–

OI, atstovaujamos advokatės F. Puschkarski,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir M. Hellmann ir A. Berg,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Bertelmann ir N. Yerrell,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunkčio ir 7 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant OI ir Air Nostrum Líneas Aéreas del Mediterráneo SA (toliau – Air Nostrum) ginčą dėl reikalavimo išmokėti kompensaciją, kurį pagal Reglamentą Nr. 261/2004 pateikė OI dėl be jos sutikimo pakeistos rezervacijos.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1–4, 9 ir 10 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai:

5

Minėto reglamento 2 straipsnio h, j ir l punktuose nustatyta:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>

<…>

6

Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas:

2.   1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei keleiviai:

7

Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalis suformuluota taip:

„Jei atsisakoma vežti keleivius be jų sutikimo, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas išmoka jiems kompensaciją pagal 7 straipsnį ir teikia jiems pagalbą pagal 8 ir 9 straipsnius.“

8

Minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta:

„Atšaukus skrydį:

<…>

9

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.

<…>

4.   1 ir 2 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal ortodrominio maršruto metodą.“

10

Ieškovė pagrindinėje byloje, tarpininkaujant kelionių organizatoriui L’TUR Tourismus AG, rezervavo jungiamąjį skrydį, suteikiantį jai galimybę vykti iš Chereso de la Fronteros (Ispanija) į Frankfurtą prie Maino (Vokietija) per Madridą (Ispanija). Šį jungiamąjį skrydį, užsakytą pagal vieną rezervaciją, sudarė pirmasis skrydis Nr. IB 8505, kurį Air Nostrum įvykdė iš Chereso de la Fronteros (išvykimo laikas pagal tvarkaraštį 2015 m. spalio 3 d. 13.35 val.) į Madridą (atvykimo laikas pagal tvarkaraštį tos pačios dienos 14.45 val.), ir vėliau – antrasis skrydis Nr. AB 5325 iš Madrido (išvykimo laikas pagal tvarkaraštį 2015 m. spalio 3 d. 20 val.) į Frankfurtą prie Maino (atvykimo laikas pagal tvarkaraštį tos pačios dienos 22.40 val.).

11

Ieškovės pagrindinėje byloje turėta rezervacija be jos sutikimo buvo pakeista taip: ji iš pirmojo skrydžio IB 8505 buvo perregistruota į skrydį IB 8507, kurį vykdantis orlaivis iš Chereso de la Fronteros pakilo 2015 m. spalio 3 d. apie 17.55 val. ir Madride nusileido tą pačią dieną apie 19.05 val.

12

Ieškovė pagrindinėje byloje iš Madrido išvyko 20 val. iš pradžių numatytu jungiamuoju skrydžiu ir į Frankfurtą prie Maino atvyko dešimčia minučių anksčiau nei tvarkaraštyje numatytu laiku.

13

Ieškovė pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį Amtsgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apylinkės teismas, Vokietija), juo reikalavo įpareigoti Air Nostrum sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl vienašališkai padarytų pakeitimų. Šis teismas atmetė ieškovės pagrindinėje byloje reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad ji pasiekė galutinę paskirties vietą per Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje nustatytus terminus.

14

Dėl šio sprendimo ieškovė pagrindinėje byloje pateikė Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) apeliacinį skundą, jame nurodė, kad kompensacija už atsisakymą vežti jai priklauso pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ir kad šiai teisei negali būti taikomi jokie apribojimai, numatyti šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje skrydžio atšaukimo atveju.

15

Minėtas teismas nurodo, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo Teisingumo Teismo atsakymo į pateiktus klausimus. Pirma, jis mano, kad ieškovė pagrindinėje byloje gali reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004, tik jeigu dėl pakeistos rezervacijos buvo atsisakyta vežti. Iš tiesų šiuo atveju nėra su skrydžio atšaukimu susijusios situacijos, nes skrydis, kuriuo ieškovė pagrindinėje byloje iš pradžių turėjo vykti, buvo įvykdytas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad keleivio rezervacijos pakeitimas be jo sutikimo, kai jis perregistruojamas į vėlesnį skrydį, patenka į Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, jei pirminis skrydis vykdomas. Jis mano, kad kitoks šios nuostatos aiškinimas leistų atsirasti oro transporto vežėjų galimybei išvengti šio reglamento teisinių pasekmių.

16

Antra, minėtam teismui kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis galėtų būti taikomas pagal analogiją šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto atsisakymo vežti atvejais.

17

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Frankfurt am Main (Frankfurto prie Maino apygardos teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

18

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad atsisakymas vežti, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, yra „registruotis“ į oro uostą atvykusio keleivio, turinčio patvirtintą rezervaciją konkrečiam skrydžiui ir perregistruoto į vėlesnį skrydį be jo sutikimo, rezervacijos pakeitimas, net jei skrydis, kuriam keleivis turi minėtą rezervaciją, vykdomas.

19

Visų pirma primintina, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog, vykdant SESV 267 straipsnyje įtvirtintą nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo van der Lans, C‑257/14, EU:C:2015:618, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20

Nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia pasinaudoti šia galimybe.

21

Iš tiesų iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neaišku, ar ieškovė pagrindinėje byloje iš tikrųjų atvyko į oro uostą registruotis per Reglamento Nr. 261/2004 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus.

22

Taigi Teisingumo Teismas negali nuspręsti, ar, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama šioje byloje, gali būti taikoma Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalis.

23

Vis dėlto neginčijama, kad ieškovė pagrindinėje byloje skrido oro transporto vykdomu jungiamuoju skrydžiu, atsižvelgiant į tai, jog, nepaisant pirmojo šio transporto vykdomo skrydžio pakeitimo, ji savo galutinę paskirties vietą pasiekė įvykdžius antrąjį skrydį, kurį buvo rezervavusi.

24

Be to, neginčijama, kad pateiktas klausimas susijęs su ginču dėl oro vežėjo mokamos kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį.

25

Taigi atsižvelgiant į šiuos argumentus ir siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą, kad šis galėtų išspręsti jo nagrinėjamą ginčą, reikia performuluoti pirmąjį klausimą ir laikyti, kad minėtas teismas iš esmės klausia, ar Reglamentas Nr. 261/2004, konkrečiai jo 7 straipsnis, turi būti aiškinamas taip, kad kompensacija yra mokama keleiviui, turinčiam vieną rezervaciją jungiamajam skrydžiui, kai ši rezervacija buvo pakeista be jo sutikimo, dėl to, pirma, keleivis nebuvo įlaipintas į orlaivį, vykdantį keleivio rezervuotos kelionės pirmąjį skrydį, net jei šis skrydis buvo įvykdytas, ir, antra, jis buvo perregistruotas į vėlesnį skrydį, todėl galėjo būti įlaipintas į orlaivį, vykdantį rezervuotos kelionės antrąjį skrydį, ir taip pasiekti galutinę paskirties vietą tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku.

26

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad jungiamasis skrydis su vienu ar daugiau persėdimų pagal vieną užsakymą sudaro vieną visumą, kiek tai susiję su keleivių teise į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimo Wegener, C‑537/17, EU:C:2018:361, 18 ir 19 punktus).

27

Taigi Teisingumo Teismas padarė teisines išvadas iš tokios atitinkamo keleivio situacijos, kuri susidaro oro vežimo pabaigoje, t. y. kai keleivis atvyksta į Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio h punkte apibrėžtą galutinę paskirties vietą (šiuo klausimu žr. 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimą Wegener, C‑537/17, EU:C:2018:361, 17 punktą ir 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Folkerts, C‑11/11, EU:C:2013:106, 34 ir 35 punktus).

28

Jungiamųjų skrydžių atveju šis aiškinimas išplaukia iš paties 2 straipsnio h punkto teksto, pagal kurį „į kitus galimus jungiamuosius skrydžius neatsižvelgiama, jei atvykimo laikas nesiskiria nuo pradinio numatyto atvykimo laiko“.

29

Konkrečiau kalbant apie teisę į kompensaciją jungiamojo skrydžio atveju, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad kompensacija turi būti mokama keleiviui, kuris pasiekė galutinę paskirties vietą trimis ar daugiau valandų vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Folkerts, C‑11/11, EU:C:2013:106, 47 punktą).

30

Šiuo atveju neginčijama, kad oro vežimo pabaigoje ieškovė pagrindinėje byloje pasiekė savo galutinę paskirties vietą be vėlavimo, palyginti su tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku.

31

Vadinasi, ji negali pasinaudoti teise į kompensaciją pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnį.

32

Žinoma, kaip matyti iš Reglamento Nr. 261/2004 1 ir 2 konstatuojamųjų dalių, pirma, šio reglamento tikslas – pašalinti rimtus nepatogumus ir nemalonumus, kurių patiria keleiviai oro transporto srityje, o antra, vežimą sudarančio skrydžio rezervacijos pakeitimas sukelia nepatogumų atitinkamam keleiviui. Tačiau tokių nepatogumų negalima laikyti „rimtais“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, kai šis keleivis pasiekia savo galutinę paskirties vietą tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku.

33

Šiomis aplinkybėmis tai prieštarautų Reglamento Nr. 261/2004 tikslui sumokėti kompensaciją keleiviui, kaip antai ieškovei pagrindinėje byloje, pagal šio reglamento 7 straipsnį.

34

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 261/2004, konkrečiai jo 7 straipsnis, turi būti aiškinamas taip, kad kompensacija nėra mokama keleiviui, turinčiam vieną rezervaciją jungiamajam skrydžiui, kai ši rezervacija buvo pakeista be jo sutikimo, dėl to, pirma, keleivis nebuvo įlaipintas į orlaivį, vykdantį keleivio rezervuotos kelionės pirmąjį skrydį, net jei šis skrydis buvo įvykdytas, ir, antra, jis buvo perregistruotas į vėlesnį skrydį, todėl galėjo būti įlaipintas į orlaivį, vykdantį rezervuotos kelionės antrąjį skrydį, ir taip pasiekti galutinę paskirties vietą tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku.

35

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį klausimą.

36

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, konkrečiai jo 7 straipsnis, turi būti aiškinamas taip, kad kompensacija nėra mokama keleiviui, turinčiam vieną rezervaciją jungiamajam skrydžiui, kai ši rezervacija buvo pakeista be jo sutikimo, dėl to, pirma, keleivis nebuvo įlaipintas į orlaivį, vykdantį keleivio rezervuotos kelionės pirmąjį skrydį, net jei šis skrydis buvo įvykdytas, ir, antra, jis buvo perregistruotas į vėlesnį skrydį, todėl galėjo būti įlaipintas į orlaivį, vykdantį rezervuotos kelionės antrąjį skrydį, ir taip pasiekti galutinę paskirties vietą tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku.