EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 30

COM(2022) 686 final

2022/0414(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2022) 686 final}

2022/0414 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Vengrijos ekonomiką. 2019 m. Vengrijos vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas (BVP vienam gyventojui) sudarė 48 % Sąjungos vidurkio. Vengrijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 4,5 %, o 2020– 2021 m. iš viso padidėjo 2,3 %. Poveikį vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatams turintys ilgalaikiai uždaviniai apima našumo augimą, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir institucijų kokybę;

(2)2019 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 20 d. ir 2022 m. liepos 12 d. per Europos semestrą Taryba Vengrijai pateikė rekomendacijų. Taryba rekomendavo Vengrijai tęsti pažeidžiamiausių grupių integraciją į darbo rinką, didinti socialinės pagalbos ir nedarbo draudimo išmokų adekvatumą, gerinti švietimo rezultatus ir didinti palankių sąlygų neturinčių grupių dalyvavimą kokybiško bendrojo švietimo sistemoje. Taryba taip pat rekomendavo stiprinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą ir gerinti galimybes gauti kokybiškas profilaktinės ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, Taryba rekomendavo Vengrijai stiprinti kovos su korupcija sistemą, be kita ko, stiprinant baudžiamąjį persekiojimą ir suteikiant daugiau galimybių visuomenei susipažinti su informacija, stiprinti teismų nepriklausomumą, užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą politikos formavimo procese ir didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje. Vengrijai taip pat buvo rekomenduota toliau paprastinti mokesčių sistemą, kartu ją stiprinant, kad būtų išvengta agresyvaus mokesčių planavimo rizikos, taip pat didinti konkurenciją ir reguliavimo nuspėjamumą paslaugų sektoriuje ir sistemingai tikrinti, ar verslo sandoriuose laikomasi konkurencijos taisyklių. Be to, Taryba rekomendavo Vengrijai užtikrinti, kad visos neatidėliotinos priemonės būtų griežtai proporcingos ir jomis nebūtų trikdoma verslo veikla. Taryba taip pat rekomendavo Vengrijai įgyvendinti priemones, kuriomis pandemijos metu būtų užtikrinta likvidumo parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, paankstinti viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, kad būtų paskatintas ekonomikos atsigavimas. Taryba taip pat rekomendavo Vengrijai gerinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, kartu išlaikant jos adekvatumą, visų pirma siekiant mažinti pajamų nelygybę. Vengrijai rekomenduota sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą bei vartojimą, darnųjį transportą ir mokykloms skirtą skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat skatinti reformas ir investicijas į tvarų vandens išteklių ir atliekų tvarkymą, ekonomikos žiediškumą, įmonių skaitmenizavimą, žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Galiausiai Vengrijai rekomenduota mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo, visų pirma racionalizuojant leidimų išdavimo procedūras ir atnaujinant elektros energijos infrastruktūrą, įvairinti iškastinio kuro importą, inter alia, stiprinti jungtis dalyvaujant kitoms šalims, ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pastatų ir transporto sektoriuose intensyvinant pastangas, susijusias su visiems skirtomis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, ypač gyvenamuosiuose namuose, ir su transporto elektrifikavimu;

(3)2020 m. liepos 20 d. Vengrijai skirtose rekomendacijose buvo pateikta daugiau konkrečių politikos gairių, kaip įveikti COVID-19 pandemiją. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija padarė išvadą, kad rekomendacija dėl būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas, yra visiškai įgyvendinta. Padaryta didelė pažanga įgyvendinant rekomendaciją dėl likvidumo paramos mažosioms ir vidutinės įmonėms bei dėl privačiųjų investicijų skatinimo;

(4)2021 m. gegužės 11 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Vengrija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. 2021 m. gegužės mėn. pateiktą versiją Vengrija pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 1 dalį papildė ir atnaujino ir 2022 m. lapkričio 3 d. Komisijai buvo pateikta konsoliduota versija. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra jų sėkmingo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje bei patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal to reglamento 19 straipsnį Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 2 nustatytos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, kad būtų remiamas atsigavimas po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie kiekvieno iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(6)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas bei vykdant tarpvalstybinius projektus, tokios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl apie trečdalį Priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui lems kitose valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių šalutinis poveikis;

Subalansuotas atsakas, prisidedant prie šešių ramsčių įgyvendinimo

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį, todėl tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių, atsižvelgiant į konkrečius atitinkamos valstybės narės sprendžiamus uždavinius ir finansinius asignavimus;

(8)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis prisidedama prie visų šešių ramsčių, ir daugeliu plano komponentu vienu metu prisidedama prie kelių ramsčių. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta įvairių priemonių, ypač daug dėmesio skiriant žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, taip pat kitos kartos politikai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui, taip pat socialinei ir teritorinei sanglaudai remti laikantis Europos pramonės strategijos;

(9)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas svariai prisideda prie žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos. Žalioji pertvarka skatinama visų pirma reformomis ir investicijomis darniojo transporto, energetikos, vandens išteklių valdymo ir žiedinės ekonomikos srityse. Pagrindinės priemonės yra investicijos į netaršų viešąjį transportą, energijos tinklų plėtrą ir energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių. Keliuose komponentuose yra priemonių, kuriomis siekiama didinti viešųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumą. Skaitmeninė transformacija visų pirma remiama taikant priemones, kuriomis skatinamas švietimo ir viešojo administravimo skaitmenizavimas, taip pat sveikatos, energetikos ir transporto sektorių skaitmenizavimas ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas;

(10)nemažai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformų ir investicijų skirta sveikatos priežiūrai gerinti bei ekonominiam, socialiniam ir instituciniam atsparumui didinti. Tikimasi, kad sveikatos priežiūros sektoriaus priemonės padidins veiksmingumą ir pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems. Priemonės taip pat apima būsto sąlygų gerinimą vargingiausiose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms. Tikimasi, kad pagrindinės institucinės reformos padidins ekonomikos atsparumą stiprinant kovą su korupcija ir didinant teismų nepriklausomumą. Numatytomis reformomis siekiama supaprastinti mokesčių sistemą ir ją sustiprinti, kad būtų išvengta agresyvaus mokesčių planavimo rizikos, taip pat sustiprinti viešų konsultacijų ir poveikio vertinimo vaidmenį priimant teisės aktus, kad pagerėtų reguliavimo kokybė ir nuspėjamumas. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikimasi pasiekti visų pirma taikant įvairias priemones, kuriomis siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, įskaitant tikslinius veiksmus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas;

(11)tikimasi, kad socialinė ir teritorinė sanglauda bus skatinama taikant įvairias ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones, visų pirma reformas ir investicijas, kuriomis remiamas kvalifikuotos ir konkurencingos darbo jėgos plėtra, be kita ko, ugdant skaitmeninius ir profesinius įgūdžius, taip pat reformas, kuriomis siekiama didinti viešųjų finansų tvarumą. Be to, keliomis priemonėmis siekiama spręsti konkrečias nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių problemas, o sveikatos priežiūros srities priemonėmis taip pat padedama užtikrinti visapusiškesnes pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ir galimybes gauti kokybiškas stacionariosios sveikatos priežiūros paslaugas. Galiausiai didelė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalis skirta kitos kartos politikai, visų pirma skaitmenizuojant švietimą, gerinant galimybes gauti kokybiškas ir įtraukias švietimo paslaugas ir didinant ankstyvojo ugdymo ir priežiūros prieinamumą;

Visų ar didelės dalies šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(12)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus uždavinius arba didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose Vengrijai skirtose rekomendacijose, įskaitant fiskalinius aspektus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(13)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kuriomis padedama veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nurodytų Vengrijai skirtose rekomendacijose, kurias Taryba per 2019, 2020 ir 2022 m. Europos semestrą pateikė Vengrijai, visų pirma susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, švietimu, darbo rinka, socialine politika, sveikatos priežiūra, kovos su korupcija sistema, teismų nepriklausomumu, konkurencija viešųjų pirkimų srityje, sprendimų priėmimo kokybe ir skaidrumu, mokesčiais ir agresyviu mokesčių planavimu bei pensijų sistema;

(14)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikta keletas atitinkamų priemonių, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, susijusius su žaliąja pertvarka. Kalbant apie energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą, plane numatytos reformos, kuriomis siekiama pagerinti leidimų gaminti atsinaujinančiąją energiją išdavimo procedūras, supaprastinti mažų atsinaujinančiosios energijos elektrinių prijungimą prie tinklo ir šalinti kliūtis vėjo energetikai plėtoti. Vengrija įsipareigojo bendrą atsinaujinančiosios energijos gamybos įrenginių, kuriuos leidžiama prijungti prie tinklo, galią iki 2026 m. padidinti bent iki 10 000 MW. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtrauktos investicijos, kuriomis siekiama didinti saulės energijos gamybos plėtrą ir gerinti elektros energijos tinklą, kad būtų galima saugiai integruoti iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą energiją. Be to, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos kelios investicijos, skirtos viešiesiems pastatams, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros sektoriuose, taip pat gyvenamiesiems pastatams renovuoti siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos darniojo transporto srities investicijos, skirtos priemiestinių geležinkelių tinklui, TEN-T koridorių geležinkelių tinklui, netaršių autobusų transportui ir TEN-T geležinkelių centriniam eismo valdymui plėtoti. Be to, Vengrija įdiegs bendrą nacionalinę autobusų ir geležinkelių transporto tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama skatinti reformas ir investicijas į žiedinę ekonomiką ir tvarų atliekų tvarkymą, taip pat tvarų vandens išteklių valdymą, visų pirma skatinant gamtos procesais pagrįstą vandens sulaikymą;

(15)be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikta keletas tinkamų priemonių, kuriomis siekiama spręsti uždavinius, susijusius su žaliąja pertvarka. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama tiekti knyginius kompiuterius ir rengti atitinkamus mokymus valstybinių mokyklų mokytojams ir mokiniams, tiekti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įrenginius pradinėms ir vidurinėms mokykloms, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo mokyklas, universitetams ir suaugusiųjų mokymo įstaigoms, taip pat didinti sveikatos priežiūros ir transporto sektorių skaitmenizavimą. Be to, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama didinti viešojo administravimo skaitmenizavimą, visų pirma pasitelkiant elektronines mokesčių informacijos teikimo platformas, toliau plėtojant elektroninę viešųjų pirkimų sistemą ir tobulinant prokuratūros bylų valdymo sistemą;

(16)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos kelios priemonės, skirtos švietimo srities uždaviniams spręsti. Plane numatytos reformos, kuriomis siekiama didinti mokytojo profesijos patrauklumą taikant mechanizmą, užtikrinantį laipsnišką mokytojų darbo užmokesčio konvergenciją iki ne mažiau kaip 80 % aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų vidutinio darbo užmokesčio, mažinti segregaciją mokyklose, taip pat užtikrinti galimybes gauti kokybišką mokyklinį ugdymą, visų pirma mokiniams ir mokytojams tiekiant įrenginius, kurie reikalingi norint dalyvauti šiuolaikiniame skaitmeniniame ugdyme, ir ugdant mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos investicijos, kuriomis siekiama suteikti mokytojams persikvalifikavimo galimybių ir rengti specialius vadybos mokymus mokyklų vadovams bei jų pavaduotojams, remti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją į bendrojo ugdymo mokyklas ir, siekiant pagerinti ugdymo veiksmingumą ir kokybę, pradėti mažų, prastus rezultatus pasiekiančių pagrindinio ugdymo mokyklų klasių integravimo į didesnes mokyklas procesą. Be to, su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susiję uždaviniai sprendžiami steigiant nacionalines laboratorijas, kad būtų pagerinta mokslo ir inovacijų ekosistema;

(17)šaliai skirta rekomendacija dėl pažeidžiamiausių grupių integracijos į darbo rinką įgyvendinama kuriant papildomas vietas vaikų lopšeliuose, skatinant nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių gyventojų įsidarbinimo galimybes ir investuojant į skaitmeninę švietimo įrangą, skaitmeninį mokymosi turinį, suaugusiųjų mokymo kursus ir modernizuotą mokymosi aplinką profesinio rengimo ir mokymo įstaigose ir universitetuose;

(18)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos įvairios priemonės, skirtos konkretiems su socialine politika susijusiems uždaviniams spręsti, teikiant visapusišką paramą 300 nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių gyventojams. Šiomis priemonėmis siekiama skatinti užimtumą ir įgūdžių ugdymą atsižvelgiant į vietos specifiką, siekti geresnių mokymosi rezultatų taikant į bendruomenę orientuotus pedagogikos metodus, statyti ir renovuoti socialinį būstą ir steigti socialines saulės elektrines;

(19)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta daug reformų ir investicijų aktualiausiems sveikatos priežiūros paslaugų uždaviniams spręsti. Visų pirma tai yra investicijos į ligoninių infrastruktūros ir įrangos atnaujinimą, stacionariosios sveikatos priežiūros tinklo optimizavimą ir pirminės bei profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimą, kuriant integruotas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių bendrosios praktikos gydytojų bendruomenes. Jas papildo investicijos į skaitmeninę sveikatos priežiūrą, pavyzdžiui, skaitmeninimo programas ir nuotolinę vyresnio amžiaus žmonių priežiūrai skirtą stebėseną. Dar viena priemone siekiama panaikinti privatų atsiskaitymą sveikatos priežiūros sistemoje;

(20)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta nemažai priemonių, skirtų kovos su korupcija sistemai stiprinti. Tarp šių priemonių yra profesinio sąžiningumo institucijos įsteigimas, siekiant veiksmingai sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų neteisėtų veiksmų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu Vengrijoje, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ypač daug dėmesio skiriant viešiesiems pirkimams ir turto deklaracijų patikimumo užtikrinimui. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, profesinio sąžiningumo institucijai turėtų būti suteikti dideli įgaliojimai įsikišti visais atvejais, kai, jos nuomone, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir kitiems neteisėtiems veiksmams ar pažeidimams, kurie daro poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas, kad jie būtų nustatyti ir ištaisyti. Turėtų būti užtikrintas visiškas sąžiningumo institucijos nepriklausomumas, be kita ko vykdant jos darbuotojų ir vadovų atranką ir sudarant biudžetą. Pagal kitą priemonę numatoma įsteigti kovos su korupcija darbo grupę, kurioje dalyvautų daug nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kuri nuolat nagrinėtų esamas kovos su korupcija priemones ir rengtų pasiūlymus, kaip pagerinti korupcijos ir kitų veiksmų, pavyzdžiui, nepotizmo, favoritizmo ar „sukamųjų durų“ reiškinio tarp viešojo ir privačiojo sektorių, nustatymą, tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir sankcijų už juos taikymą. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, darbo grupei turėtų pirmininkauti profesinio sąžiningumo institucijos pirmininkas, tačiau ji turėtų dirbti nepriklausomai nuo šios institucijos. Be to, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama remti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), plėsti turto deklaracijų subjektinę ir materialinę taikymo sritį bei stiprinti viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtų ar išlaikomų juridinių asmenų naudojimosi Sąjungos parama priežiūrą ir skaidrumą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtrauktos kelios reformos, kuriomis siekiama sustiprinti teisinę, institucinę ir praktinę tvarką siekiant veiksmingiau užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir kitiems neteisėtiems veiksmams naudojantis Sąjungos parama, juos nustatyti ir ištaisyti. Be to, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta reforma, kuria siekiama sustiprinti kovos su korupcija sistemą, nustatant galimybę teismine tvarka peržiūrėti prokuratūros arba tyrimą atliekančios institucijos sprendimus nenagrinėti pranešimo apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąją bylą. Pagal vieną priemonę taip pat numatoma visiškai įgyvendinti dabartinę Vengrijos nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą ir parengti naują nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą. Keletas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių padeda didinti viešųjų duomenų skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti, be kita ko, siekiant sustiprinti kovos su korupcija sistemą sudarant sąlygas nepriklausomai priežiūrai. Tokios priemonės, be kita ko, yra centrinio registro, kuriame galima ieškoti informacijos apie viešųjų lėšų naudojimą, sukūrimas ir naudojimas, išlaidų, susijusių su prašymais visuomenei suteikti informaciją, panaikinimas arba apribojimas, teismo procedūrų bylose, susijusiose su galimybe visuomenei susipažinti su informacija, sutrumpinimas ir reguliarus visų viešųjų įstaigų tikrinimas siekiant įvertinti, ar jos laikosi atitinkamų reikalavimų dėl galimybės susipažinti su visuomenei svarbiais duomenimis suteikimo;

(21)šaliai skirta rekomendacija dėl teismų nepriklausomumo didinimo įgyvendinama vykdant keletą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kuriomis tikimasi padidinti teismų ir teisėjų, įsteigtų ir paskirtų pagal įstatymą vadovaujantis ES sutarties 19 straipsniu ir atitinkama ES acquis, nepriklausomumą ir nešališkumą, taip keliant teisminės apsaugos lygį ir gerinant investicinę aplinką Vengrijoje. Į planą įtrauktos priemonės, skirtos Nacionalinės teismų tarybos santykiniam vaidmeniui ir įgaliojimams stiprinti, palyginti su Nacionalinio teismų biuro pirmininko įgaliojimais. Tikimasi, kad Nacionalinei teismų tarybai vykdant veiksmingą Nacionalinio teismų biuro pirmininko kontrolę, sumažės galimybės centrinei teismų administracijai savavališkai priimti sprendimus, įskaitant sprendimus dėl teisėjų skyrimo, todėl bus padidintas teismų nepriklausomumas. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tai turėtų būti pasiekta visų pirma pradėjus taikyti reikalavimą pareikšti pagrįstą įpareigojančią Nacionalinės teismų tarybos nuomonę dėl atskirų sprendimų, pavyzdžiui, dėl kandidatų į Nacionalinės teismų tarnybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas tinkamumo remiantis tinkamumo kriterijais; dėl skyrimo į teisėjų ir teismų vadovų pareigas procedūrų panaikinimo ir teisėjų pašalinimo iš teisėjų, nagrinėjančių specialiąsias, įskaitant administracines, bylas, sąrašo. Nacionalinė teismų taryba taip pat turėtų pateikti pagrįstą įpareigojančią nuomonę dėl taisyklių, susijusių, pavyzdžiui, su teisėjų pareigybėms taikoma balų sistema, priemokų skyrimo sąlygomis, teisėjų mokymu, nacionaliniu darbo krūviu ir teisėjų pareigybių skaičiumi. Galiausiai teisėjai, kurie yra Nacionalinės teismų tarybos nariai, turėtų turėti galimybę būti perrenkami kitai kadencijai, o Nacionalinė teismų taryba turėtų turėti galimybę susipažinti su visais dokumentais, teisnumą ir savarankiškumą išmokėdama savo biudžeto lėšas bei teisę kreiptis į kompetentingą teismą ir Konstitucinį Teismą, kad apgintų savo išimtines teises. Be to, turėtų būti nustatytos nediskrecinės laikinųjų teismų pirmininkų skyrimo taisyklės ir draudimas teisėjams po komandiravimo grįžti dirbti į aukštesnės instancijos teismą. Tikimasi, kad kita reforma sustiprins Aukščiausiojo Teismo (vengr. Kúria) teisėjų nepriklausomumą, visų pirma iš dalies pakeičiant Kúria pirmininko, kuris turėtų turėti ne mažiau kaip penkerių metų teisėjo darbo patirtį ir negalėtų būti perrenkamas, rinkimo taisykles. Nacionalinė teismų taryba turėtų pateikti pagrįstą įpareigojančią nuomonę dėl kandidatų į Kúria pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas tinkamumo. Reforma taip pat turėtų panaikinti galimybę Konstitucinio Teismo nariams būti paskirtiems Kúria teisėjais ne pagal įprastą kandidatavimo procedūrą, patobulinti bylų paskirstymo sistemą ir užtikrinti didesnius Kúria teisėjų tarybos įgaliojimus. Tikimasi, kad tolesnėmis reformomis bus pašalintos kliūtys kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir panaikinta 2019 m. suteikta galimybė valdžios institucijoms ginčyti Konstituciniame Teisme galutinius teismo sprendimus, siekiant užtikrinti, kad galutinius sprendimus priimtų kompetentingi nepriklausomi teismai;

