EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 05 20

COM(2025) 259 final

2025/0132(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1348

{SWD(2025) 600 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo aplinkybės ir pagrindas

Prieglobsčio procedūros reglamento (2024/1348) (toliau – PPR) 77 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2025 m. birželio 12 d. peržiūrėtų saugios trečiosios šalies (STŠ) koncepciją ir, kai tinkama, pasiūlytų tikslinius pakeitimus. Tuo remdamasi Komisija atliko holistinę STŠ koncepcijos peržiūrą.

Šiame kontekste Komisija nagrinėjo, ar pagal tarptautinę teisę (1951 m. Ženevos konvenciją ir 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją) ir ES pirminę teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją, leidžiama toliau peržiūrėti STŠ koncepcijos taikymo sąlygas ir susijusias teisines apsaugos priemones, siekdama dar labiau palengvinti jos taikymą valstybėse narėse. Komisija taip pat atsižvelgė į įvairiuose forumuose valstybių narių aptartą STŠ koncepcijos taikymo patirtį ir sunkumus ir įvertino, ar PPR nustatytais pakeitimais šios problemos jau buvo sprendžiamos, ar vis dar buvo spragų. Galiausiai Komisija išnagrinėjo atitinkamą ES Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.

Saugios trečiosios šalies (STŠ) koncepcija, šiuo metu reglamentuojama Prieglobsčio procedūrų direktyvos 2013/32/ES (toliau – PPD) 1 33 straipsnio 2 dalies c punkte, buvo peržiūrėta 2024 m. gegužės mėn. priimtame Migracijos ir prieglobsčio pakte.

Taikydamos saugios trečiosios šalies (STŠ) koncepciją valstybės narės gali atmesti prieglobsčio prašymus kaip nepriimtinus, nenagrinėdamos, ar asmenys atitinka apsaugos suteikimo ES sąlygas. STŠ koncepcija gali būti taikoma kaip pasienio procedūros dalis.

Prieglobsčio procedūros reglamentu 2024/1348 (toliau – PPR) 2 padaryti keli STŠ taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas STŠ koncepciją taikyti plačiau ir lanksčiau. Tai, be kita ko, šie pakeitimai:

–išplėsti kriterijai, pagal kuriuos trečioji šalis gali būti priskiriama prie saugių trečiųjų šalių, visų pirma leidžiant šalis, kurios nėra Ženevos konvencijos šalys, taip pat priskirti prie STŠ, jei jos gali suteikti veiksmingą apsaugą 3 ;

–aiški nuoroda į šeimos ryšius ir buvimą trečiojoje šalyje kaip galimus ryšio požymius (PPR 48 konstatuojamoji dalis);

–galimybė trečiąją šalį priskirti prie saugių trečiųjų šalių, nustatant išimtis konkrečioms jos teritorijos dalims arba aiškiai identifikuojamoms asmenų kategorijoms (PPR 46 konstatuojamoji dalis ir 59 straipsnio 2 dalis);

–nustatyta saugumo prezumpcija dėl trečiųjų šalių, su kuriomis, kaip su STŠ, ES yra sudariusi susitarimą pagal SESV 218 straipsnį, (PPR 59 straipsnio 7 dalis);

–nustatyta galimybė priimti bendrus prie STŠ priskirtų trečiųjų šalių ES lygmens sąrašus, neatmetant valstybių narių galimybės nacionaliniu lygmeniu prie STŠ priskirti papildomų trečiųjų šalių (PPR 81 konstatuojamoji dalis ir 60, 63 ir 64 straipsniai).

Naujosios nuostatos bus taikomos nuo 2026 m. birželio mėn. Kalbant apie PPR 59 straipsnio 2 dalį, susijusią su galimybe trečiąją šalį priskirti prie saugių trečiųjų šalių, nustatant išimtis konkrečioms jos teritorijos dalims ir (arba) asmenų kategorijoms, Komisija neseniai pasiūlė paspartinti jos taikymą 4 .

Europos Parlamentas ir Taryba laikėsi nuomonės, kad dar prieš pradedant taikyti PPR gali prireikti papildomų teisės aktų pakeitimų. Todėl pagal PPR 77 straipsnį Komisijai pavesta iki 2025 m. birželio 12 d. peržiūrėti STŠ koncepciją ir, kai tinkama, pasiūlyti tikslinius pakeitimus.

•Saugios trečiosios šalies koncepcijos peržiūra

Atsižvelgdama į PPR 77 straipsnyje nustatytą pareigą, Komisija laikėsi holistinio požiūrio į peržiūrą 5 .

Atlikdama šią peržiūrą Komisija išnagrinėjo elementus, susijusius su STŠ koncepcija ir jos taikymu pagal PPR. Tai, be kita ko, buvo šie elementai:

(1)sąlygos, kurias turi atitikti trečioji šalis, kad būtų laikoma saugia, kaip nustatyta PPR 59 straipsnyje. Iš esmės toje trečiojoje šalyje neturėtų būti persekiojimo ar didelės žalos pavojaus; turi būti galimybė prašyti veiksmingos apsaugos, kaip apibrėžta PPR 57 straipsnyje, ir, jei tenkinamos sąlygos, ją gauti; be to, turi būti laikomasi negrąžinimo principo;

(2)esamas ryšys tarp prašytojo ir trečiosios šalies; t. y. tarp prieglobsčio prašytojo ir STŠ turi būti sąsaja, kuria remiantis prašytoją būtų pagrįsta perkelti į tą STŠ;

(3)PPR nustatytos tinkamo proceso garantijos, kurių turi laikytis šią koncepciją taikančios valstybės narės, visų pirma individualus vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju, ar šalis yra saugi kiekvienam susijusiam prašytojui, taip pat galimybė prašytojui teisme ginčyti tiek tai, kad esama ryšio su atitinkama trečiąja šalimi, tiek tai, kad ta šalis būtų saugi atsižvelgiant į jo konkrečias aplinkybes (galimybė atmesti saugumo prezumpciją), taip pat automatinis stabdomasis skundo poveikis.

Atlikusi šią peržiūrą ir kruopščią analizę Komisija padarė išvadą, kad yra galimybių peržiūrėti ryšio kriterijų, nes tai nėra tarptautinės teisės reikalavimas, ir automatinį stabdomąjį skundo poveikį. Tačiau ji nustatė, kad galimybių peržiūrėti trečiosios šalies saugumo kriterijus nėra, nes jie jau suderinti su būtiniausiais standartais, kurių reikalaujama pagal tarptautinę teisę 6 . Kiti aspektai, susiję su tinkamu procesu, įskaitant individualų vertinimą, yra ES ir tarptautinės teisės bei teismų praktikos reikalavimai, ir yra būtini siekiant apsaugoti asmenis nuo grąžinimo ir užtikrinti jų pagrindines teises. Atsižvelgiant į tai, kad šios apsaugos priemonės yra privalomos pagal ES ir tarptautinę teisę, jos turi išlikti 7 .

Todėl nustatyti šie du tikslinio PPR pakeitimo elementai:

(a)ryšio tarp prašytojo ir trečiosios šalies reikalavimas (ryšio kriterijus) ir

(b)skundo dėl sprendimų atmesti prašymą kaip nepriimtiną remiantis STŠ pagrindu stabdomasis poveikis.

