 - 0279
CS.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
ET.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
HU.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
LT.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
LV.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
MT.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
PL.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
SK.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288
SL.ES skyrius 13 tomas 30 p. 149 - 288


Komisijos Sprendimas

2002 m. gegužės 30 d.

dėl Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninių sąveikos specifikacijų

(pranešta dokumentu C(2002) 1948)

(tekstas svarbus EEE)

(2002/732/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos [1], ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio c dalį transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema skirstoma į struktūrinius arba eksploatavimo posistemius. Šie posistemiai aprašyti direktyvos II priede.

(2) Pagal direktyvos 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam posistemiui taikomos techninės sąveikos specifikacijos (TSS).

(3) Pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį TSS projektus rengia jungtinė reprezentacinė grupė.

(4) Pagal Direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigtas komitetas Europos geležinkelio sąveikos asociaciją (AGSA) pagal direktyvos 2 straipsnio h dalį paskyrė jungtine reprezentacine grupe.

(5) EGSA buvo įgaliota pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį parengti infrastruktūros posistemio TSS projektą. Šie įgaliojimai buvo suteikti direktyvos 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

(6) EGSA parengė TSS projektą bei įžanginę ataskaitą, kurioje pateikta išlaidų ir pelno analizė, kaip numatyta direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje.

(7) TSS projektą išnagrinėjo valstybių narių atstovai pagal direktyvą įsteigtame komitete, atsižvelgdami į įžanginę ataskaitą.

(8) Kaip nurodyta Direktyvos 96/48/EB 1 straipsnyje, transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos užtikrinimo sąlygos yra susijusios su sistemos, kuri turi būti pradėta eksploatuoti po direktyvos įsigaliojimo, veikimą užtikrinančių infrastruktūrų ir riedmenų projektavimu, konstravimu, modernizavimu ir eksploatavimu. Atsižvelgiant į šių TSS įsigaliojimo metu jau eksploatuojamas infrastruktūras, TSS turėtų būti pradėtos taikyti nuo to momento, kai bus numatyta pradėti eksploatuoti tas infrastruktūras. Tačiau TSS taikymo mastas skirsis atsižvelgiant į numatytų darbų sritį ir apimtį bei numatomo taikymo išlaidas ir pelną. Siekiant, kad tais daliniais darbais būtų užtikrinta visiška sąveika, jie turi būti paremti nuoseklia įgyvendinimo strategija. Šia prasme reikėtų skirti modernizavimą, atnaujinimą ir su technine priežiūra susijusį pakeitimą.

(9) Prižinta, kad Direktyva 96/48/EB ir TSS netaikomos atnaujinimams arba su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Tačiau pageidautina, kad TSS būtų taikomos atnaujinimams, kaip kad tos sąlygos taikomos paprastųjų geležinkelių sistemai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB. Neesant privalomojo reikalavimo ir atsižvelgiant į atnaujinimo darbų apimtį, valstybės narės, jeigu jos pajėgtų tai atlikti, skatinamos taikyti TSS atnaujinimui ir su technine priežiūra susijusiam pakeitimui.

(10) Pastaroji TSS versija, kuri nagrinėjama šiame sprendime, apima greitųjų geležinkelių sistemai būdingas ypatybes; ji neaptaria greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemos bendrųjų aspektų. Pastarosios sistemos sąveika nagrinėjama kitoje direktyvoje [2]. Atsižvelgiant į tai, kad sąveikos patikra turi būti nustatoma remiantis TSS pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį, pereinamuoju laikotarpiu nuo šio sprendimo paskelbimo iki sprendimų, kuriuose pateikiamos "paprastųjų geležinkelių" TSS, paskelbimo būtina nustatyti sąlygas, kurių būtina laikytis papildomai su TSS. Dėl šių priežasčių būtina, kad kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneštų apie taikomas atitinkamas nacionalines technines taisykles sąveikai ir Direktyvos 96/48/EB esminių reikalavimų laikymuisi užtikrinti. Be to, jei tai yra nacionalinės taisyklės, būtina, kad kiekviena valstybė narė kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneštų apie įstaigas, kurias ji paskiria atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimo procedūroms atlikti bei posistemių sąveikos tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje, patikros procedūrai patikrinti. Nacionalinių taisyklių atveju valstybės narės 16 straipsnio 2 dalies įgyvendinimui taiko Direktyvos 96/48/EB principus ir kriterijus. Už minėtas procedūras atsakingų įstaigų atžvilgiu valstybės narės kiek galima daugiau naudojasi įstaigomis, apie kurias buvo pranešta pagal Direktyvos 96/48/EB 20 straipsnį. Komisija analizuoja šia informaciją (nacionalines taisykles, procedūras, už įgyvendinimo tvarką atsakingas įstaigas, tų procedūrų trukmę) ir, jei reikia, su komitetu aptaria būtinybę imtis kokių nors priemonių.

(11) Šiame sprendime pateiktomis TSS nenustatoma, kad turi būti naudojamos konkrečios technologijos arba techniniai sprendimai, išskyrus jeigu jų naudojimas iš tikrųjų būtinas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

(12) Šiame sprendime pateiktos TSS yra pagrįstos atitinkamo projekto rengimo metu turimomis geriausiomis profesinėmis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos plėtrą arba socialinius reikalavimus, gali tekti šias TSS iš dalies pakeisti arba papildyti. Tam tikrais atvejais pagal Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 2 dalį bus naudojama peržiūros arba atnaujinimo tvarka.

(13) Tam tikrais atvejais pagal šiame sprendime nustatytas TSS yra leidžiama rinktis skirtingus sprendimus, ir dėl to atsiranda galimybė priimti esamą padėtį atitinkančius galutinius arba laikinus sąveiką užtikrinančius sprendimus. Be to, tam tikrais konkrečiais atvejais Direktyvoje 96/48/EB yra numatytos specialios įgyvendinimo nuostatos. Taip pat direktyvos 7 straipsnyje numatytais atvejais valstybėms narėms turi būti leidžiama netaikyti tam tikrų techninių specifikacijų. Dėl to būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog kiekvienais metais būtų skelbiamas ir atnaujinamas infrastruktūros registras. Jame būtų nustatomos nacionalinės infrastruktūros pagrindinės charakteristikos (pvz., pagrindiniai parametrai) ir jų atitiktis charakteristikoms, kurias nustato techninės sąveikos specifikacijos. Šiuo tikslu šiame sprendime nustatomose TSS aiškiai nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta registre.

(14) Taikant šiame sprendime nustatomas TSS turi būti atsižvelgta į naudotinų infrastruktūrų ir riedmenų bei tinklo, į kurį jie turi būti integruoti, techninio ir eksploatavimo suderinamumo konkrečius kriterijus. Tie suderinamumo reikalavimai apima sudėtingą techninę ir ekonominę analizę, kuri turi būti atliekama kiekvienu konkrečiu atveju. Analizuojant turėtų būti atsižvelgiama į:

- Direktyvoje 96/48/EB nurodytų skirtingų posistemių sąsajas,

- skirtingas minėtoje direktyvoje nurodytas geležinkelių linijų ir riedmenų kategorijas, ir

- naudojamų tinklų techninę ir eksploatavimo aplinką.

Dėl to svarbu parengti TSS, kurios nagrinėjamos šiame sprendime, įgyvendinimo strategiją, kuri turėtų nurodyti perėjimo nuo šiuo metu naudojamos sistemos sąlygų prie sąveikai parengtos sistemos techninius etapus;

(15) Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Direktyvą 96/48/EB įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Komisija patvirtina Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos "infrastruktūros" posistemio techninės sąveikos specifikacijas. TSS pateikiamos šio sprendimo priede. TSS taikomos Direktyvos 96/48/EB I priede apibrėžtai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūrai, atsižvelgiant į toliau pateiktų 2 ir 3 straipsnių nuostatas.

2 straipsnis

1. Jei tai yra greitųjų ir paprastųjų geležinkelių sistemoms bendri aspektai, kuriems netaikomos pridedamos TSS, sąlygos, kurių būtina laikytis dėl sąveikos tokia prasme, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje, patikros, tai techninės taisyklės, kurios galioja valstybėje narėje, šiuo sprendimu leidusioje pradėti eksploatuoti atitinkamą posistemį.

2. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai:

- apie 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų taikomų techninių taisyklių sąrašą,

- atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, kurios turi būti naudojamos, atsižvelgiant į nurodytų taisyklių taikymą,

- įstaigas, kurias ji paskiria atitikties įvertinimui ir tikrinimui.

3 straipsnis

1. Šiame straipsnyje:

- "modernizavimas" — tai esminis darbas posistemiui arba jo daliai modifikuoti bei posistemio veikimui pakeisti,

- "atnaujinimas" — tai esminis darbas posistemiui arba jo daliai pakeisti, nekeičiant posistemio veikimo,

- "su technine priežiūra susijęs pakeitimas" — tai sudedamųjų dalių pakeitimas tokią pačią funkciją arba veikimą užtikrinančiomis dalimis, vykdant profilaktinę techninę priežiūrą ir šalinant gedimus.

2. Modernizavimo atveju užsakovas pateikia dokumentų, apibūdinančių atitinkamai valstybei narei skirtą projektą, rinkinį. Valstybė narė išnagrinėja tuos dokumentus ir jei reikia, atsižvelgdama į pridėtų TSS 7 skyriuje pateiktą įgyvendinimo strategiją, sprendžia, ar dėl darbų masto būtina išduoti naują leidimą pradėti eksploatuoti pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnį. Minėtas leidimas pradėti eksploatuoti yra privalomas tuo atveju, jeigu numatomi darbai gali objektyviai paveikti saugos lygį.

Jeigu pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnį yra būtinas naujas leidimas pradėti eksploatavimą, valstybė narė sprendžia, ar:

a) projektas apima išsamų TSS taikymą ir, jeigu jos taikomos, ar projektui taikoma Direktyvoje 96/48/EB numatyta EB patikros procedūra; ar

b) kol kas neįmanoma išsamiai taikyti TSS. Šiuo atveju posistemis ne visiškai atitiks TSS, ir Direktyvoje 96/48/EB numatyta EB patikros procedūra taikoma tik toms TSS dalims, kurios yra taikomos.

Abiem minėtais atvejais valstybė narė informuoja pagal Direktyvą 96/48/EB įsteigtą komitetą apie dokumentų rinkinį, įskaitant taikomas TSS dalis ir pasiektą sąveikos laipsnį.

3. Atnaujinimo ir su technine priežiūra susijusio pakeitimo atveju pridedamų TSS taikyti neprivaloma.

4 straipsnis

Komisijos rekomendacijos 2001/290/EB [3] dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos pagrindinių parametrų atitinkamos dalys netenka galios nuo pridedamų TSS įsigaliojimo dienos.

5 straipsnis

Pridedamos TSS įsigalioja po šešių mėnesių nuo pranešimo apie šį sprendimą.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gegužės 30 d.

Komisijos vardu

Loyola De Palacio

Pirmininko pavaduotoja

[1] OL L 235, 1996 9 17, p. 6.

[2] 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (OL L 110, 2001 4 20, p. 1).

[3] OL L 100, 2001 4 11, p. 17.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO SĄVEIKOS TECHNINIAI REIKALAVIMAI

"TURINYS

1. ĮVADAS

1.1. TECHNINĖ TAIKYMO SRITIS

Šios TSS yra susijusios su infrastruktūros posistemiu, kuris yra vienas iš Direktyvos 96/48/EB II priedo 1 skirsnyje išvardytų posistemių.

Šios TSS – tai šešių techninių sąveikos specifikacijų rinkinių, apimančių visus aštuonis direktyvoje apibrėžtus posistemius, dalis. "Naudotojų" ir "aplinkos" posistemio specifikacijos, kurios yra būtinos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti pagal esminius reikalavimus, nustatomos atitinkamose TSS.

Daugiau informacijos apie infrastruktūros posistemį yra pateikta 2 skyriuje.

1.2. GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

Šių TSS geografinė taikymo sritis – tai Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema.

Pirmiausia turėtų būti remiamasi 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos rekomendacijas dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros arba visuose to sprendimo pakeitimuose, padarytuose peržiūrėjus minėtą sprendimą jo 21 straipsnyje numatyta tvarka, aprašytomis transeuropinio geležinkelių tinklo linijomis.

1.3. TSS TURINYS

Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 skirsnio b punktą šios TSS nustato:

a) esminius posistemių ir jų sąsajų reikalavimus (3 skyrius);

b) pirmiau minėtos direktyvose II priedo 3 skirsnyje aprašytus pagrindinius parametrus, kurie būtini tam, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų (4 skyrius);

c) sąlygas, kurių turi būti laikomasi, kad būtų užtikrintos tiksliai apibrėžtos toliau pateiktų geležinkelių linijų kategorijų eksploatacinės ypatybės (4 skyrius):

- I kategorija: specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu,

- II kategorija: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h,

- III kategorija: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, kurioms būdingos topografiniais, reljefo arba miesto statybos apribojimais užtikrinamos konkrečios ypatybės ir kuriose greitis turi būti pritaikytas kiekvienu atveju;

d) įgyvendinimo nuostatas tam tikrais konkrečiais atvejais (7 skyrius);

e) esminius reikalavimus (5 skyrius) atitinkančias sąveikos sudedamąsias dalis ir jų sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti;

f) kiekvienu svarstomu atveju nurodoma, kuris Sprendime 93/465/EEB apibrėžtas modulis, arba, tam tikrais atvejais, kuri konkreti tvarka turi būti naudojama vertinant sudedamųjų sąveikos dalių atitiktį arba jų tinkamumą naudoti bei atlikti posistemių "EB" patikrą (6 skyrius).

2. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APIBRĖŽIMAS/TAIKYMO SRITIS

2.1. Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemis apima visus stacionarius įrenginius, kuriais pagal esminius reikalavimus atliekamos toliau išvardytos funkcijos:

- užtikrinimas, kad riedmenys važiuotų savo maršrutu, įskaitant jų vedimą ir nukreipimą kliūčių neturinčiais ruožais, bei tai funkcijai užtikrinti būtina saugos įranga,

- keleivių išlaipinimas iš stotyse stovinčių traukinių ir jų įlaipinimas į traukinius.

Dėl to stacionarus įrenginys, inter alia, – tai:

- tarpstočio ir stočių bėgių kelias, išskyrus iešmus ir kryžmes, kurios naudojamos kaip kreipiamasis kelias,

- iešmai ir kryžmės, kuriomis galima keisti riedmens važiavimo kelią,

- statiniai (pvz., tiltai, tuneliai), kurie specialiomis sąlygomis leidžia apvažiuoti kliūtis,

- būtina saugos ir apsauginė įranga, padedanti išlaikyti posistemio vientisumą,

- atitinkamos stočių infrastruktūros (peronai, stoties prieigos ir t. t.).

Stacionarūs įrenginiai atitinka 1970 m. gruodžio 18 d. EEB Reglamento Nr. 2598/70 I priede apibrėžiamus "stacionarius įrenginius", montuojamus geležinkelio linijose, apibrėžiamose 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1692/96/EB 10 straipsnio 2 dalyje ir I priede, išskyrus signalizacijos ir telekomunikacijų įrenginius bei elektros energijos parametrų keitimo ir jos tiekimo įrenginį, kuriems taikomos konkrečios TSS.

2.2. Infrastruktūros posistemio aspektai, susiję su transeuropinio greitųjų geležinkelių sistemos sąveika, aprašyti toliau, kartu nustatant jiems skirtus principus:

Tarpstočio ir stočių bėgių kelias

Tarpstočio ir stočių bėgių kelias – tai mechaninė riedmenų kreipiamoji sistema, kurios charakteristikos, laikantis nustatytų saugos reikalavimų ir darbinių parametrų, leidžia važiuoti sąveikai užtikrinti tinkamiems riedmenims.

Infrastruktūros posistemio sąveika užtikrinama toliau nurodytais tarpstočio bėgių kelio elementais:

a) Statinių artumo gabaritas ir atstumas tarp gretimų kelių ašių

Riedmenų, kontrolės, valdymo ir signalizacijos bei energijos posistemio sąsajos: riedmenų pakrovos gabaritas, stacionarių įrenginių artumo gabaritas ir srovės imtuvų kontaktinio tinklo gabaritas.

Šios sąsajos apibūdina atstumą tarp skersinio riedmens kontūro, srovės imtuvo ir geležinkelio linijos statinių bei tarp prasilenkiančių riedmenų. Be privalomų reikalavimų, užtikrinančių, kad riedmenys nepažeistų statinių artumo gabarito, pirmiau minėtos sąsajos taip pat leidžia numatyti riedmenis ir stacionarius įrenginius veikiančias šonines aerodinamines jėgas.

Eksploatuojamose Europos geležinkelio tinklo linijose taikomi labai įvairūs statinių artumo gabaritai, kurie susiformavo dėl istorinių aplinkybių, turėjusių lemiamą įtaką tiesiant tas linijas. Siekiant, kad tie gabaritai būtų suderinti, siūloma, jog atliekant būsimus statybos darbus būtų naudojamas privalomasis statinių artumo gabaritas, tačiau leidžiant taikyti galiojančius gabaritus, jeigu naudojant privalomąjį gabaritą tektų atlikti pernelyg daug pakeitimų.

Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 4 dalį pirmiau išdėstyti dalykai nekliudo taikyti didesnio statinių artumo gabarito, jeigu jo reikėtų eksploatuojant kitus traukinius.

b) Vėžės plotis ir kreipiamasis bėgių kelias

Atstumas tarp dviejų bėgių bei su jais besiliečiančių ratų ir bėgių formos apibrėžiamos labai išsamiai, siekiant užtikrinti infrastruktūros ir riedmenų posistemio suderinamumą.

Be to, šiuo suderinamumu atsižvelgiama į eksploatuojamas geležinkelio linijas, kurios sudaro didesniąją tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, dalį.

c) Bėgių kelio apkrova

Jėgos, kuriomis riedmenys veikia bėgių kelią ir kurios apibūdina riedmenų apsaugos, kad jie nenuvažiuotų nuo bėgių, sąlygas, bei bėgių kelio gebėjimą išlaikyti tų jėgų sukeliamas apkrovas, susidaro tik ratams liečiant bėgius bei įjungus bet kokią atitinkamą stabdžių įrangą, kai pastaroji tiesiogiai veikia bėgius.

Tos jėgos – tai:

- vertikalios jėgos – statinės, kurias sukuria aširačiams tenkanti riedmens masė, kvazistatinės, atsirandančios perduodant skersinių pagreičių sukuriamas vertikalias apkrovas, kurių nekompensuoja išorinio bėgio pakėlimas bėgių kelio kreivėje, ir dinaminės, atsirandančios dėl bėgių kelio geometrijos ir riedmenų elgsenos,

- skersinės jėgos, t. y. kurios bėgių kelio kreivėje yra kvazistatinės ir kurias sukuria išorinio bėgio pakėlimu bėgių kelio kreivėje nekompensuojami skersiniai pagreičiai, ir dėl bėgių kelio geometrijos ir riedmenų elgsenos atsirandančios dinaminės jėgos,

- išilginės jėgos, sukuriamos greitėjimo ir lėtėjimo pagreičiais, kai riedmenys lėtinami arba greitinami.

Kiekvienam iš trijų apkrovos tipų riedmens ir bėgių kelio mechaninės sąveikos būdingi kriterijai apibrėžiami kaip apribojimai, kurių riedmuo negali viršyti, ir, priešingai, – minimalios apkrovos, kurias bėgių kelias turi būti tinkamas išlaikyti. Pagal Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 4 dalį tie kriterijai negali kliudyti, jeigu reikia, pasirinkti didesnes vertes, kad būtų galima eksploatuoti kitus traukinius. Minėti būdingi riedmens ir bėgių kelio sąveikos saugos kriterijai – tai riedmenų posistemio sąsajos.

Iešmai ir kryžmės

Be jau minėtų prie ištisinių geležinkelio linijų, toliau išvardijami iešmo elementai yra susiję su infrastruktūros posistemio tinkamumu užtikrinti sąveiką:

a) konkrečios bėgių ir ratų sąlyčio vietos iešmuose bei kryžmėse ir mechaninės apkrovos iešmo atšakiniuose bėgių keliuose, leidžiantys pašalinti nuvažiavimo nuo bėgių riziką – tai riedmenų posistemio sąsajos;

b) valdymo, kontrolės ir smailių užrakinimo sistemos, užtikrinančios, kad važiuodami per iešmus ratai pasuktų nustatytu bėgių keliu – tai eksploatavimo posistemio sąsajos.

Civilinės statybos darbai ir geležinkelio linijos statiniai

Be pirmiau minėtų jėgų ir apkrovų, kurios veikia ištisinę geležinkelio liniją, greitųjų geležinkelių eismas turi didelę įtaką geležinkelio linijos po kelio pralaida (viaduku) dinaminėms ypatybėms, geležinkelio linijos tam tikrai įrangai ir slėgio pokyčiams tuneliuose.

Civilinės statybos ir geležinkelio linijos statinių toliau išvardijami elementai yra susiję su infrastruktūros posistemio sąveikos užtikrinimu:

a) Dinaminės mechaninės apkrovos

Tos apkrovos, jei tai yra geležinkelio linijos apkrovas išlaikantys statiniai, priklauso nuo apkrovų, kuriomis riedmenų ašys veikia tuos statinius, dažnumo ir jos siejasi su riedmenų posistemiu.

b) Geležinkelio linijos statinių aerodinaminės apkrovos

Priklauso nuo sąveikai užtikrinti tinkamos traukinio sekcijos aerodinaminių charakteristikų ir dėl to laikytinos riedmenų posistemio sąsajomis.

c) Slėgio pokyčiai tuneliuose

Slėgio pokyčiai, kurie keleivius veikia riedmenims važiuojant per tunelius, iš esmės priklauso nuo traukinio sekcijos važiavimo greičio, jos skerspjūvio ploto, ilgio ir aerodinaminės formos bei tunelio ilgio ir skersinio pjūvio. Tie pokyčiai yra apribojami leistinomis vertėmis, kurios nustatomos atsižvelgiant į keleivių sveikatą, it dėl to jie laikytini sąsaja su riedmenų posistemiu.

Susijusios stočių infrastruktūros

Infrastruktūros posistemis apima priemones, leidžiančias keleiviams įlipti į traukinius: stočių peronus ir peronų detales bei įrenginius. Į šiuos elementus atsižvelgiama užtikrinant sąveiką:

- peronų aukštį ir ilgį,

- slėgio pokyčius traukiniams važiuojant per požemines stotis.

Šios sąsajos yra susijusios su riedmenų posistemiu.

Apsaugos ir saugos įranga

Geležinkelio linijos zonos saugos įranga, riedmenų apsaugos įranga ir įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai, kurie yra susieti su riedmenų, kontrolės, valdymo ir signalizacijos ir eksploatavimo posistemiais.

Šių TSS taikymo sritis taip pat apima:

- priemones, būtinas užtikrinti, kad įrenginiai būtų kontroliuojami ir jų techninė priežiūra atliekama taip, jog jie atitiktų esminius reikalavimus,

- būtinos infrastruktūros priemonės aplinkai apsaugoti, kurios atitiktų aplinkos posistemio reikalavimus,

- tam tikras keleivių saugumui užtikrinti skirtas priemones, jeigu sutriktų greitųjų geležinkelių traukinių eksploatavimas, kurios būtų taikomos kaip eksploatavimo posistemio reikalavimai.

3. ESMINIAI REIKALAVIMAI

3.1. Pagal Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalį transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir jų sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti direktyvos III priedo bendrosiose sąlygose nurodytus esminius reikalavimus.

3.2. Esminiai reikalavimai taikomi:

- saugai,

- patikimumui ir prieinamumui,

- sveikatai,

- aplinkos apsaugai,

- techniniam suderinamumui.

Pagal Direktyvą 96/48/EB esminiai reikalavimai gali būti bendrojo pobūdžio ir taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba gali turėti kiekvienam posistemiui ir jo sudedamosioms dalims būdingus konkrečius požymius. Jeigu laikomasi esminių reikalavimų, infrastruktūros posistemiui neprivaloma taikyti 4 skyriuje aprašytų specifikacijų (jos netaikomos posistemiui), o 5 skyriuje aprašytos specifikacijos netaikomos sudedamosioms sąveikos dalims, kaip buvo įrodyta 6 skyriuje aprašytos įvertinimo procedūros patikimais rezultatais.

3.3. Be požymių, nurodytų pagal Direktyvos III priedą, infrastruktūros posistemio konkretūs požymiai yra šie.

SAUGA

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą infrastruktūros posistemiui saugos požiūriu taikomi šie bendri reikalavimai:

"1.1.1. Saugai svarbios sudedamosios dalys, ypač susijusios su traukinių eismu, turi būti projektuojamos, gaminamos arba surenkamos, techniškai prižiūrimos ir tikrinamos taip, kad būtų užtikrintas tinklui nustatytus tikslus atitinkantis saugos lygis, įskaitant nustatytuosius tikslus, jeigu susiklostytų konkrečios pavojingos padėtys.

1.1.2. Taikomi rato/bėgių kontakto parametrai turi atitikti stabilumo reikalavimus, kad būtų galima užtikrinti saugų eismą, kai važiuojama didžiausiu leistinu greičiu.

1.1.3. Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti visas įprastas arba pavojingas apkrovas, kurios gali būti sukurtos eksploatuojant tas dalis. Kiekvieno atsitiktinio gedimo poveikis saugai turi būti apribotas atitinkamomis priemonėmis.

1.1.4. Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei pasirenkant naudotinas medžiagas turi būti siekiama, kad kilus gaisrui, būtų ribojamas ugnies ir dūmų susidarymas, jų plitimas bei poveikis."

