–

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Drambozova, D. Recchia ir C. Valero,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 1 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio bei 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 349) 2 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant penkiolika Glavna direktsia „Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto“ kam Ministerstvo na vatreshnite raboti (generalinė direkcija „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos, Bulgarija) pareigūnų ir šios generalinės direkcijos ginčą dėl tų pareigūnų išdirbtų naktinio darbo valandų apskaitos ir atlyginimo.

3

Direktyvos 2003/88 1 straipsnyje „Tikslas ir taikymo sritis“ numatyta:

„1.   Ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.

2.   Ši direktyva taikoma:

3.   Ši direktyva taikoma visoms Direktyvos [89/391] 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių.

<…>“

4

Direktyvos 2003/88 2 straipsnyje „Apibrėžimai“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojami šie apibrėžimai:

<…>

3.   „naktinis laikas“ – tai bet koks ne trumpesnis kaip septynių valandų, nacionalinės teisės aktais apibrėžiamas laikas, į kurį bet kuriuo atveju turi patekti laikotarpis nuo vidurnakčio iki 5 valandos ryto;

4.   „naktinės pamainos darbuotojas“ – tai:

5.   „pamaininis darbas“ – tai bet koks darbo pamainomis organizavimo būdas, pagal kurį darbuotojai pakeičia vieni kitus tose pačiose darbo vietose pagal tam tikrą modelį, įskaitant ir rotacijos modelį, kai darbas gali būti nepertraukiamas arba nutraukiamas, ir kuris sudaro būtinybę darbuotojams dirbti skirtingu laiku per tam tikrą dienų ar savaičių laikotarpį;

6.   „pamainomis dirbantis darbuotojas“ – tai bet koks darbuotojas, kurio darbo grafikas yra pamaininio darbo dalis;

<…>“

5

Šios direktyvos 8 straipsnis „Naktinio darbo trukmė“ suformuluotas taip:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

b punkte nurodytas su ypatingu pavojumi arba dideliu fiziniu ar protiniu krūviu susijęs darbas yra apibrėžiamas nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika arba kolektyvinėmis sutartimis, arba darbdavių ir darbuotojų susitarimais, atsižvelgiant į naktinio darbo specifinį poveikį ir žalą.“

6

Minėtos direktyvos 12 straipsnyje „Sauga ir sveikatos apsauga“ nustatyta:

„Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:

7

Direktyvos 89/391 2 straipsnyje „Taikymo sritis“ numatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, administravimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).

2.   Ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.

Tuo atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama kiek galima labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.“

8

Pagrindinėms byloms taikomos redakcijos Kodeks na truda (Darbo kodeksas) (DV, Nr. 26, 1986 m. balandžio 1 d.; ir DV Nr. 27, 1986 m. balandžio 4 d., toliau – Darbo kodeksas) 140 straipsnyje nustatyta:

„1.   Įprasta savaitės naktinio darbo trukmė per 5 darbo dienų savaitę negali viršyti 35 valandų. Įprasta paros naktinio darbo trukmė per 5 darbo dienų savaitę negali viršyti 7 valandų.

2.   Naktinis darbas – tai darbas nuo 22.00. val. iki 06.00 val., o darbuotojų iki 16 metų atveju – nuo 20.00. val. iki 06.00 val.

<…>“

9

Darbo kodekso 143 straipsnyje numatyta:

„1.   Viršvalandžius sudaro darbas, kurį darbuotojas darbdavio ar tiesioginio viršininko prašymu atlieka ne nustatytu savo darbo laiku arba kai pastarasis apie tai žino ir tam neprieštarauja.

<…>“

10

Pagrindinėms byloms taikomos 2014 m. gegužės 28 d. ir birželio 19 d. redakcijos Ministerstvo na vatreshnite raboti (Vidaus reikalų ministerijos įstatymas) (DV, Nr. 53, 2014 m. birželio 27 d.) (toliau – Vidaus reikalų ministerijos įstatymas) 142 straipsnyje nurodyta:

„1.   Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai yra:

<…>“

11

Vidaus reikalų ministerijos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. birželio 11 d. ir liepos 1 d.Zakon za izmenenie i dopalnenie na zakona za Ministerstvo na vatreshnite raboti (Įstatymas dėl Vidaus reikalų ministerijos įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo) (DV, Nr. 60, 2020 m. liepos 7 d., p. 3) įsigaliojimo, 187 straipsnyje buvo numatyta:

„1.   Įprasta Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų darbo trukmė yra 8 valandos per parą ir 40 valandų per savaitę, kai darbo savaitę sudaro 5 darbo dienos.