Suinteresuotieji subjektai atkreipė dėmesį į įvairią kiekvienos alternatyvos naudą ir riziką, kaip apibendrinta skirsnyje „Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais“.

A. Ryšio kriterijus

Atlikusi peržiūrą Komisija nustatė, kad dėl ryšio kriterijaus neprivalomo pobūdžio tarptautinėje teisėje jį galima peržiūrėti. Tai taip pat buvo STŠ koncepcijos pagal PPR elementas, kuris, didžiosios daugumos valstybių narių nuomone, turi didžiausią poveikį koncepcijos taikymo palengvinimui. Tuo remdamasi Komisija nustatė ir įvertino tris ryšio kriterijaus peržiūros alternatyvas PPR kontekste 8 .

(1)Ryšio kriterijaus, kaip privalomo reikalavimo pagal Sąjungos teisę, panaikinimas

Kadangi pagal tarptautinę teisę ryšio kriterijus nėra privalomas, viena iš svarstytų alternatyvų buvo pašalinti jo privalomąjį pobūdį iš ES teisės, taip suteikiant valstybėms narėms galimybę taikant STŠ koncepciją pasirinkti, ar taikyti ryšio kriterijų, ar ne, ir kaip jį apibrėžti nacionalinėje teisėje.

Ši alternatyva palengvintų STŠ koncepcijos taikymą valstybėse narėse, nes galimai būtų padidintas prašytojų, kuriems galėtų būti taikoma STŠ koncepcija, skaičius, drauge būtų išplėstas trečiųjų šalių, su kuriomis būtų galima bendradarbiauti ją taikant, ratas ir panaikintas poreikis įrodyti, kad yra ryšys su konkrečia STŠ. Taip būtų sumažinta administracinė našta ir būtų padidintas prieglobsčio prašymų nagrinėjimo veiksmingumas. Be to, šitaip galėtų būti paskatintas geresnis atsakomybės pasidalijimas ir galbūt būtų išplėsta pasaulinė apsaugos erdvė. Ši alternatyva turi būti taikoma laikantis ES pagrindinių teisių chartijos, įskaitant vaiko teises.

Ši alternatyva taip pat apėmė galimybę neįtraukti konkrečių pažeidžiamų prašytojų grupių arba nustatyti konkrečias pasislėpimo prevencijos priemones (pvz., nustatyti pasislėpimo pavojaus prezumpciją taikant STŠ koncepciją arba įtraukti naują sulaikymo pagrindą į Priėmimo sąlygų direktyvą). Ši alternatyva taip pat apėmė galimybę su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus arba nustatyti tvarką, pagal kuriuos būtų reikalaujama prašytojų, kurių prašymas buvo atmestas kaip nepriimtinas pagal STŠ koncepciją, pateiktus prašymus dėl veiksmingos apsaugos nagrinėti iš esmės.

Šie elementai yra šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dalis.

(2)Tranzito laikymas pakankamu kriterijumi

Antra alternatyva buvo manyti, kad vien prašytojo tranzitas per saugią trečiąją šalį yra pakankamas kriterijus, kad atitinkamiems asmenims būtų taikoma STŠ koncepcija.

Kaip kriterijų įtraukus tranzitą atsirastų papildoma objektyvi sąsaja tarp prašytojo ir saugios trečiosios šalies, nes galima pagrįstai tikėtis, kad tarptautinės apsaugos prašantis asmuo galėjo prašyti apsaugos saugioje trečiojoje šalyje, per kurią tas asmuo vyko tranzitu. Šis aiškinimas atitinka požiūrį, kurio Komisija laikėsi savo 2016 m. pasiūlyme dėl Prieglobsčio procedūros reglamento 9 , kuriame ji pripažino, kad tranzito per saugią trečiąją šalį gali pakakti STŠ koncepcijai taikyti. Pripažinus tranzitą tinkama objektyvia sąsaja sudaromos palankesnės sąlygos taikyti šią koncepciją ir galbūt išplečiamas trečiųjų šalių, su kuriomis valstybės narės gali bendradarbiauti prieglobsčio klausimais, ratas. Už tokio tranzito įrodymą bus atsakingos valstybių narių kompetentingos prieglobsčio institucijos.

Buvo apsvarstyta galimybė nustatyti konkrečią galimą atmesti tranzito prezumpciją, pagal kurią būtų galima daryti prielaidą, kad į ES teritoriją neteisėtai atvykęs asmuo, negalintis įrodyti tiesioginio atvykimo maršruto, turėjo vykti tranzitu per bent vieną trečiąją šalį. Tačiau buvo padaryta išvada, kad galimos atmesti prezumpcijos įvedimas pagausintų bylinėjimosi pagrindus, o tai prieštarautų pageidaujamam STŠ koncepcijos taikymo supaprastinimui. Dėl šios priežasties galimybė nustatyti galimą atmesti prezumpciją buvo atmesta.

(3)Apibrėžti ryšio kriterijų PPR, tačiau padaryti jį lankstesnį (apimant ir tranzitą)

Trečia alternatyva buvo apibrėžti ryšį pagal ES teisę, kad, be tranzito, kultūriniai ryšiai ar kalbos mokėjimas būtų laikomi pakankamomis sąsajomis, galbūt kartu pateikiant rekomendacinį dokumentą.

Dėl šios alternatyvos galėtų būti išplėstas galimų STŠ ratas, nes ji apima ne tik trečiąsias šalis, per kurias driekiasi maršrutas į ES, be to, palengvinamas bendradarbiavimas su atitinkama trečiąja šalimi ir skatinamas didesnis atsakomybės pasidalijimas. Be to, dėl alternatyvos galėtų būti palengvinta perduoto prašytojo integracija ir drauge padidintas perdavimo tvarumas. Tačiau pareiga įrodyti ryšį visada tektų valstybių narių prieglobsčio institucijoms. Todėl nebuvo manoma, kad šia alternatyva būtų pasiektas norimas STŠ koncepcijos taikymo supaprastinimo poveikis.

B. Skundo stabdomasis poveikis

Komisija toliau nagrinėjo, ar įmanoma supaprastinti skundo procedūras, susijusias su STŠ koncepcijos taikymu, nustatant, kad skundų dėl sprendimų dėl nepriimtinumo stabdomasis poveikis nebūtų automatinis.

Klausimas, ar skundas dėl STŠ koncepcijos taikymo turi automatinį stabdomąjį poveikį, yra ypač svarbus STŠ koncepcija grindžiamų sprendimų dėl nepriimtinumo atvejais, kai prašymas nenagrinėjamas iš esmės. Dėl pagrindinių teisių, kurioms kyla pavojus, pobūdžio, ypač dėl grąžinimo pavojaus, ypač svarbu PPR užtikrinti stabdomąjį skundo poveikį. Dėmesį į šį pavojų per konsultacijas atkreipė kai kurios valstybės narės, UNHCR ir pilietinė visuomenė.

Vis dėlto panaikinus automatinį stabdomąjį skundo poveikį būtų galima sumažinti procedūrinius vėlavimus taikant STŠ koncepciją ir užkirsti kelią galimam prašytojų piktnaudžiavimui apskundimo galimybėmis, kartu užtikrinant prašytojo pagrindinių teisių apsaugą, leidžiant jam prašyti stabdomojo poveikio. Be to, siekiant užtikrinti prašytojų teisių apsaugą nuo grąžinimo pavojaus, sprendimas grąžinti, priimtas pagal PPR 37 straipsnį, turi automatinį stabdomąjį poveikį, kiek tai susiję su sprendimu dėl nepriimtinumo, kai kyla pavojus, kad bus pažeistas negrąžinimo principas. Tai turėtų padėti užtikrinti, kad asmenys nebūtų perduodami į trečiąją šalį, kai joje kyla grąžinimo, didelės žalos arba nežmoniško ar žeminančio elgesio pavojus.

Peržiūros išvados

Komisija atidžiai įvertino kiekvienos alternatyvos, susijusios su PPR nuostatų dėl STŠ koncepcijos taikymo persvarstymu, pranašumus ir trūkumus. Apskritai Komisija mano, kad labiausiai tikėtina, jog derinant priemones bus pasiektas norimas lankstumas ir sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms taikyti STŠ koncepciją, kartu išlaikant esmines apsaugos priemones, apsaugant pagrindines teises ir sprendžiant kai kurių suinteresuotųjų subjektų išsakytus susirūpinimą keliančius klausimus, kaip nurodyta šiame pasiūlyme.

Todėl šiuo pasiūlymu valstybėms narėms būtų leidžiama taikyti STŠ koncepciją (bet tai nebūtų reikalavimas), kai i) yra ryšys tarp prašytojo ir atitinkamos saugios trečiosios šalies arba ii) prašytojas vyko tranzitu per saugią trečiąją šalį, arba iii) nesant ryšio ar nebuvus tranzito, kai su saugia trečiąja šalimi yra sudarytas susitarimas arba nustatyta tvarka, pagal kuriuos prašytojų, kuriems taikomas tas susitarimas ar tvarka, pateiktų veiksmingos apsaugos prašymų pagrįstumą reikalaujama nagrinėti iš esmės. Paskutinė galimybė neturėtų būti taikoma nelydimiems nepilnamečiams – jų atveju esamas ryšis arba buvęs tranzitas būtų reikalingi visada. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priimant visus su nepilnamečiais susijusius sprendimus pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus.

Paskutine galimybe taip pat supaprastinamos skundų dėl STŠ koncepcijos taikymo procedūros, nes siūloma skundų dėl sprendimų dėl nepriimtinumo, priimtų remiantis STŠ pagrindu, stabdomąjį poveikį padaryti neautomatinį.

•Pasiūlymo tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas grindžiamas PPR 77 straipsniu, pagal kurį Komisijai pavesta iki 2025 m. birželio 12 d. peržiūrėti STŠ koncepciją ir, kai tinkama, pasiūlyti tikslinius pakeitimus. Jis visiškai atitinka 2024 m. gegužės 14 d. priimto Prieglobsčio procedūros reglamento tikslus. Pasiūlymas taip pat suderintas su kitomis su Migracijos ir prieglobsčio aktu susijusiomis priimtomis teisėkūros priemonėmis, visų pirma Priskyrimo reglamentu, naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyva, Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamentu, Tikrinimo reglamentu ir EURODAC reglamentu.

Be to, pasiūlymas peržiūrėti saugios trečiosios šalies koncepciją dera su pasiūlymu dėl Grąžinimo reglamento 10 tiek, kiek pastaruoju išplečiama ES grąžinimo taisyklių taikymo sritis, kad jos taip pat apimtų grąžinimą, vykdomą pagal STŠ koncepciją, ir išlaikomos apsaugos priemonės, kuriomis (jau) gali naudotis grąžinami asmenys pagal ES grąžinimo taisykles, ES pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kiek tai susiję su negrąžinimo principo laikymusi. 

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas dera su visapusišku, ilgalaikiu požiūriu į veiksmingesnį ir nuoseklesnį migracijos valdymą, nustatytu Migracijos ir prieglobsčio pakte, pagal kurį, inter alia, migracija atsidūrė partnerystės ir bendradarbiavimo santykių su trečiosiomis šalimis centre. Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą užtikrinti teisę į prieglobstį ir užtikrinti pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų pagrindines teises, neatsižvelgiant į jų statusą, pasiūlymas dera su ES įsipareigojimu siekti Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių tikslų.

Pasiūlymu remiami bendrieji pakto tikslai, visų pirma tikslas užtikrinti veiksmingesnį prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ES ir rasti sprendimus, kaip bendradarbiauti ir dalytis našta su trečiosiomis šalimis.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Kintamoji geometrija

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius Airija nedalyvauja priimant jokias pagal SESV trečios dalies V antraštinę dalį priimtas priemones, įskaitant priemones, kuriomis nustatoma bendra Europos prieglobsčio sistema, ir jos nėra jai privalomos. Tačiau pagal to protokolo 3 straipsnį Airija gali nuspręsti dalyvauti nustatant ir taikant tokias priemones. Airija pranešė pageidaujanti dalyvauti taikant Prieglobsčio procedūros reglamentą. Pagal Protokolo Nr. 21 3 ir 4a straipsnius ji taip pat gali nuspręsti dalyvauti priimant ir taikant šį pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Prieglobsčio procedūros reglamentas.

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas.

•Subsidiarumo principas

Šio pasiūlymo tikslas – padaryti tikslinį Prieglobsčio procedūros reglamento pakeitimą, kad valstybės narės galėtų lanksčiau taikyti STŠ koncepciją. Pasiūlyme išlaikomas neprivalomas STŠ koncepcijos taikymo pobūdis.

Naujoms procedūroms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, neatsižvelgiant į tai, kuri valstybė narė jas taiko, kad būtų užtikrintas vienodas elgesys su prašytojais, trečiųjų šalių piliečiais ar asmenimis be pilietybės, kuriems jos galioja, bei jų aiškumas ir teisinis užtikrintumas asmenims. Be to, veikdamos pavieniui, valstybės narės galėtų sukurti paskatas neteisėtam judėjimui iš vienos valstybės narės į kitą, priklausomai nuo to, ar ir kaip jos taiko STŠ koncepciją, arba trukdyti vykdyti perdavimą pagal Dublino reglamentą dėl skirtingo šios koncepcijos taikymo.

•Proporcingumo principas

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo pasiūlymu dėl tikslinio Prieglobsčio procedūros reglamento (ES) 2024/1348 pakeitimo neviršijama to, kas būtina jo tikslams pasiekti, t. y. suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo taikant STŠ koncepciją laikantis tarptautinės teisės ir visapusiškai gerbiant pagrindines teises, įtvirtintas ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje.