Siekiant laikytis bendrųjų reikalavimų, tinklui iškeltus tikslus atitinkančiu lygiu infrastruktūra turi:

- leisti, kad traukiniai galėtų važiuoti be rizikos nuvažiuoti nuo bėgių arba susidurti su kitais traukiniais ar kitais riedmenimis arba stacionariomis kliūtimis bei išvengdami nepriimtinos rizikos, kurią kelia traukos elektros energiją tiekianti įranga,

- neprarasdama stabilumo ir užtikrindama privalomus darbinius parametrus išlaikyti statines arba dinamines vertikalias, skersines ir išilgines apkrovas, kuriomis traukinių sekcijos veikia infrastruktūrą nurodytose bėgių kelio vietose,

- būti tinkama, kad būtų kontroliuojama ir techniškai prižiūrima įranga, kuri yra būtina užtikrinant svarbių sudedamųjų dalių saugų veikimą,

- savo sudėtyje neturėti medžiagų, kurios galėtų išskirti pavojingus dūmus, kilus gaisrui; šis reikalavimais taikomas tik ribotos erdvės vietose įrengtiems infrastruktūros elementams (tuneliams, dengtoms tilto perdangoms ir požeminėms stotims). Šis reikalavimas privalomas atsižvelgiant į žmonių sveikatą.

Be to, infrastruktūros posistemiui taikomi šie konkretūs reikalavimai:

"2.1.1. Turi būti imtasi atitinkamų priemonių, užtikrinančių, kad būtų užkirstas kelias prieiti prie greitųjų geležinkelių linijos įrangos arba draudžiamu būdu į ją įsibrauti.

Turi būti imtasi priemonių, kad būtų sumažintas galintis žmonėms iškilti pavojus, ypač stotyse, pro kurias traukiniai važiuoja dideliu greičiu.

Infrastruktūros, į kurias gali patekti žmonės, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad būtų sumažinti visi pavojai žmogaus sveikatai (stabilumas, gaisras, prieiga, evakavimas, peronai ir t. t.).

Turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgiama į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose."

Siekiant vykdyti minėtus konkrečius reikalavimus, infrastruktūros posistemis tinklui iškeltus tikslus atitinkančiu saugos lygiu turi:

- užtikrinti, kad prieiti prie įrangos, išskyrus peronų vietas, į kurias leidžiama patekti keleiviams, paprastai galėtų tik leidimą turintis darbuotojas,

- leisti pašalinti pavojų, kad nepageidaujami žmonės arba transporto priemonės nepatektų į geležinkelio linijos zoną,

- užtikrinti, kad pagal įprastus reikalavimus eksploatuojant geležinkelio liniją keleiviams prieinamos vietos būtų numatytos pakankamu atstumu nuo bėgių kelio, kuriuo dideliu greičiu važiuoja traukiniai arba tos vietos nuo bėgių kelio būtų tinkamai atskirtos taip, jog būtų pašalintas bet koks pavojus keleivių saugumui, bei kad į tas keleiviams prieinamas vietas būtų numatyti būtini prieigos keliai, kuriai keleivius būtų galima evakuoti, pirmiausia požeminėse stotyse,

- turėti tinkamas priemones neįgaliesiems keleiviams patekti į jiems skirtus plotus ir leidžiančias juos iš tų plotų evakuoti,

- užtikrinti, kad keleiviai nepatektų į pavojingas vietas tuo atveju, jeigu greitųjų geležinkelių traukinys sustotų ne stotyje, o tam nenumatytoje vietoje,

- užtikrinti, kad ilguose tuneliuose būtų imtasi specialių priemonių gaisro pavojui sumažinti arba užkirsti jam kelią ir keleivių evakavimui paspartinti.

Laikoma, kad pirmiau minėti reikalavimai įvykdyti, jeigu 6 skyriuje aprašyta įvertinimo tvarka įrodoma, kad toliau nurodytiems parametrams, elementams ir sudedamosioms dalims buvo taikytos išsamios 4 ir 5 skyrių specifikacijos ir kad buvo tinkamai atsižvelgta į galimas pasekmes, jeigu sugestų toliau paminėti saugos elementai.

Saugos reikalavimų parametrai

Toliau išvardyti ir 4 skyriuje apibūdinti su susidūrimo ir riedmenų nuvažiavimo nuo bėgių pavojumi susiję šių TSS parametrai – tai saugos reikalavimų parametrai:

a) Minimalus infrastruktūros gabaritas (1 parametras – 4.1.1 ir 4.3.3.1 punktai)

Pasirinkti statinių artumo gabaritai turi leisti:

- naujai nutiestose greitųjų geležinkelių linijose užtikrinti, kad greitųjų geležinkelių traukiniai galėtų važiuoti su pakankama gabarito atsarga, kuri numatoma atsižvelgiant į ateityje atliktinus tų traukinių projekto pakeitimus,

- eksploatuojamose geležinkelio linijose užtikrinti, kad tos pačios traukinių sekcijos galėtų važiuoti nustačius mažesnę gabarito atsargą tam, jog būtinus pakeitimus būtų galima įdiegti per ilgesnį laiką.

b) Minimalus kreivės spindulys (2 parametras – 4.1.2 ir 4.3.3.8 punktai)

Minimalus kelio kreivės spindulys kartu su išorinio bėgio pakėlimu bėgių kelio kreivėje, apibūdina didžiausią išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumą riedmeniui važiuojant tam tikru greičiu. Išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas – tai vienas iš bėgių kelio apkrovą apibūdinančių elementų.

Įrengiant infrastruktūrą turi būti atsižvelgta į riedmenų vežamąjį pajėgumą ir techninius jų apribojimus. Šiuo atveju kalbama apie potencialių greičių išlaikymą, greitėjimo galimybę ir stabdymo bei sustojimo reikalavimus.

Dėl to nustatomas toks minimalus kreivių spindulys, kad šiems sudedamiesiems sąveikoms elementams nustatyto išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje ir išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumo būtų laikomasi važiuojant didžiausiu geležinkelio linijoje leistinu greičiu.

c) Didžiausia bėgių kelio apkrova (4 parametras – 4.1.4 ir 4.3.3.16 punktai)

Skersinės ir vertikalios jėgos – tai lemiami riedmenų dinaminės elgsenos bėgių kelyje ir viršutinės bėgių kelio konstrukcijos nuovargio charakteristikoms įtakos turintys veiksniai.

Tos vertikalios ir skersinės jėgos, kad būtų užtikrintas saugus važiavimas didžiausiu leistinu greičiu, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) jei tai yra vertikalios statinės jėgos: infrastruktūra turi būti suprojektuota taip, kad išlaikytų bent didžiausią sąveikai užtikrinti tinkamų riedmenų TSS nurodytą ašies apkrovą, neatsižvelgiant į tų riedmenų didžiausią greitį arba jų tipą;

2) jei tai yra vertikalios ir skersinės kvazistatinės bei dinaminės jėgos: infrastruktūra turi būti suprojektuota taip, kad išlaikytų bent didžiausias apkrovas, atitinkančias būdingus riedmens/bėgių kelio sąveikos saugos kriterijus, kurie nustatyti toliau pateiktais apribojimais, taikomais važiuojantiems riedmenims:

- vertikalios dinaminės jėgos: šių bendrų dinaminių jėgų apribojimas nustatomas kaip vardinė ratų apkrovos funkcija,

- skersinės dinaminės jėgos: bendra skersinė jėga, kuria aširatis veikia bėgių kelią ir kuri gali bėgį paslinkti balasto sampilu, neturi viršyti ribinės vertės, kuri yra ašies vardinės apkrovos funkcija (PRUDD' HOMME riba).

Dinaminių skersinių ir vertikalių jėgų, kuriomis ratas veikia bėgį, santykis neturi viršyti riedmens nuvažiavimo nuo bėgių koeficiento.

Nustatant tuos apribojimus atsižvelgiama į kvazistatines jėgas, kurios susidaro dėl išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumo, ir pastaruoju kriterijumi apibrėžiami bėgių kelio kreivės spinduliai bei leistinos bėgių kelio geometrijos sąlygos, kurios nagrinėjamos šiose TSS (4 skyrius). Tie parametrai – tai būtina sąlyga riedmens priimamiesiems bandymams atlikti.

Be to, rato ir bėgio kontakto geometrija turi būti tokia, kad būtų užtikrintas stabilus vežimėlių važiavimas, kuris apima rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse apribojimą atsižvelgiant į važiavimo greitį. Tos lygiaverčio kūgiškumo vertės laikymasis turi būti užtikrintas, jei tai yra infrastruktūra, atitinkamu dokumentais pagrįstu vėžės pločio, išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje ir bėgio galvutės profilio pasirinkimu ištisiniame bėgių kelyje ir panašiuose iešmuose;

3) jei tai yra išilginės jėgos ir stabdymo įrangos sukeliamos apkrovos: pirma, stabdymo jėgos bėgį gali paslinkti bėgio sąvaržose ir (arba) priversti ratus slysti bei, antra, pakelti bėgio temperatūrą, kai, jeigu naudojami ne frikciniai stabdžiai, energija išsklaidoma bėgyje. Dėl to svarbu, kad būtų apribota didžiausia stabdymo jėga. Aptariami saugos kriterijai, pirma, yra susiję su bendrais didžiausiais greitėjimo ir lėtėjimo pagreičiais, kuriuos traukinio galios ir stabdžių sistemos perduoda bėgių keliui, ir, antra, maksimaliu bėgio temperatūros padidėjimu, kurį gali sukelti nefrikcinės traukinio stabdžių sistemos. Pastaroji sąlyga – tai kinetinės energijos kiekio, kurį nefrikcinės stabdžių sistemos gali perduoti bėgiui, apribojimas.

Posistemio saugos reikalavimų elementai

Toliau išvardyti posistemio elementai – tai svarbios saugos sudedamosios dalys ir tų elementų išsamios charakteristikos turi atitikti šių TSS 4 skyriuje nustatytus reikalavimus:

Riedmenų vežimėlių važiavimo sklandumas apibūdina bėgių kelią veikiančių skersinių apkrovų lygį. Jis apibrėžiamas šiais elementais:

- vėžės pločiu (4.3.3.10 punktas),

- bėgių kelio nuolydžiu (4.3.3.11 punktas),

- bėgio galvutės profiliu (4.3.3.12 punktas),

- lygiaverčiu kūgiškumu (4.3.3.9 punktas).

Toliau išvardyti elementai taip pat apibūdina bėgių kelią, iešmus ir kryžmes veikiančių vertikalių jėgų (4.3.3.16 punktas), skersinių jėgų (4.3.3.17 punktas) ir išilginių jėgų lygį:

- išorinio bėgio pakėlimas bėgių kelio kreivėje (4.3.3.7 punktas),

- išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas),

- geometrinė bėgių kelio kokybė (4.3.3.18 punktas),

- bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas stabdymo ir pagreičio jėgoms (4.3.3.21 punktas),

- šoninių vėjų poveikis (4.3.3.23 punktas).

Skirstymo keliais važiuojant dideliu greičiu, iešmai turi būti suprojektuoti ir išdėstyti vienoje linijoje ypač kruopščiai dėl to, kad:

- atsižvelgiant į atšakinio bėgių kelio virsmo kreivę, išorinio bėgio pakėlimo kreivėje nepakankamumas turi būti specialiai apribotas,

- kryžmių ir bukųjų kryžmių iešmo smailės bei slankiosios kryžmų šerdys turi turėti blokavimo sistemas,

- iešmo smailių profiliai ir iešmų bei kryžmių funkciniai matmenys (suleidimai ir tarpai) turi atitikti ratų profilius ir leistinuosius aširačių matmenų nuokrypius.

Šie posistemio elementai užtikrina, kad riedmenys galėtų važiuoti iešmais ir kryžmėmis:

- iešmų ir kryžmių išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8b punktas),

- iešmai ir kryžmės (4.3.3.19 ir 4.3.3.20 punktai).

Projektuojant inžinerinius statinius turi būti atsižvelgiama į geležinkelio linijos apkrovą, kad:

- būtų laikomasi bėgių kelio saugos ir deformacijos kriterijų, privalomų dėl greitųjų geležinkelių traukinių ir techninės priežiūros riedmenų poveikio. Apskaičiuojant tų inžinerinių statinių apkrovos modelius atsižvelgiama į pirmiau minėtas sąlygas,

- nuolatos būtų vykdomi bėgių kelio saugos ir ratų – bėgių sąlyčio reikalavimai, ypač atsižvelgiant į dinaminį greitųjų geležinkelių traukinių poveikį. Dėl to apibrėžiamas ribojamasis kriterijus, kuriuo apibūdinami pirmiau minėtu požiūriu sąveikai užtikrinti tinkami riedmenys ir kuris garantuoja, kad pagal aplinkos apsaugos standartus suprojektuoti inžineriniai statiniai bus tinkami tiems riedmenims.

Su inžineriniais statiniais susiję posistemio elementai – tai:

- vertikalios inžinerinių statinių apkrovos (4.3.3.13 punktas),

- skersinės horizontalios inžinerinių statinių apkrovos (4.3.3.14 punktas),

- išilginės inžinerinių statinių apkrovos (4.3.3.15 punktas).

Žmonių arba transporto priemonių patekimas į geležinkelio linijos zoną arba nenumatytas jų atsidūrimas toje zonoje gali kelti pavojų eismui ir to pavojaus pobūdis bei grėsmingumas būtų vienodas visų tipų traukiniams – ir tinkamiems sąveikai užtikrinti, ir kitiems. Jeigu laikoma, kad to pavojaus grėsmė yra didelė, turėtų būti naudojamos tinkamos apsaugos priemonės: tvoros prie geležinkelio linijos zonos, apsauginiai tiltų aptvarai ir (arba) turi būti sumontuojami detektoriai, perduodantys informaciją apie nenumatytą kelių transporto priemonės įvažiavimą į vienalygę pervažą.

Kiekviena valstybė narė nacionaliniais teisės aktais pašalina pavojų, kad žmonės arba transporto priemonės nenumatytu būdu nepatektų į geležinkelio linijos zoną. Su ta rizika susijęs elementas – tai:

- prieiga prie geležinkelio linijos įrangos ir įsibrovimas į ją (4.3.3.25 punktas).

Sudedamosios saugos reikalavimų dalys

Toliau išvardytos sudedamosios dalys – tai šių TSS 5 skyriuje aptartos sąveikos sudedamosios dalys, kurios pateiktos su saugos reikalavimais susijusių sąsajų antraštėje:

- bėgiai (5.2.1 sudedamoji dalis),

- bėgių sąvaržos (5.2.2 sudedamoji dalis) ir bėgių kelio pabėgiai ir kitos bėgio atramos (5.2.3 sudedamoji dalis),

- iešmai ir kryžmės (5.2.4 sudedamoji dalis).

PATIKIMUMAS IR PRIEINAMUMAS

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą bendrieji patikimumo ir prieinamumo reikalavimai, susiję su infrastruktūros posistemiu yra šie:

"1.2. Su traukinių eismu susijusių stacionarių arba keičiamųjų sudedamųjų dalių kontrolė ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir kiekybiškai apibūdinama taip, kad tų dalių veikimas būtų užtikrintas pagal joms numatytas sąlygas."

Siekiant įvykdyti minėtą reikalavimą, būtina laikytis šių sąlygų:

- saugos požiūriu svarbioms sąsajoms, kurių charakteristikos eksploatuojant sistemą gali pasikeisti, turi būti skiriama pagrindinė kontrolės ir techninės priežiūros planų, apibūdinančių tų elementų kontrolės ir reguliavimo sąlygas, dalis.

Šis reikalavimas pirmiausia taikomas šiems posistemio elementams, kuriems jau buvo skirti saugos reikalavimai:

- vėžės pločiui (4.3.3.10 punktas),

- išorinio bėgio pakėlimui bėgių kelio kreivėje (4.3.3.7 punktas),

- geometrinei bėgių kelio kokybei (4.3.3.18 punktas),

- iešmams ir kryžmėms (4.3.3.19 ir 4.3.3.20 punktai),

- infrastruktūra turi būti suprojektuota taip, kad techninę priežiūrą būtų galima lengvai atlikti priemonėmis, skirtomis techninės priežiūros planui įgyvendinti. Saugos požiūriu svarbioms sąsajoms užtikrinti naudojami produktai turi turėti tinkamas susidėvėjimo charakteristikas ir techninės priežiūros planui įgyvendinti būtini remonto riedmenys, tikrinimo ir techninės priežiūros riedmenys turi būti tinkami važiuoti geležinkelio linija ir dirbti joje. Šis reikalavimas taikomas šiems elementams:

- bėginio plieno rūšis (5.2.1 sudedamoji dalis),

- inžineriniai statiniai, vertikalios statinės apkrovos (4.3.3.13 punktas).

SVEIKATA

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą bendrieji žmonių sveikatos reikalavimai, susiję su infrastruktūros posistemiu, yra šie:

"1.3.1. Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūrose neturi būti naudojamos medžiagos, kurios dėl jų naudojimo būdo keltų pavojų žmonių, turinčių priėjimą prie šių medžiagų, sveikatai.

1.3.2. Tos medžiagos turi būti parinktos, išdėstytos ir naudojamos taip, kad būtų apribotos kenksmingų arba pavojingų garų ar dujų emisijos, ypač kilus gaisrui."

Minėti bendrieji reikalavimai taikomi infrastruktūros posistemio įvairių elementų priešgaisrinei apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kad infrastruktūrą sudarančių produktų (bėgių kelias ir civilinės statybos darbai) atžvilgiu gaisro pavojus yra mažas, šis reikalavimas privalomas tik požeminiams objektams, į kuriuos patenka žmonės įprastu būdu teikiant paslaugas. Dėl to produktams, kurie sudaro bėgių kelio ir civilinės statybos darbų sąsajas, nenustatomi jokie reikalavimai, išskyrus tuos specialius objektus.

Atsižvelgiant į pastarąjį dalyką, Bendrijos direktyvos dėl sveikatos, taikytinos inžineriniams statiniams, turi būti taikomos nepaisant to, ar tie inžineriniai statiniai yra susiję su transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sudedamųjų dalių sąveika.

Būtina laikytis ne tik pirmiau minėtų bendrųjų reikalavimų, bet ir apriboti slėgio pokyčius, kurie gali veikti keleivius ir geležinkelio darbuotojus traukiniui važiuojant tuneliais, dengtomis tilto perdangomis ir per požemines stotis bei oro srautų, požeminėse stotyse galinčių veikti keleivius, greičius; peronuose ir požeminių stočių vietose, į kurias leidžiama patekti keleiviams, turi būti pašalintas sužalojimo elektros srove pavojus.

- Dėl to turi būti imtasi priemonių, tinkamai pasirenkant atitinkamų inžinerinių statinių angų skerspjūvį arba naudojant pagalbinius įrenginius, kad būtų įvykdyti sveikatos reikalavimai, privalomi atsižvelgiant į didžiausius slėgio pokyčius, patiriamus tunelyje kai per jį važiuoja traukinys.

- Požeminėse stotyse turi būti imtasi priemonių statybinėms ypatybėms, kuriomis sumažinami gretimų tunelių sukeliami slėgio pokyčiai, įdiegti arba pagalbiniams įrenginiams, oro srautų greitį mažinantiems iki žmonėms priimtinų verčių, panaudoti.

- Turi būti imtasi priemonių, kad keleiviams prieinamose vietose būtų pašalinta sužalojimo elektros srove nepriimtina rizika.

Su sveikatos reikalavimais susiję posistemio elementai

- darbai žemiau žemės paviršiaus, pvz., tuneliuose ir atviruoju būdu statomuose požeminiuose statiniuose (4.3.3.6 punktas),

- keleivių peronai (4.3.3.26 punktas),

- požeminės stotys (4.3.3.27 punktas).

APLINKOS APSAUGA

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su infrastruktūros posistemiu susiję bendrieji aplinkos apsaugos reikalavimai yra šie:

"1.4.1. Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos įdiegimo ir eksploatavimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas, ir į jį turi būti atsižvelgiama projektuojant sistemą pagal galiojančias Bendrijos nuostatas.

1.4.2. Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi užkirsti kelią aplinkai kenksmingų ir pavojingų garų arba dujų emisijoms; ypač kilus gaisrui."

Be pateiktų bendrųjų reikalavimų laikymosi, prie greitųjų geležinkelių infrastruktūros skleidžiamas išorinis triukšmas ir vibracija turi atitikti apribojimus, kurie leistų apsaugoti greta gyvenančius žmones.

Aplinkos parametrai

- Ribinės išorinio triukšmo charakteristikos (14 parametras, 4.1.7 ir 4.2.3.1.2 punktai).

- Ribinės išorinės vibracijos charakteristikos (18 parametras, 4.1.8 ir 4.2.3.1.2 punktai).

TECHNINIS SUDERINAMUMAS

Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su infrastruktūros posistemio techniniu suderinamumu susiję bendrieji reikalavimai yra šie:

"1.5. Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderintos vienos su kitomis ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudotinais traukiniais.

Jeigu paaiškėja, kad tas charakteristikas tam tikruose tinklo ruožuose taikyti yra pernelyg sunku, galima įdiegti laikinus sprendimus, kurie suderinamumą užtikrintų ateityje."

Kad tie reikalavimai būtų įvykdyti, turi būti laikomasi šių sąlygų:

- nustatomi tokie tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų dalių sąveika, statinių artumo gabaritai, atstumas tarp bėgių kelio centrų, bėgių kelio tiesinimas, didžiausia įkalnė ir nuokalnė bei geležinkelio linijos keleivių perono ilgis bei aukštis, kad būtų užtikrintas dvišalis suderinamumas ir suderinamumas su sąveikai užtikrinti tinkamais traukiniais,

- įranga, kuri ateityje gali būti reikalinga, kad ne greitųjų geležinkelių traukiniai galėtų važiuoti transeuropine greitųjų geležinkelių sistema, neturi kliudyti sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų eismui,

- viršutinės bėgių kelio dalies konstrukcijos charakteristikos perduodant elektros energiją turi būti suderintos su naudojamomis elektrifikavimo ir kontrolės, valdymo bei signalizacijos sistemomis.

Techninio suderinamumo reikalavimų parametrai

— mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas (1 parametras – 4.1.1 ir 4.3.3.1 punktai):

be jau minėto saugos reikalavimo, infrastruktūros statinių artumo gabaritas turi leisti srovės imtuvo pagal nustatytus reikalavimus eksploatuoti kartu su geležinkelio linijos viršutinės dalies įranga,

— mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys (2 parametras – 4.1.2 ir 4.3.3.8 punktai):

be jau minėto saugos reikalavimo, pasirenkant geležinkelio linijų kreivės spindulius ir, vadinasi, mažiausią bėgių kelio kreivių spindulį, apibūdinamas riedmenų lingių įtaisų skersinių poslinkių dydis – didžiausia ir vidutinė eksploatavimo amplitudė. Šį parametrą apibūdinant vidutinėmis ir didžiausiomis vertėmis, galima pasirinkti optimaliausią riedmenų lingių konstrukciją,

— vėžės plotis (3 parametras – 4.1.3 ir 4.3.3.10 punktai):

nustatoma, kad atstumas tarp bėgių (vėžė) – tai pamatinė standartinė 1435 mm vertė, kuri naudojama didesnėje Europos tinklų dalyje,

— mažiausias peronų ilgis (5 parametras – 4.1.5 punktas):

transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos stotyse naudojamų peronų mažiausias ilgis turi būti suderintas su traukinių sekcijų, kurios tose stotyse turi sustoti, kad į jas galėtų įlipti ir iš jų išlipti keleiviai, ilgiu,

— peronų aukštis (6 parametras – 4.1.6 ir 4.3.3.26 punktai):

transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos stotyse naudojamų peronų aukštis turi būti suderintas su traukinių sekcijų, kurios tose stotyse turi sustoti, kad į jas galėtų įlipti ir iš jų išlipti keleiviai, laiptų aukščiu,

— didžiausia nuokalnė ir įkalnė (24 parametras – 4.1.11 ir 4.3.3.4 punktai):

transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijų didžiausios nuokalnės ir įkalnės turi būti suderintos su sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų nurodytomis galios ir stabdymo charakteristikomis, kad nereikėtų nepriimtinu būdu įkalnėse mažinti greičio arba kad neiškiltų pavojus, jog nebus laikomasi stabdymo kelio važiuojant nuokalnėmis,

— minimalus atstumas tarp bėgių kelio centrų (25 parametras – 4.1.12 ir 4.3.3.2 punktai):

turi būti nustatyta tokia atstumo tarp bėgių kelio centrų vertė, kad ji būtų suderinama su sąveikai užtikrinti tinkamų riedmenų kėbulų atsparumu aerodinaminėms prasilenkiančių traukinių jėgoms.

Techninio suderinamumo reikalavimų elementai

— išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas):

išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas – bėgių kelio kreivės spindulio ir išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje funkcija – tai bėgių kelio tiesinimo sąsajos, apibūdinančios riedmens įgaunamų skersinių pagreičių lygį, elementas,

— įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai (4.3.3.24 punktas):

jeigu įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisus privalu sumontuoti sąveikai užtikrinti tinkančiose geležinkelio linijose, siekiant, kad jomis galėtų važiuoti kiti traukiniai (kaistančių ašių užfiksavimo funkcija yra numatyta sąveikai užtikrinti tinkamuose greitųjų geležinkelių tinklo riedmenyse), naudojamos prietaisų sistemos neturi apriboti greitųjų geležinkelių traukinių eismo bei detektorių veikimo neturi trikdyti greitųjų geležinkelių traukinių eismas,

— viršutinės bėgių kelio konstrukcijos elektrinės charakteristikos (4.3.3.28 punktas):

bėgių kelio elektrinės charakteristikos turi būti tokios, kad jis būtų tinkamas traukos atgalinės srovės laidininkas (energijos posistemis) ir būtų pritaikytas bet kokioms kitoms su tam tikrų tipų traukinių kontrolės sistemomis susijusioms funkcijoms atlikti (kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis). Bėgių sąvaržų ypatybės taip pat turi atitikti pirmiau minėtą reikalavimą.

3.4. Patikra, ar infrastruktūros posistemis bei jo sudedamosios dalys atitinka esminius reikalavimus, atliekama pagal Direktyvoje 96/48/EB pateiktas nuostatas.

4. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO APRAŠYMAS

Transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema (jai taikoma Direktyva 96/48/EB ir infrastruktūros posistemis yra sudedamoji tos sistemos dalis) – tai integruota sistema, kurios pagrindinius parametrus, sąsajas ir veikimą privaloma patikrinti, ypač siekiant užtikrinti, kad esminių reikalavimų požiūriu ta sistema būti tinkama sąveikai užtikrinti.

