1.

Šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai) pateikė dėl, be kita ko, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 36 straipsnio išaiškinimo ( 2 ). Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) pareiškė ieškinį pagrindinėje byloje College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden (Augalų apsaugos produktų ir biocidų patvirtinimo komitetas, Nyderlandai, toliau – CTB) dėl to, kad šis atmetė PAN Europe prieštaravimą dėl CTB sprendimo pratęsti augalų apsaugos produkto Closer, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos sulfoksafloro, autorizaciją.

2.

Kaip pabrėžė Europos aplinkos agentūra (EAA), „[augalų apsaugos produktų (pesticidų)] tarša skatina biologinės įvairovės nykimą Europoje. Ji reikšmingai sumažina vabzdžių populiacijas, kelia grėsmę jų kritinei svarbai maisto gamyboje“, o „cheminių pesticidų poveikis žmonėms siejamas su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ir širdies, kvėpavimo takų ir neurologinėmis ligomis“ ( 3 ). Ši byla yra svarbi, nes joje keliamas klausimas, ar priimdamos sprendimą dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos valstybės narės turi turėti galimybę atsižvelgti į naujausias mokslo ir technikos žinias, susijusias su augalų apsaugos produktų daromu poveikiu mūsų gyvenimui.

3.

Šiuo klausimu, remiantis ES žaliojo kurso darbotvarke (visų pirma „Farm to Fork“ strategija), Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. 50 % sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą siekiant „užtikrinti sąžiningą, sveiką ir aplinką tausojančią maisto sistemą“. Pažymėtina, kad pagal Europos Parlamento vertinimą 2018 m. buvo įregistruota 500 skirtingų augalų apsaugos produktų, kurie buvo teikiami Europos Sąjungos rinkai ( 4 ). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pabandysiu išnagrinėti klausimus, kurie keliami šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą.

4.

Ši byla susijusi su sujungtomis bylomis PAN Europe (Endokrininę sistemą ardančių medžiagų vertinimas) (C-309/22 ir C-310/22), kuriose prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikė tas pats nacionalinis teismas. Mano išvada šiose bylose taip pat teikiama šiandien ir abi šios išvados turi būti skaitomos kartu.

5.

Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir tikslas“ 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Šio reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą suderinant augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką taisykles bei kartu padidinti žemės ūkio produktyvumą.

4.   Šio reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad į rinką pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Visų pirma valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atsargumo principo, jei moksliniu požiūriu abejojama, ar augalų apsaugos produktai, kuriuos leidžiama naudoti jų teritorijoje, nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.“

6.

Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio „Veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijai“ 1–4 dalyse nustatyta:

„1.   Veiklioji medžiaga tvirtinama pagal II priedą, jei vertinant pagal dabartines mokslo ir technikos žinias galima tikėtis, kad, atsižvelgiant į to priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus patvirtinimo kriterijus, tą veikliąją medžiagą turintys augalų apsaugos produktai atitiks 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas.

Atliekant veikliosios medžiagos įvertinimą pirmiausia nustatoma, ar tenkinami II priedo 3.6.2–3.6.4 ir 3.7 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai. Jei šie kriterijai patenkinami, atliekant tolesnį įvertinimą nustatoma, ar tenkinami kiti II priedo 2 ir 3 punktuose nustatyti patvirtinimo kriterijai.

2.   Augalų apsaugos produktų likučiai, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Likučius, kurie yra svarbūs toksikologiniu, ekotoksikologiniu, aplinkos arba geriamojo vandens aspektu, turi būti galima nustatyti bendrai taikomais metodais. Analizės standartai turi būti visuotinai prieinami.

3.   Augalų apsaugos produktas, panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas, turi atitikti šiuos reikalavimus:

<…>

4.   2 ir 3 dalyse išdėstyti reikalavimai vertinami atsižvelgiant į 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus principus.“

7.

Reglamento Nr. 1107/2009 III skyriuje „Augalų apsaugos produktai“ yra 1 skirsnis „Autorizacija“, o jo 1 poskirsnis vadinasi „Reikalavimai ir turinys“.

8.

Nurodytame poskirsnyje esančiame šio reglamento 29 straipsnyje „Pateikimo į rinką autorizacijai taikomi reikalavimai“ nustatyta:

„1.   Nedarant poveikio 50 straipsnio taikymui, augalų apsaugos produktas autorizuojamas tik jei pagal 6 dalyje nurodytus vienodus principus jis atitinka šiuos reikalavimus:

<…>

<…>

<…>

2.   Pareiškėjas turi įrodyti, kad laikomasi 1 dalies a–h punktuose numatytų reikalavimų.

3.   Atitiktis 1 dalies b ir e–h punktuose numatytiems reikalavimams nustatoma oficialiais ar oficialiai pripažintais bandymais ir analize, kurie atliekami atitinkamo augalų apsaugos produkto naudojimui tinkamomis žemės ūkio, augalų sveikatos ir aplinkos sąlygomis, kurios atitinka zonoje, kurioje šis produktas skirtas naudoti, vyraujančias sąlygas.

<…>“

9.

To paties Reglamento Nr. 1107/2009 III skyriaus 1 skirsnio 2 poskirsnyje „Procedūra“, be kita ko, yra 36 straipsnis.

10.

Šio reglamento 36 straipsnyje „Autorizacijos nagrinėjimas“ nustatyta:

„1. Paraišką nagrinėjanti valstybė narė atlieka nepriklausomą, nešališką ir skaidrų vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais. Visoms toje pačioje zonoje esančioms valstybėms narėms ji suteikia galimybę pateikti pastabas, kurios apsvarstomos atliekant įvertinimą.

Siekdama kiek įmanoma nustatyti, ar augalų apsaugos produktas tenkina 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus toje pačioje zonoje, jei jis naudojamas pagal 55 straipsnį ir realiomis naudojimo sąlygomis, ji taiko 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizavimo principus.

Paraišką nagrinėjanti valstybė narė suteikia toje pačioje zonoje, kurioje pateikta paraiška, esančioms kitoms valstybėms narėms galimybę susipažinti su savo įvertinimu. Įvertinimo ataskaitos forma nustatoma pagal 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

2. Susijusios valstybės narės atitinkamai sutinka arba atsisako atlikti autorizaciją remdamosi paraišką nagrinėjusios valstybės narės vertinimo išvadomis, kaip numatyta 31 ir 32 straipsniuose.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies ir laikantis Bendrijos teisės, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams ir kitoms rizikos mažinimo priemonėms, susijusioms su specifinėmis naudojimo sąlygomis, gali būti nustatyta atitinkamų papildomų sąlygų.

Kai valstybėms narėms rūpimi klausimai, susiję su žmonių ar gyvūnų sveikata arba aplinka, negali būti kontroliuojami nustatant pirmoje pastraipoje nurodytas nacionalines rizikos mažinimo priemones, valstybė narė, atsižvelgusi į specifines jos aplinkos ar žemės ūkio sąlygas, gali atsisakyti autorizuoti augalų apsaugos produktą savo teritorijoje, jei ji turi pagrįstų priežasčių manyti, jog aptariamas produktas vis dar kelia nepriimtiną riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

Ta valstybė narė nedelsiant informuoja pareiškėją ir Komisiją apie savo sprendimą ir pateikia tam reikalingus mokslinius ar techninius įrodymus.

Valstybės narės turi numatyti galimybę sprendimą dėl atsisakymo autorizuoti tokį produktą apskųsti nacionaliniuose teismuose ar kitose apeliacinėse institucijose.“

11.

Reglamento Nr. 1107/2009 III skyriaus 1 skirsnio 4 poskirsnyje „Pakeitimas, atnaujinimas ir panaikinimas“ [„Atnaujinimas, panaikinimas ir pakeitimas“], be kita ko, yra 44 straipsnis.

12.

Šio reglamento 44 straipsnyje „Autorizacijos panaikinimas ar pakeitimas“ nustatyta:

„1. Valstybės narės gali bet kuriuo metu peržiūrėti autorizaciją, jei yra požymių, kad 29 straipsnyje nurodytas reikalavimas nebetenkinamas.

<…>

2. Jei valstybė narė ketina panaikinti autorizaciją arba ją pakeisti, ji praneša apie tai autorizacijos turėtojui ir suteikia jam galimybę pateikti pastabas ar papildomos informacijos.

3. Prireikus valstybė narė panaikina autorizaciją arba ją pakeičia, jei:

4. Jei valstybė narė panaikina ar pakeičia autorizaciją pagal 3 dalį, ji nedelsdama praneša apie tai autorizacijos turėtojui, kitoms valstybėms narėms, [Europos] Komisijai ir [EMST]. Kitos tai pačiai zonai priklausančios valstybės narės atitinkamai panaikina arba pakeičia autorizaciją atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas ir rizikos mažinimo priemones, išskyrus atvejus, kai buvo taikomos 36 straipsnio 3 dalies 2, 3 ar 4 pastraipos. Prireikus taikomas 46 straipsnis.“

13.

Closer yra augalų apsaugos produktas, turintis veikliosios medžiagos sulfoksafloro. Pagal Reglamentą Nr. 1107/2009 sulfoksafloras Europos Sąjungoje patvirtintas kaip veiklioji medžiaga Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1295 ( 5 ).

14.

2015 m. balandžio 30 d.Dow AgroScience BV (toliau – Dow) pateikė Nyderlanduose paraišką dėl Closer autorizacijos taikymo srities išplėtimo, kad ji apimtų ir kopūstų bei bulvių auginimą atvirame lauke. Dėl centrinės zonos (įskaitant Nyderlandus) ji taip pat pateikė tokią pačią paraišką Belgijoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijoje, Airijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

15.

Airija, kaip minėtos zonos valstybė narė ataskaitos rengėja, paraišką nagrinėjo atsižvelgdama į 2002 m. EMST rekomendacijas ( 6 ), ir baigė ją nagrinėti 2016 m. Vis dėlto Airija nepasinaudojo (tuo metu) „nauju“ 2013 m. rekomendaciniu dokumentu dėl rizikos bitėms vertinimo ( 7 ), kurį EMST parengė Europos Komisijos iniciatyva, siekdama įvertinti riziką bitėms.

16.

Remdamasi Airijos atliktu rizikos vertinimu CTB 2019 m. balandžio 5 d. nusprendė išplėsti Closer autorizacijos taikymo sritį, kad ji apimtų prašomą naudojimą, ir nustatė tokią rizikos mažinimo priemonę: „Pavojinga bitėms ir kamanėms. Siekiant apsaugoti bites ir kitus augalus apdulkinančius vabzdžius, šio produkto negalima naudoti ant žydinčių ar nežydinčių žemės ūkio augalų, kai juos aktyviai lanko bitės ir kamanės. Produktą leidžiama naudoti tik po bulvių žydėjimo. Nenaudoti šio produkto šalia savaime besidauginančių augalų. Pašalinti savaime besidauginančius augalus prieš jų žydėjimą“.

17.

PAN Europe apskundė 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą. 2020 m. vasario 5 d. CTB sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) skundas buvo pripažintas nepagrįstu. Būtent dėl šio sprendimo PAN Europe pareiškė ieškinį dėl panaikinimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.

18.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme PAN Europe tvirtina, kad CTB neturėjo išplėsti Closer autorizacijos taikymo srities naudojimui Nyderlandų rinkoje. Ji teigia, kad Airijos atliktas vertinimas, kuriuo vadovavosi CTB, nebuvo pagrįstas dabartinėmis mokslo ir technikos žiniomis. 2002 m. rekomendacinis dokumentas yra pasenęs ir jame nenagrinėjamas subletalinis (nemirtinas) ir lėtinis poveikis, sąlytis su piktžolėmis, poveikis dauginimuisi ir poveikis kamanėms bei laukinėms bitėms. PAN Europe teigimu, kadangi 2002 m. rekomendacinis dokumentas yra pasenęs – tai patvirtina būtinybė atnaujinti šį dokumentą ir 2013 m. rekomendacinio dokumento, kuriame yra naujų mokslo žinių, paskelbimas, – vertinimas turėjo būti grindžiamas pastaruoju dokumentu. Jos teigimu, praktiškai kelios valstybės narės nepritarė 2013 m. rekomendaciniam dokumentui, nes tam tikri augalų apsaugos produktai dėl to galėjo būti uždrausti.

19.

PAN Europe mano, kad, neatsižvelgusi į 2013 m. rekomendacinį dokumentą, CTB pakenkė Reglamentu Nr. 1107/2009 siekiamam aukštam žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygiui. Ji pabrėžia, kad šis dokumentas yra prieinamas nuo jo paskelbimo 2013 m. ir kad pagal šį reglamentą tam, kad būtų galima taikyti rekomendacinį dokumentą, nereikalaujama valstybių narių daugumos pritarimo. PAN Europe pažymi, kad Belgija 2013 m. rekomendacinį dokumentą taiko nuo 2016 m. lapkričio mėn.

20.

Priešingai nei augalų apsaugos produkto Closer autorizacijos taikymo srities išplėtimas, veikliosios medžiagos sulfoksafloro patvirtinimas 2015 m. buvo grindžiamas 2013 m. rekomendaciniu dokumentu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į Dow pateiktus duomenis, buvo nustatyta didelė rizika bitėms. Atliekant ginčijamą vertinimą į šiuos duomenis nebuvo atsižvelgta. Jei būtų tai padaręs, CTB būtų nustatęs tą pačią riziką. Numatyta rizikos mažinimo priemonė yra nepakankama, be to, jos negalima pritaikyti, laikytis ar vykdyti. Remiantis atsargumo principu, kilus abejonių dėl poveikio, reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima autorizuoti augalų apsaugos produktą.

21.

Manydamas, kad sprendimui pagrindinėje byloje priimti būtinas Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio išaiškinimas, College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22.

Rašytines pastabas pateikė PAN Europe, Corteva Agriscience (buvusi Dow AgroScience BV), Vokietijos, Graikijos, Airijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija. Teismo posėdžio nebuvo rengiama.

23.

Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje bus nagrinėjami tik pirmasis, ketvirtasis ir penktasis prejudiciniai klausimai.

24.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar susijusi valstybė narė, spręsdama, ar autorizuoti augalų apsaugos produktą, turi diskreciją nukrypti nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos (toliau – valstybė narė ataskaitos rengėja) bendradarbiaujant su kitomis zonos valstybėmis narėmis atlikto rizikos įvertinimo pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalį. Ketvirtuoju ir penktuoju klausimais siekiama išsiaiškinti, į kokius rekomendacinius dokumentus ir mokslo ir technikos žinias būtina atsižvelgti pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalį valstybei narei ataskaitos rengėjai atliekant rizikos vertinimą.

25.

Šiais klausimais Teisingumo Teismo prašoma pateikti gaires dėl akivaizdaus neatitikimo tarp Reglamento Nr. 1107/2009 tikslo „užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį“ ir griežto valstybių narių procedūrų pagal šį reglamentą taikymo. Be to, toks atvejis nėra pavienis. Kitose valstybėse narėse (pvz., Prancūzijoje) kilo ginčų dėl tų pačių klausimų, susijusių su ta pačia veikliąja medžiaga ir tuo pačiu augalų apsaugos produktu. 2017 m. tribunal administratif de Nice (Nicos administracinis teismas, Prancūzija) sustabdė dviejų „Dow Chemical“ augalų apsaugos produktų autorizaciją, nes kilo abejonių dėl rizikos aplinkai, įskaitant jų poveikį bitėms ( 8 ). Šio teismo tarpiniu sprendimu buvo pakeistas Prancūzijos Agence nationale de sécurité sanitaire de l’alimentation, de l’environnement et du travail (Nacionalinė maisto, aplinkos ir darbo saugos įstaiga; ANSES) sprendimas autorizuoti Closer (būtent šis produktas yra šios bylos dalykas) ir pakeisti augalų apsaugos produktus, kuriuose yra veikliosios medžiagos sulfoksafloro (taip pat aptariamas šioje byloje). Ginčas kilo dėl to, kad aplinkos apsaugos grupės tvirtino, jog minėtų produktų autorizacija Prancūzijoje laipsniškai panaikinama, nes dėl jų potencialiai mažėjo bičių populiacijos. Kaip minėta, 2015 m. Europos Sąjunga patvirtino sulfoksaflorą. Vėliau ANSES autorizavo Closer, kurio sudėtyje yra sulfoksafloro, ir leido jį naudoti ant javų, pavyzdžiui, kviečių, taip pat ant vaisių ir daržovių, tačiau uždraudė jį naudoti ant žemės ūkio augalų žydėjimo laikotarpiais, pažymėjusi potencialų toksinį poveikį bitėms.

26.

Atsižvelgdamas į šios išvados 18–20 punktuose pateiktus klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar susijusi valstybė narė (šiuo atveju Nyderlandai), priimdama sprendimą dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos, turi kompetenciją nukrypti nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos (šiuo atveju – Airijos) pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalį atlikto vertinimo.

27.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šio reglamento 36 straipsnio 2 dalyje teigiama, jog susijusi valstybė narė iš esmės turi remtis valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo išvadomis, kad pagrįstų savo sprendimą dėl autorizacijos.

28.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, nukrypstant nuo 2 dalies, gali būti nustatytos atitinkamos sąlygos dėl šio reglamento 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų reikalavimų ir kitos rizikos mažinimo priemonės, šie reikalavimai turi būti nustatomi dėl konkrečių naudojimo sąlygų. Vis dėlto pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar susijusiai valstybei narei savo teritorijoje nagrinėjant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos leidžiama atlikti vertinimą remiantis kitomis svarbiomis mokslo ir technikos žiniomis (be kita ko, naujesniu rekomendaciniu dokumentu, palyginti su tuo, kurį naudoja valstybė narė ataskaitos rengėja). Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė, jog pareiga atsižvelgti į valstybės narės ataskaitos rengėjos atliktą vertinimą yra nesuderinama su atsargumo principu. Taigi ji nusprendė, kad būtų logiška, jog susijusi valstybė narė nebūtų automatiškai įpareigota vadovautis valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimu.

29.

Mano nuomone, naudinga trumpai priminti augalų apsaugos produktų zonų autorizacijos procedūrą, kaip ji apibrėžta Reglamento Nr. 1107/2009 33 ir paskesniuose straipsniuose.

30.

Pagal šią procedūrą pareiškėjas pateikia pasiūlymą dėl valstybės narės, kuri, kaip jis tikisi, veiks kaip ataskaitos rengėja. Kai pasiūlymas priimamas, pareiškėjas pateikia valstybei narei ataskaitos rengėjai paraišką dėl zonos autorizacijos, nurodydamas, kuriose kitose valstybėse narėse toje zonoje, jos pageidavimu, ji turėtų būti taikoma ( 9 ). Pareiškėjas tuo pačiu metu pateikia paraišką visoms susijusioms valstybėms narėms. Būtini dokumentai nurodyti Reglamento Nr. 1107/2009 33 straipsnyje.

31.

Paskui valstybė narė ataskaitos rengėja įvertina paraišką pagal minėto reglamento 35 straipsnį. Ji privalo atlikti „nepriklausomą, nešališką ir skaidrų vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais“ ( 10 ).

32.

Siekdama kiek įmanoma nustatyti, ar augalų apsaugos produktas tenkina 29 straipsnyje nustatytus reikalavimus toje pačioje zonoje, kai jis naudojamas pagal 55 straipsnį ir realiomis naudojimo sąlygomis, valstybė narė ataskaitos rengėja taiko 29 straipsnyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų ( 11 ) vertinimo ir autorizavimo principus ( 12 ).

33.

Susijusios valstybės narės nenagrinėja paraiškos bylos, kol valstybė narė ataskaitos rengėja nepateikia įvertinimo ( 13 ).

34.

Vertinimo metu valstybė narė ataskaitos rengėja parengia vertinimo ataskaitos projektą ir perduoda jį šios zonos valstybėms narėms, kad pateiktų pastabas ( 14 ). Pasibaigus pastabų pateikimo terminui, valstybė narė ataskaitos rengėja nusprendžia, ar sutikti, ar atsisakyti atlikti autorizaciją dėl atitinkamo augalų apsaugos produkto, ir priima įvertinimo ataskaitą. Tada ji suteikia toje pačioje zonoje, kurioje pateikta paraiška, esančioms kitoms valstybėms narėms galimybę susipažinti su šia ataskaita ir autorizacijos liudijimo kopija.

35.

Paskui, ne vėliau kaip per 120 dienų nuo šios įvertinimo ataskaitos ir autorizacijos liudijimo kopijos gavimo, susijusios valstybės narės priima sprendimą dėl paraiškos, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 ir 3 dalyse ( 15 ).

36.

Kiek tai susiję su autorizavimo sistema, kaip jau buvo paaiškinta, dabar nagrinėsiu šiai bylai svarbaus šio reglamento 36 straipsnio aiškinimą.

37.

Reglamento Nr. 1107/2009 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad EMST „atlieka rizikos vertinimą“, o Komisija „turėtų užtikrinti rizikos valdymą ir priimti galutinį sprendimą dėl veikliosios medžiagos“. Šio reglamento 36 straipsnio formuluotė leidžia manyti, kad panašiai vaidmenimis pasiskirstoma ir atliekant augalų apsaugos produktų zonų autorizacijos procedūrą: šį kartą paraišką nagrinėjanti valstybė narė „atlieka rizikos vertinimą“, o susijusi valstybė narė „užtikrin[a] rizikos valdymą ir priim[a] galutinį sprendimą dėl [tokio produkto]“ savo teritorijoje. Siekiant atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, pirma, reikia nustatyti šių dviejų vaidmenų ryšio pobūdį.

38.

Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susijusi valstybė narė sutinka arba atsisako atlikti autorizaciją, „remdam[asi] [valstybės narės ataskaitos rengėjos] vertinimo išvadomis“. Žodis „remdamasi“ susieja du procedūrinius etapus ir apibūdina ryšį tarp rizikos vertintojo ir jos valdytojo vaidmens, nurodydamas, kad abi užduotys yra susijusios, tačiau tuo pačiu metu turi atskirą tikslą.

39.

Žinoma, augalų apsaugos produktų autorizacijos sistema grindžiama abipusiu valstybių narių pasitikėjimu ir ja siekiama išvengti jų darbų dubliavimosi. Kad šis tikslas būtų pasiektas, minėtame reglamente numatyta laipsniška ir apdairi procedūra, aiškiai padalijant užduotis tarp atitinkamų valdžios institucijų. Iš šios procedūros išplaukia, kad valstybė narė ataskaitos rengėja atlieka pirmąjį privalomą šios administracinės procedūros etapą ir įvertina augalų apsaugos produkto autorizaciją zonoje. Paskui eina kitas glaudžiai susijęs procedūros etapas, kurį vykdo susijusi valstybė narė. Taigi valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimas yra išankstinė sąlyga, kad susijusi valstybė narė galėtų įgyvendinti savo įgaliojimus sistemoje, t. y. priimti galutinį sprendimą dėl šio augalų apsaugos produkto autorizacijos savo teritorijoje. Akivaizdu, kad valstybės narės ataskaitos rengėjos ir susijusios valstybės narės veiksmai yra susiję.

40.

Antra, atsižvelgiant į tai, kad ryšys nustatytas, reikia išsiaiškinti susijusios valstybės narės įgaliojimus. Pirma, dviejų etapų ryšys rodo, kad valstybė narė ataskaitos rengėja ir kiekviena susijusi valstybė narė skirtingais etapais dalyvauja viename pareiškėjo inicijuotoje administracinėje procedūroje. Taigi susijusi valstybė narė, kuri užbaigia šią procedūrą, neturi teisės peržiūrėti valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo išvadų. Vadinasi, ji negali peržiūrėti šių valstybės narės ataskaitos rengėjos ( 16 ) išvadų teisėtumo, nes tai prieštarautų tarpusavio pasitikėjimui ir procedūros, integruotos į Reglamentu Nr. 1107/2009 sukurtą sistemą, išsamumui.

41.

Vis dėlto tai, kad procedūros, kurioje dalyvauja valstybė narė ataskaitos rengėja, ir procedūros, kurioje dalyvauja susijusi valstybė narė, etapai yra susiję, ir tai, kad pastaroji negali peržiūrėti pirmosios valstybės narės atlikto vertinimo išvadų, nereiškia, kad susijusios valstybės narės diskrecija yra visiškai panaikinta. Atvirkščiai, kaip rodo paties Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalies formuluotė („sutinka arba atsisako <…> „remdam[asi] [paraišką nagrinėjusios valstybės narės vertinimo išvadomis“), šis vertinimas, nors svarbus, yra tik vienas iš dokumentų, su kuriuo susijusi valstybė narė turi susipažinti; tai nėra galutinis sprendimas dėl šio augalų apsaugos produkto autorizacijos visose zonos valstybėse narėse. Kaip teisingai pažymėjo Vokietijos vyriausybė, kadangi susijusi valstybė narė priima sprendimą „remdamasi išvadomis“, minėta nuostata numato tam tikrą galimybę pagrįstais atvejais nukrypti nuo valstybės narės [ataskaitos rengėjos] sprendimo. Taigi man atrodo akivaizdu, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo vartojama formuluotė neįpareigoja susijusios valstybės narės sutikti arba atsisakyti atlikti autorizaciją automatiškai vadovaujantis valstybės narės ataskaitos rengėjos požiūriu.

42.

Iš tiesų nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo išvadų nukrypti leidžianti nuostata jau aiškiai numatyta Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 3 dalyje, o tai rodo, kad susijusi valstybė narė nėra visiškai priklausoma nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo.

43.

36 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, „[n]ukrypstant nuo [36 straipsnio] 2 dalies ir laikantis [ES] teisės, 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems reikalavimams ir kitoms rizikos mažinimo priemonėms, susijusioms su specifinėmis naudojimo sąlygomis, gali būti nustatyta atitinkamų papildomų sąlygų“.

44.

Kai valstybėms narėms rūpimi klausimai, susiję su žmonių ar gyvūnų sveikata arba aplinka, negali būti kontroliuojami nustatant pirmoje dalyje nurodytas nacionalines rizikos mažinimo priemones, valstybė narė, atsižvelgusi į specifines jos aplinkos ar žemės ūkio sąlygas, gali atsisakyti autorizuoti augalų apsaugos produktą savo teritorijoje, jei turi pagrįstų priežasčių manyti, kad aptariamas produktas vis dar kelia nepriimtiną riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

45.

36 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje vartojama frazė „gali atsisakyti“ valstybei narei suteikia diskreciją. Vis dėlto šiame straipsnyje nustatyti tam tikri apribojimai: „jei ji turi pagrįstų priežasčių manyti, jog aptariamas produktas vis dar kelia nepriimtiną riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai“.

46.

Taigi pagal 36 straipsnio 3 dalies formuluotę susijusiai valstybei narei leidžiama nukrypti nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo. Toks aiškus teisių susijusiai valstybei narei pripažinimas leidžia paaiškinti aplinkybes, kuriomis Sąjungos teisės aktų leidėjas mato rizikos valdymo, kurį ta valstybė narė turi atlikti per autorizacijos procedūrą, vaidmenį.

47.

Taigi svarbu, kad 36 straipsnio 2 dalis nebūtų aiškinama atskirai ( 17 ). Reikia taikyti sisteminį požiūrį ir aiškinti šią nuostatą atsižvelgiant į jos kontekstą, t. y. nagrinėjant jos vietą remiantis susijusiai valstybei narei suteiktų teisių visuma, siekiant kontroliuoti, kuriuos augalų apsaugos produktus leidžiama pateikti ir palikti susijusios valstybės narės rinkoje.

48.

Ši kontrolė apima ne tik galimybę pateikti rinkai augalų apsaugos produktus, bet ir peržiūrėti bet kokią atliktą autorizaciją ir ją panaikinti. Reglamento Nr. 1107/2009 44 straipsnyje nustatyta augalų apsaugos produkto autorizacijos panaikinimo ar pakeitimo tvarka bei sąlygos, taip papildant visus susijusiai valstybei narei suteiktus įgaliojimus. Taigi 36 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į šias nuostatas. Akivaizdu, kad abu straipsniai yra tarpusavyje susiję autorizavimo sistemos elementai, nes 44 straipsnio 4 dalyje daroma aiški nuoroda į 36 straipsnio 3 dalį ir numatoma analogiška nukrypti leidžianti nuostata, tačiau tomis aplinkybėmis, kai autorizacija jau buvo atlikta ir dabar turi būti pakeista arba panaikinta.

49.

Vis dėlto augalų apsaugos produktų autorizavimo ir kontrolės sistemos esmė ir susijusiai valstybei narei suteiktų teisių apimtis aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 1107/2009 44 straipsnio 1 ir 3 dalių. Pagal šias nuostatas valstybės narės gali peržiūrėti autorizaciją bet kuriuo metu, ypač jei tam tikros aplinkybės leidžia manyti, kad „nebesilaikoma vieno iš šio reglamento 29 [straipsnyje] nurodytų reikalavimų“ ( 18 ). Nusprendusi, kad šie reikalavimai nebetenkinami, valstybė narė panaikina arba pakeičia autorizaciją.

50.

Be to, 44 straipsnyje nurodyta, kad būtent „valstybė narė“ peržiūri, panaikina ar pakeičia autorizaciją ir nustato išsamias naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas. Jame nenumatyta, kad tokia peržiūra, panaikinimas ar pakeitimas turi būti atliekami su sąlyga, kad valstybė narė ataskaitos rengėja padarė vertinimo pakeitimų. Iš to matyti, kad ši „valstybės narės“ teisė yra savarankiška teisė, kuria susijusi valstybė narė naudojasi nepriklausomai nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos. Šios bylos tikslais reikia pažymėti, kad viena iš privalomo autorizacijos panaikinimo sąlygų nustatyta 44 straipsnio 3 dalies a punkte; pagal ją reikalaujama, kad valstybė narė peržiūrėtų, panaikintų ar pakeistų autorizaciją, jei „netenkinami arba nebetenkinami 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai“.

51.

Kaip Teisingumo Teismas priminė Sprendime Blaise ( 19 ), „iš [Reglamento Nr. 1107/2009] 44 straipsnio 1 ir 3 dalių matyti, kad augalų apsaugos produkto autorizacija gali būti peržiūrėta ir vėliau pakeista arba panaikinta, jei, inter alia, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, paaiškėja, kad minėtas produktas neatitinka arba nebeatitinka to paties reglamento 29 straipsnyje numatytų autorizacijos, kad būtų galima pateikti rinkai, reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad nebūtų tiesioginio ar ilgalaikio kenksmingo poveikio žmonių sveikatai“.

52.

Taigi, atsižvelgiant į 36 straipsnio 2 dalį, siejamą su visos augalų apsaugos produktų autorizavimo, pakeitimo ir panaikinimo pagal Reglamentą Nr. 1107/2009, ypač jo 44 straipsnį, sistemos kontekstu, susijusių valstybių narių teisės pagal 36 straipsnio 2 dalį turi būti aiškinamos plačiai, kad tokia valstybė narė galėtų laikytis šio reglamento 29 straipsnio, kai sprendžiama dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos atlikimo. Jei autorizaciją galima panaikinti ( 20 ), kai iš valstybės narės turimų mokslo ir technikos žinių matyti, kad gali būti žalingas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai arba nepriimtinas poveikis aplinkai, susijusi valstybė narė turi turėti tokią pačią kompetenciją vertinti paraišką dėl naujos autorizacijos, kad pirmiausia būtų išvengta tokio kenksmingo poveikio. Vis dėlto tokia teisė priklauso nuo to, ar yra anksčiau primintų mokslo ar technikos žinių apie pirma nurodytą žalingą poveikį, į kurį valstybė narė ataskaitos rengėja neatsižvelgė per vertinimo procedūrą.

53.

Iš tiesų valstybė narė negali turėti daugiau teisių panaikinti autorizaciją, negu ji jų turėjo sutikdama arba atsisakydama ją atlikti ( 21 ). Nors Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai įpareigojo valstybę narę imtis veiksmų, kad būtų pašalintas bet koks kenksmingas poveikis, kurį autorizuotas augalų apsaugos produktas gali turėti žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai, kai tai rodo mokslo ar technikos žinios, tokia pati pareiga kyla vykdant autorizacijos procedūrą, siekiant išvengti tokio poveikio. Kaip pažymėta šios išvados įvadinėje dalyje, dėl augalų apsaugos produktų taršos prarandama biologinė įvairovė ir labai mažėja vabzdžių populiacijos, o tai kelia grėsmę svarbiam jų vaidmeniui maisto gamyboje. Taip pat pripažįstama, kad cheminių augalų apsaugos produktų poveikis yra susijęs su lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu ir širdies, kvėpavimo takų ir neurologinėmis ligomis ( 22 ). Taigi susijusi valstybė narė turėtų turėti kompetenciją užkirsti kelią tokiam poveikiui arba jį sumažinti.

54.

Iš šių svarstymų matyti, kad 36 straipsnio 2 dalies formuluotė „remdamosi <…> vertinimo išvadomis“ turi būti aiškinama kaip apimanti susijusios valstybės narės įgaliojimą atsisakyti suteikti autorizaciją, jeigu, atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą, akivaizdu, kad augalų apsaugos produktas netenkina šio reglamento 29 straipsnio ir 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, įskaitant reikalavimo, kad neturi būti jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai.

55.

Kitaip tariant, tai, kad Reglamente Nr. 1107/2009 aiškiai numatyta galimybė valstybei narei panaikinti arba pakeisti mokslo ar technikos žiniomis grindžiamą autorizaciją, reiškia, kad ji taip pat turi turėti teisę iš viso neatlikti tokios autorizacijos.

56.

Taigi, susijusi valstybė narė gali atsisakyti atlikti autorizaciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalį tada, kai atsižvelgiant į naujas mokslo ir technikos žinias „netenkinami arba nebetenkinami [šio reglamento] 29 straipsnyje nurodyti reikalavimai“ ( 23 ), kiek tai susiję su aptariamu augalų apsaugos produktu.

57.

Be to, toks aiškinimas išplaukia iš paties atsargumo principo, pagal kurį būtina imtis prevencinių priemonių siekiant išvengti galimo pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

58.

Iš tiesų pagal Reglamento Nr. 1107/2009 1 straipsnio 4 dalį šio reglamento nuostatos „grindžiamos atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad į rinką pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Visų pirma valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atsargumo principo, jei moksliniu požiūriu abejojama, ar augalų apsaugos produktai, kuriuos leidžiama naudoti jų teritorijoje, nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai“ ( 24 ).

59.

Dėl atsargumo principo Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs: kad šis principas „būtų taikomas teisingai, reikia identifikuoti, pirma, siūlomos naudoti nagrinėjamos medžiagos potencialiai negatyvias pasekmes sveikatai [arba aplinkai] ir, antra, visapusio pavojaus sveikatai vertinimo pagrindimą prieinamais patikimiausiais mokslo duomenimis ir naujausių tarptautinių tyrimų rezultatais“ ( 25 ).

60.

Pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomonei ( 26 ), kad argumento, jog susijusi valstybė narė turi vadovautis valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo išvadomis, priėmimas būtų nesuderinamas su atsargumo principu.

61.

Šiuo klausimu galima pažymėti, kad Bendrasis Teismas jau turėjo galimybę dėl tos pačios veikliosios medžiagos, kaip aptariama šioje byloje (sulfoksafloras), iš esmės nuspręsti, kad valstybės narės turi didelę diskreciją, ypač kiek tai susiję su sudėtingais techniniais vertinimais ir jų teritorijoje esančiai situacijai būdingų autorizacijos sąlygų nustatymu ( 27 ).

62.

Teisingumo Teismas neseniai priimtame sprendime ( 28 ) patvirtino, kad, „kaip nurodyta Reglamento Nr. 1107/2009 24 konstatuojamojoje dalyje, autorizaciją reglamentuojančiomis nuostatomis turi būti užtikrintas aukštas apsaugos lygis ir kad autorizuojant augalų apsaugos produktus tikslas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką „turėtų būti svarbesnis“ už tikslą gerinti augalų auginimą“.

63.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją susijusiai valstybei narei nagrinėjant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos leidžiama nukrypti nuo valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo ir suteikiama teisė atsisakyti atlikti prašomą autorizaciją, jeigu iš dabartinių mokslo ar technikos žinių matyti, kad reikalavimas, kad neturi būti jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai, netenkinamas arba nebetenkinamas, kiek tai susiję su aptariamu augalų apsaugos produktu.

64.

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, kaip turėtų būti aiškinama frazė „atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais“. CTB teigimu, remiantis Reglamento Nr. 1107/2009 77 straipsniu ir 79 straipsnio antra dalimi, pagal šią formuluotę valstybė narė ataskaitos rengėja privalo atlikti vertinimą atsižvelgdama į Komisijos priimtas rekomendacijas. Kita vertus, PAN Europe mano, jog pakanka, kad rekomendacinis dokumentas būtų paskelbtas Komisijai jo nepriėmus ir kad 2013 m. rekomendaciniame dokumente pateiktos naujausios šiai bylai reikšmingos mokslo ir technikos žinios.

65.

Dėl penktojo klausimo pažymėtina, jog darant prielaidą, kad valstybė narė ataskaitos rengėja negali savo vertinimo apriboti tik priimtais rekomendaciniais dokumentais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar jam pakanka atlikti šį vertinimą remiantis turimais rekomendaciniais dokumentais, ar jis turi atsižvelgti į visas mokslo ir technikos žinias, net jeigu jos nepateiktos rekomendaciniuose dokumentuose.

66.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo ketvirtajame ir penktajame klausimuose nenurodo konkrečių Reglamento Nr. 1107/2009 straipsnių, kuriuos prašo išaiškinti ir kuriuose numatyta pareiga atsižvelgti į šiuose klausimuose nurodytus reikšmingus rekomendacinius dokumentus. Vis dėlto pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją vykstant SESV 267 straipsnyje numatytai bendradarbiavimo procedūrai, net jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausime dėl išaiškinimo formaliai nurodė tik konkrečią Sąjungos teisės nuostatą, tai netrukdo Teisingumo Teismui pateikti jam visų šios teisės aiškinimo aspektų, kurie galėtų būti naudingi sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar nacionalinis teismas apie tai užsiminė savo pateiktuose klausimuose. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos, ypač iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies, atrinkti šios teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į pagrindinės bylos dalyką“ ( 29 ). Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šie du prejudiciniai klausimai susiję su to reglamento 36 straipsnio 1 dalimi ir pirmiausia joje esančia fraze „atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais“.

67.

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad ketvirtuoju ir penktuoju klausimais, į kuriuos reikia atsakyti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo nustatyti, ar valstybė narė ataskaitos rengėja pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalį gali atlikti vertinimą remdamasi vien priimtais rekomendaciniais dokumentais, net jeigu juose pateiktos mokslo ir technikos žinios nėra visiškai naujos, ar jis turi atsižvelgti į visas mokslo ir technikos žinias, net jeigu jos nepateiktos rekomendaciniuose dokumentuose.

68.

Pirma, 29 straipsnio „Pateikimo į rinką autorizacijai taikomi reikalavimai“ 1 dalies e punkte nustatyta, kad, „[n]edarant poveikio 50 straipsnio taikymui, augalų apsaugos produktas autorizuojamas tik jei pagal 6 dalyje nurodytus vienodus principus jis atitinka šiuos reikalavimus: <…> atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, jis atitinka 4 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus“.

69.

Šią formuluotę Teisingumo Teismas Sprendimo Blaise 71 punkte išaiškino taip, kad pagal Reglamento Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalies e punktą vienas iš augalų apsaugos produkto autorizacijos reikalavimų yra toks, kad, esant dabartinėms mokslo ir technikos žinioms, jis atitiktų šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.

70.

Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsargumo principas taip pat skatina atsižvelgti į visas turimas mokslo ir technikos žinias, nes pagal šį principą reikalaujama atlikti bendrą vertinimą, pagrįstą turimais patikimiausiais mokslo duomenimis ir naujausių tarptautinių tyrimų rezultatais ( 30 ).

71.

Antra, kalbant apie „vienodus principus“, pažymėtina, kad jie buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 546/2011 ( 31 ), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 1107/2009. Pirmesnio reglamento priedo („Vienodi augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo [autorizacijos] principai, kaip nustatyta Reglamento Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje“) I dalies („Vienodi cheminių augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizacijos principai“) A podalio („Įžanga“) 2 punkte nustatyta, kad „Vertindamos paraiškas ir išduodamos registracijos [autorizacijos] liudijimus, valstybės narės: <…> c) atsižvelgia į kitą susijusią techninę arba mokslinę informaciją, kurią jos pagrįstai gali turėti, apie augalų apsaugos produkto, jo komponentų arba likučių veikimą arba galimą neigiamą poveikį (išskirta mano). Be to, šio priedo I dalies B podalio („Vertinimas“) 1 punkto („Bendrieji principai“) 1.1 papunktyje numatyta, kad „Atsižvelgusios į dabartines mokslines ir technines žinias, valstybės narės vertina A dalies [podalio] 2 punkte nurodomą informaciją <…>“ (Išskirta mano.)

72.

Taip pat pabrėžiu pareiškėjo pareigą pagal Reglamento Nr. 1107/2009 33 straipsnį pateikti informaciją, įrodymus ir dokumentus, kuriais grindžiama jo paraiška atlikti augalų apsaugos produkto autorizaciją (įskaitant visą informaciją apie galimą kenksmingą augalų apsaugos produkto poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai, taip pat apie iš tokios sąveikos atsirandantį žinomą ir numatomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį) ( 32 ), ir šio reglamento 37 straipsnyje numatytą valstybės narės ataskaitos rengėjos galimybę nagrinėjant paraišką prašyti pateikti papildomos informacijos ir įrodymų, kuri nebūtų apribota pareiškėjo pateiktos informacijos ir įrodymų nagrinėjimu.

73.

Kaip pažymėjo Vokietijos vyriausybė, atsižvelgiant į to reglamento 36 straipsnio 1 dalies formuluotę „valstybė narė privalo atlikti <…> vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais“ (išskirta mano), šią nuostatą reikia aiškinti taip, kad, be turimų rekomendacinių dokumentų (t. y. tiek priimtų rekomendacinių dokumentų, tiek paskelbtų, bet dar nepriimtų rekomendacinių dokumentų), priimant sprendimą dėl autorizacijos taip pat reikia atsižvelgti į naujesnę informaciją. Šiuo klausimu būtina atsižvelgti į tai, kad 36 straipsnio 1 dalis numato ne tik tai, kad turi būti remiamasi rekomendaciniais dokumentais; taip pat reikia „atsižvelg[ti] į dabartines mokslo ir technikos žinias“. 44 straipsnio 3 dalyje (susijusioje su autorizacijos panaikinimu arba pakeitimu) taip pat daroma nuoroda į šias žinias.

74.

Svarbu tai, kad reikia turėti omenyje, jog rekomendaciniai dokumentai yra tokie dokumentai, kaip nurodyta jų pavadinime: jais siekiama pateikti rekomendacijų, tačiau jos, kaip tokios, Reglamente Nr. 1107/2009 nėra įtvirtintos kaip conditio sine qua non. Jie yra privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai, kuriais siekiama padėti valstybėms narėms nuosekliai, vienodai ir skaidriai taikyti taikytinas taisykles ir principus (pvz., vertinant ir autorizuojant augalų apsaugos produktus). Tai patvirtina šio reglamento 77 straipsnis, kuriame aiškiai numatyta, kad Komisija „gali“ priimti tokius rekomendacinius dokumentus. Darytina išvada, kad, nesant rekomendacinių dokumentų arba jei esami rekomendaciniai dokumentai yra pasenę (t. y. jie nebeatitinka „dabartinių mokslo ir technikos žinių“), pagal šį reglamentą valstybės narės privalo atlikti vertinimą ir priimti sprendimus dėl autorizacijos, pagrįstus kitais prieinamais šaltiniais, kuriuose pateiktos naujausios mokslo ir technikos žinios.

75.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės iš dalies gali kilti ir dėl to, kad Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalies versija nyderlandų kalba lyg ir neteisinga arba bet kuriuo atveju netiksli, palyginti su kitomis kalbinėmis versijomis. Iš tiesų joje yra frazė „van de stand van de wetenschappelijke en technische kennis“ („mokslo ir technikos žinias“) – joje nėra žodžio atitinkančio „dabartines“, o versijose prancūzų, italų, vokiečių ir anglų kalbomis atitinkamai nurodyta: „à la lumière des connaissances scientifiques et techniques actuelles“ („dabartines“), „conoscenze Scientific fiche e techniche attuali“ („dabartines“), „des neuesten Stands von Wissenschaft und Technik“ („naujausias“) ir „current scientific and technical knowledge“ („dabartines“).

76.

Taigi laikausi nuomonės, kad nors tiesa, kad „turimi“ rekomendaciniai dokumentai (žr. šios išvados 73 punktą) nurodo mokslo ir technikos žinias, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti vertindamos paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos, nei valstybė narė ataskaitos rengėja, kuri rengia rizikos vertinimą, nei susijusios valstybės narės, kurios nagrinėja paraišką dėl autorizacijos, vertindamos „dabartines mokslo ir technikos žinias“ pagal, be kita ko, Reglamento 1107/2009 36 straipsnio 1 ir 2 dalis, taip pat 29 straipsnio 1 dalies e punktą, neapsiriboja šiuo informacijos šaltiniu ( 33 ).

77.

Taigi reikia atsižvelgti į visą informaciją, kuri laikoma esamomis ir svarbiomis „mokslo ir technikos žiniomis“.

78.

Šis aiškinimas taip pat grindžiamas Reglamento Nr. 1107/2009 tikslais. Teisingumo Teismas apie šiuos tikslus jau priminė Sprendime Pesticide Action Network Europe ( 34 ).

79.

Tame sprendime jis nusprendė, kad „<…> Reglamento Nr. 1107/2009 tiksl[as], kuris, kaip nurodyta šio reglamento 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir kaip matyti iš jo 8 konstatuojamosios dalies, be kita ko, yra užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį (46 punktas).

80.

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad šios nuostatos grindžiamos atsargumo principu, kuris yra vienas iš Sąjungos vykdomos aukšto lygio aplinkos apsaugos politikos pagrindų pagal SESV 191 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, siekiant, kad rinkai pateiktos veikliosios medžiagos ar produktai nepakenktų žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai (47 punktas).

81.

Be to, jis priminė, kad „Reglamento Nr. 1107/2009 24 konstatuojamojoje dalyje numatyta: „autorizaciją reglamentuojančiomis nuostatomis turi būti užtikrintas aukštas apsaugos lygis ir kad autorizuojant augalų apsaugos produktus tikslas apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą bei aplinką „turėtų būti svarbesnis“ už tikslą gerinti augalų auginimą (48 punktas).

82.

Taigi, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, „kaip nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, prieš pateikiant augalų apsaugos produktus rinkai reikėtų įrodyti ne tik tai, kad jie aiškiai naudingi augalų auginimui, bet, be kita ko, ir tai, kad jie neturi kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai (49 punktas).

83.

Pirma nurodytą tikslą galima pasiekti tik tuo atveju, jei valstybei narei ataskaitos rengėjai atliekant vertinimą ir priimant sprendimą sutikti arba atsisakyti atlikti augalų apsaugos produkto autorizaciją atsižvelgiama į dabartines (t. y. pačias naujausias) mokslo ir technikos žinias. Tai vienintelis būdas, kuriuo valstybė narė gali įrodyti, kad, jos žiniomis, augalų apsaugos produktas neturi kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai.

84.

Kaip pabrėžė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokį aiškinimą patvirtina esama Teisingumo Teismo jurisprudencija.

85.

Sprendime Bayer CropScience ir Bayer / Komisija ( 35 ) Teisingumo Teismas nusprendė, kad, „atliekant veikliosios medžiagos patvirtinimo peržiūrą, išvada, kad nebetenkinami Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnyje numatyti patvirtinimo kriterijai, gali būti grindžiama bet kokiomis naujomis žiniomis, jeigu jos yra mokslinės ar techninės, neatsižvelgiant į jų šaltinį ar dokumentą, iš kurio jos buvo gautos“ (išskirta mano).

86.

Kaip teisingai pažymėjo Airija, tai, kad ši byla buvo susijusi su veikliosios medžiagos autorizacijos persvarstymu, nėra lemiama. Iš tiesų nėra pagrindo manyti, kad ta pati išvada nebūtų taikoma nagrinėjant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos, nes priešingas aiškinimas neatitiktų atsargumo principo, kuriuo grindžiamas Reglamentas Nr. 1107/2009.

87.

Iš pirma nurodytų svarstymų matyti, kad atsakymas į ketvirtąjį ir penktąjį klausimus turi būti toks: nagrinėjant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalį, valstybė narė turi atsižvelgti į visas svarbias ir patikimas (t. y. naujausias) mokslo ir technikos žinias, nesvarbu, iš kokio šaltinio ar dokumento jos paimtos.

88.

Siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į College van Beroep voor het bedrijfsleven (Apeliacinis administracinis ekonominių bylų teismas, Nyderlandai) pateiktus pirmąjį, ketvirtąjį ir penktąjį prejudicinius klausimus:

Pirmasis klausimas:

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB 36 straipsnio 2 dalis

turi būti aiškinama taip, kad ji leidžia susijusiai valstybei narei nagrinėjant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos nukrypti nuo tam tikros zonos valstybės narės ataskaitos rengėjos vertinimo ir suteikti joms teisę atsisakyti atlikti prašomą autorizaciją tuo atveju, kai dabartinės mokslo ar technikos žinios rodo, jog reikalavimas, kad neturi būti jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai, netenkinamas arba nebetenkinamas, kiek tai susiję su aptariamu augalų apsaugos produktu.

Ketvirtasis ir penktasis klausimai:

Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalis:

turi būti aiškinama taip, kad nagrinėdama paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalį valstybė narė turi atsižvelgti į visas svarbias ir patikimas (t. y. naujausias) mokslo ir technikos žinias, nesvarbu, iš kokio šaltinio ar dokumento jos paimtos.