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Žinių apie galiojančių teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą rinkimas

STŠ koncepcijos peržiūros reikmėms Komisija nagrinėjo, ar pagal tarptautinę teisę (1951 m. Ženevos konvenciją ir 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją) galima dar kartą peržiūrėti STŠ koncepcijos taikymo sąlygas ir susijusias teisines apsaugos priemones, siekdama palengvinti šios koncepcijos taikymą valstybėse narėse. Komisija taip pat atsižvelgė į įvairiuose forumuose valstybių narių aptartą STŠ koncepcijos taikymo patirtį, įskaitant sunkumus, patirtus taikant šią koncepciją. Galiausiai Komisija išnagrinėjo atitinkamą ESTT ir EŽTT praktiką.

Kalbant apie faktinę informaciją apie tai, kaip ES valstybės narės iki šiol taiko STŠ koncepciją, turimi duomenys nėra labai išsamūs, tačiau yra požymių, kad praktika geriausiu atveju yra nevienoda 11 . Trijose valstybėse narėse STŠ koncepcija nėra įtraukta į nacionalinės teisės aktus 12 . Visose kitose valstybėse narėse ši koncepcija įtraukta į nacionalinės teisės aktus, tačiau jos taikymas skiriasi: penkios valstybės narės patvirtino saugių trečiųjų šalių sąrašus 13 , dvylikoje valstybių narių ši koncepcija taikoma tik atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį 14 , o šešios valstybės narės šios koncepcijos praktiškai netaiko 15 .

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

2024 m. gruodžio mėn. – 2025 m. vasario mėn. Komisija konsultavosi su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, pilietinės visuomenės organizacijomis ir UNHCR. Diskusijose daugiausia dėmesio skirta ryšio kriterijui ir skundų dėl sprendimų dėl nepriimtinumo, grindžiamų STŠ pagrindu, automatiniam stabdomajam poveikiui.

Diskusijos su valstybėmis narėmis vyko įvairiuose forumuose, įskaitant Nuolatinių atstovų komitetą (COREPER), Prieglobsčio darbo grupę, Imigracijos, sienų ir prieglobsčio strateginį komitetą (SCIFA), ir neformaliose konsultacijose, kurias Komisija surengė 2025 m. sausio 27 d. ir vasario 27 d. Diskusijos su Europos Parlamento nariais vyko 2025 m. vasario 18 d., o su pilietinės visuomenės organizacijomis – vasario 19 d.

Šiuose mainuose didžioji dauguma valstybių narių pareiškė pritariančios STŠ koncepcijos peržiūrai ir pritarė tiksliniam PPR pakeitimui, kad būtų panaikintas ryšio kriterijus ir automatinis stabdomasis skundų poveikis, laikydamos šiuos pakeitimus priemone, leidžiančia padidinti veiksmingumą, suteikti daugiau lankstumo tvarkant prieglobsčio prašymus, visų pirma neproporcingai didelio migracijos spaudimo laikotarpiu, ir sumažinti administracinę naštą. Mažuma valstybių narių prieštaravo ryšio kriterijaus reikalavimo išbraukimui ir pageidautų lanksčios ryšio apibrėžties.

Valstybės narės, pritariančios ryšio kriterijaus kaip privalomo reikalavimo panaikinimui, pabrėžė, kad taip galėtų būti padidintas prašytojų, kuriems galėtų būti taikoma STŠ koncepcija, skaičius, sudarant sąlygas pagal šią sistemą apsvarstyti daugiau prieglobsčio prašytojų. Jos teigė, kad šis pakeitimas taip pat suteiktų daugiau lankstumo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir palengvintų naujų partnerysčių kūrimą. Minėtos valstybės narės taip pat teigė, kad panaikinus šį reikalavimą valstybės narės turėtų geresnes galimybes veiksmingiau reaguoti į migracijos spaudimą ir krizes. Jos taip pat atkreipė dėmesį į galimą didesnį veiksmingumą, teigdamos, kad panaikinus ryšio kriterijų būtų supaprastintas prašymų tvarkymas, sumažinta nacionalinėms valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta (nes nebūtų naštos įrodyti ryšį) ir paspartintas sprendimų priėmimas.

Valstybės narės, nepritariančios ryšio kriterijaus reikalavimo panaikinimui, įspėjo, kad panaikinimas galėtų trukdyti asmenims integruotis į STŠ ir kurti partnerystes su trečiosiomis šalimis, padidinti neteisėtos migracijos iš STŠ atgal į ES riziką ir riziką, kad asmenys liktų be ryšių ar užtikrintos apsaugos STŠ. ES dėl to taip pat gali kilti bylinėjimosi teismuose ir antrinio judėjimo į valstybes nares, kuriose STŠ koncepcija netaikoma arba taikoma siejant su ryšio reikalavimu, rizika. Kai kurios valstybės narės įspėjo, kad nacionaliniai teismai galėtų sustabdyti perdavimą pagal Dublino reglamentą į valstybes nares, jei manytų, kad STŠ koncepcija taikoma pernelyg švelniai arba neteisingai, nes ryšys yra apsaugos priemonė. Kai kurios valstybės narės taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti tarptautinės ir žmogaus teisių teisės laikymąsi, apsaugoti pažeidžiamus prašytojus, vengti atsakomybės perkėlimo trečiosioms šalims ir užtikrinti realistišką įgyvendinimą.

Kelios valstybės narės taip pat pažymėjo, kad taikant STŠ koncepciją gali padidėti prašytojų, kuriems taikoma STŠ koncepcija, pasislėpimo pavojus. Dauguma valstybių narių laikėsi nuomonės, kad šiai rizikai pašalinti pakanka Priėmimo sąlygų direktyvoje numatytų taisyklių, pavyzdžiui, 9 straipsnio (dėl judėjimo laisvės apribojimų) ir 10 straipsnio (dėl sulaikymo), nors kelios valstybės narės pasiūlė išnagrinėti galimus pakeitimus, o viena – įtraukti konstatuojamąją dalį.

Konsultacijos su Europos Parlamento nariais atskleidė didelius Parlamento narių nuomonių skirtumus. Kai kurie nariai pritarė tam, kad ryšio kriterijus ir automatinis skundų stabdomasis poveikis būtų panaikinti, teigdami, kad šie pakeitimai padidintų veiksmingumą ir pažabotų antrinį judėjimą. Kiti nariai abiem pasiūlymams prieštaravo, įspėdami, kad nesant ryšio kriterijaus gali būti apsunkinta integracija trečiojoje šalyje, taip pat gali padidėti antrinis judėjimas, o į trečiąją šalį perkelti asmenys gali likti be apsaugos, kartu pabrėždami, kad svarbu apsaugoti asmens teisę į prieglobstį ES ir užtikrinti ilgalaikį perdavimo tvarumą. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl padidėjusios bylinėjimosi teismuose rizikos ir galimo grąžinimo pavojaus, jei būtų panaikintas stabdomasis skundų poveikis. Taip pat buvo teigiama, kad daugiausia dėmesio ir toliau turėtų būti skiriama pakto įgyvendinimui, užuot nustačius pakeitimus, kurie galėtų sutrikdyti pagal jį kruopščiai suderėtą pusiausvyrą. Kai kurie nariai pažymėjo, kad bet kokie STŠ koncepcijos pakeitimai turi būti papildyti tvirtais bendradarbiavimo susitarimais su trečiosiomis šalimis, kuriais taip pat būtų užtikrinta, kad perduoti asmenys turėtų galimybę gauti veiksmingą apsaugą.

Pilietinės visuomenės organizacijos iš esmės prieštaravo STŠ koncepcijos peržiūrai ir atkreipė dėmesį į keletą pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų dėl praktinio STŠ koncepcijos įgyvendinimo. Jos įspėjo, kad dėl peržiūros galėtų padaugėti bylinėjimosi ir teismo įsikišimo atvejų bei padidėti administracinė našta, be to, būtų daromas neigiamas poveikis Dublino sistemai ir bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis. Dar vienas svarbus susirūpinimą keliantis klausimas buvo poveikis pažeidžiamiems prašytojams – raginta užtikrinti, kad ryšio kriterijus šiai grupei ir toliau būtų privalomas.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), pripažindamas, kad pagal tarptautinę teisę ryšio kriterijus nėra privalomas, pakartojo savo abejones dėl jo panaikinimo, įskaitant susirūpinimą dėl ilgalaikio perdavimo tvarumo nesant ryšio, ir rizikos, kad perduoti asmenys dėl galimo vėlesnio prašymų suteikti apsaugą atmetimo ir STŠ galėtų likti neaiškioje teisinėje padėtyje. UNHCR pabrėžė, kad tuo atveju, jei ryšio kriterijus būtų panaikintas, prireiktų tvirtų papildomų apsaugos priemonių. UNHCR taip pat pareiškė susirūpinimą dėl tam tikrų konkrečių klausimų, tačiau jie nebuvo tiesiogiai susiję su pasiūlymais dėl peržiūros.

Kalbant apie stabdomąjį skundų poveikį, dauguma valstybių narių ir kai kurie Europos Parlamento nariai pritarė neautomatinio stabdomojo poveikio galimybei. Jie teigė, kad panaikinus automatinį stabdomąjį poveikį galėtų sumažėti procedūrinių vėlavimų, ir pažymėjo, kad tai taip pat atitiktų trumpą paspartintų ir pasienio procedūrų pagal dabartinį PPR trukmę. Be to, panaikinus automatinį stabdomąjį poveikį galėtų sumažėti finansinė našta, susijusi su priėmimo sąlygų užtikrinimu prašytojams, kurių apsaugos prašymai nagrinėjami. Jie taip pat teigė, kad ši priemonė galėtų užkirsti kelią prašytojų, siekiančių atidėti jų išsiuntimą, piktnaudžiavimui apskundimo galimybėmis ir galėtų padėti sumažinti pasislėpimo ir antrinio judėjimo pavojų.

Kelios valstybės narės, kai kurie Europos Parlamento nariai, UNHCR ir pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl automatinio stabdomojo poveikio panaikinimo. Jie manė, kad dėl tokio pokyčio galėtų gerokai padidėti apeliacinių teismų darbo krūvis, ir įspėjo apie galimą grąžinimo pavojų. UNHCR laikėsi nuomonės, kad panaikinus automatinį stabdomąjį poveikį galėtų padidėti sulaikymo rizika nagrinėjant skundus ir kad net jei sprendimas grąžinti ir toliau turėtų stabdomąjį poveikį, kiltų didelė rizika, kad būtų neteisėtai perduodami prašytojai, kuriems gresia pavojus, ir kad net jei išsiuntimo priemonė būtų automatiškai sustabdoma, galėtų būti neužtikrinamos veiksmingos teisių gynimo priemonės atsisakymo suteikti prieglobstį remiantis STŠ atveju.

•Įrodymais grindžiamas politikos formavimas

PPR 77 straipsnyje Komisija raginama atlikti STŠ koncepcijos peržiūrą ir prireikus iki 2025 m. birželio mėn., t. y. prieš 2026 m. birželio mėn. pradedant taikyti PPR, pasiūlyti teisės akto pakeitimus.

Peržiūrėdama STŠ koncepciją Komisija atsižvelgė į valstybių narių ligšiolinę koncepcijos taikymo patirtį, įskaitant įvairiuose forumuose nurodytus kilusius sunkumus. Siekdama surinkti įrodymus, Komisija taip pat vykdė plataus masto konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis. Galiausiai Komisija išnagrinėjo atitinkamą ES Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

•Pagrindinės teisės

Šiuo pasiūlymu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų, visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat įsipareigojimų, kylančių iš tarptautinės teisės, ypač Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos.

Pasiūlymas atitinka ES chartijos 18 straipsnį, kuriame nustatyta teisė į prieglobstį ES. Reikalavimu, kad pagal su trečiąja šalimi sudarytą susitarimą arba nustatytą tvarką prašytojų, kuriems taikomas tas susitarimas ar tvarka, pateikti veiksmingos apsaugos prašymai turėtų būti nagrinėjami iš esmės, užtikrinama, kad perduotas asmuo gautų apsaugą saugioje trečiojoje šalyje, jei jis atitinka reikalavimus. Pasiūlymas taip pat dera su ES chartijos 24 straipsniu, kuriame nustatyta jų teisė į jų gerovei užtikrinti būtiną apsaugą ir globą, ir juo užtikrinama, kad imantis visų su vaikais susijusių veiksmų pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus. Be to, pasiūlymu užtikrinama, kad kiekvienas atskiras prašytojas, kuriam valstybėje narėje taikoma STŠ koncepcija, nepriimtinumo procedūrų ir sprendimų dėl nepriimtinumo apskundimo kontekste turėtų galimybę visapusiškai pasinaudoti visomis PPR numatytomis procedūrinėmis garantijomis, kurios savo ruožtu yra visiškai suderintos su Europos žmogaus teisių konvencijos 4 protokolo 3 ir 4 straipsniais ir EŽTT praktika dėl šių teisių.

Pasiūlymas taip pat dera su prievole laikytis negrąžinimo principo, kuri užtikrinama pagal PPR ir bus išsaugota pagal naująsias STŠ koncepcijos taikymo taisykles. Į grąžinimo pavojų reikia atsižvelgti nagrinėjant prieglobsčio prašymo priimtinumą remiantis STŠ koncepcija, kai vertinama, ar trečioji šalis yra saugi apskritai ir konkrečiai kiekvienam asmeniui. Pasiūlyme nustatyta, kad sprendimo grąžinti, susijusio su STŠ koncepcijos taikymu grindžiamu sprendimu dėl nepriimtinumo ir priimto pagal PPR 37 straipsnį, poveikis automatiškai sustabdomas, kol nagrinėjamas prašytojo skundas, kai jis turi pretenzijų, susijusių su grąžinimo pavojumi. Grąžinimo reglamento pasiūlyme dar kartą patvirtinama ši apsaugos priemonė, kuri jau buvo numatyta pagal dabartinę Grąžinimo direktyvą.

Pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į ypatingus nelydimų nepilnamečių poreikius ir jis suderinamas su ES politika, kuria siekiama apsaugoti vaikų teises. Kalbant apie nelydimus nepilnamečius, STŠ koncepcijos taikymas, grindžiamas tuo, kad esama ryšio ar būta tranzito, papildo PPR jau nustatytas apsaugos priemones. Kai valstybės narės STŠ koncepciją taiko nelydimiems nepilnamečiams, pagal PPR jau reikalaujama atlikti individualų vertinimą, grindžiamą vaiko interesais. STŠ koncepcijos kontekste šis vertinimas apima tikrinimą, ar trečiojoje šalyje yra nustatytos tinkamos priemonės nelydimam nepilnamečiui apsaugoti ir užtikrinti, kad jis gautų prie jo konkrečių poreikių pritaikytą paramą ir galimybę nedelsiant gauti veiksmingą apsaugą. Nelydimi nepilnamečiai yra ypač pažeidžiami ir jiems reikia specialios paramos, kurią priimančiojoje šalyje dažnai gali suteikti privatūs subjektai.

Teisė į veiksmingą teisinę gynybą yra tinkamai užtikrinama panaikinant automatinį skundo dėl sprendimo dėl nepriimtinumo, grindžiamo STŠ koncepcija, stabdomąjį poveikį, nes prašytojai turi teisę teisme prašyti teisės pasilikti, kol nagrinėjamas jų skundas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Šiuo pasiūlymu nesukuriama jokios finansinės ar administracinės naštos Sąjungai. Todėl jis neturi poveikio Sąjungos biudžetui. Šis pasiūlymas grindžiamas Prieglobsčio procedūros reglamentu (Reglamentas (ES) 2024/1348), kuriuo nustatyti keli STŠ taisyklių pakeitimai, ir todėl yra 2024 m. gegužės mėn. priimto Migracijos ir prieglobsčio pakto, kuriam finansavimas jau numatytas, dalis. Saugios trečiosios šalies (STŠ) koncepcijos taikymas valstybėms narėms nėra naujas ir jos galės pasinaudoti iš esamo Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skirtomis lėšomis, kad paremtų visas STŠ koncepcijai taikyti reikalingas investicijas. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) pagal savo atitinkamus įgaliojimus gali paremti valstybes nares, tuo pačiu tikslu skirdama darbuotojus.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Pagal Prieglobsčio procedūros reglamento 75 straipsnį, valstybės narės privalo parengti nacionalinius įgyvendinimo planus, grindžiamus Komisijos parengtu bendru įgyvendinimo planu. Komisija turi atidžiai stebėti, kaip šie nacionaliniai planai įgyvendinami. Pradėjus taikyti pakto teisės aktus, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra stebės operatyvinį ir techninį bendros Europos prieglobsčio sistemos taikymą pagal EUAA reglamento (Reglamentas (ES) 2021/2303) 14 straipsnį. STŠ koncepcijos taikymas bus EUAA vykdomos stebėsenos dalis. Be to, metinėse ataskaitose, kurias Komisija turi priimti pagal Prieglobsčio ir migracijos valdymo reglamento 9 straipsnį, turi būti pateikti EUAA vykdomos stebėsenos rezultatai.

Komisija turi atsižvelgti į šiuos įvairius elementus vertindama, ar valstybės narės patiria migracijos spaudimą, jo pavojų arba susiduria su reikšminga migracijos padėtimi. Jie taip pat svarbūs siekiant nustatyti, ar valstybė narė turi sisteminių trūkumų, kurie galėtų turėti didelių neigiamų padarinių Dublino sistemos veikimui.

Į šį pasiūlymą įtraukta skaidrumo sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės, prieš sudarydamos susitarimus ar nustatydamos tvarką su trečiosiomis šalimis, apie tai informuotų Komisiją ir kitas valstybes nares, taip pat leistų Komisijai susidaryti išsamų STŠ koncepcijos įgyvendinimo vaizdą.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

STŠ koncepcijos taikymo galimybės

Ryšio kriterijaus, kurio pagal tarptautinę teisę nereikalaujama, taikymas nebebus privalomas pagal Sąjungos teisę, o tai reiškia, kad valstybės narės galės pasirinkti, ar jį taikyti, ar ne.

Taikydamos STŠ koncepciją valstybės narės turės tris galimybes:

1)taikyti STŠ, kai yra ryšys, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, laikydamosi ESTT praktikoje ir tarptautiniuose standartuose nustatytų parametrų, arba

2)taikyti STŠ koncepciją tranzitą laikydamos pakankamu kriterijumi, arba

3)taikyti STŠ koncepciją remdamosi su trečiąja šalimi sudarytu susitarimu ar nustatyta tvarka, pagal kurį (-ią) reikalaujama prašytojų, kuriems taikomas tas susitarimas ar tvarka, pateiktus veiksmingos apsaugos prašymus nagrinėti iš esmės. Nelydimiems nepilnamečiams tai nebus taikoma.

Reikalavimas, kad, nesant ryšio ar nebuvus tranzito, STŠ koncepcija turėtų būti taikoma tik remiantis su trečiąja šalimi sudarytu susitarimu ar nustatyta tvarka, reiškia, kad prašytojai galėtų pasinaudoti procedūra saugiose trečiosiose šalyse ir gauti veiksmingą apsaugą, jei tai pateisinama, nedarant poveikio trečiosios šalies sprendimui, ar asmuo atitinka tokios apsaugos gavimo sąlygas.

Kai STŠ koncepcija bus taikoma nelydimiems nepilnamečiams, esamas ryšys arba ankstesnis tranzitas, dėl kurio nustatoma sąsaja su saugia trečiąja šalimi, bus privalomi. Šis reikalavimas sumažina nelydimų nepilnamečių nepakankamos apsaugos ir socialinės izoliacijos galimybę. Nelydimi nepilnamečiai yra pažeidžiamoje padėtyje ir jiems reikia papildomos paramos, kai jiems taikoma STŠ koncepcija. Tai pripažįstama PPR 59 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią reikalaujama, kad trečioji šalis būtų laikoma saugia nelydimam nepilnamečiui tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir kai patikinama, kad trečiųjų šalių valdžios institucijos perims nelydimą nepilnametį savo žinion ir nedelsiant suteiks jam paramą bei galimybę gauti veiksmingą apsaugą.

Migracijos ir prieglobsčio paktu sukuriama labiau integruota bendra Europos sistema, pagal kurią vienos valstybės narės priimti sprendimai daro poveikį kitoms valstybėms narėms. Pakto prieglobsčio ir migracijos sistema grindžiama pasitikėjimu ir apima įvairias skaidrumo užtikrinimo priemones (pvz., tikrinimo ir pasienio procedūros stebėseną, EUAA stebėsenos mechanizmą), kurios taip pat turėtų būti taikomos STŠ koncepcijai. Todėl pasiūlyme taip pat nustatyta skaidrumo sąlyga, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės, prieš sudarydamos susitarimus ar nustatydamos tvarką su saugiomis trečiosiomis šalimis, informuotų Komisiją ir kitas valstybes nares. Tai taip pat padėtų valstybėms narėms ir Komisijai geriau koordinuoti savo pastangas sudaryti susitarimus ar nustatyti tvarką su trečiosiomis šalimis ir skatintų visapusišką požiūrį į migracijos išorės aspektą. Komisija taip pat galėtų stebėti, ar su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai ar nustatyta tvarka atitinka PPR nustatytas sąlygas.