Sąveikos požiūriu infrastruktūros posistemis apibūdinamas toliau pateiktais pagrindiniais parametrais, sąsajomis ir eksploatacinių charakteristikų reikalavimais:

4.1. PAGRINDINIAI INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO PARAMETRAI

Pagrindiniai greitųjų geležinkelių linijų infrastruktūros posistemio parametrai aprašyti ir pateikti šiame skyriuje. Specialūs geležinkelio linijų, kurių lygis buvo pakeltas, ir jungiamųjų geležinkelio linijų reikalavimai smulkiai išdėstyti 4.3 punkte.

Pagrindiniai sąveikai užtikrinti būtini parametrai – tai išvardytieji Direktyvos 96/48/EB II priede. Devyni iš jų – tai infrastruktūros parametrai:

- mažiausias infrastruktūros gabaritas (1),

- mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys (2),

- vėžės plotis (3),

- didžiausia bėgių kelio apkrova (4),

- mažiausias perono ilgis (5),

- perono aukštis (6),

- ribinės išorinio triukšmo charakteristikos (17),

- ribinės išorinės vibracijos charakteristikos (18),

- su neįgaliųjų asmenų prieiga susijusios charakteristikos (22).

Be pastarųjų pagrindinių, taip pat turėtų būti atsižvelgta į šiuos:

- didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose (23),

- didžiausios įkalnės ir nuokalnės (24),

- mažiausias atstumas tarp bėgių kelio centrų (25).

Tam tikros sąsajos priklauso nuo pagrindinių parametrų. Visas sąsajų ir jas apibūdinančių elementų sąrašas yra pateiktas 4.2 punkte.

4.1.1. Mažiausias infrastruktūros gabaritas (1 parametras)

Tiesiant greitųjų geležinkelių linijas, naudotinas mažiausias infrastruktūros gabaritas turi atitikti etaloninį GC kinematinį profilį (žr. G priedą).

Eksploatuojamų greitųjų geležinkelių linijų, modernizuotų linijų ir jungiamųjų linijų mažiausias infrastruktūros gabaritas turi atitikti GC tik tose geležinkelio linijose, kurias įvertinus ekonominiu požiūriu paaiškėja, kad tokia investicija būtų pelninga.

Atitinkamose skirtingos kategorijos geležinkelio linijose taikomos "mažiausio statinių artumo gabarito" elemento (4.3.3.1 punktas) nuostatos yra nustatytos 4.3.3 punkte, o geležinkelio linijose, kurioms būdingos specialios ypatybės – 7.3 punkte.

4.1.2. Mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys (2 parametras)

Projektuojant greitųjų geležinkelių eismui skirtas linijas, turi būti pasirenkamas toks mažiausias bėgių kelio kreivės spindulys, kad, jei tai yra išorinio bėgio pakėlimas bėgių kelio kreivėje (4.3.3.7 punktas), nagrinėjamai bėgių kelio kreivei nustatytas privalomas išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas), kai važiuojama didžiausiu geležinkelio linijoje leistinu greičiu, neviršytų 4.3.3 punkto antraštėje "Nustatyti darbiniai parametrai" nurodytų verčių.

Bėgių keliuose, kuriuose sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos važiuoja tik mažu greičiu (stotis ir aplankos bėgių keliai, depo ir bėgių keliai į stovynę) kiekvienos atskiros bėgių kelio kreivės mažiausias horizontalus projektinis spindulys neturi būti mažesnis kaip 150 m. Faktiniam eksploatavimui, net leidžiant naudoti su tiesinimu susijusius variantus, mažiausias tikrasis skersinis spindulys neturi būti mažesnis nei 125 m. Jei tai yra vertikali kreivė, kreivės spindulys keteroje neturi būti mažesnis nei 600 m, o įduboje – ne mažesnis nei 900 m. Išsamesnė informacija apie bėgių kelių, kuriais riedmenys važiuoja tik mažu greičiu, pirmiau minėto parametro reikalavimus pateikta 4.3.3 punkto antraštės "Privalomi darbiniai parametrai" poskyryje "Bėgių keliai į stovynę: mažiausias horizontalus ir vertikalus bėgių kelio kreivės spindulys, nuokalnės ir įkalnės, atstumas tarp bėgių kelių" (4.3.3.5).

4.1.3. Vėžės plotis (3 parametras)

Infrastruktūros posistemyje taikomas vardinis atstumas tarp bėgių (vėžė) – 1435 mm. Šis vardinis atstumas atitinka atstumą, išmatuotą tarp darbinių bėgio galvutės kraštų, 14,5 mm (± 0,5 mm) į apačią nuo važiuojamojo galvutės paviršiaus.

Projektuojant ir vėliau (statant ir eksploatuojant) turi būti užtikrinta, kad vėžės matmenys būtų išlaikyti atsižvelgiant į 4.3.3 punkto "Privalomi darbiniai parametrai", taikytini "vėžės pločiui ir leistinosioms nuokrypoms" (4.3.3.10 punktas).

4.1.4. Didžiausia bėgių kelio apkrova (4 parametras)

Vertikalios jėgos

Bėgių kelias, iešmai ir kryžmės turi būti suprojektuoti taip, kad išlaikytų bent šių jėgų veikimą:

- sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams leidžiamą didžiausią statinę ašies apkrovą, kaip jos priimtinomis nuokrypomis nustatyta riedmenų posistemio TSS 4.1.2 punkte.

Didžiausia statinė varančiosios ašies apkrova P0 neturi viršyti:

- jei tai yra riedmenys, specialiai nutiestose greitųjų geležinkelių linijose skirti eksploatuoti 250 km/h arba didesniu greičiu:

P0 < arba = 17 t/ašiai, jeigu V > 250 km/h;

P0 < arba = 18 t/ašiai, jeigu V = 250 km/h;

jeigu V = didžiausias eksploatacinis greitis.

Jei tai nėra varančioji ašis, statinė apkrova P0 neturi viršyti 17 tonų,

- jei tai yra riedmenys, skirti eksploatuoti specialiai modernizuotose greitųjų geležinkelių linijose maždaug 200 km/h greičiu:

tose geležinkelio linijose naudojamos techninės taisyklės yra taikytinos ir turi būti įtrauktos į infrastruktūros registrą.

Didžiausios vertės, jei tai yra visos traukinio sekcijos vidutinė ašies apkrova, turi būti vertinamos su 2 % paklaida. Be to, kiekvienai atskirai ašies apkrovai galima taikyti 4 paklaidą.

Be to, statinės apkrovos skirtumas kiekviename riedmens šone neturi būti didesnis nei 6 %.

- Kaip nustatyta riedmenų posistemio TSS 4.1.1 punkte, didžiausia dinaminė rato apkrova, kurią gali veikti sąveikai užtikrinti tinkamų riedmenų aširačiai, neturi viršyti toliau pateiktų apribojimų:

- 180 kN, jei tai yra riedmenys, kurių didžiausias greitis viršija 200 km/h, tačiau mažesnis arba lygus 250 km/h,

- 170 kN, jei tai yra riedmenys, kurių didžiausias greitis viršija 250 km/h, tačiau mažesnis arba lygus 300 km/h,

- 160 kN, jei tai yra riedmenys, kurių didžiausias greitis viršija 300 km/h.

Renkantis viršutinę bėgių kelio konstrukciją, taip pat atsižvelgiama į sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių, kuriems gali būti leidžiama važiuoti geležinkelio linija, technines charakteristikas (ašies apkrova, greitis).

Bėgių kelio atsparumo vertikalioms apkrovoms specifikacijos pateiktos 4.3.3 punkto papunkčiuose "bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas vertikalioms apkrovoms" (4.3.3.16 punktas) ir "bėgių kelio standumas" (4.3.3.22 punktas).

Skersinės jėgos

Bėgių kelias, iešmai ir kryžmės turi išlaikyti bent toliau nurodytas skersines jėgas, nustatytas riedmenų TSS 4.1.1 punkte:

- didžiausia bendra dinaminė skersinė jėga, kuria aširatis veikia bėgių kelią:

=

P

3

, P – riedmenų, kuriuos leista eksploatuoti geležinkelio linijoje (techninio aptarnavimo riedmenys, greitieji ir kiti traukiniai), didžiausia statinė ašies apkrova (kN). Šis apribojamas yra susijęs su rizika, kad veikiamas skersinių dinaminių jėgų gali pasislinkti balastą turintys bėgių keliai,

- rato skersinių ir vertikalių jėgų santykis:

= 0,8

, Y ir Q – tai atitinkamai dinaminės skersinės ir vertikalios jėgos, kuriomis ratas veikia bėgį. Šis apribojimas apibūdina riziką, kad iešme ratas galėtų užvažiuoti ant bėgio galvutės.

Renkantis viršutinę bėgių kelio konstrukciją, taip pat atsižvelgiama į sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių, kuriems gali būti leidžiama važiuoti geležinkelio linija, technines charakteristikas (ašies apkrova, greitis, išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas).

Bėgių kelio atsparumo skersinėms jėgoms specifikacijos pateiktos 4.3.3 punkto papunktyje "Bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas skersinėms apkrovoms" (4.3.3.17 punktas).

Išilginės jėgos

Bėgių kelias, iešmai ir kryžmės turi išlaikyti riedmenų TSS 4.1.1 punkte nustatytas išilgines jėgas, atitinkančias didžiausius greitėjimo pagreičius ir 2,5 m/s2 lėtėjimo pagreitį, kurį sukelia sąveikai užtikrinti tinkami greitųjų geležinkelių traukiniai, ir užtikrinant tuos pagreičius atsirandančios temperatūros didėjimo poveikį. Viršutinė bėgių kelio konstrukcija taip pat turi išlaikyti sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių, skirtų važiuoti geležinkelio linija (techninio aptarnavimo riedmenys ir kiti traukiniai), sukuriamas išilgines jėgas, atitinkančias pirmiau minėtus greitėjimo ir lėtėjimo pagreičius.

Bėgių kelio atsparumo išilginėms jėgoms specifikacijos pateiktos 4.3.3 punkto papunktyje "Bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas stabdymui ir pajudėjimo iš vietos jėgai" (4.3.3.21 punktas).

4.1.5. Mažiausias perono ilgis (5 parametras)

Peronų ilgis turi būti toks, kad keleiviai galėtų įlipti į sąveikai užtikrinti tinkamus traukinius, kuriais teikiamos įprastos komercinės paslaugos, per visas jų duris ir galėtų iš jų per tas duris išlipti.

Jeigu laikomasi šių TSS 7.3 punkto reikalavimų, naudingas keleiviams prieinamas peronų ilgis turi būti bent 400 m, jei tai yra naujos tiestinos geležinkelio linijos ir modernizuotos linijos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui. Pirmiau minėtas reikalavimas taikomas tik eksploatuojamų greitųjų geležinkelių linijų ir modernizuotų linijų, pritaikant jas greitųjų geležinkelių eismui, stotims, kuriose greitieji traukiniai sustoja įprastomis teikiamų paslaugų sąlygomis. Jeigu tose geležinkelio linijose sunku taikyti 7 skyriaus "Įgyvendinimas" naudojamų peronų pailginimo nuostatas, komercinėms paslaugoms stotyse prieinamus tam tikrus peronus infrastruktūros valdytojas perduoda operatoriams, kurie atitinkamai organizuoja savo paslaugas.

4.1.6. Perono aukštis (6 parametras)

Perono charakteristikos turi būti suderintos su įrenginiais, kuriais įlipama į sąveikai užtikrinti tinkamus riedmenis ir iš jų išlipama.

Jeigu laikomasi 7.3 punkto reikalavimų, perono aukštis privalo būti: 550 ir 760 mm.

Tas vertes, atsižvelgiant į numatomą geležinkelio linijos eksploatavimą, galima keisti pagal 4.3.3 punkto "Nustatyti darbiniai parametrai" (4.3.3.26 punktas: keleivių peronai) nuostatas.

4.1.7. Išorinio triukšmo ribinės charakteristikos (17 parametras)

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos skleidžiamas triukšmas turėtų būti priimtinas tos sistemos apylinkėms ir neturėtų viršyti apribojimų, apsaugančių greta gyvenančius žmones ir jų veiklą.

Poveikio aplinkai tyrimas, kurį iš anksto privaloma atlikti pagal Tarybos direktyvą 85/337/EEB ir kuris nurodytas toliau 4.2.3.1.1 punkte, turi įrodyti, naujos infrastruktūros arba modernizuotos infrastruktūros triukšmo lygiai (sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių skleidžiamo triukšmo lygiai arba visuotiniai lygiaverčiai viso eismo, kuris priklauso nuo taikomų kriterijų, triukšmo lygiai) neviršija nacionalinėmis galiojančiomis taisyklėmis nustatytų triukšmo lygių, atsižvelgiant į sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių skleidžiamo triukšmo charakteristikas, kaip nustatyta riedmenų TSS.

4.1.8. Išorinės vibracijos ribinės charakteristikos (18 parametras)

Eksploatuojant pagal nustatytus techninės priežiūros reikalavimus sutvarkytą transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą, neturėtų būti sukuriama tos sistemos apylinkėms ir vietinei veiklai nepriimtina žeme sklindanti vibracija.

Poveikio aplinkai tyrimas, kurį iš anksto privaloma atlikti pagal Tarybos direktyvą 85/337/EEB ir kuris nurodytas toliau 4.2.3.1.1 punkte, turi įrodyti, kad naujos infrastruktūros arba modernizuotos infrastruktūros vibracijos lygiai, važiuojant sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams, neviršija nustatytųjų nacionalinėmis galiojančiomis taisyklėmis, atsižvelgiant į sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių charakteristikas, kaip nustatyta riedmenų TSS.

4.1.9. Neįgaliųjų prieigos charakteristikos (22 parametras)

Naudojant du leistinus perono aukščius (550 mm ir 760 mm), nurodytus infrastruktūros TSS, neįmanoma visame tinkle užtikrinti nurodyto lygio prieigą iš perono į traukinį. Dėl to bus būtina naudoti techninius ir eksploatacinius sprendimus, kad būtų išspręstas neįgaliųjų keleivių klausimas. Transeuropiniame greitųjų geležinkelių tinkle galima priimti keletą prieinamų sprendimų, t. y.:

- su riedmenimis susiję sprendimai:

- riedmenyje įmontuotas ištraukiamasis trapas,

- riedmenyje įmontuotas keltuvas,

- su infrastruktūra susiję sprendimai:

- keliamosios platformos,

- iš dalies pakeltos platformos,

- eksploataciniai sprendimai:

- nešiojamosios rampos, kurias darbuotojai paruošia naudojimui,

- judrieji keltuvai, kuriuos darbuotojai paruošia naudojimui.

Tiestinose greitųjų geležinkelių linijose turi būti numatytos būtinos nuostatos, kad į peronus ir traukinius lengvai galėtų patekti neįgalieji ir, kiek tą pagrįstai padaryti įmanoma, be specialios pagalbos.

Jeigu modernizuotų geležinkelio linijų ir jungiamųjų geležinkelio linijų stotyse ne visada galima naudotis minėtomis lengvai į peroną patekti padedančiomis priemonėmis, pagalbą turėtų suteikti stoties darbuotojai.

(Žr. taip pat 4.3.3.26 punktą, keleivių peronai).

4.1.10. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose (23 parametras)

Tuneliai turi būti suprojektuoti taip, kad didžiausias slėgio pokytis (t. y. ribinių didžiausių teigiamojo manometrinio ir subatmosferinio slėgio verčių skirtumas) sąveikai užtikrinti tinkamame traukinyje, kai jis važiuoja didžiausiu tame statinyje leistinu greičiu, neviršytų 10000 paskalių. Ši sąlyga taip pat taikoma tuneliu važiuojančiam kiekvieno tipo traukiniui (greitųjų geležinkelių traukiniams, techninio aptarnavimo ir kitiems traukiniams), kuriems leidžiama važiuoti tuneliu.

Tunelio skerspjūvio laisvojo ploto specifikacijos pateiktos 4.3 punkto 4.3.3.6 papunktyje "Tunelių ir dengtų tilto perdangų""Nustatytos eksploatavimo charakteristikos".

4.1.11. Didžiausios nuokalnės ir įkalnės (24 parametras)

Jeigu vykdomi šių TSS 7.3 punkto reikalavimai, naujose greitųjų geležinkelių linijose nuokalnės ir įkalnės neturi būti didesnės nei 35 mm/m.

Šio parametro taikymo sąlygos statytinose greitųjų geležinkelių linijose, tose linijose, kurių turi būti pakeltas techninis lygis, ir jungiamosiose geležinkelio linijose pateiktos 4.3 punkte "Nustatyti darbiniai parametrai" (4.3.3.4 punktas).

4.1.12. Mažiausias atstumas tarp bėgių kelio ašių (25 parametras)

Atstumas tarp bėgių kelių ašių naujose greitųjų geležinkelių linijose turi būti bent 4,5 m.

Dar statytinose geležinkelio linijose ir jų jungiamosiose linijose bei eksploatuojamose modernizuotose geležinkelio linijose, atsižvelgiant į numatomą jų eksploatavimą, galima naudoti pirmiau minėto matmens kitokias vertes. Tos vertės pateiktos 4.3.3 punkte "Nustatyti darbiniai parametrai" (4.3.3.2).

4.2. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO SĄSAJOS

4.2.1. Techninio suderinamumo požiūriu infrastruktūros posistemio sąsajos su kitais posistemiais, iš kurių tam tikri buvo apibūdinti ankstesniame skirsnyje nustatytais pagrindiniais parametrais – tai:

Sąsajos su riedmenų posistemiu:

- gabaritai ir saugūs atstumai: ši sąsaja – tai visi gabaritai ir saugūs atstumai, būtini važiuojantiems traukiniams: statinių artumo, perono gabaritai, riedmenų pakrovos gabaritas, srovės imtuvo gabaritas ir atstumas tarp bėgių kelių centrų,

- fizinės apkrovos, kurią sukelia riedmuo, perdavimas infrastruktūrai trimis kryptimis – skersine, vertikalia ir išilgine – rato ir bėgio sąlyčio vietoje arba nemechaninėmis riedmenų stabdžių sistemomis,

- bėgių kelio tiesinimas, kurio charakteristikos apibūdina riedmens lingių eksploatavimo sąlygas,

- abipusis stacionariųjų kliūčių ir riedmenų bei prasilenkiančių riedmenų aerodinaminis poveikis,

- slėgio pokyčiai važiuojant tuneliais ir požeminėmis stotimis bei oro srautų poveikis požeminėse stotyse,

- traukinių prieinamumas stotyse ir jiems stovint ant bėgių kelio, jeigu tektų evakuoti keleivius,

- bet kokios prie bėgių kelio sumontuotos sistemos traukiniams kontroliuoti.

Sąsajos su "elektros energijos posistemiu":

- viršutinio kontaktinio tinklo stulpams taikomas statinių artumo gabaritas,

- viršutinio kontaktinio tinklo ir srovės imtuvo elektrinį saugumą užtikrinantis bei srovės imtuvo poveikį stacionariesiems statiniams neutralizuojantis atstumas,

- traukos srovių perdavimas bėgių keliu.

Sąsajos su "kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu":

- prie bėgių kelio sumontuotiems arba prie statinių pritvirtintiems šio posistemio elementams taikomas statinių artumo gabaritas,

- signalizacinių srovių perdavimas bėgių keliu.

Sąsajos su "eksploatavimo posistemiu":

- traukinių prieinamumas stotyse ir jam sustojus ant bėgių kelio, jeigu tektų evakuoti keleivius,

- bėgių kelio iešmų blokavimas, siekiant, kad traukiniai važiuotų jiems paskirtu keliu,

- priemonių gedimams pašalinti ir riedmeniui užkelti ant bėgių numatymas.

Sąsajos su "techninės priežiūros posistemiu":

- pagalbinių šalutinių bėgių kelių nukreipimas į traukinio stovynę.

Sąsajos su "aplinkos posistemiu"

- aplink geležinkelio liniją sukuriama vibracija,

- aplink geležinkelio liniją skleidžiamas triukšmas.

4.2.2. Pirmiau minėtos sąsajos apibūdinamos toliau pateiktais elementais, pagal kuriuos 4.3.5 punkte "Nustatyti darbiniai parametrai" nustatomi taikytini reikalavimai, turintys užtikrinti transeuropinio greitųjų geležinkelių sistemos kiekvienos geležinkelio linijos kategorijai privalomus eksploatavimo lygius:

- mažiausias statinių artumo gabaritas (4.3.3.1 punktas),

- atstumas tarp bėgių kelių ašių (4.3.3.2 punktas),

- aerodinaminis poveikis infrastruktūrai (4.3.3.3 punktas),

- didžiausios nuokalnės įkalnės (4.3.3.4 punktas),

- didžiausias horizontalus ir vertikalus bėgių kelio į stovynę spindulys (4.3.3.5 punktas),

- darbai žemiau žemės paviršiaus, pvz., tuneliuose ir atviruoju būdu statomuose požeminiuose statiniuose (4.3.3.6 punktas),

- išorinio bėgio pakėlimas bėgių kelio kreivėje (4.3.3.7 punktas),

- išorinio bėgio pakėlimo bėgių kelio kreivėje nepakankamumas (4.3.3.8 punktas),

- rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (4.3.3.9 punktas),

- vėžės plotis ir leistini nuokrypiai (4.3.3.10 punktas),

- bėgių kelio nuolydis (4.3.3.11 punktas),

- bėgio galvutės profilis (4.3.3.12 punktas),

- vertikalios statinių apkrovos (4.3.3.13 punktas),

- skersinė horizontalios statinių apkrovos (4.3.3.14 punktas),

- išilginės statinių apkrovos (4.3.3.15 punktas),

- bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas vertikalioms apkrovoms (4.3.3.16 punktas),

- bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas skersinėms apkrovoms (4.3.3.17 punktas),

- geometrinė bėgių kelio kokybė (4.3.3.18 punktas),

- iešmai ir kryžmės: iešmų smailių ir kryžmių formos (4.3.3.19 punktas),

- iešmai ir kryžmės: funkcinės sąlygos (4.3.3.20 punktas),

- bėgių kelio ir iešmų atsparumas stabdymo ir pajudėjimo iš vietos jėgoms (4.3.3.21 punktas),

- bėgių kelio standumas (4.3.3.22 punktas),

- šoninio vėjo poveikis (4.3.3.23 punktas),

- įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai (4.3.3.24 punktas),

- prieiga į geležinkelio linijos įrangą arba neteisėtas patekimas į tą įrangą (4.3.3.25 punktas),

- keleivių peronai (4.3.3.26 punktas),

- požeminės greitųjų geležinkelių linijos stotys (4.3.3.27 punktas),

- viršutinės bėgių kelio konstrukcijos elektros energijos perdavimo charakteristikos (4.3.3.28 punktas).

4.2.3. Reguliavimo ir eksploatavimo sąlygos

Siekiant, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos vientisumas, sąsajoms taikomos šios reguliavimo ir eksploatavimo nuostatos:

4.2.3.1. Reguliavimo sąlygos

4.2.3.1.1. Aplinkos apsauga

Bendrijos aplinkos apsaugos reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose, kuriuos valstybės narės priima minėtiems reikalavimams įgyvendinti; projektuojant greitųjų geležinkelių eismui specialiai tiesiamas geležinkelio linijas, laikomasi tos valstybės narės, kurios teritorijoje tiesiama geležinkelio linija, dokumentų.

Poveikio aplinkai tyrimas:

Taikant Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų projektų poveikio aplinkai įvertinimo, projektuojant arba modernizuojant greitųjų geležinkelių eismui skirtas linijas, projektų poveikio aplinkai įvertinimas atliekamas parengtiniame tyrime pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinius teisės aktus, kurie buvo priimti Bendrijos nuostatoms taikyti.

Poveikio aplinkai tyrime turi būti nurodyta:

- priemonės, kurių buvo imtasi, siekiant užtikrinti šių TSS, susijusių su "Ribinių išorinio triukšmo charakteristikų" parametru, nustatytu 4.1.7 punkte, laikymąsi. Triukšmo, sklindančio į gyvenamuosius kvartalus, esančius prie naujų arba modernizuotų infrastruktūrų, lygiai (sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių skleidžiamo triukšmo arba visuotiniai lygiaverčio triukšmo, kurį skleidžia visas eismas, atsižvelgiant į taikomus kriterijus, lygiai) turi būti apskaičiuoti atsižvelgiant į riedmenų TSS nustatytą didžiausią sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių skleidžiamą triukšmo lygį ir, jeigu šis reikalavimas būtų taikomas, visų traukinių eismą, vykstantį geležinkelio linija,

- priemonės, kurių buvo imtasi užtikrinant, kad važiuojant sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams, būtų laikomasi šių TSS, susijusių su "Ribinių išorinės vibracijos charakteristikų" parametru, nustatytu 4.1.8 punkte.

4.2.3.1.2. Apsauga nuo gaisro

Greitųjų geležinkelių linijų požeminių stočių konstrukcinės ypatybės turi atitikti 1988 m. gruodžio 21 d. Direktyvos 89/106/EEB reikalavimus ir jos aiškinamąjį dokumentą Esminiai saugos reikalavimai Nr. 2 "Apsauga nuo gaisro". Šis reikalavimas taikomas priemonėms, kurios naudojamos statant keleiviams prieinamus pastatus ir peronus, ypač avarinio apšvietimo ir avarinio išėjimo vietą žyminčiai įrangai. Taikant šias priemones, atsižvelgiama į gaisro pavojų, kuris kyla stotyje sustojus kiekvienam greitųjų geležinkelių traukiniui.

Produktai, naudojami statant greitųjų geležinkelių linijų požemines stotis, turi atitikti technines specifikacijas ir Europos standartus, pagal Direktyvos 89/106/EEB 4 straipsnį parengtus įrenginiams apsaugoti nuo gaisro, arba, jeigu pastarieji dar neparengti, pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius šių TSS reikalavimus.

4.2.3.1.3. Ilgieji tuneliai

Turi būti imtasi atitinkamų priemonių, kad būtų atsižvelgta į specialias saugos sąlygas ilguosiuose tuneliuose. Jeigu taikytinos Bendrijos nuostatos nėra parengtos, tada taikomi tos valstybės narės priimti teisės aktai, kurios teritorijoje įgyvendinamas infrastruktūros projektas, arba, jei tai yra tarptautinis projektas – atitinkamų valstybių narių susitarimu patvirtinti teisės aktai. Jeigu kol kas nepriimtos jokios nacionalinės taisyklės, viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas atitinkamos valstybės narės nacionalinės valdžios institucijai pateikia pasiūlymą dėl priimtinų nuostatų, kad būtų galima patikrinti priemones, kurių buvo imtasi.

Viešuosius užsakymus skiriančiosios įmonės priimtos nuostatos turi užtikrinti, kad galėtų laisvai važiuoti riedmenų TSS 4.3.11, 4.3.13 ir 4.3.14 punktuose aprašytos sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos. Tuose punktuose nustatytos riedmenų charakteristikos yra pagrįstos šiomis eksploatavimo charakteristikomis:

- gebėjimas bent 80 km/h greitį išlaikyti 15 minučių, jeigu traukinyje kiltų gaisras,

- konkrečiose traukinio vietose įrengti temperatūros jutikliai,

- keleiviams prieinamo įtaiso, kuriuo galima perduoti pavojaus signalą, tačiau kuriuo negalima sustabdyti traukinio, įrengimas,

- medžiagų atsparumas ugniai (galimi užsidegimo šaltiniai, gaisro pavojus ir dūmų bei išgaros ypatybės),

- priemonių, užkertančių kelią dūmams ir garams plisti (oro kondicionavimo sistemos išjungimas) ir apsaugančių keleivius, priėmimas,

- riedmenyse sumontuota ryšio sistema, užtikrinanti traukinio darbuotojų ir keleivių bendravimą.

Šios charakteristikos – tai pagrindas, kuriuo remiantis apibrėžiamos priimtinos nuostatos, taikytinos tunelyje, atsižvelgiant į jam būdingas ypatybes (ilgis, tunelio tipas: paprasta arba dviguba vėžė, skerspjūvis ir t. t.) pagal nacionalines taisykles, kad būtų užtikrintas pakankamas sąveikai užtikrinti tinkamo riedmens, kai jis važiuoja paskirtu greičiu, saugos lygis.

Be to, jeigu peronai įrengiami specialiose tunelių zonose, siekiant užtikrinti patogų pasitraukimą į apsaugotas gelbėjimo vietas arba taikomose nacionalinėse taisyklėse nustatytą šoninį kelią, tų peronų aukštis turi būti 550–760 mm, jog būtų užtikrintas suderinamumas su riedmeniu. Tos specialios zonos turi nurodytos atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre.

4.2.3.2. Eksploatavimo sąlygos

4.2.3.2.1. Eksploatavimo pradžia

Šis aspektas aptartas 6 skyriuje.

4.2.3.2.2. Techninės priežiūros planas

Techninės priežiūros planą parengia infrastruktūros valdytojas arba jo įgaliotasis atstovas ir tuo planu užtikrinama, kad infrastruktūros posistemio nustatytų charakteristikų būtų laikomasi atsižvelgiant į joms nustatytus apribojimus.

Techninės priežiūros planas turi būti sudarytas bent iš šių elementų:

- toliau išvardytų geometrinės bėgių kelio kokybės parametrų saugos ribinių verčių rinkinio (traukinio greičius apribojančios ribinės vertės): išilginio bėgių kelio profilio, skersinio bėgių kelio profilio, bėgių kelio lyginimo (tiesinimo) ir vėžės pločio, kurie yra nustatyti bėgių kelio geometrijos matavimo sistemoms, kurias taiko infrastruktūros valdytojas arba jo atstovas.

Tos vertės turi kuo tiksliau atitikti nustatytąsias toliau pateiktuose standartuose ir reglamentuose:

- jei tai yra išilginis bėgių kelio profilis, geležinkelio linijos ir bėgių kelio iškrypa, 4.3.3 punkte (4.3.3.18 punktas) "geometrinė bėgių kelio kokybė" nurodytąsias vertes,

- jei tai yra vidutiniai vėžės pločio matmenys, nustatyti 100 m bėgių kelio ruože, 4.3.3 punkte (4.3.3.10 punktas) "vėžės plotis" nurodytąsias vertes (skirtingo eksploatavimo lygių geležinkelio linijų),

- tikrinimų atlikimo dažnumo nuorodos ir geometrinių standartų matuojamų verčių leistinų nukrypimų bei priemonių patikrinti, ar laikomasi tų standartų, ir nuorodos apie lygiavertiškumo su 4.3.3 punkte pateiktomis vertėmis nustatymo taisykles,

- priemonių, kurių buvo imtasi (greičio apribojimas, remonto trukmė), jeigu viršijamos nustatytos vertės,

- saugos atsargos taisyklių, kurios taikomos iešmams ir kryžmėms, atitinkančioms 4.3.3 punkte (4.3.3.20 punktas) "iešmai ir kryžmės" nustatytus reikalavimus,

- bėgių tikrinimo dažnumo ir naudotinų tikrinimo priemonių nurodymo,

- bėgių kelio (bėgių sąvaržų ir pabėgių) tikrinimo dažnumo nurodymo.

4.2.3.2.3. Išlyga tuo atveju, jeigu privaloma atlikti darbus

TSS 4 ir 5 skyriuose nustatytos infrastruktūros posistemio ir jo sudedamųjų sąveikos dalių specifikacijos taikomos geležinkelio linijoms, parengtoms eksploatuoti įprastomis eksploatavimo sąlygomis arba, jeigu tų linijų eksploatavimas netikėtai sutrinka, kai reikia taikyti techninės priežiūros planą.

Tam tikrais atvejais, jeigu privaloma atlikti iš anksto numatytus darbus, gali tekti laikinai netaikyti pirmiau minėtų nuostatų, kad būtų galima modifikuoti infrastruktūros posistemį.

Šias laikinas TSS išlygas apibrėžia atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros valdytojas, kuris turi pasirūpinti, kad taikant toliau pateiktas bendras nuostatas neiškiltų pavojaus pravažiuojančių traukinių saugai:

- išlygos, kurias leidžiama taikyti, turi būti laikinos ir numatytos taikyti tinkamu metu,

- geležinkelio įmonėms, kurios teikia paslaugas toje geležinkelio linijoje, turi būti nusiųstas pranešimas apie tas laikinas išlygas, jų taikymo vietą, pobūdį ir signalizacijos priemones, apie pastarąsias nusiunčiant pranešimus, kuriuose, jeigu būtina, aprašomi specialūs naudojami signalai. Tokio pranešimo pavyzdys turi būti pridėtas prie atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registro,

- visos išlygos turi apimti papildomas saugos priemones, siekiant, kad ir toliau būtų užtikrinamas saugos lygio reikalavimo laikymasis. Tos papildomos priemonės pirmiausia gali apimti:

- atitinkamą atliekamų darbų priežiūrą,

- laikinus greičio apribojimus geležinkelio linijos ruože, kuriais nebūtų leidžiama važiuoti didesniu, nei nustatytu greičiu, atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes.

4.2.3.2.4. Prie geležinkelio linijos laisvas plotas, skirtas keleiviams, jeigu iš traukinio tektų išlipti ne geležinkelio stotyje

Naujose linijose, pastatytose greitųjų geležinkelių eismui, šalia kiekvieno bėgių kelio turi būti numatytas pakankamas plotas, skirtas greitųjų geležinkelių traukiniams; į tą plotą, kuris yra kitoje nuo gretimų bėgių kelių pusėje, turi būti įmanoma iš traukinio išlaipinti keleivius, jeigu tuos gretimus bėgių kelius tebėra būtina eksploatuoti keleivius evakuojant iš traukinio. Jeigu bėgių keliai nutiesti inžineriniais statiniais, šalia bėgių kelio numatyto ploto kraštas apima apsauginę parapeto sieną, leidžiančią keleiviams saugiai pasišalinti.

Eksploatuojamose geležinkelio linijose ir tose, kurios buvo modernizuotos, siekiant pritaikyti jas greitųjų geležinkelių eismui, turi būti numatyti panašūs plotai šalia geležinkelio linijos visose vietose, kuriose šią nuostatą galima pagrįstai taikyti. Jeigu negalima numatyti pakankamo ploto, abiejuose apriboto judėjimo ruožo galuose turi būti pastatyti įspėjamieji ženklai ir operatoriams apie šią specialią padėtį turi būti pranešta nuoroda atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre.

Labai ilgiems tuneliams taikomos specialios nuostatos yra pateiktos 4.2.3.1.3 punkte.

4.2.3.2.5. Geležinkelio įmonėms perduodami pranešimai; avarijų likvidavimo priemonės, riedmeniui nuvažiavus nuo bėgių

Infrastruktūros valdytojas atitinkamoms geležinkelio įmonėms praneša apie procedūras, kuriomis toms įmonėms gali būti pranešama apie infrastruktūrai turinčius įtakos laikinus eksploatavimo apribojimus, kuriuos gali sukelti paprastai nenumatomi įvykiai.

Infrastruktūros valdytojas atitinkamoms geležinkelio įmonėms, ketinančioms transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo, kuriame užtikrinama sudedamųjų jo dalių sąveika, geležinkelio linijoje teikti paslaugas, praneša apie prieinamas priemones avarijos padariniams pašalinti ir riedmeniui ant bėgių vėl užkelti, atitinkamų geležinkelių linijų centrus, atsakingus už tų priemonių valdymą, įsisteigimo vietą ir procedūras, kurių turi būti imtasi, kad tie centrai pradėtų veikti. Geležinkelio įmonės infrastruktūros valdytojui praneša ypatingas sąlygas, kurios taikomos šalinant jų traukinius ištikusios avarijos padarinius arba juos vėl pastatant ant bėgių. Tuo pranešimu turi būti užtikrinta, kad gelbėjimo darbams vadovaujantiems darbuotojams būtų suteikta privaloma informacija apie minėtas specialias sąlygas, susijusias su sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių tipais, su kuriais kiekvienam centrui gali tekti dirbti, atsižvelgiant į tiems centrams priskirtas geležinkelio linijas.

4.2.3.2.6. Infrastruktūros registras

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba jos įgaliotasis atstovas ar infrastruktūros valdytojas kiekvienam transeuropinio greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijos ruožui parengia bendrą dokumentą, vadinamą "Infrastruktūros registru". Šiame dokumente pateikiamos atitinkamų geležinkelio linijų visų posistemių, įskaitant stacionarius įrenginius, charakteristikos.

Jis leidžia, kad:

- už posistemio pridavimą eksploatuoti atsakingai valstybei narei būtų galima pateikti dokumentą, kuriame būtų aprašyti transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo kiekvienos geležinkelio linijos pagrindiniai parametrai, apibrėžiantys jos eksploatavimą,

- infrastruktūros valdytojui būtų galima pateikti rašytinius įrodymus, kuriuose išdėstomi apibendrinti duomenys apie atitinkamas linijas ir į kuriuos atsižvelgiant galima imtis kitų veiksmų TSS įgyvendinti,

- geležinkelio linijoje paslaugas teikiančias arba ketinančias jas pradėti teikti geležinkelio įmones būtų galima informuoti apie tos linijos specialias ypatybes arba parametrus ar sąveikos užtikrinimo specifikacijas, kurios priklauso nuo infrastruktūros valdytojo specialaus pasirinkimo.

Jei tai yra infrastruktūros posistemis, tame dokumente turi būti pateikiamos kiekvieno vienodo geležinkelio linijos ruožo ir kiekvienos specialios įrangos bendros arba specialios specifikacijos, kurios buvo priimtos ir kurios yra būtinos geležinkelio linijos eksploatavimui suprasti. Jos išvardytos E priede.

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas šį dokumentą kaip Direktyvos 96/48/EB V priede aprašyto techninių dokumentų rinkinio dalį prideda prie infrastruktūros posistemio EB patikros deklaracijos, kad valstybė narė išduotų leidimą pradėti eksploatavimą.

4.3. NUSTATYTI DARBINIAI PARAMETRAI

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti infrastruktūros posistemio sąsajas apibūdinantys elementai, turi prilygti eksploatacinių charakteristikų lygiams, nustatytiems kiekvienai toliau pateiktai transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijos kategorijai:

- specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos,

- geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant pritaikyti jas greitųjų geležinkelių eismui,

- geležinkelio linijos, kurioms būdingos specialios ypatybės ir kurios buvo modernizuotos, siekiant pritaikyti jas greitųjų geležinkelių eismui.

Jei tai yra infrastruktūros posistemis, minėti eksploatacinių charakteristikų lygiai yra aprašyti toliau pateiktose dalyse kartu su visomis specialiomis sąlygomis, kurias leidžiama taikyti kiekvienu atveju atitinkamiems parametrams ir sąsajoms.

Šių TSS visi eksploatacinių charakteristikų lygiai ir specifikacijos yra nurodyti 4.1.3 punkte nustatytam standartinės Europos vėžės bėgių keliui, jei tai yra sąveikai užtikrinti tinkamos geležinkelio linijos. Kito vėžės pločio geležinkelio linijos konkrečiais atvejais yra aprašytos 7.3 punkte.

Šie eksploatacinių charakteristikų lygiai aprašyti įprastomis posistemio naudojimo sąlygomis ir esant tokiai posistemio būklei, kuri sukuriama atliekant techninės priežiūros operacijas. Atsižvelgiant į atliktų pertvarkomųjų darbų padarinius, jeigu būtų jų, arba atliekamus didelės apimties remonto darbus, dėl kurių eksploatacinių charakteristikų lygiams tektų taikyti laikinąsias išlygas, aptariami 4.2.3.2.3 punkte.

Konkrečius atvejus atitinkančių geležinkelio linijų privalomi eksploatacinių charakteristikų lygiai yra nustatyti 7.3 punkte.

4.3.1. Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Siekiant, kad kuo geriau būtų naudojamos sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų eksploatacinės charakteristikos, greitųjų geležinkelių eismui specialiai nutiestos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijos turi būti suprojektuotos taip, kad jomis 250 km/h arba didesniu greičiu galėtų važiuoti 400 m ilgio, ne didesnės nei 1000 tonų masės traukiniai, atitinkantys pirmiau 4.1.1 punkte nustatytą infrastruktūros gabaritą. 4.1 ir 4.3.3 punktuose nustatyti parametrai ir elementai, jeigu yra įvykdytos šiame skirsnyje nurodytos sąlygos, leidžia įrengti infrastruktūrą, užtikrinančią, kad traukiniai galėtų važiuoti iki 300 km/h greičiu.

Sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų važiavimo greitį pagal Direktyvos 96/48/EB I priedą galima padidinti daugiau nei iki 300 km/h, jeigu tokioms eksploatavimo charakteristikoms būtinos sąlygos yra numatomos projektuojant atitinkamus parametrus ir sąsajas, kai pastarieji yra iš dalies modifikuojami, atsižvelgiant į važiavimo greitį.

Greitųjų geležinkelių eksploatavimo charakteristikas taip pat galima pagerinti specialiomis sistemomis, pvz., pakreipiančiomis riedmens kėbulą. Leidžiama taikyti specialias sąlygas, kad būtų galima eksploatuoti tuos traukinius, jeigu jomis nenustatomi apribojimai greitųjų geležinkelių traukiniams, kurių kėbulų nepritaikyti, jog juos būtų galima pakreipti.

Kitus nei aprašyti reikalavimus, pateiktus nagrinėjant pagrindinius eksploatacinių charakteristikų lygius, kaip nurodyta toliau kiekvienam atitinkamam parametrui arba elementui, galima priimti šiais atvejais:

- jeigu tam tikruose greitųjų geležinkelių linijų ruožuose, kuriuose sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų didžiausio greičio negalima užtikrinti dėl techninių priežasčių, didžiausio geležinkelio linijoje leistino greičio požiūriu taikomi žemesni eksploatacinių charakteristikų lygiai;

- jeigu, įdiegus specialias konstrukcines posistemio charakteristikas, užtikrinamas tas pats eksploatavimo lygis, tam tikriems parametrams arba sąsajoms galima nustatyti specialius reikalavimus,

- siekiant, kad būtų galima leisti važiuoti aukštesnio eksploatavimo lygio traukiniams, pvz., važiuojantiems didesniu nei 300 km/h greičiu, minėtiems traukiniams būtina taikyti specialias išlygas, kurios turi įtakos tam tikriems parametrams arba sąsajoms; priimant tas išlygas šiuo atveju turi būti atsižvelgiama, ar išlaikomos 4.1 ir 4.3.3 punktuose nustatytos kitiems greitųjų geležinkelių traukiniams taikytinos sąlygos.

Lyginant su būtinaisiais reikalavimais pagrindiniams eksploatacinių charakteristikų lygiams užtikrinti, minėti kiti reikalavimai kiekvienos tiestinos arba numatomos nutiesti greitųjų geležinkelių linijos kiekvieno ruožo visiems parametrams ar sąsajoms taikomi vienodai. Be to, tų nuostatų taikymas turi būti nurodytas "Infrastruktūros registre", kuriame pateikiamos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos visų geležinkelio linijų charakteristikos.

Minėti specialūs reikalavimai, jeigu jie siejasi su įvairiais atitinkamais parametrais ir sąsajomis, yra aprašyti 4.3.3 punkte.

4.3.2. Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui

Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, yra skirtos tam, jog ne didesnės nei 1000 tonų masės 400 metrų ilgio traukinių sekcijos tomis linijomis galėtų važiuoti ne didesniu nei 250 km/h greičiu. Sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų, kurios buvo specialiai suprojektuotos greitųjų geležinkelių eismui, eksploatacinių charakteristikų negalima visiškai panaudoti tose geležinkelio linijose.

Siekiant, kad būtų užtikrinti pagrindiniai tinklo eksploatacinių charakteristikų lygiai, nustatyti parametrai ir elementai taikomi įrengiant infrastruktūrą, leidžiančią greitųjų geležinkelių eismą ne didesniu nei 250 km/h greičiu.

Skirtingos, nei aprašytosios pagrindiniams eksploatacinių charakteristikų lygiams, kiekvieno parametro arba sąsajos sąlygos yra nustatytos toliau pateiktame poskyryje, ir jas galima taikyti eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir kuriose sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų važiavimo greitis yra mažesnis už didžiausią tose linijose leistiną projektinį greitį – jei tai yra didžiausias greitis, kuriuo leidžiama važiuoti geležinkelio linija, įdiegiami žemesni eksploatacinių charakteristikų lygiai.

Tačiau greitųjų geležinkelių traukinių eksploatavimo charakteristikas galima pagerinti įdiegus specialias sistemas, pvz., riedmenų kėbulo kreipiamąsias sistemas, ir galima leisti taikyti specialias sąlygas, kad geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, siekiant eksploatuoti pirmiau minėtu būdu pertvarkytus traukinius, jeigu tomis sąlygomis nebus nustatyti apribojimai tomis pačiomis geležinkelio linijomis važinėjantiems greitųjų geležinkelių traukiniams, neturintiems tų kreipiamųjų sistemų.

Apie visus tų sąlygų taikymo atvejus turi būti paskelbta "Infrastruktūros registre", kuriame yra nurodytos transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo geležinkelio linijų charakteristikos.

Specialios sąlygos yra aprašytos 4.3.3 punkte, atitinkamuose elementuose.

4.3.3. Siektiniems eksploatacinių charakteristikų lygiams užtikrinti elementams taikytinos specifikacijos

Toliau pateiktose dalyse nurodyti visų elementų ir parametrų reikalavimai, kurių turi būti laikomasi, kad būtų įdiegti kiekvienos geležinkelio linijos kategorijos eksploatacinių charakteristikų lygiai.

4.3.3.1. Mažiausias statinių artumo gabaritas

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Projektuojant visos kliūtys (inžineriniai statiniai, elektros energijos tiekimo ir signalizacijos įranga) turi atitikti šiuos reikalavimus:

- mažiausią statinių artumo gabaritą, kuris visoms kliūtims buvo nustatytas atsižvelgiant į etaloninį GC kinematinį profilį,

- saugius srovės imtuvų atstumus nustatantį gabaritą, kuris nurodomas kiekvienai kliūčiai: išskyrus specialius 7.3 punkte aprašytus atvejus, nustatant saugų srovės imtuvo atstumą (pastarasis turi būti padidintas elektros izoliacijos saugiais atstumais) atsižvelgiama į naujai geležinkelio linijai pasirinktą elektrifikavimo tipą, skaičiuojamąjį kontaktinio tinklo aukštį ir naudotino srovės imtuvo tipą, kaip nustatyta elektros energijos tiekimo TSS 4.1.2.1, 4.1.2.2, 4.1.2.3 ir 4.3.2.3 punktuose, 4.1 paveiksle ir H bei J prieduose.

Eksploatuojamos greitųjų geležinkelių linijos, linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Eksploatuojamose greitųjų geležinkelių linijose, tose linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jų jungiamosiose geležinkelio linijose atliekant pertvarkomuosius darbus, mažiausią statinių artumo gabaritą galima taikyti remiantis etaloniniu GC kinematiniu profiliu, jeigu ekonominiu tyrimu įrodomi tos investicijos pranašumai. Jeigu tie pranašumai neįrodomi, kiekvienoje geležinkelio linijoje galima taikyti nustatytą statinių artumo gabaritą, remiantis GB etaloniniu kinematiniu profiliu, jei tą daryti galima atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, arba galima išlaikyti galiojantį mažesnį statinių artumo gabaritą. Viešuosius užsakymus skiriančiosios įmonės arba infrastruktūros valdytojo atliktame ekonominiame tyrime turi būti atsižvelgta į numatomas išlaidas ir pelną, kurias reikėtų padaryti arba kuris būtų gautas, jeigu sąveikai užtikrinti tinkamose kitose geležinkelio linijose, sujungtose su atitinkama geležinkelio linija, būtų taikomas padidintas gabaritas.

Išskyrus 7.3 punkte aprašytus specialius atvejus arba taikant toliau 7 skirsnyje aprašytas priemones, eksploatuojamose elektrifikuotose geležinkelio linijose turi būti leidžiama naudoti saugų srovės imtuvų atitinkamą atstumą, kuris turi būti padidintas elektros izoliacijos saugiais atstumais, kad būtų galima naudoti srovės imtuvo tipus, kurie yra tinkami atitinkamoje elektrifikuotoje geležinkelio linijoje, kaip aprašyta elektros energijos tiekimo TSS 4.1.2.1, 4.1.2.2, 4.1.2.3 ir 4.3.2.3 punktuose, 4.1 paveiksle ir H bei J prieduose.

4.3.3.2. Mažiausias atstumas tarp gretimų kelių ašių

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Projektuojant mažiausias atstumas tarp specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestų geležinkelio linijų pagrindinių bėgių kelių ašių linijų turi būti 4,50 m.

Tą vertę, kad būtų užtikrintos numatytos geležinkelio linijų eksploatavimo charakteristikos, galima derinti su nurodytosiomis toliau pateiktoje lentelėje:

| Traukinių, kurie neturi kėbulų kreipiamosios įrangos, greitis | Mažiausias atstumas tarp gretimų kelių ašių |

Naujos geležinkelio linijos | V ≤ 250 km/h | 4,00 m |

250 km/h < V ≤ 300 km/h | 4,20 m |

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos ir jungiamosios geležinkelio linijos

Jeigu laikomasi 7.3 punkto reikalavimų, projektuojant nustatomos šios modernizuotų geležinkelio linijų mažiausios atstumo tarp gretimų kelių ašių toliau pateiktos vertės:

| Traukinio greitis | Mažiausias atstumas tarp gretimų kelių ašių |

Modernizuotos geležinkelio linijos | V ≤ 230 km/h | Apibrėžiamas atsižvelgiant į etaloninį išlaikytą kinematinį profilį |

230 km/h < V < 250 km/h | 4,00 m |

4.3.3.3. Aerodinaminis poveikis infrastruktūrai

4.3.3.3.a) Aerodinaminis poveikis inžineriniams statiniams

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Projektuojant geležinkelio liniją, turi būti atsižvelgta į pravažiuojančių riedmenų aerodinaminį poveikį (sūkuriuoto srauto poveikis), kuris priklauso nuo greta bėgių kelio esančių inžinerinių statinių tipo, kaip nustatyta ENV 1991-3 standarto 6.6 punkte. Riedmenų TSS 4.2.1.3 punkte nustatytos greitųjų geležinkelių traukinių sekcijų aerodinaminės charakteristikos turi būti tokios, kad pirmiau minėto standarto požiūriu traukinius būtų galima laikyti aerodinaminė (aptakiosios) formos traukiniais ir kad, palyginus su paprastais traukiniais, pastarųjų traukinių aerodinaminis poveikis būtų mažesnis.

Greta bėgių kelio esančių inžinerinių statinių tvirtumas vertinamas tik dėl greitųjų geležinkelių traukinių eksploatavimo, prireikus taikant ENV 1991-3 standarto 6.6.2 punkte nustatytą k1 koeficientą aerodinaminės (aptakiosios) formos vagonus turintiems traukiniams. Trumpesni nei 20 metrų uždarieji inžineriniai statiniai turėtų būti ištirti pagal minėto standarto 6.6.6 punkto nuostatas.

Tikrinimo procedūros yra nustatytos ENV 1991-3 standarto 6.6 punkte.

4.3.3.3.b) Darbuotojų apsauga nuo aerodinaminio poveikio

Atsižvelgdamas į 4.2.3.2.4 punkte pateiktas keleivių evakavimo nuostatas, infrastruktūros valdytojas savo nuožiūra pagal nacionalines taisykles gali nustatyti darbuotojų, kuriems leidžiama patekti į greta bėgių kelio esantį plotą, apsaugos priemones. Infrastruktūros valdytojas atsižvelgia į aerodinaminį traukinių poveikį, aprašytą riedmenų TSS 4.2.13 punkte, kurios pastarąjį apibrėžia kiekvieno sąveikai užtikrinti tinkančio traukinio tipo didžiausiam leistinam greičiui, ne didesniam nei 300 km/h. Jei tai yra traukiniai, kurių didžiausi leistini greičiai viršija pirmiau nurodytąjį, infrastruktūros valdytojui leidžiama numatyti papildomas apsaugos priemones (padidinti apsauginius atstumus, įrengti apsaugines sieneles …), kurias jis laikys būtinomis.

4.3.3.4. Didžiausios įkalnės ir nuokalnės

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Jeigu vykdomi 7.3 punkte numatyti reikalavimai, projektavimo metu pagrindiniuose bėgių keliuose leidžiama numatyti 35 statumo įkalnes ir nuokalnes, jei laikomasi toliau nurodytų esminių reikalavimų:

- vidutinis 10 km nuolydis turi būti mažesnis arba lygus 25,

- didžiausias 35 ištisinio nuolydžio ilgis neturi viršyti 6000 m.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Nuokalnės ir įkalnės šiose geležinkelio linijose paprastai būna mažesnės už statytinose greitųjų geležinkelių linijose leistinąsias įkalnių ir nuokalnių vertes. Modernizuojant geležinkelio linijas, siekiant jas pritaikyti sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių eksploatavimui, turėtų būti laikomasi pirmiau nurodytų geležinkelio linijų įkalnių ir nuokalnių verčių, išskyrus tą atvejį, jeigu, atsižvelgiant į specialias vietos sąlygas, tenka taikyti didesnes vertes; taikant minėtas didesnes vertes, apibrėžiant įkalnių ir nuokalnių vertes turi būti atsižvelgiama į riedmenų TSS 4.3.3, 4.3.4, 4.3.5 ir 4.3.9 punktuose pateiktas traukiamų arba stabdomų riedmenų ribines charakteristikas.

Renkantis didžiausią įkalnės arba nuokalnės vertę, taip pat pagal direktyvos 5 straipsnio 4 dalį turi būti atsižvelgiama į visose sąveikai užtikrinti tinkamose geležinkelio linijose numatomą sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių eksploatavimą, kuriems gali būti leista važiuoti geležinkelio linija.

4.3.3.5. Bėgių keliai į stovynę: mažiausias horizontalus ir vertikalus kelio kreivės spindulys, įkalnės ir nuokalnės, atstumas tarp gretimų kelių ašių

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Bėgių kelių, kuriais sąveikai užtikrinti tinkamos traukinių sekcijos važiuoja tik mažu greičiu (stotis, aplankos bėgių keliai, depas ir bėgių keliai į stovynę), mažiausias horizontalus projektinis kiekvienos atskiros kreivės spindulys neturi būti mažesnis nei 150 m. Atsižvelgiant į praktinius tiesinimo variantus, mažiausias efektyvusis spindulys neturi būti mažesnis nei 125 m.

Atvirkštine kreive išlenktas kreives ir atvirkštines kreives apimantis bėgių kelio tiesinimas turi būti suprojektuotas pagal H priedo reikalavimus.

Lyginant bėgių kelią į stovynę ir manevrinį kelią, keteroje neturi būti naudojamos mažesnio nei 600 m spindulio kreivės, o įduboje – mažesnio nei 900 m spindulio kreivės.

Bėgių kelių, kuriais traukiniai važiuoja į stovynę, įkalnės ir nuokalnės neturi būti didesnės nei 2 mm/m. Pagal 7.3 punkto reikalavimus tie bėgių keliai turi būti tinkami, kad jais į stovynę galėtų važiuoti 400 m ilgio traukiniai, kaip nustatyta riedmenų TSS 4.1.3 punkte su atitinkamais leistinais nuokrypiais ir, jeigu naudotinas vagonėlis tualeto nuotekoms surinkti, mažiausias atstumas iki gretimo bėgių kelio ašinės linijos turi būti bent 6 m ir privaloma numatyti kelią vežimėliui važiuoti.

4.3.3.6. Žemiau žemės paviršiaus atliekami darbai (tuneliai ir atviruoju būdu pastatyti požeminiai statiniai)

Tuneliai turi būti suprojektuoti taip, kad didžiausias slėgio pokytis (teigiamo manometrinio slėgio ir subatmosferinio slėgio didžiausių ribinių verčių skirtumas, iš kurio atimami natūralūs slėgio pokyčiai, atsirandantys dėl įvažiavimo į tunelį ir išvažiavimo iš jo altitudės skirtumo) sąveikai užtikrinti tinkamame traukinyje tiek laiko, kiek jis važiuodamas didžiausiu konstrukciniu greičiu užtrunka tunelyje, neturi viršyti 10000 paskalių.

Sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių sekcijų didžiausios aerodinaminės charakteristikos, į kurias būtina atsižvelgti, yra nustatytos riedmenų TSS 4.1.13 punkto nuostatomis. Šios charakteristikos yra pagrįstos toliau pateiktais šiais traukinių skerspjūvių plotais, kuriuos galima atskirai taikyti kiekvienam traukos arba prikabinamam riedmeniui:

- 12 m2, jei tai yra pagal GC pakrovos gabaritą suprojektuoti riedmenys,

- 11 m2, jei tai yra pagal GB pakrovos gabaritą suprojektuoti riedmenys,

- 10 m2, jei tai yra pagal mažesnius pakrovos gabaritus suprojektuoti riedmenys.

Riedmeniui važiuojant nustatytu greičiu, šios charakteristikos leidžia apskaičiuoti tunelio skerspjūvį, kurį privaloma užtikrinti, kad būtų laikomasi sveikatos reikalavimų. Jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas pageidauja taikyti slėgio pokyčius sumažinsiančias statybines ypatybes (tunelio angos forma, ventiliacijos šachtos ir t. t.) arba jei tai yra netipiniai tuneliai (labai trumpi arba labai ilgi), minėta įmonė arba infrastruktūros valdytojas turi pasirūpinti, kad būtų atliktas specialus tyrimas, įrodantis, kad laikomasi pirmiau minėtų kriterijų.

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Laisvasis tunelio skerspjūvio plotas turi būti pasirinktas taip, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų didžiausių slėgio pokyčių, atsižvelgiant į visų tipų transporto priemones, kurios tuneliu gali važiuoti didžiausiu leistinu greičiu.

Eksploatuojamos greitųjų geležinkelių linijos, linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Šiose geležinkelio linijose privalomą didžiausio slėgio pokyčio apribojimą, be kitų priemonių, galima užtikrinti, sumažinus greičius traukiniams, kurie važiuoja tuneliais, kaip nustatyta taikant pirmiau nurodytas procedūras.

Be to, tunelio gabaritas turėtų būti suderintas su statinių artumo gabaritais bei geometrinėmis kontaktinio tinklo charakteristikomis ir srovės imtuvo/kontaktinio tinklo sąveika, kaip nustatyta elementui "gabaritas" (4.3.3.1 punktas).

4.3.3.7. Išorinio bėgio pakyla kreivėse

Sąveikai užtikrinti tinkamoms geležinkelio linijoms, kurių vėžė atitinka nustatytąją 4.1.3 punkte, taikomos toliau pateiktos specifikacijos.

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Projektuojant naujas greitųjų geležinkelių linijas pasirenkama, ne didesnė nei 180 mm išorinio bėgio pakyla kreivėse. Eksploatuojamuose bėgių keliuose leidžiama naudoti ± 20 mm techninės priežiūros paklaidą, jeigu išorinio bėgio pakyla kreivėse ne didesnė nei 190 mm.

Šią vertę galima padidinti iki 200 mm, jeigu tai yra tik keleivių eismui skirti bėgių keliai.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Projektuojant geležinkelio linijas, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, pasirenkama ne didesnė nei 180 mm išorinio bėgio pakyla kreivėse. Eksploatuojamuose bėgių keliuose leidžiama naudoti ± 20 mm techninės priežiūros paklaidą, jeigu išorinio bėgio pakyla kreivėse ne didesnė nei 190 mm.

Šią vertę galima padidinti iki 200 mm, jeigu tai yra tik keleivių eismui skirti bėgių keliai.

Eksploatuojant šį elementą, atliekamai techninei priežiūrai ir remontui taikomos 4.2.3.2.2 punkto (Techninės priežiūros planas) nuostatos dėl leistinųjų eksploatavimo nuostatų.

4.3.3.8. Išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas

Sąveikai užtikrinti tinkamoms geležinkelio linijoms, kurių vėžė atitinka nustatytąją 4.1.3 punkte, taikomos toliau pateiktos specifikacijos.

4.3.3.8. a) Tarpstočio kelio ir pagrindinio kelio iešmų bei kryžmių išorinio bėgio pakylos nepakankamumas

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Projektuojant šias geležinkelio linijas, išorinio bėgio pakylos nepakankamumo vertės pasirinkimas apribojamas toliau pateiktoje lentelėje nurodytomis vertėmis, atsižvelgiant į didžiausią greitį, kuriuo leidžiama važiuoti geležinkelio linija:

| Greičio intervalas (km/h) | Ribinė vertė (mm) |

Greitųjų geležinkelių linijos | 250 ≤ V ≤ 300 | 100 |

300 < V | 80 |

Projektuojant leistinasis kreivės spindulys, kuris naudojamas išdėstymo plane, apibrėžiamas atsižvelgiant į pirmiau minėtus projektavimo elementus (išorinio bėgio pakyla kreivėse ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas).

Didesnes už pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytąsias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertes leidžiama taikyti geležinkelio linijose, kurias tiesiant privaloma laikytis labai griežtų topografinių apribojimų. Tos vertės yra nurodytos toliau nagrinėjamo dalyko specialioje dalyje.

Specialius mechanizmus (kėbulus kreipiančioji įranga) turintiems sąveikai užtikrinti tinkamiems greitųjų geležinkelių traukiniams geležinkelio linijomis, kurių spinduliai buvo nustatyti atsižvelgiant į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertes, galima leisti važiuoti ir tada, jeigu tų geležinkelio linijų spinduliai buvo nustatyti didesnėmis už nurodytąsias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertėmis tuo atveju, jeigu, taikant tas didesniąsias vertes, nebus nustatyti apribojimai kitiems sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams. Didžiausia išorinio bėgio pakylos vertė kiekvienoje sąveikai užtikrinti tinkamoje geležinkelio linijoje, jei tai yra specialius mechanizmus (be kita ko, traukiniai pakreipiamaisiais kėbulais) turintys traukiniai, nustatoma nacionalines taisykles taikant atitinkamo tipo traukiniui; taikoma vertė paskelbiama atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre. Suteikiant leidimą šiais traukiniais teikti paslaugas, taikomi riedmenų TSS reikalavimai.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios linijos

Projektinė išorinio bėgio pakyla kreivėse, kurią leidžiama taikyti eksploatuojamose modernizuotose geležinkelio linijose ir jungiamosiose geležinkelio linijose, apribojama, atsižvelgiant į didžiausią greitį, kuriuo leidžiama važiuoti geležinkelio linija, toliau pateiktoje lentelėje nurodytomis vertėmis:

| Greičio intervalas (km/h) | Ribinė vertė (mm) |

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos | V ≤ 160 | 160 |

160 < V ≤ 200 | 150 |

200 < V ≤ 230 | 140 |

230 < V < 250 | 130 |

Projektavimo metu leistinas kreivės spindulys, kuris naudojamas pateikiant planą, apibrėžiamas atsižvelgiant į pirmiau minėtus elementus (išorinio bėgio pakylą kreivėse ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumą).

Tas pačias vertes galima taikyti eksploatuojamose greitųjų geležinkelių linijose.

Didesnes už pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytąsias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertes leidžiama taikyti geležinkelio linijose, kurias tiesiant privaloma laikytis labai griežtų topografinių apribojimų. Tos vertės yra nurodytos toliau nagrinėjamo dalyko specialioje dalyje.

Specialius mechanizmus (kėbulus kreipiančioji įranga) turintiems sąveikai užtikrinti tinkamiems greitųjų geležinkelių traukiniams geležinkelio linijomis, kurių spinduliai buvo nustatyti, atsižvelgiant į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertes, galima leisti važiuoti ir tada, jeigu tų geležinkelio linijų spinduliai buvo nustatyti didesnėmis už nurodytąsias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertėmis tuo atveju, jeigu taikant tas didesniąsias vertes nebus nustatyti apribojimai kitiems sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams. Didžiausia išorinio bėgio pakylos vertė kiekvienoje sąveikai užtikrinti tinkamoje geležinkelio linijoje, jei tai yra specialius mechanizmus (be kita ko, traukiniai pakreipiamaisiais kėbulais) turintys traukiniai, nustatoma nacionalines taisykles taikant atitinkamo tipo traukiniui; taikoma vertė paskelbiama atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre. Suteikiant leidimą šiais traukiniais teikti paslaugas, taikomi riedmenų TSS reikalavimai.

Specialiai nutiestosios greitųjų geležinkelių eismui arba tos geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos tam eismui, geležinkelio linijos, kurioms būdingos specialios ypatybės

Jeigu atsižvelgiant į ypač griežtus topografinius apribojimus, geležinkelio linijos išdėstymo plane kreivės spinduliai yra tokie, kad negalima laikytis ankstesnėse dalyse nurodytų išorinio bėgio pakylos nepakankamumo verčių, šiai sąsajai galima taikyti aukštesnes vertes.

Minėtos didžiausios ribinės vertės pateikiamos šioje lentelėje:

| Greičio intervalas (km/h) | Didžiausia ribinė vertė (mm) |

Geležinkelio linijos, kurioms būdingos specialios ypatybės | V ≤ 160 | 180 |

160 < V ≤ 230 | 165 |

230 < V ≤ 250 | 150 |

250 < V ≤ 300 | 130 [1] |

Specialius mechanizmus (kėbulus kreipiančioji įranga) turintiems sąveikai užtikrinti tinkamiems greitųjų geležinkelių traukiniams geležinkelio linijomis, kurių spinduliai buvo nustatyti atsižvelgiant į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytas išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertes, tomis linijomis galima leisti važiuoti ir tada, jeigu tų geležinkelio linijų spinduliai buvo nustatyti didesnėmis už nurodytąsias išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumo vertėmis tuo atveju, jeigu taikant tas didesniąsias vertes nebus nustatyti apribojimai kitiems sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams. Didžiausia išorinio bėgio pakylos vertė kiekvienoje sąveikai užtikrinti tinkamoje geležinkelio linijoje, jei tai yra specialius mechanizmus (be kita ko, traukiniai pakreipiamaisiais kėbulais) turintys traukiniai, nustatoma nacionalines taisykles taikant atitinkamo tipo traukiniui; taikoma vertė paskelbiama atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre. Suteikiant leidimą šiais traukiniais teikti paslaugas, taikomi riedmenų TSS reikalavimai.

4.3.3.8. b) Atšakinių bėgių kelių iešmų išorinio bėgio pakylos nepakankamumas

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui ir jungiamosios geležinkelio linijos

Rengiant projektą atšakinių bėgių kelių didžiausias išorinio bėgio pakylos nepakankamumas – tai:

- 120 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos riedmenys važiuoja 30 km/h ≤ V ≤ 70 km/h greičiu,

- 105 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos riedmenys važiuoja 70 km/h < V ≤ 170 km/h greičiu,

- 85 mm, jei tai yra iešmai, per kuriuos riedmenys važiuoja 170 km/h < V ≤ 230 km/h.

Pirmiau nurodytoms vertėms galima taikyti 10 mm leistiną nukrypimą, jei tai yra geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, eksploatuojami iešmai.

4.3.3.9. Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse

Rato ir bėgio sąveika – tai pagrindinė geležinkelio riedmens dinaminę važiavimo elgseną apibūdinanti sąvoka. Ji todėl turi būti suprasta ir, be kitų tą sąvoką apibūdinančių parametrų, vienas – vadinamasis "rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse parametras" – yra ypač svarbus, nes leidžia pagal nustatytus reikalavimus įvertinti rato ir bėgio sąveiką tiesiajame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse.

Bėgiais važiuojančio nevarančiojo neinercinio aširačio, kurio pastovus greitis yra

, kinematinis judėjimas apibrėžiamas šia diferencine lygtimi:

2tan γ/e r

= 0

kur:

y skersinis bėgiu važiuojančio aširačio poslinkis,

e vėžės plotis,

r0 rato spindulys, kai aširatis nustatomas vėžės viduryje,

y ratų kūgiško profilio kampas.

Jeigu y yra nekintamas, tada šios diferencinės lygties sprendimas – tai sinusoidė, kurios bangos ilgis λ:

λ = 2π

r

e

Klingelio formulė.

Jeigu ratai nėra kūgiški, "rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse" – tai kūgiškus ratus turinčio aširačio, kurio skersinio poslinkio kinematinės bangos ilgis yra toks pats kaip ir pirmiau minėto aširačio (tačiau tik tiesiajame bėgių kelyje ir didelio spindulio kreivėse), kūgiškumo kampo (tan ye) liestinė.

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestose geležinkelio linijose rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse, atsižvelgiant į didžiausią eismo greitį, turi būti mažesnė už toliau pateiktoje lentelėje nurodytąsias ribines vertes:

Greičio intervalas (km/h) | Projektinė vertė | Naudojama eksploatuojant, atsižvelgiama į rato ir bėgio dilimą |

230 < V ≤ 250 | 0,25 | 0,30 |

250 < V ≤ 280 | 0,20 | 0,25 |

V > 280 | 0,10 | 0,15 |

Rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse netaikoma traukiniams su aširačiais, kurių ratai turi nepriklausomas pakabas.

Tų rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse verčių laikymasis, atsižvelgiant į ašies charakteristikas (riedmenų posistemio TSS 4.2.10 punkte rato profilis ir atstumas tarp važiuojamųjų rato paviršių) turi būti užtikrintas pagal nustatytus reikalavimus ir dokumentais pagrįstu tarpstočio kelio ir iešmų bėgių trijų toliau pateiktų parametrų pasirinkimu: vėžės pločio ir leistinųjų nuokrypų (4.3.3.10 punktas), bėgio pokrypio (4.3.3.11 punktas) ir bėgio galvutės profilio (4.3.3.12 punktas).

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Geležinkelio linijose, kurios buvo specialiai nutiestos greitojo geležinkelio eismui, rato ir bėgio sąveika tiesiose ir didelio spindulio kreivėse, atsižvelgiant į didžiausią eismo greitį, yra mažesnė nei toliau pateiktoje lentelėje nurodomos ribinės vertės:

NB.

Jei V ≤ 160 km/h, nenurodoma rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertė

Greičio intervalas (km/h) | Projektinė vertė | Naudojama eksploatuojant, atsižvelgiama į rato ir bėgio dilimą |

160 < V ≤ 200 | 0,30 | 0,40 |

200 < V ≤ 230 | 0,25 | 0,35 |

230 < V ≤ 250 | 0,25 | 0,30 |

4.3.3.10. Vėžė ir leistini nuokrypiai

Vėžė – tai tarp darbinių bėgių galvučių vėžės paviršių, 14,5 mm (± 0,5 mm) žemiau bėgio važiuojamojo paviršiaus išmatuotas atstumas.

Apskaičiuojant rato ir bėgio sąveiką tiesiose ir didelio spindulio kreivėse, kad būtų atsižvelgta į sąveikos taškų kitimą riedant ratui, vėžė laikoma slydimo vidurkiu, kuris išmatuojamas 100 m atkarpoje.

Projektiniai sudedamųjų dalių, t. y. bėgių, jų sąvaržų, ir kitų bėgio atramų, grupių tyrimai turi leisti, kad būtų galima nustatyti toliau pateiktas vėžės pločio vertes:

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestų pagrindinių geležinkelio linijų ir jose įrengtų iešmų bei kryžmių vidutinis vėžės plotis 100 m atkarpoje turi atitikti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus intervalus:

Greičio intervalas | Vidutinis vėžės plotis (mm) 100 m atkarpoje |

Teorinė etaloninė vertė | Eksploatuojama, tiesiame bėgių kelyje ir R > 10000 m. spindulio kreivėse | Eksploatuojama R ≤ 10000 m spindulio kreivėse |

230 km/h < V ≤ 250 km/h | 1435–1437 | 1433–1442 | 1433–1445 |

250 km/h < V ≤ 280 km/h | 1435–1437 | 1434–1440 | 1434–1443 |

V > 280 km/h | 1435–1437 | 1434–1440 | 1434–1443 |

Teorinė etaloninė vežės pločio vertė – tai atsižvelgiant į bėgių kelio, iešmo ir kryžmės tipą viešuosius užsakymus skiriančiosios įmonės arba infrastruktūros valdytojo pasirinkta projektinė vertė.

Eksploatuojamam bėgių keliui taikytinos vertės – tai didžiausios ribinės techninės priežiūros plano (4.2.3.2.2 punktas) vertės, kurios turi būti įdiegtos iš karto pradėjus eksploatuoti geležinkelio liniją. Jeigu būtina, pirmiau minėtosios vertės naudojamos eksploatuojamo bėgių kelio rato ir bėgio sąveikai tiesiose ir didelio spindulio kreivėse apskaičiuoti.

Šį elementą galima pakeisti kartu su "bėgio pokrypio" (4.3.3.11 punktas), "bėgio galvutės profilio" (4.3.3.12 punktas) ir "ašies charakteristikų" (riedmenų posistemio TSS 4.2.10 punktas) elementais pagal pastariesiems elementams nustatytus reikalavimus.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Pirmiau nurodytosios specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestų geležinkelio linijų vėžės pločio 100 m atkarpoje tos pačios specifikacijos taikomos geležinkelio linijoms, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, kuris vyksta 230 km/h arba didesniu greičiu. Jei tai yra geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, kuris vyksta mažesniu nei 230 km/h arba 230 km/h greičiu, to elemento vertė nėra apibrėžiama.

Eksploatavimo reikalavimams, kuriuos būtina vykdyti atliekant techninę šio elemento priežiūrą, taikomos 4.2.3.2.2 punkto nuostatos (Techninės priežiūros planas) dėl eksploatuojant privalomų naudoti leistinųjų nuokrypų.

4.3.3.11. Bėgio pokrypis

Bėgio pokrypis – tai kampas tarp prie bėgio atramos pritvirtinto bėgio naujo profilio simetrijos ašies ir bėgio važiuojamojo paviršiaus statmens.

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Jei tai yra geležinkelio linijos ruožai, kuriuose eismas vyksta mažesniu nei 280 km/h arba 280 km/h greičiu, leidžiama taikyti 1 : 20 bei 1 : 40 (1/20 ir 1/40) bėgio pokrypį (vardinė vertė 0,05–0,025, atsižvelgiant bėgių kelio tiesimo komponentų pasirinkimą) ir 0,010 bėgių kelio tiesimo leistiną nuokrypį, pradedant eksploatuoti geležinkelio liniją.

Jei tai yra geležinkelio linijos ruožai, kuriuose eismas vyksta didesniu nei 280 km/h greičiu, bėgių kelias paprastai tiesiamas taikant 1/20 bėgio pokrypį, kuris užtikrina, kad riedmenų posistemio TSS nurodyti rato profiliai atitiktų numatytas rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse vertes.

Vis dėlto, bėgių kelią galima tiesti taikant ne 1/20, o infrastruktūros valdytojo pasiūlytą kitą bėgio pokrypį, dėl kurio gali tekti priimti naujas elementų "bėgio galvutės profilis" (4.3.3.12 punktas), vėžės plotis (4.3.3.10 punktas) ir ašies charakteristikos (riedmenų posistemio TSS 4.2.10 punktas) specifikacijas. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad nauja sistema rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse (4.3.3.9 punktas) požiūriu yra suderinama su riedmenų posistemio TSS nustatytais rato profiliais.

Pastaruoju atveju infrastruktūros posistemio TSS, susitarus su Europos geležinkelio sąveikos asociacijos (AEIF) riedmenų posistemio TSS grupe, turi būti pakeistos, kad būtų įtrauktos naujos vertės ir leistini jų nuokrypiai.

Jei tai yra specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestų geležinkelio linijų, kuriomis riedmenys važiuoja 250 km/h arba lėčiau, tam tikrų ruožų iešmai ir kryžmės, leidžiama tiesti bėgius be pokrypio, jeigu tie bėgiai būtų tiesiami tik geležinkelio linijos ruožų, kuriuose riedmenys važiuotų didesniu nei 200 km/h greičiu, iešmų ir kryžmių zonose.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, pirmiau pateiktoje dalyje nustatyti geležinkelio linijos 280 km/h arba mažesniam greičiui reikalavimai taikomi tarpstočio keliui.

Geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, iešmuose ir kryžmėse leidžiama tiesti bėgius be nuokrypio tik iešmų ir kryžmių zonose.

4.3.3.12. Bėgio galvutės profilis

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui ir jungiamosios geležinkelio linijos

Bėgio galvutės profilis bėgio darbo brėžinyje apibrėžiamas kaip apskritimų seka, sudaranti tolydžią kreivę; bėgio galvutei dylant, ši kreivė kinta, ir jai būdinga tendencija įgauti pastovią formą, kurią galima išmatuoti tik labai tiksliais rato ir bėgio sąveikos tiesiose ir didelio spindulio kreivėse nustatymo metodais.

Bėgio galvutės profilis – tai atsižvelgiant į bėgio galvutės vertikalią ašį 1/20 ir 1/17,2 kampu pakreipta bėgio galvutės krašto šoninė plokštuma, iš čia viršutinio paviršiaus link 12,7 arba 13 mm ir tada 80 bei 300 mm spindulio kreivių seka iki bėgio galvutės vertikalios ašies.

Šis bėgių kelio sudedamąją dalį aprašantis elementas yra apibūdintas 5 skirsnyje, "sudedamosios sąveikos dalys" (5.2.1 punkte).

Šią ypatybę galima pakeisti kartu su "bėgio pokrypio" (4.3.3.11 punktas), "vėžės pločio" (4.3.3.10 punktas) ir "ašies charakteristikų" (riedmenų posistemio TSS 4.2.10 punktas) elementais ir pagal pirmiau pateiktoje dalyje nustatytus bėgio pokrypio reikalavimus.

4.3.3.13. Vertikalios inžinerinių statinių apkrovos

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui ir jungiamosios geležinkelio linijos

Atliekant naujų geležinkelio linijų inžinerinių statinių projektinius apskaičiavimus, naudojamos ENV 1991-3 standarto 6.3 punkte nustatytų apkrovos modelių vertikalios apkrovos.

Siekiant, kad būtų užtikrintos inžinerinių statinių dinaminės charakteristikos atsižvelgiant į dabartinį arba būsimą eismą, tų statinių apskaičiavimai turi būti atlikti, naudojant dešimt etaloninių traukinių (žr. šių TSS I priedą), kurių sąstatas vadinamas universaliuoju dinaminiu traukiniu (TDU). Tilto konstrukcijos kiekvienoje angoje (ar jos sudedamųjų dalių) viduryje (ar tų dalių elementuose) išmatuotas visų etaloninių traukinių pagreitis turi būti mažesnis už priimtinąjį pagreitį (t. y. 0,35 g, jei tai yra balastą turintis bėgių kelias ir 0,5 g, jei tai yra bėgių kelias be balasto); vidurinės tilto angos įlinkis turi būti mažesnis nei leistinas įlinkis (EN 1991-3 standarto G priedas).

Atliekant šiuos patikrinimus naudojamas 0 km/h ir 1,2 V km/h greičio intervalas (V – potencialus greitis, kuriuo leidžiama važiuoti geležinkelio linija).

Galima parengti pačių pavojingiausių iš tų traukinių parinkimo metodus, atsižvelgiant į tam tikram inžineriniam statiniui nustatytą greičio intervalą. Jei tai yra izostatiniai inžineriniai statiniai, pastariesiems paskirtiną traukinį galima parinkti, atsižvelgiant į Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) parengtą pavojingumo nustatymo metodą.

Patikrinimas turi užtikrinti, kad į apkrovos modelius, leidžiančius apskaičiuoti atsparumą ir deformacijas, būti įtrauktas universaliojo dinaminio traukinio poveikis. Jeigu to padaryti negalima, tada tuos apkrovos modelius turi pakeisti universalusis dinaminis traukinys.

Projektuojant apatinę bėgių kelio dalį, kad būtų laikomasi direktyvos 5 straipsnio 4 dalies, taip pat turi būti atsižvelgta į sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių sekcijų, kurioms galėtų būti leista važiuoti geležinkelio linija, technines charakteristikas (ašies apkrova, greitis).

4.3.3.14. Skersinės horizontalios inžinerinių statinių apkrovos

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui ir jungiamosios geležinkelio linijos

Apatinė bėgių kelio dalis turi būti suprojektuota taip, kad išlaikytų visų riedmenų, kurie galėtų važiuoti geležinkelio linija (techninio aptarnavimo riedmenys, greitųjų geležinkelių riedmenys ir kiti traukiniai) išcentrinių jėgų ir vinguriuojančio lokomotyvo sukuriamą horizontalią jėgą.

Atliekant projektinius naujų geležinkelio linijų apatinės bėgių kelio dalies skaičiavimus, atitinkamai turi būti naudojamos ENV 1991-3 standarto 6.5 punkte nustatytos horizontalios apkrovos, 6.5.1 punkte – "išcentrinės jėgos" ir 6.5.2 punkte – "vinguriuojančio lokomotyvo sukurtos jėgos".

Taikant 6.5.1 punktą (6)P, pakanka 71 (6.5.1(6)P(b) sumažintos apkrovos modelyje numatyto apskaičiavimo.

4.3.3.15. Išilginės inžinerinių statinių apkrovos

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui ir jungiamosios geležinkelio linijos

Projektuojant naujų geležinkelio linijų inžinerinius statinius, išilginės jėgos turi būti apskaičiuotos pagal ENV 1991-3 standarto 6.5 punkto specifikacijas, (remiamasi 6.5.3 ir 6.5.4.4 punktais). Taikant 6.5.3.4 punktą, turi būti atsižvelgta į pirmiau nustatytą apribojimą, kad greitųjų traukinių bendra masė neturi viršyti 1000 tonų, jei tai yra visas transporto riedmuo.

4.3.3.16. Bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas vertikalioms apkrovoms

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Bėgių kelias ir sudedamosios jo dalys įprastomis eksploatavimo sąlygomis bei tomis sąlygomis, kurias galima sukurti atliekant techninę priežiūrą, turi išlaikyti bent šių TSS 4.1.4 punkte nustatytas didžiausias vertikalias jėgas.

Tariama, kad yra laikomasi šio reikalavimo, jeigu yra vykdomi 5 skyriuje "Sudedamosios sąveikos dalys" nustatyti sudedamųjų bėgių kelio dalių – bėgių (5.2.1 punktas), bėgių sąvaržų (5.2.2 punktas), pabėgių ir kitų bėgių atramų (5.2.3 punktas) sudedamųjų sąveikos dalių – reikalavimai.

Galima naudoti kitus bėgių kelio sudedamųjų dalių arba viršutinės bėgių kelio konstrukcijos tipus, jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas atliktu techninių ypatybių tyrimu įrodo, kad bėgių kelio konstrukcijos sistemos, kaip nustatyta, atsparumas vertikalioms apkrovoms yra lygiavertis tokiam atsparumui, kuris būtinas pirmiau minėtų jėgų poveikiui išlaikyti, arba viršija pastarąjį. Tą atsparumą galima įrodyti apskaičiavus skirtingų bėgių kelio sudedamųjų dalių (bėgių, pabėgių arba kitų bėgių atramų) apkrovą.

Pasirenkant bėgių kelio sudedamąsias dalis, kad būtų laikomasi direktyvos 5 straipsnio 4 dalies, taip pat turi būti atsižvelgta į sąveikai užtikrinti netinkamų traukinių sekcijų, kurioms galėtų būti leista važiuoti geležinkelio linija, technines charakteristikas (ašies apkrova, greitis).

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Jei tai yra pirmiau minėtas elementas, eksploatuojamų geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, reikalavimų yra laikomasi eksploatuojant ne sąveikai užtikrinti tinkamus, o kitus traukinius. Ankstesnėje dalyje ir 5 skyriuje nustatytų atitinkamų sudedamųjų sąveikos dalių reikalavimų tose geležinkelio linijose galima netaikyti.

Šio elemento techninės priežiūros ir remonto eksploatavimo metu reikalavimams taikomos 4.2.3.2.2 punkto nuostatos (Techninės priežiūros planas).

4.3.3.17. Bėgių kelio, iešmų ir kryžmių atsparumas skersinėms apkrovoms

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Bėgių kelias ir sudedamosios jo dalys įprastomis eksploatavimo sąlygomis bei tomis sąlygomis, kurias galima sukurti atliekant techninę priežiūrą, turi išlaikyti sąveikai užtikrinti tinkamų greitųjų geležinkelių riedmenų ir, jeigu reikia, kitų riedmenų sukeliamas didžiausias ribines skersines jėgas. Šis apribojimas – tai vienas iš naujai suformuluotą rato ir bėgio sąveiką apibrėžiančių parametrų, kurio nustatoma ši vertė:

=

P

3

, čia P – riedmenų, kuriems leidžiama važiuoti geležinkelio linija, didžiausia ašies apkrova.

Jeigu laikomasi 7.3 punkto reikalavimų, laikoma, kad šį reikalavimą atitinka:

- bebalastis bėgių kelias,

- balastą turintis bėgių kelias, jeigu taip pat laikomasi trijų toliau pateiktų reikalavimų:

1) tarpstočio kelio sudedamosios dalys ir iešmai bei kryžmės, išskyrus faktinius iešmus ir kryžmes, atitinka 5 skyriuje "Sudedamosios sąveikos dalys" pateiktus bėgių (5.2.1 punktas), bėgių sąvaržų (5.2.2 punktas), pabėgių ir kitų bėgio atramų (5.2.3 punktas) sudedamųjų sąveikos dalių reikalavimus;

2) greitųjų geležinkelių eismui naudojami pagrindiniai bėgių keliai yra nutiesti tik ant gelžbetoninių pabėgių, išskyrus ne ilgesnius nei 10 m ruožus, kuriuos skiria bent 50 m atstumas;

3) kilometro ilgio bėgių kelio ruože bėgis yra pritvirtintas bent 1600 bėgių sąvaržomis.

Galima naudoti kitus bėgių kelio sudedamųjų dalių arba bėgių kelio tipus, jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas atliktu techninių ypatybių tyrimu įrodo, kad bėgių kelio konstrukcijos sistemos, kaip nustatyta, atsparumas skersinėms apkrovoms yra lygiavertis tokiam atsparumui, kuris būtinas pirmiau minėtų didžiausių ribinių skersinių jėgų poveikiui išlaikyti, arba viršija pastarąjį. Tą atsparumą galima įrodyti atliekant atsparumo skersinėms apkrovoms bandymą. Šiuo atveju atitiktis įvertinama pagal 6.2 punkte pateiktas nuostatas.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, jungiamosios geležinkelio linijos, stotyse tiesiami bėgių keliai, bėgių keliai į stovynę ir depo bėgių keliai

Jei tai yra pirmiau minėtas elementas, eksploatuojamų geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, jungiamųjų geležinkelio linijų, stotyse tiesiamų bėgių kelių, bėgių kelių į stovynę ir depo bėgių kelių reikalavimų yra laikomasi eksploatuojant ne sąveikai užtikrinti tinkamus, o kitus traukinius. Ankstesnėje dalyje ir 5 skyriuje nustatytų atitinkamų sudedamųjų sąveikos dalių reikalavimų tose geležinkelio linijose galima netaikyti.

Eksploatavimo reikalavimams, kurių būtina laikytis atliekant šio elemento techninę priežiūrą, taikomos 4.2.3.2.2 punkto nuostatos (Techninės priežiūros planas).

4.3.3.18. Geometrinė bėgių kelio kokybė

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Bėgių kelio geometrijos parametrų – išilginio bėgių kelio profilio, skersinio bėgių kelio profilio, bėgių kelio tiesinimo/lyginimo ir vėžės pločio – defektai neturi viršyti toliau nurodytų apribojimų:

Pastaba:

kokybės norma Nr. 1 nėra taikoma

Leistinas ruožo greitis km/h | Kelio tiesinimas/lyginimas | Išilginis kelio profilis |

Kokybės lygio vertės (mm) | Kokybės lygio vertės (mm) |

Kokybės norma Nr. 1 | Kokybės norma Nr. 2 | Kokybės norma Nr. 1 | Kokybės norma Nr. 2 |

Absoliuti didžiausia vertė Δy0max ir Δz0max (vidutinė : maksimali)

v ≤ 80 | 12 | 14 | 12 | 16 |

80 < v ≤ 120 | 8 | 10 | 8 | 12 |

120 < v ≤ 160 | 6 | 8 | 6 | 10 |

160 < v ≤ 200 | 5 | 7 | 5 | 9 |

200 < v ≤ 300 | 4 | 6 | 4 | 8 |

Standartinis nuokrypis Δy0σ ir Δz0σ

v ≤ 80 | 1,5 | 1,8 | 2,3 | 2,6 |

80 < v ≤ 120 | 1,2 | 1,5 | 1,8 | 2,1 |

120 < v ≤ 160 | 1,0 | 1,3 | 1,4 | 1,7 |

160 < v ≤ 200 | 0,8 | 1,1 | 1,2 | 1,5 |

200 < v ≤ 300 | 0,7 | 1,0 | 1,0 | 1,3 |

- jei tai yra išilginis bėgių kelio profilis ir kelio tiesinimas/lyginimas: pirmiau nustatytos kokybės normos Nr. 3 vertės (jei tai yra absoliuti didžiausia vertė Δy0max ir Δz0max, kokybės norma Nr. 3 apibrėžiama kaip kokybės norma Nr. 3 = 1,3 × kokybės normos Nr. 2),

- jei tai yra bėgių kelio persimetimas: kai V > 160 km/h, bėgių kelio persimetimo apribojimas yra 5 mm/m, o kai V ≤ 160 km/h, tas parametras yra 7 mm/m, jeigu matuojama 3 m atkarpoje,

- jei tai yra 100 m ruožo vidutinis vėžės plotis, šio dokumento 4.3.3 punkto vėžės pločio dalyse (4.3.3.10 punkte) skirtingiems eksploatavimo lygiams nurodytos vertės.

Tuo atveju, jeigu nėra viršyta jokia iš šių verčių, turi būti nustatyti greičio apribojimai.

Eksploatavimo reikalavimams, kurių būtina laikytis atliekant šio elemento techninę priežiūrą, taikomos 4.2.3.2.2 punkto nuostatos (Techninės priežiūros planas) dėl eksploatuojant privalomų naudoti leistinųjų nuokrypų.

4.3.3.19. Iešmai ir kryžmės: iešmų ir kryžmių bėgio profilis

(informacija oficialiam naudojimui)

4.3.3.20. Iešmai ir kryžmės: funkciniai reikalavimai

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Iešmų ir bukųjų kryžmių smailės bei slankiosios šerdys privalo turėti fiksavimo ir užrakinimo priemones.

Tiestinose greitųjų geležinkelių linijose, kuriomis riedmenys važiuotų 280 km/h arba didesniu greičiu, iešmai ir kryžmės turi būti įrengiamos su slankiosiomis šerdimis. Ateityje tiestinuose greitųjų geležinkelių linijos ruožuose ir tų linijų jungiamosiose geležinkelio linijose, kuriomis riedmenys važiuotų mažesniu nei 280 km/h greičiu, galima naudoti iešmus ir kryžmes su neslankiosiomis šerdimis.

Tų iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus:

Apibrėžimas | Vardinis matmuo (mm) | Leistinoji bėgių kelio tiesimo (mm) | Leistinas eksploatavimo nuokrypis (mm) |

1 | 2 | 3 | 4 |

Kryžmės vėžė: A1, A2, A3, A4 | 1 435 | + 2 – 1 | + 5/– 2 [3] |

Iešmo griovelio plotis | 40 [2] | + 0,5 – 0,5 | [2] |

Gretbėgio vėžė: C1, C2, C3, C4 | 1 395 | + 0,5 – 0,5 | ≥ 1393 |

Atstumas tarp gretbėgių: B1, B2 | 1 355 [2] | ≤ 1356 | ≤ 1356 |

Pernelyg didelis gretbėgio aukštis H | iešmai: 0 ≤ H ≤ 60 kryžmės: 45 ≤ H ≤ 60 | + 2 – 1 | + 10 |

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Taikomi tik pirmiau minėtoje dalyje nurodyti funkciniai matmenys ir atstumai.

Eksploatavimo reikalavimams, kurių būtina laikytis, atliekant šio elemento techninę priežiūrą, taikomos 4.2.3.2.2 punkto nuostatos (Techninės priežiūros planas) dėl eksploatuojant privalomų naudoti leistinų nuokrypių.

4.3.3.21. Bėgių kelio, iešmų ir bėgių sankryžų atsparumas stabdymo ir pagreičio jėgoms

Sudedamosios infrastruktūros dalys turi būti tinkamos riedmenų stabdymo ir jiems pagreitį suteikiančiomis jėgomis sukuriamoms mechaninėms ir šiluminėms apkrovoms išlaikyti, kaip nustatyta toliau nurodytais sąveikos užtikrinimo kriterijais (jie nustatyti riedmenų posistemio TSS).

Mechaninio stiprumo sąlygos

Visų stabdžių sistemų bendra stabdymo jėga per stabdymo etapus, kai naudojami didžiausi energijos kiekiai, ir bendros, suminės traukinio stabdymo jėgos bei viso traukinio masės santykio ir vidutinės didžiausios atskiros jėgos, kurią sukuria kiekvienas ašį turintis elementas (vežimėlis arba kreipiamasis vežimėlis) ir to elemento masės santykio požiūriu neturi sukurti didesnio nei 2,5 m/s2 lėtėjimo pagreičio (stabdymo jėgos ir riedmenų masės santykis).

Šiluminis režimas

Nuo rato ir bėgio sankybio nepriklausančios stabdžių sistemos, kurios kinetinę energiją išsklaido bėgiui perduodamos šilumą [4], neturi sukurti didesnių stabdymo jėgų nei:

- 1 atvejis: 360 kN traukiniui (iš vieno arba daugiau kaip vieno elemento sudarytos traukinių sekcijos), jei tai yra avarinis stabdymas,

- 2 atvejis: infrastruktūros valdytojas, jeigu traukinys stabdomas kitais atvejais, pvz., įprastas eksploatacinis stabdymas (greičiui sumažinti) arba nepakopinis stabdymas (riedmuo visiškai sustabdomas) ar pakopinis stabdymas (reguliuojamas riedmens važiavimo greitis), stabdžio naudojimą ir atsižvelgiant į pastarąsias sąlygas leistiną didžiausią stabdymo jėgą, kol bus paskelbta atitinkama Europos specifikacija arba standartas, nustato kiekvienoje sąveikai užtikrinti tinkamoje geležinkelio linijoje. Šios sąlygos paskelbiamos atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre.

Traukinių, tinkamų sąveikai užtikrinti, stabdžių sistemos sureguliuojamos taip, kad atitiktų pirmiau pateiktas vertes, kurios nustatytos riedmenų posistemio TSS 4.2.15 punkte.

Bėgio temperatūros padidėjimas priklauso ne tik nuo pirmiau aprašytų stabdymo jėgų, bet taip pat nuo to, kiek kartų tame pačiame bėgių kelio ruože buvo įjungtas pakopinis stabdymas, ypač jei tai yra du pastarieji aprašyti atvejai. Atitinkamos geležinkelio linijos ruože infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į vietines klimato sąlygas, nustato toliau B priede aprašytą leistinąjį stabdymo jėgos lygį.

Taikydami pirmiau minėtus sąsajos kriterijus, infrastruktūros valdytojai taiko toliau pateiktas nuostatas:

A – Didžiausios stabdymo jėgos mechaninių sąlygų specifikacijos

Privalomas bėgių kelio patvarumas užtikrinamas šiomis nuostatomis:

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Mažiausias bėgio sąvaržos atsparumas išilginiam bėgio poslinkiui turi būti didesnis nei 9 kN, išskyrus tas "slankiąsias" bėgių sąvaržas, kurios specialiai skirtos užtikrinti, kad bėgiai išsiplėstų ant tiltų nutiestų bėgių galuose arba bėgių kelio išlyginamuosiuose prietaisuose.

Jeigu vykdomi šių TSS 7.3 punkto reikalavimai, tariama, kad šio reikalavimo yra laikomasi, jei yra vykdomi 5 skyriuje "Sudedamosios sąveikos dalys" nustatyti sudedamųjų bėgių kelio dalių – bėgių (5.2.1 punktas), bėgių sąvaržų (5.2.2 punktas), pabėgių ir bėgių kitų atramų taškų (5.2.3 punktas) sudedamųjų sąveikos dalių – reikalavimai.

Galima naudoti kitus bėgių kelio sudedamųjų dalių arba viršutinės bėgių kelio konstrukcijos tipus, jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas atliktu techninių ypatybių tyrimu įrodo, kad bėgių kelio visos konstrukcijos, kaip nustatyta, atsparumas išilginėms apkrovoms yra lygiavertis tokiam atsparumui, kuris būtinas pirmiau minėtoje dalyje aprašytoms išilginėms jėgoms, kurios sukuriamos esant tam tikroms mechaninio stiprumo sąlygomis ir šiluminiam režimui, išlaikyti arba viršija pastarąjį. Tą atsparumą galima įrodyti pagal taikytiną Europos specifikaciją arba CEN standartą atliekant atsparumo išilginėms apkrovoms bandymą. Šiuo atveju atitiktis įvertinama pagal 6.2 punkte pateiktas nuostatas.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui

Jei tai yra pirmiau minėtas elementas, eksploatuojamų geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, reikalavimų yra laikomasi eksploatuojant ne sąveikai užtikrinti tinkamus, o kitus traukinius. Ankstesnėje dalyje ir 5 skyriuje nustatytų atitinkamų sudedamųjų sąveikos dalių reikalavimų tose geležinkelio linijose galima netaikyti.

B – Nuo rato ir bėgio sankybio nepriklausančios stabdžių sistemos sukurtos didžiausios stabdymo jėgos šiluminio režimo specifikacijos

Bėgio temperatūros padidėjimas priklauso ir nuo riedmenų faktorių, ir atitinkamos geležinkelio linijos ypatybių (pvz., vietinio klimato ir privalomų stabdymo sąlygų), taikomos šios nuostatos:

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

- Visose transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo geležinkelio linijose infrastruktūros valdytojas avariniam stabdymui leidžia naudoti pirmiau nurodytų tipų stabdžius (pirmas atvejis). Pirmiau minėtame A skirsnyje bei 4.3.3.17 punkte aprašytos viršutinės bėgių kelio konstrukcijos ypatybės užtikrina, kad įprastomis sąlygomis būtų galima laikytis šio reikalavimo.

- Kiekvienoje transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo geležinkelio linijoje infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į specialias vietines ypatybes, nustato leistinas sąlygas, kuriomis stabdžius galima naudoti antruoju atveju, ir tos sąlygos – tai:

- draudimas šio tipo stabdžius naudoti antruoju atveju: leidžiama stabdyti tik avariniais stabdžiais,

- išlyga, pagal kurią tokias stabdžių sistemas galima naudoti atsižvelgiant į pirmiau minėto skirsnio apribojimus.

Jeigu visos pagreitį suteikiančios jėgos yra mažesnės už stabdymo jėgas, nenustatoma jokių specialių reikalavimų, išskyrus visus projektinės apkrovos variantų derinius, kurie privalomi projektuojant inžinerinius statinius (4.3.3.13).

4.3.3.22. Bėgių kelio standumas

Siekiant, kad būtų sumažintos vertikalios dinaminės jėgos, kuriomis ratai veikia bėgius, bėgių kelio standumas turi būti apribotas tinkamais bėgių padėklais.

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

- Bėgio sąvaržų, kuriomis jis tvirtinamas prie gelžbetoninių pabėgių, padėklų dinaminis standumas neturi būti didesnis nei 600 MN/m.

- Bebalasčio bėgių kelio bėgių padėklų bendras dinaminis standumas neturi būti didesnis nei 150 MN/m.

Jeigu vykdomi šių TSS 7.3 skirsnio reikalavimai, tariama, kad šio reikalavimo yra laikomasi, jeigu vykdomi 5 skyriuje "Sudedamosios sąveikos dalys" nustatyti bėgių sąvaržų sudedamųjų sąveikos dalių (5.2.2 punktas) reikalavimai.

Galima naudoti kitus bėgių kelio sudedamųjų dalių arba viršutinės bėgių kelio konstrukcijos tipus, jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba infrastruktūros valdytojas atliktu techninių ypatybių tyrimu įrodo, kad bėgių kelio visos konstrukcijos, kaip nustatyta, dinaminis standumas yra lygiavertis pirmiau nurodytajam bebalasčio bėgių kelio standumui arba jį viršija. Šiuo atveju atitiktis įvertinama pagal 6.2 punkte pateiktas nuostatas.

Geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Jei tai yra pirmiau minėtas elementas, eksploatuojamų geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, reikalavimų yra laikomasi eksploatuojant ne sąveikai užtikrinti tinkamus, o kitus traukinius. Ankstesnėje dalyje ir 5 skyriuje nustatytų atitinkamų sudedamųjų sąveikos dalių reikalavimų tose geležinkelio linijose galima netaikyti.

4.3.3.23. Šoninio vėjo poveikis

Sąveikai užtikrinti tinkami riedmenys yra suprojektuoti taip, kad riedmenų apvirtimo arba nuvažiavimo nuo bėgių saugos kriterijai tebegaliotų vėjui pučiant didžiausiu greičiu, kuris nustatytas taikytinose Europos specifikacijose arba CEN standartuose, į riedmenis iš šono.

Kiekviena valstybė narė visose sąveikai užtikrinti tinkamose geležinkelio linijose nustato riedmenims ir infrastruktūrai taikytinas taisykles, turinčias užtikrinti riedmenų stovumą pučiant šoniniam vėjui. Šios taisyklės turi būti paskelbtos atitinkamos sąveikai užtikrinti tinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros registre.

Jeigu pavienėse infrastruktūros, kuriai taikomos šios TSS, vietose kyla pavojus, kad atsižvelgiant į geografinę padėtį arba specialias vietines geležinkelio linijos ypatybes (pvz., jos aukštį virš aplinkinio žemės paviršiaus altitudės) gali kilti stipresnis vėjas, infrastruktūros valdytojas turi imtis būtinų priemonių eismo saugos lygiui išlaikyti, t. y.:

- pavienėse vietose sumažindamas traukinių greitį, galima laikinai tuo metu, kai kyla audrų pavojus,

- sumontuodamas atitinkamas traukinių sekcijas nuo šoninio vėjo apsaugančią įrangą,

- arba imdamasis būtinų veiksmų, kad riedmenys neapvirstų arba nenuvažiuotų nuo bėgių ir tuo tikslu sumontuodamas atitinkamus įtaisus.

4.3.3.24. Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Riedmenų posistemio TSS yra nurodyta, kad traukiniuose turi būti sumontuotos jų ašidėžių temperatūrą nustatančios sistemos.

Jeigu ašidėžių temperatūrą nustatanti įranga vis dėlto turi būti sumontuota bėgių kelyje, kad būtų nustatoma tų traukinių, kuriuose kol kas nesumontuotos pirmiau minėtos sistemos, arba geležinkelio linija važiuojančių kitų tipų traukinių įkaitusios ašidėžės, ta įranga turi būti suderinama su sąveikai užtikrinti tinkamomis greitųjų geležinkelių traukinių sekcijomis arba turi būti užtikrinta, jog ji būtų suderinama. Pro tuos prietaisus pravažiavus sąveikai užtikrinti tinkamoms traukinių sekcijoms neturi būti perduoti tariami pavojaus signalai, į kuriuos atsižvelgiant tektų sustabdyti greitųjų geležinkelių traukinius arba sumažinti jų važiavimo greitį.

Laikinosios priemonės, kurių gali tekti imtis, kad būtų užtikrintas pirmiau minėtas suderinamumas, nurodytos 7 skyriuje "Įgyvendinimas".

4.3.3.25. Prieiga prie geležinkelio linijos įrangos ir įsibrovimas į ją

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestose geležinkelio linijose, kuriomis riedmenys važiuoja 300 km/h arba didesniu greičiu, greta bėgių kelio turi būti įrengtos apsaugos, kad būtų užkirstas kelias nepageidautinai prieigai ar įsibrovimui bent tose vietose, kuriose tų veiksmų sukeltas pavojus būtų laikomas nepriimtinu.

Siekiant, kad būtų apribotas kelių transporto priemonių susidūrimo su sąveikai užtikrinti tinkamais traukiniais pavojus, tiestinose greitųjų geležinkelių linijose neturi būti numatytos vienalygės geležinkelio pervažos, kuriomis būtų leista važiuoti kelių transporto priemonėms. Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosiose geležinkelio linijose infrastruktūros valdytojas arba jo atstovas vienalygėms automobilių kelių pervažoms taiko nacionalines reguliavimo nuostatas ir susijusias nuostatas, kurios tinkamos susidūrimams su kelių transporto priemonėms apriboti, kaip yra nustačiusi valstybė narė. Tose nacionalinėse taisyklėse turi būti atsižvelgta į riedmenų posistemio TSS 4.1.7 b punkte ir A priede nustatytas atsparumo smūginei apkrovai charakteristikas.

Kitų priemonių, užkertančių prieigą prie geležinkelio linijos infrastruktūros ir nepageidautinam asmenų arba riedmenų įsibrovimui į tą infrastruktūrą, imamasi pagal už geležinkelio linijos eksploatavimą atsakingos valstybės narės nacionalines taisykles.

4.3.3.26. Keleivių peronai

Specialiai greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos

Keleiviams neturi būti įmanoma patekti į peronų vietas, esančias prie bėgių kelių, kuriais 250 km/h arba didesniu greičiu gali važiuoti traukiniai, išskyrus tą atvejį, jeigu traukiniai turi sustoti, ir tuo tikslu:

- ribojamas greta peronų esančiais bėgių keliais važiuojančio traukinio greitis,

- įrengiami užtvarai arba bet kokie kiti prieigą prie greta bėgių kelių esančias vietas apribojantys prietaisai.

Jeigu vykdomi 7.3 punkto reikalavimai, leidžiama įrengti 550 mm arba 760 mm aukščio peronus; jei tai yra tam tikras projektas, pagal kurį specialiai tiesiama greitųjų geležinkelių linija, nustatomas vienodas visų tos linijos stotyse, kuriose sustoja greitųjų geležinkelių eismo traukiniai, įrengtų peronų aukštis.

Leistinosios nuokrypos, remiantis vardiniu bėgių kelio ir perono santykiniu išdėstymu:

- perono aukštis virš važiuojamojo paviršiaus, statmenai važiuojamajam paviršiui – 30 mm/+ 0 mm,

- atstumas nuo perono krašto iki bėgių kelio vidurio, lygiagrečiai važiuojamajam paviršiui: – 0 mm/+ 50 mm.

Perono vietose, į kurias leidžiami keleiviai, visa įranga, kuria jie gali naudotis, turi būti suprojektuota taip, kad būtų pašalinta sužalojimo elektros srove nepriimtina rizika. Jeigu 7.3 punkte nenurodyta kitaip, tai įrangai taikomos standarto EN 50 122-1 4 ir 5 skyriuose nurodytos viešųjų vietų nuostatos.

Stočių, kuriose sustoja sąveikai užtikrinti tinkami traukiniai, peronai turi būti pritaikyti, kad neįgalieji galėtų įlipti į traukinius ir išlipti iš jų. Atitinkamų Europos specifikacijų arba standartų nuostatos, skirtos tarpmiestinio geležinkelio tinklų visuotinai prieinamiems keleivių peronams, pirmiausia taikomos šiems dalykams:

- grindų dangoms ir paviršiaus geometrijai, kuri turi leisti, kad būtų galima lengvai stumti vaikišką sulankstomą kėdutę ant ratelių ir invalidų vežimėlį,

- laukimo ir poilsio zonoms su lengvai prieinamomis kėdėmis ir patalpą invalidų vežimėliams laikyti,

- regimosios ir girdimosios informacijos pateikimo keleiviams sistemoms, kurios turi būti tokios, kad tą informaciją lengvai suprastų regėjimo arba klausos negalią turintys žmonės.

Eksploatuojamos greitųjų geležinkelių linijos, tos linijos, kurios buvo modernizuotos, siekiant jas pritaikyti greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamosios geležinkelio linijos

Išskyrus specialius 7.3 punkte aprašytus atvejus, ankstesnėje dalyje pateiktos nuostatos eksploatuojamų stočių, kuriose sustoja sąveikai užtikrinti tinkami greitieji traukiniai, peronams palaipsniui taikomos 7 skyriuje aprašytomis įgyvendinimo procedūromis.

Perono aukščiai turi atitikti greitųjų geležinkelių linijai, kurios pagrindinė prieiga yra atitinkamos geležinkelio linijos, kurios buvo modernizuotos, ir jungiamosios geležinkelio linijos, nustatytą vertę.

Jeigu atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neužtikrinama lengva prieiga neįgaliesiems keleiviams, geležinkelio įmonė neįgaliesiems turi numatyti pagalbos priemones, kurios aprašomos atitinkamos geležinkelio linijos "Infrastruktūros registre", kad keleiviai būtų informuoti apie jas priemones. Tos priemonės – tai:

- mobilieji laiptai, kuriais įlipama į traukinį ir išlipama iš jo,

- keliamosios platformos.

4.3.3.27. Greitųjų geležinkelių linijų požeminės stotys

Požeminėse ir kitose uždaroje erdvėje įrengtose stotyse turi būti užtikrinta, kad žmonės nepatirtų pavojingo slėgio arba sūkuriuoto srauto padarinių, kuriuos sukuria riedmenų posistemio TSS nurodytu greičiu važiuojantys traukiniai.

Slėgio poveikis susidaro dėl slėgio pokyčio, kurį požeminių stočių prieigos koridorių uždarose erdvėse sukelia riedmenys, taigi pagal šio dokumento pirmiau minėto elemento "žemiau žemės paviršiaus atliekami darbai (tuneliai ir atviruoju būdu pastatyti požeminiai statiniai" (4.3.3.6 punktas) reikalavimus tos erdvės laikytinos tuneliais.

Keleivius stotyse galintys veikti oro srautai būna dviejų rūšių. Tiesioginis šalia perono važiuojančių traukinių sukelto sūkuriuoto srauto poveikis peronui yra priimtinas, atsižvelgiant į pirmiau minėtame elemente "keleivių peronai (4.3.3.26 punktas) nustatytą traukinio greičio ribojimą. Kita vertus, slėgio pokyčiai iš uždarųjų erdvių, kuriomis važiuoja traukiniai, gali pasklisti į kitas stoties erdves, ir tie pokyčiai gali sukelti stiprius oro srautus, kurie keleiviams būtų pavojingi."

Kadangi kiekvienai požeminei stočiai būdingos specialios ypatybės, negalima parengti vienodų taisyklių pirmiau minėtam poveikiui kiekybiškai apibūdinti. Dėl to tas poveikis turi būti nustatomas specialiu projekto tyrimu, išskyrus tą atvejį, jeigu stoties erdves nuo slėgio pokyčiais veikiamų erdvių galima atskirti tiesioginėmis su lauko oru sujungtomis angomis, kurių skerspjūvio plotas būtų lygus bent pusei įvažiavimo tunelio skerspjūvio ploto.

Jeigu neįrengiamos tos angos, turi būti atliktas parengtinis stoties tyrimas, kad keleivius galinčių veikti oro srautų greitis būtų apribotas žmonėms nepavojinga verte, kuri nustatoma atsižvelgiant į taikomus nacionalinius teisės aktus.

Keleiviams prieinamose požeminių stočių vietose esanti visa įranga, kuria jie gali naudotis, turi būti suprojektuota taip, kad būtų pašalinta sužalojimo elektros srove nepriimtina rizika. Jeigu 7.3 punkte nenurodyta kitaip, tai įrangai taikomos standarto EN 50 122-1 4 ir 5 skyriuose nurodytos viešųjų vietų nuostatos.

Apsaugos nuo gaisro reikalavimai yra aprašyti 4.2.3.1.3 punkte.

4.3.3.28. Viršutinės bėgių kelio konstrukcijos elektrinės charakteristikos

Viršutinė bėgių kelio konstrukcija, t. y. bėgiai, pabėgiai ir bėgių sąvaržos, nustatytomis sąlygomis turi būti tinkama perduoti:

- atgalinei traukos srovei tarp riedmens ir pastočių,

- kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio naudojamoms koduojamųjų bėgių grandinių elektros srovėms.

Kad būtų grąžinama traukos srovė, paprastai pakanka, jog būtų nurodyta šios sudedamosios bėgių kelio dalies bėgio plieno specifikacija. Tačiau bėgių kelias turi būti suderintas su visais atitinkamais elektros energijos tiekimo posistemio TSS reikalavimais, kurie yra nustatyti naudojamoms elektrifikuotoms geležinkelio linijoms.

Siekiant užtikrinti, kad būtų perduodamos koduojamųjų bėgių grandinių elektros srovės, kurios gali būti reikalingos tam tikroms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms, gali tekti tarp dviejų bėgių garantuoti tarp tikrą izoliacijos lygį. Ši charakteristika – tai bėgių sąvaržos funkcija. Skirtingų kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemų reikalavimas, atsižvelgiant į atliktinas funkcijas, gali skirtis, dėl to bėgių sąvaržai turi būti išduotas sertifikatas, jeigu ji įsigyjama kaip sudedamoji sąveikos dalis, arba bėgių sąvaržos, jeigu ji – viena iš integruotų sudedamųjų infrastruktūros posistemio dalių – turi būti patikrintas deklaruotas izoliacijos koeficientas, kurį pirmu atveju nustato gamintojas, o antru – paskelbtoji įstaiga, įvertinanti, ar užtikrinama bėgių sąvaržos pirmiau minėtos ypatybės sąsaja su pasirinkta kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema.

Šios bėgių sąvaržos ypatybės privalomos charakteristikos ir įvertinimo procedūros yra nustatytos "bėgio sąvaržų" sudedamųjų sąveikos dalių 5 ir 6 skyriuose.

5. SUDEDAMOSIOS SĄVEIKOS DALYS

5.1. SUDEDAMŲJŲ SĄVEIKOS DALIŲ APIBRĖŽIMAS

Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:

sudedamosios sąveikos dalys – tai "bet koks neskaidomas elementas, jų grupė, įrangos blokas ar užbaigtas agregatas, sujungti su posistemiu ar skirti, kad būtų sujungti su juo, nuo kurių tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveika".

Sudedamosios sąveikos dalys yra aptariamos atitinkamomis Direktyvos 96/48/EB nuostatomis ir įtrauktos į šių TSS A priede pateiktus sąrašus.

Sudedamosioms sąveikos dalims taikomos specifikacijos, kurios apibūdinamos eksploatacinių charakteristikų reikalavimais. Atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti įvertinimas būtų atliekamas vykdant eksploatacinių charakteristikų reikalavimų patikrinimą, per kurį būtų tiriamos sudedamųjų sąveikos dalių sąsajos, o konceptualiosios arba aprašomosios charakteristikos būtų naudojamos tik išimtiniu atveju. Jeigu būtina, toliau aprašytų sudedamųjų sąveikos dalių specifikacijos remiasi Europos specifikacijomis, kurias Komisijos prašymu parengė Europos standartizacijos institucijos: Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI); jeigu specifikacijos rengiamos kaip sudedamųjų sąveikos dalių specifikacijos, jas galima parengti, remiantis eksploatacinių charakteristikų reikalavimais ir, išskirtiniu atveju, atsižvelgiant į aprašymus.

5.2. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO SUDEDAMŲJŲ SĄVEIKOS DALIŲ APRAŠYMAS

Šioje TSS toliau pateikti sąveikos elementai – pavienės bėgių kelio sudedamosios dalys arba atskiri įrangos blokai – laikomi "sudedamosiomis sąveikos dalimis". Dėl to sąveikai užtikrinti tinkamos geležinkelio linijos kiekviena sudedamųjų sąveikos dalių grupė, apimanti visas toliau išvardytas sudedamąsias dalis ar jų dalį, turi atitikti specifikacijas, kurios taikomos kiekvienai naudojamai sudedamajai daliai:

- bėgis, (5.2.1 punktas: bėgio galvutės profilis ir bėgių plieno markė),

- bėgio sąvaržos (5.2.2 punktas),

- pabėgiai ir kitos bėgio atramos (5.2.3 punktas),

- iešmai ir kryžmės (5.2.4 punktas).

Toliau pateiktuose skirsniuose yra aprašytos kiekvienai iš tų sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

5.2.1. Bėgis

Atsižvelgiant į direktyvos IV priedo 2 dalį, sudedamajai sąveikos daliai "bėgis" yra būdingos šios specifikacijos:

- bėgio galvutės profilis – tai, atsižvelgiant į bėgio galvutės vertikalią ašį, 1/20 ir 1/17,2 kampu pakreipta bėgio galvutės krašto šoninė plokštuma, iš čia viršutinio paviršiaus link 12,7 arba 13 mm ir tada 80 bei 300 mm spindulio kreivių seka iki bėgio galvutės vertikalios ašies,

- mažiausia bėgio masė turi būti didesnė nei 53 kg/m,

- bėgio plieno markė turi atitikti nustatytąją taikomame Europos standartizacijos komiteto (CEN) standarte.

Sudedamosios sąveikos dalies "Bėgis" specifikacijos remiasi nustatytomis charakteristikomis:

- jei tai yra tarpstočio geležinkelio linijos bėgiai:

- taikomos bėgio galvutės profilio specifikacijos nustatytos šių TSS K2 priede,

- taikomos bėgio plieno markės specifikacijos nustatytos šių TSS K1 priede,

- jei tai yra iešmams ir kryžmėms būdingi bėgiai:

- taikomos bėgio galvutės profilio specifikacijos – tai šių TSS L2 priede nustatytos priimtosios bėgių profilio specifikacijos,

- taikomos bėgio plieno markės specifikacijos – tai nustatytosios šių TSS L1 priede,

Sudedamosios dalies "Bėgis" specifikacijos išsamiai aprašytos ir jai taikytinų bandymo metodų aprašymas yra pateiktas TSS A priede.

Ar sudedamoji dalis "Bėgis" atitinka pirmiau minėtas specifikacijas, nustatoma pagal TSS 6.1 punkte pateiktas nuostatas.

5.2.2. Bėgio sąvaržos

Sudedamajai sąveikos daliai "bėgio sąvaržos" taikomos specifikacijos (nustatytos direktyvos IV priedo 2 dalyje), kuriose pateikiamas sudedamųjų dalių sąsajų apibrėžimas, tai:

- mažiausias atsparumas išilginiam bėgio poslinkiui bėgio sąvaržoje turi būti didesnis nei 9 kN, išskyrus "slankiąsias" bėgių sąvaržas ir bėgių kelio išlyginamuosius prietaisus,

- atsparumas ciklinei apkrovai turi bent atitikti Europos standartizacijos komiteto (CEN) standarte nustatytąjį pagrindinės geležinkelio linijos bėgių keliui (naudojama 70–80 kN bandymo apkrova atsižvelgiant į bėgio padėklo standumą),

- bėgio padėklo dinaminis standumas neturi būti didesnis nei 600 MN/m, jeigu bėgių sąvaržos tvirtinamos prie gelžbetoninių pabėgių,

- bebalasčio bėgių kelio bėgių sąvaržų bendras dinaminis standumas neturi būti didesnis nei 150 MN/m,

- minimali elektrinė varža turi būti 5 kΩ; tam tikroms kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemoms gali būti būdingos didesnės privalomos varžos vertės, atliekant toliau aprašytą bandymą nustatyta vertė nurodoma atitikties sertifikate ir pastaroji laikoma patvirtintąja verte, naudotina sąveikai užtikrinti. Įvertinama bėgių sąvaržų elektrinė varža ir produkto sertifikate nurodoma gamintojo garantuota izoliavimo vertė, siekiant, kad viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė galėtų užtikrinti suderinamumą su pasirinkta kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistema,

- turi būti įvertinta bėgių sąvaržų elgsena eksploatavimo metu.

Sudedamosios sąveikos dalies "Bėgio sąvaržos" sąsajos, kurios turi būti patikrintos įvertinant atitiktį – tai bėgis, jo pokrypis, pabėgių tipas arba kitos bėgių atramos ir kiekvienos atitinkamos charakteristikos sumodeliuotos apkrovos. Sudedamosios sąveikos dalies "Bėgio sąvaržos" eksploataciniai parametrai turi būti patikrinti su visais bėgio ir pabėgio deriniais, kurie naudojami infrastruktūros posistemyje.

Tų pačių derinių elgsena eksploatavimo metu taip pat turi būti įvertinta geležinkelio linijoje, kurioje didžiausias traukinių greitis yra bent 160 km/h ir didžiausia riedmenų ašies apkrova – bent 170 kN, jeigu bent 1/3 bandomų bėgių sąvaržų įrengta kreivėse.

5.2.3. Pabėgiai ir kitos bėgių atramos

Sudedamajai sąveikos daliai "pabėgiai ir kitos bėgių atramos" taikomos būdingos specifikacijos:

- balastą turinčiame bėgių kelyje naudojamų pabėgių arba kitų bėgio atramų masė turi būti bent 220 kg,

- gelžbetoniniai pabėgiai turi būti ne trumpesni nei 2,25 m.

Sudedamosios dalies "Pabėgiai ir kitos bėgio atramos" specifikacijos išsamiai aprašytos ir jai taikytinų bandymo metodų aprašymas yra pateiktas TSS A priede.

Ar sudedamoji dalis "Pabėgiai ir kitos bėgių atramos" atitinka pirmiau minėtas specifikacijas, nustatoma pagal 6.1 punkte pateiktas nuostatas.

5.2.4. Iešmai ir kryžmės

Iešmai ir kryžmės – tai viršutinės bėgių kelio konstrukcijos įranga. Iešmai ir kryžmės apima tam tikras pirmiau minėtas sudedamąsias sąveikos dalis ir jų pačių projektines charakteristikas galima įvertinti sąveikos požiūriu.

Sudedamajai sąveikos daliai "iešmai ir kryžmės" yra būdingos šios specifikacijos:

- bėgiai, kurie yra sudedamoji iešmų ir kryžmių dalis, turi atitikti sudedamosios sąveikos dalies "Bėgis" specifikacijas,

- tarpstočio kelio iešmų ir kryžmių bėgių sąvaržos, kurios naudojamos ne iešmų ir kryžmių zonose, turi atitikti sudedamosios sąveikos dalies "Bėgių sąvaržos" specifikacijas,

- funkciniai projektiniai matmenys, t. y. kryžmės griovelio plotis, atstumas tarp kreipiamųjų kryžmės briaunų, atstumas tarp gretbėgių, pakelto gretbėgio aukštis ir vėžės plotis turi atitikti 4.3.3 punkte nurodytas elementų "iešmai ir kryžmės: funkcinės sąlygos" (4.3.3.20 punktas) ir "vėžės plotis ir leistinosios nuokrypos" (4.3.3.10 punktas) specifikacijas, kurios nustato projektines vertes ir jų leistinąsias nuokrypis,

- kiekvieno iešmo arba kryžmės eksploatacines naudojimo sąlygas nustato gamintojas, kuris apibrėžia ir nurodo:

- atsižvelgiant į tai, ar iešmai ir kryžmės įrengiami tiesiojoje ar kreivėje, atšakinėje geležinkelio linijoje leistini greičiai turi atitikti pagal 4.3.3 punktą elementui "atšakinių geležinkelio linijų iešmų ir kryžmių išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas" (4.3.3.8 b punktas) taikomas specifikacijas: atšakinių geležinkelio linijų iešmų ir kryžmių išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas turi būti ne didesnis nei 85 mm arba 100 mm atsižvelgiant į numatytą greitį,

- leistini greičiai pagrindinės geležinkelio linijos maršrute nustatomi atsižvelgiant į tai, ar iešmas turi slankiąją kryžmės šerdį ar yra įrengtas be jos bei tie greičiai priklauso nuo bėgio pokrypio kaip nurodyta 4.3.3 punkte dviejų elementų – iešmai ir kryžmės: funkcinės sąlygos "(4.3.3.20 punktas) ir" bėgio pokrypis "(4.3.3.11 punktas) – specifikacijose."

Sudedamajai sąveikos daliai "iešmai ir kryžmės" taikomos specifikacijos remiasi šiomis charakteristikomis:

tarpstočio geležinkelio linijų iešmuose ir kryžmėse naudojami bėgiai ir bėgių sąvaržos:

šioms sudedamosioms dalims taikomos specifikacijos ir standartai yra nustatyti toms dalims skirtose atitinkamuose punktuose,

posistemio specifikacijos:

- funkciniai matmenys pateikiami šių techninės sąveikos sąlygų 4.3.3.20 punkte,

- eksploatavimo taisyklės riedmenims važiuojant atšakinėmis geležinkelio linijomis yra pateiktos šių TSS 4.3.3 punkte.

Sudedamosios dalies "Iešmai ir kryžmės" specifikacijos išsamiai aprašytos ir jai taikytinų bandymo metodų aprašymas yra pateiktas TSS A priede.

Ar sudedamoji dalis "Iešmai ir kryžmės" atitinka pirmiau minėtas specifikacijas, nustatoma pagal TSS 6.1 punkte pateiktas nuostatas.

6. ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI ĮVERTINIMAS

6.1. SUDEDAMOSIOS SĄVEIKOS DALYS

6.1.1. Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros (moduliai)

Šių TSS 5 skyriuje nustatyta sudedamųjų sąveikos dalių atitikties ir tinkamumo naudoti procedūra vykdoma, taikant šių TSS C priede pateiktus modulius.

Atitikties ir tinkamumo naudoti įvertinimo procedūros, šių TSS 5 skyriuje nustatytų sudedamųjų sąveikos dalių – bėgių, bėgių sąvaržų, pabėgių, bėgio kitų atramų, iešmų ir kryžmių – bandymo metodų aprašymai yra pateikti šių TSS A priede.

Atsižvelgiant į šių TSS C priede nustatytų modulių reikalavimus, sudedamosios sąveikos dalies atitiktį ir tinkamumą naudoti įvertina ta paskelbtoji įstaiga, jeigu tai nurodyta procedūroje, kuriai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas įteikia prašymą.

Sudedamosios sąveikos dalies gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, prieš pateikdamas sudedamąją sąveikos dalį į rinką, pagal Direktyvos 96/48/EB 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedo 3 skyrių parengia EB atitikties deklaraciją arba EB tinkamumo naudoti deklaraciją. Pastarąją privaloma parengti tik infrastruktūros posistemio "bėgių sąvaržos" sudedamajai sąveikos daliai.

Jeigu infrastruktūros posistemyje naudotinai sudedamajai daliai nebuvo išduota EB atitikties deklaracija arba EB tinkamumo naudoti deklaracija dėl to, kad tai daliai būdingos charakteristikos neatitinka numatytųjų TSS (nauji produktai) arba kad nebuvo laikytasi vertinamai sudedamajai daliai A priede numatytų specifikacijų, atitiktis įvertinama pagal posistemiui toliau 6.2 punkte numatytas nuostatas. Paskelbtoji įstaiga pirmiausia turi patikrinti, ar vertinamai sudedamajai daliai būdingos charakteristikos ir tos dalies tinkamumas naudoti atitinka atitinkamas 4 skyriaus, kuriame aprašytos sudedamosios dalies posistemyje atliktinos funkcijos, nuostatas. Jeigu tikrinant infrastruktūros posistemį buvo nustatyta, kad sudedamoji dalis atitinka nustatytus reikalavimus, tą dalį leidžiama naudoti kituose projektuose tiek, kiek jos sąsajos ją taikant naujomis sąlygomis atitinka pirmines tos dalies taikymo sąlygas.

Šiuo atveju sudedamosios dalies, kuri atitinka posistemiui nustatytus reikalavimus, ypatybės ir specifikacijos išsamiai aprašomos su jų sąsajomis atliekant tą pirminį patikrinimą, kad būtų galima toliau vertinti posistemio sudedamąją dalį. Tolesnis šios sudedamosios dalies atitikties įvertinimas atliekamas pagal toliau 6.1.2.1 punkte aprašytus "naujų produktų" modulius.

6.1.2. Modulių taikymas

6.1.2.1. Atitikties įvertinimas

Įprasti produktai

Gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas, vertindami infrastruktūros posistemio sudedamąsias sąveikos dalis, kurių ypatybės atitinka A priedo reikalavimus, taiko C priede, C.2 dalyje nurodytą vidinę produkcijos kontrolės procedūrą (A modulis).

Atitikties įvertinimas apima šių TSS A priedo A.1–A.4 lentelėse "X" ženklu pažymėtus etapus ir charakteristikas.

"Nauji produktai"

Infrastruktūros posistemio kiekvienos sudedamosios dalies, kurios ypatybės nesutampa su aprašytosiomis A priede, tačiau kuri atitiko infrastruktūros posistemio pirminės patikros procedūros reikalavimus, ir jeigu ta dalis naujame posistemyje taikoma su tomis pačiomis pirminiam taikymui naudotomis sąsajomis, tolesnei įvertinimo procedūrai gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali rinktis:

- jei tai yra projektavimo ir plėtros etapas, šių TSS C.3 priede nurodytą tyrimo procedūrą (B modulis), kartu, j ei tai yra gamybos etapas, su šių TSS C.4 priede nurodyta produkcijos kokybės užtikrinimo procedūra (D modulis), arba

- jei tai yra projektavimo ir plėtros etapas, šių TSS C.3 priede nurodytą tyrimo procedūrą (B modulis), kartu, jei tai yra gamybos etapas, su šių TSS C.5 priede nurodyta produkcijos patikros procedūra (F modulis), arba

- visiems etapams šių TSS C.6 priede nurodytas visiškas kokybės užtikrinimas su projekto tyrimo procedūra (H2 modulis).

H2 modulį galima rinktis tik tada, jeigu gamintojas projektui, gamybai, galutiniam produkto tyrimui ir bandymui taiko paskelbtosios įstaigos patvirtintą ir prižiūrimą kokybės sistemą.

Atitikties įvertinimas apima šių TSS A priedo A.1–A.4 lentelėse "X" ženklu pažymėtus etapus ir charakteristikas; ši nuoroda aprašo šių TSS 4 skyriuje nustatytus posistemio reikalavimus padedančias užtikrinti "naujo produkto" ypatybes, kurios buvo patvirtintos pradiniu viso posistemio įvertinimu, kaip nurodyta 6.2 punkte ir išsamiai aprašytos bei apibūdintos šiam pradiniam taikymui.

6.1.2.2. Tinkamumo naudoti įvertinimas

Vertindamas infrastruktūros posistemio sudedamosios sąveikos dalies "Bėgių sąvarža" naudojimą, gamintojas arba Bendrijoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko šių TSS C.7 priede nurodytą tipo tinkamumo patvirtinimą, atsižvelgiant į eksploatavimo bandymą (V modulis).

6.1.2.3. Įvertinimo procedūrų apibrėžimas

Šios įvertinimo procedūros yra nustatytos šių TSS C priede.

6.2. INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIS

6.2.1. Įvertinimo procedūros (moduliai)

Viešuosius užsakymus skiriančiosios įmonės arba Bendrijoje įsisteigusio jo įgaliotojo atstovo prašymu paskelbtoji įstaiga pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą bei pagal šių TSS C priede nustatytų atitinkamų modulių nuostatas atlieka EB patikrą.

Jeigu viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė gali įrodyti, kad per ankstesnius taikymus atliktų sudedamųjų sąveikos dalių bandymų ir tikrinimų rezultatai buvo laikomi atitinkančiais nustatytus reikalavimus, tuos įvertinimus galima naudoti naujiems taikymams, o paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į juos vertindama atitiktį.

Įvertinimo procedūros, skirtos infrastruktūros posistemio EB patikrai atlikti, specifikacijos ir bandymo procedūrų aprašymai yra pateikti šių TSS B priedo B.1–B.10 lentelėse.

Jeigu nurodyta šiose TSS, atliekant infrastruktūros posistemio EB patikrą, atsižvelgiama į sąsajas su kitais transeuropinio greitųjų geležinkelių sistemos posistemiais.

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė pagal Direktyvos 96/48/EB 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą rengia infrastruktūros posistemio EB patikros deklaraciją.

6.2.2. Modulių taikymas

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas infrastruktūros posistemiui patikrinti gali rinktis šias procedūras:

- šių TSS C.8 priede nurodytą posistemio patikros procedūrą (SG modulis), arba

- šių TSS C.9 priede nurodytą visišką kokybės užtikrinimą posistemio patikros procedūrą (SH2 modulis).

SH2 modulį galima rinktis tik tada, jeigu prie siūlomo posistemio, kuris turi būti patikrintas, sukūrimo prisidedančioms veikloms (projektavimas, gamyba, surinkimas, montavimas) taikoma projekto, gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymo kokybės sistema, kurią yra patvirtinusi ir prižiūri paskelbtoji įstaiga.

Įvertinimas apima šių TSS B priedo B.1–B.2 lentelėse nurodytus etapus ir charakteristikas.

Jeigu infrastruktūros posistemio visos funkcijos atliekamos integruojant ne šiose TSS nustatytas sudedamąsias sąveikos dalis, o kitas sudedamąsias dalis, kurios nenustatytos šiose TSS, šiuo būdu išlaikytų sprendimų lygiavertiškumas posistemiui turi būti patikrintas procedūrą tikrinant posistemio etape, kaip nurodyta B.7 ir B.8 lentelėse.

6.3. EB PATIKRA IR INFRASTRUKTŪROS POSISTEMIO EKSPLOATAVIMO PRADŽIA

Atliekant infrastruktūros posistemio EB patikrą nustatoma, ar jis atitinka vientisumo su transeuropine greitųjų geležinkelių sistema, kurios dalis yra tas posistemis, reikalavimus.

Įgaliojimus pradėti eksploatuoti posistemį suteikia valstybė narė pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnį ir laikydamasi Direktyvos VI priede nustatytos tvarkos.

6.3.1. Bėgių kelio atitikties patikra

Viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba jos atstovas ar infrastruktūros valdytojas, suderinę su atitinkama valstybine institucija, apibrėžia praktines priemones ir skirtingus etapus, kad atėjus laikui būtų galima pradėti eksploataciją pagal numatytas eksploatavimo charakteristikas. Į šiuos etapus galima įtraukti pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos eksploatavimas būtų vykdomas taikant žemesnio lygio eksploatacines charakteristikas. Pirmiausia, jei tai yra balastą turintys bėgių keliai, gali tekti taikyti vieną po kito einančius etapus, per kuriuos sumažintu greičiu būtų teikiamos nekomercinės paslaugos ir kuriems pasibaigus greitis būtų padidintas, atsižvelgiant į bendrą bėgiu keliu vykusį eismą (sprendžiant, ar padidinti greitį, atsižvelgiama į pagalbinėmis priemonėmis užtikrintą bėgių kelio patvarumo lygį).

Prieš pradedant eksploatuoti greitųjų geležinkelių eismui nutiestos geležinkelio linijos infrastruktūrą ir atsižvelgus į pirmiau nustatytus eksploatavimo pradžios etapus, ta linija turi pravažiuoti vienas arba daugiau traukinių (bandomasis važiavimas), kad būtų užtikrintas pagal greitųjų geležinkelių eismo reikalavimus nutiestų bėgių kelio ruožų tinkamumas mechaninių ypatybių požiūriu.

Tas traukinys – tai komercinė traukinio sekcija, kurios mechaninės charakteristikos kuo labiau atitinka nustatytąsias sąveikai užtikrinti tinkamoms traukinių sekcijoms, jeigu tai ne traukinio sekcija, kurios atitiktis Direktyvos 96/48/EB reikalavimams buvo patikrinta kaip posistemio dalies. Atliekant bandomuosius važiavimus greitis didinamas tol, kol riedmuo ima važiuoti tokiu greičiu, kuris numatytas riedmenų posistemio TSS, kad riedmenį būtų galima laikyti atitinkančiu reikalavimus. Už geležinkelio linijos naudojimą atsakinga valstybė narė, kaip nurodyta šių TSS 6.2.4 punkte, nustato parametrus, kurie turi būti išmatuoti per tuos bandomuosius važiavimus ir vėliau išanalizuoti, bei apribojimus, kuriuos turi atitikti tie parametrai, kad geležinkelio linijai būtų galima suteikti tinkamumo eksploatuoti leidimą.

Minėti parametrai apima bent šiuos dalykus:

- vidurinės vežimėlio dalies arba traukinio sekcijos važiavimo kryptimi priekinio vežimėlio kreipiamojo aširačio ir vidurinio vagono vežimėlio skersinį pagreitį,

- vagono kėbulo kuo arčiau vežimėlio arba Biselio aširačio priekiniame ir galiniame bei vidutiniame traukinio riedmenyje skersinį pagreitį.

Ribinės tų parametrų vertės, kurias valstybė narė nustato, kad geležinkelio linijai būtų galima išduoti tinkamumo eksploatuoti leidimą, neturi viršyti atitinkamų apribojimų, kurie nustatyti Europos standartizacijos komiteto (CEN) ENV 256 016 standarte (kol kas parengtas projektas: 1999 m. kovo 22 d. CEN/TC 256 N arba Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) 1999 m. spalio 1 d. 518 lapelis, antras leidimas).

Jei tai yra eksploatuojamų geležinkelio linijų modernizavimo projektai, taip pat galima atlikti panašius bandymus manant, kad juos būtina atlikti, atsižvelgiant į numatomą modernizavimo pobūdį ir specialius reikalavimus, kuriuos už leidimo eksploatuoti geležinkelio liniją išdavimą atsakinga institucija perduoda viešuosius užsakymus skiriančiajai įmonei arba infrastruktūros valdytojui.

7. INFRASTRUKTŪROS TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1. ŠIŲ TSS TAIKYMAS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ LINIJOMS, KURIOS TURI BŪTI PRADĖTOS EKSPLOATUOTI

Jei tai yra greitųjų geležinkelių linijos, kurioms galioja šių TSS (žr. 1.2 punktą) geografinė taikymo sritis ir kurios bus pradėtos eksploatuoti po šių TSS įsigaliojimo, toms linijoms taikomi 2–6 skyriai bei toliau pateikto 7.3 punkto specialios nuostatos.

7.2. ŠIŲ TSS TAIKYMAS JAU EKSPLOATUOJAMOMS GELEŽINKELIO LINIJOMS

Jei tai yra eksploatuojama infrastruktūros įranga, sudedamosioms dalims šios TSS taikomos pagal šio sprendimo 3 straipsnyje nurodytas sąlygas. Atsižvelgiant į šį specialų kontekstą, minėtas sprendimas iš esmės yra susijęs su pereinamosios strategijos taikymu, leidžiančios ekonominiu požiūriu pagrįstą eksploatuojamos įrangos pritaikymą, atsižvelgiant į senosios teisės principą. Toliau pateikti principai taikomi, jei tai yra infrastruktūros TSS.

7.2.1. Darbų tipas

Eksploatuojamoms geležinkelio linijoms modifikuoti, kad jos atitiktų TSS, būtinos didelės investicinės išlaidos ir dėl to tą modifikavimą galima atlikti tik palaipsniui.

Atsižvelgiant į numatomą skirtingą infrastruktūros posistemio dalių eksploatacijos trukmę, minėtos dalys tinkamumo modifikuoti požiūriu (pirmiausia nurodytos tinkamesnės dalys, po jų – sunkiau modifikuojamos) išdėstomos taip:

civilinė statyba:

- geležinkelio linijos planas (kreivių spindulys, atstumas tarp kelio ašių, įkalnės ir nuokalnės),

- tuneliai (statinių artumo gabaritas ir skerspjūvio plotas),

- geležinkelio statiniai (atsparumas vertikalioms apkrovoms),

- automobilių keliai virš geležinkelio linijos (saugūs atstumai),

- stotys (keleivių peronai);

viršutinė bėgių kelio konstrukcija

- iešmai ir kryžmės,

- viršutinė besandūrio bėgių kelio konstrukcija;

kita įranga:

dėl šių trijų grupių infrastruktūros valdytojas imasi šių veiksmų:

7.2.2. Civilinės statybos parametrai ir specifikacijos

Įgyvendinant geležinkelio linijos eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti skirtus pagrindinius infrastruktūros modernizavimo projektus, turi būti užtikrinta, kad tie parametrai atitiktų nustatytus reikalavimus.

Su civiline infrastruktūrų statyba susijusiems elementams taikoma daugiausia apribojimų, nes tuos elementus dažniausiai galima modifikuoti tik atliekant esminius pertvarkymo darbus (statiniai, tuneliai, žemės darbai).

Stotyse taip pat turėtų būti atkreiptas dėmesys, ar peronų aukštis ir ilgis atitinka nustatytus reikalavimus, ar paskirtas pakankamas kiekis bėgių kelių sąveikai užtikrinti tinkamiems traukiniams priimti bei ar yra prieinamos pagalbinės priemonės neįgaliesiems keleiviams padėti. Įgyvendinant modernizavimo projektą, nurodytų greitųjų geležinkelių linijų peronų aukštis kiekvienoje stotyje turi būti suvienodintas.

7.2.3. Viršutinės bėgių kelio konstrukcijos parametrai ir charakteristikos

Vertinant dalinės modifikacijos požiūriu, jie nėra tokie svarbūs dėl to, kad juos galima palaipsniui modifikuoti tam tikrose atskirose vietose arba kad pavienius komponentus galima modifikuoti nepriklausomai nuo visumos, kurios sudedamoji dalis jie yra.

Įgyvendinant geležinkelio linijos eksploatacinėms charakteristikoms pagerinti skirtus pagrindinius infrastruktūros modernizavimo projektus, turi būti užtikrinta, kad minėti parametrai atitiktų nustatytus reikalavimus.

Įmanoma visus viršutinės bėgių kelio konstrukcijos elementus arba jų dalį palaipsniui pakeisti TSS reikalavimus atitinkančiais elementais. Tokiais atvejais turi būti atkreiptas dėmesys į tai, kad kiekvieno iš tų elementų, jeigu jie vertinami atskirai, nepakanka visumos atitikčiai užtikrinti: galima patvirtinti tik viso posistemio atitiktį, t. y. jeigu visi elementai atitinka TSS reikalavimus.

Šiuo atveju gali paaiškėti pereinamųjų etapų būtinumas, siekiant, kad būtų išlaikytas viršutinės bėgių kelio dalies suderinamumas su kitų posistemių nuostatomis (kontrolės, valdymo ir signalizacijos, elektros energijos tiekimo posistemių) bei traukinių, kuriems netaikomos techninės sąveikos sąlygos, eismu.

7.2.4. Įvairios įrangos parametrai ir charakteristikos

Atsižvelgiant į atitinkamas stotis naudojančių operatorių nurodytus poreikius, bus užtikrinama, kad tie parametrai atitiktų nustatytus reikalavimus.

7.2.5. Greitis kaip perkėlimo kriterijus

Taip pat galima atsižvelgti į faktą, kad pasirinktos eksploatacinės charakteristikos, ypač geležinkelio linijos ruožo greitis – tai laikino geležinkelio linijos eksploatacinių charakteristikų suderinimo su sąveikos specifikacijomis galimas parametras, jeigu jas galima sumoduliuoti kaip to parametro funkciją. Ši galimybė, leidžianti pradėti laikinai eksploatuoti maršrutą, vis dėlto vėliau neturėtų kliudyti imti taikyti, kai tą būtų galima pagrįstai numatyti, didesnius greičius atitinkančias specifikacijas, užtikrinančias geriausias įmanomas tinklo eksploatavimo charakteristikas.

7.2.6. Įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisai

Toliau pateikta pereinamoji strategija turėtų būti taikoma į 4.3.3.24 punkte nustatytiems įkaitusių ašidėžių nustatymo prietaisams.

7.2.6.1. Nustatytos trukmės laikotarpis, per kurį lokomotyve nenaudojamos patvirtinto tinkamumo apsaugos sistemos

Per šį laikotarpį infrastruktūros valdytojas bėgių kelyje sumontuotais prietaisais turėtų nustatyti įkaitusias ašidėžes. Geležinkelio įmonė, pageidaujanti šiomis sąlygomis teikti paslaugas (be riedmenyse sumontuotų įkaitusias ašidėžes nustatančių prietaisų), turėtų kreiptis į infrastruktūros valdytoją, siekdama, kad būtų užtikrinta, jog bėgių kelyje įrengti kontrolės prietaisai iš tikrųjų leistų nustatyti įkaitusias jos traukinių ašidėžes laikantis numatomai teikti paslaugai nustatyto dažnumo.

7.2.6.2. Nustatyta padėtis, kai lokomotyvuose yra sumontuota greitųjų geležinkelių traukiniams skirta jų buvimo vietos nustatymo sistema ir kai išlaikoma pageležinkelėje įrengta buvimo vietos nustatymo sistema, siekiant, kad būtų galima kontroliuoti įkaitusias kitų traukinių ašidėžes

Atitinkamos geležinkelio linijos infrastruktūros valdytojas turėtų kontrolės sistemą pertvarkyti taip, kad būtų užtikrinta, jog, jeigu įkaitusios ašidėžės yra nustatomos riedmenyse sumontuotais prietaisas, sąveikai užtikrinti tinkamų traukinių eismui nekliudytų bėgių kelyje įrengta sistema.

Tai galima padaryti:

- užtikrinant geležinkelio linija važiuojančių skirtingų traukinių tipų identifikavimą ir atskyrimą, kai traukinys važiuoja virš bėgių kelyje sumontuotų jutiklių,

- užtikrinant, kad bėgių kelyje sumontuotoms sistemoms nustatyti aptikimo kriterijai būtų suderinti su riedmenyse įrengtos sistemos kriterijais. Tuo atveju aptikimas, kurį užtikrina bėgių kelyje sumontuotos sistemos – tai riedmenyse įrengta sistema užtikrinto aptikimo patvirtinimas, dėl kurio rezultatų naudojimo infrastruktūros operatorius susitaria su atitinkama geležinkelio įmone.

7.3. SPECIALŪS ATVEJAI

Toliau pateiktas specialias nuostatas leidžiama taikyti toliau išvardytais specialiais atvejais. Pastarieji yra suskirstyti, atsižvelgiant į dvi kategorijas: nuolatos ("P atvejai") arba laikinai ("T atvejai") taikomos nuostatos. Jei tai yra laikinai taikomos nuostatos, rekomenduojama, kad įdiegtina sistema būtų sukurta iki 2010 m. ("T1" atvejai) – šis tikslas iškeltas 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB dėl Bendrijos rekomendacijų transeuropiniam transporto tinklui plėtoti – arba iki 2020 m. ("T2" atvejai).

7.3.1. Specialios Vokietijos geležinkelio tinklo ypatybės (P atvejis)

Didžiausios įkalnės ir nuokalnės

Greitųjų geležinkelių linijoje Kelnas–Frankfurtas (Reinas–Mainas) leidžiama įrengti ne didesnes nei 40 % nuokalnes ir įkalnes.

Srovės imtuvo gabaritas

Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, jungiamosiose geležinkelio linijose ir stotyse infrastruktūros statinių artumo gabaritas turi būti nustatytas 1950 mm pločio srovės imtuvui.

7.3.2. Specialios Austrijos geležinkelio tinklo ypatybės

Srovės imtuvo gabaritas (T1 atvejis)

Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, jungiamosiose geležinkelio linijose ir stotyse infrastruktūros statinių artumo gabaritas turi būti nustatytas 1950 mm pločio srovės imtuvui.

7.3.3. Specialios Danijos geležinkelio tinklo ypatybės

Mažiausias keleivių peronų ilgis ir bėgių keliai į stovybę (P atvejis)

Danijos tinklo geležinkelio linijose minimalus keleivių peronų ir bėgių kelių į stovynę ilgis sumažinamas iki 320 m.

7.3.4. Specialios Ispanijos geležinkelio tinklo ypatybės

Vėžės plotis (P atvejis)

Tiesiamų Ispanijos tinklo geležinkelio linijų vėžės plotis yra 1668 mm, išskyrus greitųjų geležinkelių linijas Madridas–Sevilija ir Madridas–Barselona Prancūzijos sienos link.

Srovės imtuvo gabaritas (P atvejis)

Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, jungiamosiose geležinkelio linijose ir stotyse infrastruktūros statinių artumo gabaritas turi būti nustatytas 1950 mm pločio srovės imtuvui.

Atstumas tarp gretimų kelių ašių (P atvejis)

Eksploatuojamų geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir jungiamųjų geležinkelio linijų atstumą tarp gretimų kelių ašių galima sumažinti iki vardinės 3,808 m vertės.

7.3.5. Specialios Suomijos geležinkelio tinklo ypatybės

Vėžės plotis (P atvejis)

Suomijos geležinkelio tinklas yra sudarytas iš geležinkelio linijų, kurias tiesiant naudota 1524 mm vėžė.

Statinių artumo gabaritas

Statinių artumo gabaritas turi leisti taikant pakrovos gabaritą FIN 1 [5] surinktų traukinių eismą.

Srovės imtuvo gabaritas

Įprastas kontaktinio tinklo aukštis yra 6150 mm.

Mažiausias keleivių peronų ir kelių į stovynę ilgis

Nustatoma, kad Suomijos tinklo geležinkelio linijose naudojamas ne mažesnis nei 350 m keleivių peronų ir bėgių kelių į stovynę ilgis.

Peronas

Atstumas nuo bėgių kelio centro iki perono krašto yra 1800 mm.

7.3.6. Specialios Didžiosios Britanijos geležinkelio tinklo ypatybės (P atvejai)

Perono aukštis

Didžiosios Britanijos geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, įrengiami standartinio 915 mm aukščio peronai (leistinas nuokrypis + 0/–50 mm). Pasirenkamas toks horizontalus perono ilgis (L), kad būtų galima optimaliai išnaudoti traukinių, kurie buvo surinkti pagal UK 1 pakrovos gabaritą [6], laiptų vietas.

Mažiausias peronų ilgis

Didžiosios Britanijos tinklo geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, minimalus perono ilgis sumažinamas iki 300 m, kad tose geležinkelio linijose būtų galima prisitaikyti prie traukinių ilgio apribojimo iki 320 m.

Keliai į stovynę: mažiausias ilgis

Didžiosios Britanijos tinklo geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kelių į stovynę ilgį galima apriboti, kad būtų prisitaikyta prie traukinio didžiausio ilgio, kuris nustatomas 320 m.

Statinių artumo gabaritas

Didžiosios Britanijos geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, mažiausias statinių artumo gabaritas turi leisti taikant pakrovos gabaritą UK 1 surinktų traukinių eismą.

Srovės imtuvo gabaritas

Eksploatuojamose geležinkelio linijose, kurios buvo modernizuotos, kad jos būtų tinkamos greitųjų geležinkelių eismui, ir tų linijų jungiamosiose linijose įprastas kontaktinio tinklo aukštis yra 4720 mm (mažiausias – 4170 mm, didžiausias – 5940 mm).

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

Mažiausias vardinis atstumas tarp Didžiosios Britanijos geležinkelio linijų, kurios buvo modernizuotos, bėgių kelio ašių yra 3165 mm.

7.3.7. Specialios Graikijos geležinkelio tinklo ypatybės

Vėžės plotis

Tiesiant Atėnų–Patras geležinkelio liniją, taikoma 1000 mm vėžė. Pastarąją numatoma palaipsniui pakeisti 1435 mm vėže (T2 atvejis).

Statinių artumo gabaritas

Atėnų–Salonikų–Idomeni geležinkelio linijos tam tikruose ruožuose statinių artumo gabaritas apribojamas GA ir GB (P atvejis).

7.3.8. Specialios Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinklų ypatybės (P atvejai)

Statinių artumo gabaritas

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio linijose turi būti naudojamas IRL 1 [7] mažiausias statinių artumo gabaritas. Airijos standartinis statinių artumo gabaritas.

Vėžės plotis

Airijos ir Šiaurės Airijos tinklai yra sudaryti iš geležinkelio linijų, kurias tiesiant buvo naudojamas 1602 mm vėžės plotis. Atsižvelgiant į Tarybos direktyvos 96/48/EB 7 straipsnio b punktą, Airijoje ir Šiaurės Airijoje projektuojant naujas geležinkelio linijas, išlaikomas pirmiau minėtas vėžės plotis.

Mažiausias kreivės spindulys

Airijos ir Šiaurės Airijos geležinkelio tinkluose netaikomos šių TSS mažiausio kreivės spindulio ir su juo susijusių elementų (išorinio bėgio pakyla kreivėse ir išorinio bėgio pakylos kreivėse nepakankamumas) nuostatos, jeigu išlaikomas 1602 mm vėžės plotis.

Mažiausias keleivių peronų ir bėgių kelių į stovynę ilgis

Nustatoma, kad Airijos ir Šiaurės Airijos tinklų geležinkelio linijose naudojamas ne mažesnis nei 215 m keleivių peronų ir bėgių kelių į stovynę ilgis.

Perono aukštis

Airijos ir Šiaurės Airijos tinklų geležinkelio linijose įrengiami 915 mm projektinio aukščio peronai. Pasirenkamas toks perono aukštis, kad būtų galima optimaliai išnaudoti traukinių, kurie buvo surinkti pagal IRL 1 pakrovos gabaritą, laiptų vietas.

Atstumas tarp gretimų kelių ašių

Mažiausias atstumas tarp Airijoje ir Šiaurės Airijoje eksploatuojamų geležinkelio linijų gretimų bėgių kelių ašių padidinamas iš anksto, dar prieš tų kelių techninio lygio pakėlimą, siekiant, kad būtų užtikrintas saugus prasilenkimo atstumas tarp traukinių.

7.3.9. Specialios Nyderlandų geležinkelio tinklo ypatybės (P atvejai)

II ir III kategorijos geležinkelio linijose perono aukštis yra 840 mm (P atvejis).

7.3.10. Specialios Portugalijos geležinkelio tinklo ypatybės

II ir III kategorijos geležinkelio linijose vėžės plotis yra 1668 mm (P atvejis).

7.3.11. Specialios Švedijos geležinkelio tinklo ypatybės (P atvejai)

Mažiausias perono ilgis

Jei tai yra geležinkelio linijos, kuriose riedmenų eismas nėra intensyvus, minimalus perono ilgis mažinamas iki 225 m.

Bėgių keliai į stovynę: mažiausias ilgis

Bėgių kelių į stovynę ilgį galima sumažinti, kad būtų prisitaikyta prie didžiausio traukinio ilgio, kuris yra 225 m.

7.4. ĮDIEGTINAM POSISTEMIUI BŪDINGI ATVEJAI

Jeigu taikomos 7.3 punkte nurodytų specialių atvejų nuostatos, viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba, tam tikrais atvejais, infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad vėliau tebebūtų įmanoma priimti šių TSS diegtinas charakteristikas.

Šios nuostatos pirmiausia taikomos šiems parametrams:

- perono ilgiui: stočių vieta pasirenkama taip, kad būtų galima įrengti ilgesnius nei 400 m peronus,

- srovės imtuvo gabaritui: tam tikrais atvejais dėl ekonominio pobūdžio apribojimų projektuojant buvo pasirinkta elektrifikuotose geležinkelio linijose naudoti nuolatinę srovę. Tokiais atvejais viešuosius užsakymus skiriančioji įmonė arba, jeigu būtina, infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad gabaritas būtų toks, jog atėjus atitinkamam laikui elektrifikuotoje geležinkelio linijoje būtų lengviau pradėti naudoti kintamąją srovę, leidžiančią pagerinti traukinių eksploatacines charakteristikas.

7.5. REKOMENDACIJOS

7.5.1. Su neįgaliųjų vežimu susijusios charakteristikos (BP22)

Be 4.1.9 punkto nuostatų, infrastruktūros tam tikrais atvejais turi atsižvelgti į COST 335 veiksmų rezultatus.

[1] Jei tai yra bėgių kelias be balasto, didžiausią 130 mm vertę galima padidinti iki 150 mm.

[2] Iešmo griovelio pločio, gretbėgio vėžės ir atstumo tarp gretbėgių vardiniai matmenys – tai iešmų ir gretbėgių įrengimo vertės, kurios priklauso nuo eksploatuojamų iešmų ir kryžmių. Kiekvienu atveju turi būti laikomasi mažiausios gretbėgio vėžės vertės ir didžiausios atstumo tarp gretbėgių vertės.

[3] Kryžmės vėžės leistinąją nuokrypą galima taikyti, jeigu buvo laikomasi gretbėgio vėžės mažiausios vertės ir atstumo tarp gretbėgių didžiausios vertės reikalavimų.

[4] Bėgyje išsklaidoma energija jo temperatūrą padidina 0,035 °C, skaičiuojant stabdymo jėgos kN; jei tai yra aprašytasis pirmas atvejis (abiem bėgiams), tada išsklaidoma vieno traukinio energija temperatūrą padidina maždaug 6 °C.

[5] Žr. N priedą.

[6] Žr. M priedą.

[7] Žr. O priedą.

--------------------------------------------------

Top