31995R3051

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3051/95

1995 m. gruodžio 8 d.

dėl ro-ro tipo keleivinių keltų (ro-ro keltų) saugaus valdymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nurodytos tvarkos [3],

kadangi Bendrija yra rimtai susirūpinusi, kad laivybos metu žūsta žmonės;

kadangi 1993 m. lapkričio 4 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) asamblėjos rezoliucija A.741(18), priimta valstybių narių akivaizdoje, įtraukiant ją į 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, priimtas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas (toliau — ISM kodeksas), kuris nuo 1998 m. liepos 1 d. bus pradėtas taikyti ro-ro tipo keleiviniams laivams;

kadangi tai tėra viena iš saugos jūroje gerinimo priemonių; kadangi ISM kodas kol kas yra ne privalomo, o rekomendacinio pobūdžio;

kadangi žmogaus gyvybės apsaugą jūroje veiksmingai pagerinti galima griežtai taikant ISM kodeksą ir jo taikymą padarius privalomą;

kadangi ro-ro tipo keleivinių keltų saugus valdymas yra neatidėliotinas Bendrijos rūpestis; kadangi visose valstybėse narėse vienodas ir nuoseklus ISM kodekso įgyvendinimas galėtų būti žingsnis ro-ro tipo keleivinių keltų saugaus valdymo link;

kadangi 1994 m. gruodžio 22 d. savo rezoliucijoje dėl ro-ro tipo keleivinių keltų saugos [4] Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl privalomo paankstinto ISM kodekso taikymo, laikantis tarptautinės teisės, visiems į Europos uostus arba iš jų reguliariai plaukiojantiems ro-ro tipo keleiviniams keltams;

kadangi griežtai ir privalomai taikyti ISM kodeksą reikalaujama siekiant užtikrinti, kad jūrų ro-ro tipo keleivinių keltus eksploatuojančios bendrovės tiek laivo, tiek bendrovės lygiu nustatytų ir deramai prižiūrėtų saugaus valdymo sistemas;

kadangi, vengiant Bendrijos uostų ir ro-ro keltų konkurencijos iškraipymo, geriausias būdas užtikrinti paankstintą privalomą ISM kodekso nuostatų vykdymą bei veiksmingą jo taikymo kontrolę — tai imtis veiksmų Bendrijos lygiu; kadangi pirmiau minėtą vykdymą gali užtikrinti tik tiesiogiai taikomas reglamentas; kadangi paankstintas įgyvendinimas reikalauja, kad reglamentas būtų taikomas nuo 1996 m. liepos 1 d.;

kadangi visiems ro-ro keltams, nepaisant jų vėliavos, paankstintai privalomai taikant ISM kodeksą, taip pat atsižvelgiama į TJO rezoliucijos A.741(18) 2 punkto reikalavimą, primygtinai raginantį Vyriausybes kodeksą pradėti įgyvendinti kaip galima greičiau, pirmenybę, inter alia, teikiant keleiviniams laivams;

kadangi laivų sauga — tai tiesioginė vėliavos valstybių atsakomybė; kadangi valstybės narės gali užtikrinti, kad su jų vėliavomis plaukiojantys keltai ir juos eksploatuojančios bendrovės laikytųsi reikiamų saugaus valdymo taisyklių; kadangi vienintelis būdas užtikrinti visų ro-ro keltų, nepriklausomai nuo jų vėliavos, reguliariai plaukiojančių arba ketinančių reguliariai plaukioti iš savo uostų, saugą yra valstybėms narėms nustatyti reikalavimą, kad šie keltai galės reguliariai plaukioti iš savo uostų tik tuo atveju, jeigu tinkamai laikysis saugos taisyklių;

kadangi saugiuose vandenyse tik tarp tos pačios valstybės narės uostų ro-ro keltus eksploatuojančios bendrovės kelia mažesnį pavojų ir palyginti su kitomis bendrovėmis jos turės prisiimti proporcingai didesnį administracinio darbo krūvį ir dėl to joms turėtų būti taikomos laikinos leidžiančios nukrypti nuostatos;

kadangi būtina nustatyti IMS kodekso nuostatų vykdymo reikalavimus ir apibrėžti atitikties dokumento ir saugaus valdymo liudijimo išdavimo bei patikrinimo sąlygas;

kadangi valstybės narės gali nuspręsti, kad šiuo reglamentu numatytų įsipareigojimų vykdymą reikia perduoti arba patikėti specialioms institucijoms; kadangi tinkamas būdas užtikrinti vienodą ir reikiamą kontrolės lygį yra reikalauti, kad šios institucijos atitiktų 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvos 94/57/EB dėl laivus tikrinančių ir apžiūrinčių organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų [5] reikalavimus;

kadangi valstybė narė, atsižvelgdama į sprendimą, kurį priima reguliavimo komitetas ir kurį valstybės narės privalo vykdyti, turi turėti galimybę laikinai nutraukti tam tikrų ro-ro keltų plaukiojimą iš savo uostų, jeigu ji mano, kad kyla didelio pavojaus žmogaus gyvybei, turtui arba aplinkai grėsmė;

kadangi, atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu vykstančius pokyčius, šiam reglamentui iš dalies pakeisti būtina supaprastinta tvarka, įtraukiant į šį darbą reguliavimo pobūdžio komitetą;

kadangi dėl skubaus šių saugos taisyklių įdiegimo Graikijai kyla konkrečių techninių ir administracinių problemų, nes joje yra įsisteigę labai daug bendrovių, keltus su Graikijos vėliava eksploatuojančių vien tarp Graikijos uostų; kadangi šiai padėčiai spręsti turėtų būti nustatytos ribotą laiką leidžiančios nukrypti nuostatos, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad reguliarioms keleivių vežimo ir keltų paslaugoms tarp Graikijos uostų iki 2004 sausio 1 d. atimta 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3577/92, taikančiu laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), suteikta laisvė teikti paslaugas [6],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento tikslas — gerinti į Bendrijos valstybių narių uostus arba iš šių uostų reguliarias paslaugas teikiančių ro-ro keleivinių keltų saugų valdymą, saugų eksploatavimą ir taršos prevenciją užtikrinant, kad ro-ro keltus eksploatuojančios bendrovės laikytųsi ISM kodekso:

- nustatydamos ir deramai prižiūrėdamos laivo ir kranto saugaus valdymo sistemas ir

- vėliavos valstybės ir uosto valstybės administracijoms vykdant pirmiau minėtų sistemų kontrolę.

2 straipsnis

Šiame reglamente ir siekiant įgyvendinti ISM kodeksą:

a) "ro-ro keltas" — tai keleivinis jūrų laivas su įrenginiais kelių transporto priemonėms arba geležinkelio transporto priemonėms įvažiuoti į laivą ir išvažiuoti iš jo, plukdantis daugiau kaip 12 keleivių;

b) "reguliarios paslaugos" — tai ro-ro keltų reisų serija, kuriais keltas tarp dviejų arba daugiau taškų plaukioja užtikrindamas susisiekimą:

1. pagal išspausdintą tvarkaraštį arba

2. kai reisai yra tokie reguliarūs arba dažni, kad jie sudaro atpažįstamą sisteminę seriją;

c) "bendrovė" — tai ro-ro kelto savininkas arba kita organizacija, ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas, arba laivo be įgulos frachtuotojas, kurie prisiima ro-ro kelto savininko atsakomybę eksploatuoti šį keltą;

d) "pripažinta organizacija" — tai pagal Direktyvos 94/57/EB nuostatas pripažinta institucija;

e) "ISM kodeksas" — tai prie šio reglamento pridėtas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucija A.741(18) priimtas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas;

f) "administracija" — tai valstybės, su kurios vėliava ro-ro keltas turi teisę plaukioti, vyriausybė;

g) "atitikties dokumentas" — tai pagal ISM kodekso 13.2 dalį bendrovėms išduotas dokumentas;

h) "saugaus valdymo liudijimas" — tai pagal ISM kodekso 13.4 dalies nuostatas ro-ro keltui išduotas liudijimas;

i) "saugūs vandenys" — tai plotai, kuriuose aukštesnių kaip 1,5 metro bangų metinė tikimybė yra mažesnė kaip 10 % ir kuriuose ro-ro keltas nuo prieglobsčio vietos, kur asmenys iš avariją patyrusio laivo gali išsilaipinti, niekada nenutolsta toliau kaip šešias jūrmyles.

3 straipsnis

Reglamentas taikomas visoms bendrovėms, kurios, teikdamos reguliarias paslaugas, iš Bendrijos valstybės narės uostų ir į juos plukdo ro-ro keltus, nepriklausomai nuo jų vėliavos.

4 straipsnis

1. Laivai gali teikti reguliarias paslaugas iš Bendrijos valstybių narių uostų ir į juos, jeigu juos eksploatuojančios bendrovės laikosi visų ISM kodekso 1.2-13.1 ir 13.3 dalių nuostatų kaip privalomų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, bendrovės, eksploatuojančios ro-ro keltą arba keltus, teikiančius reguliarias paslaugas išimtinai saugiuose vandenyse tarp tos pačios valstybės narės uostų, šio reglamento nuostatas gali pradėti taikyti nuo 1997 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

1. Valstybės narės laikosi bendrovėms ir ro-ro keltams taikomų ISM kodekso 13.2, 13.4 ir 13.5 dalių nuostatų kaip privalomų.

2. Siekdamos 1 dalyje išdėstytų tikslų, valstybės narės gali įgalioti arba visiškai ar iš dalies pasitikėti tik pripažintomis organizacijomis.

Siekdama ISM kodekso 13.2 dalyje išdėstytų tikslų valstybė narė atitikties dokumentus gali išduoti tik tai bendrovei, kurios pagrindinė veiklos vieta yra šios valstybės narės teritorijoje. Prieš išduodamos atitikties dokumentus valstybės narės konsultuojasi su valstybių, su kurių vėliava tos bendrovės ro-ro keltai turi teisę plaukioti, administracija, jeigu tai nėra išduodančiosios valstybės narės administracija.

3. Atitikties dokumentas nuo jo išdavimo dienos galioja tik penkerius metus su sąlyga, kad kartą per metus bus atliekama patikra, kurios tikslas — patvirtinti, kad saugaus valdymo sistema tinkamai veikia ir kad galimi pakeitimai, padaryti nuo paskutiniosios patikros, atitinka ISM kodekso reikalavimus.

4. Saugaus valdymo liudijimas nuo jo išdavimo galioja tik penkerius metus su sąlyga, kad bent kartą per 30 mėnesių arba dažniau bus atliekama tarpinė patikra, kurios tikslas — patvirtinti, kad saugaus valdymo sistema tinkamai veikia ir kad galimi pakeitimai, padaryti nuo paskutiniosios patikros, atitinka ISM kodekso reikalavimus.

5. Siekdamos šiame reglamente ir visų pirma 6 straipsnyje išdėstytų tikslų, visos valstybės narės priima kitos valstybės narės administracijos arba šios valstybės narės vardu veikiančios pripažintos organizacijos išduotą atitikties dokumentą arba saugaus valdymo liudijimą.

6. Valstybė narė pripažįsta trečiųjų šalių administracijų arba jų vardu išduotus atitikties dokumentus ir saugaus valdymo liudijimus, jeigu ji įsitikina, kad jie atitinka šio reglamento nuostatas.

Trečiųjų šalių administracijų vardu išduotus atitikties dokumentus ir saugaus valdymo liudijimus galima pripažinti tik tokiu atveju, jeigu juos yra išdavusi pripažinta organizacija.

6 straipsnis

Valstybės narės įsitikina, kad visos bendrovės, teikiančios reguliarias ro-ro keltų paslaugas į šių valstybių narių uostus arba iš jų, laikosi šio reglamento nuostatų.

7 straipsnis

Kai valstybė narė mano, kad bendrovė, nors ir turi atitikties dokumentą, negali eksploatuoti ro-ro kelto, kuris teiktų reguliarias paslaugas į šios valstybė narės uostus arba iš jų, dėl to, kad yra didelė grėsmė žmogaus gyvybei arba turtui, ar aplinkai, tokių paslaugų teikimą galima laikinai nutraukti, kol grėsmė bus pašalinta.

Esant pirmiau minėtoms aplinkybėms taikoma tokia tvarka:

a) valstybė narė apie savo sprendimą nedelsdama informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares, nurodydama tokio sprendimo motyvus;

b) Komisija patikrina, ar sprendimas laikinai nutraukti paslaugos dėl didelio pavojaus žmogaus gyvybei ir aplinkai yra pagrįstas;

c) laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos sprendžiama, ar valstybės narės sprendimas laikinai nutraukti tokios paslaugos teikimą dėl rimto pavojaus žmogaus gyvybei arba turtui, ar aplinkai yra pagrįstas ar nepagrįstas, o jeigu laikinas paslaugos teikimo nutraukimas yra nepagrįstas, bus reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė laikiną paslaugos teikimo nutraukimą panaikintų.

8 straipsnis

Siekdama atsižvelgti į ISM kodekso bendrąsias nuostatas, Komisija po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo apsvarsto, kaip jis įgyvendinamas, ir pasiūlo reikiamų priemonių.

9 straipsnis

Siekiant atsižvelgti į tarptautiniu mastu ir ypač TJO vykstančius pokyčius,

a) 2 straipsnyje pateiktą "ISM kodekso" apibrėžimą;

b) 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atitikties dokumento ir (arba) saugaus valdybos liudijimo galiojimo laikotarpius ir su jais susijusį patikrų dažnį;

c) priedą;

d) 2 straipsnyje pateiktą "pripažintų organizacijų" apibrėžimą;

galima iš dalies pakeisti laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, visų pirma į priedą įrašyti rekomendacijas administracijoms, kaip įgyvendinti ISM kodeksą.

10 straipsnis

1. Komisijai padeda pagal Tarybos direktyvos 93/75/EEB [7] 12 straipsnio 1 dalį įkurtas Komitetas.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė pareiškiama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai paskirstomi taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

c) Jeigu Taryba per 40 dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1996 m. sausio 1 d.

Jis taikomas nuo 1996 m. liepos 1 d.

Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos, šis reglamentas iki 1997 m. gruodžio 31 d. netaikomas pagal Graikijos įstatymus įsteigtoms bendrovėms, kurių pagrindinė verslo vieta yra Graikijoje ir kurios eksploatuoja Graikijoje įregistruotus ir su jos vėliava plaukiojančius ro-ro keltus, teikiančius reguliarias paslaugas išimtinai tarp Graikijoje esančių uostų.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1995 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Borrell Fontelles

[1] OL C 298, 1995 11 11, p. 23 ir pasiūlymas su pakeitimais, įteiktas 1995 m. birželio 15 d. (OL C 288, 1995 11 11, p. 31).

[2] OL C 236, 1995 9 11, p. 42.

[3] 1995 m. birželio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 166, 1995 7 3, p. 55), 1995 m. rugsėjo 28 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 297, 1995 11 10, p. 1) ir 1995 m. lapkričio 29 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL C 379, 1994 12 31, p. 8.

[5] OL L 319, 1994 12 12, p. 20.

[6] OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

[7] 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/75/EEB dėl būtiniausių reikalavimų į Bendrijos uostus įplaukiantiems arba iš jų išplaukiantiems laivams, vežantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius (OL L 247, 1993 10 5, p. 19).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

TARPTAUTINIS SAUGAUS LAIVŲ EKSPLOATAVIMO IR TARŠOS PREVENCIJOS VALDYMO KODEKSAS (TARPTAUTINIS SAUGAUS VALDYMO (ISM) KODEKSAS)