Be to, siekiant apriboti pasislėpimo iš valstybių narių, kurios taiko STŠ koncepciją, į jos netaikančias valstybes nares pavojų, valstybės narės turėtų galėti imtis būtinų priemonių užkirsti kelią neteisėtam prašytojų, kuriems taikoma STŠ koncepcija, judėjimui. Šios priemonės gali apimti judėjimo laisvės apribojimą pagal Direktyvos (ES) 2024/1346 9 straipsnį arba atitinkamo prašytojo sulaikymą pagal jos 10 straipsnį, kol bus įvertintas prašymo priimtinumas. Šiuo atžvilgiu būtų galima manyti, kad taikant minėtą koncepciją yra pasislėpimo pavojus.

Skundo dėl sprendimų dėl nepriimtinumo, priimtų remiantis STŠ pagrindu, neautomatinis stabdomasis poveikis

Siekdama padidinti procedūrinį veiksmingumą, Komisija taip pat siūlo užtikrinti, kad skundų dėl sprendimų dėl nepriimtinumo stabdomasis poveikis būtų neautomatinis, nedarant poveikio skundams dėl susijusių sprendimų grąžinti, kai kyla pavojus, kad bus pažeistas negrąžinimo principas. Tuo tikslu 68 straipsnio 3 dalies b punktas papildomas nepriimtinumo patikrinimų pagrindu, grindžiamu STŠ koncepcijos taikymu.

2025/0132 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1348

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

atsižvelgdami į Europos regionų komiteto nuomones,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1348 16 nustatyta bendra tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo Sąjungoje tvarka. Komisija peržiūrėjo įvairius saugios trečiosios šalies koncepcijos elementus, įskaitant saugos kriterijus, tinkamą procesą, ryšio kriterijų ir nuostatas dėl veiksmingos teisinės gynybos. Atlikus peržiūrą padaryta išvada, kad yra galimybių pagerinti saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymą, kartu išsaugant prašytojų teisines apsaugos priemones ir užtikrinant pagarbą pagrindinėms teisėms;

(2)pagal tarptautinę pabėgėlių teisę, visų pirma Ženevos konvenciją, arba tarptautinę žmogaus teisių teisę, visų pirma Europos žmogaus teisių konvenciją, nereikalaujama, kad tarp prašytojo ir saugios trečiosios šalies būtų ryšys. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją, kai negalima nustatyti ryšio tarp prašytojo ir atitinkamos saugios trečiosios šalies, su sąlyga, kad pagal su atitinkama trečiąja šalimi sudarytą susitarimą ar nustatytą tvarką prašytojų, kuriems taikomas tas susitarimas ar tvarka, pateiktų veiksmingos apsaugos prašymų pagrįstumą reikalaujama išnagrinėti iš esmės;

(3)valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją remdamosi prašytojo ir atitinkamos trečiosios šalies ryšiu, dėl kurio prašytojui būtų pagrįsta vykti į tą trečiąją šalį;

(4)valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją prašytojams, kurie prieš atvykdami į Sąjungą vyko tranzitu per trečiosios šalies teritoriją, nes galima pagrįstai tikėtis, kad tarptautinės apsaugos prašantis asmuo galėjo prašyti apsaugos saugioje trečiojoje šalyje, per kurią tas asmuo vyko tranzitu. Ankstesnis tranzitas per saugią trečiąją šalį yra objektyvi prašytojo ir atitinkamos trečiosios šalies sąsaja;

(5)atsižvelgiant į nelydimų nepilnamečių pažeidžiamumą ir tikslinės paramos poreikį, saugios trečiosios šalies koncepcija nelydimiems nepilnamečiams turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai galima nustatyti ryšį su atitinkama trečiąja šalimi ar buvusį tranzitą per ją ir tenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1348 59 straipsnio 6 dalyje nustatytos sąlygos. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad priimant visus su nepilnamečiais susijusius sprendimus pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus;

(6)būtina didinti skaidrumą, susijusį su valstybių narių susitarimų su saugiomis trečiosiomis šalimis sudarymu ir valstybių narių tvarkos su saugiomis trečiosiomis šalimis nustatymu, siekiant padėti valstybėms narėms ir Komisijai nustatyti visapusišką požiūrį į migracijos išorės aspektą ir koordinuoti savo pastangas trečiųjų šalių atžvilgiu siekiant taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją. Ta taip pat leistų stebėti, ar su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai ar nustatyta tvarka atitinka šiuo reglamentu nustatytas sąlygas. Tai taip pat turėtų sudaryti sąlygas nuosekliau ir darniau taikyti saugios trečiosios šalies koncepciją visoje Sąjungoje ir prisidėti prie bendro tinkamo bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimo. Šiuo tikslu turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, prieš sudarydamos susitarimus arba prieš nustatydamos tvarką su trečiosiomis šalimis, apie tai informuotų Komisiją ir kitas valstybes nares;

(7)valstybės narės turėtų galėti imtis būtinų priemonių, kad pašalintų pavojų, kad prašytojai, kuriems taikoma saugios trečiosios šalies koncepcija, pasislėps, be kita ko, apribodamos judėjimo laisvę pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1346 17  9 straipsnį arba sulaikydamos atitinkamą prašytoją pagal tos direktyvos 10 straipsnį, kad įvertintų prašymų priimtinumą;

(8)siekiant padidinti procedūrinį veiksmingumą, prašytojas turėtų neturėti automatinės teisės pasilikti valstybės narės teritorijoje, kad galėtų apskųsti sprendimus dėl nepriimtinumo, priimtus remiantis saugios trečiosios šalies koncepcija. Vis dėlto atitinkamo sprendimo grąžinti vykdymas turi būti sustabdytas laikotarpiu, per kurį atitinkamas asmuo gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą pirmosios instancijos teisme, ir, kai toks skundas pateikiamas, esant pavojui, kad bus pažeistas negrąžinimo principas;

(9)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. peržiūrėti saugios trečiosios šalies koncepcijos taikymo sąlygas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tą tikslą galima pasiekti tik Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį Airija [... raštu] pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį [teisės aktą]];

ARBA    

[pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1, 2 straipsnius ir 4a straipsnio 1 dalį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija nedalyvauja priimant šį [teisės aktą] ir jis nėra jai privalomas ar taikomas];

(11)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(12)šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(13)todėl Reglamentas (ES) 2024/1348 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2024/1348 iš dalies keičiamas taip:

(1)59 straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)b punktas pakeičiamas taip:

„b) tenkinama viena šių sąlygų:

I)tarp prašytojo ir atitinkamos trečiosios šalies yra ryšys, kuriuo remiantis jis galėtų pagrįstai vykti į tą šalį;

II)prašytojas per atitinkamą trečiąją šalį vyko tranzitu;

III)su atitinkama trečiąja šalimi sudarytas susitarimas ar nustatyta tvarka, pagal kurį (-ią) reikalaujama prašytojų, kuriems taikomas tas susitarimas ar tvarka, pateiktus veiksmingos apsaugos prašymus nagrinėti iš esmės.“;

(b)įterpiamos šios dvi pastraipos:

„Taikant pirmos pastraipos b punktą, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Pirmos pastraipos b punkto iii papunktis netaikomas, kai prašytojas yra nelydimas nepilnametis.

Prieš sudarydamos susitarimą ar nustatydamos tvarką, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkto iii papunktyje, valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.“;

(2)68 straipsnio 3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) sprendimą atmesti prašymą kaip nepriimtiną pagal 38 straipsnio 1 dalies a, b, d arba e punktą arba 38 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai prašytojas yra nelydimas nepilnametis, kuriam taikoma pasienio procedūra;“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.4

1.5.3.Panašios patirties išvados4

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS8

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės8

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)8

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas8

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)8

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)8

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės9

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS10

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)10

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams12

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka12

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai12

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai17

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas22

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka24

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai24

3.2.3.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai24

3.2.3.3.Iš viso asignavimų24

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai25

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis26

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai26

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga28

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa28

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai28

3.3.Numatomas poveikis pajamoms29

4.Skaitmeniniai aspektai29

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai30

4.2.Duomenys30

4.3.Skaitmeniniai sprendimai31

4.4.Sąveikumo vertinimas31

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės32

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys) 

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su: 

 nauju veiksmu 

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 18  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 19   

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

– valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

2.VALDYMO PRIEMONĖS 

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.1.2.Išorės asignuotųjų pajamų asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Mandatory table:

Mandatory table

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (not to be completed for decentralised agencies)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3.1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

3.2.3.3.Iš viso asignavimų

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai 

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 25

3.2.4.2.Finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis

3.2.4.3.Visi žmogiškųjų išteklių poreikiai

[Considering the overall strained situation in Heading 7, in terms of both staffing and the level of appropriations, the human resources required will be met by staff from the DG who are already assigned to the management of the action and/or have been redeployed within the DG or other Commission services.]

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Compulsory: the best estimate of the digital technology-related investments entailed by the proposal/initiative should be included in the table below.

Exceptionally, when required for the implementation of the proposal/initiative, the appropriations under Heading 7 should be presented in the designated line.

The appropriations under Headings 1-6 should be reflected as “Policy IT expenditure on operational programmes”. This expenditure refers to the operational budget to be used to re-use/ buy/ develop IT platforms/ tools directly linked to the implementation of the initiative and their associated investments (e.g. licences, studies, data storage etc). The information provided in this table should be consistent with details presented under Section 4 “Digital dimensions”.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa 

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai 

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.    Numatomas poveikis pajamoms 

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.Skaitmeniniai aspektai

Netaikoma. Pasiūlymas yra tikslinis PPR, kuris yra pakto dalis, pakeitimas. Visi skaitmeniniai aspektai nustatyti pakte, ne čia.

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

4.4.Sąveikumo vertinimas

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)    2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija), OL L 180, 2013 6 29, p. 60.

(2)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, OL L, 2024/1348, 2024 5 22.

(3)    PPR 57 straipsnio 2 dalyje veiksminga apsauga apibrėžta taip: teisė pasilikti, kol bus išnagrinėtas apsaugos prašymas; tinkamas gyvenimo lygis, atitinkantis bendrą padėtį šalyje; galimybė naudotis sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugomis tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos piliečiams, ir veiksminga apsauga, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas.

(4)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl saugių kilmės šalių sąrašo sudarymo Sąjungos lygmeniu iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2024/1348, COM (2025) 186 final, 2025 4 16.

(5)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2025) 600 (Migracijos ir vidaus reikalų GD), susijęs su pasiūlymu dėl saugių trečiųjų šalių.

(6)    Pagal PPR 46 konstatuojamąją dalį veiksminga apsauga reiškia „galimybę gauti pakankamai pragyvenimo lėšų tinkamam gyvenimo lygiui užtikrinti atsižvelgiant į bendrą padėtį toje priimančiojoje trečiojoje šalyje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei būtino ligų gydymo paslaugas ir galimybę gauti išsilavinimą pagal toje trečiojoje šalyje paprastai suteikiamas sąlygas“. Be to, pagal 51 konstatuojamąją dalį „galimybė gauti pakankamai pragyvenimo lėšų tinkamam gyvenimo lygiui užtikrinti turėtų būti suprantama kaip apimanti galimybę gauti maisto, aprangą, būstą ar pastogę ir teisę dirbti mokamą darbą, pavyzdžiui, galimybę dalyvauti darbo rinkoje, ne mažiau palankiomis sąlygomis nei tos, kurios paprastai tomis pačiomis aplinkybėmis taikomos asmenims, kurie nėra trečiosios šalies piliečiai“. Šie reikalavimai iš esmės atitinka 1951 m. Ženevos konvencijoje nustatytus reikalavimus teisėtai teritorijoje esantiems pabėgėliams: teisė dirbti samdomąjį darbą (Ženevos konvencijos 17 straipsnis), taip pat teisė į būstą (21 straipsnis) ir savarankišką veiklą (18 straipsnis) turėtų būti suteikiamos tokiomis pat palankiomis sąlygomis, kaip ir teisėtai šalyje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams; teisė gauti išsilavinimą (22 straipsnis) ir teisė į socialinę apsaugą ir išmokas (24 straipsnis) turėtų būti suteikiamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir piliečiams.

(7)    Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD(2025) 600 (Migracijos ir vidaus reikalų GD), susijusio su pasiūlymu dėl saugių trečiųjų šalių, 3 skirsnį.

(8)    Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento SWD(2025) 600 (Migracijos ir vidaus reikalų GD), susijusio su pasiūlymu dėl saugių trečiųjų šalių, 4 skirsnį.

(9)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, COM/2016/0467 final – 2016/0224 (COD).

(10)    COM(2025) 101 final.

(11)    Žr., pavyzdžiui, EUAA (2022): Applying the Concept of Safe Countries in the Asylum Procedure ; Osso, B., „Unpacking the Safe Third Country Concept in the European Union: Borders, Legal Spaces, and Asylum in the Shadow of Externalization“, International Journal of Refugee Law, 35(3) t., 2023 m. spalio mėn. Thym, D., Expert Opinion on Legal Requirements for Safe Third Countries in Asylum Law and Practical Implementation Options, 2024 m. balandžio mėn.

(12)    FR, IT, PL.

(13)    BG, EE, DE, EL, HU.

(14)    AT, BE, CY, DK, FI, HR, IE, LV, LT, MT, NL, SE.

(15)    CZ, PT, RO, SK, SI, ES.

(16)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1348, kuriuo Sąjungoje nustatoma bendra tarptautinės apsaugos tvarka ir panaikinama Direktyva 2013/32/ES, (OL L, 2024/1348, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1348/oj).

(17)    2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1346, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (OL L, 2024/1346, 2024 5 22, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1346/oj).

(18)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(19)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(20)    The necessary appropriations should be determined using the annual average cost figures available on the appropriate BUDGpedia webpage.

(21)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(22)    The necessary appropriations should be determined using the annual average cost figures available on the appropriate BUDGpedia webpage.

(23)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(24)    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(25)    Please specify below the table how many FTEs within the number indicated are already assigned to the management of the action and/or can be redeployed within your DG and what are your net needs.

(26)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.