Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62017CN0298

    Byla C-298/17: 2017 m. gegužės 23 d. Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje France Télévisions SA/Playmédia, Conseil supérieur de l’audiovisuel (CSA)

    OL C 256, 2017 8 7, p. 14–15 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    7.8.2017   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 256/14


    2017 m. gegužės 23 d.Conseil d'État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje France Télévisions SA/Playmédia, Conseil supérieur de l’audiovisuel (CSA)

    (Byla C-298/17)

    (2017/C 256/12)

    Proceso kalba: prancūzų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    Conseil d'État

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: France Télévisions SA

    Atsakovės: Playmédia, Conseil supérieur de l’audiovisuel (CSA)

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Ar įmonė, kuri siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas savo interneto svetainėje, vien dėl to turi būti laikoma įmone, teikiančia elektroninių ryšių tinklus radijo ar televizijos programų transliavimui, kaip tai suprantama pagal 2002 m. kovo 7 d. Direktyvos 2002/22/EB (1) 31 straipsnio 1 dalį?

    2.

    Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybė narė, nepažeisdama direktyvos ar kitų Europos Sąjungos teisės normų, gali numatyti radijo ar televizijos programų transliacijos įpareigojimą elektroninių ryšių tinklus naudojančioms įmonėms ir kartu įmonėms, kurios, nenaudodamos šių tinklų, siūlo nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūrėti televizijos programas internetu?

    3.

    Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar valstybės narės gali nenustatyti transliacijos įpareigojimo paslaugų teikėjams, kurie nenaudoja elektroninių ryšių tinklų, jei yra įvykdytos visos 2002 m. kovo 7 d. Direktyvos 2002/22/EB 31 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, nors pagal direktyvą šios sąlygos yra privalomos tinklų naudotojams?

    4.

    Ar valstybė narė, kuri nustato pareigą transliuoti tam tikras radijo ar televizijos programas tam tikruose tinkluose, nepažeisdama direktyvos, gali numatyti įpareigojimą sutikti, kad šios programos būtų transliuojamos šiuose tinkluose, įskaitant atvejus, kai transliuojama interneto svetainėje, jeigu atitinkama įmonė pati transliuoja savo programas internete?

    5.

    Ar Direktyvos 2002/22/EB 31 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą, kad didelė dalis tokių tinklų galutinių paslaugų gavėjų turi naudotis jais kaip pagrindine priemone radijo ir televizijos transliacijoms priimti, kalbant apie transliaciją internetu, reikia vertinti atsižvelgiant į visus naudotojus, kurie nepertraukiamai ir tiesiogiai žiūri televizijos programas interneto tinkluose, ar tik į interneto svetainės, kuriai nustatytas transliacijos įpareigojimas, naudotojus?


    (1)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 367).


    Top