(22)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtraukta keletas priemonių, kuriomis siekiama spręsti su konkurencija viešųjų pirkimų srityje susijusius uždavinius, be kita ko stiprinant viešųjų pirkimų procedūrų sąžiningumą. Reformą sudaro stebėsenos priemonės, pagal kurią būtų vertinamas viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu pateikiamas vienintelis pasiūlymas, skaičius ir priežastys, sukūrimas ir nuolatinis naudojimas. Kita reforma siekiama sukurti veiklos rezultatų vertinimo sistemą, pagal kurią būtų reguliariai vertinamas viešųjų pirkimų efektyvumas ir ekonominis veiksmingumas, taip pat ribotos konkurencijos priežastys sektoriuose, kuriuose konkurencija yra mažiausia. Turėtų būti parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas, grindžiamas gerąja tarptautine praktika, siekiant stiprinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje. Remiantis šiomis reformomis, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas Vengrijos įsipareigojimas iki mažiau nei 15 % sumažinti ir išlaikyti viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalį; tai taikoma tiek procedūroms, kurios visiškai arba iš dalies finansuojamos Sąjungos paramos lėšomis, tiek vien nacionalinėmis lėšomis finansuojamoms procedūroms. Šias reformas papildo į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos mokymo galimybės ir paramos schema, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, taip pat priemonės elektroninei viešųjų pirkimų sistemai plėtoti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nepriklausomai viešųjų pirkimų konkurencijos priežiūrai ir analizei; 

(23)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformos, kuriomis siekiama gerinti sprendimų priėmimo proceso kokybę ir skaidrumą, pasitelkiant veiksmingą socialinį dialogą, bendradarbiavimą su kitais suinteresuotaisiais subjektais ir reguliarų poveikio vertinimą. Susijusiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad dėl Vyriausybės parengtų teisės aktų projektų būtų sistemingai ir pakankamą laikotarpį vykdomos viešos konsultacijos, nebent būtų tinkamai pagrįstų priežasčių to nedaryti, ir kad būtų nuosekliai rengiami ir viešai skelbiami visų teisės aktų projektų poveikio vertinimai. Aiškus socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas priimant sprendimus taip pat yra išankstinė daugelio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių sąlyga. Suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant ir prižiūrint patį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat numatytas įsteigiant stebėsenos komitetą ir jam vykdant veiklą; bent pusę komiteto narių turėtų sudaryti nuo valdžios institucijų visiškai nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos;

(24)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės, susijusios su verslo aplinka, visų pirma mokesčių sistemos tobulinimu. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformos, kuriomis siekiama veiksmingiau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, pavyzdžiui, teikti daugiau duomenų apie sandorių kainodarą, nustatyti minimalius pelno mokesčio turinio reikalavimus priedangos įmonėms ir išplėsti neatskaitymo taisyklių taikymo sritį mokėjimams, atliekamiems į mažų arba nulinių mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus. Kalbant apie mokesčių supaprastinimą, plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama sumažinti mokesčių skaičių, taip pat mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmeninės transformacijos priemonių;

(25)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas reformų planas, kuriuo siekiama pagerinti Vengrijos pensijų sistemos vidutinio laikotarpio ir ilgalaikį tvarumą, kartu didinant mažesnes pajamas gaunančių pensininkų teisių į pensiją adekvatumą. Be to, tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas prisidės prie viešųjų finansų tvarumo įgyvendinant išlaidų peržiūrą;

(26)su neatidėliotinu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją susijusios rekomendacijos gali būti laikomos nepatenkančiomis į Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano taikymo sritį, nepaisant to, kad Vengrija, laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, iš esmės tinkamai ir pakankamai reagavo į neatidėliotiną poreikį 2020, 2021 ir 2022 m. remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) Vengrijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui ir ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(28)Komisijos tarnybų atliktas modeliavimas rodo, kad, įgyvendinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir ėmusis kitų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę finansuojamų priemonių, Vengrijos BVP iki 2025 m. gali padidėti 1,0 %–1,4 %; toks modeliavimas neapima galimo didelio teigiamo struktūrinių reformų poveikio. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatoma remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą – didžiąją dalį investicijų skirti sėkmingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, inovacijoms skatinti, viešajam administravimui ir viešosioms paslaugoms skaitmenizuoti bei konkurencijai viešuosiuose pirkimuose didinti. Tikimasi, kad taikant priemones padidės viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminamos energijos dalis. Taip pat tikimasi, kad jomis bus sustiprinti skaitmeniniai įgūdžiai ir užtikrinami geresni sveikatos rezultatai;

(29)tikimasi, kad pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdant reformas ir investuojant į viešąjį švietimą, profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu padidės kvalifikuotų darbuotojų pasiūla. Tikimasi, kad, naudojant vis daugiau skaitmeninių priemonių ir sprendimų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas ypač prisidės prie skaitmeninių įgūdžių stiprinimo švietimo ir sveikatos srityse. Reformos ir investicijos į sveikatos priežiūrą taip pat gali padėti didinti darbo jėgos pasiūlą. Tikimasi, kad ekonomikos inovacijų potencialą padidins investicijos, skatinančios įvairių mokslinių tyrimų ir plėtros subjektų bendradarbiavimą keliose strategiškai svarbiose srityse. Priemonės, kuriomis siekiama didinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje, kovoti su korupcija, stiprinti teismų nepriklausomumą, gerinti teisės aktų kokybę ir viešųjų išlaidų kokybę, taip pat gali paskatinti potencialią gamybą, nes pagerės investicijų, ypač viešajame sektoriuje, kokybė;

(30)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas prisidės prie žaliosios pertvarkos ir sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Tikimasi, kad reformos ir investicijos į atsinaujinančiąją energiją, taip pat investicijos į elektros energijos tinklą, kad būtų galima naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gerokai padidins netaršios elektros energijos gamybos dalį. Be to, tikimasi, kad investicijos į energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose sumažins iškastinės energijos suvartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tikimasi, kad darnaus judumo priemonės, įskaitant patobulintas priemiestinių geležinkelių linijas ir elektrinius autobusus, pagerins viešojo transporto kokybę ir efektyvumą, taip pat sumažins išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pagerins oro kokybę, o tai turės teigiamą poveikį sveikatos rezultatams ir našumui;

(31)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės, kuriomis tikimasi padaryti teigiamą poveikį socialinei sanglaudai ir padėti mažinti pažeidžiamų grupių patiriamą socialinę ir ekonominę riziką, apima ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų plėtrą, skaitmeninių įgūdžių skatinimą mokyklose, palankių sąlygų neturinčių mokinių ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalyvavimo kokybiškame bendrajame ugdyme didinimą, segregacijos rizikos mokyklose mažinimą ir sveikatos priežiūros reformų rinkinį, pagal kurį investuojant į sveikatos priežiūros sektorių ir naikinant neoficialų privatų atsiskaitymą sveikatos priežiūros sektoriuje siekiama užtikrinti vienodesnes galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat numatytas išsamus priemonių rinkinys, skirtas paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms pagal konkrečius poreikius;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(32)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 3 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(33)vadovaudamasi techninėmis gairėmis, pateiktomis Komisijos pranešime „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ 4 , Vengrija pateikė pagrindimą, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemone nedaroma reikšminga žala jokiam aplinkos tikslui. Prireikus Vengrija pasiūlė įgyvendinti rizikos mažinimo priemones, kad būtų išvengta reikšmingos žalos, kurios turėtų būti numatytos nustatant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes;

(34)ypatingas dėmesys buvo skirtas priemonėms, kurių poveikį aplinkos tikslams reikia atidžiai stebėti. Visų pirma, įgyvendinant priemones, susijusias su vandens tiekimo infrastruktūros statyba ir renovavimu, atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis užtikrinama, kad nebūtų daroma reikšminga žala aplinkai, pirmiausia atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus ir sąlygas, laikantis ES aplinkos teisės aktų, ir užtikrinant, kad būtų išduoti atitinkami vandens ėmimo leidimai ir būtų pasiekta gera paviršinio ir požeminio vandens telkinių, kuriems šios investicijos turės įtakos, ekologinė būklė;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių sprendimo. Priemonėms, kuriomis remiami klimato tikslai, skiriama suma sudaro 48,1 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų, apskaičiuotų pagal to reglamento VI priede pateiktą metodiką. Pagal to reglamento 17 straipsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(36)tikimasi, kad reformos ir investicijos į didesnį atsinaujinančiosios energijos naudojimą, tinklo tobulinimą ir energijos vartojimo efektyvumo priemones padės Vengrijai pasiekti 2030 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir padės pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Tikimasi, kad tai bus pasiekta visų pirma peržiūrint teisinę ir administracinę sistemą, kad būtų skatinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas. Tikimasi, kad panaikinus esamus bendruosius apribojimus sausumos vėjo jėgainėms ir labiausiai vėjuotuose regionuose sukūrus specialiąsias zonas, kad būtų dar labiau palengvintas vėjo turbinų įrengimas, bus sudarytos sąlygos įrengti naujus vėjo jėgainių pajėgumus. Tikimasi, kad leidimų, skirtų atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms, išdavimo procedūrų tobulinimas paskatins naudoti atsinaujinančiąją energiją. Tikimasi, kad prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros prisidės ir didesnis prijungimo prie tinklo procedūrų skaidrumas, nuspėjamumas ir prieinamumas, nustatant tikslą, kad iki 2026 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, kuriuos leidžiama prijungti prie tinklo, pasiektų 10 000 MW. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tokios reformos turėtų būti papildytos investicijomis į perdavimo ir skirstomųjų tinklų bei pažangiųjų tinklų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, plėtrą, taip pat saulės kolektorių ir saugyklų įrengimą. Viešųjų pastatų, ypač švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, ir gyvenamųjų pastatų renovavimas, visų pirma keičiant langus ir modernizuojant gyvenamųjų pastatų šildymą, padės didinti energijos vartojimo efektyvumą;

(37)visapusišku reformų ir investicijų į darnųjį transportą rinkiniu siekiama remti viešąjį keleivių transportą ir prekių gabenimą geležinkeliais. Tikimasi, kad taip bus sustiprinta bendra judumo ekosistema; tai turėtų būti naudinga visai ekonomikai ir turėtų padėti mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

(38)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos reformos ir investicijos į tvarų vandens išteklių valdymą, kuriomis siekiama gerinti vandens tiekimą konkrečiuose regionuose, kuriuose vandens trūksta, visų pirma rekonstruojant esamos vandens išteklių valdymo sistemos elementus ir kuriant naujus vandens tiekimo kelius, sukurti gamtos procesais pagrįsto vandens sulaikymo sprendimus, patobulinti Vengrijos vandens išteklių valdymo stebėsenos sistemą vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir skatinti ūkininkus taikyti tvarią vandens išteklių valdymo praktiką. Tikimasi, kad investicijos, susijusios su vandens išteklių valdymu, padės pagerinti vandens sulaikymą vietovėse, kuriose vandens trūksta, ir požeminio vandens išteklių apsaugą. Atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis užtikrinama, kad būtų įgyvendinti poveikio aplinkai vertinimo rezultatai ir sąlygos laikantis ES aplinkos teisės aktų, taip pat kad būtų išduodami atitinkami vandens ėmimo leidimai ir būtų pasiekta gera paviršinio ir požeminio vandens telkinių, kuriems šios investicijos turės įtakos, ekologinė būklė;

(39)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos tvaraus atliekų tvarkymo reformos ir investicijos, kuriomis, kaip tikimasi, bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos, sukuriant patikimą ir palankią teisinę aplinką, kad būtų skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, ir remiant antrinių žaliavų naudojimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės Vengrijai pasiekti 2025 ir 2030 m. Sąjungos atliekų tvarkymo tikslus;

(40)nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nėra konkrečių priemonių, skirtų biologinei įvairovei, jame yra priemonių, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, o tai gali būti naudinga ir biologinės įvairovės išsaugojimui, nes klimato kaita yra viena iš didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Vengrija atliko sisteminį reikšmingos žalos nedarymo vertinimą, kuris parodė, kad nė viena iš pasiūlytų priemonių nedaro žalos biologinei įvairovei;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(41)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Priemonėms, kuriomis remiami skaitmeniniai tikslai, skiriama suma sudaro 29,8 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų asignavimų, apskaičiuotų pagal to reglamento VII priede pateiktą metodiką;

(42)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos kelios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti visų lygmenų švietimo skaitmeninius įgūdžius, suteikti daug galimybių mokiniams, studentams ir mokytojams dalyvauti skaitmeniniame švietime, taip pat integruoti skaitmeninio švietimo sprendimus į profesinį rengimą ir mokymą bei aukštąjį mokslą. Atsižvelgiant į šiuos tikslus, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas mokytojų skaitmeninis mokymas ir investicijos į mokykloms, mokytojams ir moksleiviams skirtą IRT įrangą, daugiausia dėmesio skiriant nepalankiausioje padėtyje esantiems moksleiviams. Plane taip pat remiamas skaitmeninio mokymosi turinio, skirto profesinėms ir aukštosioms mokykloms, kūrimas;

(43)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama skaitmenizuoti konkrečius sektorius, visų pirma sveikatos, transporto ir energetikos sektorius. Sveikatos priežiūros skaitmenizavimas apima daug įvairių iniciatyvų, pvz., nuotolinės diagnostikos centro įkūrimą, dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos skubios pagalbos tarnyboje diegimą, mobiliųjų sveikatos priežiūros programėlių kūrimą ir pagyvenusiems žmonėms skirtą nuotolinės pacientų stebėsenos sistemą. Tikimasi, kad įdiegus centrinę geležinkelio linijų eismo valdymo sistemą ir bendrą nacionalinę keleivių informavimo ir tarifų sistemą autobusams ir geležinkeliams pagerės viešojo transporto saugumas, kokybė ir patrauklumas. Tikimasi, kad pažangiųjų elektros energijos tinklų plėtra padės geriau susieti papildomus decentralizuotus atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumus su esama sistema, kad tinklai būtų pritaikyti prie būsimų reikalavimų ir būtų galima geriau reguliuoti energijos gamybą;

(44)tikimasi, kad priemonės, kuriomis stiprinami valdžios sektoriaus IRT sprendimai ir paslaugos, taip pat prisidės prie viešojo administravimo modernizavimo ir tobulinimo. Pavyzdžiui, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, susijusios su mokestinių prievolių vykdymo procedūrų skaitmenine transformacija, tolesniu elektroninių viešųjų pirkimų sistemos plėtojimu ir prokuratūros bylų valdymo sistema;

Ilgalaikis poveikis

(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų iš esmės numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas Vengrijai padarys ilgalaikį poveikį (A reitingas);

(46)ilgalaikį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikį lemia įvairios priemonės įvairiuose sektoriuose. Reformos, kuriomis remiama žalioji pertvarka, apima veiksmingesnę administracinę ir teisinę sistemą, skatinančią diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, naują žiedinės ekonomikos politikos sistemą, geresnę vandens išteklių stebėseną ir geresnį informuotumą apie tvarų vandens išteklių valdymą. Be to, tikimasi, kad prie ilgalaikio plano poveikio prisidės viešųjų paslaugų efektyvumo didinimas jas skaitmenizuojant, įskaitant sveikatos priežiūros srityje. Kitos ilgalaikio poveikio priemonės yra susijusios su pažeidžiamiausių grupių integracijos į darbo rinką gerinimu ir palankių sąlygų neturinčių grupių bei mažiausiai išsivysčiusių vietovių švietimo rezultatais ir dalyvavimu švietimo sistemoje. Šias priemones papildo investicijos į skaitmeninius įgūdžius;

(47)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas reikšmingai prisidės prie institucinio atsparumo stiprinimo Vengrijoje. Tikimasi, kad to bus pasiekta stiprinant kovos su korupcija sistemą, didinant teismų nepriklausomumą ir gerinant sprendimų priėmimo proceso kokybę bei skaidrumą. Tikimasi, kad verslo aplinka bus gerinama taikant mokesčių sistemos tobulinimo, reguliavimo nuspėjamumo ir didesnės konkurencijos viešųjų pirkimų srityje priemones. Taip pat tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas prisidės prie Vengrijos pensijų sistemos tvarumo ir patikimo biudžeto valdymo atliekant išlaidų peržiūrą;

(48)ilgalaikį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikį taip pat galima sustiprinti užtikrinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų paramos programų, be kita ko, finansuojamų sanglaudos politikos fondų lėšomis, sąveiką, visų pirma iš esmės sprendžiant giliai įsišaknijusias teritorines problemas ir skatinant darnų vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(49)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(50)ministerijos, atsakingos už Sąjungos paramos įgyvendinimą, valstybės sekretoriaus pavaduotojo biuras, atsakingas už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą (toliau – nacionalinė institucija), yra atsakingas už bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą ir pažangos įgyvendinant tarpines ir siektinas reikšmes stebėseną. Jis taip pat koordinuoja ataskaitų apie tarpinių ir siektinų reikšmių, įskaitant susijusius rodiklius, įgyvendinimą, ir duomenų, pvz., apie galutinius paramos gavėjus, teikimą. Nacionalinė institucija yra atsakinga už mokėjimo prašymų, valdymo deklaracijų ir audito santraukų rengimą. Šioms užduotims vykdyti nacionalinei institucijai yra paskirtos aiškios pareigos ir ji vadovaujasi specialia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo struktūra. Pažanga siekiant tinkamai įgyvendinti tarpines ir siektinas reikšmes bus stebima reguliariai atnaujinant duomenis stebėsenos informacinėje sistemoje, kuri turi būti įdiegta ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, kartu su tinkamomis priemonėmis, užtikrinančiomis stebėsenos informacinės sistemos duomenų savalaikiškumą, patikimumą ir teisingumą. Be to, reikėtų nustatyti konkrečias įvairių priemonių stebėsenos priemones, kad būtų galima iš anksto nustatyti įgyvendinimo riziką ir vėlavimą bei prireikus įsikišti, taip užtikrinant, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės būtų įgyvendinamos laiku;

(51)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra tinkamos jo įgyvendinimo stebėsenai vykdyti. Šios tarpinės ir siektinos reikšmės atitinkamai atspindi bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano užmojų lygį, yra aiškios ir realistiškos. Jos yra deramai parengtos, susietos su aktualiais, priimtinais ir tvirtais rodikliais, kurie turėtų užtikrinti tinkamą įgyvendinimo stebėseną. Tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat svarbios jau baigtoms įgyvendinti priemonėms, kurios atitinka reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Norint pagrįsti mokėjimo prašymą, reikia laikui bėgant patenkinamai pasiekti tarpines ir siektinas reikšmes;

(52)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal Priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 5 ;

Išlaidų įvertinimas

(53)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies (B reitingas) yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(54)Vengrija apskritai pateikė išsamiai suskirstytas atskiras investicijų ir reformų išlaidų sąmatas, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukdama susijusias išlaidas. Išlaidų vertinimas rodo, kad daugumos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytų išlaidų yra pagrįstos ir tikėtinos. Išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančiuose įrodymuose pagrįstai paaiškinti pagrindiniai siūlomų priemonių išlaidas lemiantys veiksniai, nors dėl įvairių priemonių pateiktų įrodymų apimtis ir išsamumas skiriasi. Daugiausia pateikti ankstesni projektai, faktiniai konkursų duomenys arba kiti lyginamieji duomenys apie pagrindinius sąnaudų veiksnius, kuriais remiamasi sudarant išlaidų sąmatas. Kai kuriais atvejais išsami informacija apie metodiką ir prielaidas, naudotas išlaidų sąmatoms sudaryti, yra ribota, o tai trukdo visapusiškai teigiamai įvertinti išlaidų sąmatas. Vengrija taip pat pateikė išsamius daugumos priemonių patvirtinamuosius dokumentus, kuriais grindžiamas išlaidų sąmatų pagrindimas ir įrodymai. Be to, Vengrija pateikė pakankamai informacijos ir užtikrino, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos nėra padengiamos iš kitų esamų ar planuojamų Sąjungos finansavimo šaltinių. Galiausiai visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(55)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos finansus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 6 ;

(56)pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 5 dalies e punktą, siekiant užtikrinti atitiktį to reglamento 22 straipsniui, turėtų būti nustatytos su Sąjungos finansinių interesų apsauga susijusios tarpinės reikšmės, įdiegiant tinkamą kontrolės sistemą. Numatoma, kad patenkinamas šių tarpinių reikšmių įvykdymas užtikrins vidaus kontrolės sistemos tinkamumą pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinės veiksmingos vidaus kontrolės sistemos veikimo sąlygos yra patikima ir veiksminga kovos su korupcija sistema, tvirtos priemonės, kuriomis siekiama veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir kitiems neteisėtiems veiksmams įgyvendinant Sąjungos paramą, juos nustatyti ir ištaisyti, taip pat konkurencinga ir skaidri viešųjų pirkimų sistema ir teismų nepriklausomumas, atitinkamoms reformoms turėtų būti nustatytos tarpinės reikšmės, o Priemonės lėšos turėtų būti išmokamos su sąlyga, kad tos reikšmės bus pasiektos. Atsižvelgiant į tai, kad šios tarpinės reikšmės turėtų būti nustatytos siekiant užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir sukurti tinkamą kontrolės sistemą prieš Komisijai suteikiant leidimą atlikti bet kokį mokėjimą pagal Priemonę, Vengrija visas tarpines reikšmes, susijusias su kontrolės sistema 7 , turėtų pasiekti iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, ir, kol jos nėra pasiektos, jokie mokėjimai pagal Priemonę negali būti atliekami. Šis reikalavimas atitinka taisomąsias priemones, kurias Vengrija pasiūlė vykstant procedūrai pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo 8 6 straipsnį, ir nedaro joms poveikio;

(57)visų pirma patikima ir veiksminga kovos su korupcija sistema yra būtina siekiant užkirsti kelią pažeidimams, pavyzdžiui, sukčiavimui, korupcijai ar interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, taip užtikrinant veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos audito ir kontrolės tvarką. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti atitiktį 22 straipsniui, turėtų būti įgyvendintos tam tikros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Tarp šių priemonių yra profesinio sąžiningumo institucijos įsteigimas, siekiant veiksmingai sustiprinti sukčiavimo, interesų konfliktų ir korupcijos, taip pat kitų neteisėtų veiksmų ir pažeidimų, susijusių su Sąjungos paramos įgyvendinimu, prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ypač daug dėmesio skiriant viešiesiems pirkimams ir turto deklaracijų patikimumo užtikrinimui. Taip pat turėtų būti įsteigta patikima ir veiksminga kovos su korupcija darbo grupė, kurioje dalyvautų daug nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir kuri nagrinėtų esamas kovos su korupcija priemones ir rengtų pasiūlymus, kaip pagerinti korupcijos ir kitų veiksmų, pavyzdžiui, nepotizmo, favoritizmo ar „sukamųjų durų“ reiškinio tarp viešojo ir privačiojo sektorių, nustatymą, tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir sankcijų už juos taikymą. Be to, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis siekiama plėsti turto deklaracijų subjektinę ir materialinę taikymo sritį bei sustiprinti viešojo intereso turto valdymo fondų, vykdančių viešojo intereso veiklą, ir jų įsteigtų ar išlaikomų juridinių asmenų naudojimosi Sąjungos parama priežiūrą ir skaidrumą. Galimybės veiksmingai teismine tvarka peržiūrėti prokuratūros ar tyrimo institucijos sprendimus nenagrinėti pranešimo apie nusikaltimą arba nutraukti baudžiamąją bylą suteikimas taip pat turėtų prisidėti prie kovos su korupcija sistemos stiprinimo, o netiesiogiai – prie prokuratūros pastangų kovoti su korupcija stiprinimo. Taip pat reikėtų didinti viešųjų duomenų, visų pirma susijusių su viešųjų lėšų naudojimu, skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti, nes tai gali padėti stiprinti kovos su korupcija sistemą palengvinant nepriklausomą priežiūrą. Todėl siekiant užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, turėtų būti nustatytos šešios tarpinės reikšmės;

(58)priemonių, skirtų veiksmingai užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai, interesų konfliktams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, juos nustatyti ir ištaisyti įgyvendinant Sąjungos paramą apskritai, stiprinimas yra svarbi išankstinė sąlyga siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito ir kontrolės priemonės būtų veiksmingos, o Sąjungos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įgyvendintos tam tikros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Siekiant sustiprinti interesų konfliktų prevenciją ir kontrolę įgyvendinant Sąjungos paramą, turėtų būti įsteigtas naujas vidaus audito ir profesinio sąžiningumo direktoratas, kuris užtikrintų reguliarią ir veiksmingą interesų konfliktų deklaracijų kontrolę ir tirtų pranešimus apie įtariamus interesų konfliktus. Sugriežtintomis teisinėmis nuostatomis turėtų būti užtikrinta, kad būtų sustiprintas sukčiavimo, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo rizikos valdymas, prevencija, nustatymas ir ištaisymas, kad būtų įdiegtos veiksmingos taisyklės, procedūros ir kontrolės mechanizmai, susiję su interesų konfliktų deklaravimu ir kad svarbiausias pareigas užimantys darbuotojai būtų reguliariai rotuojami ir būtų užtikrinta veiksminga jų priežiūra.  Taip pat turėtų būti parengtos tinkamos gairės, užtikrinančios, kad visos įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant ir kontroliuojant Sąjungos paramą bet kuriuo lygmeniu, žinotų savo užduotis, atsakomybę ir pareigas, susijusias su interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Be to, reikėtų parengti išsamią ir veiksmingą kovos su korupcija ir sukčiavimu strategiją, skirtai bet kokiai Sąjungos paramai, ir ji turėtų būti papildyta išsamiu veiksmų planu. Turėtų būti nustatytos ir tinkamos procedūros, kuriomis būtų užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas rizikos vertinimo ir duomenų gavybos priemonės „Arachne“ ir veiksmingi tolesni veiksmai, susiję su rizika, apie kurią pranešama naudojantis ta sistema. Galiausiai, siekiant geriau nustatyti sukčiavimo atvejus, reikėtų nustatyti teisines priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad OLAF galėtų veiksmingai atlikti tyrimus ir patikrinimus vietoje. Todėl siekiant užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, turėtų būti nustatytos aštuonios tarpinės reikšmės;

(59)siekiant užkirsti kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, korupciją ar interesų konfliktus, būtinas didesnis skaidrumas ir konkurencija viešųjų pirkimų srityje, todėl tai yra išankstinė veiksmingo vidaus kontrolės sistemos veikimo sąlyga. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti įgyvendintos tam tikros ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės. Jos turėtų apimti stebėsenos priemonės, kuri vertintų viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalį, sukūrimą ir veiklos rezultatų vertinimo sistemos, pagal kurią reguliariai būtų vertinamas viešųjų pirkimų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas, taip pat ribotos konkurencijos priežastys tuose sektoriuose, kuriuose konkurencija yra maža, įdiegimą. Taip pat turėtų būti įdiegta paramos schema, kuria labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, ir priemonės, skirtos elektroninei viešųjų pirkimų sistemai plėtoti, siekiant palengvinti nepriklausomą viešųjų pirkimų konkurencijos priežiūrą ir analizę, nes tai yra išankstinė sąlyga, kad būtų veiksmingai įgyvendintas įsipareigojimas mažinti viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalį ir palengvinti viešųjų pirkimų sistemos viešąją priežiūrą. Todėl siekiant užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, turėtų būti nustatytos penkios tarpinės reikšmės. Be šių tarpinių reikšmių, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat turėtų būti įtrauktos paskesnės siektinos reikšmės, kad per plano įgyvendinimo laikotarpį būtų galima stebėti ir užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų, kurių metu pateikiamas vienintelis pasiūlymas, dalies mažinimą;

(60)atsižvelgiant į tai, kad veiksmingas teismų nepriklausomumas yra išankstinė vidaus kontrolės sistemos veikimo sąlyga, turėtų būti nustatytos reformų tarpinės reikšmės, kuriomis siekiama sustiprinti Nacionalinės teismų tarybos santykinį vaidmenį ir įgaliojimus, palyginti su Nacionalinio teismų biuro pirmininko įgaliojimais, sustiprinti Aukščiausiojo Teismo (vengr. Kúria) teisėjų nepriklausomumą, pašalinti kliūtis kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir panaikinti galimybę valdžios institucijoms ginčyti galutinius teismų sprendimus Konstituciniame Teisme. Tikimasi, kad šios reformos padės apsaugoti Sąjungos finansinius interesus. Šis reikalavimas nedaro poveikio Vengrijos pareigai bet kuriuo metu laikytis įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, visų pirma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalį, kaip ją išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kuri yra viena pagrindinių ES acquis sudedamųjų dalių. Todėl siekiant užtikrinti, kad šios priemonės būtų veiksmingai įgyvendintos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo, turėtų būti nustatytos keturios tarpinės reikšmės;

(61)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta vidaus kontrolės sistema grindžiama patikimais procesais ir struktūromis, joje aiškiai nustatyti skirtingų institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant planą, vykdant jo stebėseną, kontrolę ir auditą, vaidmuo ir atsakomybė bei sąveika. Todėl kontrolės ir audito funkcijas bei atsakomybę galima aiškiai atskirti. Nacionalinė institucija yra atsakinga už bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koordinavimą, tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo pažangos stebėseną, įgyvendinančių institucijų, papildomas dotacijas teikiančių įstaigų ir galutinių paramos gavėjų kontrolę, taip pat už mokėjimo prašymų ir susijusių valdymo deklaracijų, grindžiamų patikrintais stebėsenos sistemos duomenimis, rengimą ir pateikimą Komisijai. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano audito institucijos vaidmuo yra paskirtas Europos fondų audito generaliniam direktoratui (EUTAF), kuris turi reikiamų pajėgumų ir administravimo patirties, kad galėtų vykdyti susijusias audito užduotis pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. EUTAF yra atsakingas už sistemos auditą ir pagrindinius įgyvendintų tarpinių ir siektinų reikšmių testus, kuriais remiantis rengiama audito santrauka, Komisijai pateiktina kartu su mokėjimo prašymais. Be to, siekiant užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo auditą, tikimasi, kad EUTAF priims veiksmingą audito strategiją, atitinkančią tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus. Turėtų būti skirta pakankamai išteklių, kad būtų užtikrintas EUTAF nepriklausomumas ir jo gebėjimas veiksmingai ir laiku atlikti savo užduotis. Su tuo susijusios dvi tarpinės reikšmės turėtų būti pasiektos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo;

(62)tikimasi, kad centrinių tarnybų, kurioms pavesta įgyvendinti ir koordinuoti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, t. y. nacionalinės institucijos, administraciniai gebėjimai bus pakankami jų numatytiems vaidmenims ir užduotims atlikti. Nacionalinei institucijai turėtų padėti įgyvendinančios institucijos, kurioms pavesta atlikti tam tikras įgyvendinimo užduotis nacionalinės institucijos vardu, patikrinus, ar jos turi reikiamų išteklių ir kompetencijos toms užduotims veiksmingai ir laiku atlikti. Įgyvendinančios institucijos ir nacionalinė institucija turėtų reguliariai ir sistemingai kontroliuoti galutinius paramos gavėjus. Nacionalinė institucija taip pat turėtų reguliariai prižiūrėti įgyvendinančių institucijų darbą. Be to, nepriklausomai nuo kitų kontrolės institucijų, reguliarią kontrolę, susijusią su interesų konfliktais, turėtų vykdyti naujai įsteigtas vidaus audito ir sąžiningumo direktoratas. Prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą turėtų būti pasiekta tarpinė reikšmė, susijusi su vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatomi visų įstaigų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, vykdant jo įgyvendinimo auditą ir kontrolę, teisiniai įgaliojimai, įsigaliojimu;

(63)siekiant užtikrinti visų reikiamų duomenų apie galutinius paramos gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus rinkimą, saugojimą ir prieinamumą stebėsenos informacijos sistemoje, kuri yra kuriama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslais, turėtų būti įdiegtos atitinkamos procedūros. Įdiegti išsamūs kelių lygmenų kontrolės mechanizmai, kad būtų užtikrintas stebėsenos informacinės sistemos duomenų patikimumas ir teisingumas. Todėl turėtų būti nustatyta tarpinė reikšmė siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo stebėsenos duomenų saugyklos sistemos funkcijos būtų visiškai funkcionalios ir veikiančios, įskaitant bent jau funkcijas, susijusias su duomenų rinkimu ir siektinų bei tarpinių reikšmių įgyvendinimo stebėsena, taip pat su duomenų, reikalaujamų pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą, rinkimu, saugojimu ir prieigos prie jų užtikrinimu. Ši tarpinė reikšmė turėtų būti pasiekta iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo;

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna

(64)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;

(65)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentai sudaro subalansuotą tarpusavyje derančių ir viena kitos poveikį sustiprinančių reformų ir investicijų derinį. Komponentus sudarančių priemonių suderinamumas užtikrinamas investicijas vykdant kartu su atitinkamomis reformomis, taip pat užtikrintas skirtingų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentų suderinamumas. Kelių komponentų priemonėmis siekiama pagerinti švietimo rezultatus, vykdant tikslinius mokiniams, mokytojams ir mokykloms skirtus veiksmus, daugiausia dėmesio skiriant palankių sąlygų neturintiems mokiniams ir skaitmeniniam švietimui. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos energetikos srities priemonės, pagal kurias teikiama parama investicijoms į gyvenamųjų ir viešųjų pastatų, visų pirma švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Skaitmeninė transformacija sistemingai skatinama visame plane, derinant skaitmenizavimo iniciatyvų reformas ir investicijas į IRT įrangą bei įgūdžių ugdymą tokiuose sektoriuose kaip švietimas, sveikatos priežiūra, energetika, transportas ir viešasis administravimas. Daugeliui plane numatytų investicijų įgyvendinti reikia veiksmingų viešųjų pirkimų procedūrų, todėl į planą įtrauktas veiksmingas priemonių rinkinys, skirtas viešųjų pirkimų sistemos konkurencijai, veiksmingumui ir skaidrumui didinti. Tikimasi, kad kai kurios reformos turės kompleksinį poveikį teisės aktų kokybei ir veiksmingumui visose srityse, pavyzdžiui, priemonės, kuriomis siekiama pagerinti sprendimų priėmimo kokybę ir skaidrumą. Pagal komponentus siūlomos priemonės viena kitai neprieštarauja ir nemažina viena kitos veiksmingumo, taip pat nenustatyta jokio komponentų nenuoseklumo ar prieštaravimų; 

Lygybė

(66)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos kelios priemonės lyčių lygybės ir lygių galimybių srities uždaviniams spręsti. Tikimasi, kad didesnis ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas padidins tėvų galimybes vienodomis sąlygomis dalyvauti darbo rinkoje ir prisidės prie jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Tikimasi, kad parama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir mokinių ugdymui sustiprins įtraukųjį švietimą. Tikimasi, kad knyginių kompiuterių tiekimas mokiniams ir mokytojams parengus materialinės padėties tikrinimo strategiją ir modernių vaizdavimo priemonių bei kitų IT įrenginių įrengimas mokyklose, pirmenybę teikiant mokykloms, kuriose mokosi daug palankių sąlygų neturinčių mokinių, pagerins vienodas galimybes įgyti išsilavinimą ir prisidės prie socialinės nelygybės mažinimo. Tikimasi, kad mažų, prastus rezultatus pasiekiančių pagrindinio ugdymo mokyklų klasių integravimas į didesnes mokyklas gretimose vietovėse pagerins galimybes prastai besimokantiems ir palankių sąlygų neturintiems vaikams įgyti kokybišką išsilavinimą. Tikimasi, kad priemonės, skatinančios pradines ir pagrindines mokyklas didinti palankių sąlygų neturinčių mokinių dalį, sumažins segregaciją valstybinėse mokymo įstaigose. Tikimasi, kad investicijos į transporto sektorių, pavyzdžiui, žemagrindžiai autobusai ir atnaujintos traukinių stotys, pagerins prieinamumą neįgaliesiems. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos integruotos intervencinės priemonės, skirtos socialinei įtraukčiai skatinti, daugiausia dėmesio skiriant nepalankioje padėtyje esančių gyvenviečių gyventojams, įskaitant romus. Tikimasi, kad vyresnio amžiaus žmonių priežiūros skaitmenizavimo priemonės padės įgyvendinti 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategiją;

Saugumo įsivertinimas

(67)Vengrijos vertinimu, saugumo įsivertinimas nėra būtinas pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punktą, todėl jis nebuvo pateiktas;

Konsultacijų procesas

(68)2021 m. kovo–balandžio mėn. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projektas buvo paskelbtas pastaboms. Vengrija ne tik pateikė informaciją plačiajai visuomenei, bet ir tiesiogiai kreipėsi į 461 organizaciją, pavyzdžiui, savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, aukštojo mokslo organizacijas, profesines sąjungas, mokslo organizacijas, ragindama jas pateikti nuomonę ir pasiūlymus. Iš jų 88 organizacijos pateikė pastabų su daugiau kaip 1 260 įvairių pasiūlymų. Atsižvelgiant į tam tikras pastabas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas buvo iš dalies pakeistas, pavyzdžiui, siekiant geriau apibrėžti priemonės, kuria remiamos tvarios namų ūkių šildymo sistemos, taikymo sritį. Tačiau kai kurie suinteresuotieji subjektai šį procesą kritikavo tvirtindami, kad išsamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano turinys nebuvo viešai paskelbtas pakankamai anksti, kad jie galėtų pateikti prasmingų pastabų ir kad į jų pastabas nebuvo galima atsižvelgti. Be oficialių konsultacijų, 2021 m. regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis buvo surengtos kelios konferencijos su suinteresuotaisiais subjektais, kurių metu buvo nagrinėjamos įvairios temos. Vengrija naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto versiją paskelbė 2021 m. rugpjūčio mėn., tačiau nuo to laiko nepaskelbė jokios patikslintos versijos ir nedalyvavo papildomose konsultacijose dėl 2022 m. atliktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų; 

(69)siekiant užtikrinti, kad atitinkami subjektai prisiimtų atsakomybę, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimo procesą labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius. Šiuo tikslu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonė parengti strategiją, kuria būtų užtikrintas veiksmingas suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant stebėsenos komiteto, kuriame aktyviai dalyvautų nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos ir kuris atidžiai stebėtų plano įgyvendinimą bei teiktų rekomendacijas nacionalinei institucijai, sukūrimą. Be to, keliose priemonėse nustatyti konkretūs įpareigojimai aiškiai užtikrinti sistemingą socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinimo procese;

Teigiamas įvertinimas

(70)Komisijai teigiamai įvertinus Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(71)Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 2 299 592 927 602 HUF arba, remiantis laikotarpio nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. vidutiniu ECB pagrindiniu EUR ir HUF keitimo kursu, 5 824 260 891 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Vengrijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus Vengrijai teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(72)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Vengrijai apskaičiavimas buvo atnaujintas 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Vengrijai turėtų būti pateikta suma, neviršijanti to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto didžiausio finansinio įnašo, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., ir suma, neviršijanti atnaujinto didžiausio finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

(73)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu 9 . Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Vengrija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(74)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Priemonę, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Vengrijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 5 811 147 717 EUR finansinį įnašą 10 . Dėl pateikiamos 4 639 429 967 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl papildomai pateikiamos 1 171 717 750 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Vengrijai pateikia dalimis pagal priedą. Komisija paramos dalis gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Vengrija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, Vengrija tarpines ir siektinas reikšmes turi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Vengrijai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(2)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(3)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(4)    OL C 58, 2021 2 18, p. 1.

(5)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(6)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 4333 I, 2020 12 22, p. 1).

(7)    Taip yra 160, 166, 169, 171, 174, 175, 195, 197, 198, 200, 201, 213, 214, 215, 216, 217, 218, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 225, 226, 227 ir 228 tarpinių reikšmių atveju.

(8)    Kaip apibrėžta priede, pridedame prie aiškinamojo memorandumo, pridedamo prie Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti nuo teisinės valstybės principų pažeidimų Vengrijoje (COM(2022) 485 final).

(9)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(10)    Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Vengrijos proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 11 30

COM(2022) 686 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2022) 686 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS. DEMOGRAFIJA IR VIEŠASIS ŠVIETIMAS

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami uždaviniai, susiję su įtraukiomis galimybėmis gauti kokybišką mokyklinį išsilavinimą, pažeidžiamų grupių integracija į darbo rinką ir platesniais demografiniais pokyčiais, su kuriais susiduria Vengrijos ekonomika, viešieji finansai ir visuomenė.

Pagrindiniai komponento tikslai:

·gerinti galimybes gauti kokybišką mokyklinį ugdymą suteikiant moksleiviams ir mokytojams įrangą, būtiną norint dalyvauti moderniame skaitmeniniame švietime, ir ugdant jų skaitmeninius įgūdžius;

·didinti palankių sąlygų neturinčių mokinių ir specialiųjų ugdymo poreikių turinčių studentų dalyvavimą kokybiško bendrojo švietimo sistemoje;

·mažinti segregacijos riziką mokyklose;

·didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir stiprinti mokytojų ir mokyklų vadovų įgūdžius;

·gerinti galimybes gauti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, siekiant sumažinti socialinę nelygybę ir palengvinti pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką; taip pat

·skatinti vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir pensijų sistemos adekvatumą.

Šis komponentas apima priemones, atspindinčias Europos socialinių teisių ramsčio principus, susijusius su švietimu, mokymu ir mokymusi visą gyvenimą, lyčių lygybe ir vaikų priežiūra bei parama vaikams. Pagal šį komponentą taip pat remiamas perėjimas prie skaitmeninių technologijų didinant viešojo švietimo skaitmeninius pajėgumus ir gerinant mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Dėmesys segregacijos mažinimui mokyklose prisideda prie socialinės sanglaudos. Šiuo komponentu taip pat prisidedama prie žaliosios pertvarkos, nes planuojamiems infrastruktūros pokyčiams turi būti taikomi aukšti energijos vartojimo efektyvumo standartai.

Šis komponentas atitinka Vengrijos viešojo švietimo strategiją, parengtą 2021–2030 m. laikotarpiui, Vengrijos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, 2030 m. nacionalinę energetikos strategiją ir Nacionalinę švarios plėtros strategiją.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio tęsti pažeidžiamiausių grupių integraciją į darbo rinką, visų pirma keliant kvalifikaciją ir gerinant švietimo rezultatus, taip pat didinti palankių sąlygų neturinčių grupių, visų pirma romų, dalyvavimą kokybiško bendrojo švietimo sistemoje (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija), užtikrinti galimybę visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir kokybišku švietimu (2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija) ir sutelkti investicijas į mokyklų žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir skaitmeninę infrastruktūrą (2019 m. šaliai skirta 3 specialioji rekomendacija). Ji taip pat padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją didinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą, kartu išsaugant adekvatumą, visų pirma sprendžiant pajamų nelygybės problemą (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.R1. Konkurencingo viešojo švietimo plėtojimas naudojant XXI a. technologijas

Reformos tikslas – remti skaitmeninę viešojo švietimo transformaciją didinant mokytojų ir mokinių skaitmeninių prietaisų ir priemonių prieinamumą ir naudojimą, taip sudarant palankesnes sąlygas sistemingai integruoti skaitmeninius mokymo ir mokymosi metodus į švietimo procesą. Reforma taip pat siekiama prisidėti prie įtraukaus švietimo rezultatų gerinimo, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir apskritai užtikrinti konkurencingos darbo jėgos prieinamumą ateityje.

Pagal šią priemonę mokytojams, moksleiviams ir mokykloms suteikiama galimybė naudotis moderniais skaitmeniniais prietaisais. Skaitmeniniai knyginiai kompiuteriai (standartiniai ir „du viename“ tipo) perkami ir pristatomi valstybinėms švietimo įstaigoms 2021–2022, 2022–2023, 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais, kad jais galėtų naudotis 5 ir 9 klasių mokiniai, o mokyklos – savo IT klasėms kurti. Iki ketverių metų programos pabaigos pagal šią priemonę iš viso įsigyjama ir pristatoma ne mažiau kaip 579 000 skaitmeninių knyginių kompiuterių, iš kurių bent 55 000 turi būti skirta mokytojams, o ne mažiau kaip 10 000 – mokykloms, kad jos kurtų savo IT klases. Mokiniai turi gebėti saugoti knyginius kompiuterius, kol baigs mokyklinį ugdymą, o vėliau perduoti juos naujoms kohortoms.

Platinant skaitmeninius knyginius kompiuterius pirmenybė teikiama palankių sąlygų neturintiems mokiniams ir mokytojams mokyklose, kuriose palankių sąlygų neturinčių mokinių dalis yra didesnė nei vidutinė. Parengiama ir skelbiama skaitmeninių knyginių kompiuterių paskirstymo mokiniams materialinės padėties tikrinimo strategija. Strategijoje, be kita ko, nurodoma, kad nepalankioje padėtyje esantys ir skaitmeninio knyginio kompiuterio neturintys mokiniai turi didžiausią prioritetą gauti tokį prietaisą. Nepalankioje padėtyje esantys mokiniai apibrėžti Vaiko apsaugos akto (XXXI/1997) 1 dalies 67/A dalyje.

Be to, ne mažiau kaip 3 100 mokyklų turi būti įrengtos interaktyvios rodymo priemonės ir prietaisai, skirti ugdyti mokinių kūrybiškumą ir gebėjimą spręsti problemas, taip pat algoritminės ir programavimo kompetencijos, pvz., robotai, bepiločiai orlaiviai ir specialūs kompiuteriai. Skleisdamos tuos, kurie remia informacinių ir ryšių technologijų (IRT) prietaisus, pirmenybė teikiama mokykloms, veikiančioms nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, ir mokykloms, kuriose yra daug mokinių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų. Mokytojams rengiami tiksliniai mokymai, kaip naudotis skaitmeniniais prietaisais, ir jiems suteikiama prieiga prie IT pagalbos tarnybos.

Įgyvendinus reformą ne mažiau kaip 45 proc. mokytojų naudosis informacinėmis ir ryšių technologijomis bent 40 proc. jų klasių (palyginti su 33 proc. mokytojų 2019 m.).

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.I1. Gerinti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą vidurinėse mokyklose

Priemonės tikslas – pagerinti mokinių galimybes gauti kokybišką išsilavinimą pagrindinėse mokyklose ir spręsti problemas, susijusias su mokytojų trūkumu mažose gyvenvietėse.

Priemonė įgyvendinama palaipsniui. Pirmiausia turi būti atliktas visos šalies mokyklų tinklo žemėlapis, siekiant nustatyti ir atrinkti mokyklas, kurios galėtų įgyvendinti prastų rezultatų turinčių pagrindinių klasių integraciją į didesnes mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse. Planas grindžiamas įrodymais ir poreikių įvertinimu ir atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais (visų pirma mokiniais ir jų tėvais, mokytojais, mokyklų darbuotojais, bendruomenėmis ir vietos valdžios institucijomis). Taip bandomuoju etapu bus atrinktos bent 5–10 valstybinių pagrindinių vidurinių mokyklų, kurios būtų integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas. Žemėlapyje įvertinamas mokyklų integracijos poveikis mokinių sudėčiai, segregacijos rizika, mokytojų ir darbuotojų skaičius, mokyklos veiklos rezultatai, mokymosi rezultatai, baigimo rodikliai, mokinių, kuriems kyla didelė mokyklos nebaigimo rizika, dalis, mokyklų vieta, mokyklų profiliai ir numatomi būsimi poreikiai, susiję su demografiniais pokyčiais. Kiek tai susiję su priimančiosiomis mokyklomis, be kitų kriterijų, atsižvelgiama į pastato ir jo infrastruktūros fizines savybes. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip įlaipinimo mokyklos naujiems mokiniams.

Antruoju etapu bandomuoju etapu bent penkiose valstybinėse mokyklose, esančiose didesnėse kaimyninėse gyvenvietėse, integruojamos vidurinės mokyklos. Atrinktos priimančiosios mokyklos integruoja mažų mokyklų vidurines mokyklas, kuriose kokybiškas švietimas negali būti veiksmingai užtikrintas. Priimančiose mokyklose mokytojų ir darbuotojų skaičius turi būti pakankamas, kad būtų galima priimti naujus moksleivius, o mokytojai ir darbuotojai mokomi įtraukios pedagogikos būdu. Tinkamai atsižvelgiama į su priemone susijusius važinėjimo į darbą ir būsto poreikius. Integracijos procesas neturi lemti didesnės segregacijos priimančiose mokyklose. Priimančiosios mokyklos negali veikti kaip įlaipinimo mokyklos naujiems mokiniams.

Paskutiniame etape bandomojo institucinio reorganizavimo rezultatai ir atitinkamos rekomendacijos bei įgyvendinimo gairės įtraukiami į viešai prieinamą ataskaitą. Remiantis ataskaita ir kartografavimu, papildomos pagrindinio ugdymo klasės bent 30 mokyklų turi būti veiksmingai integruotos į didesnes priimančiąsias mokyklas kaimyninėse gyvenvietėse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

C1.I2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių studentų švietimo rėmimas

Šios investicijos tikslas – pagerinti specializuotų paslaugų, teikiamų mokykloms, į kurias įtraukiami specialiųjų ugdymo poreikių turintys mokiniai, ilgalaikės priežiūros asmenys ir vaikai, kuriems reikalingos specializuotos pedagoginės paslaugos, kokybę. Todėl tikimasi, kad šių investicijų įgyvendinimas padės pagerinti studentų mokymosi rezultatus, sumažinti mokyklos nebaigimo riziką ir padėti studentams klestėti suaugusiųjų gyvenime ir dirbti darbo rinkoje. 

Investuojama į mokyklas, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, ilgalaikės priežiūros įstaigas ir vaikus, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų sau arba jų paramos tinklui, įskaitant tėvus, mokytojus ir pedagogus. Remiantis individualiais mokyklų plėtros planais parengiamas ir skelbiamas įrangos, paslaugų ir specialiojo ugdymo mokytojų poreikių planas. Remiantis šiuo žemėlapiu, investicijomis turi būti teikiamos specializuotos švietimo paslaugos, įskaitant paramą ankstyvajam tobulėjimui, ekspertų komitetus diagnostiką, švietimo konsultavimą ir profesinį orientavimą, fizinį lavinimą, kalbos terapiją, laidžiojo švietimo paslaugas, vaikų darželių psichologiją ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų priežiūrą. Atsižvelgiant į atitinkamų mokyklų padėtį, parama taip pat apima: patobulintos paslaugos tiek mokytojams ir (arba) darbuotojams, tiek mokiniams, visų pirma sustiprinta judumo parama, įrangos nuoma, mokyklinio transporto paslaugos, mokymas, dalijimosi žiniomis ir visuomenės priėmimo programos ir ii) fizinės ir IRT prieinamumo įrangos, kūrimo priemonių, specialios medicininės ir techninės įrangos, bendrųjų ir pritaikytų elektrinių transporto priemonių paslaugoms teikti pirkimas.

Pagal šią priemonę ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų ugdymo įstaigų (mokyklų, kuriose mokosi specialiųjų ugdymo poreikių turintys studentai, ilgalaikės priežiūros įstaigų ir vaikų, kuriems reikalingos specializuotos pedagoginės paslaugos), veikiančių 2025–2026 mokslo metais, turi būti suteikta parama specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių, ilgalaikės priežiūros įstaigų ir vaikų, kuriems reikia specializuotų pedagoginių paslaugų, švietimui. Todėl ne mažiau kaip 45000 mokinių galės naudotis geresnėmis specializuotų paslaugų kokybe. Be to, ne mažiau kaip 5 000 specialiojo ugdymo mokytojų turi dalyvauti specialiuose mokymuose apie gebėjimų ugdymą ir profesionalų diagnostikos procedūrų ir priemonių, reikalingų dirbti su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais mokiniais, ilgalaikės priežiūros mokiniais ir vaikais, kuriems reikalingos specializuotos pedagoginės paslaugos, naudojimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugsėjo 30 d.

C1.R2. Segregacijos rizikos mažinimas mokyklose

Reformos tikslas – remti vienodas galimybes gauti aukštos kokybės mokyklinį išsilavinimą ir mažinti segregaciją mokyklose.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais mažinama valstybės parama pradinėms ir pagrindinėms vidurinėms mokykloms (1–8 klasės), kuriose yra mažai palankių sąlygų neturinčių moksleivių, priėmimas. Pagal naująjį teisės aktą valstybės parama pradinėms ir pagrindinėms vidurinėms mokykloms (tiek valstybinėms mokykloms, tiek nevalstybinėms mokykloms, gaunančioms valstybės finansavimą), veikiančioms gyvenvietėse, kuriose yra kelios mokyklos, sumažinama 10 proc., jei palankių sąlygų neturinčių mokinių dalis tose mokyklose yra mažesnė nei vidutinė dalis gyvenvietėje, kurioje yra mokykla, i) daugiau kaip 20 procentinių punktų 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradžioje ir ii) 15 procentinių punktų 2025–2026 m. ir vėlesnių mokslo metų pradžioje. Teisės aktų nuostatos taikomos nuo 2023–2024 mokslo metų, o valstybės paramos sumažinimas taikomas visus kalendorinius metus.

Paskelbiama ataskaita, kurioje nurodoma, kad buvo taikomi nauji teisės aktai, kuriais numatoma sumažinti valstybės paramą pradinėms ir pagrindinėms vidurinėms mokykloms, kuriose yra mažai palankių sąlygų neturinčių mokinių. Ataskaitoje pateikiami pradiniai įgyvendinimo rezultatai atitinkamose mokyklose 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metais ir 2025–2026 mokslo metų pradžioje, taip pat poveikis palankių sąlygų neturinčių mokinių pasiskirstymui gyvenvietėse, kuriose yra tos mokyklos (įskaitant aplinkines gyvenvietes). Į ataskaitą gali būti įtrauktos rekomendacijos, kaip patobulinti teisinę sistemą ir padidinti jos veiksmingumą mažinant segregacijos riziką pradinėse ir pagrindinėse mokyklose.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.R3. Mokytojo profesijos patrauklumo didinimas

Reformos tikslas – padidinti mokytojo profesijos patrauklumą ir sumažinti mokytojų trūkumą, taip prisidedant prie aukštos kokybės mokyklinio ugdymo visiems.

Priemonė apima teisės aktų, pagal kuriuos aukštąjį išsilavinimą turinčių valstybinės švietimo sistemos mokytojų (išskyrus profesinio rengimo srities mokytojus) vidutinis darbo užmokestis 2025 m. palaipsniui pasiektų bent 80 proc. vidutinio tretinio mokslo absolventų darbo užmokesčio ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų išlaikytas bent 80 proc. vidutinio tretinį išsilavinimą įgijusių asmenų darbo užmokesčio, priėmimas.

Į naujus teisės aktus taip pat įtraukiamos nuostatos, pagal kurias mokytojų, dirbančių mokyklose, kuriose yra bent 10 proc. nepalankioje padėtyje esančių mokinių (ir nustatant specialius pedagoginius įtraukaus švietimo metodus savo pedagoginėse programose) arba nepalankioje padėtyje esančiose gyvenvietėse, darbo užmokestis nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bent iki 2030 m. gruodžio 31 d. yra bent 12,5 proc. didesnis, palyginti su kitų tokią pačią kvalifikaciją ir patirtį turinčių mokytojų darbo užmokesčiu. Be to, pradinio lygio mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas 2025 m. turi būti 10 procentinių punktų didesnis nei vidutinis visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokesčio padidėjimas tais metais, o jų metinis darbo užmokesčio didinimas turi būti bent jau toks pat kaip vidutinis metinis visų valstybinės švietimo sistemos mokytojų darbo užmokesčio padidinimas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d.

Dėl teisės akto projekto, kuriame įtvirtintas minėtas požiūris į mokytojų darbo užmokesčio didinimą, turi būti vedamas prasmingas socialinis dialogas su didžiausiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis.

Reformos įgyvendinimas finansuojamas tik iš nacionalinio biudžeto ir ES fondų (ESF+). Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtrauktos jokios su šia priemone susijusios išlaidos.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.I3. Mokytojų rengimas ir institucijų vadovų vadovavimo įgūdžių gerinimas

Priemonės tikslas yra dvejopas: didinti mokytojų pasiūlą tose srityse, kurios yra labai paklausios, ir gerinti valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų vadovavimo įgūdžius.

Pagal šią priemonę 5 000 mokytojų vidurinėse ir vidurinėse mokyklose dalyvauja mokymuose, kad įgytų papildomą specializaciją ir pažymėjimus, kad galėtų mokyti labai paklausių studijų sričių (visų pirma fizikos, chemijos, matematikos ir skaitmeninio švietimo). Mokymai organizuojami kaip dviejų ir keturių semestrų aukštojo mokslo kursai. Be to, apie 3 000 valstybinių švietimo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų dalyvauja specializuotuose mokymo kursuose, susijusiuose su švietimo įstaigų valdymu. Mokytojai ir jų darbdaviai sudaro mokymo sutartį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C1.I4. Naujų lopšelių vietų kūrimas

Investicijų tikslas – padidinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą sukuriant naujas vaikų lopšelių vietas. Tikimasi, kad ši priemonė padės didinti tėvų, ypač moterų, užimtumo lygį ir taip prisidės prie lyčių lygybės ir socialinės įtraukties. Priemonė grindžiama neseniai atliktu tyrimu, iš kurio matyti, kad be esamų ir šiuo metu rengiamų lopšelių reikia dar 12 000 vietų.

Pagal šią priemonę visiškai naujuose pastatuose arba plečiant esamus pastatus visoje Vengrijoje turi būti įrengtos ne mažiau kaip 3593 naujos lopšelio vietos. Investicijos taip pat apima pagalbinę įrangą ir infrastruktūrą, pavyzdžiui, klasės įrangą, baldus, žaidimų aikšteles ir dviračių stovėjimo aikšteles. Statant naujus pastatus pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimą. Dėl investicijų į naujas vietas turi būti užsiregistravę ne mažiau kaip 3593 vaikai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d. 

C1.R4. Pensijų sistemos tvarumo didinimas

Reformos tikslas – skatinti Vengrijos pensijų sistemos vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir prisidėti prie darbingo amžiaus ilginimo, kartu didinant mažesnes pajamas gaunantiems pensininkams mokamų pensijų adekvatumą. Tiek, kiek būtina, reforma įdiegiami automatiniai pusiausvyros mechanizmai pensijų sistemoje ir kiti parametrų pakeitimai.

Reformą sudaro:

a.Nepriklausomų tarptautinių ekspertų ataskaitos dėl politikos galimybių Vengrijos pensijų sistemos ilgalaikio tvarumo problemoms spręsti paskelbimas. Ataskaitoje pateikiama pensijų sistemos ir jos finansinio tvarumo analizė ir pateikiami konkretūs politikos pasiūlymai, kaip užtikrinti pensijų sistemos vidutinės trukmės ir ilgalaikį fiskalinį tvarumą taikant tinkamas pajamų priemones ir automatinius balansavimo mechanizmus, taip pat apribojant prognozuojamų pensijų išlaidų, išreikštų BVP procentine dalimi, padidėjimą iki 2070 m., palyginti su naujausiomis visuomenės senėjimo ataskaitos projekcijomis, kartu išsaugant adekvatumą, visų pirma sprendžiant pajamų nelygybės problemą. 

b.Vyriausybės parengtas politinis pasiūlymas iš dalies keisti pensijų sistemą. Rengiant politikos pasiūlymą konsultuojamasi su socialiniais ir ekonominiais partneriais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, jis pristatomas ir aptariamas Ekonominės politikos komiteto senėjimo darbo grupėje ir pateikiamas viešoms konsultacijoms.

c.Vyriausybė parengia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl pensijų sistemos pakeitimo, prie kurio pridedamas išsamus poveikio vertinimas. Poveikio vertinime parodoma, kaip pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto užtikrinamas ilgalaikis fiskalinis pensijų sistemos tvarumas taikant tinkamas priemones ir galimus automatinio balansavimo mechanizmus ir apribojant prognozuojamų pensijų išlaidų, išreikštų BVP procentine dalimi, padidėjimą iki 2070 m., palyginti su naujausiomis visuomenės senėjimo ataskaitos projekcijomis. Poveikio vertinimas grindžiamas naujausioje ataskaitoje dėl senėjimo pateiktomis bendromis makroekonominėmis ir demografinėmis prognozėmis.

d.Įsigaliojus teisės aktui, kuriuo iš dalies keičiama pensijų sistema, remiantis vyriausybės pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. kovo 31 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. 2 KOMPONENTAS. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS, KONKURENCINGA DARBO JĖGA

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu prisidedama prie profesinio ir aukštojo mokslo sistemų modernizavimo. Ja sprendžiamos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos problemos, įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo renovacijos ir skaitmeninės įrangos sprendimus pastatuose aukštojo ir profesinio mokymo įstaigose. Pagal šį komponentą taip pat sprendžiamos problemos, susijusios su įgūdžių ugdymu ir mokslinių tyrimų bei inovacijų lygiu, skatinant verslo ir akademinės bendruomenės mokslinių tyrimų projektus. Šio komponento priemonės yra svarbios ekonomikos atsigavimui ir atsparumo krizėms didinimui ateityje.

Pagrindinis šio komponento tikslas – stiprinti darbo jėgą ir susijusias mokymo įstaigas atsižvelgiant į dabartines ir galimas naujas krizes ir gerinti Vengrijos socialinę ir ekonominę aplinką. Šiuo tikslu komponentu siekiama i) sukurti konkurencingą aukštojo mokslo sistemą; ii) prisidėti prie kvalifikuotų darbuotojų prieinamumo didinimo; ir iii) remti mokslo, inovacijų ir mokymo ekosistemą.

Pagal šį komponentą padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų ir reformų mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių srityse skatinimo (2022 m. šaliai skirta 5 rekomendacija); investicijų sutelkimas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir į mokyklų skaitmeninę infrastruktūrą (2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija); ir dėl su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimo į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C2.R1. Aukštojo mokslo kursų modernizavimas

Reformos tikslas – modernizuoti aukštąjį mokslą į mokymo reikalavimus įtraukiant labiau į praktiką orientuotus elementus. Joje daugiausia dėmesio skiriama mokymo ir infrastruktūros bendradarbiavimo su profesinio mokymo ir inovacijų institucijomis tam tikrose srityse užmezgimui ir aukštojo mokslo kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemos stiprinimui, atsižvelgiant į darbo rinkos reikalavimus.

Įgyvendinant šią priemonę peržiūrimi ir keičiami keli reglamentai, be kita ko, dėl intelektinės nuosavybės valdymo ir dėl egzaminavimo centrų veiklos taisyklių Profesinio mokymo akte, dėl egzaminavimo centrų atliekamų egzaminavimo užduočių nustatymo, dėl dirbančių mokytojų mokymo ir dėl skaitmeninio (e. mokymosi, nuotolinio mokymosi, mišriojo tipo) mokymo, apimančio suaugusiųjų mokymą ir suaugusiųjų švietimą. Modernizuojant studijų sritis ir peržiūrint teisės aktus atsižvelgiama į darbo rinkos poreikius, susijusius su žaliaisiais ir skaitmeniniais įgūdžiais. Reforma padės modernizuoti 15 aukštojo mokslo studijų sričių, pavyzdžiui, teisės ir viešojo administravimo, ekonomikos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, meno ir gamtos mokslų. Reforma grindžiama ataskaita, kurioje nurodomi reglamentai, kurie būtų peržiūrimi aukštojo mokslo studijų srityse. Tokią ataskaitą kartu rengia Vengrijos akreditavimo komitetas, Vengrijos rektorių konferencija ir Švietimo institucija, prireikus įtraukiant aukštojo mokslo institucijas. Vykdant reformą modernizuotos mokymo struktūros ypatumai išplatinami suinteresuotiesiems subjektams ir tikslinėms grupėms.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C2.I1. Institucinės inovacijos ir sustiprinta veikla aukštojo mokslo srityje

Investicijų tikslas – plėtoti nuotolinio mokymosi turinį, mokymo valdymo sistemą ir suaugusiųjų mokymo kursus aukštojo mokslo įstaigose, kuriose išduodami mikrokredencialų pažymėjimai. Mikrokredencialas yra mokymosi rezultatų, kuriuos besimokantis asmuo įgijo po trumpos mokymosi patirties ir kurie buvo įvertinti pagal skaidrius standartus, įrodymas. Įrodymas pateikiamas patvirtintame dokumente, kuriame nurodomas turėtojo vardas, pavardė, pasiekti mokymosi rezultatai, vertinimo metodas, skiriančioji įstaiga ir, jei taikoma, kvalifikacijų sandaros lygis ir gauti kreditai. Mikrokredencialai priklauso besimokančiam asmeniui, gali būti dalijami, nešiojami, gali būti sujungiami į didesnius kredencialus ar kvalifikacijas ir suteikia Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) kreditus. Jie grindžiami kokybės užtikrinimu pagal sutartus standartus.

Pagal šią priemonę rengiama 19 mikrokredencialų kursų, kurie pradedami naudoti aukštojo mokslo įstaigose. Rengiant naujus mikrokredencialus atsižvelgiama į ekonomikos poreikius. Mikrokredencialai rengiami laikantis apibrėžties ir Europos standartinių elementų mikrokredencialams apibūdinti, kaip nustatyta 2022 m. gegužės 25 d. Tarybos rekomendacijoje dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui užtikrinti. Dėl investicijų vis daugiau studentų ir (arba) asmenų gauna mikrokredencialus ir dalyvauja aukštojo mokslo įstaigų rengiamose skaitmeninių įgūdžių ugdymo programose. Ne mažiau kaip 600 asmenų, dalyvaujančių suaugusiųjų mokymo veikloje atitinkamose aukštojo mokslo įstaigose, įgyja kreditus turinčius mikrokredencialus su ECTS kreditais. Be to, parengiamas bent 1800 skaitmeninio mokymosi turinio, įskaitant mokymo medžiagą, scenarijus, tinklalaides, ekrano įrašus, vaizdo įrašus, viktorinas, informacinę medžiagą, kompiuterinį turinį, internetinį turinį, skaitmeninius žaidimus ir t. t. Ne mažiau kaip 34000 dalyvaujančių aukštojo mokslo įstaigų studentų ir darbuotojų (įskaitant mokytojus) dalyvauja skaitmeninių įgūdžių, gebėjimų ir žinių ugdymo programose pagal šią priemonę. Konkrečiai, rengiant mokytojus daugiausia dėmesio skiriama įgūdžiams, susijusiems su skaitmeninių priemonių naudojimu mokymui ir skaitmeninio mokymosi turinio plėtojimui.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C2.I2. Aukštojo mokslo įstaigų infrastruktūros modernizavimas ir skaitmeninimas

Investicijų tikslas – didinti aukštojo mokslo įstaigų patrauklumą ir remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką modernizuojant infrastruktūrą, skaitmeninimą ir gebėjimų stiprinimo veiklą.

Investicijas sudaro:

i) atnaujinti aukštojo mokslo įstaigų energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sutaupoma vidutiniškai bent 30 proc. pirminės energijos.

ii) naujų pastatų, skirtų aukštojo mokslo įstaigoms, kurių pirminės energijos poreikis turi būti bent 20 proc. mažesnis už energijos beveik nevartojančių pastatų poreikį, statyba.

iii) skaitmeninės įrangos, pavyzdžiui, interaktyvių lentų arba didelių jutiklinių ekranų, nešiojamųjų kompiuterių, skaitmeninių knyginių kompiuterių, asmeninių kompiuterių, daugialypės terpės studijų, daugialypės terpės ir (arba) interaktyvių prietaisų, kuriais remiama skaitmeninė mokymo, mokymosi ir (arba) mokymosi valdymo sistema, IRT priemonių, būtinų e. mokymosi medžiagai kurti/struktūrizuotam turinio rinkimui, laikymui, klasifikavimui ir prieinamumui, pirkimui ir įdiegimui, laikantis ES FAIR (įmanomų surasti, prieinamų, sąveikių ir pakartotinai panaudojamų) direktyva, švietimo, ryšių ir bendradarbiavimo sistemoms transliuoti naudojamos sistemos, kuriomis remiamas skaitmeninis švietimas, multimedijos saugojimo sistema, internetinis katalogas, kuriuo užtikrinamas skaitmeninio turinio paieškos ir prieinamumo užtikrinimas, švietimo programinės įrangos licencijos, uždaros sistemos nuotolinio mokymosi mokymo valdymo sistema ir susijusios mokymo programų redagavimo sistemos licencijos, debesijos paslaugų sistemos.

iv) gebėjimų stiprinimo veikla, įskaitant mokymo, konferencijų ir įgūdžių ugdymo veiklos organizavimą; praktinių seminarų ir laboratorijų aprūpinimas mokymosi tikslais; pagrindinės infrastruktūros, įgūdžių laboratorijų, kalbų kursų ir kompetencijos mokymo, grindžiamo universitetų poreikiais, plėtojimas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C2.I3. Profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninių mokymo programų rengimas

Investicijų tikslas – prisidėti prie kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumo teikiant skaitmeninį švietimą visiems profesinio rengimo ir mokymo besimokantiems studentams.

Dėl investicijų parengiama bent 75 skaitmeninė mokymosi medžiaga, skirta su konkrečiomis profesijomis susijusiam profesiniam rengimui ir mokymui, ir ne mažiau kaip 13000 profesinio rengimo ir mokymo studentų (individualių naudotojų) arba atitinkamų profesijų suaugusiųjų švietimo lankančių studentų turi turėti prieigą prie šios skaitmeninės mokymosi medžiagos. Skaitmeninė mokomoji medžiaga rengiama sektoriuose, kurių Kultūros ir inovacijų ministerija nekontroliuoja, kaip nustatyta Vyriausybės dekreto Nr. 12/2020 45 straipsnio 1 dalyje. (II. 7.).

Investicijos vykdomos skelbiant kvietimą teikti pasiūlymus dėl skaitmeninių mokymo programų rengimo projektų, kurį skelbia Nacionalinis profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų mokymosi biuras.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

C2.I4. XXI a. profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūra

Investicijų tikslas – skatinti energijos vartojimo efektyvumą, gerinti bendrą infrastruktūrą ir gerinti profesinio mokymo centrų skaitmeninimą. Pagerinus profesinių mokyklų statybą ir skaitmeninę infrastruktūrą taip pat bus sukurta geresnė mokymosi aplinka mokiniams, kuri turėtų būti naudinga jų mokymosi rezultatams.

Investicijos apima energijos vartojimo efektyvumo renovaciją ir IRT įrangos pirkimą bent 16 atrinktų profesinio rengimo ir mokymo centrų. Ji taip pat apima kitus šių centrų infrastruktūros patobulinimus, pavyzdžiui, dirbtuvių aprūpinimą, mokymo patalpų renovaciją ir mokymosi medžiagos, įrankių ir baldų pirkimą. Centrai atrenkami remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, įskaitant darbo rinkos paklausą konkrečioje ekonominėje zonoje, infrastruktūros statusą ir profesinio mokymo centrų turtą, tai, ar centrai yra nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose, nepalankioje padėtyje esančių studentų dalį ir sąsajas su ankstesnėmis programomis bei jų derėjimą su jomis. Renovacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti programa turi padėti sutaupyti vidutiniškai bent 30 proc. pirminės energijos arba bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

C2.I5. Centrinio egzaminavimo centro plėtra

Investicijos tikslas – įsteigti centrinį egzaminavimo centrą Budapešte, kad būtų sudarytos sąlygos aukštos kokybės profesiniams egzaminams, susijusiems su tam tikromis profesijomis, kurių atveju egzaminavimo centrų tinklas neužtikrina tinkamos teritorinės aprėpties regionų lygmeniu.

Šias investicijas sudaro centrinio egzaminavimo centro, per kurį organizuojami bent 30 profesijų ir profesinių kvalifikacijų egzaminai, užbaigimas. Priemonė apima Centro pastato renovaciją, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kitą pastatų renovaciją, klasių, egzaminavimo patalpų, dirbtuvių ir aptarnavimo patalpų pertvarkymą ir įrengimą.

Vykdant energijos vartojimo efektyvumo renovaciją turi būti sutaupoma vidutiniškai bent 30 proc. pirminės energijos arba bent 30 proc. sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Egzaminavimo centras kuriamas kaip atskira nuo profesinio rengimo ir mokymo centrų egzamino vieta.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

C2.I6. Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijų steigimas

Investicijų tikslas – sukurti papildomas nacionalines mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros laboratorijas, kad šalyje būtų sustiprinta inovacijų ekosistema. Šios nacionalinės laboratorijos yra oficialiai įteisinti mokslinių tyrimų konsorciumai, įskaitant universitetus, mokslinių tyrimų institutus ir kitus viešuosius subjektus (pavyzdžiui, Nacionalinę maisto grandinės saugos tarnybą ir Vengrijos meteorologijos tarnybą), kurie turi būti įsteigti siekiant atlikti tyrimus ir skelbti tyrimus atitinkamose mokslinių tyrimų srityse.

Priemonę sudaro nacionalinių laboratorijų steigimas, įskaitant mokslinių tyrimų dotacijas, įrangos pirkimą ir infrastruktūros plėtrą. Nacionalinės laboratorijos apima atitinkamas Vengrijos žaliosios ir (arba) skaitmeninės pertvarkos ir socialinių bei ekonominių uždavinių mokslinių tyrimų sritis ir organizuojamos saugios visuomenės ir aplinkos teminėse srityse; sveikata; pramonė ir skaitmeninimas. Šios teminės sritys apima tokias temas kaip atsinaujinančiųjų išteklių energija, duomenimis grindžiama sveikata, farmacijos moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, aprūpinimo vandeniu saugumas, dirbtinis intelektas ir autonominės sistemos. Laboratorijų mokslinių tyrimų projektai ir su jais susijusios sutartys (įskaitant tyrėjų ir kitų susijusių darbuotojų darbo sutartis) yra terminuoti, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. birželio 30 d.

Priemonė apima Nacionalinės mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų agentūros parengtos šių nacionalinių laboratorijų veiklos rezultatų ataskaitos paskelbimą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie i) laboratorijų veiklą ir rezultatus mokslinių tyrimų srityje, kurioje jos vykdė veiklą, įskaitant pasaulinį uždavinį, kurį jos sprendė nacionaliniu lygmeniu, ii) konsorciumų sudėtį (viešuosius ir privačiuosius partnerius) ir iii) kaip šios nacionalinės laboratorijos padėjo stiprinti Vengrijos inovacijų ekosistemą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. 3 KOMPONENTAS. GYVENVIEČIŲ ATSILIKIMAS

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami socialiniai, ekonominiai ir teritoriniai uždaviniai, kuriuos dar labiau išryškino COVID-19 pandemija, visų pirma skurdžiausiose gyvenvietėse, ir sprendžiami tokie klausimai kaip galimybės patekti į darbo rinką ir naudotis viešosiomis paslaugomis trūkumas, pirminės sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir apskritai skurdas.

Pagrindinis šio komponento tikslas – teikti pagrindines paslaugas 300 nepalankiausioje padėtyje esančių Vengrijos gyvenviečių gyventojams (kaip apibrėžta Vyriausybės sprendime Nr. 1404/2019 (VII.05.) ir Vyriausybės sprendime Nr. 1057/2021. (II.19.) taikant integruotą socialinės politikos intervenciją. Šio komponento priemonių taikymo sritis yra neatsiejama platesnės sugavimo gyvenviečių programos dalis. Šiuo komponentu prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio 19 principo būsto dalies ir prie 20 principo dėl galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

Šiuo tikslu komponentu siekiama i) pastatyti ir renovuoti socialinius namus, kad būtų pagerintos galimybės naudotis tinkamomis būsto sąlygomis; ii) įrengti socialines saulės elektrines; iii) skatinti užimtumą ir įgūdžių ugdymą atsižvelgiant į vietos ypatumus ir stiprinti vietos ekonominę kultūrą; ir iv) pasiekti geresnių mokymosi rezultatų taikant į bendruomenę orientuotą pedagogiką.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl socialinės paramos adekvatumo didinimo ir galimybių visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kokybiško švietimo ir tinkamo būsto užtikrinimo (2020 m. KŠSR Nr. 2 ir 2022 m. KŠSR Nr. 3), dėl pažeidžiamiausių grupių integracijos į darbo rinką užtikrinimo (2019 m. KŠSR Nr. 2 ir 2022 m. KŠSR Nr. 3) ir prie investicijų, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai (2020 m. KŠSR Nr. 3 ir 2022 m. KŠSR Nr. 6).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C3.R1. Pagrindinių sąlygų veiksmingai integruotai paramai nepalankiausioje padėtyje esančioms gyvenvietėms sudarymas

Priemonės tikslas – remti veiksmingą ir skaidrų Nuolatinių gyvenviečių programos, kuria siekiama plėtoti nepalankiausioje padėtyje esančias Vengrijos gyvenvietes ir spręsti pagrindines socialines ir ekonomines jų gyventojų problemas, įgyvendinimą.

Priemonę sudaro du veiksmai, kuriais siekiama nustatyti pagrindines sugavimo atsiskaitymų programos įgyvendinimo ir stebėsenos sąlygas. Pirma, įvairius programos elementus įgyvendinančios nevyriausybinės organizacijos atrenkamos taikant skaidrią procedūrą, grindžiamą kriterijais, susijusiais su profesine patirtimi, gebėjimais ir nuopelnais. Darbo tvarkos taisyklės skelbiamos specialioje programos interneto svetainėje. Antra, įsteigiamas Nuolatinių gyvenviečių programos teminis stebėsenos komitetas, kuris peržiūri rezultatus ir teikia rekomendacijas, kaip toliau didinti programos veiksmingumą. Stebėsenos komiteto peržiūra apima atitinkamas intervencines priemones (iš nacionalinių ir ES finansavimo šaltinių (įskaitant ESF+ ir ERPF elementus)), kuriomis remiami programos tikslai 300 nepalankiausioje padėtyje esančių gyvenviečių. Šiuo tikslu stebėsenos komitete dalyvauja kompetentingos ministerijos ir valdžios institucijos, savivaldybių atstovai, pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios socialinės įtraukties ir romų įtraukties srityse. Pilietinės visuomenės organizacijos atrenkamos atsižvelgiant į profesinę patirtį, gebėjimus ir nuopelnus. Stebėsenos komitetas posėdžiauja reguliariai, bent kartą per ketvirtį. Jos dokumentai, įskaitant protokolus, skelbiami specialiai programai skirtoje interneto svetainėje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

C3.I1. Socialinio būsto statyba ir renovacija, būsto sąlygų gerinimas

Investicijų tikslas – gerinti žmonių, gyvenančių nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal Nuolatinių gyvenviečių programą, gyvenimo kokybę ir būsto sąlygas, taip pat mažinti būsto nepriteklių pagal Europos socialinių teisių ramstį.

Priemonę sudaro ne mažiau kaip 1 600 būstų pirkimas ir atnaujinimas, 400 naujų namų statyba ir jų nuoma kaip socialiniai namai. Nauji namai turi būti statomi kuo labiau centralizuotai savivaldybėje, kad būtų galima naudotis apleistais namais ir tuščiais žemės sklypais. Izoliuotose vietovėse arba už savivaldybės apgyvendintos vietovės ribų socialinis būstas neteikiamas. Nauji ir renovuoti namai socialiniais tikslais retais atvejais gali būti apgyvendinti už tikslinių savivaldybių ribų, nesegreguotose vietovėse, kuriose yra daugiau galimybių įsidarbinti ir gauti paslaugas, tačiau tais atvejais socialinio būsto fondas skiriamas žmonėms, gyvenantiems tose 300 tikslinių savivaldybių, kurie gali teikti paraiškas dėl nuomojamo būsto pagal atvirą kvietimą teikti paraiškas ir gali savanoriškai persikelti gyventi kitur nei jų gyvenvietėje.

Kaip priemonės dalis parengiamas ir paskelbiamas intervencijos planas. Šiame plane pateikiamos būstų, kuriuos reikia atnaujinti, ir naujų socialinių namų, kurie bus statomi, atrankos gairės. Plane atsižvelgiama į apklausas, atliktas siekiant nustatyti poreikius, o atrenkant projektus neatsiranda atskyrimo rizika.

Renovacijos darbai apima intervenciją, pvz., bent vieno šildomojo kambario ir vieno vonios kambario renovaciją viename būste, taip pat saugių elektros energijos surinkimo punktų, pastatų tvorų, graužikų kontrolės ir insekticido naudojimą. Šie po renovacijos vykdomi ir naujai pastatyti būstai nuosavybės teise priklauso organizacijoms, įgyvendinančioms Nuolatinių gyvenviečių programą ne mažiau kaip 20 metų, o valdo socialinio būsto agentūra pagal viešųjų paslaugų sutartį. Socialinio būsto agentūra, kuri atrenkama atviro konkurso būdu, skiria būstą reikalavimus atitinkantiems nuomininkams išsinuomoto nekilnojamojo turto forma, taikydama viešojo konkurso sistemą. Nauji pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos pastatų reikalavimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C3.I2. Atsinaujinančiosios energijos gamyba ir naudojimas nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse

Investicijos tikslas – pastatyti fotovoltines elektrines nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal Nuolatinių gyvenviečių programą, arba netoli jų. Gamybos pajėgumai ne mažiau kaip 20 metų priklauso organizacijoms, įgyvendinančioms sugavimo gyvenviečių programą. Iš naujų elektrinių gautos grynosios pajamos naudojamos įvairiems socialiniams pervedimams natūra, skirtiems energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, visų pirma šeimoms, kuriose yra jaunesnių nei trejų metų vaikų, pvz., bent vienoje šildomoje patalpoje su elektriniu šildymu, finansuoti. Šeimos atrenkamos taikant atvirą atrankos procedūrą. Tikimasi, kad dėl šių investicijų pagerės mažas pajamas gaunančių namų ūkių gyvenimo sąlygos. Be to, naujasis elektrinis šildymas pakeis šildymą naudojant iškastinį kurą, todėl tikimasi, kad priemonė taip pat pagerins oro kokybę tikslinėse gyvenvietėse.

Tais atvejais, kai tinklo pajėgumai neleidžia investuoti tikslinių savivaldybių administracinėje teritorijoje, fotovoltinės elektrinės taip pat gali būti statomos už tikslinių savivaldybių ribų, jei tai techniškai pagrįsta, su sąlyga, kad gautos pajamos naudojamos namų ūkių šildymui tikslinėse savivaldybėse subsidijuoti.

Investicijos rezultatas – įrengti bent 25000 kWp atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, kad būtų patenkinti metiniai bent 5000 pažeidžiamų šeimų elektros energijos poreikiai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C3.I3. Užimtumo ir įgūdžių ugdymo skatinimas atsižvelgiant į vietos ypatumus

Priemonės tikslas – skatinti vietos ekonomikos plėtrą ir kurti vietos ekonomines struktūras, kuriose daugiausia dėmesio būtų skiriama 300 nepalankiausioje padėtyje esančių savivaldybių gyvenantiems žmonėms. Tai turėtų padėti mažinti tose gyvenvietėse gyvenančių žmonių pažeidžiamumą darbo rinkoje, didinti jų integraciją į darbo rinką ir gerinti įsidarbinimo galimybes tikslinėse savivaldybėse. Įgyvendinant priemonę naudojamasi įvairiomis ekonominės plėtros intervencinėms priemonėms skirtomis priemonėmis, grindžiamomis veiksmų planais ir ekonominės plėtros strategijomis, parengtomis pagal vietos diagnozę. Ekonominės plėtros intervencijos pradedamos remiantis vietos socialiniu darbu ir vietos socialinės pagalbos teikėjų tinklu.

Šias investicijas sudaro ne mažiau kaip 10 000 asmenų dalyvavimas darbo socializacijos programose. Tokios programos apima mokymą, asmeninį kuravimą, prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ir bent šešių mėnesių darbo patirtį. Konkrečiau, šiomis programomis turi būti remiamas darbingo amžiaus žmonių, gyvenančių nepalankioje padėtyje esančiose savivaldybėse, integravimas į atvirą darbo rinką vykdant mokymo veiklą ir intensyvios bei visapusiškos kuravimo paslaugos, kad jie galėtų patekti į darbo rinką ir joje likti. Tikimasi, kad įgyvendinus šią priemonę pagerės programos dalyvių įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės ir taip bus prisidedama prie palankių sąlygų neturinčių grupių užimtumo.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C3.I4. Į bendruomenę orientuota pedagogika

Priemonės tikslas – gerinti mokymosi rezultatus ir dalyvavimą švietimo sistemoje nepalankiausioje padėtyje esančiose vietovėse, teikiant tikslinę paramą mokiniams ir įtraukiant jų šeimas į mokyklos gyvenimą.

Šia priemone užtikrinama įtrauki pedagoginė raida bent 100 viešųjų švietimo įstaigų nepalankiausioje padėtyje esančiose savivaldybėse, atrinktose pagal Nuolatinių gyvenviečių programą. Parama apima valstybinių švietimo įstaigų socialinę diagnostiką, išplėstines mokyklų programas ir stipendijas viduriniam ugdymui švietimo srityje, dėl kurios įgyjama „matura“ (aukštojo mokslo diplomas). Šia priemone užkertamas kelias tolesnei segregacijai švietimo srityje ir kovojama su esama segregacija švietimo srityje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. 4 KOMPONENTAS. VANDENTVARKA

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama spręsti problemas, su kuriomis Vengrija susiduria vandentvarkos srityje, visų pirma susijusias su sausros rizika. Vandens trūkumas daro neigiamą poveikį vandens telkinių, ekosistemų ir žemės ūkio paskirties žemės būklei.

Šio komponento tikslas – padėti diegti sprendimus vandentvarkos žemės ūkyje srityje plėtojant naujus vandens tinklus ir rekonstruojant esamas sistemas, sukuriant veiksmingą stebėsenos sistemą vietos ir nacionaliniu lygmenimis ir kuriant naujas tvarios vandentvarkos bendruomenes. Į komponentą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti vandens tiekimo saugumą „Natura 2000“ teritorijoje Hanság ir pradėti svarstymus bei įgyvendinti priemones, siekiant paspartinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones vandentvarkos srityje, visų pirma diegiant gamtinius sprendimus.

Šio komponento priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama vandens tiekimo atkūrimui ir vandens sulaikymo gerinimui vietovėse, kuriose trūksta vandens, pirmenybę teikiant kritulių ir aukštupių vandentakių vandens sulaikymui, požeminio vandens išteklių apsaugai ir ekologiškai tinkamo vandens išteklių sulaikymo užtikrinimui. Tikimasi, kad Vengrijos vandentvarkos stebėsenos sistemos tobulinimas didinant stebėsenos stočių skaičių padės atitinkamoms valdžios institucijoms geriau valdyti vandens ėmimą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad su investicijomis susijusi ekonominė politika būtų orientuota į tvarią vandentvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C4.R1. Informuotumo didinimas

Reformos tikslas – išplėsti esamų ūkininkų asociacijų, dar vadinamų drėkinimo bendruomenėmis, veiklos sritį, kad jos apimtų tvaraus vandens išteklių valdymo bendruomenes, daugiausia dėmesio skiriant tvarios vandentvarkos praktikai ir tvariems prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams. Šiuo tikslu Įstatymas Nr. CXIII/2019 ir Vyriausybės dekretas Nr. 302/2020 iš dalies keičiami siekiant išplėsti esamų ūkininkų asociacijų veiklos sritį. Siekiant skatinti tvarios vandentvarkos sprendimus (be kita ko, vandens sulaikymą) ir keitimąsi geriausia patirtimi, turi būti įsteigtos naujos „tvarios vandentvarkos bendruomenės“. Vykdant reformą taip pat pradedamos informavimo kampanijos – Vidaus reikalų ministerijos organizuojamos informacinės sesijos, kad naujai įsteigtos „tvarios vandentvarkos bendruomenės“ ir visos jau veikiančios bendruomenės geriau suprastų tvarios vandentvarkos svarbą ir įgytų žinių apie veiksmingus jos įgyvendinimo sprendimus.

Reforma apima ne mažiau kaip 50000 hektarų ariamosios žemės, kurioje atliekami vandens taupymo žemės ūkio praktikos pakeitimai 1 .

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. kovo 31 d.

C4.I1. Pagrindinių vandens pakeitimo sistemų statyba, naujų tinklų ir sistemų kūrimas

Investicijų tikslas – atnaujinti vandens pakeitimo sistemas, kurios atkurtų vandenį teritorijose, kuriose nėra vandens jungčių, ir užtikrinti, kad vanduo būtų tiekiamas nuo vandens priklausomoms ekosistemoms, gamtos rezervams ir tinklo „Natura 2000“ teritorijoms. Pagrindinis intervencijų tikslas – apsaugoti požeminio vandens išteklius nedarant žalos paviršinio vandens ištekliams. Atsižvelgiant į žemės valdymo apsaugos tikslus, planuojama veikla apima būtiną kai kurių upės dugno ir valymo ruožų dalių renovaciją, vandens kontrolės ir sulaikymo statinių renovaciją ir naujų statinių statybą.

Siekiant kuo labiau sumažinti netvarios vandens, tiekiamo iš už paveiktų teritorijų ribų, paklausos riziką, dėl kurios visų pirma padidėtų poreikis imti požeminio vandens išteklius esant nedideliems upių srautams, turi būti nustatytos specialios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau padidinti vandens išteklių sulaikymą paveiktų teritorijų dirvožemiuose dėl kritulių arba gaunamų iš aukštupio vandentakių.

Šiuo tikslu Vengrija į projektų rengimą įtraukia esminius gamtinius vandens sulaikymo sprendimus 2 , visų pirma N01 (baziniai baseinai ir tvenkiniai), N07 (tikro ežerų ir panašių elementų sujungimas) ir N13 (natūralaus infiltracijos atkūrimas į požeminį vandenį) 3 .

Investicijas sudaro du projektai:

I)Dunojaus-Tisza Interfluve Homokhátság (Sand Ridge) vandens deficito ekologinės būklės gerinimas ir atkūrimas – I etapas.

Šis projektas susijęs su šiauriniu Homokhátság sklypu ir Tiszaalpár vandens tiekimo sistemos, grindžiamos Tisos upės vandens ištekliais, rekonstrukcija ir tolesne plėtra. 

Tisza vandens pripylimas, grindžiamas vandens ištekliais, apima Tiszaalpár vandens papildymo sistemos rekonstrukciją ir tolesnę plėtrą. Dabartinė sistema išplečiama rekonstruojant anksčiau pastatytus vandens tiekimo darbus, atkuriant Baloghalmi kanalą ir statant Alpįrlőrincincpuszta rezervuarą. Upės siurblinės (pagrindinis Tiszaalpár vandens įsiurbimo centras ir Alpár slėgio centras) ir vandens kontrolės statiniai turi būti pastatyti taip, kad vanduo būtų tiekiamas į rekonstruotinas kanalo atkarpas. Kita plėtros dalis – Szikrai Holt-Tisza ir Alpári Holt-Tisza rezervuarų vandens pakeitimas ir atgaivinimas ekologiniais tikslais.

Projekto tikslas – sudaryti sąlygas saugiam vandens tiekimui, kuris atitiktų ekologinius poreikius, padidinti vandens išteklių kiekį bei kokybę ir padidinti apsaugos nuo žalos vandeniui veiksmingumą. Išlaikant esamus vandens išteklius, jos veiklos tikslas – užtikrinti saugų periodiškai kylančių potvynių ir vidaus vandenų nukreipimą, suteikti vandens tiekimo galimybių ir pagerinti vandens išteklių naudojimo sąlygas. Įgyvendinus projektą padidėja teritorijos vandens sulaikymo ir vandens saugojimo pajėgumas ir gerėja dirvožemio vandens pusiausvyra.

Projektas baigiamas įgyvendinti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

II)Rábaköz-Tóköz vandens tiekimo plėtra.

Šį projektą sudaro Vág-Sárdos-Megág kanalo ruožo rekonstrukcija ir plėtimas. Projektą taip pat sudaro upių žiočių renovavimas, užtvankos, valdymo struktūros statyba ir jungiamųjų griovių pralaidos. Su Keszego upe sujungto kanalo rekonstrukcija, be kita ko, apima upės dugno dumblo valymą. Tarp dviejų kanalų turi būti pastatytas naujas kanalas ir naujas užtvankas, kad būtų papildytas ekologinio vandens tiekimas iš Kis-Rába vandens tiekimo per Keszeg-ér kanalą į Vág-Sárdos-Megág kanalą.

Projektas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

Šių dviejų projektų atveju:

Atliekamas visų projektų dalių, kurios gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB. Į projektus įtraukiamos būtinos poveikio švelninimo priemonės. Pirmiau išdėstyti šių projektų reikalavimai gali būti netaikomi tiek, kiek tai būtina, kad būtų laikomasi reikiamų poveikio švelninimo priemonių.

Investicijos taip pat turi atitikti Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) nuostatas.

Atliekama klimato rizikos analizė.

Jei vanduo imamas, leidimą išduoda atitinkama institucija. Vengiama imti vandenį, kai atitinkamų vandens telkinių būklė yra arba numatoma, kad jų būklė yra prastesnė nei gera arba potencialiai gera.

Vengrija iki 2025 m. gruodžio 31 d. pasiekia gerą paviršinio ir požeminio vandens telkinių, kuriems daro poveikį investicijos, ekologinę būklę arba potencialą (arba, jei gera būklė pasiekta, ji neturi pablogėti).

C4.I2. Stebėsenos sistemos sukūrimas

Investicijų tikslas – prisidėti prie tvaraus vandens išteklių valdymo. Žinios apie vandens srautą paviršiniuose vandens telkiniuose ir kitus regiono hidrologinius bei vandens kokybės parametrus yra esminė tvaraus vandens išteklių valdymo sąlyga. Tikimasi, kad dėl investicijų veiksmų bus imtasi remiantis tikralaikiais stebėsenos sistemų duomenimis, jei vandens telkinių būklė pablogėtų kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu. Tikimasi, kad naudojant pažangiąją stebėseną, IT priemones, duomenų sistemų tarpusavio sujungimą ir dinaminio planavimo bei kontrolės funkciją bus gaunama planavimui reikalinga įvesties informacija.

Investicijomis siekiama sukurti išsamią vandens ėmimo stebėsenos sistemą vietos ir nacionaliniu lygmenimis. Ši stebėsenos sistema naudojama tiek požeminio, tiek paviršinio vandens ėmimui įvertinti.

Šios investicijos apima paviršinių hidrografinių stočių statybą, pažangiausios hidrografinės stebėsenos įrangos įrengimą ir tolesnę požeminių monitoringo sistemų plėtrą statant naujus požeminio vandens lygio nustatymo gręžinius, pastatytus su integruotu slėgio zondu nuotolinio aptikimo sistemoms.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C4.I3. Gamtos apsauga

Investicijos vykdomos Rábaköz-Tóköz vandens sistemos Hanság vietovėje, siekiant pagerinti „Natura 2000“ teritorijos vandens pusiausvyrą ir užtikrinti didesnį jos ekologinio vandens papildymo saugumą bei pagerinti paviršinio ir požeminio vandens sulaikymą. Investicijų tikslas – apsaugoti ir pagerinti saugomų ir „Natura 2000“ buveinių Hanság, esančių 4 950 ha tiksliniame plote, ekologinę būklę gerinant požeminio vandens ir paviršinio vandens saugojimo pajėgumus.

Vykdant pagrindinę investicijų veiklą daugiausia dėmesio skiriama anksčiau sukurtos kanalų sistemos modernizavimui, kad būtų užtikrintas subalansuotas vandens tiekimas. Atsižvelgiant į žemės valdymo apsaugos tikslus, planuojama veikla apima būtiną kai kurių upės dugno ir valymo ruožų dalių renovaciją, vandens kontrolės ir sulaikymo statinių renovaciją ir naujų statinių statybą.

Investicijomis prisidedama prie didesnio vietos vandens išteklių išlaikymo ir konservatyvesnio jų valdymo. Tikimasi užtikrinti ekologines sąlygas, būtinas šlapynių ekosistemoms, kuriose yra Bendrijai svarbių buveinių ir rūšių, apsaugoti.

Pirmenybė teikiama vandens, gauto iš kritulių arba iš aukštupio natūralių vandentakių, sulaikymui. Projektas apima esminius gamtinius vandens sulaikymo 4 , šlapynių ir durpynų atkūrimo sprendimus, visų pirma N02 (šlapynių atkūrimas ir valdymas) ir N13 (natūralaus infiltracijos į požeminį vandenį atkūrimas) 5 . Apskritai projektuojant pirmenybė teikiama gamtos procesais pagrįstų sprendimų naudojimui, remiantis geriausia patirtimi.

Atliekamas visų projektų, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES, taip pat atitinkami vertinimai pagal Direktyvą 2000/60/EB. Į projektus įtraukiamos būtinos poveikio švelninimo priemonės. Pirmiau išdėstyti šių projektų reikalavimai gali būti netaikomi tiek, kiek tai būtina, kad būtų laikomasi reikiamų poveikio švelninimo priemonių.

Atliekama klimato rizikos analizė.

Investicijos taip pat turi atitikti Direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) nuostatas.

Jei vanduo imamas, leidimą išduoda atitinkama institucija. Vengiama imti vandenį, kai atitinkamų vandens telkinių būklė yra arba numatoma, kad jų būklė yra prastesnė nei gera arba potencialiai gera.

Vengrija iki 2025 m. gruodžio 31 d. pasiekia gerą paviršinių ir požeminio vandens telkinių, kuriems investicija daro poveikį, ekologinę būklę (arba, jei gera būklė pasiekta, ji neturi pablogėti).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C4.R2. Spartinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones vandentvarkos srityje

Šios reformos tikslas – įtraukti įvairius suinteresuotuosius subjektus į tvarios vandentvarkos klausimus. Siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, vykdant reformą daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų pasiektas naujas visuomenės sutarimas dėl žemės naudojimo.

Pirmiausia įsteigiama darbo grupė, kurios užduotis – įvertinti dabartinę nacionalinę klimato padėtį, dalyvaujant tarptautiniams ekspertams. Darbo grupės parengtoje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos ir ji pateikiama viešoms konsultacijoms ir tarptautiniuose forumuose. Remiantis tomis rekomendacijomis ir mainais, parengiamas ir įgyvendinamas veiksmų planas, įskaitant visus būtinus teisės aktų pakeitimus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. 5 KOMPONENTAS. TVARUS EKOLOGIŠKAS TRANSPORTAS

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu atsižvelgiama į poreikį didinti transporto sektoriaus indėlį mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekį, paspartinti transporto tinklo ir riedmenų modernizavimą, didinti tvarių transporto rūšių, visų pirma viešojo transporto, patrauklumą ir gerinti socialinę bei teritorinę sanglaudą.

Šio komponento tikslas – skatinti tvarų judumą, stiprinti mažo anglies dioksido kiekio viešąjį transportą, mažinti neigiamą išorinį transporto poveikį (visų pirma spūstis, išmetamuosius teršalus ir nelaimingus atsitikimus) ir užtikrinti prieinamas transporto rūšis, daugiausia stiprinant viešojo transporto infrastruktūrą ir transporto priemones. Tikimasi, kad šio komponento priemonėmis bus sumažintas transporto išmetamų teršalų kiekis, skatinant naudoti aplinką tausojančias miesto ir priemiesčių transporto rūšis ir apskritai stiprinant alternatyvas individualiems automobiliams ir krovinių vežimui keliais. Tikimasi, kad viešasis transportas taps patrauklesnis, o tai paskatins daugiau naudotojų pereiti nuo privačių automobilių prie viešojo transporto. Tikimasi, kad patikimesnė geležinkelių infrastruktūra taip pat padės pereiti prie kitų transporto rūšių. Šiuo tikslu šį komponentą sudaro reformos ir investicijos, kuriomis skatinamas tvarus transportas modernizuojant svarbias geležinkelių linijas Budapešto regione ir TEN-T koridoriuje, perkant netaršius viešojo transporto autobusus, modernizuojant geležinkelių linijų valdymo sistemą ir įdiegiant vienodą viešojo transporto kainų ir informacijos sistemą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl su investicijomis susijusios ekonominės politikos sutelkimo į transporto infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus, ir investicijų sutelkimo į žaliąją pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą (2019 ir 2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3) ir priklausomybės nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje mažinimą intensyvinant pastangas energijos vartojimo efektyvumo srityje, visų pirma vykdant elektrifikaciją (konkrečiai šaliai skirta 6 rekomendacija 2022 m.).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių aprašymą ir poveikio mažinimo veiksmus.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C5.I1. Priemiestinio geležinkelių tinklo pajėgumų didinimas

Investicijų tikslas – padidinti viešojo geležinkelių transporto patrauklumą aplink Budapeštą ir Budapešte modernizuojant 56 km geležinkelių šiuose trijų pagrindinių priemiesčių geležinkelio linijų ruožuose (HÉV):

·Szentendre – Pomáz – Budakalász – Batthyány tér (H5);

·Ráckeve – Tököl – Szigetszentmiklós – Pesterzsébet (H6);

·Csepel – Kvassay tiltas (H7).