<…>

3.   Valstybės tarnautojų darbo laikas skaičiuojamas darbo dienomis kasdien, o dirbantiesiems 8, 12 ar 24 valandų pamainomis – už trijų mėnesių laikotarpį. 24 valandų trukmės pamaina yra išimtis. <…> Pamaininio darbo atveju naktinis darbas gali būti atliekamas nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bet darbo laikas negali viršyti vidutiniškai 8 valandų per 24 valandų laikotarpį.

<…>

9.   Valstybės tarnautojų darbo laiko organizavimo, paskirstymo ir apskaitos, atlyginimo už darbą, kurį jie atlieka ne įprastu darbo laiku, darbo laiko režimas, taip pat jų poilsio laikas ir atostogos nustatomi vidaus reikalų ministro įsakymu.

<…>“

12

Vidaus reikalų ministerijos įstatymo redakcijos, taikytinos įsigaliojus 2020 m. birželio 11 d. ir liepos 1 d. Vidaus reikalų ministerijos įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo įstatymui, 187 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Įprasta Vidaus reikalų ministerijos tarnautojų darbo trukmė yra 8 valandos per parą ir 40 valandų per savaitę, kai darbo savaitę sudaro 5 darbo dienos. Įprasta naktinio darbo trukmė yra 8 valandos per 24 valandų laikotarpį. Naktiniu darbu laikomas darbas, atliekamas nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

2.   Valstybės tarnautojams, kurie dirba specifinėmis sąlygomis ir patiria pavojų savo gyvybei ir sveikatai, nustatomas trumpesnis darbo laikas.

3.   Valstybės tarnautojų darbo laikas skaičiuojamas darbo dienomis kasdien, o dirbantiesiems 8, 12 ar 24 valandų pamainomis – už trijų mėnesių laikotarpį. 24 valandų trukmės pamaina yra išimtis.

<…>

10.   Valstybės tarnautojų darbo laiko organizavimo, paskirstymo ir apskaitos, atlyginimo už darbą, kurį jie atlieka ne įprastu darbo laiku, darbo laiko režimas, taip pat jų poilsio laikas ir atostogos nustatomi vidaus reikalų ministro įsakymu.“

13

Šio įstatymo 188 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:

„Vidaus reikalų ministerijos tarnautojams, dirbantiems nuo 22.00 val. iki 06.00 val., taikoma speciali Darbo kodekse numatyta apsauga.“

14

2016 m. liepos 29 d.naredba Nr. 8121z-776 (Įsakymas Nr. 8121z-776) (DV, Nr. 60, 2016 m. rugpjūčio 2 d., p. 16), panaikinto 2020 m. sausio 14 d., 3 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta:

„Vidaus reikalų ministerijos tarnautojai gali būti įpareigoti dirbti ir naktį nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau darbo laikas neturi viršyti vidutiniškai 8 valandų per 24 valandų laikotarpį.“

15

2020 m. sausio 7 d.naredba Nr. 8121z-36 (Įsakymas Nr. 8121z-36) (DV, Nr. 3, 2020 m. sausio 10 d., p. 3), panaikinto 2020 m. spalio 21 d., 3 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota taip:

„Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojai gali būti įpareigoti dirbti ir naktį nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau darbo laikas neturi viršyti vidutiniškai 8 valandų per 24 valandų laikotarpį.“

16

2020 m. spalio 21 d.naredba Nr. 8121z-1174 (Įsakymas Nr. 8121z-1174) (DV, Nr. 93, 2020 m. spalio 30 d.), panaikinto 2020 m. gruodžio 15 d., 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta:

„Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojai gali būti įpareigoti dirbti ir naktį nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tačiau darbo laikas neturi viršyti vidutiniškai 8 valandų per 24 valandų laikotarpį.“

17

2007 m. sausio 17 d.naredba za strukturata i organizatsiata na rabotnata zaplata (Įsakymas dėl darbo užmokesčio struktūros ir organizavimo) (DV, Nr. 9, 2007 m. sausio 26 d., p. 2) 8 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„Už kiekvieną naktinio darbo, atlikto nuo 22.00 val. iki 06.00 val., valandą ar valandos dalį darbuotojams mokamas papildomas ne mažesnis kaip 0,25 Bulgarijos levo [(BGN)] (maždaug 0,13 EUR) dydžio atlygis.“

