1. 

Nagrinėjamų prejudicinių bylų teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006 ( 2 ), nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Jose klausiama, ar tuo atveju, kai Europos mokėjimo įsakymas neįteikiamas atsakovui, šis gali reikalauti pagal analogiją taikyti Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį.

2. 

Šioje nuostatoje numatyta, kad pasibaigus Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui tam tikromis sąlygomis galima prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės kompetentingame teisme (toliau – kilmės valstybės narės teismas) dėl išimtinių aplinkybių. Be kita ko, atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti tokį mokėjimo įsakymą, jei jis buvo įteiktas vienu iš 14 straipsnyje numatytų būdų ir ne dėl atsakovo kaltės dokumentas nebuvo įteiktas laiku, nesuteikiant jam galimybės pasiruošti gynybai.

3. 

Šioje išvadoje nurodysiu priežastis, kodėl manau, jog Reglamentą Nr. 1896/2006 reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiama taikyti šio reglamento 20 straipsnį pagal analogiją, kai Europos mokėjimo įsakymas atsakovui neįteiktas arba įteiktas netinkamai. Kad būtų užtikrinamas teisės į gynybą paisymas, atsakovui turi būti suteikta savarankiška teisių gynimo priemonė kilmės valstybės narės teisme, kuria pasinaudojęs jis galėtų įrodyti, kad šis įsakymas jam nebuvo įteiktas, ir prireikus reikalauti jį pripažinti negaliojančiu.

4.

Reglamento Nr. 1896/2006 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad šio reglamento tikslas yra „supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą“.

5.

Šio reglamento 13 straipsnyje numatyta:

„Europos mokėjimo įsakymas atsakovui gali būti įteikiamas pagal valstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės teisės aktus, vienu iš šių būdų:

6.

Minėto reglamento 14 straipsnis „Dokumento įteikimas be atsakovo patvirtinimo apie jo gavimą“ suformuluotas taip:

„1.   Europos mokėjimo įsakymas atsakovui taip pat gali būti įteikiamas pagal valstybės, kurioje bus įteikiama, nacionalinės teisės aktus vienu iš šių būdų:

2.   Šiame reglamente įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei atsakovo adresas tiksliai nežinomas.

3.   Įteikimas pagal 1 dalies a, b, c ir d punktus patvirtinamas:

7.

Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnyje nustatyta:

„1.   Atsakovas gali kilmės teismui pateikti prieštaravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo pareiškimą, naudodamas VI priede pateiktą F standartinę formą, kuri pateikiama jam kartu su Europos mokėjimo įsakymu.

2.   Prieštaravimo pareiškimas išsiunčiamas per 30 dienų nuo įsakymo įteikimo atsakovui.

<...>“

8.

Galiausiai šio reglamento 20 straipsnyje įtvirtinta galimybė atsakovui prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą. Šioje nuostatoje nurodyta:

„1.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas turi teisę prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą kilmės valstybės narės <...> teisme, jei:

su sąlyga, kad bet kuriuo atveju jis veikia nedelsdamas.

2.   Pasibaigus 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atsakovas taip pat turi teisę prašyti, kad kilmės valstybės narės <...> teismas peržiūrėtų Europos mokėjimo įsakymą, jei mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių.

3.   Jei teismas atmeta atsakovo prašymą dėl to, kad netaikomas nė vienas 1 ir 2 dalyse nurodytas peržiūros pagrindas, Europos mokėjimo įsakymas lieka galioti.

Jei teismas nusprendžia, kad peržiūra yra pagrįsta dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nustatytų priežasčių, Europos mokėjimo įsakymas netenka galios.“

9.

Pagal Vokietijos teisę mokėjimo įsakymo procesui taikytina procedūra įtvirtinta Civilinio proceso kodekse (Zivilprozessordnung, toliau – ZPO). Taigi pagrindinėms byloms taikytinos ZPO redakcijos 692 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 700 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad pateikus prieštaravimą – nesvarbu, ar jis priimtinas, ar nepriimtinas, pateiktas laiku ar pavėluotai ir netgi ar aiškus, ar neaiškus, – mokėjimo įsakymo procedūra automatiškai perduodama jurisdikciją nagrinėti ginčą turinčiam teismui.

10.

Pagal ZPO 690 straipsnio 1 dalies 5 punktą prašyme išduoti mokėjimo įsakymą kreditorius turi nurodyti, koks teismas turės jurisdikciją nagrinėti ginčą, jei būtų pateiktas prieštaravimas.

11.

Prašymui dėl Europos mokėjimo įsakymo taikoma kitokia tvarka, nes, kaip nurodo Amtsgericht Wedding (Vedingo apylinkės teismas, Vokietija), nurodyti ginčo atveju jurisdikciją turintį teismą nereikalaujama. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1896/2006 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, perdavimas jurisdikciją nagrinėti ginčą turinčiam teismui po prieštaravimo pateikimo reglamentuojamas tik pagal kilmės valstybės narės, t. y. valstybės narės, kurioje Europos mokėjimo įsakymas buvo išduotas, teisės aktus.

12.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal ZPO 1090 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį ir 2 dalies pirmą sakinį Europos teismas, kuriame vykdoma Europos mokėjimo įsakymo procedūra, įpareigoja kreditorių nurodyti teismą, kuris nagrinėtų kilusį ginčą. Kol kreditorius to nepadaro arba jei jis apskritai nenurodo jokio teismo, bylos perdavimas kitam teismui nevykdomas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, tai reiškia, kad ieškovas turi Europos mokėjimo įsakymą, paskelbtą vykdytinu, bet atsakovas neturi galimybės leisti teismui patikrinti, ar laikytasi prieštaravimo pareiškimo termino arba ar tas terminas apskritai prasidėjo, nes byla nebuvo perduota teismui pagal bendrąsias proceso normas, o Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnyje numatyta peržiūra tiesiogiai netaikoma.

13.

Eco cosmetics GmbH & Co. KG (toliau – eco cosmetics), kurios buveinė yra Vokietijoje, Amtsgericht Wedding pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą Prancūzijoje gyvenančiai V. Dupuy. Kaip V. Dupuy gyvenamąją vietą ji nurodė adresą Prancūzijoje. 2010 m. kovo 22 d.Amtsgericht Wedding patenkino eco cosmetics prašymą ir išdavė Europos mokėjimo įsakymą. Jis buvo išsiųstas paštu registruotu paštu su gavimo patvirtinimo forma, o gavimo patvirtinimo formoje įteikimo data nurodyta 2010 m. kovo 31 d.

14.

Negavęs V. Dupuy prieštaravimo, 2010 m. gegužės 20 d.Amtsgericht Wedding paskelbė šį mokėjimo įsakymą vykdytinu pagal Reglamento Nr. 1896/2006 18 straipsnio 1 dalį.

15.

Tik 2010 m. liepos 28 d. laiške, kurį Amtsgericht Wedding gavo 2010 m. rugpjūčio 3 d., V. Dupuy pateikė prieštaravimą Europos mokėjimo įsakymui. 2010 m. rugpjūčio 5 d. laiške Amtsgericht Wedding nurodė V. Dupuy, kad prieštaravimas pateiktas pavėluotai ir kad bet kuriuo atveju ji gali tik pateikti prašymą dėl šio mokėjimo įsakymo peržiūros pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį. 2010 m. spalio 7 d. laišku V. Dupuy pateikė prašymą dėl minėto mokėjimo įsakymo peržiūros ir 2011 m. balandžio 13 d. laiške išdėstė šio prašymo peržiūrėti motyvus.

16.

V. Dupuy teigimu, Europos mokėjimo įsakymas jai apskritai nebuvo įteiktas, nes iš eco cosmetics nurodytu adresu esančio buto ji išsikraustė dar 2009 m. spalio mėn. Ji taip pat nurodo, kad apie šį mokėjimo įsakymą sužinojo tik iš savo banko 2010 m. liepos 23 d. laiško. Eco cosmetics šiuos teiginius ginčija.

17.

Raiffeisenbank St. Georgen reg. Gen. mbH (toliau – Raiffeisenbank), kurios buveinė yra Austrijoje, pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą Vokietijoje gyvenančiai T. Bonchyk. 2010 m. rugsėjo 2 d.Amtsgericht Wedding patenkino šį prašymą ir išdavė šį mokėjimo įsakymą. Minėtas teismas du kartus nesėkmingai bandė įteikti šį mokėjimo įsakymą, išsiųsdamas jį paštu Raiffeisenbank nurodytais adresais. Tuomet Raiffeisenbank pateikė naują adresą. Europos mokėjimo įsakymas tuo nauju adresu buvo įmestas į pašto dėžutę 2011 m. vasario 1 d.

18.

Negavęs T. Bonchyk prieštaravimo, 2011 m. kovo 10 d.Amtsgericht Wedding paskelbė mokėjimo įsakymą vykdytinu. 2011 m. birželio 1 d. faksu T. Bonchyk pateikė prieštaravimą minėtam mokėjimo įsakymui. Ji taip pat tvirtino, kad tik atsitiktinai sužinojo apie šio mokėjimo įsakymo egzistavimą. Be to, ji nurodė, kad tuo adresu, kuriuo įteiktas Europos mokėjimo įsakymas, nebegyvena nuo 2009 metų. Galiausiai ji pažymėjo, kad šis mokėjimo įsakymas jai niekada nebuvo įteiktas.

19.

2011 m. birželio 17 d. laiške Amtsgericht Wedding nurodė, kad T. Bonchyk prieštaravimas pareikštas pavėluotai ir kad bet kuriuo atveju galima pateikti tik prašymą dėl peržiūros pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį. 2011 m. birželio 24 d. laiške T. Bonchyk pateikė prašymą peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą.

20.

Rechtsanwaltskanzlei CMS Hasche Sigle, Partnerschaftsgesellschaft (toliau – CMS Hasche Sigle), kurios buveinė yra Vokietijoje, pateikė prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą Xceed Holding Ltd, kurios buveinė yra Kipre. Tam ji nurodė adresą Nikosijoje (Kipras). 2010 m. birželio 4 d.Amtsgericht Wedding patenkino šį prašymą ir įteikė Europos mokėjimo įsakymą registruotu paštu su gavimo patvirtinimo forma CMS Hasche Sigle nurodytu adresu. Iš gavimo patvirtinimo formos matyti, kad šis mokėjimo įsakymas buvo įteiktas minėtu adresu 2010 m. birželio 30 d.: gavimo patvirtinimo formoje yra parašas ir advokatų kontoros spaudas, nors nei langelis „įteikta“, nei kitas langelis nepažymėti. 2010 m. rugpjūčio 10 d.Amtsgericht Wedding paskelbė minėtą mokėjimo įsakymą vykdytinu.

21.

2010 m. spalio 19 d. laišku, kurį Amtsgericht Wedding gavo 2010 m. spalio 20 d., Xceed Holding Ltd pateikė prašymą peržiūrėti ir prevenciniais sumetimais pareiškė prieštaravimą šiam mokėjimo įsakymui.

22.

Xceed Holding Ltd tvirtina, kad minėtas mokėjimo įsakymas jai apskritai nebuvo įteiktas, ir tai neginčijama. Ji nurodo, kad iki 2010 m. gegužės 18 d. jos buveinė buvo Larnakoje (Kipras), o paskui Limasolyje (Kipras) ir kad su gavimo patvirtinimą pasirašiusia advokatų kontora ji niekada nebendradarbiavo. Apie Europos mokėjimo įsakymą ji sužinojo tik iš 2010 m. spalio 7 d. pateikto CMS Hasche Sigle reikalavimo sumokėti.

23.

Šiose trijose bylose Amtsgericht Wedding kilo abejonių dėl Reglamento Nr. 1896/2006 tinkamo aiškinimo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kita ko, klausia, ar trijų atsakovių pagrindinėje byloje pateikti prašymai peržiūrėti yra teisėta teisių gynimo priemonė.

24.

Trijose pagrindinėse bylose Amtsgericht Wedding nutarė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus. Toliau nurodyti byloje C‑119/13 pateikti klausimai, iš kurių pirmasis ir trečiasis sutampa su pateiktais bylose C‑120/13 ir C‑121/13:

25.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamentą Nr. 1896/2006 reikia aiškinti taip, kad kai Europos mokėjimo įsakymas atsakovui neįteiktas arba įteiktas netinkamai, šis gali prašyti peržiūrėti šį įsakymą pagal analogiją remdamasis šio reglamento 20 straipsnio 1 arba 2 dalimis.

26.

Trijose pagrindinėse bylose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi principu, kad Europos mokėjimo įsakymas neįteiktas arba įteiktas netinkamai, jei tai nebuvo padaryta pagal minėtame reglamente įtvirtintas minimalias taisykles.

27.

Iš tiesų šiose bylose pateikiamas klausimas, kokia teisių gynimo priemone gali pasinaudoti atsakovas dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuris jam neįteiktas arba įteiktas netinkamai ir yra tapęs vykdytinu. Iš tiesų Reglamente Nr. 1896/2006 nenurodomos atsakovui tokiomis aplinkybėmis suteikiamos galimos teisių gynimo priemonės, todėl sukurta teisės spraga. Taigi reikia atsakyti tik į klausimą, kokios yra neįteikimo arba netinkamo įteikimo teisinės pasekmės.

28.

Atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir daugelis ginčo šalių mano, jog vienintelė teisių gynimo priemonė yra Europos mokėjimo įsakymo peržiūra pagal Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnį. Nepritariu šiai nuomonei.

29.

Vadovaujantis minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punktu, jo tikslas yra supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą ir sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Šią procedūrą galima pavadinti „vienašale procedūra“, nes nevyksta joks ginčas kilmės valstybės narės teisme ir atsakovas pradeda dalyvauti tik paskutiniame etape, kai šis teismas išduoda Europos mokėjimo įsakymą ir kai įsakymas jam įteikiamas.

30.

Šiuo klausimu Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtintos minimalios nuostatos dėl įteikimo būdų, suskirstytos į dvi grupes.

31.

Pirma, šio reglamento 13 straipsnyje numatyti įteikimo būdai, kai atsakovas patvirtina Europos mokėjimo įsakymo gavimą. Tai reiškia, kad yra patvirtinta, jog atsakovas priėmė dėl jo išduotą Europos mokėjimo įsakymą, t. y. su juo susipažino, ir kad dėl to galimos minėtame reglamente įtvirtinto mechanizmo pasekmės.

32.

Taigi, jei atsakovas nusprendžia pareikšti prieštaravimą dėl Europos mokėjimo įsakymo, pagal Reglamento Nr. 1896/2006 16 straipsnį teismo procesas tęsiamas kilmės valstybės narės teisme laikantis įprasto civilinio proceso taisyklių, išskyrus atvejus, kai ieškovas aiškiai nurodo tuo atveju nutraukti teismo procesą ( 3 ). Tačiau jei per minėto reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą atsakovas dėl šio įsakymo nesiima veiksmų, kilmės valstybės narės teismas nedelsdamas paskelbia jį vykdytinu pagal Reglamento Nr. 1896/2006 18 straipsnio 1 dalį, o šio reglamento 19 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad kilmės valstybėje narėje vykdytinas Europos mokėjimo įsakymas kitose valstybėse narėse pripažįstamas ir vykdomas.

33.

Atsakovas gali reikalauti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą tik išimtiniais atvejais, jei atsakovas negalėjo paprieštarauti reikalavimui dėl force majeure ar dėl ypatingų aplinkybių ne dėl savo kaltės ( 4 ) arba jei Europos mokėjimo įsakymas buvo išduotas akivaizdžiai neteisingai, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus arba dėl kitų išimtinių aplinkybių ( 5 ).

34.

Antra, Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnyje nurodyti įteikimo būdai be atsakovo patvirtinimo apie gavimą, kai Europos mokėjimo įsakymas įteikiamas trečiajam asmeniui. Šiuo atveju Sąjungos teisės aktų leidėjas remiasi prielaida, kad atvykus antstoliui arba pašto darbuotojui atsakovo laikinai nebuvo. Tai reiškia, kad naudojantis šiais įteikimo būdais tik preziumuojama, kad atsakovas priėmė dėl jo išduotą Europos mokėjimo įsakymą ir paprastai jam buvo žinoma apie jo teises ir prieštaravimo arba atsakymo nepateikimo per nustatytą terminą teisines pasekmes, t. y. apie šio įsakymo paskelbimą vykdytinu pagal minėto reglamento 18 straipsnį.

35.

Vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas ir šiuo atveju nustatė, kad reikia atsižvelgti į galimą vėlavimą, ir suteikė galimybę atsakovui pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 ir 2 dalis prašyti peržiūrėti Europos mokėjimo įsakymą.

36.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad Europos mokėjimo įsakymo procedūroje tinkamas įteikimas yra labai svarbus. Jis suteikia galimybę užtikrinti, kad atsakovas galėtų susipažinti su visa jo gynybai reikalinga informacija, ir taip garantuoja teisės į gynybą paisymą ( 6 ). Jau parengiamuosiuose dokumentuose Europos Komisija pabrėžė šio klausimo reikšmę ir nurodė, kad „siekiant užtikrinti teisingą procesą, atsakovui turi būti labai gerai žinomos jo procesinės teisės ir pareigos mokėjimo įsakymo srityje. <...> Todėl glausta, bet išsami informacija yra būtina norint užtikrinti, kad terminai būtų trumpi ir atsakovas galėtų per šiuo terminus nuspręsti, ar pageidauja ginčyti reikalavimą, visiškai suprasdamas pasekmes ir neturėdamas pasinaudoti teisine pagalba“ ( 7 ).

37.

Būtent toks Reglamentu Nr. 1896/2006 nustatytos procedūros tikslas, t. y. suderinti teismo proceso greitį ir veiksmingumą su teisės į gynybą paisymu tarpvalstybinio pobūdžio ginčuose dėl neginčytinų piniginių reikalavimų. Taigi kai atsakovas informuojamas ir susipažįsta su įteikiant privalomai pridedamuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, jis gali pasinaudoti savo teisėmis būdamas gerai susipažinęs su byla. Dėl šios priežasties vėliau jam suteikiamos tik ribotos priemonės prieštarauti Europos mokėjimo įsakymo vykdymui.

38.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo asmeniškai pranešta apie tokio įsakymo išdavimą, jo teisių, visų pirma teisės į gynybą, buvo visiškai paisoma.

39.

Ar galima prieiti prie tokios pat išvados, kai vykdant minėtą įsakymą, išduotą pagal Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, paaiškėjo, kad preziumuojamas skolininkas iš tiesų ir ne dėl savo kaltės jo nepriėmė?

40.

Tikrai ne.

41.

Kaip minėta, šiame reglamente įtvirtintoje sistemoje įteikimu siekiama apsaugoti teisę į gynybą. Jo pagrindu taikoma prezumpcija, kad atsakovas gavo Europos mokėjimo įsakymą, o tai ypač svarbus sistemos etapas. Europos mokėjimo įsakymo procedūroje šių sąlygų laikytis būtina, norint užtikrinti įvairių šiuo reglamentu siekiamų tikslų pusiausvyrą.

42.

Teisės į gynybą paisymo negalima užtikrinti pasitelkiant prezumpciją, kai šio įsakymo vykdymo etape paaiškėja, kad minėta prezumpcija buvo neteisinga. Tokiu atveju prezumpcija turėtų būti nenuginčijama, o tai teisės į gynybą srityje neturėtų jokios prasmės.

43.

Norėdami per daug supaprastinti Reglamente Nr. 1896/2006 įtvirtintą mechanizmą, iš tiesų pažeistume teisę į gynybą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį.

44.

Iš tiesų, jei būtų leista pagal analogiją taikyti šio reglamento 20 straipsnį, pirmiausia būtų neužtikrintos sąžiningo atsakovo, kuris nebuvo informuotas apie jam prieinamą Europos mokėjimo įsakymo ginčijimo būdą, pagrindinės teisės, nes, laikantis minimalių nuostatų, šis jam nebuvo įteiktas, tačiau atsakovas, kuriam šis įsakymas, priešingai, buvo įteiktas tinkamai ir nustatyta forma, tokiomis teisėmis galėtų pasinaudoti. Toks aiškinimas ne tik prieštarautų Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į gynybą paisymui, bet ir pažeistų vienodą požiūrį į sąžiningus atsakovus.

45.

Be to, kai Europos mokėjimo įsakymas netgi nėra įteiktas atsakovui, negalima pripažinti, kad nagrinėjamas reikalavimas iš tiesų yra neginčytinas reikalavimas, nes negavęs atsakovas iš tiesų niekada negalėjo jo ginčyti. Dėl to šiuo atveju ne tik būtų nesilaikoma paties Reglamento Nr. 1896/2006, kuriuo, priminsiu, nustatyta Europos mokėjimo įsakymo procedūra „neginčytiniems reikalavimams“, tikslo, bet akivaizdžiai būtų pažeista teisė į gynybą, taip dar ir sukeliant atsakovui rimtų teisinių pasekmių. Iš tiesų jei pagal analogiją taikant šio reglamento 20 straipsnį nagrinėjamiems atvejams prašymas peržiūrėti būtų atmestas, Europos mokėjimo įsakymas liktų vykdytinas, nes toliau galiotų pagal minėto reglamento 20 straipsnio 3 dalį.

46.

Taip pat reikia pažymėti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas iš tiesų nurodė, jog kilmės valstybės narės teismas nuo Europos mokėjimo įsakymo išdavimo etapo privalo įsitikinti, kad jis būtų įteiktas atsakovui pagal nacionalinę teisę ir nepažeidžiant Reglamento Nr. 1896/2006 13–15 straipsniuose įtvirtintų minimalių nuostatų ( 8 ). Minėto reglamento 14 straipsnis, kuriame įtvirtinti įteikimo būdai be atsakovo patvirtinimo apie Europos mokėjimo įsakymo gavimą, dar geriau paaiškina šį klausimą, nes jo 2 dalyje nurodoma, kad „įteikimas pagal 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei atsakovo adresas tiksliai nežinomas“.

47.

Reikalaudamas, kad kilmės valstybės narės teismui būtų įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių su įteikimu susijusių taisyklių, Sąjungos teisės aktų leidėjas patvirtino savo valią užtikrinti teisės į gynybą paisymą vienašalėje procedūroje, kurios tik vėlyvame etape atsakovui iš tiesų suteikiama galimybė pasinaudoti savo teisėmis.

48.

Kokia tuomet Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnyje numatytos procedūros nauda? Ji man atrodo aiški. Ja sukuriama prezumpcija, kuria remiantis procedūra gali vykti ir, jei nepateikiamas prieštaravimas, Europos mokėjimo įsakymas gali būti paskelbtas vykdytinu. Tai logiška, nes dėl įteikimo būdo tikėtina, kad mokėjimo įsakymas pasieks savo adresatą. Siekiant veiksmingumo, ši tikimybė pateisina tai, kad būtų pradėti tolesni proceso etapai, nes labai daugeliu atvejų prezumpcija atitinka tikrovę. Tačiau statistiškai retesniais atvejais, kai tikrovė skiriasi, įteikimą reikia laikyti neįvykdytu. Vertinant bendrai, būtų užtikrintas sistemos veiksmingumas, individualiai – būtų apsaugotos asmeninės laisvės.

49.

Be to, manau, kad tik vadovaujantis tokiu aiškinimu Reglamento Nr. 1896/2006 14 straipsnyje įtvirtinta procedūra galėtų išvengti kritikos, įskaitant, be kita ko, pateikiamą doktrinoje ( 9 ).

50.

Todėl, manau, Reglamento Nr. 1896/2006 20 straipsnio taikymas pagal analogiją tokiais atvejais, kokie nagrinėjami šiose bylose, prieštarauja ne tik šio reglamento tekstui, bet ir prasmei ir pažeidžia Chartijos 47 straipsnį. Manau, pagal šį reglamentą nebūtų priimtina taip nesilaikyti teisių, kurias juo siekiama apsaugoti, pusiausvyros.

51.

Be to, manau, iš atsakovo negalima atimti teisių gynimo priemonės tik todėl, kad buvo tikėtina, jog įteikimas įvyko, nors jo prieštaravimas patvirtina, kad jis nebuvo susipažinęs su Europos mokėjimo įsakymu. Taigi jam turi būti suteikta galimybė veiksmingai pasinaudoti tokia teisių gynimo priemone, kad kilmės valstybės narės teisme galėtų įrodyti, jog šio įsakymo nepriėmė. Jei šis teismas pripažintų, kad jokio įteikimo nebuvo, vienintelė dėl to kylanti teisinė pasekmė, mano manymu, būtų minėto įsakymo pripažinimas negaliojančiu.

52.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, manau, Reglamentą Nr. 1896/2006 reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiama šio reglamento 20 straipsnį taikyti pagal analogiją, kai Europos mokėjimo įsakymas atsakovui neįteiktas arba įteiktas netinkamai. Kad būtų užtikrintas teisės į gynybą paisymas, atsakovui turi būti suteikta savarankiška teisių gynimo priemonė kilmės valstybės narės teisme, kuria pasinaudojęs jis galėtų įrodyti, kad šis įsakymas jam nebuvo įteiktas, ir prireikus reikalauti jį pripažinti negaliojančiu.

53.

Atsižvelgdamas į atsakymą, kurį siūlau pateikti į pirmąjį klausimą, manau, nereikia atsakyti į antrąjį ir trečiąjį klausimus.

54.

Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Amtsgericht Wedding pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiama šio reglamento 20 straipsnį taikyti pagal analogiją, kai Europos mokėjimo įsakymas atsakovui neįteiktas arba įteiktas netinkamai.

Kad būtų užtikrintas teisės į gynybą paisymas, atsakovui turi būti suteikta savarankiška teisių gynimo priemonė kilmės valstybės narės kompetentingame teisme, kuria pasinaudojęs jis galėtų įrodyti, kad šis įsakymas jam nebuvo įteiktas, ir prireikus reikalauti jį pripažinti negaliojančiu.