Saugos ir taršos prevencijos valdymo reikalavimai

TURINYS

| Puslapis |

Preambulė … | 324 |

1.Bendrosios nuostatos … | 324 |

1.1.Sąvokų apibrėžimai … | 324 |

1.2.Tikslai … | 324 |

1.3.Taikymas … | 325 |

1.4.Saugaus valdymo sistemos (SVS) veikimo reikalavimai … | 325 |

2.Saugos ir aplinkos apsaugos politika … | 325 |

3.Bendrovės atsakomybė ir įgaliojimai … | 325 |

4.Paskirtasis (-ieji) asmuo (asmenys) … | 326 |

5.Kapitono atsakomybė ir įgaliojimai … | 326 |

6.Ištekliai ir darbuotojai … | 326 |

7.Laivo eksploatavimo planų rengimas … | 327 |

8.Pasirengimas avarijoms … | 327 |

9.Pranešimai apie neatitiktis, nelaimingus atsitikimus bei pavojingus įvykius ir jų analizė … | 327 |

10.Laivo ir įrangos techninė priežiūra … | 328 |

11.Dokumentai … | 328 |

12.Bendrovės patikra, peržiūra ir įvertinimas … | 328 |

13.Liudijimų išdavimas, patikra ir kontrolė … | 329 |

Preambulė

1. Šio kodekso tikslas — nustatyti tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos standartą.

2. Asamblėja savo priimta Rezoliucija A.443(XI) paragino visas valdžios institucijas imtis būtinų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad laivo kapitonas deramai atliktų su jūrų sauga ir jūros aplinkos apsauga susijusias savo pareigas.

3. Asamblėja taip pat priėmė Rezoliuciją A.680(17), kuria ji pripažino būtinybę deramai organizuoti valdymą, kad jis atitiktų plaukiojančių laivais poreikį pasiekti ir išlaikyti griežtus saugos ir aplinkos apsaugos standartus.

4. Pripažįstant, kad nėra dviejų vienodų laivybos kompanijų arba laivų savininkų ir kad laivai plaukioja labai skirtingomis sąlygomis, kodeksas grindžiamas bendraisiais principais ir tikslais.

5. Kodekse, kad jį būtų galima kuo plačiau taikyti, vartojami bendri terminai. Žinoma, skirtingi valdymo lygiai, nepriklausomai nuo to, ar dirbama krante, ar jūroje, reikalauja skirtingų žinių ir nurodytų dalykų išmanymo.

6. Gero saugaus valdymo pagrindas — tai pareigų vykdymas pradedant nuo vadovaujančių darbuotojų. Galutinis su sauga ir taršos prevencija susijusių dalykų rezultatas priklauso nuo visų lygių asmenų įsipareigojimų, kompetencijos, požiūrio ir motyvacijos.

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Sąvokų apibrėžimai

1.1.1. "Tarptautinis saugaus valdymo (ISM) kodeksas" — tai Asamblėjos priimtas Tarptautinis saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksas, kurį Organizacija gali iš dalies keisti.

1.1.2. "Bendrovė" — tai laivo savininkas arba kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, kurie prisiima laivo savininko atsakomybę eksploatuoti šį laivą arba kurie, prisiimdami tokią atsakomybę, sutinka prisiimti visus šiuo kodeksu nustatytus įsipareigojimus ir atsakomybę.

1.1.3. "Administracija" — tai valstybės, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, Vyriausybė.

1.2. Tikslai

1.2.1. Kodekso tikslas yra užtikrinti saugą jūroje, apsaugoti žmones nuo sužeidimų arba gyvybės praradimo, užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir turtui.

1.2.2. Bendrovės saugaus valdymo tikslai, inter alia, turėtų būti tokie:

1.2.2.1. saugiai eksploatuoti laivus ir sukurti saugią darbo aplinką;

1.2.2.2. visoms nustatytoms rizikos rūšims nustatyti apsaugos priemones ir

1.2.2.3. nuolat tobulinti krante ir laivuose dirbančių darbuotojų saugaus valdymo įgūdžius, įskaitant pasiruošimą avarinėms situacijoms, susijusioms su sauga ir aplinkos apsauga.

1.2.3. Saugaus valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų:

1.2.3.1. laikomasi privalomų taisyklių ir reglamentų ir

1.2.3.2. atsižvelgiama į taikomus kodeksus, organizacijų, administracijų, klasifikacinių bendrovių ir jūros verslo organizacijų pateiktas rekomendacijas ir jų rekomenduotus standartus.

1.3. Taikymas

Šio kodekso reikalavimai gali būti taikomi visiems laivams.

1.4. Saugaus valdymo sistemos (SVS) veikimo reikalavimai

Visos bendrovės turėtų sukurti, įdiegti ir prižiūrėti saugaus valdymo sistemą (SVS), į kurią įtraukiami tokie jos veikimo reikalavimai:

1.4.1. saugos ir aplinkos apsaugos politika;

1.4.2. saugaus laivų eksploatavimo ir aplinkos apsaugos užtikrinimo nurodymai ir tvarka, laikantis atitinkamų tarptautinės teisės ir vėliavos valstybės teisės aktų nuostatų;

1.4.3. nustatyti krante ir laivuose dirbančių darbuotojų įgaliojimai ir ryšio vienų su kitais būdai;

1.4.4. pranešimų apie avarijas ir apie tuos atvejus, kai nesilaikoma šio kodekso nuostatų, tvarka;

1.4.5. pasirengimo avarinėms situacijoms ir reagavimo į jas tvarka ir

1.4.6. vidaus audito ir valdymo peržiūrų atlikimo tvarka.

2. SAUGOS IR APLINKOS APSAUGOS POLITIKA

2.1. Bendrovė turėtų suformuoti saugos ir aplinkos apsaugos politiką, kuri paaiškintų, kaip pasiekti 1.2 dalyje išvardytus tikslus.

2.2. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad ši politika ir laive, ir krante būtų įgyvendinama ir palaikoma visais organizacijos lygiais.

3. BENDROVĖS ATSAKOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI

3.1. Kai už laivo eksploatavimą atsakingas subjektas ir laivo savininkas nėra tas pats asmuo, savininkas administracijai turi pranešti visą šio subjekto pavadinimą ir rekvizitus.

3.2. Bendrovė turėtų apibrėžti ir dokumentais pagrįsti visų darbuotojų, tvarkančių su sauga ir taršos prevencija susijusį bei saugai ir taršos prevencijai įtakos turintį darbą, bei jų atsakomybę, įgaliojimus ir tarpusavio santykius.

3.3. Bendrovė yra atsakinga už tai, kad būtų numatyti pakankami ištekliai ir pakankama krante esanti parama, kad paskirtasis asmuo arba asmenys galėtų atlikti savo pareigas.

4. PASKIRTASIS (-IEJI) ASMUO (ASMENYS)

Siekdama užtikrinti saugų visų laivų eksploatavimą ir užmegzti ryšį tarp bendrovės bei laivo darbuotojų, kiekviena bendrovė, jeigu reikia, krante turėtų paskirti asmenį ar asmenis, palaikančius tiesioginius ryšius su aukščiausia vadovybe. Paskirtajam asmeniui arba asmenims turėtų būti nustatyta atsakomybė ir suteikti įgaliojimai prižiūrėti visų eksploatuojamų laivų saugos ir taršos prevencijos aspektus bei užtikrinti, jeigu reikia, reikiamų išteklių bei krante esančios paramos naudojimą.

5. KAPITONO ATSAKOMYBĖ IR ĮGALIOJIMAI

5.1. Bendrovė turėtų aiškiai apibrėžti ir dokumentuose pagrįsti kapitono atsakomybę už:

5.1.1. bendrovės saugos ir aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimą;

5.1.2. įgulos narių skatinimą laikytis tokios politikos;

5.1.3. atitinkamų aiškių ir paprastų įsakymų bei nurodymų rengimą;

5.1.4. tikrinimą, ar konkrečių reikalavimų yra laikomasi; ir

5.1.5. SVS peržiūrą ir pranešimų apie jos trūkumus perdavimą krante dirbančiai vadovybei.

5.2. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad laive veikiančioje SVS būtų aiškiai įrašyta, kokius įgaliojimus turi kapitonas. Bendrovė SVS turėtų nustatyti, kad kapitonas turi viršesnius įgaliojimus ir atsakomybę priimti sprendimus dėl saugos ir taršos prevencijos bei, jeigu reikia, prašyti bendrovės pagalbos.