18

Šios nuostatos redakcijoje, taikomoje nuo 2020 m. liepos 21 d.Postanovlenie za izmenenie na Naredbata za strukturata i organizatsiata na rabotnata zaplata (Nutarimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įsakymas dėl darbo užmokesčio struktūros ir organizavimo) (DV, Nr. 66, 2020 m. liepos 24 d., p. 7) įsigaliojimo, numatyta:

„Už kiekvieną naktinio darbo, atlikto nuo 22.00 val. iki 06.00 val., valandą ar valandos dalį, darbuotojams mokamas papildomas atlygis, kurio dydis negali būti mažesnis kaip 0,15 % nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio, tačiau jis negali būti mažesnis negu 1 BGN.“

19

Įsakymo dėl darbo užmokesčio struktūros ir organizavimo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Apskaičiuojant sukauptą darbo laiką, naktinio darbo valandos konvertuojamos į dieninio darbo valandas taikant koeficientą, lygų atitinkamai darbo vietai nustatytos įprastos dieninio ir naktinio darbo trukmės santykiui.“

20

Ieškovai pagrindinėse bylose turi pareigūno statusą ir generalinės direkcijos „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos Kulos rajono (Bulgarija) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba ugniagesiais.

21

Pagrindinės bylos susijusios su laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., per kurį ieškovai pagrindinėse bylose dirbo pamaininį 24 valandų laikotarpį, apskaitomą kas tris mėnesius. Ieškovai pagrindinėse bylose dirbo naktinį darbą nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbdami aštuonias naktinio darbo valandas per 24 valandų laikotarpį.

22

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Bulgarijos teisės aktuose bendrasis naktinio darbo režimas nustatytas Darbo kodekse, kuriame numatyta, kad, pirma, naktinis darbas negali viršyti 7 valandų per 24 valandų laikotarpį ir, antra, už viršvalandžius, kurie laikomi darbu, kada dirbama ne pagal numatytą darbo laiko grafiką, darbo užmokestis padidinamas 50 %.

23

Jis priduria, kad Vidaus reikalų ministerijos įstatyme numatyta kitaip, t. y. pagal specialųjį darbo režimą įprasta naktinio darbo trukmė yra 8 valandos per 24 valandų laikotarpį, ir nors, kaip ir pagal bendrąjį naktinio darbo režimą, pagal šį režimą viršvalandžiai laikomi darbu, kada dirbama ne pagal numatytą darbo laiko grafiką, už įprastą 8 valandų darbo trukmę papildomai mokama tik 0,25 BGN už valandą.

24

Ieškovai pagrindinėse bylose teigia, kad naktinis darbas, kiek jis atitinka jiems taikomos įprastos naktinio darbo trukmės ir privataus sektoriaus darbuotojams taikomos įprastos naktinio darbo trukmės skirtumą, t. y. vieną valandą, sudaro papildomas darbo valandas. Vis dėlto dėl šių viršvalandžių darbo užmokestis nepadidėja, kaip numatyta Darbo kodekse. Iš tiesų pagal Vidaus reikalų ministerijos įstatyme nustatytą specialųjį naktinio darbo režimą numatyta tik tai, kad už naktinį darbą mokamas 0,25 BGN papildomas darbo užmokestis už valandą. Taigi ieškovai pagrindinėse bylose mano, kad Vidaus reikalų ministerijos įstatyme numatytas darbo užmokesčio už naktinį darbą apskaičiavimo būdas yra diskriminacinis ir jiems turėtų būti taikomas palankiausias režimas, t. y. bendrasis režimas.

25

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ieškovai pagrindinėse bylose, kurie yra generalinės direkcijos „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, naudojasi tam tikromis privilegijomis, paprastai nesuteikiamomis darbuotojams, kurių darbą reglamentuoja Darbo kodekse numatytas bendrasis naktinio darbo režimas, kaip antai ilgesnėmis mokamomis atostogomis ar didesnėmis pensinėmis išmokomis.

26

Taigi jam kyla klausimas, ar tokiems asmenims gali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos kitais aspektais, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kad jiems nustatyta įprasta naktinio darbo trukmė yra aštuonios valandos.

