2006 m. rugpjūčio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Arkema ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-217/06)

(2006/C 249/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Arkema France SA (Puteaux, Prancūzija), Altuglas International SA (Puteaux, Prancūzija) ir Altumax Europe SAS (Puteaux, Prancūzija), atstovaujamos advokatų A. Winckler, S. Sorinas ir P. Geffriaud

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2006 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą C(2006) 2098 galutinis (byla COMP/F/38.645 — Metakrilatai), tiek, kiek jis apkaltino ieškovės patronuojančias bendroves pažeidimu, kurį pastaroji padarė pažeisdama EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį, dalyvaudama susitarimuose ir suderintuose veiksmuose metakrilatų sektoriuje, kuriuos sudarė derybos dėl kainų, susitarimų dėl kainų sudarymas, jų įgyvendinimas bei susitarimų dėl kainų kontrolė, pasikeitimas svarbia komercine ir konfidencialia rinkos ir (arba) įmonių informacija bei dalyvavimas reguliariuose susitikimuose ir kitokie kontaktai, palengvinantys pažeidimo padarymą. Arba, ieškovė prašo sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtos baudos sumą.

Pagrįsdama savo pagrindinius reikalavimus, ieškovė teigia, kad jos patronuojančias bendroves kaltindama jos padarytu pažeidimu remiantis tik prezumpcija, kad darant pažeidimą beveik visas jos kapitalas priklausė pastarosioms bendrovėms, Komisija padarė teisės ir fakto klaidas taikydama nuostatas, susijusias su patronuojančios bendrovės apkaltinimu jos antrinės bendrovės padarytu pažeidimu, ir pažeidė nediskriminavimo principą. Be to, ieškovė tvirtina, kad neatsakydama į jos per administracinę procedūrą pateiktus argumentus, kuriais ji siekė įrodyti savo visišką autonomiją nustatant savo komercijos politiką, nepaisant to, kad beveik visas jos kapitalas darant pažeidimą priklausė patronuojančioms bendrovėms, Komisija pažeidė EB 253 straipsniu jai nustatytą pareigą motyvuoti bei gero administravimo principą.

Nepatenkinus pagrindinių reikalavimų, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtą baudą. Pagrįsdama savo reikalavimus šiuo klausimu, ji nurodo keletą pagrindų, tarp kurių yra Komisijos padarytos teisės ir fakto klaidos nustatant pradinę baudos sumą. Ieškovė teigia, kad ši suma yra per didelė, nes, jos teigimu, pažeidimas turėjo tik labai nedidelę įtaką nagrinėjamų produktų rinkai. Be to, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė pareigą motyvuoti bei gero administravimo principą, nes nusprendė, kad nustatant pradinę baudos sumą neturėjo būti atsižvelgta į konkretų pažeidimo poveikį.

Be to, ieškovė teigia, kad Komisija padarė fakto ir teisės klaidą dėl atgrasomojo poveikio padidindama pradinę baudos sumą 200 %, remdamasi tuo metu buvusia jos patronuojančios bendrovės apyvarta, kadangi, ieškovės teigimu, ši bendrovė negalėjo būti apkaltinta pažeidimo padarymu atsižvelgiant į ieškovės tuo metu turėtą komercinę autonomiją ir į tariamą patronuojančių bendrovių vadovų nedalyvavimą ginčijamuose veiksmuose.

Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisija, padidindama jai paskirtą baudą, atsižvelgė į 1984 m., 1986 m. ir 1994 m. nuobaudas ir tai darydama ji akivaizdžiai neteisingai pritaikė pakartotinumo sąvoką, pažeisdama sankcijų vienodumo ir teisinio saugumo principus. Be to, ieškovė tvirtina, kad taikydama pakartotinumo principą, Komisija pažeidė non bis in idem ir proporcingumo principus, nes į buvusias nuobaudas keletą kartų jau buvo atsižvelgta nesenuose Komisijos sprendimuose.

Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija padarė fakto klaidą nesumažindama baudos atsižvelgiant į tai, jog kai kurie inkriminuojami veiksmai iš tikrųjų nebuvo įgyvendinti.

Paskutiniu pagrindu ieškovė tvirtina, kad Komisija, nustatydama baudos sumą, taip pat turėjo atsižvelgti į kitas aplinkybes, būtent į tai, kad ieškovei neseniai buvo paskirtos didelės baudos.