6. IŠTEKLIAI IR DARBUOTOJAI

6.1. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kapitonas:

6.1.1. turėtų tinkamą kvalifikaciją vadovauti;

6.1.2. būtų visiškai susipažinęs su bendrovės SVS ir

6.1.3. jam būtų suteikta būtina parama, kad savo pareigas galėtų atlikti saugiai.

6.2. Laikantis nacionalinių ir tarptautinių reikalavimų, bendrovė turėtų užtikrinti, kad kiekvieno laivo įgula būtų sukomplektuota iš kvalifikuotų, atestuotų ir medicininiu požiūriu tinkamų jūrininkų.

6.3. Bendrovė turėtų nustatyti tvarką, užtikrinančią, kad nauji ir į naujas pareigas, susijusias su sauga ir aplinkos apsauga, paskirti darbuotojai būtų deramai supažindinti su savo pareigomis.

Turėtų būti identifikuoti, dokumentais įforminti ir pateikti būtiniausi su laivyba susiję nurodymai.

6.4. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad visi jos darbuotojai, dirbantys su SVS, tinkamai suprastų atitinkamas taisykles, reglamentus, kodeksus ir rekomendacijas.

6.5. Bendrovė turėtų nustatyti tvarką, pagal kurią būtų nustatoma, kokio mokymo gali reikėti SVS veikimui užtikrinti, ir jos laikytis, ir užtikrinti, kad toks mokymas būtų numatytas visiems reikiamiems darbuotojams.

6.6. Bendrovė turėtų nustatyti tvarką, pagal kurią laivo darbuotojai su SVS susijusią informaciją gautų darbine kalba arba kitomis jiems suprantamomis kalbomis.

6.7. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad atlikdami su SVS susijusias savo pareigas laivo darbuotojai galėtų veiksmingai perduoti vieni kitiems informaciją.

7. LAIVO EKSPLOATAVIMO PLANŲ RENGIMAS

Bendrovė turėtų nustatyti su laivo sauga ir taršos prevencija susijusių pagrindinių laivo eksploatavimo operacijų planų ir nurodymo rengimo tvarką. Su šios tvarkos rengimu susijusios užduotys turėtų būti apibrėžtos ir paskirtos kvalifikuotiems darbuotojams.

8. PASIRENGIMAS AVARIJOMS

8.1. Bendrovė turėtų nustatyti laive galinčių susidaryti avarinių situacijų nustatymo, apibūdinimo ir reakcijos į jas tvarką.

8.2. Bendrovė turėtų nustatyti mokymo ir pratybų programas, skirtas avarinėms padėtims pasirengti.

8.3. SVS turėtų būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad bendrovės struktūra visada būtų pasirengusi reaguoti į jos laivams iškilusį pavojų, nelaimingus atsitikimus ir avarijas.

9. PRANEŠIMAI APIE NEATITIKTIS, NELAIMINGUS ATSITIKIMUS BEI PAVOJINGUS ĮVYKIUS IR JŲ ANALIZĖ

9.1. SVS turėtų būti nustatyta tvarka, užtikrinanti, kad apie visas neatitiktis, nelaimingus atsitikimus ir pavojingas situacijas būtų pranešta bendrovei ir kad šie įvykiai, siekiant pagerinti saugą ir taršos prevenciją, būtų ištirti ir išanalizuoti.

9.2. Bendrovė turėtų nustatyti korekcinių veiksmų įgyvendinimo tvarką.

10. LAIVO IR ĮRANGOS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

10.1. Bendrovė turėtų nustatyti tvarką, užtikrinančią, kad laivas būtų prižiūrimas laikantis atitinkamų taisyklių ir reglamentų bei papildomų reikalavimų, kuriuos bendrovė gali nustatyti, nuostatų.

10.2. Laikydamasi šių reikalavimų bendrovė turėtų užtikrinti, kad:

10.2.1. patikrinimai būtų atliekami atitinkamu dažniu;

10.2.2. būtų pranešama apie visas neatitiktis, nurodant jų priežastį, jeigu ji yra žinoma;

10.2.3. būtų imtasi atitinkamų korekcinių veiksmų ir

10.2.4. tokie veiksmai būtų registruojami.

10.3. Bendrovė SVS turėtų nustatyti tvarką, pagal kurią būtų nustatoma, dėl kokios įrangos ir techninės sistemos staigaus gedimo gali susidaryti pavojinga situacija. SVS turėtų numatyti konkrečias priemones pirmiau minėtos įrangos arba sistemų patikimumui didinti. Į šias priemones turėtų būti įtrauktas reguliarus atsarginių priemonių ir įrangos arba techninių sistemų, kurios nėra nuolatos naudojamos, išbandymas.

10.4. 10.2 punkte paminėti patikrinimai bei 10.3 punkte nurodytos priemonės turėtų būti įtrauktos į laivo eksploatavimo techninę priežiūrą (įprastą priežiūrą).

11. DOKUMENTAI

11.1. Bendrovė turėtų nustatyti visų su SVS susijusių dokumentų ir duomenų kontrolės tvarką ir jos laikytis.

11.2. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad:

11.2.1. galiojantys dokumentai būtų prieinami visose atitinkamose vietovėse;

11.2.2. dokumentų pakeitimus peržiūrėtų ir patvirtintų įgalioti darbuotojai ir

11.2.3. netekę galios dokumentai nebūtų daugiau naudojami.

11.3. Dokumentus, kuriuose aprašoma SVS ir nurodoma, kaip ją įgyvendinti, galima įvardyti kaip "saugaus valdymo vadovą". Dokumentai turėtų būti parengti tokia forma, kuri, bendrovės nuomone, yra pati veiksmingiausia. Kiekviename laive turėtų būti laikomi visi su tuo laivu susiję dokumentai.

12. BENDROVĖS PATIKRA, PERŽIŪRA IR ĮVERTINIMAS

12.1. Bendrovė, siekdama patikrinti, ar su sauga ir taršos prevencija susijusi veikla atitinka SVS reikalavimus, turėtų atlikti vidaus saugos auditą.

12.2. Laikydamasi savo nustatytos tvarkos, bendrovė turėtų reguliariai įvertinti SVS veiksmingumą ir, jeigu reikia, ją peržiūrėti.

12.3. Auditas ir galimi korekciniai veiksmai turėtų būti atliekami laikantis dokumentais patvirtintos tvarkos.

12.4. Auditą atliekantys darbuotojai neturėtų būti susiję su tomis sritimis, kurių auditas atliekamas, nebent šio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti dėl bendrovės dydžio ar pobūdžio.

12.5. Audito ir peržiūrų rezultatai turėtų būti pateikti visiems darbuotojams, atsakingiems už tas sritis, kurių auditas atliktas.

12.6. Už atitinkamą sritį atsakinga vadovybė dėl nustatytų trūkumų turėtų laiku imtis korekcinių veiksmų.

13. LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS, PATIKRA IR KONTROLĖ

13.1. Laivą turėtų eksploatuoti bendrovė, kuriai išduotas šiam laivui taikomas atitikties dokumentas.

13.2. Kiekvienai ISM kodekso reikalavimus atitinkančiai bendrovei atitikties dokumentą turėtų išduoti administracija, administracijos pripažinta organizacija arba šalių, kurias bendrovė pasirinko savo veiklai vykdyti, administracijos vardu veikiančios valdžios institucijos. Šis dokumentas turėtų būti laikomas įrodymu, kad bendrovė gali atitikti kodekso reikalavimus.

13.3. Atitikties dokumento kopija turėtų būti laikoma laive, kad kapitonas, jeigu jo paprašytų, atitikties dokumentą galėtų pateikti administracijai arba jos pripažintai organizacijai.

13.4. Administracija arba jos pripažinta organizacija laivui turėtų išduoti liudijimą, vadinamą saugaus valdymo liudijimu. Išduodama liudijimą, administracija turėtų patikrinti, ar bendrovė ir jos laivo vadovybė veikia pagal patvirtintą SVS.

13.5. Administracija arba jos pripažinta organizacija turėtų reguliariai tikrinti, ar tinkamai veikia patvirtinta laivo SVS.

--------------------------------------------------