27

Šiomis aplinkybėmis Rayonen sad – Kula (Kulos rajono teismas, Bulgarija) nutarė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus, vienodai suformuluotus bylose C‑529/21–C‑536/21 ir bylose C‑732/21–C‑738/21:

28

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paprašė prašymus priimti prejudicinį sprendimą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnio 1 dalyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą bylose C‑529/21–C‑536/21.

29

2021 m. rugsėjo 9 d. Teisingumo Teismas, remdamasis teisėjo pranešėjo pasiūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nusprendė netenkinti šio prašymo.

30

2021 m. rugsėjo 24 d. ir gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais bylos C‑529/21–C‑536/21 ir bylos C‑732/21–C‑738/21 buvo sujungtos, o procesas Teisingumo Teisme sustabdytas, kol bus paskelbtas 2022 m. vasario 24 d. Sprendimas Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto (C‑262/20, EU:C:2022:117).

31

2022 m. vasario 28 d. šis procesas buvo atnaujintas.

32

2022 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu bylos C‑529/21–C‑536/21 ir bylos C‑732/21–C‑738/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai priimtas sprendimas.

33

Pirmuoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 2003/88 taikoma tokiai veiklai, kaip ieškovų pagrindinėse bylose, kurie yra pareigūnai, vykdantys ugniagesių funkcijas generalinėje direkcijoje „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos ir laikomi naktinės pamainos darbuotojais, atsižvelgiant į tai, kad, pirma, Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama jos taikymo sritis, darant aiškią nuorodą į Direktyvos 89/391 2 straipsnį, o pagal Direktyvos 89/391 2 straipsnį ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, pavyzdžiui, ginkluotosioms pajėgoms ir policijai, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.

34

Pirmiausia reikia priminti, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamos bylos susijusios tik su Direktyvos 2003/88 taikymu ugniagesių funkcijas vykdantiems pareigūnams, kurie reguliariai dirba naktį. Taigi, kaip teigia Europos Komisija, pirmąjį klausimą reikia suprasti taip, kad juo siekiama išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalis, siejama su Direktyvos 89/391 2 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad Direktyva 2003/88 taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams, kaip antai ugniagesiams, kurie laikomi naktinės pamainos darbuotojais.

35

Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalį, siejamą su Direktyvos 89/391 2 straipsniu, į kurį daroma nuoroda minėtoje 1 straipsnio 3 dalyje, šios direktyvos taikomos visiems privatiems ar viešiems veiklos sektoriams, siekiant pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe ir reglamentuoti tam tikrus jų darbo laiko organizavimo aspektus (2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Neidel, C-337/10, EU:C:2012:263, 20 punktas).

36

Antra, iš to išplaukia, kad Direktyvos 89/391 taikymo sritis turi būti suprantama plačiai, o jos 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytos šios taikymo srities išimtys – aiškinamos siaurai. Iš tikrųjų šios išimtys buvo nustatytos siekiant vienintelio tikslo – užtikrinti visuomenės saugumui, visuomenės sveikatos ir viešosios tvarkos apsaugai būtinų paslaugų tinkamą funkcionavimą esant ypač sudėtingoms ir ypatingos reikšmės aplinkybėms (2012 m. gegužės 3 d. Sprendimo Neidel, C-337/10, EU:C:2012:263, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Trečia, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, siekiant pašalinti iš šios direktyvos, taigi, ir iš Direktyvos 2003/88, taikymo srities tam tikrą veiklą, naudojamas kriterijus yra grindžiamas ne darbuotojų priskyrimu prie tam tikros šioje nuostatoje nurodytos valstybės tarnybos veiklos, žvelgiant į ją bendrai, bet tik remiantis specifiniu tam tikrų užduočių, kurias atlieka šioje nuostatoje nurodytų sričių darbuotojai, pobūdžiu, kuris dėl būtinumo garantuoti veiksmingą bendruomenės interesų apsaugą pateisina darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisyklių išimtį (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Ministrstvo za obrambo, C-742/19, EU:C:2021:597, 56 punktas).

38

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad net jei tam tikros tarnybos susiduria su įvykiais, kurių iš esmės negalima numatyti, veikla, kurią šios tarnybos vykdo įprastomis sąlygomis ir kuri, be to, atitinka joms pavestą užduotį, vis dėlto gali būti organizuojama iš anksto, įskaitant darbuotojų darbo laiką (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C-397/01–C-403/01, EU:C:2004:584, 57 punktas).

39

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyva 2003/88 turi būti taikoma priešgaisrinės apsaugos veiklai, kai ją vykdo gelbėjimo pajėgos įvykio vietoje, ir neturi reikšmės tai, ar jos gesina gaisrą, ar teikia kitokią pagalbą, jeigu ta veikla vykdoma įprastomis sąlygomis atliekant atitinkamai tarnybai priskirtą užduotį, net jei intervencija, kurią gali tekti atlikti vykdant minėtą veiklą dėl savo pobūdžio, yra nenumatoma ir dėl jos gali kilti tam tikras pavojus ją vykdančių darbuotojų saugai ir (arba) sveikatai (2018 m. vasario 21 d. Sprendimo Matzak, C‑518/15, EU:C:2018:82, 27 punktas).

40

Taigi Direktyva 2003/88 turi būti taikoma viešojo sektoriaus darbuotojų, kaip antai ugniagesių, kurie laikomi naktinės pamainos darbuotojais, veiklai, jeigu ši veikla vykdoma įprastomis sąlygomis. Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išnagrinėti, ar ieškovų pagrindinėse bylose veikla vykdoma tokiomis sąlygomis.

41

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalis, siejama su Direktyvos 89/391 2 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad Direktyva 2003/88 taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams, kaip antai ugniagesiams, kurie laikomi naktinės pamainos darbuotojais, jeigu jie savo veiklą vykdo įprastomis sąlygomis.

42

Antruoju klausimu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, siekiant įvertinti atitinkamos naktinės pamainos darbuotojų ir pamainomis dirbančių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonės arba sąlygos lygiavertiškumą, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2003/88 12 straipsnio b punktą, būtina atsižvelgti į valstybėje narėje galimai esančius atskirų naktinės pamainos darbuotojų kategorijų skirtumus.

43

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2003/88 12 straipsnio b punkte numatyta, jog naktinės pamainos darbuotojams ir pamainomis dirbantiems darbuotojams taikomos atitinkamos saugos ir sveikatos apsaugos priemonės arba sąlygos, kurios yra lygiavertės „kitiems darbuotojams“ taikomoms priemonėms arba sąlygoms. Šia nuostata reglamentuojami ne skirtingų sektorių ar sričių naktinės pamainos darbuotojų santykiai, o naktinės ir dieninės pamainų darbuotojų santykiai, kiek tai susiję su jiems taikomomis saugos ir sveikatos apsaugos priemonėmis arba sąlygomis.

44

Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis turi pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuris leistų priimti sprendimą jo nagrinėjamoje byloje. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismas gali laikyti reikalinga atsižvelgti į Sąjungos teisės nuostatas, kurių nacionalinis teismas savo klausimo formuluotėje nenurodė (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Ministrstvo za obrambo, C-742/19, EU:C:2021:597, 31 punktas ir 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, С-262/20, EU:C:2022:117, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą, antrasis klausimas iš tikrųjų susijęs su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 straipsnyje įtvirtinto bendrojo vienodo požiūrio principo taikymu. Iš tiesų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar galimai palankesnės darbo sąlygos, taikomos privataus sektoriaus naktinės pamainos darbuotojams pagal Direktyvos 2003/88 12 straipsnio a punktą, taip pat turi būti taikomos viešojo sektoriaus naktinės pamainos darbuotojams.

46

Taigi antrąjį klausimą reikia laikyti iš esmės susijusiu su klausimu, ar Direktyvos 2003/88 12 straipsnis, siejamas su Chartijos 20 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama nacionalinėje teisėje privataus sektoriaus darbuotojams nustatytos trumpesnės įprastos naktinio darbo trukmės netaikyti viešojo sektoriaus darbuotojams, kaip antai ugniagesiams.

47

Pirma, kalbant apie saugą ir sveikatos apsaugą, kurią valstybės narės turi suteikti naktinės pamainos darbuotojams, ir darbuotojų saugą, reikia pažymėti, kad, pirma, Direktyvos 2003/88 12 straipsnio a punkte reikalaujama, kad nustatydamos šią apsaugą valstybės narės atsižvelgtų į naktinio darbo pobūdį, o pagal šios direktyvos 12 straipsnio b punktą naktinės pamainos darbuotojai ir pamainomis dirbantys darbuotojai galėtų naudotis atitinkamomis saugos ir prevencijos priemonėmis arba sąlygomis, lygiavertėms toms, kurios taikomos „kitiems darbuotojams“.

48

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Chartijos 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „[k]iekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“, jos 31 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad „[k]iekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“, o Direktyvos 2003/88 12 straipsnyje sukonkretinama ši pagrindinė teisė, įtvirtinta Chartijos 31 straipsnyje.

49

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad minėtos direktyvos 12 straipsnio a punkte numatyta pareiga imtis būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta naktinės pamainos ir pamainomis dirbančių darbuotojų apsauga, atitinkanti jų darbo pobūdį, palieka tam tikrą diskreciją valstybėms narėms dėl tinkamų įgyvendinimo priemonių (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Antra, ši pareiga turi būti įgyvendinta taip, kad būtų pasiekti pačioje direktyvoje nustatyti apsaugos tikslai. Konkrečiai kalbant, nustatydamos būtiną naktinės pamainos darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principų. Taigi jos turi užtikrinti, kad naktinės pamainos darbuotojams būtų taikomos kitos apsaugos priemonės, susijusios su darbo trukme ir atlyginimu, kompensacijų ar panašių lengvatų srityje, kurios leistų kompensuoti tokiam darbui būdingą ypatingą sunkumą, kurį pabrėžia, be kita ko, Direktyva 2003/88, taigi pripažinti naktinio darbo pobūdį (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 51 punktas).

51

Trečia, taip pat reikia priminti, kad atsižvelgiant į tai, kad naktinis darbas, palyginti su dieniniu darbu, yra labai sunkus, įprastos naktinio darbo trukmės sumažinimas, palyginti su dieninio darbo trukme, gali būti tinkamas sprendimas siekiant užtikrinti atitinkamų darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą, nors tai nėra vienintelis galimas sprendimas. Atsižvelgiant į atitinkamos veiklos pobūdį, papildomų poilsio ar laisvalaikio laikotarpių suteikimas, pavyzdžiui, galėtų padėti užtikrinti šių darbuotojų sveikatą ir saugą (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 53 punktas).

52

Antra, dėl galimo vienodo požiūrio principo, įtvirtinto Chartijos 20 straipsnyje, pagal kurį „prieš įstatymą visi lygūs“, reikšmingumo reikia priminti, pirma, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog šis principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, pagal kurį reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Skirtingas požiūris pateisinamas, kai yra grindžiamas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. kai jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir kai šis skirtumas yra proporcingas nagrinėjamu vertinimu siekiamam tikslui (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Antra, reikia priminti, kad Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms tik tais atvejais, kai jos įgyvendina Europos Sąjungos teisę, o pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „Sąjungos teisės įgyvendinimas“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, suponuoja sąsają tarp Sąjungos teisės akto ir atitinkamos nacionalinės priemonės, kuri turi būti daugiau nei tik tam tikrų sričių panašumas arba vienos srities netiesioginis poveikis kitai, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo nustatytus vertinimo kriterijus (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Šiuo klausimu pažymėtina, pirma, kad Darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įprasta naktinio darbo trukmė per 5 darbo dienų savaitę yra 7 valandos. Kaip pabrėžia prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ši nuostata taikoma privataus sektoriaus darbuotojams. Antra, pagal Vidaus reikalų ministerijos įstatymo 187 straipsnio 3 dalį pamaininio darbo atveju naktinis darbas gali būti atliekamas nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bet šios ministerijos pareigūnų darbo laikas neturi viršyti vidutiniškai aštuonių valandų per 24 valandų laikotarpį. Kaip Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, šiose nuostatose detalizuojamas naktiniam darbui taikomas darbo režimas, susijęs su sauga ir sveikata, ypač su naktinio darbo trukmės maksimalia riba. Tokiomis nuostatomis įgyvendinama Direktyva 2003/88, todėl jos patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 61–63 punktai).

55

Trečia, tiek, kiek prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pagrindinėse bylose nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose įtvirtinta palankesnė privataus sektoriaus darbuotojams taikoma tvarka, palyginti su ta, kuri taikoma viešojo sektoriaus darbuotojams, įskaitant ieškovus pagrindinėse bylose, reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog skirtingas požiūris, pagrįstas darbo santykių statutiniu arba sutartiniu pobūdžiu, iš principo gali būti vertinamas atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, kuris yra bendrasis Sąjungos principas, šiuo metu įtvirtintas Chartijos 20 ir 21 straipsniuose (2022 m. vasario 24 d.Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 65 punktas).

56

Dėl reikalavimo, susijusio su esamų situacijų panašumu, siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, Teisingumo Teismas pirmiausia pažymėjo, kad šis panašumas turi būti vertinamas ne bendrai ir abstrakčiai, o specialiai ir konkrečiai, atsižvelgiant į visas šias situacijas apibūdinančias aplinkybes, taip pat, be kita ko, į nacionalinės teisės aktų, kuriais įvestas atitinkamas diferencijavimas, dalyką ir tikslą, o prireikus – į srities, kurioje šie nacionalinės teisės aktai priimti, principus ir tikslus (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 67 punktas).

57

Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją vertinti faktines aplinkybes, privalo atlikti reikiamus patikrinimus tam, kad identifikuotų reikšmingas darbuotojų kategorijas ir nustatytų, ar tenkinamas nagrinėjamų situacijų palyginamumo reikalavimas (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Vis dėlto Teisingumo Teismas, gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą, yra kompetentingas atsižvelgdamas į turimą bylos medžiagą pateikti paaiškinimų, kurie padėtų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti ginčą pagrindinėje byloje (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išskiria abstrakčias naktinės pamainos darbuotojų kategorijas, t. y. pirma, „naktinės pamainos darbuotojus viešajame sektoriuje“, nors ir pateikia konkrečios generalinės direkcijos „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kategorijos pavyzdį, ir, antra, „naktinės pamainos darbuotojus privačiame sektoriuje“.

60

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Chartijos 20 straipsnį esamų situacijų panašumas, siekiant nustatyti, ar buvo pažeistas vienodo požiūrio principas, turi būti vertinamas ne bendrai ir abstrakčiai, o specialiai ir konkrečiai, atsižvelgiant į visas šias situacijas apibūdinančias aplinkybes, taip pat, be kita ko, į nacionalinės teisės aktų, kuriais įvestas atitinkamas diferencijavimas, dalyką ir tikslą, o prireikus – į srities, kurioje šie nacionalinės teisės aktai priimti, principus ir tikslus (2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 67 punktas).

61

Be to, nors iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad viešojo sektoriaus darbuotojams suteikiamos papildomos privilegijos, palyginti su privataus sektoriaus darbuotojais, vis dėlto nepatikslinta, ar šios privilegijos yra tiesiogiai susijusios su viešojo sektoriaus darbuotojų, susijusių su pagrindinėmis bylomis, t. y. generalinės direkcijos „Priešgaisrinė sauga ir gyventojų apsauga“ prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, atliekamo naktinio darbo pobūdžiu, ar jos turi kitokį tikslą.

62

Taip pat reikia pažymėti, kad prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepatikslino, kokių tikslų gali būti siekiama nacionalinės teisės aktais, kuriuose įtvirtintas skirtingas požiūris, jeigu būtų konstatuotas toks skirtingas požiūris į dvi darbuotojų, kurių padėtis panaši, kategorijas.

63

Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės nustatyti, pirma, ar atitinkamų darbuotojų kategorijų padėtis yra panaši, antra, ar šios kategorijos vertinamos skirtingai, ir, trečia, ar šis skirtingas požiūris pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. ar jis susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu ir yra proporcingas šiam tikslui (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 24 d. Sprendimo Glavna direktsia Pozharna bezopasnost i zashtita na naselenieto, C-262/20, EU:C:2022:117, 80 punktą).

64

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Direktyvos 2003/88 12 straipsnis, siejamas su Chartijos 20 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama valstybės narės teisės aktuose privataus sektoriaus darbuotojams nustatytos įprastos naktinio darbo trukmės – septynių valandų – netaikyti viešojo sektoriaus darbuotojams, kaip antai ugniagesiams, jeigu toks skirtingas požiūris tuo atveju, kai atitinkamų kategorijų darbuotojų padėtis panaši, grindžiamas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. jeigu jis susijęs su šiais teisės aktais siekiamu teisėtu tikslu ir yra proporcingas šiam tikslui.

65

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: