Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62008CN0429

    Byla C-429/08 2008 m. rugsėjo 29 d. High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Karen Murphy prieš Media Protection Services Limited

    OL C 301, 2008 11 22, p. 26–28 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    22.11.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 301/26


    2008 m. rugsėjo 29 d.High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court) (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Karen Murphy prieš Media Protection Services Limited

    (Byla C-429/08)

    (2008/C 301/42)

    Proceso kalba: anglų

    Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

    High Court of Justice (England & Wales), Queen's Bench Division (Administrative Court)

    Šalys pagrindinėje byloje

    Ieškovė: Karen Murphy

    Atsakovė: Media Protection Services Limited

    Prejudiciniai klausimai

    1.

    Kokiomis aplinkybėmis sąlyginės prieigos priemonė tampa „neteisėta priemone“ pagal Direktyvos 98/84/EB (1) 2 straipsnio e punktą?

    2.

    Konkrečiai, ar sąlyginė prieigos priemonė yra „neteisėta priemonė“ jei ji įsigyjama tokiomis aplinkybėmis, kai:

    i)

    sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir iš pat pradžių suteikta su ribotu sutartiniu leidimu ją naudoti prieigai prie apsaugotos paslaugos gauti tik pirmojoje valstybėje narėje, tačiau ji buvo naudojama prieigai prie tos apsaugotos paslaugos gauti kitoje valstybėje narėje? ir (arba)

    ii)

    sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir ši iš pradžių buvo gauta ir (arba) aktyvuota nurodant netikrą pavardę ir gyvenamosios vietos adresą pirmojoje valstybėje narėje taip pažeidžiant sutartinius teritorinius ribojimus, taikomus tokių priemonių eksportui naudoti už pirmosios valstybės narės ribų? ir (arba)

    iii)

    sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir iš pat pradžių suteikta įsipareigojus laikytis sutartinės sąlygos, kad ji bus naudojama tik buityje ar privačiais, o ne komerciniais tikslais (už naudojimą pastaruoju būdu mokamas didesnis abonentinis mokestis), tačiau Jungtinėje Karalystėje buvo naudojama komerciniais tikslais, būtent rodant tiesiogines futbolo transliacijas bare?

    3.

    Jei atsakymas į bet kurią 2 klausimo dalį yra neigiamas, ar Direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi valstybei narei draudžiama priimti nacionalinį teisės aktą, kuriuo tokiomis sąlyginės prieigos priemonėmis negalima naudotis 2 klausime išdėstytomis aplinkybėmis?

    4.

    Jei atsakymas į bet kurią 2 klausimo dalį yra neigiamas, ar Direktyvos 3 straipsnio 2 dalis negalioja:

    a)

    dėl to, kad ji yra diskriminuojanti ir (arba) neproporcinga; ir (arba)

    b)

    dėl to, kad ji prieštarauja Sutartyje nustatytai laisvo judėjimo teisei; ir (arba)

    c)

    dėl kokios nors kitos priežasties?

    5.

    Jei atsakymas į 2 klausimą yra teigiamas, ar direktyvos 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnis yra negaliojantys dėl to, kad jie reiškia, jog valstybės narės privalo nustatyti „neteisėtų priemonių“ importo iš kitų valstybių narių ir kitų su jomis susijusių sandorių ribojimus, jei tos priemonės gali būti teisėtai importuojamos ir (arba) naudojamos tarpvalstybinėms palydovinės transliacijos paslaugoms priimti remiantis laisvo prekių judėjimo taisyklėmis pagal EB 28 ir 30 straipsnius ir (arba) laisve teikti ir gauti paslaugas pagal EB 49 straipsnį?

    Dėl EB 12, 28, 30 ir 49 straipsnių aiškinimo

    6.

    Ar EB 28, 30 ir (arba) 49 straipsniais draudžiama įgyvendinti nacionalinius įstatymus (kaip antai 1988 m. Prekių ženklų ir patentų įstatymo 297 skirsnį), pagal kuriuos kriminaliniu nusikaltimu laikomas nesąžiningas programų, įtrauktų į iš tam tikros vietos Jungtinėje Karalystėje teikiamas transliavimo paslaugas, priėmimas siekiant išvengti mokesčio mokėjimo už programos priėmimą esant vienai toliau nurodytų aplinkybių:

    i)

    kai sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir iš pat pradžių suteikta su ribotu sutartiniu leidimu ją naudoti prieigai prie apsaugotos paslaugos gauti tik pirmojoje valstybėje narėje, tačiau ji buvo naudojama prieigai prie tos apsaugotos paslaugos gauti kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju JK)? ir (arba)

    ii)

    sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir ši iš pradžių buvo gauta ir (arba) aktyvuota nurodant netikrą pavardę ir gyvenamosios vietos adresą pirmojoje valstybėje narėje taip pažeidžiant sutartinius teritorinius ribojimus, taikomus tokių priemonių eksportui naudoti už pirmosios valstybės narės ribų? ir (arba)

    iii)

    kai sąlyginės prieigos priemonė buvo pagaminta paslaugos teikėjo arba su jo sutikimu ir iš pat pradžių suteikta įsipareigojus laikytis sutartinės sąlygos, kad ji bus naudojama tik buityje ar privačiais, o ne komerciniais tikslais (už naudojimą pastaruoju būdu mokamas didesnis abonentinis mokestis), tačiau Jungtinėje Karalystėje buvo naudojama komerciniais tikslais, būtent rodant tiesiogines futbolo transliacijas bare?

    7.

    Ar aptariamo nacionalinio įstatymo įgyvendinimas bet kokiu atveju draudžiamas remiantis diskriminacija uždrausta EB 12 straipsnyje, arba dėl kitų priežasčių, nes nacionalinis įstatymas taikomas programoms, kurios yra įtrauktos į transliavimo paslaugą, teikiamą iš tam tikros JK vietos, bet ne iš bet kokios kitos valstybės narės?

    Dėl EB 81 straipsnio aiškinimo

    8.

    Kokį teisinį testą nacionalinis teismas turėtų taikyti ir į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti spręsdamas, ar sutartiniai ribojimai pažeidžia 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą, kai programos turinio teikėjas suteikia daug išimtinių licencijų, skirtų vienos ar kelių valstybių narių teritorijai, pagal kurias transliuotojui leidžiama transliuoti programos turinį tik toje teritorijoje (įskaitant ir per palydovą), o kiekvienoje licencijoje nustatytas sutartinis įsipareigojimas, pagal kurį transliuotojas privalo užtikrinti, kad jo palydovinio dekodavimo kortelės, suteikiančios galimybę priimti programos turinį, nebus naudojamos už licencijoje nurodytos teritorijos ribų?

    Visų pirma:

    a)

    ar 81 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama kaip taikytina tam įsipareigojimui dėl vienintelės priežasties, kad jį galima aiškinti taip, jog juo siekiama trukdyti, riboti ar iškreipti konkurenciją?

    b)

    jei taip, ar reikia taip pat įrodyti, kad sutartiniu įsipareigojimu akivaizdžiai trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija tam, kad būtų galima taikyti 81 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą?


    (1)  1998 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/84/EB dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos. OL L 320, p. 54.


    Top