HÉV sistema yra autonominė lengvojo bėginio transporto sistema priemiesčiuose, kuri turi būti modernizuota, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas. Investicijas sudaro geležinkelio kelių modernizavimas, jos taip pat apima stotelių ir stočių pagal šias linijas modernizavimą, keitiklių modernizavimą, naujų B+R dviračių saugyklų įrengimą ir naujų įvairiarūšio transporto mazgų kūrimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C5.I2. Geležinkelių tinklo perkrovos perkėlimas TEN-T koridoriuje

Investicijų tikslas – nukreipti tolimojo susisiekimo krovinių vežimą į mažai CO2 išmetančias transporto rūšis ir pagerinti tolimojo susisiekimo krovininio ir keleivinio transporto naudojimą pašalinant kliūtis ir pajėgumų apribojimus geležinkelių TEN-T tinkle.

Investicijas sudaro gerokai dviejų elektrifikuotų geležinkelio ruožų modernizavimas:

-11 km ilgio Almásfüzitő-Komárom linijos ruožas yra kritinis siauras ruožas, kuriam šiuo metu nuolat taikomi lėti signalai. Investicijos turi leisti padidinti greitį šiame ruože (leidžiamas 160 km/h greitis). Ji taip pat apima trūkstamų arba pasenusių keleivinio transporto įrenginių, tokių kaip perėjos arba pėsčiųjų perėjos, statybą arba modernizavimą. Veiksmas turi būti įgyvendintas iki 2026 m. kovo 31 d.

-Investicijomis turi būti rekonstruojama 30,3 km ilgio geležinkelio atkarpa Békéscsaba – Lőkösháza, kad šioje atkarpoje būtų galima padidinti greitį (160 km/h leistinas greitis), įskaitant linijos prailginimą iki dviejų bėgių ir visišką remontą plėtojant ETCS L2 traukinių kontrolę ir modernizuojant Kétegyháza ir Lőkösháza stotis. Veiksmas turi būti įgyvendintas iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C5.I3. Netaršių autobusų transporto plėtra

Investicijų tikslas – atnaujinti Vengrijos viešojo transporto parką ir sumažinti jo priklausomybę nuo iškastinio kuro, teikiant netaršius autobusus.

Investicijas sudaro vietos valdžios institucijų arba viešųjų paslaugų operatorių vykdomas 300 autobusų, naudojančių iškastinį kurą, pakeitimas naujais elektriniais autobusais ir tokio pat skaičiaus įkrovimo prieigų statyba pagal Žaliųjų autobusų programą. Finansinė parama teikiama dotacijos forma savivaldybėms arba paslaugų teikėjams (kurios atitinka reikalavimus visuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 25000 gyventojų) paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus. Autobusai naudojami keleivinio transporto viešosioms paslaugoms teikti pagal viešųjų paslaugų sutartis. Įsigytų autobusų saugos sistemos turi atitikti ES reikalavimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C5.I4. Centrinio eismo valdymo diegimas TEN-T geležinkeliuose

Investicijų tikslas – padidinti geležinkelių tinklo patikimumą ir saugumą įdiegiant centralizuotą valdymo sistemą, didinant jos veiksmingumą ir galiausiai patrauklumą.

Investicijas sudaro centrinės eismo valdymo sistemos (KÖFI) tiesimas 272 km pagrindinių priemiesčių ir nacionalinių geležinkelio linijų su kompiuterine pagalba ir tikralaike traukinių informacija. Investicijos skiriamos 70 ir 140 geležinkelio linijoms, TEN-T visuotinio tinklo daliai ir 100a bei 80 geležinkelio linijoms, kurios yra TEN-T pagrindinio tinklo dalis. Ji užtikrina kontrolę vykdantiems darbuotojams tikralaikę traukinio važiavimo informacijos stebėseną, pagerindama traukinio eismo kontrolę iš vieno centro. Tikimasi, kad investicijos padidins atitinkamos geležinkelio linijos ruožų tvirtumą, užtikrins eismo srautą, pasinaudos tvarkaraščių sudarymo rezervais, padidins pravažiavimo pajėgumus ir užtikrins vienodą audiovizualinę keleivių informaciją.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

C5.R1. Nacionalinės viešojo transporto institucijos įdiegta bendra nacionalinė autobusų ir geležinkelių tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistema

Šios reformos tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas naudotis viešuoju transportu daugiarūšiu būdu, sudarant sąlygas lengviau derinti geležinkelių ir autobusų transporto paslaugas, nacionaliniu lygmeniu naujai įsteigtai nacionalinei viešojo transporto institucijai įdiegiant bendrą tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemą.

Reforma apima bendros nacionalinės tarifų, bilietų pardavimo ir keleivių informavimo sistemos, skirtos įvairioms viešojo transporto rūšims (vietos ir tarpmiestiniams autobusams ir traukiniams), įdiegimą skaitmeninėmis priemonėmis. Infrastruktūra e. bilietams teikti nėra šios reformos dalis ir nėra finansuojama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Reforma nustatoma atitinkama reguliavimo sistema. Visų pirma įsteigiama nacionalinė viešojo transporto institucija, o naujame reglamente nustatoma institucinė naujos tarifų sistemos, bilietų sistemų ir keleivių informavimo metodų ir procedūrų sistema.

Vykdant reformą taip pat pradedama eksploatuoti reikalinga infrastruktūra, visų pirma duomenų bazės serveris, tikralaikės kelionės ir tarifų informacijos platforma, „OpenData“ portalas, kuriame kaupiami keleivių vežimo duomenys, ir tikralaikė keleivių informavimo sistema.

Vykdant reformą naudotojai galės įsigyti bilietus visai šaliai, prašyti informacijos apie tvarkaraštį ir patikrinti esamą eismo padėtį vienoje platformoje. Pagal šią sistemą visos kelionės geležinkeliu-autobusu laikomos vienu subjektu, pateikiama apibendrinta informacija ir išduodamas vienas bilietas visam maršrutui. Tikralaikė informacija turi būti viešai prieinama ir rodoma traukinių ir autobusų stotyse.

Sistema turi būti nediskriminacinė ir pagrįsta keitimosi duomenimis formatais, atitinkančiais ES reikalavimus (Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1926) ir atitikti nacionalinės viešojo transporto institucijos užduotis visais regioninių transporto bendrovių lygmenimis ir paslaugų teikimo srityje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F. 6 KOMPONENTAS. Energetika ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiami keli energetikos sektoriaus uždaviniai. Komponento tikslas – padėti siekti Vengrijos 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, taip pat atsižvelgiant į poreikį padidinti valstybių narių užmojus siekiant visos ES 2030 m. tikslo – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. 2030 m. nacionalinės energetikos strategijos ir nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano tikslas – stiprinti energetinį savarankiškumą ir energetinį saugumą mažinant priklausomybę nuo importo, užtikrinant įperkamą energijos tiekimą gyventojams ir mažinant energijos gamybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, didinant energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių dalį.

Atsižvelgiant į tai, komponentu siekiama sukurti papildomus pajėgumus, pagrįstus atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ir galiausiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Teisinės sistemos pakeitimais sukuriama šiam tikslui pasiekti palanki reguliavimo aplinka. Siekiant saugiai ir lanksčiai integruoti energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumus į elektros energijos tinklą, pagal komponentą remiamos investicijos, susijusios su tinklo plėtra, ir investicijos į elektros energijos kaupimo įrenginius. Tikimasi, kad investicijos į pažangiuosius skaitiklius ilgainiui padės optimizuoti elektros energijos paklausą. Pagal komponentą taip pat sukuriami papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai remiant gyvenamųjų patalpų saulės baterijų plokščių sistemų įrengimą. Be to, siekiant spręsti su oro tarša ir energijos vartojimo efektyvumu susijusias problemas, be saulės baterijų plokščių sistemų ir kaupimo įrenginių, ji taip pat teikia paramą namų ūkiams, kad jie galėtų įrengti elektrines šildymo sistemas ir pakeisti langus.

Tikimasi, kad šio komponento priemonėmis bus prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir prie poveikio klimatui neutralumo tikslo įgyvendinimo iki 2050 m.

Pažangiojo tinklo plėtra, grindžiama novatoriškais techniniais sprendimais, yra svarbus žingsnis skaitmeninimo link. Naudojant skaitmeninius sprendimus galima geriau prognozuoti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir geriau reguliuoti energijos gamybą.

Šiuo komponentu prisidedama prie Vengrijos strateginio savarankiškumo ir saugumo, nes tai yra Europos tikslų dalis. Didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus didinamas energijos suverenumas didinant vidaus energijos išteklių dalį. Tinklo plėtra taip pat prisidedama prie elektros energijos tinklo saugumo didinimo.

Taip pat tikimasi, kad investicijomis bus prisidėta prie darbo vietų kūrimo vietos lygmeniu, be kita ko, MVĮ sektoriuje.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio sutelkti dėmesį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir efektyvią energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), ir į investicijas orientuotoje ekonominėje politikoje daugiausia dėmesio skirti mažo anglies dioksido kiekio energijai ir energijos bei išteklių naudojimo efektyvumui (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija). Ji taip pat padeda įgyvendinti 2022 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 6 dėl poreikio mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, supaprastinant leidimų išdavimo procedūras ir modernizuojant elektros energijos infrastruktūrą, taip pat „didinant pastangas energijos vartojimo efektyvumo priemonių srityje.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.    

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C6.R1. Elektros energijos reguliavimo pakeitimas

Reformos tikslas – pagerinti Vengrijos elektros energijos rinkos teisinę sistemą iš dalies pakeičiant 2007 m. Įstatymą Nr. LXXXVI dėl elektros energijos ir iš dalies pakeičiant tam tikrus susijusius vyriausybės dekretus, įskaitant Vyriausybės dekretus Nr. 273/2007 (X.19), Nr. 389/2007 (XII.23) ir Nr. 299/2017 (X.17).

Pagal šią reformą numatoma nustatyti atskirą į tinklą tiekiamos ir iš tinklo suvartotos elektros energijos apskaitą. Vengrija įsipareigoja reikalauti, kad šią atskirą apskaitos sistemą įgyvendintų gaminantys vartotojai, kurie nuo 2023 m. sausio 1 d. gaus viešąją finansinę paramą savo saulės baterijų plokščių sistemoms įrengti.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

C6.R2. Sausumos vėjo energijos plėtros skatinimas

Priemonės tikslas – sudaryti sąlygas Vengrijoje plėtoti papildomus sausumos vėjo energijos gamybos pajėgumus panaikinant esamus bendruosius vėjo elektrinių įrengimo apribojimus ir sukuriant teritorijas, kuriose skatinamos investicijos į vėjo energiją.

Po viešų konsultacijų šia reforma iš dalies keičiama šiuo metu taikoma teisės aktų sistema, kad būtų pašalinti nereikalingi vėjo jėgainių įrengimo šalyje apribojimai, visų pirma susiję su vėjo jėgainių nutrūkimo atstumu (atstumu tarp vėjo energijos įrenginių ir gyvenamųjų ar kitų paveiktų vietovių), vėjo jėgainių aukščiu (arba didžiausiu vėjo jėgainių rotoriaus menčių skersmeniu) ir turbinų galia. Apribojimai panaikinami arba nustatomi taip, kad būtų galima veiksmingai įrengti vėjo jėgaines ir laikantis Europos standartų bei palyginamos geriausios praktikos. Iš dalies pakeisti reglamentai gali apimti būtiniausius techninės saugos, žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimus, o vietos valdžios institucijos gali nustatyti pagrįstus reikalavimus. Iš dalies pakeistose taisyklėse nenustatoma jokių kitų kliūčių, pvz., dėl dydžio, pajėgumo ar aukščio.

Po viešų konsultacijų šia reforma taip pat nustatomos vėjo jėgainėms skirtos vietovės, atitinkančios 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos pasiūlyme COM(2022)222 išdėstytą požiūrį.

„Vietovės“ – tai specialios vietos, kurios yra ypač tinkamos vėjo jėgainėms įrengti. Šios teritorijos apibrėžiamos pagal objektyvius kriterijus, pvz., vėjo energijos tankį arba vėjo greitį. Šias teritorijas nustatančiuose teisės aktuose taip pat turi būti nustatytos specialios supaprastintos leidimų statyti vėjo jėgaines tokiose teritorijose išdavimo procedūros, dėl kurių procedūros būtų paprastesnės ir sutrumpėtų terminai.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

C6.R3. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų leidimų išdavimo procedūrų tobulinimas

Priemonės tikslas – remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų įgyvendinimą palengvinant leidimų išdavimo procedūras.

Reforma nustatoma integruota procedūra, susijusi su aplinkos apsaugos leidimu ir statybos leidimu saulės ir vėjo jėgainėms, kurių įrengtoji galia didesnė kaip 0,5 MW. Taip užtikrinamas trumpesnis veiksmingas leidimų išdavimo terminas. Pasibaigus 75 dienoms, administracijai nepateikus atsakymo, leidimas suteikiamas. Vykdant reformą taip pat sukuriama vieno langelio principu veikianti įstaiga, veikianti kaip vienas bendras informacinis punktas investuotojams tvarkant ir išduodant tokius integruotus leidimus.

Reforma taip pat supaprastinamos mažų fotovoltinių įrenginių (mažiau nei 0,8 kW) prijungimo prie tinklo procedūros. Dėl jų būtina tik registracija prieš įrengimą, nereikalaujant pateikti prašymo išduoti leidimą. Iš investuotojo nereikalaujama pasirašyti konkrečios sutarties su skirstymo sistemos operatoriumi dėl mažos fotovoltinės įrangos naudojimo, o registracija pakeičia mažos fotovoltinės įrangos prijungimo sutartį. Mažos elektrinės prijungimo terminai negali būti ilgesni kaip du mėnesiai, išskyrus atvejus, kai vėlavimo priežastis nepriklauso atitinkamo STO kompetencijai.

Siekiant skatinti saulės energijos diegimą, nedelsiant ir ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. panaikinama galimybė naujai pastatytoms gyvenamųjų namų fotovoltinėms sistemoms (iki 50 kVA) tiekti elektros energiją tinklui. Šiuo tikslu Vengrijos energetikos ir viešųjų paslaugų reguliavimo institucija (MEKH), remdamasi techniniais ir objektyviais kriterijais, reguliariai, ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, regioniniu lygmeniu, bendradarbiaudama su perdavimo sistemos operatoriumi (PSO) ir STO, peržiūri šį laikiną apribojimą. Kai tik atlikus vertinimą nustatoma, kad į tinklą galima integruoti pagamintą elektros energiją, apribojimas prireikus panaikinamas regioniniu lygmeniu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

C6.R4. Tinklo prijungimo skaidrumo, nuspėjamumo ir prieinamumo didinimas

Priemonės tikslas – padidinti koordinuotos prijungimo prie tinklo procedūros skaidrumą ir nuspėjamumą, kai investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją priklausomos nuo oro sąlygų, ir galiausiai padidinti galimybes prisijungti prie tinklo.

Reforma iš dalies keičiami atitinkami teisės aktai dėl prijungimo prie tinklo procedūrų, kad būtų užtikrintas nediskriminacinis požiūris į elektros energijos gamybos technologijas. Prisijungimo prašymai, viršijantys prijungimo ribas, visada priimami su sąlyga, kad investuotojai atitinka balansavimo pajėgumų reikalavimus ir moka tiesioginio prijungimo mokesčius. Teisės aktuose nustatomas didžiausias balansavimo pajėgumų, kurių gali būti prašoma, lygis. Ši maksimali suma turi būti objektyviai pagrįsta ir proporcinga, neturi viršyti 30 % ir turi būti laipsniškai mažinama.

Vykdant reformą taip pat didinamas prisijungimo prie tinklo procedūros skaidrumas keliais veiksmais, kuriais siekiama didinti informuotumą ir skatinti rinkos dalyvius priimti informacija pagrįstus sprendimus. Tai visų pirma apima reguliarų priimtų ir atmestų prašymų, atnaujintų tinklų prijungimo pajėgumų prognozių ir supaprastintų įvairių jungčių tipų pavyzdžių skelbimą, taip pat rinkos dalyviams skirtų dalijimosi informacija forumų organizavimą. Siekdami padidinti procedūros veiksmingumą, PSO ir STO taip pat sukuria būtiną IT infrastruktūrą, kad būtų galima rinkti ir naudoti įrengtų pažangiųjų skaitiklių duomenis.

Reforma bus prisidedama prie Vengrijos gebėjimo gerokai padidinti prie tinklo prijungtų saulės ir vėjo jėgainių pajėgumus nacionaliniu lygmeniu. Vyriausybės duomenų bazėje stebima pažanga siekiant atitinkamų tikslų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

C6.R5. Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų griežtinimas

Priemonės tikslas – padidinti Vengrijos pastatų energijos vartojimo efektyvumą, kuris, kaip tikimasi, padės sumažinti pastatų energijos suvartojimą ir taip sumažinti Rusijos dujų poveikį.

Vykdant reformą nustatomi minimalūs energijos vartojimo efektyvumo standartai (mažiausiai 30 proc. sumažinti energijos suvartojimą), taikomi iš ES fondų finansuojamoms pastatų renovacijos paramos schemoms.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. kovo 31 d.

C6.I1. Klasikinė ir pažangiojo tinklo plėtra perdavimo sistemos operatoriams ir skirstymo sistemos operatoriams

Investicijų tikslas – plėtoti elektros energijos tinklą, kad būtų užtikrinta saugi papildomų pajėgumų, kurie bus sukurti naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, integracija ir padidintas sistemos lankstumas. Pagal Vengrijos energetikos politikos strategiją Vengrija ketina padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį savo energijos rūšių derinyje ir iki 2030 m. trigubai padidinti savo dabartinius vidaus saulės energijos jėgainių pajėgumus. Tam reikia pakankamos prieigos prie tinklo ir būtino tinklo pajėgumo. Reikia plėtoti perdavimo ir skirstymo tinklą, kad būtų galima spręsti šiuos uždavinius.

Taigi investicijos padės panaikinti kai kuriuos ribotus tinklo pajėgumus ir saugiai integruoti papildomą gamybą, kurią lemia didesni atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai. Investicijos visų pirma apima plėtros elementus, pavyzdžiui, aukštos, vidutinės ir žemos įtampos tinklo statybą ir atnaujinimą, naujus pastočių įrenginius, pastočių transformatorių keitimą ir plėtimą, kontrolės priemonių statybą ir keitimą, taip pat skaitmeninimo plėtrą.

Užbaigus investicijas, kurias sudaro didesnis atsinaujinančiuosius energijos išteklius naudojančių elektrinių integravimo į tinklą pajėgumas, iki 2026 m. birželio 30 d. bus galima integruoti papildomą 2 925 MW jėgainės pajėgumą imantis veiksmų pagal dabartines investicijas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C6.I2. Parama gyvenamųjų namų saulės baterijų plokščių naudojimui ir šildymo modernizavimui

Priemonės tikslas – didinti gyvenamųjų namų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat sumažinti oro taršą, atsirandančią dėl pasenusių šildymo sprendimų (pvz., kietųjų dalelių ir sieros dioksido). Ši priemonė turi būti naudinga namų ūkiams, kuriems gresia didesnė nei vidutinė energijos nepritekliaus rizika. Šiuo tikslu gavėjo pajamų lygis nustatomas remiantis viena iš šių dviejų galimybių: asmenys, kurių pajamos yra mažesnės už vidutinį nacionalinį darbo užmokestį, arba namų ūkiai, kurių vidutinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės už nacionalinį vidurkį, abu nustatyti remiantis Vengrijos centrinio statistikos biuro statistiniais duomenimis.

Šia priemone remiama dviejų rūšių veikla. Pirmoji veiklos rūšis – saulės baterijų plokščių sistemų įrengimas ant stogo konstrukcijų, skirtų pasigamintos energijos vartojimui. Antroji veiklos rūšis – saulės baterijų plokščių sistemų įrengimas ant savo reikmėms skirtų stogų konstrukcijų, langų keitimas, kaupimo talpos nustatymas (ne daugiau kaip 14 kWh) ir elektrinio šildymo įrengimas (šilumos siurbliai, prireikus kartu su elektrinėmis šildymo plokštėmis, priklausomai nuo pastato, kuriam teikiama parama, techninių aplinkybių). Priemonė taikoma 34 920 namų ūkių, iš kurių bent 11 600 namų ūkių turi investuoti į antrosios rūšies veiklą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C6.I3. Energijos kaupimo įrenginių įrengimas perdavimo sistemos operatoriui ir skirstymo sistemos operatoriams

Investicijų tikslas – remti perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstymo sistemos operatorių vykdomą trumpalaikių energijos kaupimo įrenginių, kuriuos perdavimo sistemos operatorius ir tie skirstymo sistemos operatoriai turi naudoti tik tam, kad užtikrintų saugų ir patikimą perdavimo ar skirstymo sistemos veikimą, įrengimą ir netiesiogiai remti tolesnį energijos gamybos, gaunamos padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, integravimą. Saugyklos nenaudojamos balansavimui ar perkrovos valdymui.

Remiantis Direktyvos (ES) 2019/944 54 straipsnio 2 dalyje ir 36 straipsnio 2 dalyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata, perdavimo sistemos operatorius ir skirstymo sistemos operatoriai gauna paramą savo energijos kaupimo įrenginiams įrengti, t. y. jei energijos kaupimo įrenginiai yra visiškai integruoti tinklo komponentai ir jiems pritaria reguliavimo institucija (Vengrijos energetikos ir komunalinių paslaugų reguliavimo institucija, MEKH). MEKH stebi ir užtikrina, kad saugyklos būtų naudojamos tik kaip integruoto tinklo komponentai, ir reguliariai tikrina, ar šių saugyklų turėjimas, plėtojimas, valdymas ir eksploatavimas neiškraipytų rinkos.

Bendras elektros energijos kaupimo, įrengto kaip visiškai integruoto tinklo komponento, pajėgumas dėl šių investicijų turi būti ne mažesnis kaip 146 MWh.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

C6.I4. Rinkos dalyviams skirtų tinklo energijos kaupimo įrenginių įrengimas

Šios investicijos tikslas – suteikti galimybę rinkos dalyviams, kurie jau yra arba nori patekti į balansavimo rinką (pvz., telkėjams, elektros energijos gamintojams ir stambiems pramonės vartotojams), naudotis technologijomis, kurios teikia neteršiančias lankstumo paslaugas.

Šia priemone remiami rinkos dalyviai, kad jie įdiegtų tinklo energijos kaupimo įrenginius.

Gavėjai atrenkami skelbiant atvirą kvietimą teikti pasiūlymus. Atrankos procese projektų pasiūlymai, kurie turi būti įgyvendinami naudojant skirtingas technologijas, vertinami ir atrenkami remiantis sąnaudų ir naudos analize, taip užtikrinant technologiškai neutralų atrankos procesą, daugiausia dėmesio skiriant bendram išlaidų efektyvumui. Reikalaujama, kad gavėjai į balansavimo rinką įtrauktų visus subsidijuojamoje elektros energijos saugykloje sukauptus pajėgumus arba jų dalį.

Bendras balansavimo rinkoje įrengto elektros energijos kaupimo pajėgumas dėl šių investicijų turi būti ne mažesnis kaip 311 MWh.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

C6.I5. Pažangiųjų skaitiklių sklaida

Priemonės tikslas – remti pažangiųjų skaitiklių pirkimą ir įrengimą.

Tikimasi, kad pažangiųjų skaitiklių taikymas atliks svarbų vaidmenį kaip ištisinė priemonė tiksliam vartotojų profilių nustatymui ir elektros energijos paklausos optimizavimui, o jų duomenų rinkimo ir ryšių funkcijos taip pat bus naudojamos daugelyje kitų taikymo sričių. Išmaniuosius skaitiklius turi būti galima valdyti nuotoliniu būdu, jie turi gebėti įjungti ir išjungti skaitiklio vardinę išėjimo galią tiesioginio matavimo atveju, turi gebėti užtikrinti valdymo galimybę ir turėti ryšių modulį. Tikimasi, kad pažangiųjų skaitiklių diegimas ir jais grindžiami lankstūs tarifai suteiks pagrindą paklausos atsakui ilguoju laikotarpiu, o tai turėtų padėti užtikrinti ilgalaikį elektros energijos sistemos lankstumą.

Nacionalinės teisės aktuose numatyta, kad tam tikrų rūšių vartotojai savo vartojimo vietoje turi įrengti pažangiuosius skaitiklius. Vadovaujantis Vyriausybės dekretu Nr. 273/2007 (X. 19.) dėl tam tikrų 2007 m. Elektros energijos įstatymo Nr. LXXXVI nuostatų įgyvendinimo, prie žemos įtampos prisijungusiems naudotojams turi būti įrengtas pažangusis skaitiklis, jei metinis suvartojimas yra 5 000 kWh ar daugiau; naujų jungčių, kurių galios poreikis yra 3x32 A, bet neviršija 3x80 A, atveju; ir naudotojams, kurie jau turi namų ūkio dydžio mažą elektrinę arba tokią sistemą įrengs ateityje. Investicijomis prisidedama prie pažangiųjų skaitiklių sklaidos.

Investicijų gavėjai yra skirstymo sistemos operatoriai, remiantis kvietimu teikti prioritetinius projektus. Skirstymo sistemos operatoriai gauna subsidiją proporcingai fizinių vietų, reikalingų pažangiesiems skaitikliams įrengti geografinėse vietovėse, kuriose jie vykdo veiklą, skaičiui.

Taikant priemonę iš viso turi būti įrengta bent 290680 naujų išmaniųjų skaitiklių.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. 7 KOMPONENTAS. perėjimas prie žiedinės ekonomikos,

Šio Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – palengvinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir padėti siekti ES teisės aktuose nustatytų 2025 ir 2030 m. atliekų tvarkymo tikslų. Tam reikia nustatyti pagrindinius teisinius ir procedūrinius reikalavimus Vengrijos ekonomikai pasirengti pereiti prie žiedinės ekonomikos, įskaitant gerai veikiantį atliekų tvarkymo sektorių. Vienas iš šio proceso ramsčių yra buitinių atliekų tvarkymo sistemos atnaujinimas. Vengrijos žiedinio medžiagų naudojimo lygis yra 8,7 proc., t. y. mažesnis už ES vidurkį (12,8 proc.). Perdirbimo (komunalinių atliekų) rodiklis – 33 proc. – yra gerokai mažesnis nei 2025 m. tikslas.

Šio komponento priemonėmis prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir poveikio klimatui neutralumo tikslų, taip pat prie labiau išplėtotos atliekų tvarkymo sistemos Vengrijoje. Jos remia investicijų į mechaniniam perdirbimui netinkamų plastiko atliekų cheminį perdirbimą įgyvendinimą. Jomis taip pat remiamas tvarus augimas diegiant novatoriškus sprendimus, pavyzdžiui, cheminį perdirbimą. Šio komponento tikslai atitinka ES atliekų tvarkymo sistemos tikslus.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl poreikio su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti į tvarų atliekų tvarkymą (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija ir 2020 m. 3 rekomendacija) ir skatinti reformas ir investicijas į tvarų atliekų tvarkymą ir ekonomikos žiediškumą (2022 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 5), kuriose žiedinė ekonomika nurodyta kaip tobulintina sritis, visų pirma komunalinių atliekų tvarkymo ir atliekų surinkimo ir apdorojimo sistemos srityse.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C7.R1. Perėjimo prie žiedinės ekonomikos vidaus reguliavimas

Reformos tikslas – sukurti tvirtą strateginę ir teisinę perėjimo prie žiedinės ekonomikos sistemą.

Siekiant nustatyti strateginę investicijų programą, turi būti priimtas 2021-2027 m. nacionalinis atliekų tvarkymo planas, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų, o nacionalinė žiedinės ekonomikos strategija ir veiksmų planas, suderinti su EBPO vykdomo techninės paramos priemonės projekto rekomendacijomis, turi būti užbaigti. Šie dokumentai kartu sudaro perėjimo prie žiedinės ekonomikos Vengrijoje pagrindą.

Kitas reformos tikslas – sukurti patikimą teisinę aplinką, kad būtų galima veiksmingai reguliuoti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir nustatyti išsamias naujo atliekų tvarkymo modelio taisykles. Teisės aktų sistemos pakeitimais prisidedama prie atliekų tvarkymui palankios aplinkos Vengrijoje sukūrimo, visų pirma šalinant kliūtis atliekų tvarkymo sektoriuje, įskaitant su konkurencija susijusias kliūtis, įsteigti kompetentingą atliekų tvarkymo instituciją, reguliuoti gėrimų butelių užstato sistemą ir stiprinti didesnės gamintojo atsakomybės teisės aktus. Į pakeitimus taip pat įtraukiamas reglamentas, kuriuo mažinamas plastikinių gaminių poveikis aplinkai, viršijantis Direktyvos (ES) 2019/904 dėl vienkartinių plastikinių gaminių reikalavimus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

C7.I1. Pažangios, novatoriškos ir tvarios atliekų tvarkymo pramonės ir antrinių žaliavų rinkos stiprinimas

Investicijų tikslas – remti cheminių medžiagų perdirbimą, kad būtų lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos. Investicijomis remiamas sąvartynuose šalinamų atliekų dalies mažinimas pagal 2021–2027 m. nacionalinį atliekų tvarkymo planą ir taip pat didinama perdirbtų atliekų dalis. Tikimasi, kad investicijos labai pagerins atliekų perdirbimą, prisidės prie atskiro atliekų surinkimo skatinimo ir plėtos pirminio apdorojimo ir perdirbimo infrastruktūrą, taip prisidėdamos prie surinkimo ir perdirbimo tikslų įgyvendinimo.

Investicijų sistemoje įsteigiama cheminio perdirbimo ir vandenilio gamybos įmonė, kuri turi būti tinkama perdirbti 40 000 tonų vienkartinio naudojimo ir netinka mechaniniam plastiko atliekų perdirbimui. Infrastruktūros plėtra apima visus atitinkamus cheminio perdirbimo technologinius etapus, įskaitant pakartotiniam cheminių medžiagų naudojimui tinkamų atliekų tvarkymą, atliekų perdirbimą į žaliavas, tinkamas naudoti naftos chemijos procesuose, ir plastiko, kurio sudėtyje yra chemiškai perdirbtų polimerų, gamybą. Cheminio perdirbimo proceso produkcija turi būti antrinės žaliavos, o ne kuras, todėl šis procesas nėra energijos gavyba 6 . Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų technines gaires „Nedaryti reikšmingos žalos“ (2021/C58/01), jei priemonė apima veiklą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius. 7  Žaliasis vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (pagal taikytinus ES teisės aktus) gaminamas kaip investicijų dalis ir turi būti naudojamas kaip cheminio perdirbimo proceso dalis. Technologijos tikslas – išskirstyti atrinktas atliekas į antrinius produktus (ne mažiau kaip 50 proc. atskirai surinktų nepavojingų plastiko atliekų pagal svorį konvertuoti į antrines žaliavas), kurios turi būti iš dalies naudojamos kaip cheminės žaliavos plastikinių gaminių gamybos procese.

Pradėjusi veikti perdirbimo įmonė turi būti tinkama cheminiam 40000 tonų mechaniniam perdirbimui netinkamų plastiko atliekų perdirbimui.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

H. 8 KOMPONENTAS. SVEIKATA

Šiuo Vengrijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu sprendžiamos kelios problemos, su kuriomis šiuo metu susiduria Vengrijos sveikatos sistema, pavyzdžiui, nevienodos galimybės naudotis paslaugomis ir didelis neoficialaus (mokumo) mokėjimo atvejų skaičius; teikiant paslaugas pernelyg dažnai naudojamasi ligoninėmis; didelė ligoninių skola, susijusi su finansavimo problemomis; ir darbo jėgos trūkumą regioniniu lygmeniu sveikatos priežiūros sistemoje.

Pagrindinis šio komponento tikslas – sukurti šiuolaikišką ir veiksmingą priežiūros sistemą, kuria būtų galima reaguoti į XXI a. iššūkius ir kuri būtų prieinama visiems, laikantis Europos socialinių teisių ramsčio 16 principo. Šiuo tikslu komponentu siekiama i) panaikinti dovanas sveikatos priežiūros sistemoje; ii) stiprinti bendrosios praktikos gydytojų vaidmenį; iii) supaprastinti stacionarinę priežiūrą ir atnaujinti jos infrastruktūrą; iv) didinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimą siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir veiksmingumą; ir v) parengti vyresnio amžiaus žmonėms skirtą nuotolinės sveikatos priežiūros programą.

Pagal šį komponentą padedama įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl prevencinių sveikatos priemonių rėmimo ir pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo (2019 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos Nr. 2 ir 2022 m. 3 rekomendacijos), dėl sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo ir tinkamo ypatingos svarbos medicinos reikmenų ir infrastruktūros tiekimo užtikrinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl galimybės visiems naudotis pagrindinėmis paslaugomis užtikrinimo (2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija). Ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal RŽNP technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

H.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C8.R1. Dovanų mokėjimų panaikinimas sveikatos priežiūros sektoriuje

Priemonės tikslas – panaikinti neoficialių dovanų mokėjimo praktiką teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir kartu sudaryti geresnes finansines ir darbo sąlygas gydytojams.

Šią priemonę sudaro teisės aktų, kuriais nustatoma nauja gydytojų darbo sutartis, kuriomis siekiama panaikinti dovanos išmokas ir dėl to padidinti pagal tokios sutarties nuostatas dirbančių gydytojų ir gyventojų atlyginimus, priėmimas. Tikimasi, kad kartu su teisės aktais nustatytomis piniginėmis išmokomis kriminalizuojamomis priemonėmis bus panaikinti tokie mokėjimai sveikatos priežiūros paslaugų srityje. Tikimasi, kad priemonės veiksmingumą sustiprins lygiagretus darbo užmokesčio didinimas sveikatos priežiūros sektoriuje (kuris finansuojamas atskirai nuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano).

Priemonės poveikis vertinamas atliekant nepriklausomą tyrimą, kurio rezultatai skelbiami viešai. Tyrime taip pat įvertinama, kokiu mastu reforma prisidėjo prie gydytojų profesijos patrauklumo didinimo ir gydytojų išlaikymo Vengrijoje.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

C8.I1. Sveikatos priežiūros sąlygų kūrimas XXI amžiuje

Priemonės tikslas – stiprinti stacionarinę priežiūrą ir jos infrastruktūrą. Daugiausia dėmesio skiriama dienos chirurgijos, ambulatorinės ir stacionarinės priežiūros paslaugų teikėjų tinklo, apimančio naujus ir atnaujintus pastatus ir modernius medicinos prietaisus, kurie padeda didinti sveikatos priežiūros veiksmingumą, kūrimui, be kita ko, atsižvelgiant į galimą sveikatos krizių atsiradimą ateityje.

Priemonę sudaro keturi veiksmai. Pirma, įsigaliojo teisės aktai, kuriais siekiama sukurti bendrą ir skaidrią naują nacionalinę sveikatos valdymo sistemą. Antra, 22 apskričių lygmens ligoninių tinklų, turinčių integruotus pacientų gydymo būdus, sukūrimas, remiantis Vidaus reikalų ministerijos pateikta padėties nustatymo ataskaita. Integruotais pacientų gydymo būdais nustatoma, kuri tinklo įstaiga yra atsakinga už kiekvienos rūšies medicininę intervenciją kiekvienos apskrities lygmens sveikatos priežiūros įstaigų tinkle. Trečia, bent 40 naujų arba renovuotų sveikatos infrastruktūros pastatų turi būti naudojama nauja ir moderni sveikatos priežiūros įranga, o naujai pastatyti pastatai taip pat turi atitikti didelio energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Ketvirta, padaugėjo viso kraujo surinkimo atvejų mobiliosiose surinkimo vietose mažose gyvenvietėse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C8.I2. Parama skaitmeninei sveikatos priežiūros transformacijai

Investicijų tikslas – didinti informacinių ir ryšių technologijų naudojimą siekiant didinti sveikatos sektoriaus veiksmingumą, sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis ir gerinti priežiūros ir paslaugų kokybę.

Priemonę sudaro šeši veiksmai. Pirma, 65 ligoninėse įrengiamos patobulintos IT saugumo sistemos. Antra, naujos duomenų bazės ir ligų registrai turi tapti prieinami skaitmeniniu būdu Elektroninės sveikatos priežiūros paslaugų erdvėje (EESZT). EESZT yra esama integracijos platforma, kurioje visus pacientų sveikatos duomenis, gavus tinkamą leidimą, galima gauti per vietos ligoninę, bendrosios praktikos gydytoją ar vaistinės sistemas. Trečia, sveikatos priežiūros institucijų procedūrų, kurios gali būti inicijuotos elektroniniu būdu, dalis padidėja iki 60 %. Ketvirta, telemedicinos intervencinių priemonių, teikiamų naudojantis informacinėmis komunikacijos priemonėmis, skaičius didės. Penkta, AISZT portale pradedami nauji moduliai, skirti tiekimo valdymui ir suskaitmenintos priežiūros procesams remti. Šešta, turi būti sukurta ir pradėta naudoti nauja centrinė sveikatos priežiūros mobilioji programėlė (myEESZT), skirta namų ūkiams ir profesionaliems naudotojams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. kovo 31 d.

C8.I3. Pagyvenusiems žmonėms skirta nuotolinės sveikatos stebėsenos programa

Investicijų tikslas – teikti nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms. Taip pat tikimasi, kad investicijos sumažins ilgalaikės priežiūros deinstitucionalizavimą.

Priemonę sudaro du veiksmai. Pirma, pradedamos teikti dispečerinės paslaugos, kurios organizuoja telemedicinos ir skubios pagalbos paslaugas dalyviams vyresniems nei 65 m. amžiaus asmenims. Sistema sudaro sąlygas dalyviams prašyti 24 valandų tarnybos pagalbos savo pačių GSM pagrindu veikiančiais asmeniniais pagalbos skambučiais. Siuntimo tarnybos darbuotojai turi turėti ekspertinių žinių greitosios pagalbos arba skubios pagalbos paslaugų srityje. Antra, ne mažiau kaip 1500000 vyresnių nei 65 m. vyresnio amžiaus žmonių turi turėti dėvimus juslinius prietaisus. Tarnyba užtikrina šių vyresnio amžiaus žmonių stebėjimą visą parą, kad jie galėtų paskambinti į dispečerinį centrą skubios medicininės pagalbos atveju.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

C8.I4. Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimas

Priemonės tikslas – užtikrinti, kad pirminės sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos kuo didesniam skaičiui piliečių, visų pirma stiprinant bendrosios praktikos gydytojų vaidmenį, didinant arti namų teikiamas paslaugas ir mažinant specializuotos priežiūros naštą.

Priemonę sudaro keturi veiksmai. Pirma, turi būti priimta nauja bendrosios praktikos gydytojų praktikos bendrijų kūrimo ir veiklos teisinė sistema. Antra, turi būti padidintas gydytojų, dalyvaujančių nustatytose ir veikiančiose praktikų bendruomenėse, skaičius. Trečia, į lėtinių ligų valdymo programą, pagal kurią teikiamos lėtinių neinfekcinės ligos diagnozuotų klientų priežiūros paslaugos, užsiregistravusių pacientų skaičius didėja. Ketvirta, pacientų, dalyvaujančių prevencijos ir sveikatingumo skatinimo programose, skaičius didės.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

H.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis