EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02023R2053-20240408

Consolidated text: 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2053, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2053/2024-04-08

Į šį konsoliduotą tekstą gali būti neįtraukti šie pakeitimai:

Iš dalies keičiantis aktas Pakeitimo tipas Susijęs padalinys Įsigaliojimo data
32024R1389 iš dalies pakeitė straipsnis 17 dalis 4a 23/05/2024

02023R2053 — LT — 08.04.2024 — 001.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2053

2023 m. rugsėjo 13 d.

kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627

(OL L 238 2023.9.27, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/897  2024 m. kovo 13 d.

  L 897

1

19.3.2024




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2053

2023 m. rugsėjo 13 d.

kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (ES) 2017/2107 bei (ES) 2019/833 ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2016/1627



I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, pagal kurias Sąjunga vienodai ir veiksmingai įgyvendina Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) priimtą daugiametį rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų (Thunnus thynnus) išteklių valdymo planą.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a) 

Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems Sąjungos laivams, kurie:

i) 

žvejoja paprastuosius tunus Konvencijos rajone ir

ii) 

perkrauna arba laiko – taip pat ir už Konvencijos rajono ribų – Konvencijos rajone sužvejotus paprastuosius tunus;

b) 

Sąjungos žuvininkystės ūkiams;

c) 

trečiųjų valstybių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejybą vykdantiems trečiųjų valstybių laivams, kurie veiklą vykdo Sąjungos vandenyse ir sužvejoja paprastųjų tunų Konvencijos rajone;

d) 

trečiųjų valstybių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kuriuose laikomi Konvencijos rajone sužvejoti paprastieji tunai ar iš Sąjungos vandenyse sužvejotų paprastųjų tunų pagaminti žvejybos produktai, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose.

3 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas – įgyvendinti ICCAT priimtą daugiametį paprastųjų tunų išteklių valdymo planą, kuriuo siekiama išlaikyti tokį paprastųjų tunų biomasės dydį, kuris viršytų dydį, galintį užtikrinti MSY.

4 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, jis taikomas nedarant poveikio kitiems žvejybos sektoriaus Sąjungos teisės aktams, visų pirma:

1) 

Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009;

2) 

Reglamentui (EB) Nr. 1005/2008;

3) 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2403 ( 1 );

4) 

Reglamentui (ES) 2017/2107;

5) 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2019/1241 ( 2 ).

▼M1

5 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) 

ICCAT – Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija;

2) 

SCRS – ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas;

3) 

Konvencija – Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos;

4) 

Konvencijos rajonas – Konvencijos I straipsnyje apibrėžtas geografinis rajonas;

5) 

KSŠ – Konvencijos susitariančioji šalis ir Konvencijos nepasirašiusi bendradarbiaujančioji šalis, subjektas arba žvejybos subjektas;

6) 

operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo žvejybos ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo ir mažmeninės prekybos etapu;

7) 

žuvininkystės ūkio valstybė narė arba už žuvininkystės ūkį atsakinga valstybė narė – valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkamas žuvininkystės ūkis;

8) 

vėliavos valstybė narė – valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja žvejybos laivas;

9) 

gaudyklės valstybė narė arba už gaudyklę atsakinga valstybė narė – valstybė narė, kurios jurisdikcijai priklauso atitinkama gaudyklė;

10) 

žvejybos laivas – bet kuris variklinis laivas, naudojamas verslinio paprastųjų tunų išteklių naudojimo tikslais, įskaitant žūklės laivus, perdirbimo laivus, aptarnaujančius laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, ir pagalbinius laivus, išskyrus konteinervežius;

11) 

žūklės laivas – laivas, naudojamas verslinei paprastųjų tunų išteklių žvejybai;

12) 

vilkikas – bet kuris laivas, naudojamas gyvų paprastųjų tunų varžoms vilkti;

13) 

perdirbimo laivas – laivas, kuriame prieš supakuojant žuvininkystės produktus atliekama viena arba kelios iš šių operacijų: filė gamyba arba pjaustymas, užšaldymas ir (arba) perdirbimas;

14) 

aptarnaujantis laivas – bet kuris žvejybos laivas, išskyrus žūklės laivus, perdirbimo laivus, vilkikus, perkrovimo operacijas vykdančius laivus, transportavimo laivus, įrengtus tunų produktams transportuoti, arba pagalbinius laivus, kuriems leidžiama dalyvauti vykdant paprastųjų tunų žvejybą, kad atliktų aptarnavimo funkcijas;

15) 

pagalbinis laivas – bet kuris laivas, naudojamas negyviems (neperdirbtiems) paprastiesiems tunams transportuoti iš transportavimo arba auginimo varžos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo arba gaudyklės į paskirtąjį uostą arba perdirbimo laivą;

16) 

mažos apimties priekrantės žvejybos laivas – žūklės laivas, pasižymintis bent trimis iš šių penkių charakteristikų:

a) 

bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų;

b) 

laivas žvejoja tik vėliavos valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

c) 

žvejybos reisai trunka mažiau nei 24 valandas;

d) 

įgulą sudaro ne daugiau kaip keturi asmenys;

e) 

laivo žvejybos metodai yra selektyvūs ir daro mažesnį poveikį aplinkai;

17) 

didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

18) 

mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

19) 

gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

20) 

jungtinė žvejybos operacija – bet kuri dviejų arba daugiau gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atliekama operacija, kai vieno gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo laimikis pagal iš anksto sutartą laimikio paskirstymo formulę priskiriamas kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui arba laivams;

21) 

žvejybos įrankio grupė – tokį patį žvejybos įrankį naudojančių žvejybos laivų grupė, kuriai skirta grupinė kvota;

22) 

žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos rodiklių sandauga, kuria remiantis matuojamas žvejybos operacijų intensyvumas; tas matavimas priklauso nuo žvejybos įrankio: žvejybos ūdomis atveju intensyvumas matuojamas kabliukų skaičiumi arba kabliukvalandėmis; gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju intensyvumas matuojamas laivo žvejybos dienomis (žvejybos laikas ir paieškos laikas);

23) 

aktyvus žvejybos veiklos vykdymas – bet kuriuo žūklės laivu tikslingai vykdoma paprastųjų tunų žvejyba konkrečiu žvejybos sezonu;

24) 

BCD – paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

25) 

eBCD – elektroninis paprastųjų tunų laimikio dokumentas;

26) 

perkrovimas – visų žvejybos laive laikomų žvejybos produktų arba bet kokio jų kiekio iškrovimas į kitą žvejybos laivą; tačiau negyvų paprastųjų tunų iškrovimas iš gaubiamojo tinklo, gaudyklės arba vilkiko į pagalbinį laivą perkrovimu nelaikomas;

27) 

gyvi paprastieji tunai – paprastieji tunai, gyvi laikomi gaudyklėje tam tikrą laiką arba gyvi perkeliami į žuvininkystės ūkį, laikomi varžose, auginami ir galiausiai paskerdžiami arba paleidžiami į jūrą;

28) 

skerdimas – paprastųjų tunų nužudymas žuvininkystės ūkiuose arba gaudyklėse;

29) 

gaudyklė – statomasis prie dugno tvirtinamas žvejybos įrankis, paprastai su nukreipiamuoju tinklu, kuriuo paprastieji tunai nukreipiami į aptvarą arba aptvarus, kuriuose jie laikomi iki skerdimo arba auginimo;

30) 

įkėlimas į varžą – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas į žuvininkystės ūkius ir jų šėrimas siekiant juos nutukinti ir padidinti jų bendrą biomasę;

31) 

kontrolinis įkėlimas į varžą – įkėlimo į varžą operacijos pakartojimas, vykdomas kontrolės institucijų prašymu, siekiant patikrinti varžoje laikomų žuvų skaičių arba vidutinį svorį;

32) 

auginimas arba tukinimas – paprastųjų tunų laikymas žuvininkystės ūkių varžose ir jų šėrimas siekiant juos nutukinti ir padidinti jų bendrą biomasę;

33) 

žuvininkystės ūkis – vienoje ar keliose vietose, kurių kiekviena turi būti apibrėžta geografinėmis koordinatėmis, aiškiai nurodant kiekvieno daugiakampio taško ilgumą ir platumą, esantis jūros plotas, kuriame tukinami arba auginami gaudyklėmis arba gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejoti paprastieji tunai;

34) 

bendras auginimo pajėgumas – didžiausias laukinių paprastųjų tunų, kuriuos žuvininkystės ūkiui leidžiama laikyti varžoje per žvejybos sezoną, skaičius tonomis;

35) 

perkėlimas –

a) 

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žūklės laivo tinklo į transportavimo varžą;

b) 

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaudyklės į transportavimo varžą nepriklausomai nuo to, ar operacijos vietoje yra vilkikas;

c) 

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos transportavimo varžos į kitą;

d) 

varžos su gyvais paprastaisiais tunais perkėlimas iš vieno vilkiko į kitą;

e) 

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vienos varžos į kitą varžą tame pačiame žuvininkystės ūkyje (perkėlimas žuvininkystės ūkyje);

f) 

gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžą;

36) 

kontrolinis perkėlimas – bet kurios perkėlimo operacijos pakartojimas, atliekamas kontrolės institucijų prašymu;

37) 

perkėlimas tarp žuvininkystės ūkių – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą; tokį perkėlimą sudaro du etapai: perkėlimas iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varžos į transportavimo varžą ir perkėlimas iš transportavimo varžos į žuvininkystės ūkio, į kurį perkeliama, varžą;

38) 

pirmasis perkėlimas – gyvų paprastųjų tunų perkėlimas iš gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į transportavimo varžą;

39) 

tolesnis perkėlimas – bet kuri perkėlimo operacija, vykdoma po pirmojo perkėlimo ir prieš įkėlimą į varžą paskirties žuvininkystės ūkyje, pavyzdžiui, dviejų transportavimo varžų turinio padalijimo ar sujungimo operacija, išskyrus savanorišką ar kontrolinį perkėlimą;

40) 

savanoriškas perkėlimas – bet kurios perkėlimo operacijos, kurią savanoriškai atlieka perkeliantysis operatorius, pakartojimas;

41) 

kontrolinė kamera – stereoskopinė kamera arba įprastinė vaizdo kamera, naudojama pagal šį reglamentą kontrolės tikslais;

42) 

stereoskopinė kamera – kamera su dviem ar daugiau lęšių, kurių kiekvienas turi atskirą vaizdo jutiklį arba juostos kadrą, kad būtų galima fiksuoti trimačius vaizdus žuvų ilgio išmatavimo tikslu;

43) 

perkeliantysis operatorius – žūklės laivo arba vilkiko kapitonas ar kapitono atstovas arba žuvininkystės ūkio arba gaudyklės, iš kurių, išskyrus savanoriško ir kontrolinio perkėlimų atvejus, vykdoma perkėlimo operacija, operatorius ar jo atstovas;

44) 

perkeliančiojo operatoriaus valstybė narė – valstybė narė, kuri turi jurisdikciją perkeliančiojo operatoriaus atžvilgiu.

▼B

II SKYRIUS

Valdymo priemonės

6 straipsnis

Su žvejybos valdymo priemonėmis susijusios sąlygos

1.  
Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos pastangos atitiktų jai skirtas paprastųjų tunų žvejybos rytų Atlante ir Viduržemio jūroje galimybes. Valstybių narių priimtos priemonės apima individualių kvotų nustatymą žūklės laivams, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 24 metrai, įtrauktiems į 26 straipsnyje nurodytą laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.
2.  
Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad žūklės laivai nedelsdami plauktų į jos paskirtą uostą, kai tik laivui skirta individuali kvota laikoma išnaudota, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje.
3.  
Frachtavimo operacijos vykdant paprastųjų tunų žvejybą neleidžiamos.

7 straipsnis

Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams

▼M1

1.  
Nepaskerstų gyvų paprastųjų tunų iš praėjusių metų laimikio palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams gali būti leidžiamas tik tuo atveju, jei valstybė narė parengia sugriežtintą kontrolės sistemą ir apie ją praneša Komisijai. Ta sistema turi būti neatsiejama 14 straipsnyje nurodyto valstybės narės metinio stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plano dalis ir į ją įtraukiamos bent priemonės, nustatytos pagal 56c, 56d ir 61 straipsnius.

▼B

2.  

Jei pagal 1 dalį palikimas kitiems metams leidžiamas, taikomi šie punktai:

a) 

už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės iki kiekvienų metų gegužės 25 d. užpildo ir pateikia Komisijai metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją, kurioje nurodoma:

i) 

kiekis (kilogramais) ir žuvų, kurias ketinama palikti žuvininkystės ūkyje kitiems metams, skaičius;

ii) 

laimikio sužvejojimo metai;

iii) 

vidutinis svoris;

iv) 

vėliavos valstybė narė arba KSŠ;

v) 

BCD, atitinkančių paliktą kitiems metams laimikį, nuorodos;

vi) 

žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

vii) 

varžos numeris ir

viii) 

informacija apie paskerstą kiekį (kilogramais) užbaigus operacijas;

b) 

pagal 1 dalį kitiems metams palikti kiekiai patalpinami į atskiras varžas ar atskirą jų grupę žuvininkystės ūkyje pagal laimikio sužvejojimo metus.

3.  
Prieš prasidedant žvejybos sezonui už žuvininkystės ūkius atsakingos valstybės narės užtikrina, kad būtų atliktas išsamus jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose esančių gyvų paprastųjų tunų, paliktų kitiems metams po masinio skerdimo, vertinimas. Tuo tikslu visi per masinį skerdimą žuvininkystės ūkyje nepaskersti gyvi paprastieji tunai, paliekami kitiems metams po sužvejojimo metų, yra perkeliami į kitas varžas naudojant stereoskopines kameras ar alternatyvias priemones, jei jomis užtikrinamas tokio pačio lygio tikslumas, kaip nurodyta 51 straipsnyje. Viso proceso metu užtikrinamas išsamiai dokumentuojamas atsekamumas. Paprastųjų tunų palikimas kitiems metams po metų, kuriais masinis skerdimas nebuvo vykdomas, kontroliuojamas kasmet, taikant tą pačią rizikos vertinimu grindžiamo atitinkamų ėminių ėmimo procedūrą.
4.  
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias nustatoma sugriežtinta gyvų paprastųjų tunų palikimo kitiems metams kontrolės sistema. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M1

8 straipsnis

Neišnaudotų kvotų perkėlimas

1.  
Automatinis neišnaudotų kvotų perkėlimas kitiems metams neleidžiamas.
2.  
Valstybė narė gali prašyti perkelti iš vienų metų į kitus metus ne daugiau kaip 5 % savo metinės kvotos. Atitinkama valstybė narė tą prašymą įtraukia į savo metinį žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kuris turi būti įtrauktas į Sąjungos žvejybos ir pajėgumo valdymo planą, kad jį patvirtintų ICCAT.

▼B

9 straipsnis

Kvotų perleidimas

▼M1

1.  
Sąjunga ir kitos KSŠ kvotas perleisti vienos kitoms gali tik gavusios išankstinį atitinkamų valstybių narių ir KSŠ leidimą. Komisija apie atitinkamų kvotų kiekį ICCAT sekretoriatui praneša iki jų perleidimo.

▼B

2.  
Leidžiama perleisti kvotas žvejybos įrankio grupėse, taip pat perleisti kiekvienos valstybės narės priegaudos kvotas ir individualias žvejybos kvotas, su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės iš anksto apie tokį perleidimą praneša Komisijai, kad ši galėtų dar iki perleidimo informuoti ICCAT sekretoriatą.

10 straipsnis

Išskaitymas iš kvotų peržvejojimo atveju

Jei valstybės narės peržvejoja joms skirtas kvotas ir tokia padėtis negali būti ištaisyta pasikeičiant kvotomis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsniai.

11 straipsnis

Metiniai žvejybos planai

1.  

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos planą. Planas apima bent šią informaciją žūklės laivų ir gaudyklių atveju:

a) 

kiekvienai žvejybos įrankio grupei paskirtas kvotas, įskaitant priegaudos kvotas;

b) 

atitinkamais atvejais kvotų skirstymo ir valdymo metodus;

c) 

individualių kvotų laikymosi užtikrinimo priemones;

d) 

laikotarpius, kuriais leidžiama vykdyti žvejybą, pagal žvejybos įrankio kategoriją;

e) 

informaciją apie paskirtuosius uostus;

f) 

priegaudos taisykles, ir

g) 

žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 24 metrai, išskyrus dugninės žvejybos tralerius, ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, kuriems rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skaičių.

2.  
Valstybės narės, turinčios mažos apimties priekrantės žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, skiria konkrečias sektorines kvotas tiems laivams ir jas įtraukia į savo žvejybos planus. Į savo stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planus jos taip pat įtraukia papildomas priemones, kuriomis siekia atidžiai stebėti, kaip tas laivynas naudoja kvotas. Kad visiškai išnaudotų savo žvejybos galimybes, valstybės narės, naudodamos 1 dalyje nurodytus parametrus, gali varijuoti laivų, kuriems leidžia žvejoti, skaičių.
3.  
Portugalija ir Ispanija gali skirti sektorines kvotas kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, veiklą vykdantiems Azorų, Madeiros ir Kanarų salynų Sąjungos vandenyse. Tos sektorinės kvotos įtraukiamos į jų metinius žvejybos planus, o papildomas tų kvotų naudojimo stebėsenos priemones aiškiai nustatomos jų metiniuose stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planuose.
4.  
Jei valstybės narės paskiria sektorines kvotas pagal 2 arba 3 dalį, taikomame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo nustatytas reikalavimas dėl minimalaus 5 tonų kvotos dydžio netaikomas.
5.  
Atitinkama valstybė narė apie kiekvieną metinio žvejybos plano pakeitimą praneša Komisijai likus ne mažiau kaip trims darbo dienoms iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios. Komisija apie pakeitimą praneša ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki žvejybos veiklos, su kuria tas pakeitimas susijęs, pradžios.

12 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, skirdamos žvejybos galimybes, kuriomis jos gali pasinaudoti, valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus, taip pat stengiasi teisingai paskirstyti nacionalines kvotas įvairiems laivyno segmentams ypač atsižvelgdamos į tradicinę ir smulkiąją žvejybą ir skatina Sąjungos žvejybos laivus naudoti selektyvius žvejybos įrankius arba mažesnį poveikį aplinkai darančius žvejybos būdus.

13 straipsnis

Metiniai žvejybos pajėgumo valdymo planai

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį žvejybos pajėgumo valdymo planą. Tame plane valstybė narė koreguoja žūklės laivų ir gaudyklių skaičių taip, kad būtų užtikrinta, kad žvejybos pajėgumas atitiktų žūklės laivams ir gaudyklėms skirtas atitinkamo kvotos laikotarpio žvejybos galimybes. Valstybė narė žvejybos pajėgumą koreguoja naudodama taikomame Sąjungos teisės akte dėl žvejybos galimybių paskirstymo apibrėžtus parametrus. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų Sąjungos žvejybos pajėgumas koreguojamas jį varijuojant ne daugiau kaip 20 %, palyginti su 2018 m. baziniu žvejybos pajėgumu.

▼M1

14 straipsnis

Metinis stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planas

Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planą, kuriuo siekia užtikrinti šio reglamento laikymąsi. Kiekviena valstybė narė savo atitinkamą planą pateikia Komisijai. Kiekviena valstybė narė savo planą rengia remdamasi:

a) 

inspektavimo veiklos tikslais, prioritetais, procedūromis ir gairėmis, nustatytais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį parengtoje specialiojoje paprastųjų tunų išteklių kontrolės ir inspektavimo programoje;

b) 

iki 2025 m. gruodžio 31 d. – nacionaline paprastųjų tunų išteklių kontrolės veiksmų programa, parengta pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį, o po tos datos – nacionaline kontrolės programa, parengta pagal to reglamento 93a straipsnį.

▼B

15 straipsnis

Metiniai auginimo valdymo planai

1.  
Kiekviena paprastųjų tunų žvejybos kvotą turinti valstybė narė parengia metinį auginimo valdymo planą.
2.  
Metiniu auginimo valdymo planu valstybė narė užtikrina, kad bendras perkėlimo pajėgumas ir bendras auginimo pajėgumas atitiktų auginti galimų paprastųjų tunų apskaičiuotąjį kiekį.

▼M1

3.  
Valstybės narės apriboja savo tunų auginimo pajėgumą iki bendro auginimo pajėgumo, kuris užregistruotas žuvininkystės ūkių, kuriems leidžiama vykdyti su paprastaisiais tunais susijusią veiklą, ICCAT registre (toliau – ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registras) arba dėl kurio 2018 m. išduotas leidimas ir apie jį pranešta ICCAT.

▼B

4.  
Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į valstybių narių žuvininkystės ūkius, kiekis negali būti didesnis už perkeltų tunų kiekius, kuriuos tos valstybės narės žuvininkystės ūkiai užregistravo ICCAT paprastųjų tunų auginimo ūkių registre 2005 m., 2006 m., 2007 m. arba 2008 m.
5.  
Jei valstybė narė turi padidinti didžiausią laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į vieną ar daugiau jos tunų auginimo ūkių, kiekį, tas padidinimas turi atitikti tai valstybei narei paskirtas žvejybos galimybes ir bet kokį gyvų paprastųjų tunų importą iš kitos valstybės narės arba susitariančiosios šalies.

▼M1

6.  
Valstybės narės Komisijai pateikia statistinius duomenis apie metinį į varžas įkeltą (į varžas įkeltos laisvėje sužvejotos žuvys), skerdimo ir eksporto kiekį, o Komisija tuos duomenis perduoda ICCAT sekretoriatui anksčiau nei ICCAT sekretoriatas eBCD sistemoje bus įdiegęs duomenų nuskaitymo funkciją ir tokia funkcija bus galima naudotis.
7.  
Kai tikslinga, valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Komisijai peržiūrėtus auginimo valdymo planus, kad kasmet ne vėliau kaip birželio 1 d. jie būtų perduoti ICCAT sekretoriatui.

▼B

16 straipsnis

Metinių planų perdavimas

1.  

Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. kiekviena paprastųjų tunų kvotą turinti valstybė narė Komisijai pateikia šiuos planus:

a) 

metinį rytų Atlante ir Viduržemio jūroje paprastuosius tunus žvejojančių žūklės laivų ir gaudyklių žvejybos planą, parengtą pagal 11 straipsnį;

b) 

metinį žvejybos pajėgumo valdymo planą, parengtą pagal 13 straipsnį;

▼M1

c) 

metinį stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo planą, parengtą pagal 14 straipsnį, ir

▼B

d) 

metinį auginimo valdymo planą, parengtą pagal 15 straipsnį.

2.  
Komisija surenka 1 dalyje nurodytus planus ir panaudoja juos rengdama Sąjungos metinį planą. Ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d. Komisija Sąjungos metinį planą perduoda svarstyti ir tvirtinti ICCAT.
3.  
Jei valstybė narė nepateikia Komisijai kurio nors 1 dalyje nurodyto plano per toje dalyje nustatytą terminą, Komisija gali nuspręsti Sąjungos planą ICCAT sekretoriatui pateikti be atitinkamos valstybės narės planų. Atitinkamos valstybės narės prašymu Komisija stengiasi atsižvelgti į vieną iš 1 dalyje nurodytų planų, pateiktų pasibaigus toje dalyje nustatytam terminui, tačiau iki 2 dalyje nurodyto termino. Jei valstybės narės pateiktas planas neatitinka šio reglamento nuostatų, susijusių su metiniais žvejybos, pajėgumo, inspektavimo ir auginimo planais, arba jame yra rimtų trūkumų, dėl kurių ICCAT komisija gali nepatvirtinti Sąjungos metinio plano, Komisija gali nuspręsti Sąjungos metinį planą perduoti ICCAT sekretoriatui be atitinkamos valstybės narės planų. Komisija kuo greičiau informuoja atitinkamą valstybę narę ir stengiasi įtraukti visus tos valstybės narės pateiktus peržiūrėtus planus į Sąjungos metinį planą arba į Sąjungos metinio plano pakeitimus, jei tie peržiūrėti planai atitinka šio reglamento nuostatas, susijusias su metiniais žvejybos, pajėgumo, inspektavimo ir auginimo planais.

III SKYRIUS

Techninės priemonės

17 straipsnis

Žvejybos sezonai

1.  
Paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti kiekvienais metais nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d.
2.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Kipras ir Graikija gali, pateikdamos savo metinius žvejybos planus, kaip nurodyta 11 straipsnyje, prašyti, kad su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista žvejoti paprastuosius tunus rytų Viduržemio jūroje (FAO 37.3.1 ir 37.3.2 žvejybos rajonuose) kiekvienais metais nuo gegužės 15 d. iki liepos 1 d.
3.  
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Kroatija gali 11 straipsnyje nurodytame savo metiniame žvejybos plane prašyti, kad su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos gaubiamaisiais tinklais laivams būtų leista paprastuosius tunus auginimo tikslais žvejoti Adrijos jūroje (FAO 37.2.1 žvejybos rajone) kiekvienais metais nuo gegužės 26 d. iki liepos 15 d.

▼M1

4.  
Nukrypstant nuo 1, 2 ir 3 dalių, jei dėl oro sąlygų neįmanoma vykdyti žvejybos operacijų, valstybės narės gali nuspręsti, kad tose dalyse nurodyti žvejybos sezonai būtų pratęsti tiek žvejybos dienų, kiek jų buvo prarasta, bet ne daugiau kaip 10 dienų.
5.  
Paprastuosius tunus dideliais pelaginėmis ūdomis žvejojančiais žūklės laivais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti kiekvienais metais laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d., išskyrus žvejybos rajoną, kuris apibrėžiamas taip: į vakarus nuo 10° vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 42° šiaurės platumos.

▼B

6.  
Valstybės narės savo metiniuose žvejybos planuose nustato savo laivynų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus ir didelius pelaginėmis ūdomis žvejojančius laivus, žvejybos sezonus.

18 straipsnis

Įpareigojimas iškrauti laimikį

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, įskaitant visas taikytinas nuo jo nukrypti leidžiančias nuostatas, taikymui.

19 straipsnis

Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis

1.  
Draudžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti paprastuosius tunus, kurių svoris mažesnis nei 30 kg arba kurių ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažesnis nei 115 cm, įskaitant sužvejotus kaip priegauda arba vykdant mėgėjų žvejybą.
2.  

Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau nurodytam paprastųjų tunų laimikiui taikomas 8 kg arba 75 cm nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis paprastųjų tunų dydis:

a) 

paprastiesiems tunams, sužvejotiems rytų Atlante kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų;

b) 

paprastiesiems tunams, sužvejotiems Viduržemio jūroje kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, ūdomis žvejojančių laivų ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, vykdančių mažos apimties šviežių žuvų žvejybą priekrantėje, ir

c) 

paprastiesiems tunams, auginimo tikslais sužvejotiems Adrijos jūroje su Kroatijos vėliava plaukiojančių laivų.

3.  
2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma laikantis I priede nustatytų specialiųjų sąlygų.
4.  
Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, žvejojantiems pagal I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytas nukrypti leidžiančias nuostatas. Atitinkami laivai įrašomi į 26 straipsnyje nurodytą žūklės laivų sąrašą.
5.  
Šiame straipsnyje nustatytų mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių nesiekiančios į jūrą išmestos negyvos žuvys įskaičiuojamos į atitinkamos valstybės narės kvotą.

20 straipsnis

Atsitiktinis mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių žuvų laimikis

1.  
Nukrypstant nuo 19 straipsnio 1 dalies, visiems žūklės laivams ir gaudyklėms, kuriais vykdoma aktyvi paprastųjų tunų žvejybos veikla, leidžiama sužvejoti ne didesnį kaip 5 %, skaičiuojant individais, atsitiktinį paprastųjų tunų, kurių svoris 8–30 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo 75–115 cm, laimikį.
2.  
1 dalyje nurodyta 5 % dalis apskaičiuojama remiantis bendruoju paprastųjų tunų laimikiu, bet kuriuo metu po kiekvienos žvejybos operacijos laikomu laive arba gaudyklėje.
3.  
Atsitiktinis laimikis išskaitomas iš valstybės narės, atsakingos už žūklės laivą arba gaudyklę, kvotos.
4.  
Atsitiktiniam mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių paprastųjų tunų laimikiui taikomi 31, 33, 34 ir 35 straipsniai.

21 straipsnis

Priegauda

1.  
Kiekviena valstybė narė numato, kokia jos paprastųjų tunų kvotos dalis bus sužvejojama kaip priegauda, ir apie tai informuoja Komisiją teikdama savo žvejybos planą.
2.  
Leidžiamos priegaudos dydis, neviršijantis 20 % bendro kiekvieno žvejybos reiso pabaigoje laive laikomo laimikio, ir apskaičiavimo, kokią bendro laive laikomo laimikio dalį ta priegauda sudaro, metodika turi būti aiškiai nustatyta 11 straipsnyje nurodytame metiniame žvejybos plane. Priegaudos procentinis dydis gali būti apskaičiuojamas pagal svorį arba pagal žuvų skaičių. Apskaičiavimas pagal žuvų skaičių taikomas tik ICCAT valdomų tunų ir tunams giminingų rūšių atveju. Mažos apimties priekrantės žvejybos laivynui leidžiamos priegaudos dydis gali būti apskaičiuojamas kasmet.
3.  
Visa laive laikomų arba į jūrą išmestų negyvų paprastųjų tunų priegauda išskaitoma iš vėliavos valstybės narės kvotos, užregistruojama ir apie ją pranešama Komisijai pagal 31 ir 32 straipsnius.
4.  
Jei valstybės narės paprastųjų tunų kvotos neturi, atitinkama priegauda išskaitoma iš Sąjungos specialios paprastųjų tunų priegaudos kvotos, nustatytos pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį.
5.  
Jei valstybei narei paskirta visa kvota išnaudota, su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams sužvejoti paprastuosius tunus neleidžiama ir ta valstybė narė imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Jei Sąjungos speciali paprastųjų tunų priegaudos kvota, nustatyta pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnį, išnaudota, su valstybių narių, neturinčių paprastųjų tunų kvotos, vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama, ir tos valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kaip priegauda sužvejoti paprastieji tunai būtų paleisti į jūrą. Tokiais atvejais negyvų paprastųjų tunų perdirbimas ir verslinis naudojimas draudžiami, ir visas laimikis turi būti užregistruotas. Valstybės narės kasmet Komisijai teikia informaciją apie negyvų paprastųjų tunų priegaudos dydžius, o ši tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
6.  
Visi laivuose, kurie paprastųjų tunų žvejybos veiklos nevykdo aktyviai, palikti paprastieji tunai aiškiai atskiriami nuo kitų rūšių žuvų, kad kontrolės institucijos galėtų patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Tą priegaudą galima parduoti, jei kartu pateikiamas eBCD.

▼M1

21a straipsnis

Draudimas laikyti paprastuosius tunus aptarnaujančiuose laivuose

Aptarnaujančiuose laivuose paprastieji tunai nelaikomi ir jais netransportuojami.

▼B

22 straipsnis

Oro priemonių naudojimas

Draudžiama paprastųjų tunų ieškoti naudojantis bet kokiomis oro priemonėmis, įskaitant orlaivius, sraigtasparnius ar bet kurios rūšies bepiločius orlaivius.

IV SKYRIUS

Mėgėjų žvejyba

23 straipsnis

Speciali mėgėjų žvejybos kvota

▼M1

1.  
Kai tikslinga, valstybės narės gali skirti specialią mėgėjų žvejybos kvotą. Skiriant šią kvotą atsižvelgiama į galimai sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį, be kita ko, žvejybos sugaunant ir paleidžiant kontekste. Valstybės narės, teikdamos savo žvejybos planus, praneša Komisijai apie paskirtą mėgėjų žvejybos kvotą.

▼B

2.  
Apie sužvejotą negyvų paprastųjų tunų kiekį pranešama ir jis įskaičiuojamas į valstybės narės kvotą.

24 straipsnis

Speciali mėgėjų žvejybos kvota

▼M1

1.  

Mėgėjų žvejybai paskirtą paprastųjų tunų kvotą turinčios valstybės narės tą žvejybą reguliuoja laivams išduodamos žvejybos leidimus mėgėjų žvejybos tikslais. ICCAT prašymu valstybės narės pateikia Komisijai tų laivų, kuriems suteiktas paprastųjų tunų žvejybos leidimas, sąrašą. Komisija tą sąrašą elektroniniu būdu persiunčia ICCAT. Tame sąraše apie kiekvieną laivą pateikiama ši informacija:

a) 

laivo pavadinimas;

b) 

registro numeris;

c) 

numeris ICCAT registre (jei yra);

d) 

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

e) 

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai.

▼B

2.  
Vykdant mėgėjų žvejybą draudžiama vienam laivui per dieną sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip vieną paprastąjį tuną.
3.  
Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus paprastuosius tunus parduoti draudžiama.

▼M1

4.  
Kiekviena valstybė narė registruoja laimikio duomenis, įskaitant kiekvieno vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoto paprastojo tuno svorį, ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai praėjusių metų duomenis. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

▼B

5.  
Kiekviena valstybė narė imasi priemonių, būtinų kuo geriau užtikrinti, kad vykdant mėgėjų žvejybą sužvejoti gyvi paprastieji tunai, ypač jų jaunikliai, būtų paleidžiami į jūrą. Visi iškraunami paprastieji tunai turi būti neapdoroti, be žiaunų ir (arba) išdarinėti.

25 straipsnis

Sugavimas, įsago įsegimas ir paleidimas į jūrą

1.  
Nukrypstant nuo 23 straipsnio 1 dalies, valstybės narės, leidžiančios šiaurės rytų Atlante vykdyti žvejybą, per kurią žuvys sugaunamos ir paleidžiamos ir kurią vykdo tik sportinės žvejybos laivai, gali nedideliam skaičiui sportinės žvejybos laivų leisti be specialios kvotos žvejoti paprastuosius tunus tam, kad juos sugautų, įsegtų jiems įsagą ir paleistų į jūrą. Tokie laivai veiklą vykdo pagal mokslinių tyrimų įstaigos mokslinį projektą, kuris įtrauktas į mokslinių tyrimų programą. Projekto rezultatai pateikiami atitinkamoms vėliavos valstybės narės institucijoms.
2.  
Laivai, vykdantys mokslinius tyrimus pagal ICCAT paprastųjų tunų išteklių mokslinių tyrimų programą, nelaikomi vykdančiais 1 dalyje nurodytą sugavimo, įsagų segimo ir paleidimo į jūrą veiklą.
3.  

Sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą veiklą leidžiančios valstybės narės:

a) 

kaip neatsiejamą 12 ir 15 straipsniuose nurodytų savo žvejybos ir inspektavimo planų dalį pateikia tos veiklos ir su ja susijusių priemonių aprašymą;

b) 

vykdo išsamią atitinkamų laivų veiklos stebėseną siekdamos užtikrinti, kad jie laikytųsi šio reglamento;

c) 

užtikrina, kad įsagų segimo ir žuvų paleidimo į jūrą operacijas atliktų parengti darbuotojai, kad kuo daugiau žuvų išgyventų, ir

d) 

ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai vykdomos mokslinės veiklos metinę ataskaitą; tą ataskaitą Komisija persiunčia ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip 60 dienų iki kitų metų SCRS susitikimo.

4.  
Apie visus per sugavimo, įsago įsegimo ir paleidimo į jūrą procesą nugaišusius paprastuosius tunus yra pranešama ir jie išskaičiuojami iš vėliavos valstybės narės kvotos.

V SKYRIUS

Kontrolės priemonės

1 skirsnis

Laivų ir gaudyklių sąrašai ir registrai

26 straipsnis

Laivų sąrašai ir registrai

▼M1

1.  

Kiekvienais metais, likus 1 mėnesiui iki žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pradžios, valstybės narės pateikia Komisijai šiuos laivų sąrašus:

a) 

visų aktyviai paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdančių žūklės laivų sąrašą ir

b) 

visų kitų su paprastaisiais tunais susijusią veiklą vykdančių laivų, išskyrus žūklės laivus, sąrašą.

Kiekviename laivų sąraše pateikiama ši informacija:

a) 

laivo pavadinimas ir registro numeris;

b) 

laivo tipo specifikacija, pagal kurią atskiriami bent žūklės laivai, vilkikai, pagalbiniai laivai, aptarnaujantys laivai ir perdirbimo laivai;

c) 

ilgis ir bendroji registrinė talpa (GRT) arba, jei įmanoma, bendroji talpa (GT);

d) 

IMO numeris (kai taikytina):

e) 

naudotas žvejybos įrankis (jei toks buvo);

f) 

ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo);

g) 

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo);

h) 

ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų;

i) 

tarptautinis radijo šaukinys (jei yra);

j) 

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai ir

k) 

laikotarpis, kuriuo paprastuosius tunus leidžiama žvejoti, vykdyti su jais susijusią veiklą ir juos transportuoti auginimo tikslais.

Komisija, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki žvejybos veiklos pradžios, tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad į tuos sąrašus įrašyti laivai galėtų būti įtraukti į laivų, kuriems leidžiama žvejoti, ICCAT registrą ir, jei aktualu, į laivų, kurių bendrasis ilgis yra ne mažesnis kaip 20 metrų ir kuriems leidžiama vykdyti veiklą Konvencijos rajone, ICCAT registrą.

▼B

2.  
Per kalendorinius metus žvejybos laivas gali būti įtrauktas į abu 1 dalyje nurodytus sąrašus su sąlyga, kad jis neįtraukiamas į abu sąrašus vienu metu.
3.  
1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija apie laivus apima laivo pavadinimą ir Sąjungos laivyno registro numerį (CFR), kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 ( 3 ) I priede.
4.  
Komisija atgaline data pateikiamų 1 dalyje nurodytų sąrašų nepriima.

▼M1

5.  

Paskesni 1 dalyje nurodytų sąrašų ir 1 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pakeitimai kalendoriniais metais galimi tik tuo atveju, jei žvejybos laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti žvejybos veikloje dėl su veikla susijusių teisėtų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir pateikia:

a) 

išsamius duomenis apie žvejybos laivą arba laivus, kuriuo (-iais) tas laivas bus pakeistas, ir

b) 

išsamų priežasties, kuria grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, išdėstymą ir visus atitinkamus patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

▼B

6.  
Komisija prireikus per metus keičia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie laivus ir atnaujintą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui pagal Reglamento (ES) 2017/2403 7 straipsnio 6 dalį.

27 straipsnis

Laivų žvejybos leidimai

1.  
Valstybės narės išduoda žvejybos leidimus laivams, įtrauktiems į vieną iš 26 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų sąrašų. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nustatyta informacija ir jie išduodami tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šį reglamentą.
2.  
Nedarant poveikio 21 straipsnio 6 dalies taikymui, laikoma, kad į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus ICCAT registrus neįtrauktiems Sąjungos žvejybos laivams rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti paprastųjų tunų neleidžiama.
3.  
Kai laivui skirta individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina laivui išduotą paprastųjų tunų žvejybos leidimą ir gali reikalauti, kad laivas nedelsdamas plauktų į jos paskirtą uostą.

28 straipsnis

Gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašai ir registrai

▼M1

1.  
Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos plano dalį elektroniniu būdu pateikia gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Tame sąraše nurodomi gaudyklių pavadinimai bei registro numeris ir gaudyklės daugiakampio geografinės koordinatės. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tos gaudyklės galėtų būti įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą.

▼B

2.  
Valstybės narės žvejybos leidimus išduoda tik dėl tų gaudyklių, kurios įtrauktos į 1 dalyje nurodytą sąrašą. Žvejybos leidimuose pateikiama bent VII priede nurodyta informacija ir juos rengiant naudojama tame priede nustatyta forma. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos leidime pateikiama informacija būtų teisinga ir atitiktų šį reglamentą.
3.  
Laikoma, kad Sąjungos gaudyklėmis, kurios nėra įtrauktos į gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama. Tomis gaudyklėmis sužvejotus paprastuosius tunus laikyti laive, perkelti, įkelti į varžas arba iškrauti draudžiama.
4.  
Kai laikoma, jog gaudyklės individuali kvota yra išnaudota, vėliavos valstybė narė panaikina tai gaudyklei skirtą paprastųjų tunų žvejybos leidimą.

▼M1

5.  
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie gaudyklių, kuriomis leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, sąrašo bet kokį papildymą, išbraukimą iš jo ir jo pakeitimą. Komisija tokius pakeitimus nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

28a straipsnis

Žuvininkystės ūkių sąrašai ir registras

1.  

Kiekviena valstybė narė Komisijai kaip savo žvejybos plano dalį elektroniniu būdu pateikia žuvininkystės ūkių, kuriems leidžiama vykdyti su paprastaisiais tunais susijusią veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, sąrašą. Į tą sąrašą įtraukiama ši informacija:

a) 

žuvininkystės ūkio pavadinimas;

b) 

registro numeris;

c) 

savininkų ir operatorių pavadinimai ir adresai;

d) 

perkėlimo pajėgumas ir bendras auginimo pajėgumas, priskirti kiekvienam žuvininkystės ūkiui;

e) 

rajonų, kuriuose leidžiama vykdyti auginimo veiklą, geografinės koordinatės ir

f) 

žuvininkystės ūkio statusas (aktyvus arba neaktyvus).

Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui, kad tie žuvininkystės ūkiai galėtų būti įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą.

2.  
Laikoma, kad žuvininkystės ūkiams, kurie nėra įtraukti į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje vykdyti su paprastaisiais tunais susijusios veiklos neleidžiama.
3.  
Jokios auginimo veiklos, įskaitant šėrimą tukinimo tikslais arba skerdimą, vykdyti už auginimo veiklos tikslais patvirtintų geografinių koordinačių ribų neleidžiama.
4.  
Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie jų žuvininkystės ūkių sąrašų bet kokį papildymą, išbraukimą iš jų ir jų pakeitimą. Komisija nedelsdama tokius pakeitimus perduoda ICCAT sekretoriatui.
5.  
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad paprastieji tunai nebūtų talpinami žuvininkystės ūkiuose, neįtrauktuose į paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registrą, ir kad į tuos žuvininkystės ūkius nebūtų priimami paprastieji tunai iš laivų, neįtrauktų į laivų ICCAT registrą. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų bet kokias operacijas paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registre neregistruotuose žuvininkystės ūkiuose.

▼B

29 straipsnis

Informacija apie žvejybos veiklą

1.  

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 15 d. pateikia Komisijai išsamią informaciją apie per praėjusius metus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje sužvejotą paprastųjų tunų laimikį. Komisija ne vėliau kaip iki kiekvienų metų liepos 31 d. perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui. Ta informacija apima:

a) 

kiekvieno žūklės laivo pavadinimą ir ICCAT numerį;

b) 

kiekvieno žūklės laivo leidimo (-ų) galiojimo laikotarpį;

c) 

kiekvieno žūklės laivo bendrą laimikį, sužvejotą leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu, įskaitant atvejus, kai laimikio sužvejota nebuvo;

d) 

bendrą dienų skaičių, kurį leidimo (-ų) galiojimo laikotarpiu kiekvienas žūklės laivas žvejojo rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, ir

e) 

bendrą laimikį, sužvejotą ne leidimo galiojimo laikotarpiu (priegaudą).

2.  

Valstybės narės apie su jų vėliava plaukiojančius laivus, kurie neturėjo leidimo aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, bet sužvejojo paprastųjų tunų kaip priegaudą, pateikia Komisijai šią informaciją:

a) 

laivo pavadinimą ir ICCAT numerį arba, jei laivas neregistruotas ICCAT, valstybinį registracijos numerį ir

b) 

bendrą paprastųjų tunų laimikį.

3.  
Valstybės narės Komisijai praneša visą informaciją apie laivus, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, tačiau kurie, kaip žinoma ar manoma, rytų Atlante ir Viduržemio jūroje žvejojo paprastuosius tunus. Komisija kaip įmanoma greičiau perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

30 straipsnis

Jungtinės žvejybos operacijos

1.  
Vykdyti bet kokią jungtinę paprastųjų tunų žvejybos operaciją leidžiama tik jei dalyvaujantiems laivams suteiktas atitinkamos (-ų) vėliavos valstybės (-ių) narės (-ių) leidimas. Kad gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gautų leidimą, jame turi būti paprastųjų tunų žvejybos įranga, jam turi būti suteikta individuali kvota ir jis turi vykdyti 32 straipsnyje nustatytus pranešimo įpareigojimus.
2.  
Jungtinėms žvejybos operacijoms skirta kvota yra lygi dalyvaujantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams skirtų kvotų sumai.
3.  
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai nedalyvauja jungtinėse žvejybos operacijose su kitų KSŠ gaubiamaisiais tinklais žvejojančiais laivais.
4.  

Prašymo leisti dalyvauti jungtinėje žvejybos operacijoje forma pateikta IV priede. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad iš savo jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų gautų informaciją apie:

a) 

laikotarpį, kuriam prašoma išduoti jungtinės žvejybos operacijos leidimą;

b) 

dalyvaujančių veiklos vykdytojų tapatybę;

c) 

individualias laivų kvotas;

d) 

laimikio paskirstymo laivams raktą, ir

e) 

paskirties žuvininkystės ūkius.

5.  
Kiekviena valstybė narė 4 dalyje nurodytą informaciją Komisijai pateikia likus ne mažiau kaip 10 dienų iki jungtinės žvejybos operacijos pradžios, naudodama IV priede pateiktą formą. Komisija, likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki žvejybos operacijos pradžios, tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių kitų žvejybos laivų vėliavos valstybei narei.
6.  
Force majeure atvejais 5 dalyje nustatyti terminai netaikomi teikiant informaciją apie paskirties žuvininkystės ūkius. Tokiais atvejais valstybės narės atnaujintą minėtą informaciją kartu su įvykių, dėl kurių susidarė force majeure, aprašymu Komisijai pateikia kiek galėdamos greičiau. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

2 skirsnis

Laimikio registravimas

31 straipsnis

Registravimo reikalavimai

1.  
Sąjungos žūklės laivų kapitonai laivo operacijas registruoja žvejybos žurnale, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14, 15, 23 ir 24 straipsnių bei šio reglamento II priedo A skirsnio.
2.  
Sąjungos vilkikų, pagalbinių laivų ir perdirbimo laivų kapitonai registruoja laivo veiklą pagal II priedo B, C ir D skirsniuose išdėstytus reikalavimus.

32 straipsnis

Kapitonų ir gaudyklių operatorių siunčiamos laimikio ataskaitos

1.  
Aktyviai žvejybos veiklą vykdančių Sąjungos žūklės laivų kapitonai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, savo vėliavos valstybėms narėms siunčia kasdienes laimikio ataskaitas. Tų ataskaitų siųsti neprivaloma, kai laivas yra uoste, išskyrus atvejus, kai jis dalyvauja jungtinėje žvejybos operacijoje. Ataskaitose teikiami duomenys imami iš žvejybos žurnalų ir apima datą, laiką, vietą (ilgumą ir platumą) ir Konvencijos rajone sužvejotų paprastųjų tunų svorį ir skaičių, įskaitant į jūrą paleistas žuvis ir į jūrą išmestas negyvas žuvis. Ataskaitas kapitonai siunčia naudodami III priede nustatytą formą arba formą, kurią naudoti reikalauja valstybė narė.
2.  
Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų kapitonai 1 dalyje nurodytas kasdienes laimikio ataskaitas rengia apie kiekvieną žvejybos operaciją, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo. Ataskaitas už praėjusią dieną laivo kapitonas arba jo įgaliotasis atstovas savo vėliavos valstybei narei nusiunčia iki 9.00 val. (GMT).
3.  
Gaudyklių, kuriomis aktyviai vykdoma paprastųjų tunų žvejybos veikla, operatoriai arba jų įgaliotieji atstovai visą laikotarpį, kuriuo jiems leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, rengia kasdienes laimikio ataskaitas ir jas nusiunčia savo vėliavos valstybėms narėms per 48 valandas. Tose ataskaitose nurodomas gaudyklės numeris ICCAT registre, laimikio sužvejojimo data ir laikas, sužvejotų paprastųjų tunų svoris ir skaičius, įskaitant operacijas, per kurias žuvų sužvejota nebuvo, ir į jūrą paleistų žuvų bei į jūrą išmestų negyvų žuvų kiekius. Tą informaciją jie siunčia naudodami III priede nustatytą formą.
4.  
Žūklės laivų, išskyrus gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kapitonai 1 dalyje nurodytas ataskaitas už praėjusią savaitę, kuri baigiasi sekmadienį, savo vėliavos valstybei narei atsiunčia ne vėliau kaip antradienį 12.00 val. (GMT).

3 skirsnis

Iškrovimas ir perkrovimas

33 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  
Kiekviena valstybė narė, kuriai skirta paprastųjų tunų kvota, paskiria uostus, kuriuose leidžiama atlikti paprastųjų tunų iškrovimo arba perkrovimo operacijas. Informacija apie paskirtuosius uostus įtraukiama į 11 straipsnyje nurodytus metinius žvejybos planus. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją apie visus informacijos apie paskirtuosius uostus pasikeitimus. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.
2.  

Kad uostas būtų priskirtas prie paskirtųjų uostų, uosto valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų įvykdytos šios sąlygos:

a) 

nustatytas iškrovimo ir perkrovimo laikas;

b) 

nustatytos iškrovimo ir perkrovimo vietos ir

c) 

nustatytos inspektavimo ir priežiūros procedūros, kuriomis užtikrinamas inspektavimas visą iškrovimo ir perkrovimo laiką visose perkrovimo ir iškrovimo vietose, kaip nurodyta 35 straipsnyje.

3.  
Vietose, kurios nėra KSŠ ar valstybių narių paskirti uostai, draudžiama iš žūklės laivų, taip pat perdirbimo ir pagalbinių laivų iškrauti arba perkrauti bet kokį rytų Atlante ar Viduržemio jūroje sužvejotų paprastųjų tunų kiekį. Iš gaudyklės arba varžos išimti paskersti negyvi paprastieji tunai išimties tvarka gali būti pagalbiniu laivu transportuoti į perdirbimo laivą, su sąlyga, kad tokį transportavimą prižiūri kontrolės institucija.

▼M1

4.  
Šis straipsnis taikomas nedarant poveikio teisei įplaukti į uostą pagal tarptautinę teisę, taikomą nelaimės ištiktiems žvejybos laivams, arba force majeure atveju.

▼B

34 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie iškrovimą

1.  
Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar daugiau, įtrauktų į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą, kapitonams taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnis. Išankstinis pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį siunčiamas valstybės narės (įskaitant vėliavos valstybę narę) arba KSŠ, kurios uostais arba iškrovimo infrastruktūra pageidaujama pasinaudoti, kompetentingai institucijai.

▼M1

2.  

Prieš įplaukdami į uostą, į 26 straipsnyje nurodytą laivų sąrašą įtrauktų Sąjungos žvejybos laivų, įskaitant perdirbimo laivus ir pagalbinius laivus, kapitonai arba jų atstovai likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko praneša jų vėliavos valstybės narės arba KSŠ, kurios uostais ar iškrovimo infrastruktūra jie pageidauja pasinaudoti, kompetentingai institucijai bent šią informaciją:

a) 

numatomą atvykimo datą ir laiką;

b) 

įvertintą laive laikomų paprastųjų tunų kiekį;

c) 

informaciją apie geografinį rajoną, kuriame laimikis buvo sužvejotas.

▼B

3.  
Kai pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus valstybėms narėms leidžiama taikyti trumpesnį pranešimo pateikimo terminą nei keturios valandos iki numatyto atvykimo laiko, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti pranešama iki atvykimo į uostą laikantis taikomo termino. Jei žvejybos vietos yra arčiau nei keturios valandos kelio nuo uosto, informacija apie įvertintus laive laikomus paprastųjų tunų kiekius gali būti koreguojama bet kuriuo metu prieš atvykstant į uostą.
4.  
Uosto valstybės narės institucijos registruoja visus einamųjų metų išankstinius pranešimus.

▼M1

5.  
Visas Sąjungoje vykdomas iškrovimo operacijas tikrina uosto valstybės narės atitinkamos kontrolės institucijos, o tam tikra procentinė dalis patikrinama remiantis rizikos vertinimo sistema, apimančia kvotas, laivyno dydį ir žvejybos pastangas. Išsami informacija apie tokią kiekvienos valstybės narės patvirtintą kontrolės sistemą pateikiama 14 straipsnyje nurodytame metiniame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.

▼B

6.  
Sąjungos žūklės laivų kapitonai, nepriklausomai nuo laivo ilgio, per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos valstybės narės arba KSŠ, kurioje vykdytas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms ir savo vėliavos valstybei narei pateikia iškrovimo deklaraciją. Sąjungos žūklės laivo kapitonas yra atsakingas už deklaracijos išsamumą bei teisingumą ir juos patvirtina. Iškrovimo deklaracijoje turi būti nurodomi bent iškrautų paprastųjų tunų kiekiai ir rajonas, kuriame jie sužvejoti. Visas iškrautas laimikis pasveriamas. Uosto valstybė narė iškrovimo duomenis per 48 valandas nuo iškrovimo pabaigos išsiunčia vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijoms.

35 straipsnis

Perkrovimas

1.  
Sąjungos žvejybos laivams, kuriuose yra paprastųjų tunų, ar Sąjungos vandenyse esantiems trečiųjų valstybių laivams bet kokiomis aplinkybėmis draudžiama atlikti perkrovimą jūroje.
2.  
Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2017/2107 52 straipsnio 2 ir 3 dalių, 54 ir 57 straipsnių taikymui, žvejybos laivai paprastųjų tunų laimikį perkrauna tik paskirtuosiuose uostuose, kaip nurodyta šio reglamento 33 straipsnyje.
3.  
Žvejybos laivo, į kurį perkraunama, kapitonas arba kapitono atstovas likus ne mažiau kaip 72 valandoms iki numatyto atvykimo į uostą laiko atitinkamoms uosto valstybės institucijoms pateikia V priede pateiktame perkrovimo deklaracijos šablone išvardytą informaciją. Bet kokiam perkrovimui reikalingas žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba vėliavos KSŠ išankstinis leidimas. Be to, laivo, iš kurio perkraunama, kapitonas perkrovimo metu informuoja savo vėliavos valstybę narę arba KSŠ apie datas, reikalaujamas pagal V priedą.
4.  
Atplaukusį žvejybos laivą, į kurį perkraunama, iš karto inspektuoja uosto valstybė narė ir patikrina jame esančius kiekius ir su perkrovimo operacija susijusius dokumentus.

▼M1

5.  
Perkrovimo operacijose dalyvaujančių Sąjungos žvejybos laivų kapitonai arba jų atstovai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo perkrovimo uoste dienos užpildo ir savo vėliavos valstybių narių kompetentingoms institucijoms persiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją. Žvejybos laivų, iš kurių perkraunama, kapitonai arba jų atstovai užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją pagal V priede nustatytą formą. ICCAT perkrovimo deklaracija susiejama su eBCD, kad būtų lengviau atlikti kryžminę joje pateiktų duomenų patikrą.

▼B

6.  
Uosto valstybė narė per 5 dienas nuo perkrovimo pabaigos žvejybos laivo, iš kurio perkraunama, vėliavos valstybės narės arba KSŠ institucijai išsiunčia perkrovimo duomenis.
7.  
Visas perkrovimo operacijas tikrina paskirtojo uosto valstybės narės kompetentingos institucijos.

4 skirsnis

Pareiga teikti ataskaitas

▼M1

36 straipsnis

Valstybių narių teikiamos laimikio ataskaitos

Kiekviena valstybė narė kas 2 savaites pateikia Komisijai laimikio ataskaitas. Tose ataskaitose pateikiami pagal 32 straipsnį reikalaujami duomenys apie gaudykles ir žūklės laivus. Informacija išdėstoma pagal žvejybos įrankių tipą. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

▼B

37 straipsnis

Informacija apie kvotos išnaudojimą

1.  
Valstybės narės ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 34 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog yra išnaudota 80 % žvejybos įrankio grupei skirtos kvotos.
2.  
Kiekviena valstybė narė ne tik vykdo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 35 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ir informuoja Komisiją, kai laikoma, jog žvejybos įrankio grupei arba jungtinei žvejybos operacijai ar gaubiamaisiais tinklais žvejojančiam laivui skirta kvota yra išnaudota. Ta informacija pateikiama kartu su oficialiais dokumentais, įrodančiais, kad valstybė narė laivynui, žvejybos įrankio grupei, jungtinės žvejybos operacijos dalyviams arba individualią kvotą turintiems laivams uždraudė žvejoti arba liepė grįžti į uostą, taip pat aiškiai nurodė draudimo žvejoti datą ir laiką.
3.  
Komisija informuoja ICCAT sekretoriatą apie datas, kuriomis Sąjungai skirta paprastųjų tunų kvota buvo išnaudota.

5 skirsnis

Stebėtojų programos

38 straipsnis

Nacionalinė stebėtojų programa

1.  

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų, kuriems išduotas oficialus tapatybės dokumentas, vykdomas žvejybos laivų ir gaudyklių, kuriais žvejojami paprastieji tunai, stebėjimas aprėptų bent:

a) 

20 % jos žvejybos pelaginiais tralais aktyviai veiklą vykdančių tralerių (ilgesnių nei 15 metrų);

b) 

20 % jos žvejybos ūdomis aktyviai veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 metrų);

c) 

20 % jos žvejybos kartinėmis ūdomis aktyviai veiklą vykdančių laivų (ilgesnių nei 15 metrų);

d) 

100 % vilkikų;

e) 

100 % skerdimo gaudyklėse operacijų.

Valstybės narės, turinčios mažiau nei penkis pirmos pastraipos a, b ir c punktuose išvardytų kategorijų žūklės laivus, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, užtikrina, kad nacionalinių stebėtojų veikla aprėptų ne mažiau kaip 20 % laiko, kurį laivai aktyviai vykdo paprastųjų tunų žvejybos veiklą.

▼M1

2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, tunų paleidimo iš žuvininkystės ūkių atveju vilkikuose turi būti tik 39 straipsnyje nurodyti ICCAT regioniniai stebėtojai.
3.  
Nacionalinių stebėtojų pareigos, įgaliojimai ir užduotys nustatyti VIII priede.

▼B

4.  
Duomenys ir informacija, surinkti pagal kiekvienos valstybės narės stebėtojų programą, pateikiami Komisijai. Komisija tuos duomenis ir tą informaciją peduoda atitinkamai SCRS arba ICCAT sekretoriatui.

▼M1

5.  

Šio straipsnio tikslais valstybės narės užtikrina:

a) 

laiko ir vietos požiūriu reprezentatyvią aprėptį, kuria užtikrinama, kad Komisija gautų tikslius ir tinkamus duomenis bei informaciją apie laimikį, žvejybos pastangas ir kitus mokslinius bei valdymo aspektus, kuriuose atsižvelgiama į laivynų ir žvejybos veiklos charakteristikas;

b) 

kad būtų naudojami patikimi duomenų rinkimo protokolai;

c) 

kad siunčiami stebėtojai prieš tai būtų tinkamai išmokyti ir patvirtinti;

d) 

kad stebėtojams, prieš juos išsiunčiant, būtų pateiktas valstybės narės kompetentingos institucijos kontaktinių asmenų, kuriems jie galėtų pateikti savo pastabas, sąrašas;

e) 

kad Konvencijos rajone žvejojančių laivų ir gaudyklių operacijos būtų kiek praktiškai įmanoma kuo mažiau trikdomos;

f) 

kad žvejybos laivų kapitonai ir gaudyklių operatoriai leistų stebėtojams naudotis žvejybos laivuose arba gaudyklėse esančiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

▼B

39 straipsnis

ICCAT regioninių stebėtojų programa

1.  
Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninių stebėtojų programa būtų veiksmingai įgyvendinama, kaip nustatyta šiame straipsnyje ir VIII priede.
2.  

Valstybės narės užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas būtų:

a) 

visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, kuriems išduotas leidimas žvejoti paprastuosius tunus;

b) 

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų;

c) 

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš gaudyklių į transportavimo varžas;

▼M1

d) 

kiekvieną kartą paprastuosius tunus perkeliant iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžas, kurios po to velkamos į kitą žuvininkystės ūkį;

▼B

e) 

kiekvieną kartą paprastuosius tunus įkeliant į varžas žuvininkystės ūkiuose;

f) 

kiekvieną kartą paprastuosius tunus skerdžiant žuvininkystės ūkiuose ir

g) 

paprastuosius tunus paleidžiant iš auginimo varžų į jūrą.

▼M1

2a.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, atitinkama valstybė narė gali leisti žuvininkystės ūkiuose skersti ne daugiau kaip 1 000  kg paprastųjų tunų per dieną ir ne daugiau kaip 50 tonų per metus viename žuvininkystės ūkyje, siekiant juos tiekti šviežių paprastųjų tunų rinkai, su sąlyga, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės įgaliotasis nacionalinis inspektorius yra vietoje vykdant 100 % tokių skerdimo operacijų ir kontroliuoja visą operaciją. Tas įgaliotasis nacionalinis inspektorius taip pat patvirtina paskerstų žuvų kiekį eBCD sistemoje. Tokiais atvejais nereikalaujama, kad ICCAT regioninis stebėtojas pasirašytų eBCD skirsnyje dėl informacijos apie paskerstas žuvis.

▼B

3.  
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams, kuriuose nėra ICCAT regioninio stebėtojo, žvejoti paprastųjų tunų neleidžiama.

▼M1

4.  
Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam žuvininkystės ūkiui visam įkėlimo į varžas ir skerdimo operacijų laikui būtų skirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas. Force majeure atveju, kai force majeure aplinkybes patvirtina žuvininkystės ūkio valstybė narė, arba tais atvejais, kai kaimyniniai žuvininkystės ūkiai, kuriems veiklos leidimą suteikė ir kuriuos kontroliuoja ta pati žuvininkystės ūkio valstybė narė, veikia kartu kaip vienas vienetas, vienas ICCAT regioninis stebėtojas gali būti skirtas daugiau nei vienam žuvininkystės ūkiui, siekiant išvengti ūkio operacijų pertrūkio, jei užtikrinama, kad ICCAT regioninio stebėtojo užduotys būtų tinkamai įvykdytos, ir kai gaunamas žuvininkystės ūkio valstybės narės patvirtinimas.
4a.  
Nukrypstant nuo 4 dalies, tuo atveju, kai žuvys perkeliamos tarp dviejų skirtingų tos pačios valstybės narės jurisdikcijai priklausančių žuvininkystės ūkių, gali būti paskirtas vienas ICCAT regioninis stebėtojas visam procesui, įskaitant žuvų perkėlimą į velkamąją transportavimo varžą, žuvų vilkimą iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, į paskirties žuvininkystės ūkį ir žuvų įkėlimą į varžas paskirties žuvininkystės ūkyje. Tokiu atveju ICCAT regioninį stebėtoją priima žuvininkystės ūkis, iš kurio perkeliama, o išlaidas pasidalija žuvininkystės ūkis, iš kurio perkeliama, ir paskirties žuvininkystės ūkis, nebent tų žuvininkystės ūkių operatoriai nustato kitaip.

▼B

5.  

ICCAT regioninių stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

a) 

stebėti, ar žvejybos ir ūkio operacijos atliekamos laikantis atitinkamų ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, be kita ko, naudojantis įkėlimo į varžas filmavimo stereoskopine kamera medžiaga, kuri suteikia galimybę išmatuoti žuvų ilgį ir įvertinti atitinkamą svorį;

b) 

pasirašyti ICCAT perkėlimo deklaracijas ir BCD, kai juose esanti informacija sutampa su jų pačių stebėjimų rezultatais. Priešingu atveju ICCAT regioninis stebėtojas ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir BCD pažymi, kad dalyvavo, ir nurodo savo nepritarimo priežastis pacituodamas konkrečią (-ias) taisyklę (-es), kurios (-ų) nesilaikyta;

c) 

vadovaujantis SCRS gairėmis vykdyti mokslinį darbą, įskaitant ėminių ėmimą.

▼M1

6.  
ICCAT regioniniams stebėtojams vykdant pareigas laivų kapitonai, įgulos nariai ir žuvininkystės ūkių, gaudyklių bei laivų operatoriai jokiu būdu jiems netrukdo, jų nebaugina, nesikiša į jų darbą ir nepagrįstai nedaro jiems įtakos.
7.  
ICCAT regioninių stebėtojų pareigos, įgaliojimai ir užduotys nustatyti VIII priede.

▼B

6 skirsnis

Perkėlimo operacijos

40 straipsnis

Perkėlimo leidimas

▼M1

1.  

Prieš pradėdamas perkėlimo operaciją, įskaitant savanorišką perkėlimą, perkeliantysis operatorius vėliavos, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei nusiunčia išankstinį pranešimą apie perkėlimą, kuriame nurodoma:

a) 

perkeltinų paprastųjų tunų individų skaičius ir apytikris svoris;

b) 

žūklės laivo, vilkikų, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės pavadinimas ir ICCAT numeris;

c) 

laimikio sugavimo data ir vieta;

d) 

perkėlimo data ir numatytas laikas;

e) 

vietos, kurioje bus perkeltos žuvys, numatomos koordinatės (platuma ir ilguma) ir varžų, iš kurių perkeliama, bei varžų, į kurias perkeliama, numeriai;

f) 

paskirties žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

g) 

žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, pavadinimas ir ICCAT numeris, jeigu perkeliama iš žuvininkystės ūkio varžos į transportavimo varžą;

h) 

perkėlimų žuvininkystės ūkyje atveju – abiejų žuvininkystės ūkio varžų ir visų susijusių transportavimo varžų numeriai.

▼M1 —————

▼M1

3.  
45c straipsnyje nurodytas unikalus identifikavimo numeris suteikiamas visoms varžoms, naudojamoms perkėlimo operacijoms ir susijusiam gyvų paprastųjų tunų transportavimui.

▼B

4.  
Valstybė narė, kuriai pagal 1 dalį nusiųstas pranešimas apie perkėlimą, kiekvienai perkėlimo operacijai suteikia leidimo numerį, kurį praneša atitinkamai žvejybos laivo kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui. Leidimo numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys raidės, reiškiančios leidimą (AUT) arba atsisakymą jį išduoti (NEG), po kurių nurodomi eilės numeriai.

▼M1

5.  
1 dalyje nurodyta valstybė narė per 48 valandas nuo išankstinio pranešimo apie perkėlimą pateikimo išduoda perkėlimo leidimą arba atsisako jį išduoti. Perkėlimo operacija nepradedama be išankstinio leidimo numerio, kuriame nurodomas išduotas leidimas (AUT).

▼B

6.  
Perkėlimo leidimas nereiškia, kad leidžiama atlikti įkėlimo į varžas operaciją.

▼M1

7.  
Savanoriškam ir kontroliniam perkėlimui naujo perkėlimo leidimo nereikia.

▼B

41 straipsnis

▼M1

Atsisakymas išduoti perkėlimo leidimą ir paskesnis paprastųjų tunų paleidimas į jūrą

▼B

1.  

Valstybė narė, kuriai pagal 40 straipsnio 1 dalį nusiųstas išankstinis pranešimas apie perkėlimą, atsisako išduoti leidimą perkelti žuvis, jei, gavusi išankstinį pranešimą apie perkėlimą, ji nustato, kad:

a) 

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriais, kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pakankamos kvotos;

▼M1

b) 

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį arba nebuvo gautas leidimas paprastųjų tunų individus įkelti į varžas;

c) 

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia), kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturėjo pagal 27 arba 28 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus;

d) 

vilkikas, į kurį, kaip deklaruota, bus perkeltos žuvys, yra neregistruotas 26 straipsnyje nurodytame kitų žvejybos laivų ICCAT registre arba neturi tinkamai veikiančios LSS arba lygiaverčio stebėjimo įtaiso arba

e) 

paprastųjų tunų auginimo ūkių ICCAT registre nenurodyta, kad paskirties žuvininkystės ūkis vykdo veiklą.

▼B

2.  
Jei valstybė narė, kuriai pagal 40 straipsnio 1 dalį nusiųstas pranešimas apie perkėlimą, perkėlimo leidimo neduoda, ji atitinkamai žūklės laivo ar vilkiko kapitonui arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio operatoriui nedelsdama duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą, kuriuo jie informuojami, kad perkėlimo leidimas neduotas ir jie turi žuvis paleisti į jūrą pagal XII priedą.

▼M1

3.  
Jei transportuojant žuvis į žuvininkystės ūkį sugenda vilkiko LSS, jis kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas po to techninio gedimo pakeičiamas kitu tinkamai veikiančią LSS turinčiu vilkiku arba jame įtaisoma ar naudojama nauja veikianti LSS. Tas 72 valandų terminas gali būti išimties tvarka pratęstas dėl force majeure arba su veikla susijusių teisėtų priežasčių. Apie gedimą nedelsiant pranešama Komisijai, o ši informuoja ICCAT sekretoriatą. Kapitonas arba kapitono atstovas nuo gedimo nustatymo iki padėties ištaisymo kas valandą vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias žvejybos laivo geografines koordinates.

▼B

42 straipsnis

ICCAT perkėlimo deklaracija

▼M1

1.  

Perkeliantysis operatorius perkėlimo operacijos pabaigoje užpildo VI priede nustatytos formos ICCAT perkėlimo deklaraciją ir ją perduoda:

a) 

vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

b) 

ICCAT regioniniam stebėtojui, jei to stebėtojo dalyvavimas yra privalomas, ir

c) 

kai taikytina, vilkiko kapitonui arba paskirties žuvininkystės ūkio operatoriui.

▼B

2.  
Už žvejybos laivą, žuvininkystės ūkį ar gaudyklę, iš kurių perkeliama, atsakingos valstybės narės institucijos ICCAT perkėlimo deklaracijų formas numeruoja. ICCAT perkėlimo deklaracijos formos numerį sudaro triraidis valstybės narės kodas, po kurio seka keturi metus nurodantys skaitmenys ir trys eilės skaitmenys, po kurių nurodomos trys raidės – ITD (VN-20**/xxx/ITD).

▼M1

3.  
Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį, kuriame paprastųjų tunų individai turi būti įkelti į varžas, pridedamas ICCAT perkėlimo deklaracijos originalas.

Vykdydamas pirmąjį perkėlimą perkeliantysis operatorius padaro ICCAT perkėlimo deklaracijos originalo kopiją, kai vienos žūklės operacijos laimikis perkeliamas iš gaubiamojo tinklo arba gaudyklės į daugiau nei vieną transportavimo varžą.

Tolesnio perkėlimo atveju vilkiko, iš kurio perkeliama, kapitonas atnaujina ICCAT perkėlimo deklaraciją užpildydamas 3 skirsnį (Kitos perkėlimo operacijos) ir pateikia atnaujintą ICAAT perkėlimo deklaraciją vilkikui, į kurį perkraunama.

ICCAT perkėlimo deklaracijos kopija saugoma žūklės laive arba vilkikuose, iš kurių perkeliama, arba gaudyklės ar žuvininkystės ūkio, iš kurios (-io) perkeliama, operatoriaus ir kontrolės tikslais ji turi būti prieinama bet kuriuo žvejybos sezono metu.

▼B

4.  
Perkėlimo operacijas atliekančių laivų kapitonai teikia ataskaitas apie laivo veiklą pagal II priedą.

▼M1

5.  
Informacija apie žuvis, kurios, kaip pastebėta, yra negyvos perkeliant arba transportuojant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį, registruojama pagal XIII priedą.

▼B

43 straipsnis

Stebėjimas vaizdo kamera

▼M1

1.  

Perkeliantysis operatorius užtikrina, kad perkėlimas būtų stebimas vandenyje esančia vaizdo kamera, kad būtų galima nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių, išskyrus varžų perkėlimo iš vieno vilkiko į kitą operacijas, kurias vykdant gyvi paprastųjų tunų individai nėra keliami iš vienos varžos į kitą. Vaizdo įrašymas atliekamas laikantis X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų.

Kiekviena perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad perkeliantysis operatorius nedelsdamas pateiktų atitinkamų vaizdo įrašų kopijas:

a) 

pirmojo perkėlimo ir bet kokio savanoriško perkėlimo atveju – ICCAT regioniniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui, o žvejybos reiso pabaigoje – perkeliančiojo operatoriaus vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentingai institucijai;

b) 

tolesnių perkėlimų atveju – vilkike, iš kurio perkeliama, esančiam nacionaliniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui, o vilkimo reiso pabaigoje – vilkiko, iš kurio perkeliama, vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai;

c) 

kai žuvys perkeliamos iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą – ICCAT regioniniam stebėtojui, vilkiko, į kurį perkeliama, kapitonui ir žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, ir

d) 

jei perkėlimo operacijos metu dalyvauja nacionalinis arba ICCAT inspektorius – tam inspektoriui.

1a.  
Perkeliant žuvis į paskirties žuvininkystės ūkį pridedamas atitinkamas vaizdo įrašas. Gaudyklėse, žuvininkystės ūkiuose arba laivuose, iš kurių perkeliama, turi būti laikoma kopija ir kontrolės tikslais ji turi būti prieinama bet kuriuo žvejybos sezono metu.

▼B

2.  
Jeigu SCRS prašo Komisijos pateikti vaizdo įrašų kopijas, valstybės narės tas kopijas pateikia Komisijai, o ši jas persiunčia SCRS.

▼M1

3.  
Perkeliantysis operatorius ir atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos su perkėlimais susijusius vaizdo įrašus saugo bent 3 metus ir laiko juos tiek, kiek reikia kontrolės ir vykdymo užtikrinimo tikslais.

43a straipsnis

Savanoriškas ir kontrolinis perkėlimas

1.  
Jei 43 straipsnyje nurodytas vaizdo įrašas neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų ir ypač jei jo kokybė ir aiškumas nėra pakankami, kad būtų galima nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių, perkeliantysis operatorius gali savanoriškai perkelti žuvis.
2.  
Jei savanoriškas perkėlimas atliktas nebuvo arba jei, nepaisant savanoriško perkėlimo, vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikti kontrolinį perkėlimą – jis kartojamas tol, kol vaizdo įrašo kokybė leis nustatyti perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių.
3.  
Savanoriški ir kontroliniai perkėlimai atliekami į tuščią varžą. Laivo žurnalui, ICCAT perkėlimo deklaracijai ir atitinkamiems eBCD skirsniams užpildyti naudojamas perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, nustatytas atlikus galiojantį savanorišką perkėlimą arba kontrolinį perkėlimą.
4.  
Transportavimo varža nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio varžos neatskiriama tol, kol gaubiamaisiais tinklais žvejojančiame laive arba žuvininkystės ūkyje ar prie gaudyklės esantis ICCAT regioninis stebėtojas neatlieka atitinkamų užduočių.
5.  
Jei dėl savanoriškų perkėlimų vaizdo įrašų kokybės vis dar neįmanoma nustatyti perkeliamų individų skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti atskirti transportavimo varžas nuo gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo, gaudyklės ar žuvininkystės ūkio. Tokiu atveju perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija nurodo užplombuoti atitinkamų transportavimo varžų duris laikantis XVa priede nustatytos procedūros ir reikalauja, kad nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, dalyvaujant atitinkamos vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai, būtų atlikti kontroliniai perkėlimai.
6.  
Jei kontrolinio perkėlimo metu vėliavos, gaudyklės arba žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos negali dalyvauti, kontrolinis perkėlimas vykdomas dalyvaujant ICCAT regioniniam stebėtojui. Tokiu atveju žuvininkystės ūkio operatorius, kuriam priklauso perkeliami paprastųjų tunų individai, yra atsakingas už tai, kad būtų ICCAT regioninis stebėtojas kontrolinio perkėlimo tikrinimo tikslais.

▼M1

44 straipsnis

Perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentingos institucijos vykdomas tyrimas

1.  

Perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentingos institucijos tiria visus atvejus, kai:

a) 

paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė perkeliantysis operatorius, ir paprastųjų tunų individų skaičiaus, kurį atitinkamai nustato ICCAT regioninis stebėtojas arba nacionalinis stebėtojas, skiriasi daugiau nei 10 %;

b) 

ICCAT regioninis stebėtojas nepasirašo ICCAT perkėlimo deklaracijos.

Pirmos pastraipos a punkte nurodyta 10 % paklaida išreiškiama perkeliančiojo operatoriaus skaičių procentine dalimi.

Inicijavusi tyrimą, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija informuoja atitinkamų vilkikų vėliavos valstybės narės arba KSŠ kompetentingą instituciją apie tyrimą ir užtikrina, kad iš atitinkamos transportavimo varžos arba į ją žuvų nebūtų leidžiama perkelti tol, kol tyrimas nėra baigtas.

Kai taikytina, tyrimas apima visų atitinkamų vaizdo įrašų analizę. Išskyrus force majeure atvejus, toks tyrimas baigiamas iki įkėlimo į varžas žuvininkystės ūkyje ir bet kuriuo atveju per 96 valandas nuo tyrimo pradžios. Kol nėra tyrimo rezultatų, žuvų įkelti į varžas neleidžiama ir atitinkamas eBCD skirsnis nepatvirtinamas.

2.  
Visų perkėlimo operacijų, kurioms reikalingas vaizdo įrašas, atveju, jei perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį ICCAT perkėlimo deklaracijoje pranešė perkeliantysis operatorius, ir perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas žvejybos laivas, gaudyklė ar žuvininkystės ūkis galimai nesilaikė reikalavimų.

▼B

45 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos operacinės šio skirsnio taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M1

45a straipsnis

ICCAT perkėlimo deklaracijų ir eBCD pakeitimai po inspektavimo jūroje arba tyrimų

Jei atlikus inspektavimą jūroje arba tyrimą nustatoma, kad perkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ICCAT perkėlimo deklaracijoje ir eBCD deklaruoto skaičiaus, perkeliančiojo operatoriaus valstybės narės kompetentinga institucija padaro pakeitimus eBCD, kad būtų atsižvelgta į to inspektavimo arba tyrimo rezultatus.

▼B

7 skirsnis

Įkėlimo į varžas operacijos

▼M1

45b straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  
Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už informacijos apie jos jurisdikcijoje atliktas įkėlimo į varžas operacijas rinkimo ir tikrinimo koordinavimą, už jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose vykdomos veiklos kontrolę, taip pat už ataskaitų teikimą laivų arba gaudyklių, kuriais (-iomis) sužvejoti į varžas įkelti tunai, vėliavos ir gaudyklės valstybių narių ir KSŠ kompetentingoms institucijoms ir bendradarbiavimą su jomis.
2.  
Visai paprastųjų tunų žvejybos ir auginimo veiklai taikoma pagal 14 straipsnį pateiktame stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane nustatyta kontrolė.
3.  
Su įkėlimu į varžas susijusią veiklą vykdančios valstybės narės keičiasi informacija ir bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad paprastųjų tunų individų, kuriuos ketinama įkelti į varžas, skaičius ir svoris būtų tikslūs, atitiktų gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo kapitono arba gaudyklės operatoriaus praneštus ir atitinkamuose eBCD skirsniuose deklaruotus laimikio kiekius.
4.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad žuvininkystės ūkio operatoriai visada turėtų tikslų savo ūkių scheminį planą, kuriame būtų nurodyti visų varžų unikalūs identifikavimo numeriai, nurodyti 45c straipsnyje, ir kiekvienos iš jų padėtis ūkyje. Tas planas kontrolės tikslais nuolat bet kuriuo metu pateikiamas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir žuvininkystės ūkyje esančiam ICCAT regioniniam stebėtojui. Apie bet kokį scheminio plano atnaujinimą turi būti iš anksto pranešta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Scheminis planas atnaujinamas kiekvieną kartą, kai keičiamas žuvininkystės ūkio varžų skaičius arba išdėstymas.
5.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija bent 3 metus saugo visą su įkėlimo į varžas operacijomis, vykdytomis jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, susijusią informaciją, dokumentus ir medžiagą ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais. Ši pareiga taikoma mutatis mutandis žuvininkystės ūkio operatoriams, kai jie vykdo įkėlimo į varžas operacijas savo ūkiuose.

45c straipsnis

Unikalus identifikavimo numeris

1.  
Prieš pradėdama paprastųjų tunų žvejybos kampaniją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija kiekvienai varžai, susietai su jos jurisdikcijai priklausančiais žuvininkystės ūkiais, įskaitant varžas, naudojamas žuvų transportavimui į žuvininkystės ūkį, suteikia unikalų identifikavimo numerį (toliau – varžos numeris).
2.  
Varžų numeriai priskiriami pagal unikalią numeravimo sistemą, juos sudaro bent triraidis kodas, atitinkantis žuvininkystės ūkio valstybės narės kodą, ir po jo einantys trys skaitmenys. Varžų numeriai yra nuolatiniai ir negali būti perskirti kitai varžai.
3.  
Varžų numeriai įspaudžiami arba nupiešiami dviejose priešingose varžos žiedo pusėse virš vaterlinijos, kontrastinga fonui, ant kurio jie piešiami ar įspaudžiami, spalva ir bet kuriuo metu turi būti matomi ir įskaitomi kontrolės tikslais. Raidžių ir skaitmenų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 20 cm, o linijos storis – ne mažesnis kaip 4 cm.
4.  
Nukrypstant nuo 3 dalies, leidžiama taikyti alternatyvius varžos numerio žymėjimo ant varžos metodus, jei jais užtikrinamas toks pats matomumas, įskaitomumas ir neliečiamumas.

45d straipsnis

Įkėlimo į varžas leidimas

1.  
Kiekvienai įkėlimo į varžas operacijai taikoma 2–4 dalyse nustatyta procedūra.
2.  

Žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija išduotų įkėlimo į varžas leidimą. Įkėlimo į varžas leidime nurodoma ši informacija:

a) 

į varžas įkeltinų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris, kaip nurodyta ICCAT perkėlimo deklaracijoje;

b) 

atitinkama ICCAT perkėlimo deklaracija;

c) 

atitinkamų eBCD numeriai, patvirtinti žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos;

d) 

visos ataskaitos apie transportuojant nugaišusias žuvis, tinkamai užregistruotas pagal XIII priedą.

3.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją atitinkamoms žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių arba KSŠ kompetentingoms institucijoms ir prašo patvirtinti, kad įkėlimo į varžas operaciją galima leisti atlikti.
4.  
Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos per 3 darbo dienas praneša žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingai institucijai, kad atitinkamai įkėlimo į varžas operacijai gali būti išduotas leidimas arba leidimą išduoti atsisakoma. Atsisakymo atveju žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija nurodo tokio atsisakymo priežastis. Atsisakyme pateikiamas atitinkamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą.
5.  
Gavusi atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingos institucijos patvirtinimą, žuvininkystės ūkio valstybė narė nedelsdama išduoda įkėlimo į varžas leidimą. Jei tokio patvirtinimo nėra, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia atlikti įkėlimo į varžas operacijos.
6.  
Įkėlimo į varžas operacijos neleidžiamos, jei prie žuvų, kurioms taikomas įkėlimo į varžas leidimas, nėra pridėta visa 2 dalyje reikalaujama informacija.
7.  
Kol laukiama 44 straipsnyje nurodyto tyrimo, kurį atlieka žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija, rezultatų, įkėlimo į varžas operacija neleidžiama ir atitinkami eBCD skirsniai dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą nepatvirtinami.
8.  
Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentinga institucija įkėlimo į varžas leidimo neišduoda per 1 mėnesį nuo žuvininkystės ūkio operatoriaus prašymo suteikti įkėlimo į varžas leidimą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo visas atitinkamoje transportavimo varžoje esančias žuvis paleisti į jūrą ir to imasi pagal XII priedą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja atitinkamos žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės ar KSŠ kompetentingą instituciją ir ICCAT sekretoriatą apie žuvų paleidimą į jūrą.

▼M1

46 straipsnis

Atsisakymas išduoti įkėlimo į varžas leidimą

1.  

Už žūklės laivą arba gaudyklę atsakingos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, jei mano, kad:

a) 

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia) sužvejotos žuvys, neturėjo pakankamos kvotos, kad apimtų į varžas įkeltinus paprastuosius tunus;

b) 

žūklės laivas arba gaudyklės operatorius tinkamai nepranešė apie į varžas įkeltinų žuvų kiekį arba

c) 

žūklės laivas arba gaudyklė, kuriuo (-ia), kaip deklaruota, sužvejotos žuvys, neturi pagal 27 arba 28 straipsnį išduoto galiojančio leidimo žvejoti paprastuosius tunus.

2.  

Jei už žūklės laivą arba gaudyklę atsakinga valstybė narė atsisako patvirtinti įkėlimą į varžas, ji:

a) 

apie tai informuoja žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingą instituciją ir

b) 

prašo žuvininkystės ūkio valstybės narės arba KSŠ kompetentingos institucijos konfiskuoti laimikį ir paleisti žuvis į jūrą.

46a straipsnis

Įkėlimas į varžas

1.  
Vilkikui atvykus prie žuvininkystės ūkio, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad tas vilkikas būtų laikomas ne mažesniu kaip 1 jūrmylės atstumu nuo bet kurio žuvininkystės ūkio objekto tol, kol fiziškai atvyksta žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai. To vilkiko padėtis ir veikla nuolat stebimos.
2.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija neleidžia pradėti įkėlimo į varžas, jei nedalyvauja ta institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas arba kol žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybių narių ar KSŠ kompetentingos institucijos nėra užpildžiusios ir nėra patvirtinusios atitinkamų eBCD skirsnių dėl informacijos apie laimikį ir prekybos informacijos apie gyvų žuvų prekybą.
3.  
Draudžiama žuvininkystės ūkyje inkaru tvirtinti transportavimo varžas kaip žuvininkystės ūkio varžas be žuvų perkėlimo, kad būtų galima padaryti įrašą stereoskopine kamera.
4.  
Perkėlus paprastųjų tunų individus iš vilkimo varžos į žuvininkystės ūkio varžą, žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio varžos, kuriose laikomi paprastųjų tunų individai, visada būtų užplombuotos. Plombas nuimti galima tik dalyvaujant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai ir gavus jos leidimą. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kontrolės institucija nustato žuvininkystės ūkio varžų plombavimo protokolus, kuriais užtikrinama, kad būtų naudojamos oficialios plombos ir kad tos plombos būtų pritvirtintos taip, kad nebūtų galima atidaryti durų nesulaužant plombų.
5.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad paprastųjų tunų laimikis būtų patalpintas į atskiras varžas ar jų grupę ir suskirstytas pagal vėliavos valstybes nares arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus. Tačiau jei paprastieji tunai buvo sužvejoti vykdant jungtinę žvejybos operaciją, atitinkamas laimikis perkeliamas į atskiras varžas arba varžų grupę ir suskirstomas pagal jungtinę žvejybos operaciją ir sužvejojimo metus.
6.  
Žuvys į varžas keliamos kiekvienais metais anksčiau nei rugpjūčio 22 d., išskyrus atvejus, kai už žuvininkystės ūkį atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikdamos įkėlimo į varžas ataskaitą nurodo pagrįstas priežastis, įskaitant force majeure. Bet kuriuo atveju po kiekvienų metų rugsėjo 7 d. žuvys į varžas nebekeliamos. Tuo atveju, kai perkėlimai vykdomi tarp žuvininkystės ūkių, pirmiau nurodyti terminai netaikomi.

47 straipsnis

Paprastųjų tunų laimikio dokumentavimas

Žuvininkystės ūkio valstybėms narėms draudžiama išduoti leidimą kelti į varžas paprastuosius tunus, jei neturima dokumentų, kurių pagal Reglamentu (ES) 2023/2833 ( 4 ) nustatytą laimikio dokumentavimo programą reikalauja ICCAT. Dokumentai turi būti tikslūs ir išsamūs, ir juos patvirtina vėliavos valstybė narė arba žūklės laivų KSŠ ar gaudyklės valstybė narė arba KSŠ.

▼M1 —————

▼M1

49 straipsnis

Įkėlimo į varžas operacijų įrašymas kontrolinėmis kameromis ir įkėlimo į varžas deklaracija

1.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad jų kontrolės institucijos įkėlimo į varžas operacijas stebėtų naudodamos ir įprastas, ir stereoskopines kameras. Daromi kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašai laikantis X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų.
2.  
Jei kontrolinės kameros vaizdo įrašo, naudojamo į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui nustatyti, kokybė neatitinka X priede nustatytų būtiniausių vaizdo įrašymo procedūrų standartų, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atlikinėti kontrolinį įkėlimą į varžas tol, kol bus galima nustatyti paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį. Įkėlimo į varžas operacijos pakartojimui naujas įkėlimo į varžas leidimas nereikalingas.
3.  
Kontrolinio įkėlimo į varžas atveju žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varža būtų užplombuota ir kad varža nebūtų galima manipuliuoti iki naujos įkėlimo į varžas operacijos. Kontroliniam įkėlimui į varžas naudojamos žuvininkystės ūkio, į kurį perkeliama, varžos turi būti tuščios.
4.  
Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad ICCAT regioninis stebėtojas galėtų nedelsdamas susipažinti su visais kontrolinės kameros vaizdo įrašais ir jam būtų leidžiama padaryti kopiją, jei to reikia tų vaizdo įrašų analizės užduočiai užbaigti kitu laiku ar kitoje vietoje.
5.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės užtikrina, kad kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos atveju žuvininkystės ūkio operatorius ICCAT įkėlimo į varžas deklaraciją pateiktų per 1 savaitę nuo faktinės įkėlimo į varžas operacijos, naudodamas XIV priede pateiktą šabloną.

50 straipsnis

Tyrimų inicijavimas ir atlikimas

1.  
Jeigu vienos žūklės operacijos atveju į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičius, apie kurį pagal 51 straipsnio 3 dalį pranešė žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija, daugiau nei 10 % skiriasi nuo skaičiaus, kuris, kaip nurodyta eBCD arba ICCAT perkėlimo deklaracijoje, buvo sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų tikslų laimikio svorį, kuris turi būti išskaitytas iš nacionalinės paprastųjų tunų kvotos.
2.  
Siekdama padėti atlikti 1 dalyje nurodytą tyrimą, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija paprašo pateikti visą papildomą informaciją ir atitinkamo vaizdo įrašo analizės, kurią atliko atitinkamoje transportavimo ir įkėlimo į varžas operacijoje dalyvavusios vėliavos ir žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos, rezultatus.
3.  
Valstybių narių, įskaitant tas, kurių laivai, žvejojantys su jų vėliavomis, dalyvavo transportuojant žuvis, kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja, be kita ko, keisdamosi visa jų turima informacija ir dokumentais.
4.  
Žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija tyrimą užbaigia per 1 mėnesį nuo tos dienos, kai žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija praneša įkėlimo į varžas rezultatus.
5.  
Jei atitinkamu laivu ar gaudykle sužvejotų paprastųjų tunų individų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir žūklės laivo vėliavos ar gaudyklės valstybės narės kompetentingos institucijos tyrimo metu nustatytas skaičius skiriasi daugiau kaip 10 %, laikoma, kad atitinkamas laivas arba gaudyklė galimai nesilaikė reikalavimų.
6.  
1 ir 5 dalyse nurodyta 10 % paklaida išreiškiama kaip procentinė žvejybos laivo kapitono ar kapitono atstovo arba gaudyklės operatoriaus ar gaudyklės atstovo pateiktų skaičių dalis ir taikoma individualios įkėlimo į varžas operacijos lygmeniu.
7.  
Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė nustato paprastųjų tunų svorį, kuris turi būti išskaitytas iš jos nacionalinės paprastųjų tunų kvotos, atsižvelgdama į kiekius, kurie įkelti į varžas, apskaičiuotus pagal XI priedą, taip užtikrinant, kad svoris įkėlimo į varžas metu būtų apskaičiuojamas remiantis laukinių žuvų ilgio ir svorio santykiu ir praneštu nugaišusių žuvų kiekiu pagal XIII priedą.
8.  
Tačiau, jei atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimą padaroma išvada, kad paprastųjų tunų individai yra prarastos žuvys, kaip apibrėžta XIII priede, prarastų žuvų svoris išskaičiuojamas iš valstybės narės kvotos pagal XIII priedą, sužvejotų paprastųjų tunų individų skaičiui, kurį nustatė žūklės laivo arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija, atlikusi pirmojo perkėlimo vaizdo įrašo analizę tyrimo metu, pritaikant žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos praneštą vidutinį individualų svorį įkėlimo į varžas metu.
9.  
Nepaisant 8 dalies, pasikonsultavusi su vėliavos valstybės narės, susijusios su žuvų transportavimu į paskirties žuvininkystės ūkį, kompetentinga institucija, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija gali nuspręsti neišskaičiuoti iš valstybės narės kvotos žuvų, kurios, kaip nustatyta atlikus tyrimą, buvo prarastos, jei operatorius praradimą tinkamai pagrindė dokumentais kaip force majeure aplinkybes (pvz., apgadintos varžos nuotraukomis, meteorologiniais pranešimais), atitinkama informacija buvo perduota operatoriaus valstybės narės kompetentingai institucijai iš karto po įvykio ir tas praradimas nenulėmė žinomų nugaišimo atvejų.

51 straipsnis

Priemonės ir programos, skirtos į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui nustatyti

1.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nustato į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų skaičių ir svorį analizuodama kiekvienos įkėlimo į varžas operacijos vaizdo įrašą, kurį pateikia žuvininkystės ūkio operatorius. Atlikdamos tą analizę, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos laikosi XI priede nustatytų procedūrų.
2.  
Jei žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas skaičius arba svoris ir ICCAT įkėlimo į varžas deklaracijoje nurodyti atitinkami skaičiai skiriasi daugiau nei 10 %, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija pradeda tyrimą, kad nustatytų neatitikimo priežastis ir atitinkamai pakoreguotų į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičių ir (arba) svorį. Ta 10 % paklaida išreiškiama žuvininkystės ūkio operatoriaus pateiktų skaičių procentine dalimi.
3.  
Užbaigus įkėlimo į varžas operaciją arba, jei tai jungtinė žvejybos operacija ar tos pačios ES valstybės narės gaudyklės, paskutinę įkėlimo į varžas operaciją, susijusią su ta jungtine žvejybos operacija arba tomis gaudyklėmis, žuvininkystės ūkio valstybė narė XI priede nurodytos stereoskopinės programos rezultatus praneša žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybei narei arba KSŠ pagal XI priedo B skirsnio 2 punktą.
4.  
Žuvininkystės ūkio valstybė narė 3 dalyje nurodytos stereoskopinės programos rezultatus taip pat perduoda subjektui, kuris ICCAT vardu vykdo ICCAT regioninių stebėtojų programą.
5.  
3 dalyje nurodyta stereoskopinė programa vykdoma laikantis XI priede nustatytų procedūrų. Alternatyvūs metodai gali būti naudojami tik jei juos savo metiniame susitikime patvirtino ICCAT.
6.  
Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai su stereoskopine programa arba alternatyviais metodais, nurodytais 5 dalyje, susijusias procedūras ir rezultatus, kurie kasmet ne vėliau kaip spalio 31 d. turi būti perduoti SCRS.
7.  
Žuvininkystės ūkio operatorius, laikydamasis XIII priedo, praneša apie visus paprastuosius tunus, kurie nugaišo įkėlimo į varžas operacijos metu.
8.  

Žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybė narė duoda nurodymą laikantis XII priede išdėstytų procedūrų į varžas įkeltą žuvų kiekį, kuriuo viršijamas deklaruotas sužvejotas ir perkeltas kiekis, paleisti į jūrą, jei:

a) 

per 10 darbo dienų nuo stereoskopinės programos rezultatų pranešimo neužbaigiamas 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas tyrimas dėl vienos įkėlimo į varžas operacijos arba visų su jungtine žvejybos operacija susijusių įkėlimo į varžas operacijų arba

b) 

50 straipsnio 1 dalyje nurodyto tyrimo rezultatai rodo, kad paprastųjų tunų skaičius ir (arba) vidutinis svoris viršija deklaruotą sužvejotų ir perkeltų paprastųjų tunų skaičių ir (arba) vidutinį svorį.

Perteklinių žuvų paleidimas į jūrą vykdomas dalyvaujant kontrolės institucijoms.

9.  
Sprendžiant, ar žuvis reikia paleisti į jūrą, naudojami stereoskopinės programos rezultatai ir atitinkamai užpildomos įkėlimo į varžas deklaracijos ir atitinkami BCD skirsniai. Kai duodamas nurodymas paleisti žuvis į jūrą, žuvininkystės ūkio operatorius prašo, kad žuvų paleidimą stebėtų nacionalinė kontrolės institucija ir ICCAT regioninis stebėtojas.

52 straipsnis

Su įkėlimo į varžas operacijomis susijęs paleidimas į jūrą

1.  
Žuvys, kurios turi būti paleidžiamos į jūrą, nustatomos pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą.
2.  
Jei į varžas įkeliamų paprastųjų tunų svoris viršija kiekį, kuris buvo deklaruotas kaip sužvejotas ir (arba) perkeltas, žūklės laivo vėliavos arba gaudyklės valstybės narės kompetentinga institucija duoda nurodymą paleisti žuvis į jūrą ir nedelsdama apie tai praneša atitinkamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingai institucijai. Nurodymas paleisti žuvis į jūrą duodamas pagal XI priedo B skirsnio 3 punktą, atsižvelgiant į galimą kompensaciją jungtinės žvejybos operacijos arba gaudyklės lygmeniu pagal XI priedo B skirsnio 5 punktą.
3.  
Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priede nustatyto protokolo.

▼M1 —————

▼B

56 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šiame skirsnyje išdėstytų nuostatų taikymo procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 68 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M1

7a skirsnis

Skerdimo operacijos

56a straipsnis

Skerdimas

1.  
Perdirbimo laivai, ketinantys vykdyti veiklą žuvininkystės ūkiuose arba gaudyklėse, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki laivo atvykimo į žuvininkystės ūkio arba gaudyklės rajoną išsiunčia žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei išankstinį pranešimą. Išankstiniame pranešime nurodoma bent atvykimo data ir numatomas laikas, taip pat informacija apie tai, ar perdirbimo laive yra paprastųjų tunų, ir, jei taip, pateikiama išsami informacija apie krovinį, įskaitant apdorotų žuvų svorio ir gyvojo svorio kiekius, ir išsami informacija apie laive laikomų paprastųjų tunų kilmę (žuvininkystės ūkis arba gaudyklė ir valstybė narė arba KSŠ).
2.  

Bet kokiai skerdimo operacijai žuvininkystės ūkiuose ar gaudyklėse reikalingas žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybės narės leidimas. Tuo tikslu žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius, ketinantis skersti paprastuosius tunus, atitinkamai savo žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybei narei pateikia prašymą suteikti leidimą, kuriame pateikiama bent ši informacija:

— 
skerdimo data arba laikotarpis,
— 
numatomi skersti kiekiai, išreikšti paprastųjų tunų individų skaičiumi ir kilogramais,
— 
eBCD numeris, susijęs su skerstinais paprastųjų tunų individais,
— 
išsami informacija apie operacijoje dalyvaujančius pagalbinius laivus, ir
— 
paskerstų paprastųjų tunų paskirties vieta (perdirbimo laivas, eksportas, vietinė rinka ir t. t.).
3.  
Neleidžiama vykdyti jokios skerdimo operacijos, išskyrus paprastųjų tunų individų, kurie yra beveik nugaišę, atveju, kol pagal 50 straipsnio 7–9 dalis nėra nustatyti kvotos panaudojimo rezultatai ir nėra atliktas su tuo susijęs paleidimas į jūrą.
4.  
Skerdimo operacijos nevykdomos, jei – gaudyklių atveju – nedalyvauja nacionalinis stebėtojas arba, jei žuvys skerdžiamos žuvininkystės ūkiuose, ICCAT regioninis stebėtojas. Jei žuvys pristatomos į perdirbimo laivus, nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas savo atitinkamas užduotis gali atlikti iš perdirbimo laivų.
5.  
Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos institucijos, naudodamosi visa turima atitinkama informacija, patikrina visų skerdimo operacijų, vykdomų jų jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose ir gaudyklėse, rezultatus ir atlieka jų kryžminę patikrą. Žuvininkystės ūkio arba gaudyklės valstybių narių kompetentingos kontrolės institucijos tikrina visas perdirbimo laivams skirtų paprastųjų tunų skerdimo operacijas ir tam tikrą likusių skerdimo operacijų procentinę dalį, remdamosi rizikos analize.
6.  
Jei paprastųjų tunų paskirties vieta yra perdirbimo laivas, perdirbimo laivo kapitonas arba jo atstovas užpildo perdirbimo deklaraciją. Jei paskersti paprastieji tunai turi būti iškrauti tiesiai uoste, žuvininkystės ūkio arba gaudyklės operatorius užpildo skerdimo deklaraciją. Perdirbimo ir skerdimo deklaracijas tvirtina nacionalinis stebėtojas arba ICCAT regioninis stebėtojas, dalyvaujantis vykdant skerdimo operaciją.
7.  
Perdirbimo ir skerdimo deklaracijos per 48 valandas po skerdimo operacijos el. paštu perduodamos žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingoms institucijoms naudojant XVb priede pateiktą šabloną.

7b skirsnis

Kontrolės veikla žuvininkystės ūkiuose po įkėlimo į varžas

56b straipsnis

Perkėlimas žuvininkystės ūkyje

1.  
Perkėlimas žuvininkystės ūkyje negali būti vykdomas be žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentingos institucijos leidimo ir dalyvavimo. Kiekvienas perkėlimas registruojamas kontrolinėmis kameromis, kad būtų patvirtintas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius. Vaizdo įrašas turi atitikti X priede nustatytus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stebi ir kontroliuoja tuos perkėlimus ir užtikrina, kad kiekvienas perkėlimas žuvininkystės ūkyje būtų registruojamas eBCD sistemoje.
2.  
Nepaisant 5 straipsnio 30 punkte pateiktos įkėlimo į varžą apibrėžties, paprastųjų tunų individų perkėlimas tarp dviejų skirtingų to paties žuvininkystės ūkio vietų (perkėlimas žuvininkystės ūkyje) naudojant transportavimo varžą 7 skirsnio tikslais nelaikomas įkėlimu į varžą.
3.  
Perkėlimo žuvininkystės ūkyje metu žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti pergrupuoti tos pačios vėliavos ir tos pačios jungtinės žvejybos operacijos kilmės žuvis, su sąlyga, kad bus toliau užtikrintas atsekamumas ir SCRS nustatyto augimo greičio taikomumas.
4.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ir žuvininkystės ūkio operatorius ne trumpiau kaip 3 metus saugo jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų perkėlimų žuvininkystės ūkyje vaizdo įrašus ir laiko informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

56c straipsnis

Palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams

1.  
Prieš prasidedant kitam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos ir žvejybos gaudyklėmis sezonui, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nuodugniai įvertina jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose kitiems metams paliktus gyvus paprastuosius tunus. Tuo tikslu atitinkami gyvi paprastieji tunai perkeliami į tuščias varžas ir stebimi naudojant kontrolines kameras, kad būtų nustatytas perkeltų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, paprastųjų tunų palikimas žuvininkystės ūkyje kitiems metams ir perkėlimas iš varžų tais metais, kai nebuvo skerdžiama, kasmet kontroliuojamas taikant 56e straipsnyje nustatytą atsitiktinių patikrinimų procedūrą.
3.  
Kitiems metams palikti gyvi paprastieji tunai patalpinami į atskiras varžas arba jų grupę žuvininkystės ūkyje ir suskirstomi pagal jungtines žvejybos operacijas arba tą pačią gaudyklės valstybę narę arba kilmės KSŠ ir sužvejojimo metus.
4.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad kontrolinės kameros vaizdo įrašas, gautas atlikus perkėlimus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams tikslu, atitiktų X priede nustatytus atitinkamus būtiniausius vaizdo įrašymo procedūrų standartus ir kad kitiems metams paliekamų paprastųjų tunų individų skaičius ir svoris būtų nustatomas pagal XI priedo A skirsnį.
5.  
Kol SCRS nėra parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį, kitiems metams žuvininkystės ūkyje paliktų paprastųjų tunų individų svoris nustatomas naudojant naujausias SCRS parengtas augimo greičio lenteles.
6.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija tinkamai išnagrinėja ir eBCD sistemoje užregistruoja paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir numatomo skaičiaus po skerdimo skirtumą. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo ne didesnę nei 5 % paklaidą.
7.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimų, atliktų jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose, vaizdo įrašus ir visus atitinkamus dokumentus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.

56d straipsnis

Metinė palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracija

1.  

Žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingos institucijos per 10 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo pabaigos užpildo ir perduoda Komisijai metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją, pridėtą prie peržiūrėto auginimo valdymo plano. Tokioje deklaracijoje nurodoma bent ši informacija:

a) 

vėliavos valstybė narė;

b) 

žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

c) 

laimikio sužvejojimo metai;

d) 

eBCD, atitinkančių paliktą kitiems metams laimikį, nuorodos;

e) 

varžų numeriai;

f) 

žuvininkystės ūkyje kitiems metams paliktų paprastųjų tunų individų kiekis (kilogramais) ir jų skaičius;

g) 

vidutinis svoris;

h) 

informacija apie kiekvieną perkėlimo kitiems metams vertinimo operaciją: data ir varžų numeriai ir

i) 

informacija apie ankstesnius perkėlimus žuvininkystės ūkyje, kai taikytina.

Metinę palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaraciją Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui per 15 dienų nuo palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams vertinimo operacijos pabaigos.

2.  
Stereoskopinės sistemos ataskaita, kai taikytina, pridedama prie metinės palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijos.

56e straipsnis

Atsitiktiniai patikrinimai

1.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija vykdo atsitiktinius patikrinimus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose. 2 dalyje nurodyti minimalieji atsitiktiniai patikrinimai žuvininkystės ūkiuose vykdomi nuo įkėlimo į varžas operacijų užbaigimo iki pirmojo įkėlimo į varžas kitais metais. Tokie patikrinimai apima privalomą visų paprastųjų tunų individų perkėlimą iš žuvininkystės ūkio varžų į kitas žuvininkystės ūkio varžas, kad paprastųjų tunų individų skaičių būtų galima apskaičiuoti naudojant kontrolinius vaizdo įrašus.
2.  
Kiekviena žuvininkystės ūkio valstybė narė nustato minimalų atsitiktinių patikrinimų, kurie turi būti atlikti kiekviename jos jurisdikcijai priklausančiame žuvininkystės ūkyje, skaičių. Atsitiktinių patikrinimų skaičius apima ne mažiau kaip 10 % kiekvieno žuvininkystės ūkio varžų skaičiaus užbaigus įkėlimo į varžas operacijas, atliekant bent vieną patikrinimą kiekviename žuvininkystės ūkyje ir prireikus suapvalinant iki didesnio skaičiaus. Tikrintinų varžų atranka atliekama remiantis rizikos analize. Vykdytinų atsitiktinių patikrinimų planavimas turi būti atspindėtas 14 straipsnyje nurodytame valstybės narės stebėsenos, kontrolės ir inspektavimo plane.
3.  
Nors ir neprivaloma, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali atitinkamiems žuvininkystės ūkiams ne anksčiau kaip prieš 2 kalendorines dienas pranešti, kad bus vykdomas atsitiktinis patikrinimas. Tokiais atvejais apie atrinktas varžas žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija žuvininkystės ūkio operatoriui praneša tik atvykusi į atitinkamą žuvininkystės ūkį.
4.  
Žuvininkystės ūkio operatoriai imasi visų tinkamų priemonių, kad palengvintų atsitiktinius patikrinimus, o jei apie tai pranešama iš anksto, jie užtikrina, kad būtų įdiegtos visos priemonės, kad žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija atsitiktinį patikrinimą galėtų atlikti bet kuriuo metu ir bet kurioje žuvininkystės ūkio varžoje.
5.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija stengiasi sutrumpinti laiką nuo nurodymo atlikti atsitiktinius patikrinimus iki patikrinimo operacijų atlikimo dienos. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imtasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad žuvininkystės ūkio operatorius neturėtų galimybės manipuliuoti atitinkamomis varžomis, kol nebus atliktas atsitiktinis patikrinimas.
6.  
Atlikus atsitiktinį patikrinimą bet koks paprastųjų tunų individų skaičiaus, nustatyto atliekant atsitiktinį patikrinimą, ir skaičiaus, kuris turėtų būti varžoje, skirtumas turi būti tinkamai ištirtas ir užregistruotas eBCD sistemoje. Jei nustatomas perteklius, žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija nurodo atitinkamą paprastųjų tunų individų skaičių paleisti į jūrą. Paleidimo į jūrą operacija vykdoma laikantis XII priedo. Neleidžiama kompensuoti skirtumų tarp skirtingų žuvininkystės ūkyje esančių varžų. Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti paprastųjų tunų individų skaičiaus, gauto atlikus kontrolinį perkėlimą, ir individų, kurie turėtų būti varžoje, skaičiaus skirtumo 5 % paklaidą.
7.  
Žuvininkystės ūkio valstybės narės kompetentinga institucija ne trumpiau kaip 3 metus saugo visus jos jurisdikcijai priklausančiuose žuvininkystės ūkiuose atliktų atsitiktinių patikrinimų vaizdo įrašus ir laiko tą informaciją tiek, kiek reikia vykdymo užtikrinimo tikslais.
8.  
Atsitiktinių patikrinimų rezultatus Komisija perduoda ICCAT sekretoriatui prieš prasidedant naujam gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos sezonui, kaip taikoma kiekvienai valstybei narei pagal 17 straipsnį, kad jie būtų perduoti ICCAT atitikties komitetui.

56f straipsnis

Perkėlimas tarp žuvininkystės ūkių

1.  
Gyvi paprastieji tunai negali būti perkeliami iš vieno žuvininkystės ūkio į kitą be išankstinio raštiško atitinkamų žuvininkystės ūkio valstybių narių kompetentingų institucijų leidimo.
2.  
Perkėlimas iš žuvininkystės ūkio, iš kurio perkeliama, varžos į transportavimo varžą turi atitikti 6 skirsnyje išdėstytus reikalavimus, įskaitant vaizdo įrašą perkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui patvirtinti, ICCAT perkėlimo deklaracijos užpildymą ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą.
3.  
Nepaisant 2 dalies, tais atvejais, kai į paskirties žuvininkystės ūkį turi būti perkelta visa žuvininkystės ūkio varža, daryti operacijos vaizdo įrašą nebūtina, o varža į paskirties žuvininkystės ūkį transportuojama užplombuota.
4.  
Paprastųjų tunų įkėlimui į varžas paskirties žuvininkystės ūkyje taikomi 46a ir 49 straipsniuose ir 51 straipsnio 1, 2 bei 7 dalyse nustatyti įkėlimo į varžas operacijų reikalavimai, įskaitant vaizdo įrašymą į varžas įkeltų paprastųjų tunų individų skaičiui ir svoriui patvirtinti, ir ICCAT regioninio stebėtojo atliekamą operacijos patikrinimą. Iš kito žuvininkystės ūkio į varžas įkeliamų paprastųjų tunų individų svoris nenustatomas tol, kol SCRS nebus parengęs algoritmo tukinamų arba ūkiuose auginamų žuvų arba abiejų ilgiui perskaičiuoti į svorį.

▼B

8 skirsnis

Stebėsena ir priežiūra

57 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

▼M1

1.  
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalies, vėliavos valstybės narės įgyvendina LSS, skirtą visiems jų žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis 12 metrų ar daugiau, ir visiems jų vilkikams, nepaisant jų ilgio; tai jos daro laikydamosi šio reglamento XV priedo. Visi tokie laivai laivo pranešimus perduoda bent kartą per dvi valandas, išskyrus vilkikus ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kurie duomenis perduoda ne rečiau kaip kas valandą.
2.  
Žvejybos laivai, kurie pagal 1 dalį turi turėti LSS, pradeda perduoti LSS duomenis ICCAT sekretoriatui likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki jų leidimo galiojimo laikotarpio pradžios ir nenustoja perduoti dar bent 5dienas po leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos, nebent Komisijai iš anksto būtų atsiųstas prašymas išbraukti laivą iš ICCAT laivų registro.

▼B

3.  
Kontrolės tikslais kapitonas arba kapitono atstovas užtikrina, kad žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, LSS duomenų perdavimas nenutrūktų ir laivams esant uoste, nebent esama pranešimo apie įplaukimą į uostą ir išplaukimą iš jo sistemos.
4.  
Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai naudodami duomenų teikimo formatą „https“ tikruoju laiku Komisijai ir jos paskirtai įstaigai persiųstų su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimus. Komisija tuos pranešimus perduoda ICCAT sekretoriatui.
5.  

Valstybės narės užtikrina, kad:

▼M1

a) 

su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų LSS pranešimai Komisijai būtų persiunčiami, kaip nurodyta 1 dalyje;

▼B

b) 

techninio LSS gedimo atveju alternatyvūs pranešimai, gaunami pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 25 straipsnio 1 dalį iš žvejybos laivų, plaukiojančių su jų vėliava, Komisijai būtų persiunčiami per 24 valandas nuo tų pranešimų gavimo jų žvejybos stebėjimo centruose;

▼M1

ba) 

LSS techninio gedimo atveju atitinkamas vilkikas būtų pakeistas kitu vilkiku, turinčiu tinkamai veikiančią LSS; jei kito vilkiko nėra, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 72 valandas, išskyrus force majeure atvejus, laive įrengiama arba, jei ji jau įrengta, naudojama nauja veikianti LSS, apie kurią turėtų būti pranešta ICCAT sekretoriatui; tuo tarpu kapitonas arba kapitono atstovas nuo tada, kai faktas nustatomas ir (arba) apie jį pranešama, kas valandą vėliavos valstybės narės kontrolės institucijoms tinkamomis ryšio priemonėmis praneša naujausias vilkiko geografines koordinates;

▼B

c) 

Komisijai persiunčiami pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka (nurodant unikalų identifikatorių), siekiant išvengti kartotinių duomenų;

d) 

Komisijai perduodami pranešimai atitiktų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 24 straipsnio 3 dalį.

6.  
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visi jų inspektavimo laivams pateikti pranešimai būtų laikomi konfidencialiais ir kad jais būtų naudojamasi tik vykdant inspektavimo jūroje operacijas.

9 skirsnis

Inspektavimas ir vykdymo užtikrinimas

58 straipsnis

ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistema

1.  
Tarptautinio jungtinio inspektavimo veikla vykdoma laikantis ICCAT tarptautinio jungtinio inspektavimo sistemos (toliau – ICCAT sistema), skirtos tarptautinei kontrolei nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose vandenyse vykdyti, kaip nustatyta šio reglamento IX priede.
2.  
Valstybės narės, kurių žvejybos laivams leidžiama vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skiria inspektorius ir pagal ICCAT sistemą atlieka inspektavimą jūroje.
3.  
Jei bet kuriuo metu Konvencijos rajone paprastųjų tunų žvejybos veiklą vykdo daugiau kaip 15 žvejybos laivų, plaukiojančių su tos pačios valstybės narės vėliava, atitinkama valstybė narė, remdamasi rizikos vertinimu, skiria inspektavimo laivą, kuris Konvencijos rajone atlieka inspektavimą ir kontrolę jūroje visu laikotarpiu, kurį tie laivai ten yra. Laikoma, kad tas įpareigojimas įvykdytas, jei valstybės narės inspektavimo laivą į Konvencijos rajoną išsiunčia bendrai arba jei į jį išsiunčiamas Sąjungos inspektavimo laivas.
4.  
Komisija arba jos paskirta įstaiga gali skirti Sąjungos inspektorius dalyvauti įgyvendinant ICCAT sistemą.
5.  
Taikant 3 dalį, Komisija arba jos paskirta įstaiga Sąjungos vardu koordinuoja priežiūros ir inspektavimo veiklą. Komisija, derindama veiksmus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, gali rengti jungtines inspektavimo programas, kurios padėtų Sąjungai vykdyti įsipareigojimus pagal ICCAT sistemą. Valstybės narės, kurių žvejybos laivai vykdo paprastųjų tunų žvejybą, priima reikiamas priemones, kad būtų sudarytos palankios sąlygos įgyvendinti tas programas, visų pirma atsižvelgdamos į reikiamus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius ir laikotarpius, per kuriuos tie ištekliai turi būti naudojami, bei tų išteklių naudojimo geografinius rajonus.
6.  
Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d. Komisijai praneša inspektorių, kuriuos jos tais metais ketina skirti ICCAT sistemai įgyvendinti, vardus ir pavardes ir tuo tikslu numatytų skirti inspektavimo laivų pavadinimus. Remdamasi ta informacija ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija parengia planą, pagal kurį Sąjunga kasmet dalyvauja įgyvendinant ICCAT sistemą; Komisija tą planą siunčia ICCAT sekretoriatui ir valstybėms narėms.

59 straipsnis

▼M1

Inspektavimas įtariamų pažeidimų atveju

▼B

Laivo vėliavos valstybė narė užtikrina, kad fizinis su jos vėliava plaukiojančio laivo inspektavimas jos uostuose vyktų jai kontroliuojant arba, jei žvejybos laivas yra ne jos uoste, kad jį vykdytų jos paskirtas inspektorius, jei žvejybos laivas:

a) 

nevykdė 31 ir 32 straipsniuose nustatytų duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų, arba

b) 

nesilaikė šio reglamento arba padarė sunkų pažeidimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje.

60 straipsnis

Kryžminiai patikrinimai

1.  
Kiekviena valstybė narė pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnį tikrina informaciją, nurodytą inspektavimo bei stebėtojų ataskaitose, LSS pranešimuose ir, kai tinkama, eBCD, taip pat jos žvejybos laivų žurnaluose, perkėlimo ir perkrovimo dokumentuose bei laimikio dokumentuose, taip pat tikrina, ar šie dokumentai teikiami laiku.
2.  
Kiekviena valstybė narė atlieka visų iškrautų, perkrautų arba įkeltų į varžas kiekvienos rūšies žuvų kiekių, įrašytų žvejybos laivų žurnaluose, perkrovimo, iškrovimo arba įkėlimo į varžas deklaracijose ir visuose kituose susijusiuose dokumentuose, kaip antai sąskaitose faktūrose ar pardavimo pažymose, kryžminius patikrinimus.

10 skirsnis

Vykdymo užtikrinimas

▼M1

61 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89–91 straipsniams ir visų pirma valstybių narių pareigai žvejybos laivo atžvilgiu imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, žuvininkystės ūkio valstybė narė atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių žuvininkystės ūkio atžvilgiu imasi, jei remiantis taikoma nacionaline teise nustatyta, kad tas ūkis nesilaiko šio reglamento 45b–52 straipsnių. Atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir laikantis taikomos nacionalinės teisės, priemonės gali apimti leidimo vykdyti ūkio veiklą galiojimo sustabdymą arba išbraukimą iš nacionalinio žuvininkystės ūkių sąrašo ir (arba) finansinių baudų skyrimą.

▼B

VI SKYRIUS

Prekyba

62 straipsnis

Prekybos priemonės

1.  
Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009 ir (EB) Nr. 1005/2008 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 ( 5 ) taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos iškrauti, importuoti, eksportuoti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, reeksportuoti ir perkrauti draudžiama, jei kartu su jais nėra pateikiami tikslūs, išsamūs ir patvirtinti dokumentai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą ar kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais įgyvendinamos ICCAT taisyklės dėl paprastųjų tunų laimikio dokumentavimo programos.
2.  

Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, juos importuoti, iškrauti, įkelti į varžas tukinimo arba auginimo tikslais, perdirbti, eksportuoti, reeksportuoti bei perkrauti draudžiama, jei:

a) 

paprastieji tunai buvo sužvejoti žvejybos laivais arba gaudyklėmis, kurių vėliavos valstybei pagal ICCAT nustatytas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių nuostatas neskirta paprastųjų tunų kvota ar laimikio limitas, arba

b) 

paprastieji tunai buvo sužvejoti žūklės laivu arba gaudykle, kurių individuali kvota arba kurių valstybės žvejybos galimybės sužvejojimo momentu jau buvo išnaudotos.

3.  
Nedarant poveikio reglamentų (EB) Nr. 1224/2009, (EB) Nr. 1005/2008 ir (ES) Nr. 1379/2013 taikymui, Sąjungoje prekiauti paprastaisiais tunais, užaugintais tukinimo arba auginimo ūkiuose, neatitinkančiuose 1 dalyje nurodytų reglamentų, juos importuoti, iškrauti, perdirbti ir eksportuoti draudžiama.

VII SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

63 straipsnis

Vertinimas

Valstybės narės Komisijai paprašius nedelsdamos pateikia jai išsamią šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, Komisija iki ICCAT nustatytos datos ICCAT sekretoriatui pateikia išsamią ICCAT rekomendacijos 19-04 įgyvendinimo ataskaitą.

64 straipsnis

Finansavimas

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 ( 6 ), šis reglamentas laikomas daugiamečiu planu, kaip tai suprantama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje.

65 straipsnis

Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsnius taikomų konfidencialumo taisyklių.

66 straipsnis

Pakeitimų darymo tvarka

1.  

Komisijai pagal 67 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie ICCAT priimtų priemonių, kurios Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos, dėl:

▼M1

a) 

metinio paprastųjų tunų kvotų perkėlimo pagal 8 straipsnį;

b) 

15 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 35 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 36 straipsnyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnio 4 dalyje, 57 straipsnio 5 dalies b punkte ir 58 straipsnio 6 dalyje nustatytų informacijos teikimo terminų;

c) 

17 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų žvejybos sezonų laikotarpių;

▼B

d) 

19 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio;

e) 

13 straipsnyje, 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 51 straipsnio 8 dalyje nustatytų procentinių dydžių ir orientacinių parametrų;

f) 

11 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 4 dalyje, 34 straipsnio 2 dalyje, 40 straipsnio 1 dalyje ir 55 straipsnyje nurodytos Komisijai teiktinos informacijos;

g) 

nacionalinių stebėtojų ir ICCAT regioninių stebėtojų užduočių, nurodytų atitinkamai 38 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 5 dalyje;

h) 

41 straipsnio 1 dalyje išdėstytų atsisakymo išduoti perkėlimo leidimą priežasčių;

i) 

priežasčių, dėl kurių pagal 46 straipsnio 4 dalį konfiskuojamas laimikis ir pareikalaujama žuvis paleisti į jūrą;

j) 

laivų skaičiaus, nustatyto 58 straipsnio 3 dalyje;

▼M1

k) 

I–XVb priedų;

▼M1

l) 

7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos palikimo žuvininkystės ūkyje kitiems metams deklaracijos turinio ir 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų nuostatų dėl įkėlimo į varžas;

m) 

17 straipsnio 2 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl žvejybos rajonų, žvejybos laivų ir įrankių nustatymo ir 17 straipsnio 3 dalyje nustatytų nukrypti leidžiančių nuostatų dėl paprastųjų tunų žvejybos auginimo tikslais;

n) 

39 straipsnio 4 dalyje nurodytų ICCAT regioninių stebėtojų skyrimo į žuvininkystės ūkius sąlygų.

▼B

2.  
Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamų ICCAT rekomendacijų, kurios yra privalomos Sąjungai, pakeitimų ir (arba) papildymų įgyvendinimu.

67 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
66 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 66 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6.  
Pagal 66 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

68 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

69 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1936/2001 iš dalies keičiamas taip:

a) 

3 straipsnio g–j punktai, 4a, 4b ir 4c straipsniai ir Ia priedas išbraukiami;

b) 

I priede išbraukiama įtrauka „Paprastasis tunas: Thunnus thynnus“;

c) 

II priede išbraukiama eilutė „Thunnus thynnus: Paprastasis tunas“.

70 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2107 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2017/2107 43 straipsnis išbraukiamas.

71 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/833 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/833 53 straipsnis išbraukiamas.

72 straipsnis

Panaikinimas

1.  
Reglamentas (ES) 2016/1627 panaikinamas.
2.  
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento XVI priede pateiktą atitikties lentelę.

73 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




I PRIEDAS

SPECIALIOSIOS SĄLYGOS, TAIKOMOS ŽVEJOJANTIEMS ŽŪKLĖS LAIVAMS PAGAL 19 STRAIPSNĮ

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų laikomasi šių pajėgumo apribojimų:

a) 

didžiausias kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių specializuotąją paprastųjų tunų žvejybą 2006 m., skaičiaus;

b) 

didžiausias smulkiosios žvejybos laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą Viduržemio jūroje, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiaus;

c) 

didžiausias žūklės laivų, kuriems leidžiama aktyviai vykdyti paprastųjų tunų žvejybos veiklą Adrijos jūroje, skaičius neviršija laivų, vykdžiusių paprastųjų tunų žvejybą 2008 m., skaičiaus.

Kiekviena valstybė narė atitinkamiems laivams skiria individualias kvotas.

2. Kiekviena valstybė narė gali skirti:

— 
ne daugiau kaip 7 % savo paprastųjų tunų kvotos kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams. Prancūzija gali leisti su jos vėliava plaukiojantiems Biskajos įlankoje veiklą vykdantiems laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis kaip 17 m, sužvejoti ne daugiau kaip 100 tonų paprastųjų tunų, kurių svoris ne mažesnis kaip 6,4 kg arba ilgis nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo ne mažesnis kaip 70 cm,
— 
ne daugiau kaip 2 % savo paprastųjų tunų kvotos smulkiąją šviežių žuvų žvejybą Viduržemio jūros priekrantėje vykdantiems laivams,
— 
ne daugiau kaip 90 % savo paprastųjų tunų kvotos žūklės laivams, žvejojantiems Adrijos jūroje auginimo tikslais.

3. Kroatija ne daugiau kaip 7 %, skaičiuojant sužvejotų žuvų svorį, paprastųjų tunų individų, sužvejotų su jos vėliava plaukiojančiais laivais Adrijos jūroje auginimo tikslais, gali taikyti mažiausio 6,4 kg svorio arba 66 cm ilgio nuo viršutinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo reikalavimus.

4. Valstybės narės, kurios kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantiems laivams, ūdomis žvejojantiems laivams, rankinėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir velkamosiomis ūdomis žvejojantiems laivams leidžia žvejoti paprastuosius tunus rytų Atlante ir Viduržemio jūroje, nustato šiuos reikalavimus dėl uodegos įsago:

— 
uodegos įsagais visi paprastieji tunai paženklinami nedelsiant, kai tik iškraunami,
— 
kiekviename uodegos įsage turi būti unikalus identifikavimo numeris, kuris įrašomas į paprastųjų tunų laimikio dokumentus ir įskaitomai bei nenutrinamai užrašomas ant visų pakuočių, kuriose yra tuno.




II PRIEDAS

LAIVO ŽURNALAMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

A.   ŽŪKLĖS LAIVAI

Būtiniausi žvejybos žurnalams taikomi reikalavimai:

1) 

laivo žurnalo puslapiai sunumeruojami;

2) 

laivo žurnalas pildomas kasdien (iki vidurnakčio) arba prieš atplaukiant į uostą;

3) 

laivo žurnalas pildomas, jei atliekamas inspektavimas jūroje;

4) 

viena laivo žurnalo lapų kopija lieka prisegta prie žurnalo;

5) 

laive laikomi visi laivo žurnalai, kuriuose aprašyta vienų metų laikotarpio veikla.

Būtiniausia standartinė žvejybos žurnaluose pateikiama informacija:

1) 

kapitono vardas, pavardė ir adresas;

2) 

išvykimo uostai, išplaukimo datos, įplaukimo uostai, įplaukimo datos;

3) 

laivo pavadinimas, registracijos numeris, ICCAT numeris, tarptautinis radijo šaukinys ir IMO (Tarptautinės jūrų organizacijos) numeris (jeigu yra);

4) 

žvejybos įrankiai:

a) 

tipas pagal FAO kodą;

b) 

matmenys (pvz., ilgis, tinklo akių dydis, kabliukų skaičius);

5) 

operacijų jūroje, užpildant (mažiausiai) vieną eilutę per vieną reiso dieną, duomenys, nurodant:

a) 

veiklą (pvz., žvejyba, navigacija);

b) 

koordinates: kasdien tiksliai nurodoma laivo geografinė padėtis (laipsniais ir minutėmis), užregistruota vykdant kiekvieną žvejybos operaciją arba vidurdienį, jeigu tą dieną žvejojama nebuvo;

c) 

duomenis apie laimikį, įskaitant:

— 
FAO kodą,
— 
suapvalintą (RTW) per dieną sužvejotų žuvų svorį (kg),
— 
vienetų skaičių per dieną.

Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju tie duomenys registruojami vykdant kiekvieną operaciją, taip pat kai žuvų sužvejota nebuvo;

6) 

laivo kapitono parašas;

7) 

svorio nustatymo priemonės: įvertinimas, svėrimas laive;

8) 

į laivo žurnalą įrašomas lygiavertis gyvasis žuvų svoris ir nurodomi perskaičiavimo koeficientai, kurie buvo naudoti atliekant skaičiavimą.

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis iškraunant arba perkraunant:

1) 

iškrovimo arba perkrovimo datos ir uostas;

2) 

produktai:

a) 

žuvų rūšys ir pateikimas pagal FAO kodą;

b) 

žuvų arba dėžių skaičius ir kiekis (kg);

3) 

laivo kapitono arba laivo atstovo parašas;

4) 

jei perkraunama: laivo, į kurį perkraunama, pavadinimas, jo vėliavos valstybė ir ICCAT numeris.

Būtiniausia žvejybos žurnaluose pateikiama informacija žuvis perkeliant į varžas:

1) 

perkėlimo data, laikas ir geografinė padėtis (ilguma ir platuma);

2) 

produktai:

a) 

žuvų rūšys pagal FAO kodą;

b) 

į varžas perkeltų žuvų skaičius ir kiekis (kg);

3) 

vilkiko pavadinimas, vėliavos valstybė ir ICCAT numeris;

4) 

paskirties žuvininkystės ūkio pavadinimas ir ICCAT numeris;

5) 

jei vykdoma jungtinė žvejybos operacija, 1–4 punktuose nurodytą informaciją kapitonai papildo laivo žurnale įrašydami:

a) 

žūklės laivo, iš kurio žuvys perkeliamos į varžas, atveju:

— 
į laivą paimto laimikio kiekį,
— 
laimikį, įskaičiuojamą į individualią laivo kvotą,
— 
kitų laivų, dalyvaujančių jungtinėje žvejybos operacijoje, pavadinimus;
b) 

kitų toje pačioje jungtinėje žvejybos operacijoje dalyvaujančių žūklės laivų, kurie nedalyvauja perkeliant žuvis, atveju:

— 
tų laivų pavadinimus, tarptautinius radijo šaukinius ir ICCAT numerius,
— 
informaciją, kad joks laimikis nebuvo paimtas į laivą ar perkeltas į varžas,
— 
laimikį, įskaičiuojamą į individualias tų laivų kvotas,
— 
a punkte nurodyto žūklės laivo pavadinimą ir ICCAT numerį.

B.   VILKIKAI

1. Vilkiko kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja perkėlimo operacijos datą, laiką ir geografinę padėtį, perkeltų žuvų kiekius (žuvų skaičių ir svorį (kg)), varžos numerį, taip pat žūklės laivo pavadinimą, vėliavos valstybę ir ICCAT numerį, kito (-ų) susijusio (-ių) laivo (-ų) pavadinimą (-us) ir jo (jų) ICCAT numerį (-ius), paskirties žuvininkystės ūkį bei jo ICCAT numerį, ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį.

2. Apie kitas perkėlimo į pagalbinius laivus arba į kitą vilkiką operacijas pranešama pateikiant tokią pat informaciją, kaip nurodyta 1 punkte, taip pat pagalbinio laivo arba vilkiko pavadinimą, vėliavos valstybę, ICCAT numerį ir ICCAT perkėlimo deklaracijos numerį.

3. Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkėlimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.

C.   PAGALBINIAI LAIVAI

1. Pagalbinio laivo kapitonas laivo žurnale kasdien registruoja veiklos duomenis, įskaitant datą, laiką ir koordinates į, į laivą paimtų paprastųjų tunų kiekius ir žvejybos laivo, žuvininkystės ūkio ar gaudyklės, su kuriais pagalbinio laivo kapitonas kartu vykdo veiklą, pavadinimą.

2. Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visos per žvejybos sezoną vykdytos veiklos duomenys. Kasdienis laivo žurnalas turi būti laikomas laive ir juo bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.

D.   PERDIRBIMO LAIVAI

1. Perdirbimo laivo kapitonas kasdieniame laivo žurnale registruoja veiklos datą, laiką ir koordinates, perkrautų paprastųjų tunų kiekius ir iš žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų, jei taikoma, gautų paprastųjų tunų skaičių ir svorį. Kapitonas taip pat registruoja tų žuvininkystės ūkių, gaudyklių ar žūklės laivų pavadinimus ir ICCAT numerius.

2. Perdirbimo laivo kapitonas pildo kasdienį perdirbimo veiklos žurnalą, kuriame nurodo suapvalintą perkeltų arba perkrautų žuvų svorį ir skaičių, taikytą perskaičiavimo koeficientą ir pagal pateikimo būdą suskirstytų produktų svorį bei kiekį.

3. Perdirbimo laivo kapitonas pildo produktų sukrovimo planą, iš kurio matyti kiekvienos rūšies žuvų buvimo vieta, kiekiai ir pateikimo būdas.

4. Kasdieniame laivo žurnale nurodomi išsamūs visų per žvejybos sezoną atliktų perkrovimo operacijų duomenys. Kasdienis laivo žurnalas, perdirbimo veiklos žurnalas, sukrovimo planas ir ICCAT perkrovimo deklaracijų originalai turi būti laikomi laive ir jais bet kuriuo metu turi būti galima naudotis kontrolės tikslais.




III PRIEDAS

LAIMIKIO ATASKAITOS FORMA



Laimikio ataskaitos forma

Vėliava

ICCAT numeris

Laivo pavadinimas

Ataskaitos pradžios data

Ataskaitos pabaigos data

Ataskaitos laikotarpis (dienomis)

Laimikio sužvejojimo data

Laimikio sužvejojimo vieta

Laimikis

Priskirtas svoris (kg), jei vykdoma jungtinė žvejybos operacija

Platuma

Ilguma

Svoris (kg)

Vienetų skaičius

Vidutinis svoris (kg)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 




IV PRIEDAS

LEIDIMO DALYVAUTI JUNGTINĖJE ŽVEJYBOS OPERACIJOJE PARAIŠKOS FORMA



Jungtinė žvejybos operacija

Vėliavos valstybė

Laivo pavadinimas

ICCAT Nr.

Operacijos trukmė

Operatorių tapatybė

Individuali laivo kvota

Sužvejotų žuvų kiekio paskirstymo kiekvienam laivui raktas

Paskirties žuvininkystės ūkis žuvims tukinti ir auginti

KSŠ

ICCAT Nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Data …

Vėliavos valstybės patvirtinimas …




V PRIEDAS

ICCAT PERKROVIMO DEKLARACIJA