EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 04

COM(2021) 624 final

2021/0317(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 284 final}

2021/0317 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Suomijos ekonomiką. 2019 m. Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudarė 139 % Sąjungos vidurkio. Pagal Komisijos 2021 m. vasaros prognozę, Suomijos realusis BVP 2020 m. sumažėjo 2,8 % ir numatoma, kad 2020–2021 m. jis sumažės 0,1 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus ilgai veikiančių veiksnių – lėtas našumo augimas, dideli investavimo į žaliąją pertvarką, mokslinius tyrimus ir plėtrą poreikiai, didėjantis namų ūkių įsiskolinimas ir socialinės bei sveikatos priežiūros sistemos veikimas;

(2)2019 m. liepos 9 d. ir 2020 m. liepos 20 d. per Europos semestrą Taryba Suomijai pateikė rekomendacijų. Konkrečiai Taryba Suomijai rekomendavo gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų efektyvumą ir vienodą prieinamumą, spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą, didinti paskatas dirbti, gerinti įgūdžius bei aktyvią įtrauktį, remti užimtumą ir skatinti aktyvią darbo rinkos politiką, su investicijomis susijusią politiką sutelkti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, sugriežtinti namų ūkių skolos stebėjimą ir užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu sistemos taikymo priežiūrą ir vykdymą. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas, tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (toliau – EGADP), Komisija padarė išvadą, kad rekomendacijos, laikantis Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas, įgyvendintos visapusiškai. Didelė pažanga padaryta įgyvendinant rekomendaciją kuriomis būtų užtikrintas likvidumas realiajai ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

(3)Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos euro zonos valstybėms narėms siūlyta, be kita ko, įgyvendinant savo EGADP, imtis šių veiksmų: inter alia, užtikrinti politikos kryptį, kuria remiamas ekonomikos atsigavimas, ir toliau didinti konvergenciją, atsparumą ir tvarų ir integracinį augimą. Tarybos rekomendacijoje euro zonos valstybėms narėms taip pat siūlyta stiprinti nacionalines institucines sistemas, užtikrinti makrofinansinį stabilumą, baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį;

(4)2021 m. gegužės 27 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Suomija Komisijai pateikė nacionalinį EGADP. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už EGADP yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija EGADP aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(5)EGADP turėtų būti siekiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) 2021/241 (toliau – priemonė), ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 2 , bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda prisidedant prie kiekvieno iš Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių įgyvendinimo;

(6)valstybių narių įgyvendinamais EGADP visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant šias reformas ir investicijas ir tarpvalstybinius bei daugiašalius projektus, šios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys šalutinis kitose valstybėse narėse taikomų priemonių poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(7)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, EGADP iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šios valstybės narės uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(8)į EGADP yra įtrauktos priemonės, kuriomis prisidedama prie visų šešių ramsčių įgyvendinimo, ir nemaža dalis EGADP komponentų yra vienu metu susieti su keliais ramsčiais. Tai padeda užtikrinti, kad kiekvienas ramstis būtų įgyvendinamas visapusiškai ir darniai. Be to, atsižvelgiant į konkrečius Suomijos uždavinius, ypatingą dėmesį žaliajai pertvarkai ir pažangiam, tvariam bei integraciniam augimui ir į bendrą pasiskirstymą tarp ramsčių, EGADP iš esmės yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį;

(9)kalbant apie žaliosios pertvarkos ramstį, didele dalimi visame EGADP numatytų priemonių prisidedama prie Suomijos tikslo iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Tokios priemonės visų pirma apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį energijos rūšių derinyje, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti viešųjų ir privačių pastatų išmetamų teršalų kiekį ir skatinti naudotis mažataršėmis transporto priemonėmis.

(10)siekiant skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, EGADP numatoma imtis priemonių užimtumo lygiui kelti, užsienio specialistams pritraukti ir našumui didinti. Siekiant švelninti neigiamų sukrėtimų poveikį ir geriau reaguoti į krizes, EGADP numatoma imtis veiksmų, kad būtų išspręstos įsisenėjusios problemos, susijusios su socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sistemos vienodu prieinamumu ir jos išlaidų efektyvumu. EGADP visapusiškai apima skaitmeninės transformacijos ramstį su įvairiais jo aspektais, ir keli plano komponentai yra tiesiogiai arba netiesiogiai skirti skaitmeninei transformacijai. Būdama viena iš skaitmeninimo lyderių pasaulyje, Suomija EGADP numato šalinti likusias skaitmeninės infrastruktūros spragas, tobulindama ir plėtodama sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus. Be to, numatoma reformomis ir investicijomis remti įmonių ir viešojo sektoriaus (įskaitant socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros sritį) skaitmenizaciją, gerinti skaitmeninius įgūdžius, skatinti skaitmeninių technologijų srities mokslinius tyrimus ir inovacijas, remti kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo priemonių plėtojimą ir investuoti į geležinkelių transporto paslaugų skaitmenizaciją;

(11)tikimasi, kad EGADP numatytos priemonės viešųjų paslaugų teikimo regioniniams skirtumams mažinti ir likusioms plačiajuosčio ryšio prieigos spragoms šalinti įneš teigiamą indėlį į sanglaudą ir konvergenciją. Naujai kartai skirtos politikos srities reformomis ir investicijomis siekiama remti nuolatinį mokymąsi, tuo tikslu taip pat naudojantis labiau integruotomis skaitmeninėmis platformomis ir internetinėmis paslaugomis, ir didinti aukštojo mokslo studijų vietų skaičių tuose sektoriuose, kuriuos paveikė darbo jėgos trūkumas;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(12)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų numatoma, kad EGADP padės veiksmingai spręsti visus ar didelę dalį uždavinių (A reitingas), nustatytų atitinkamose Suomijai skirtose rekomendacijose, įskaitant mokestinius klausimus, arba uždavinius, nustatytus kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(13)į EGADP įtrauktos viena kitos poveikį stiprinančios plataus masto reformos ir investicijos, padedančios efektyviai spręsti didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, išdėstytų rekomendacijose, kurias per Europos semestrą 2019 m. ir 2020 m. Suomijai pateikė Taryba, visų pirma įgūdžių, aktyvios įtraukties, integruotų paslaugų bedarbiams ir neaktyviems asmenims, mokslinių tyrimų ir inovacijų, perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir energetikos pertvarkos ir namų ūkių įsiskolinimo stebėsenos srityse. EGADP numatytomis reformomis ir investicijomis taip pat siekiama prisidėti prie socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų efektyvumo ir vienodo prieinamumo. Be to, į planą įtrauktos priemonės, kuriomis užtikrinama veiksmingesnė kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūra ir vykdymas;

(14)EGADP numatytomis keliomis tikslinėmis reformomis ir investicijomis siekiama remti užimtumą ir kelti užimtumo lygį, gerinant bedarbiams ir neaktyviems asmenims teikiamas integruotas paslaugas, taip pat aktyvią darbo rinkos politiką, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui ir dalinio darbingumo asmenims. Į planą įtrauktomis priemonėmis siekiama gerinti darbo rinkai reikalingus įgūdžius, įskaitant nepakankamai atstovaujamų žemos kvalifikacijos asmenų grupių įgūdžius, ypač aktualius vykdomos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos aplinkybėmis;

(15)EGADP numatoma prisidėti prie socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumo didinimo. Struktūrine priežiūros garantijos reforma, vykdoma įgyvendinant socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros reformą, ir didelėmis investicijomis numatoma gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų efektyvumą ir vienodą prieinamumą. Ypatingas dėmesys skiriamas kintantiems sveikatos priežiūros modeliams, naujų, visų pirma skaitmeninių, sprendimų teikimui, ankstyvam problemų nustatymui ir žemo slenksčio socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai. Tai derinama su priemonėmis, kuriomis siekiama gerinti išlaidų efektyvumą, imantis tikslinės skaitmenizacijos, be kita ko, užtikrinti didesnį duomenų prieinamumą ir įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą, taip pat e. sveikatos sprendimų taikymą. EGADP taip pat siekiama didinti aukštojo mokslo studijų vietų skaičių tuose sektoriuose, kuriuos paveikė darbo jėgos trūkumas. Tai turėtų prisidėti prie sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo vidutiniu laikotarpiu;

(16)EGADP daug dėmesio skiriama investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir energetikos pertvarką, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą. Subsidijavimo programomis siekiama didinti investicijas į naujas švarios energijos technologijas, skatinti naudoti mažataršes ir netaršias transporto priemones ir mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tikslinėmis priemonėmis remiamos skaitmeninio sektoriaus investicijos, be kita ko, į skaitmeninę infrastruktūrą, mikroelektroniką, 6G ryšį, dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją;

(17)rekomendacijos, susijusios su neatidėliotinu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, gali būti laikomos nepatenkančiomis į Suomijos EGADP taikymo sritį, nepaisant to, kad apskritai 2020 ir 2021 m. Suomija tinkamai ir pakankamai reagavo į neatidėliotiną būtinybę remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis, laikydamasi bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos nuostatų. Be to, rekomendacija padaryti pakankamą pažangą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo 2020 m. nebėra aktuali, nes baigėsi atitinkamas biudžeto laikotarpis ir COVID-19 krizės aplinkybėmis 2020 m. kovo mėn. pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(18)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų, numatoma, kad EGADP turės didelį poveikį (A reitingas) Suomijos ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip sustiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(19)Komisijos tarnybų parengti modeliai rodo, kad dėl EGADP ir visų kitų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę priimtų priemonių iki 2026 m. Suomijos BVP gali padidėti 0,4–0,6 % (neskaitant potencialaus didelio teigiamo struktūrinių reformų poveikio). Į EGADP įtraukta nemažai reformų ir investicijų, kuriomis numatoma, laikantis Europos pramonės strategijos, skatinti pažangų ir tvarų augimą, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir švelninti krizės poveikį, kartu didinant Suomijos konkurencingumo ir ekonomikos augimo potencialą. Atitinkamomis priemonėmis taip pat numatoma spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo ir struktūrinio nedarbo problemas, remti privačiąsias investicijas ir MVĮ augimą. Kadangi EGADP daug dėmesio skiriama skaitmenizacijai, turėtų išaugti našumo augimas ir investicijos į inovacijas;

(20)EGADP padeda įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant lyčių lygybės, lygių galimybių, aktyvios paramos užimtumui, neįgaliųjų įtraukties, švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą principus, taip pat kitas ES iniciatyvas, tokias kaip ES įgūdžių darbotvarkė, ES pavyzdinė perkvalifikavimo ir įgūdžių tobulinimo iniciatyva, Tarybos rekomendacija dėl profesinio mokymo ir įgūdžių tobulinimo krypčių ir Rekomendacija dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui. EGADP dera su Jaunimo garantijų iniciatyva. Visų pirma, tikimasi, kad parama jaunimui skirtoms integruotoms įdarbinimo, sveikatos, socialinėms ir švietimo paslaugoms padės išvengti jaunuolių socialinės atskirties ir pagerinti jaunimo užimtumo perspektyvas;

(21)EGADP taip pat siekiama mažinti COVID‑19 pandemijos nulemtą vėlavimą teikti priežiūros paslaugas ir didinti socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos atsparumą, taip didinant institucinį atsparumą, mažinant pažeidžiamumą dėl sukrėtimų ir prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo;

(22)tikimasi, kad EGADP numatytos priemonės paslaugų teikimo regioniniams skirtumams mažinti įneš teigiamą indėlį į sanglaudą ir konvergenciją. Didesnė sanglauda bus iš esmės pasiekta, labiau integruojant valstybinių užimtumo tarnybų paslaugas, plečiant integruotų darbingumo ir psichikos sveikatos paslaugų teikimą į naujus regionus ir gerinant savivaldybėse vieno langelio principu jaunimui teikiamas integruotas paslaugas;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(23)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, EGADP numatoma užtikrinti, kad jokia EGADP numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone (A reitingas) nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 3 17 straipsnį (reikšmingos žalos nedarymo principas);

(24)EGADP užtikrinama, kad jokia reforma ir investicija nebūtų padaryta reikšminga žala nė vienam iš šešių aplinkos tikslų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, t. y. klimato kaitos švelninimui, prisitaikymui prie klimato kaitos, tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, žiedinei ekonomikai, taršos prevencijai ir kontrolei, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugai ir atkūrimui. Visas į EGADP įtrauktas priemones Suomija pagrindė pagal Europos Komisijos technines gaires dėl reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo (2021/C 58/01). Suomija pasisiūlė prireikus imtis švelninimo priemonių arba į priemones įtraukė specialias nuostatas, kuriomis (atitinkamomis tarpinėmis reikšmėmis) užtikrinama, kad būtų išvengta reikšmingos žalos;

(25)ypač daug dėmesio skirta priemonėms, kurių poveikis aplinkos tikslams nagrinėtinas atidžiau. Į Suomijos EGADP įtrauktos kelios plataus masto investicijų programos, kurių atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui neįmanoma nustatyti, kol jos neįgyvendintos. Tai visų pirma strateginės paramos programos, taikomos į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įtrauktiems įrenginiams, ir kitos plataus masto paramos programos, pavyzdžiui, investicijos į energetikos infrastruktūrą, parama vandenilio ir anglies dioksido surinkimui ir naudojimui, taip pat žaliajai pertvarkai remti skirtos investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas (toliau – MTPI). Rengiant būsimus kvietimus teikti projektus bus taikomi tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti atmetama žalinga veikla ir keliamas reikalavimas, kad galėtų būti išrenkama tik ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus atitinkanti veikla. Tikrinti, ar investicijos atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, turėtų būti privaloma pagal nustatytą tarpinę reikšmę, susietą su kiekvieno kvietimo teikti projektus paskelbimu;

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(26)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, EGADP yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 50,1 % visų EGADP asignavimų (apskaičiuota pagal minėto reglamento VI priede nustatytą metodiką). Pagal to reglamento 17 straipsnį EGADP atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(27)reformomis ir investicijomis numatoma reikšmingai prisidėti prie nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų iki 2030 m. plane nustatytų Suomijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos pertvarkos tikslų ir taip prisidėti prie Sąjungos klimato tikslo. Siekti klimato tikslo padeda daugybė į EGADP įtrauktų priemonių; daug priemonių turėtų padėti siekti ir aplinkos, įskaitant biologinę įvairovę, tikslo. Be to, išsaugoti biologinę įvairovę gali padėti ir kai kurios iš priemonių, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, nes klimato kaita yra vienas pagrindinių grėsmę biologinei įvairovei keliančių veiksnių. Tikimasi, kad šių priemonių įgyvendinimas turės ilgalaikį poveikį, visų pirma prisidės prie žaliosios pertvarkos, biologinės įvairovės didinimo ir aplinkos apsaugos;

(28)didelę priemonių, kuriomis padedama siekti klimato tikslų, dalį sudaro investicijos į atsinaujinančiąją energiją naudojančias technologijas. Kitos svarbios priemonės, kuriomis padedama siekti klimato arba aplinkos tikslų, įgyvendinamos investicijomis į pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pastatų ūkio išmetamų teršalų kiekio mažinimą, transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekio mažinimą ir į atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo masto didinimą. Žaliajai pertvarkai remti į EGADP taip pat įtrauktas MTPI srities investicijų paketas;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(29)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, EGADP yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių. Paramos siekiant skaitmeninės srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 27,0 % visų EGADP asignavimų (apskaičiuota pagal minėto reglamento VII priede nustatytą metodiką);

(30)į EGADP įtrauktos priemonės padeda spręsti su skaitmenine pertvarka susijusius Suomijos uždavinius. Visų pirma, nors apskritai Suomijoje skaitmeninis junglumas gerai išvystytas, kaimo vietovėse trūksta skaitmeninės infrastruktūros. Sparčiojo plačiajuosčio ryšio plėtrai teikiama parama turėtų padėti gerinti naudojimosi sparčiu ryšiu retai gyvenamose teritorijose galimybes, o tai tuose regionuose turės teigiamą poveikį našumui ir padės palaikyti ekonominę veiklą. Siekiant mažinti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų trūkumą (atsiradusį nepaisant apskritai gerų Suomijos gyventojų skaitmeninių įgūdžių), į EGADP įtrauktomis priemonėmis numatoma didinti studijų vietų skaičių IRT sektoriui svarbiose srityse, reformuoti nuolatinio mokymosi sistemą ir stiprinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą;

(31)į EGADP įtrauktomis reformomis ir investicijomis numatoma daugelyje sričių prisidėti prie skaitmeninės pertvarkos Suomijoje, remiant įmonių, visų pirma MVĮ, ir viešojo sektoriaus skaitmenizaciją, stiprinant kibernetinį ir informacijos saugumą ir palaikant pagrindinių technologijų (įskaitant puslaidininkius), dirbtinio intelekto ir 6G ryšio sričių mokslinius tyrimus ir inovacijas. Kadangi skaitmenizacija – bendras iššūkis, pasitelkiamos ir kitose priemonėse numatyti skaitmeniniai sprendimai, taip padedant siekti klimato ir aplinkos tikslų, įskaitant transporto ir energetikos infrastruktūros skaitmenizaciją. Be to, daug dėmesio skiriama sveikatos srities skaitmeniniams sprendimams – nuo duomenų analizės naudojimo diagnostikai gerinti iki investicijų į e. sveikatą, kad būtų užtikrintas priežiūros tęstinumas;

Ilgalaikis poveikis

(32)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų, iš esmės (A reitingas) numatoma EGADP padaryti ilgalaikį poveikį Suomijai;

(33)į EGADP įtrauktomis priemonėmis tikimasi į viešąjį administravimą įnešti struktūrinių pokyčių, dėl kurių turėtų padidėti jo efektyvumas ir veiksmingumas. Energijos mokesčių reforma turėtų prisidėti prie struktūrinio Suomijos mokesčių politikos žalinimo. Aktyvios darbo rinkos politikos reformos, parengtos pagal Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelį, turėtų prisidėti prie darbo jėgos pasiūlos didinimo ir darbo ieškančių asmenų bei darbo rinkoje nepakankamai atstovaujamų grupių įsidarbinimo galimybių gerinimo. Tikimasi, kad dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų reformos padidės ilgalaikis Suomijos atsparumas;

(34)EGADP numatyta didelė parama investicijoms į žaliąją pertvarką turėtų dar labiau paskatinti ekonomikoje diegti naujus inovacinius mažo anglies dioksido kiekio technologijų sprendimus. Tai turėtų paspartinti besiformuojančių sektorių augimą, atveriant daugiau ekonomikos augimo galimybių. Numatoma, kad dėl plane skiriamo ypatingo dėmesio investicijoms į skaitmenizaciją ilguoju laikotarpiu daugelyje sektorių padidės našumas. Ilgalaikis EGADP poveikis taip pat gali būti padidintas užtikrinant jo ir kitų programų, be kita ko, finansuojamų iš sanglaudos politikos fondų, sąveiką, visų pirma, iš esmės sprendžiant teritorinius uždavinius ir skatinant subalansuotą vystymąsi;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(35)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, EGADP pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga EGADP stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(36)už plano įgyvendinimo ir stebėsenos koordinavimą bus atsakinga Suomijos Respublikos finansų ministerija. Atsakomybės sritys paskirtos aiškiai, o plano įgyvendinimo, pažangos stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūra tinkama;

(37)Suomijos EGADP nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi. Jie yra pakankamai aiškūs ir išsamūs, kad būtų užtikrinta galimybė stebėti ir patvirtinti jų pasiekimą. Be to, nustatyta tarpinių ir siektinų reikšmių seka teikia galimybę tinkamai stebėti pažangą siekiant plano tikslų ir sudaryti mokėjimų grafiką. Tarpinės ir siektinos reikšmės yra svarbios ir dėl jau baigtų įgyvendinti priemonių, tinkamų finansuoti pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Pakankamas tų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimas laikui bėgant yra reikalingas mokėjimo prašymui pagrįsti;

(38)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal šią priemonę būtų pranešta ir ji būtų patvirtinta pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos EGADP įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 4 ;

Išlaidų įvertinimas

(39)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, EGADP pateiktas visų numatytų plano išlaidų sumos pagrindimas yra iš dalies (B reitingas) pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(40)Suomija pateikė atskiras visų EGADP komponentų išlaidų sąmatas, pagrįstas keliais investicijų ir reformų išlaidų šaltiniais. Tie šaltiniai apima ankstesnius panašiuose sektoriuose teiktus ar panašaus pobūdžio kvietimus teikti projektus, viešųjų pirkimų sutartis dėl panašių paslaugų ar ankstesnių panašaus pobūdžio investicijų, valdžios institucijų atliktus poveikio vertinimus, akademinius tyrimus, taip pat kitus tarptautinių organizacijų pateiktus išorės duomenis, be kita ko, apie sektorių investicijų poreikius. Remiantis pateiktais dokumentais, daugumos plano priemonių išlaidoms apskaičiuoti taikytos metodikos yra laikomos patikimomis ir sudaro pakankamą pagrindą teigiamai įvertinti tų išlaidų pagrįstumą ir patikimumą. Tačiau įrodymai, pateikti toms metodikoms pagrįsti, galėtų kai kuriais atvejais būti detalesni ir suteikti išsamesnės informacijos apie išlaidų įvertinimą, ypač kai kurių horizontaliųjų investicijų programų atveju. Galiausiai, EGADP visų numatytų išlaidų suma atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcinga tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(41)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, EGADP pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis ES teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jiems nustatyti ir pašalinti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 5 ;

(42)plane tinkamai apibūdinta jo įgyvendinimo, kontrolės ir audito tikslais sukurta sistema. Kontrolės ir audito sistema pagrįsta patikimais procesais ir struktūromis. Dalis struktūros yra nauja. Finansų ministerija turėtų prisiimti bendrą atsakomybę už plano įgyvendinimą, o veiklos ir administraciniais aspektais ji turėtų remtis į kitas įgyvendinančiąsias ministerijas ir organus. Finansų ministerijai turėtų padėti Techninis sekretoriatas, kuriam pavedama užtikrinti plano įgyvendinimo stebėseną. Užduočių pasidalijimas tarp Finansų ministerijos ir kitų atitinkamų ministerijų yra aiškus, jų funkcijos ir atsakomybės sritys tinkamai apibrėžtos. Kaip tarpinė reikšmė, turėtų būti nustatyta, kad turi įsigalioti nacionalinis įstatymas, kuriuo nustatomi organų, dalyvaujančių koordinuojant, stebint, kontroliuojant ir audituojant Suomijos EGADP įgyvendinimą, teisiniai įgaliojimai. Ši tarpinė reikšmė turėtų būti pasiekta dar prieš tai, kai Komisijai bus pateiktas pirmas mokėjimo prašymas;

(43)Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytų kontrolės ir audito prievolių vykdymą turėtų užtikrinti Finansų ministerija. Kontrolės ir audito tarnybos užduotys aiškiai ir tinkamai atskirtos nuo kitų ministerijos padalinių. Tam, kad už kontrolę atsakingi darbuotojai galėtų atlikti numatytas funkcijas ir užduotis, jie turėtų turėti teisinius įgaliojimus ir administracinę kompetenciją. Apskritai, kontrolės sistema ir kita atitinkama tvarka, įskaitant naujos duomenų saugyklos, skirtos duomenims apie galutinius lėšų gavėjus rinkti, laikyti ir pateikti, sukūrimą, vertinama kaip tinkama, kad, naudojant lėšas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti ir būtų išvengta dvigubo finansavimo kitų Sąjungos programų lėšomis;

(44)turėtų būti nustatyta tarpinė reikšmė, skirta užtikrinti, kad plano įgyvendinimo stebėsenai skirta duomenų saugykla būtų sukurta ir pradėtų veikti dar prieš tai, kai Komisijai bus pateiktas pirmas mokėjimo prašymas. Ši saugykla turėtų atlikti bent tokias funkcijas: a) duomenų rinkimą ir stebėseną, kaip pasiekiamos tarpinės ir siektinos reikšmės; b) pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą reikalaujamų duomenų rinkimą, saugojimą ir jų prieinamumo užtikrinimą; Saugyklos funkcijoms patvirtinti turėtų būti parengta speciali jos audito ataskaita.

EGADP darna

(45)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų, į EGADP dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;

(46)Suomijos EGADP pateiktas visapusiškas ir subalansuotas reformų ir investicijų paketas. Priemonės pagal įvairius plano komponentus viena kitą sustiprina, ir visi komponentai apima subalansuotų reformų ir investicijų rinkinį. Be to, yra aiškiai nustatytas ryšys tarp reformų ir investicijų, priemonės sustiprina ir papildo viena kitą ir padeda spręsti nustatytus uždavinius. Priemonės dera su atitinkamomis nacionalinės politikos programomis ir strategijomis, kaip antai vyriausybės programa ir nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu. Pasiūlytos plano komponentų priemonės viena kitai neprieštarauja ir nekenkia viena kitos efektyvumui, taip pat nenustatyta nenuoseklumų ar prieštaravimų tarp atskirų komponentų;

Lygybė

(47)į planą įtrauktos kelios priemonės, kuriomis numatoma prisidėti sprendžiant lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems užtikrinimo srities uždavinius. Jos apima užimtumo ir darbo rinkos reformas, kuriomis siekiama vystyti labiau integruotas paslaugas, kurios būtų teikiamos ir prieinamos visiems ir tenkintų palankių sąlygų neturinčių grupių, įskaitant dalinio darbingumo asmenis, sunkiai įdarbinamus asmenis ir migrantus, poreikius. Vykdant socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos reformą, numatoma skirti dėmesio ir pažeidžiamoms grupėms. Prie lyčių lygybės tikimasi prisidėti priemonėmis, kurių imamasi dėl dalinio darbingumo, ypač psichikos gerovei remti skirtomis priemonėmis. Kitomis priemonėmis, įskaitant skaitmenizacijos spartinimą ir sparčiojo plačiajuosčio ryšio prieinamumo regionuose gerinimą, siekiama palengvinti sąlygas dirbti nuo vietos nepriklausomą darbą, kad moterims ir vyrams būtų lengviau derinti darbą ir šeimos gyvenimą;

Saugumo įsivertinimas

(48)Remiantis Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punktu, plane nurodyta, kad dėl kiekvieno projekto, susijusio su investicijomis į junglumo infrastruktūrą, 6G ryšio plėtros aplinką, dirbtinį intelektą ir kvantinę kompiuteriją, taip pat investicijomis į kibernetinio saugumo užtikrinimo pratybas ir mokymus, rengiamas rizikos vertinimas ir rizikos valdymo planas, o į saugumo riziką atsižvelgiama per visą projekto gyvavimo ciklą. Plane taip pat nurodyta, kad bus užtikrinamas su projektu susijusių produktų ir paslaugų kibernetinio saugumo reikalavimų laikymasis, o prireikus bus naudojamasi sertifikavimo sistemomis. Saugumo reikalavimų laikymasis bus užtikrinamas per viešųjų pirkimų procedūras, o prireikus bus taikomos darbuotojų ir įmonių patikimumo tikrinimo procedūros. Dėl investicijų į junglumo infrastruktūrą: plane apibūdinta nacionalinė teisės aktų sistema, kurioje atsižvelgiama į saugiems 5G tinklams skirtų ES priemonių rinkinį. Pavyzdžiui, svarbiausiose ryšių tinklų dalyse negali būti naudojami įrenginiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(49)į EGADP įtrauktos priemonės, skirtos tam, kad Suomijos įmonės galėtų dalyvauti potencialiuose bendriems Europos interesams svarbiuose mikroelektronikos ir švariojo vandenilio projektuose (IPCEI). Investavimo į kibernetinio saugumo tyrimus tikslas yra sukurti daugiakalbę kibernetinio saugumo įgūdžių ugdymosi ir ugdymo platformą, kuria būtų galima naudotis visose valstybėse narėse;

Konsultavimosi procesas

(50)siekdama didinti nacionalinę atsakomybę už šį planą, EGADP rengimo etape Suomija konsultavosi su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir kitomis interesų grupėmis. Surengtos įvairių formų konsultacijos (įskaitant regioninius ir teminius renginius), per kurias siekta informuoti dalyvius apie plano rengimą ir sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomones apie reikiamo finansavimo prioritetus ir plano turinį. Į šiuos renginius kviesti įvairiausi dalyviai, įskaitant regionų tarybų, miestų savivaldybių, socialinių partnerių, pramonės ir verslo organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ir švietimo įstaigų atstovus;

(51)siekiant užtikrinti, kad atitinkami dalyviai prisiimtų atsakomybę, įgyvendinant EGADP numatytas investicijas ir reformas labai svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(52)Komisijai teigiamai įvertinus Suomijos EGADP ir nustačius, kad planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(53)Suomijos EGADP visos numatytos išlaidos yra 2 094 687 000 EUR. Kadangi EGADP pakankamai atitinka vertinimo kriterijus, nustatytus Reglamente (ES) 2021/241, be to, visų jame numatytų išlaidų suma yra didesnė už Suomijai teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Suomijos EGADP skiriamas finansinis įnašas turėtų būti lygus visai Suomijai teikiamo finansinio įnašo sumai;

(54)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį didžiausio finansinio įnašo Suomijai apskaičiavimas turėtų būti atnaujintas ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Suomijai turėtų būti pateikta to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto didžiausio finansinio įnašo neviršijanti suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas būtų prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei būtina, atnaujinus didžiausią finansinį įnašą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nepagrįstai nedelsdama turėtų iš dalies pakeisti šį sprendimą, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį;

(55)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 6 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Paramos suma turėtų būti išmokėta dalimis, kai Suomija patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su EGADP įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

(56)Suomija paprašė išankstinio finansavimo, sudarančio 13 % finansinio įnašo. Ta suma Suomijai turėtų būti skiriama vadovaujantis įsigaliojusiu susitarimu, numatytu Reglamento (ES) 2021/241 23 straipsnio 1 dalyje (toliau – finansavimo susitarimas);

(57)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią Sąjungos programą, išskyrus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
EGADP įvertinimo patvirtinimas

Suomijos EGADP įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas. EGADP numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga Suomijai kaip negrąžintiną paramą pateikia 2 085 341 084 EUR finansinį įnašą 7 . Dėl pateikiamos 1 660 743 618 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą atnaujintas didžiausias finansinis įnašas Suomijai yra 2 085 341 084 EUR arba didesnis, dėl pateikiamos papildomos 424 597 466 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Jei pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį atnaujinus apskaičiavimą atnaujintas didžiausias finansinis įnašas Suomijai yra mažesnis nei 2 085 341 084 EUR, dėl skirtumo tarp to atnaujinto didžiausio finansinio įnašo ir 1 660 743 618 EUR sumos pagal Reglamento (ES) 2021/241 20 straipsnio 8 dalį nustatytą procedūrą turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Suomijai pateikia dalimis pagal priedą. 271 094 341 EUR suma pateikiama kaip išankstinio finansavimo mokėjimas, lygus 13 % finansinio įnašo. Išankstinį finansavimą ir paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Išankstinis finansavimas skiriamas vadovaujantis įsigaliojusiu finansavimo susitarimu. Išankstinis finansavimas patvirtinamas jį proporcingai atskaičius iš paramos dalių mokėjimo.

4.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Suomija patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su EGADP įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams, tam, kad atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpines ir siektinas reikšmes Suomija turi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Suomijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(2)    2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433I, 2020 12 22, p. 23).

(3)    2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(4)    2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(5)    2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(6)    OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(7)    Ši suma atitinka finansinio asignavimo dydį, atskaičius Suomijos išlaidų, numatytų Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalyje, proporcingą dalį, apskaičiuotą pagal to reglamento 11 straipsnyje nustatytą metodiką.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 10 04

COM(2021) 624 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2021) 284 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1.Reformų ir investicijų aprašymas

1 RAMSTIS. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos remia ekonomikos restruktūrizavimą ir anglies dioksido požiūriu neutralią gerovės visuomenę

A. P1C1 KOMPONENTAS. ENERGETIKOS SISTEMOS PERTVARKYMAS

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti švarios energijos technologijų naudojimą prisidėti prie anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo įgyvendinimo.

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas į infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančiajai energijai skirstyti, taip pat švarios energijos gamybai. Tos investicijos vykdomos kartu su energetikos sektoriaus reformomis, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama laipsniškam anglies naudojimo energijos gamybai nutraukimui, taip pat energijos mokesčių reformai, kuria skatinamas švarios energijos naudojimas. Atskira investicija yra skirta atsinaujinančiajai energijai autonominiame Alandų regione remti.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

A.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C1R1). Iki 2026 m. gerokai sumažinti anglių naudojimą energijai gaminti

2019 m. Suomijos parlamentas priėmė Aktą dėl akmens anglių energijos naudojimo uždraudimo (406/2019). Šiuo įstatymu nuo 2029 m. draudžiama naudoti anglis. Suomija deda pastangas, kad per trumpesnį laikotarpį būtų atsisakyta anglių naudojimo, ir siekia, kad iki 2026 m., palyginti su 2019 m., akmens anglių naudojimas energijai gaminti būtų sumažintas 40–80 proc. Veiksmai, kurių ėmėsi Suomija siekdama remti laipsnišką anglių naudojimo energetikos sektoriuje atsisakymą, apima naujų elektros energijos ir šilumos gamybos sprendimų integravimą į energetikos sistemą, energijos perdavimą ir anglies pakeitimo technologijų prieinamumą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C1R2). Energijos mokesčių reforma siekiant atsižvelgti į technologinę plėtrą

Reformos tikslas – pakeisti esamą įvairių energijos šaltinių apmokestinimą. Energijos apmokestinimo teisės aktų (Elektros energijos ir tam tikro kuro akcizų įstatymo) daliniu pakeitimu prisidedama prie laipsniško iškastinio kuro atsisakymo skatinant pramonės elektrifikavimą ir investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Įstatymu nuo 0,69 centų/kWh sumažinamas daugiau kaip 5 MW pramonės, kasyklų, žemės ūkio ir duomenų centrų elektros energijos mokestis iki 0,05 centų/kWh, t. y. ES minimumo. Vykdant reformą taip pat iki 2025 m. bus laipsniškai panaikintas energijai imlių pramonės šakų energijos mokesčių grąžinimas, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iškastinio šildymo kuro, įskaitant durpes, apmokestinimas padidinamas 2,7 EUR už MWh.

Šiuo metu atliekamas nedegios šilumos gamybos energijos apmokestinimo tyrimas. Tikimasi, kad tyrimu bus remiamasi priimant sprendimus dėl tolesnių energetikos sektoriaus apmokestinimo priemonių. Suomija turėtų pateikti teisės aktų pakeitimus, siekdama užtikrinti, kad pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

Reforma turėjo būti baigta įgyvendinta iki 2021 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C1I1). Investicijos į energetikos infrastruktūrą

Investicijų tikslas – sudaryti geresnes pagrindines sąlygas investicijoms į švarią energiją pritraukti, daugiausia dėmesio skiriant energetikos sistemos integravimui, energijos saugojimui ir transportui. Investicijomis remiami projektai, kuriais skatinama kurti energetikos infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant:

I)elektros energijos tinklai ir elektros energijos perdavimo pajėgumai;

II)investicijos, kuriomis siekiama integruoti energetikos sistemas ir gaminti, perduoti ir naudoti perteklinę ir naudotąją šilumą centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose;

III)mažo anglies dioksido kiekio dujų, įskaitant vandenilį, biodujas ir biometaną, transportavimas.

Atranka atliekama remiantis įvairiais kriterijais, pavyzdžiui, jų indėliu į energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir jų įgyvendinamumu laikantis nustatyto tvarkaraščio.

Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ji vykdoma skelbiant konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija, kurie organizuojami keliais etapais, siekiant iš anksto sutelkti dideles investicijas.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 1 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 2 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 3 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 4 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 033 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą 5 .

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C1I2). Investicijos į naujas energetikos technologijas

Investicijų tikslas – prisidėti prie Suomijos tikslo iki 2035 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį skatinant diegti naujas švarias energijos gamybos ir naudojimo technologijas. Teikiant paramą pirmenybė teikiama sektoriams, kuriuose išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas yra sudėtingas ir brangus (toliau – sektoriai, kuriems sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro). Investicijomis teikiama parama parodomuoju etapu vykdomiems didelio masto projektams, pirmenybę teikiant techninėms galimybėms, ypatingą dėmesį skiriant:

I)jūros vėjo energijos gamyba;

II)atsinaujinantys degalai transporto sektoriuje (elektros kuras ir biodegalai);

III)nedegiosios šilumos gamyba, pvz., geoenergija, skirta anglių naudojimui pakeisti; Ir

IV)kiti atsinaujinančiosios energijos projektai, pvz., dideli biodujų transporto projektai, kuriuose naudojamos mažai naudojamos medžiagos, didelio masto saulės energijos projektai ir projektai, kuriais skatinamas energijos kaupimas.

Atranka atliekama pagal įvairius kriterijus, įskaitant jų indėlį didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir galimą jų indėlį į ilgalaikę atitinkamų technologijų plėtrą ir komercializaciją. Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Ji vykdoma skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija, kurie organizuojami keliais etapais, siekiant iš anksto sutelkti dideles investicijas. Pagal šią priemonę laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami siekiant paspartinti leidimų aplinkos apsaugai išdavimą ir perdirbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse sąlygose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 6 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 7 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 8 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 9 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su intervencinėmis sritimis 032, 034bis0, 028 ir 029 bei 030bis, kurioms taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Konkursai skelbiami, kai tik bus įdiegta paramos skyrimo teisinė sistema. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas numatoma surengti 2021 m.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C1I3). Alandų Salų investicijų ir reformų dokumentų rinkinys

Investicijų tikslas – skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą autonominiame Alandų regione. Investicijas sudaro parama jūros vėjo energijos projekto parengiamajam etapui ir saulės energijos gamybai.

Alandų vyriausybės skaičiavimais, visam jūros vėjo energijos projektui užbaigti prireiks dešimties penkiolikos metų. Tikimasi, kad pagaminta energija bus daugiausia perduota žemyninei Suomijai ir (arba) Švedijai, taigi ir nacionaliniams paskirstymo tinklams. Investicijomis remiamas planavimo ir pasirengimo etapas, kuris turėtų trukti iki 2024 m.

Savo energetikos ir klimato strategijoje Alandas iškėlė tikslą iki 2030 m. padidinti 17 MW saulės energijos pajėgumą. Investicijomis teikiama parama saulės energijos gamybos projektams, kuriuos remia bendrovės, savivaldybės ar bendruomenės. Projektai įgyvendinami 2021–2025 m.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 10 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 11 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 12 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 13 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 028 ir 029 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

A.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

B. P1C2 KOMPONENTAS. PRAMONĖS SEKTORIAUS REFORMOS IR INVESTICIJOS, KURIOMIS REMIAMA ŽALIOJI IR SKAITMENINĖ PERTVARKA

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Pagrindiniai iššūkiai siekiant šio tikslo yra pramonės išmetamų teršalų kiekio mažinimas ir perdirbimo lygio didinimas. Naujos mažataršės technologijos dažnai dar nėra konkurencingos, todėl reikia spartinti jų kūrimą. Suomijai reikia skatinti žiedinę ekonomiką, kad būtų padidintas tausus išteklių naudojimas ir sumažinta tarša.

Bendras šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo remiant investicijas į pramonės išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo technologijas, kuriant ekologiškas darbo vietas, investuojant į švarias technologijas ir skatinant perdirbimą bei pakartotinį naudojimą.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, pavyzdžiui, vandenilio gamybą, anglies dioksido surinkimą ir panaudojimą, iškastinio kuro pakeitimą elektros energija pramoniniuose procesuose ir pagrindinių medžiagų bei pramoninių šalutinių produktų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo skatinimą. Kartu su tomis investicijomis vykdomos klimato ir atliekų teisės aktų reformos, įskaitant būtinus Klimato akto ir Atliekų įstatymo pakeitimus, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas 2035 m. anglies dioksido poveikio neutralumo tikslui ir perdirbimo tikslams.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

B.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C2R1). Klimato akto reforma ir mažo anglies dioksido kiekio industrializacija

Suomija įsipareigojo atnaujinti Klimato aktą, kad iki 2035 m. būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumo tikslas. Reforma apima atitinkamus 2030 m.,2040 m. ir 2050 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Reformuotas Klimato aktas suteikia galimybę naudoti klimato planus, kad būtų įvykdyti akte nustatyti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos įpareigojimai. Suomijos vyriausybė savo pasiūlymą dėl peržiūrėto Klimato teisės akto pateikia Parlamentui ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d.; tikimasi, kad jis įsigalios ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. 2020 m. rudenį Suomija priėmė trylika pramonei skirtų mažo anglies dioksido kiekio veiksmų planų. Veiksmų planuose nurodomas pramonės procesų elektrifikavimas, atsiejimas nuo iškastinio kuro ir išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės, grindžiamos mažataršiais sprendimais. Tikimasi, kad Suomija toliau bendradarbiaus su pramonės sektoriumi, kad atnaujintų likusius veiksmų planus, kuriuose būtų išdėstytos konkrečiam sektoriui skirtos pramoninių išmetamųjų teršalų mažinimo galimybės. Tai apima bent keturias pagrindines energijai imlias pramonės šakas, t. y. energetikos, chemijos, miškų ir technologijų pramonės šakas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P1C2R2). Strateginis žiedinės ekonomikos skatinimas ir Atliekų įstatymo reforma

Šią priemonę sudaro du reformos elementai. Pirma, Suomija įgyvendina pertvarkytą Atliekų įstatymą (646/2011), kuris yra pagrindinis žiedinės ekonomikos aplinkos reglamentavimo ir nacionalinio atliekų plano elementas. Reforma apima rūšiuojamąjį pakuočių ir biologinių atliekų surinkimą iš namų ūkių ir įmonių, pakuočių gamintojų atsakomybę už pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, Vienkartinio plastiko direktyvos įgyvendinimą ir įpareigojimą rūšiuoti tekstilės atliekų surinkimą regioniniuose priėmimo punktuose. Komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis padidinamas nuo dabartinių 41 proc. 2025 m. iki 55 proc., o 2030 m. – 60 proc. Plastikinių pakuočių perdirbimo rodiklis padidinamas 31 proc.

Antra, Suomija skatina žiedinę ekonomiką įgyvendindama 2035 m. strateginę programą, kurioje nustatomi konkretūs neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo, išteklių našumo ir žiedinio medžiagų naudojimo lygio tikslai. Tai apima nacionalinę pamatinę programą, kurią papildo savanoriškų sektorinių susitarimų tarp savivaldybių, verslo ir kitų suinteresuotųjų šalių skatinimas. Siekiama, kad prie susitarimo prisijungtų bent dvi pagrindinės pramonės asociacijos, taip pat bent 20 savivaldybių ir miestų, ir įsipareigoti įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama strateginės žiedinės ekonomikos programos tikslų: Mažinti gamtos išteklių naudojimą, didinti perdirbtų medžiagų naudojimą ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų žiedinę ekonomiką. Joje taip pat skelbiami „paramos scenarijai“, kurie padeda nustatyti svarbiausias suinteresuotųjų subjektų priemones, kurių reikia imtis pagal tokius susitarimus, bendradarbiaujant su atitinkamais mokslinių tyrimų institutais.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C2I1). Mažo anglies dioksido kiekio vandenilis ir anglies dioksido surinkimas bei naudojimas

Šiomis investicijomis siekiama skatinti švaraus vandenilio gamybos ir saugojimo plėtrą komerciniu mastu. Investicijomis padedama siekti Suomijos tikslo iki 2035 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį. Suomija prisijungė prie galimo bendriems Europos interesams svarbaus projekto „Europos švaraus vandenilio aljansas“, kuris šiuo metu kuriamas ir apie kurį dar nepranešama Komisijai. Tai suteikia Suomijos bendrovėms galimybę pasinaudoti tarpvalstybiniu bendradarbiavimu ekonomikos, mokslinių tyrimų ir pramonės srityse. Finansavimas skiriamas investicijoms vandenilio vertės grandinėje, taip pat anglies dioksido surinkimui, saugojimui ir surinkimui remti. Tikimasi, kad Suomija prisidės remdama i) mažo anglies dioksido kiekio ekologiško vandenilio gamybą pakeičiant iškastinio kuro naudojimą sunkiojoje pramonėje, ii) CO2 surinkimą, saugojimą ir naudojimą ir iii) su vandeniliu susijusius mokslinius tyrimus. Be galimų BEISP, gali būti remiami projektai, susiję su Europos bendradarbiavimo tinklais, pavyzdžiui, „Eureka“. Vandenilio gamybai iš gamtinių dujų finansavimas neskiriamas. Pagal šią priemonę laikinieji darbuotojai gali būti įdarbinami siekiant paspartinti aplinkos leidimų išdavimą ir perdirbimą nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Be to, parama tam tikroms vidaus investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijų žaliąjį vandenilį skiriama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris bus priimtas 2021 m. (Pagalbos energetikai reglamentas). Jis organizuojamas vienu ar keliais etapais skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Suomijos ekonomikos reikalų, užimtumo ir verslo ministerija.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 14 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 15 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 16 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 17 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 032 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas 2021 m. ir skelbiamas „Business Finland“ interneto svetainėje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C2I2). Tiesioginis elektrifikavimas ir pramoninių procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas

Šia priemone skatinamas tiesioginis elektrifikavimas ir mažo anglies dioksido kiekio pramonės procesai, siekiant sumažinti išmetamą CO2 kiekį pramonės sektoriuje. Priemonė:

I)didinti energijos vartojimo efektyvumą elektrifikuojant suvartojamos šilumos kiekį ir procesus;

II)diegti hibridinius sprendimus ir naudoti šilumos siurblių technologiją bei perteklinę šilumą.

Šia priemone siekiama padėti pramonei pasirengti nebenaudoti anglies 2029 m. ir bent pusei durpių suvartojamos energijos iki 2030 m., skatinant iškastinio kuro naudojimą pramonėje naudoti elektros energiją.

Parama teikiama pagal naują Vyriausybės potvarkį, kuris turi būti priimtas iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų kvietimų teikti projektus techninėse sąlygose pateiktus tinkamumo kriterijus neįtraukiama ši veikla: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 18 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 19 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 20 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 21 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 024b intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinkti projektai turi vidutiniškai bent 30 % sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su ex ante išmetamu kiekiu. Pirmasis kvietimas teikti projektus skelbiamas iš karto, kai tik bus priimti teisės aktai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

3 investicija (P1C2I3). Pagrindinių medžiagų ir pramonės srautų pakartotinis naudojimas ir perdirbimas

Šia priemone siekiama skatinti žiedinę ekonomiką, kurioje pramonės ir atliekų srautai ir kitos pagrindinės medžiagos, pavyzdžiui, baterijų medžiagos, plastikas, tekstilė, pakuotės, elektros ir elektroninė įranga, statybos ir griovimo medžiagos, būtų pakartotinai naudojami ir perdirbami.

Parama teikiama:

I)pirmieji komerciniai įrenginiai, bandomieji ir demonstraciniai įrenginiai;

II)naujų technologijų diegimas esamuose procesuose;

III)skaitmeninės platformos ir investicijos į paslaugas, kuriomis skatinamas pakartotinis naudojimas ir perdirbimas.

Bent 30 000 000 EUR iš paketo skiriama žiedinei bioekonomijai skatinti, o bent 30 000 000 EUR paketo skiriama žiedinės ekonomikos sprendimams baterijų vertės grandinėje skatinti.

2021 m. „Business Finland“ organizuoja konkursinius kvietimus teikti pasiūlymus keliais etapais.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 22 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 23 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 24 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 25 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais taip pat užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su toliau nurodyta 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 % atskirai surinktų nepavojingų atliekų (pagal svorį) patektų į antrines žaliavas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

B.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. P1C3 KOMPONENTAS. PASTATŲ ŪKIO POVEIKIO KLIMATUI IR APLINKAI MAŽINIMAS

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti siekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo mažinant pastatų išmetamą teršalų kiekį per jų gyvavimo ciklą, ypatingą dėmesį skiriant statybai ir šildymui.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti naftos šildymo sistemas privačiuose ir viešuosiuose pastatuose pakeisti šildymo sistemomis, grindžiamomis mažo anglies dioksido kiekio arba nulinio anglies dioksido kiekio technologijomis, ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų naudojimą statybos sektoriuje. Šios investicijos papildomos reformomis, kuriomis siekiama sumažinti pastatų statybos metu išmetamą teršalų kiekį ir iki 2024 m., o iki 2030 m. pradžios visiškai panaikinti iškastine nafta varomas šildymo sistemas viešuosiuose pastatuose.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

C.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C3R1). Žemės naudojimo ir statybos įstatymo reforma

Suomija priima teisės aktus, kuriais reformuojamas galiojantis Žemės naudojimo ir statybos įstatymas (132/1999), kurio vienas tikslas – sumažinti teršalų išmetimą per visą pastatų gyvavimo ciklą, įskaitant statybą, naudojimą, remontą ir griovimą. Reforma skirta pastatų kūrėjams, savininkams, dizaineriams, rangovams, medžiagų pramonei ir valdžios institucijoms.

Reforma įgyvendinama palaipsniui nuo 2023 m., o paskutiniai reglamentai priimami iki 2026 m. birželio 30 d. Įsigaliojus reformai nauja statyba turi būti mažo anglies dioksido kiekio, o renovacija turi būti atliekama taikant mažo anglies dioksido kiekio sprendimus.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C3R2). Laipsniško šildymo deginant iškastinį kurą veiksmų planas

Suomija nustatė tikslą iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant iškastinį kurą. Šia reformos priemone Suomijai suteikiama galimybė parengti pastatų, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, ir jų savininkų, išmetamųjų teršalų ir energijos suvartojimo apžvalgą. Suomija priima veiksmų planą, kuriuo siekiama iki 2030 m. laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant gazuotą kurą. Veiksmų planas apima tokias priemones kaip subsidijos ir dotacijos, mokesčiai ir mokesčių subsidijos, informacijos valdymas, reguliavimo valdymas, susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo, viešieji pirkimai ir finansinės priemonės šiam tikslui pasiekti. Tikimasi, kad sprendimai dėl naujų priemonių naudojimo arba esamų priemonių tobulinimo bus priimami atskirai.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C3I1). Pastatų šildymo sistemų keitimas nuo iškastinio kuro prie mažai anglies dioksido išskiriančių šildymo formų

Šia priemone siekiama padėti iki 2030 m. pradžios Suomijoje laipsniškai atsisakyti šildymo naudojant iškastinį kurą. Taip jis labai padeda nacionaliniu lygmeniu pasiekti ES 2030 m. klimato tikslus. Pratęsiamos dvi nuo 2020 m. rudens vykdomos programos: Pirma, dotacijos, skirtos kuro šildymui atskiruose būstuose pakeisti, skirtos iškastiniu kuru grindžiamam šildymui atskiruose gyvenamuosiuose namuose pakeisti, ir, antra, dotacijos, skirtos pakeisti šildymui naudojant iškastinį kurą savivaldybėms, parapijoms ir asociacijoms priklausančiuose pastatuose. Pagalba skiriama atskirtų gyvenamųjų namų savininkams, savivaldybėms, parapijoms ir asociacijoms.

Schemai, kuria siekiama pakeisti šilumą iš iškastinio kuro atskiruose gyvenamuosiuose namuose, finansavimas teikiamas paraiškos eilės tvarka. Namuose turi būti nuolat gyvenama. Pagalbos dydis priklauso nuo įrengto šildymo tipo.

Pagal schemą, kuria siekiama pakeisti iškastiniu kuru grindžiamą šildymą savivaldybėse, parapijose ir asociacijoms priklausančiuose pastatuose, planuojama parama siekia nuo 20 % iki 25 % patirtų investicinių išlaidų.

Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktą priemonės aprašymą pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01). Visų pirma šildymo sistemos, pakeičiančios skystuosius katilus, nenaudoja iškastinio kuro kaip šilumos šaltinio, bet yra priklausomos nuo tokių technologijų kaip oro ir vandens šilumos siurbliai, geoterminiai šilumos siurbliai ir centralizuotas šildymas. Pagal renovacijos programą vidutiniškai 1) pirminės energijos poreikis atskiruose gyvenamuosiuose namuose sumažinamas bent 30 proc. ir 2) bent 30 proc. sumažinamas išmetamųjų ŠESD kiekis savivaldybėse, parapijoms ir asociacijoms priklausančiuose pastatuose. Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 1) 025a ir 2) 024b intervencijos sritimis, kurioms taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P1C3I2). Mažo anglies dioksido kiekio užstatytos aplinkos programa

Šią priemonę visų pirma sudaro mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programa, kuria siekiama paspartinti mažo anglies dioksido kiekio sprendimų (pvz., veiklos modelių, produktų, medžiagų) kūrimą ir diegimą užstatytoje aplinkoje. Šia priemone prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir skatinama mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir žiedinė ekonomika, daugiausia dėmesio skiriant moksliniams tyrimams ir inovacijoms, technologijų perdavimui ir mokslinių tyrimų, verslo ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimui. Remiami šie veiksmai:

I)dotacijų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms schema investicijoms skatinti (bent 32 mln. EUR);

II)žinių bazės pirkimas ir vertinimo priemonės, kuriomis remiami klimatui nekenkiantys ir mažo anglies dioksido kiekio sprendimai užstatytoje aplinkoje, įskaitant galimybę gauti paramą investicijoms pagal programą (bent 4 mln. EUR); Ir

III) Parama bendrų verslo projektų, kuriais siekiama į apstatytą aplinką eksportuoti mažo anglies dioksido kiekio sprendimus, plėtojimui ir koordinavimui (bent 2 mln. EUR).

Parama teikiama pagal „Business Finland“ paramos programas (i ir iii punktuose) (aktai Nr. 1146/2017, Dekretai Nr. 1147/2017 ir 1444/2014) ir Aplinkos ministerijos dekretus Nr. 1286/2015 ir 688/2001 (ii). „Business Finland“ kvietimus teikti konkursus organizuoja keliais etapais nuo 2021 m. Schema grindžiama bandomuoju projektu (programa „Kira-Digi“, kuri buvo vykdoma 2016–2019 m.). Kvietimai visų pirma skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vietos valdžios institucijoms ir mokslinių tyrimų institutams.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamos šios veiklos rūšys: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 26 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 27 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 28 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 29 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 022 arba 027 intervencinėmis sritimis, kurioms taikomas 100 proc. klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

C.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. P1C4 KOMPONENTAS. MAŽO ANGLIES DIOKSIDO KIEKIO SPRENDIMAI, SKIRTI BENDRUOMENĖMS IR TRANSPORTUI

Suomija nustatė tikslą tapti pirmąja pasaulyje gerovės visuomene, kurioje nenaudojamas iškastinis kuras, ir iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą. Siekdama iki 2035 m. pereiti prie neutralaus anglies dioksido poveikio, Suomija taip pat nustatė tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti siekti transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio tikslo mažinant transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekį ir skatinant naudoti anglies dioksido neišskiriančias transporto rūšis. Šiuo metu alternatyvios variklinės transporto priemonės sudaro tik 2,3 % lengvųjų automobilių parko, o 48 % visų viešųjų elektros įkrovimo ir dujų papildymo stočių yra pagrindinėse metropolinėse zonose (Helsinkyje, Tamperėje, Turku).

Komponentas apima investicijas, kuriomis skatinamas neiškastinis privatusis ir viešasis transportas, įskaitant investicijas į neiškastinį kurą naudojančių transporto priemonių įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą. Tos investicijos vykdomos kartu su reformomis, įskaitant veiksmų planą, skirtą skatinti naudoti neiškastinį transportą, ir transporto apmokestinimo peržiūrą.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl investicijų į žaliąją pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat dėl investicijų siekiant skatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

D.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C4R1). Veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto

Suomija apskaičiavo, kad reikia imtis papildomų veiksmų, kad iki 2030 m. transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekis būtų sumažintas dar 1,65 mln. tonų. 2021 m. gegužės 6 d. Suomijos vyriausybė priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų planas dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto, kurioje pateikiamos priemonės, kaip iki 2030 m. pasiekti tikslą ir iki 2045 m. užtikrinti, kad transportas neterštų teršalų.

Pirmuoju etapu priimami sprendimai dėl subsidijų ir paskatų, kuriomis bus skatinamas neteršiantis transportas. Tarp numatytų priemonių yra biodujų ir elektros degalų įtraukimas į skirstymo įpareigojimą, parama viešajai elektros energijos ir dujų paskirstymo infrastruktūrai, privačiai būsto kompanijoms ir darbo vietoms skirta įkrovimo infrastruktūra, taip pat kelios pirkimo subsidijos (visų rūšių elektra varomi automobiliai, elektriniai ir dujomis varomi furgonai ir sunkvežimiai) ir parama tvarioms transporto rūšims (dviračiams, vaikščiojimui, viešajam transportui). Apskaičiuota, kad taikant šias priemones išmetamų teršalų kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 0,62 megatonų (Mt). Pagal šį komponentą numatytomis investicijomis bus remiamas šios reformos įgyvendinimas. Sprendimai dėl šių priemonių finansavimo bus svarstomi vyriausybės biudžeto derybose 2021 m. rudenį.

Be to, galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimai baigiami ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Vertintinos priemonės apima:

·Padidinti biodujų ir biodegalų platinimo įpareigojimą nuo dabartinių 30 proc.

·Būtinos sąlygos nuotoliniam darbui didinti

·Mišriojo krovinių vežimo išmetamųjų teršalų mažinimo potencialas

·Skaitmeniniai transporto sprendimai ir judumo paslaugų skatinimas

·Kitos patikimos ir patikrinamos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonės.

Kai tik bus žinoma ES lygmens priemonių įgyvendinimo pažanga ir poveikio vertinimų rezultatai, Suomija įvertina galimą papildomų priemonių poreikį ir iki 2021 m. pabaigos priima politikos pasiūlymus, kad būtų pasiektas likęs išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas (veiksmų plano 3 etapas). Šiuo tikslu parengiamos įvairios alternatyvios priemonės, įskaitant nacionalinę prekybą iškastinio kuro taršos leidimais. Vidaus transporto išmetamų teršalų bazinis scenarijus turi būti atnaujintas iki 2021 m. rudens, kad būtų galima iš naujo įvertinti, kiek teršalų reikia sumažinti, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas.

Įgyvendinus veiksmų planą dėl iškastinio kuro nenaudojančio transporto Suomija iki 2025 m. turi sumažinti vidaus transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 29 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P1C4R2). Tvaraus transporto mokesčių reforma

Darbuotojų transporto lengvatų apmokestinimo reforma skatina naudoti elektra varomas transporto priemones, viešąjį transportą ir dviračius. Į ją įtraukiami mažesni mokesčių tarifai elektra varomoms transporto priemonėms 2021–2025 m. laikotarpiu, supaprastintos apmokestinimo sistemos, taikomos į darbą važinėjantiems bilietams, ir mokesčių lengvatos darbuotojams skirtiems dviračiams.

Suomija turi toliau peržiūrėti įmonių automobilių apmokestinimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos mažataršėms transporto priemonėms, įskaitant mažesnius mokesčių tarifus mažataršiams įmonių automobiliams.

Be to, tikimasi, kad iš valstybės tarnautojų sudaryta darbo grupė 2021 m. gegužės mėn. priims ataskaitą, kurioje Suomijos vyriausybei bus patarta dėl būtinų mokestinių priemonių siekiant pagerinti transporto išmetamų teršalų kontrolės veiksmingumą ir užtikrinti ilgalaikę fiskalinę bazę.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2022 m. birželio 30 d.

1 investicija (P1C4I1). Viešoji elektros ir dujų įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūra

Šia priemone remiamas plačiai prieinamo elektra varomų transporto priemonių (įskaitant viešąjį transportą) įkrovimo ir dujomis varomų transporto priemonių papildymo viešosios infrastruktūros tinklo kūrimas, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį skatinant iškastiniu kuru varomas transporto priemones pakeisti alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis. Parama turi būti teikiama:

I)didelės galios krovikliams;

II)autobusų viešojo transporto įkrovimo prieigoms;

III)suslėgtų biodujų (CBG) stotims; ir

IV)suskystintųjų biodujų stotims.

Kad galėtų būti remiami i, iii ir iv grupėse, įkrovimo ir degalų papildymo punktai turi būti viešai prieinami. ii grupėje reikalaujama, kad remiama infrastruktūra būtų naudojama vietiniam viešajam transportui. Parama teikiama skelbiant konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, už kuriuos atsakinga Energetikos institucija, papildant esamą pagalbos schemą, kuri šiuo metu grindžiama Vyriausybės dekretu Nr. 498/2018 dėl infrastruktūros pagalbos elektros energijos ir biodujų transportui 2018–2021 m. 2022–2025 m. laikotarpiui 2022 m. turi būti priimtas naujas Vyriausybės potvarkis. Kvietimuose dalyvauti konkurse gali dalyvauti ir atskiros įmonės, ir savivaldybės. Investicijos įgyvendinamos laikantis Direktyvos (ES) 2018/2001.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

2 investicija (P1C4I2). Privati įkrovimo infrastruktūra

Šia priemone skatinama statyti privačią elektromobilių įkrovimo stotį. Nustatyta, kad viena iš kliūčių, trukdančių skatinti elektrinių transporto priemonių nuosavybę, yra namų įkrovimo infrastruktūros trūkumas.

Turi būti padidintas dabartinės schemos „Dotacija elektra varomo transporto infrastruktūrai gyvenamuosiuose pastatuose skatinti“ biudžetas. Parama teikiama kaip investicijų dotacija projektams, atitinkantiems Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus. Parama skirta būsto bendrovėms. Paramos aprėptis išplečiama remiant įkrovimo stoteles darbo vietoje. Nuo 2022 m. parengiama atskira sistema. Parama skiriama įmonėms ir darbdaviams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. birželio 30 d.

D.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. P1C5 KOMPONENTAS. APLINKOS TVARUMAS IR GAMTA GRINDŽIAMI SPRENDIMAI

Suomijos vyriausybė nustatė tikslą iki 2030 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Bendras Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalies tikslas – padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą dėl intensyvaus gamtos išteklių naudojimo ir kovoti su Baltijos jūros tarša.

Šis komponentas apima investicijas, kuriomis siekiama skatinti novatoriškus kovos su tarša sprendimus, pavyzdžiui, naudoti gipsą – pramoninį šalutinį produktą siekiant sumažinti fosforo koncentraciją Baltijos jūroje, taip pat plėtoti klimato požiūriu tvarią miškotvarką. Šias investicijas papildo gamtos apsaugos akto reforma. Šiuo aktu nustatomas nacionalinės biologinės įvairovės strategijos teisinis pagrindas ir juo siekiama stiprinti biologinę įvairovę.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į perėjimą prie žaliosios ekonomikos (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

E.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P1C5R1). Gamtos apsaugos teisės aktų modernizavimas

Šiuo metu Suomija neturi teisinio pagrindo nacionalinei biologinės įvairovės strategijai ir savanoriškoms gamtos apsaugos priemonėms, įskaitant atkūrimo ir aktyvaus gamtos valdymo priemones. Suomija atnaujina Gamtos apsaugos įstatymą (1096/1996), kad geriau tenkintų dabartinius poreikius ir taip stiprintų biologinę įvairovę. Įstatymo pakeitimais užtikrinama, kad priimant sprendimus būtų labiau atsižvelgiama į biologinės įvairovės išsaugojimą už gamtos apsaugos teritorijų ribų ir ekosistemų funkcijų išlaikymą. Be to, turi būti priimtos naujos priemonės buveinių ir rūšių apsaugos veiksmingumui didinti.

Vyriausybė naująjį Gamtos apsaugos įstatymą pateikia parlamentui iki 2022 m. sausio 31 d. Naujasis aktas įsigalioja 2022 m. Teisės aktą įgyvendina Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centrai, Metsähallitus ir Aplinkos ministerija.

Suomija taip pat turėtų priimti reglamentą dėl finansinės paramos sistemos atkūrimo ir priežiūros priemonėms, kuriomis bus remiamos nykstančių buveinių, rūšių ir kraštovaizdžio vertybių atkūrimo ir valdymo priemonės.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P1C5I1). Gipso apdorojimas ir maistinių medžiagų perdirbimas

Priemone remiami klimato ir aplinkos apsaugos tikslai: ariamoji žemė apdorojama gipsu. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti fosforo kiekį iš žemės ūkio į Baltijos jūrą. Šia priemone taip pat siekiama sumažinti į vandens telkinius išleidžiamų maistinių medžiagų kiekį skatinant maistinių medžiagų perdirbimą iš daug maistinių medžiagų turinčių miesto vietovių atliekų srautų, o tai turėtų padėti užkirsti kelią eutrofikacijai ir blogėjimui.

Investiciją sudaro du elementai:

I)laukų apdorojimas gipsu; Ir

II)Mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, susiję su maistinių medžiagų perdirbimu.

Parama gipso laukų tvarkymui teikiama pagal Vyriausybės dekretą Nr. 510/2020, kuris buvo priimtas pagal Vandens išteklių organizavimo įstatymą ir Jūrų strategiją (Nr. 1299/2004). Už konkursus dėl gipso viešųjų pirkimų, transporto ir taikomųjų programų paslaugų 2021 m. bus atsakingas Pietvakarių Suomijos ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras. Priemonė skirta gamintojams ir ūkininkams. Nustatyta , kad 540 000 ha Suomijos laukų tinka gipsui apdoroti. Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Visų pirma ariamos žemės ir vandens telkinių stebėsena, siekiant užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio žemei (įskaitant dirvožemį) ir vandens ekosistemoms ir kad nebūtų neigiamo poveikio jos anglies pusiausvyrai. Nustačius bet kokį neigiamą poveikį, imamasi tinkamų priemonių ekosistemų ir (arba) anglies pusiausvyrai atkurti, o atitinkamoje vietovėje turėtų būti užkirstas kelias gipso naudojimui. Finansavimas pagal šias investicijas nenaudojamas gipso naudojimui maistinių biodegalų ir (arba) bioenergetinių augalų auginimui. Parama mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, susijusiems su maistinių medžiagų perdirbimu, teikiama pagal Vyriausybės potvarkį dėl maistinių medžiagų perdirbimo ir nuotekų valymo energijos vartojimo efektyvumo projektų 2020–2026 m. (657/2020). Už atvirų kvietimų paskelbimą atsakinga Aplinkos ministerija. Projektais remiamas naujų maisto medžiagų perdirbimo technologijų ir metodų diegimas, konkurencingų aukšto perdirbimo lygio galutinių produktų gamyba, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei pramonės konkurencingumas. Atrankos procese ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui klimato kaitai, eutrofikacijai ir biologinei įvairovei.

Atrankos kriterijais užtikrinama, kad visi projektai padėtų siekti klimato kaitos tikslų, būtų susieti su 045a intervencijos sritimi, kuriai taikomas 100 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Šiuo tikslu atrinktais gipso tiekimo projektais užtikrinama, kad ne mažiau kaip 50 proc. perdirbtų atskirai surinktų nepavojingų sausų gipso atliekų, kurias pagamino gipsą tiekiantys gamintojai, būtų paversta antrinėmis žaliavomis. Atrinktais maistinių medžiagų perdirbimo projektais užtikrinama, kad bent 50 % nuotekose esančių maisto medžiagų arba biomasės būtų paversta antrinėmis žaliavomis.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P1C5I2). Klimato požiūriu tvarios priemonės žemės naudojimo sektoriuje

Šia priemone daugiausia dėmesio skiriama klimatui nekenkiančio žemės naudojimo metodų plėtojimui. Suomija finansuoja iniciatyvas, kuriomis sudaromos sąlygos miškininkystės sektoriui taikyti tikslingesnius ir įvairesnius medienos ruošos ir ūkininkavimo metodus, kuriuose labiau nei dabar atsižvelgiama į dirvožemio, gamtos ir vandens apsaugos aspektus (tikslioji miškininkystė). Tikimasi, kad ši priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonės aprašymą ir gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytus poveikio mažinimo veiksmus. Priemonė apima papildomus metodus, technologijas ir informacijos rinkimą miškų tvarumui skatinti, be kita ko, sudarant palankesnes sąlygas mišriems miškams ir stiprinant miškų biologinę įvairovę, inter alia, didinant negyvos medienos kiekį teritorijoje. Miškuose, kuriuose taikomi nuolatinio miškotvarkos metodai, o tai reiškia, kad nėra aiškių išpjovų, neturi būti naujo ar taisomojo vandens griovimo ant vandens. Tikimasi, kad naujų metodų kūrimas pagerins vertės kūrimą ir padidins miškų veiklos grandinių veiksmingumą, o naujos inovacijos, kurios gali būti naudojamos nacionaliniu ir pasauliniu mastu, gali būti plėtojamos.

Parama naujų žemės naudojimo priemonių kūrimui teikiama remiantis Vyriausybės dekretu Nr. 5/2021 dėl dotacijų klimato srities priemonėms žemės naudojimo sektoriuje 2020–2025 m. Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija skelbia kvietimą teikti paraiškas dėl plėtros ir mokymo projektų. Finansuojami bent septyni projektai. Priemonė skirta miškų sektoriaus subjektams (miškų savininkams, planavimui, technologijoms, rangovams ir kitoms šioje srityje veikiančioms įmonėms ir bendruomenėms).

Tinkamumo/atrankos kriterijais užtikrinama, kad visais projektais būtų prisidedama prie klimato kaitos tikslų, susijusių su 050 intervencijos sritimi, kuriai taikomas 40 % klimato koeficientas pagal 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, VI priedą. Pagal šią priemonę gali būti finansuojami tik tie projektai, kuriais remiamas prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas ir kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo gairių reikalavimus.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

E.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

2 RAMSTIS. Skaitmeninimas ir duomenų ekonomika padidins našumą ir suteiks galimybę naudotis paslaugomis visiems

F. P2C1 KOMPONENTAS. SKAITMENINĖ INFRASTRUKTŪRA

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima investicijas į ryšių ir transporto infrastruktūrą, kad būtų patenkinti vis labiau skaitmeninės visuomenės poreikiai.

Pirma, Suomija siekia investuoti į geležinkelių transporto skaitmeninimą, kuris padės Suomijai pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, padidinti sistemos pajėgumą ir pagerinti paslaugų kokybę. Visų pirma projektu „Digirail“ siekiama įdiegti naują automatinę traukinio apsaugos sistemą visame Suomijos tinkle, nes dabartinė sistema baigsis iki šio dešimtmečio pabaigos. Projekto įgyvendinimas padeda užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai.

Antra, Suomija ketina panaudoti negrąžintiną paramą privačiosioms investicijoms į sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklus finansuoti vietovėse, kuriose prieiga nebūtų teikiama komerciniais pagrindais. Šiuo komponentu siekiama pašalinti likusias sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros spragas visoje Suomijoje, visų pirma kaimo vietovėse, kuriose prieigos lygis mažesnis. Visoje Suomijoje reikalingi visapusiški, kokybiški ir greiti ryšių tinklai, nes didėja darbo ir pramoninės gamybos skaitmeninimas, o paslaugos perkeliamos į skaitmeninius kanalus. Norint įvairiuose sektoriuose diegti naujus skaitmeninius sprendimus, reikia greitų ir patikimų ryšių tinklų, ypač ypatingos svarbos prietaikų.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką darniam transportui, atsižvelgiant į regioninius skirtumus (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

F.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P2C1I1). Skaitmeninis junglumas. Ryšių tinklų kokybės ir prieinamumo gerinimas

Investicijos yra investicijų rėmimo schema, kuria siekiama gerinti ryšių jungčių kokybę ir prieinamumą tose srityse, kuriose tokios jungtys neteikiamos vien rinkos mechanizmais. Priemonė apima teisės aktų dėl paramos programos priėmimą, taip pat finansinės paramos teikimą plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjams. Pagal schemą remiamas plačiajuostis ryšys turi užtikrinti bent 100 Mbit per sekundę pralaidumą. Negrąžintina Priemonės parama papildo nacionalinę plačiajuosčio ryšio paramos programą, grindžiamą Plačiajuosčio ryšio paramos aktu, kuriame išdėstytos nuostatos dėl lėšų skyrimo ir išmokėjimo sąlygų, taip pat dėl kompetentingos paramos institucijos ir jos užduočių. Remiančioji institucija atlieka analizę, siekdama užtikrinti, kad projektai būtų atrenkami tik tose srityse, kuriose nėra rinka pagrįstų sprendimų pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą. Suomija Nacionaliniame plačiajuosčio ryšio biure nustato koordinatoriaus pareigas, siekdama skatinti plačiajuostį ryšį ir planuoti nacionalinio ir ES plačiajuosčio ryšio finansavimo koordinavimą, kad būtų išvengta dubliavimosi ir užtikrintas papildomumas.

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P2C1I2). Transportas ir žemės naudojimas – projektas „Digirail“

Suomija siekia iki 2040 m. įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS) visame nacionaliniame tinkle kartu su 4G ir 5G veikiančia būsima geležinkelių judriojo ryšio sistema (FRMCS). ERMTS ir FRMCS įdiegimas padės užtikrinti, kad geležinkelių paslaugos būtų tinkamos ateičiai. Tuo tikslu investicijomis finansuojamas „Digirail“ plėtros ir tikrinimo etapas, apimantis 2021–2026 m. bandymų ir bandomųjų projektų rengimą ir vykdymą. Sėkmingai atlikus bandymus laboratorijoje, naujoji radijo ryšio sistema bandoma realiomis sąlygomis bandymų kelyje, prieš pradedant ją naudoti bandomajame kelyje komerciniam traukinių eismui, kai naujai sukurta sistema naudojama kaip viena traukinio valdymo sistema. Tikimasi, kad iki 2027 m. pabaigos, galutiniu kūrimo ir patikros etapu ERTMS sistema bus išbandyta komerciniu bandomuoju keliu, kuriame naujoji sistema naudojama kaip bendra traukinių valdymo sistema. Nuo 2028 m., t. y. gavus Priemonės paramą, planuojama, kad „Digirail“ ir ERTMS bus diegiamos visame Suomijos tinkle.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

F.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. P2C2 KOMPONENTAS. DUOMENŲ EKONOMIKOS IR SKAITMENINIMO SPARTINIMAS

G.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Šis Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas apima reformas ir investicijas, kuriomis remiamas skaitmeninimas Suomijoje sudarant palankesnes sąlygas duomenimis grindžiamoms inovacijoms, keitimuisi skaitmenine informacija ir viešojo sektoriaus duomenų naudojimui, taip pat skatinant pagrindinių technologijų mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas Suomijos konkurencingumas. Didindama duomenų sąveikumą, skirtą naudoti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, Suomija siekia išnaudoti visą skaitmeninės transformacijos potencialą. Tam reikia standartizuoti keitimąsi skaitmenine informacija, apimančia tiek įmones, tiek viešąjį sektorių. Šis komponentas taip pat apima saugyklos sistemos, skirtos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimui stebėti, sukūrimą.

Išplečiant gyvenamosios ir komercinės nuosavybės informacinės sistemos aprėptį įtraukiant informaciją apie būsto bendrovių paskolas, šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kuriomis siekiama sustiprinti namų ūkių skolos stebėseną ir sukurti kreditų registrų sistemą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 4), taip pat sutelkti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3 ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 3).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

1 investicija (P2C2I1). Skaitmeninė ekonomika. Tikrojo laiko ekonomika (RTE)

Investicijomis siekiama padėti kurti bendrus sprendimus ir struktūras, kad organizacijoms būtų lengviau keistis skaitmeniniais finansiniais duomenimis struktūrizuotu kompiuterio skaitomu formatu (pvz., e. sąskaitomis faktūromis, e. kvitais, pirkimo dokumentais ir finansinėmis ataskaitomis) laikantis tikrojo laiko ekonomikos vizijos. Keitimasis struktūrizuotais finansiniais duomenimis padeda automatizuoti procesus, darančius teigiamą poveikį našumui viešajame ir privačiajame sektoriuose, kartu skatinant valdžios sektoriaus ir visos visuomenės skaitmeninimą. Vadovaujant Užimtumo ir ekonomikos ministerijai, už projekto įgyvendinimą bus atsakinga Nacionalinė patentų ir registravimo valdyba, bendradarbiaudama su mokesčių administratoriumi ir Valstybės iždu.

Investicijomis sudaromos sąlygos įmonėms, įmonėms ir valdžios institucijoms bei viešajame sektoriuje keistis informacija remiantis vienkartinio duomenų pateikimo principu. Visų pirma investicijos apima šiuos elementus:

I)sukurti tikralaikės ekonomikos ekosistemą, kuri bus plėtojama viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo srityje. Finansinė parama naudojama siekiant iki 2022 m. pabaigos sukurti minimalią gyvybingą ekosistemą, t. y. pagrindinės skaitmeninės platformos ir susijusių infrastruktūros/programinės įrangos sprendimų gamybinę versiją, kuri turi galėti perduoti bent e. sąskaitas faktūras;

II)sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, kuri pradėtų veikti 2024 m. pabaigoje ir kuri sudarytų sąlygas dalytis, gauti ir naudoti bendrovės finansinius duomenis, pavyzdžiui, e. gavimą, e. sąskaitas faktūras ir viešųjų pirkimų pranešimus, laikantis atitinkamų teisinių reikalavimų, susijusių su duomenų apsauga ir privatumu. Skaitmeninėje infrastruktūroje turi būti bent šios savybės:

oBendros sąsajos sprendimai, skirti dalijimuisi struktūrizuotais finansiniais duomenimis

oStandartizuota elektroninių verslo dokumentų mašininio skaitymo forma.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C2I2). Duomenų ekonomikos ir skaitmeninimo spartinimas. Virtuali Suomija

Virtualiosios Suomijos paslaugų platforma pagerins Suomijos konkurencingumą ir sudarys sąlygas sklandžiai teikti viešojo ir privačiojo sektorių skaitmenines paslaugas įvairioms tikslinėms grupėms, atvykstančioms į Suomiją, pavyzdžiui, įmonėms, darbuotojams, universitetų studentams ir turistams. Investicijomis bus atnaujinta paslaugų koncepcija ir paslaugos, kurios šiuo metu skirtingose ministerijose ir agentūrose teikiamos atskirai, bus įtrauktos į vartotojams patogią įstaigą.

Investicijos tikslas – pasiūlyti bendrą paslaugų sąsają įmonėms ir asmenims, kurie norėtų gyventi, įsisteigti arba užsiimti verslu Suomijoje. Investicijos apima paslaugų skaitmeninimą, įskaitant naujų procesų kūrimą ir esamų procesų pakeitimą, pvz., popierinių blankų užpildymą ir siuntimą paštu arba fizinius sandorius biure, kuriems šiuo metu reikia vidinio padalinio Suomijoje. Tikimasi, kad paslaugų platforma apims ir viešąsias paslaugas (pvz., skaitmeninę tapatybę, e. gyvenamąją vietą arba patentų registraciją), ir privačias paslaugas (įskaitant komercinio draudimo, bankininkystės, apskaitos, finansines, teisines ir kitas paslaugas).

Pirmuoju etapu (2021–2022 m.) Suomijos užsienio reikalų ministerija (MFA) koordinuoja vystomąjį darbą. Pirmuoju etapu planuojamas ir apibrėžtas pastovesnis valdymo modelis kitiems kūrimo ir gamybos etapams. Įgyvendinimo procese dalyvauja MFP, Finansų ministerija, Ekonomikos reikalų ministerija, kitos ministerijos, Suomijos mokesčių administracija, Skaitmeninės ir gyventojų duomenų paslaugų agentūra, Suomijos inovacijų fondas, Patentų ir registracijos agentūra, Suomijos imigracijos tarnyba ir galbūt kitos agentūros.

Priemonė apima šiuos elementus:

-Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. parengiama pirmoji platformos „Virtual Finland“ gamybinė versija, užtikrinanti bent šias funkcijas: Asmens ir verslo kliento tapatybės nustatymas, skaitmeninė tapatybė, patikimas keitimasis duomenimis tarp įvairių platformoje dalyvaujančių šalių. Viešojo administravimo institucijų ir privačiojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų platformų sąveikumas vartotojams užtikrina sklandžias skaitmenines paslaugas.

-Iki 2025 m. gruodžio 31 d. „Virtual Finland“ platforma visapusiškai palaiko bent du paslaugų teikimo procesus, visų pirma ne Suomijos privataus asmens ir ne Suomijos verslo pradžios procesą.

-Tikimasi, kad virtualiosios Suomijos platforma paeiliui sujungs paslaugas kitoms tikslinėms grupėms (aukštojo mokslo studentams, į biržos prekybos sąrašus neįtrauktoms bendrovėms, sezoniniams darbuotojams, turistams, eksportuojančioms bendrovėms).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P2C2I3). Pagrindinių technologijų (mikroelektronikos, 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos) spartinimas

Priemonės tikslas – finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus ir naujų technologijų diegimą, kad būtų apsaugotas Europos konkurencingumas, informacijos saugumas ir suverenumas. Finansavimas skiriamas nacionalinei MTPI veiklai ir ją remiančiai infrastruktūrai, t. y. bandymų ir eksperimentavimo aplinkai, susijusiai su mikroelektronika, 5G/6G technologijomis, dirbtiniu intelektu ar kvantinėmis technologijomis. Finansavimas teikiamas per „Business Finland“ konkurencines finansavimo priemones. Projektai atrenkami remiantis atvirais kvietimais teikti paraiškas, o atrankos kriterijais užtikrinamas skaitmeninis projektų indėlis ir jų atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui. Visų pirma šia priemone remiamos šios technologijos:

-Mikroelektronika: Investicijomis siekiama užtikrinti puslaidininkių gamybos vertės grandinę, kad būtų padidintas šios svarbios technologijos autonomiškumas. Finansinė parama teikiama siekiant paspartinti ir padidinti Suomijos bendrovių investicijas į mikroelektronikos gamybos vertės grandinės plėtrą, didinti gebėjimus projektuoti ir gaminti puslaidininkių komponentus Suomijoje ir ES, sudarant sąlygas Suomijos bendrovėms dalyvauti galimame bendriems Europos interesams svarbiame mikroelektronikos projekte (BEISP).

-6G, dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija: Finansinė parama teikiama investicijoms į 6G, dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos plėtrą, kurios laikomos svarbiomis technologiniam konkurencingumui ateityje. Tikslas – sukurti konkurencingą dirbtinio intelekto plėtros aplinką, būsimą telekomunikacijų technologiją ir kvantinės kompiuterijos taikymą Suomijoje, dalyvauti, pavyzdžiui, kuriant Europos dirbtinio intelekto bandymų ir eksperimentavimo įrangą (AI TEF), atnaujinti nacionalinį 5G bandymų tinklą ir jo veikimo modelį ir sukurti kvantinės kompiuterijos programinės įrangos kūrimo aplinką.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

1 reforma (P2C2R1). Gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos kūrimas

Priemonės tikslas – gerinti vartotojų apsaugą būsto rinkoje, taip pat konkurenciją būsto sektoriuje ir teikti informaciją apie gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius. Šiuo metu nėra centrinio būsto bendrovių paskolų registro; Vietoj to duomenys įrašomi tik į būsto bendrovių sąskaitas. Tokios gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos, kuri sudaro sąlygas sąžiningiau traktuoti vartotojus kreditų teikimo situacijose, sukūrimas yra pagrindinė teigiamo kreditų registro sukūrimo sąlyga.

Investicijomis remiamas gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto informacinės sistemos plėtojimas, siekiant rinkti informaciją apie finansinę ir techninę būklę bei remonto poreikius, visapusiškai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos nuostatų. Informacija apie būsto bendrovių paskolas perduodama į teigiamų kreditų registrą, kuris padeda spręsti pernelyg didelio privataus įsiskolinimo problemą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

2 reforma (P2C2R2). RRP reformų ir investicijų veiksmingumo ir skaidrumo didinimas plėtojant informacines sistemas, administravimą ir auditą

Siekiant patenkinti konkrečius Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poreikius, susijusius su koordinavimu, valdymu, kontrole, ataskaitų teikimu ir auditu, atitinkamų Suomijos institucijų funkcijos ir atsakomybė įtvirtinamos naujame teisiniame dokumente. Kad šios užduotys būtų sėkmingai įgyvendintos, taip pat reikia papildomų tikslinių laikinų investicijų, kad būtų užtikrintas valdymo ir kontrolės sistemos veikimas, atsižvelgiant į reguliavimo poreikius. Tai apima, inter alia, būtinų administracinių pajėgumų sukūrimą ir IT saugyklų sistemos sukūrimą.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2021 m. gruodžio 31 d.

G.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

H. P2C3 KOMPONENTAS. SKAITMENINIS SAUGUMAS

Šiuo Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu siekiama padėti sukurti visapusišką sistemą, skirtą kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo klausimams spręsti, nes tai yra būtina sėkmingo perėjimo prie skaitmeninių technologijų sąlyga. Pagal kibernetinio saugumo plėtojimo programą Suomija investuoja į civilinio kibernetinio saugumo įgūdžius. Suomija taip pat siekia sustiprinti kovos su pinigų plovimu priemones, sukurdama skaitmeninę sistemą, kuria užtikrinamas geresnis keitimasis informacija tarp įvairių subjektų, dalyvaujančių vykdant kovos su pinigų plovimu užduotis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, kartu su būtinais teisės aktų pakeitimais.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 4 dėl veiksmingos kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo, taip pat į 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl investicijų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sutelkimo.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

H.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P2C3R1). Veiksmingos pinigų plovimo prevencijos priežiūros ir vykdymo užtikrinimas

Reforma palengvina kompetentingų institucijų informacijos rinkimą ir keitimąsi ja pinigų plovimo prevencijos ir nustatymo tikslais, be kita ko, automatizuojant duomenų apdorojimą ir analizę. Ji padeda gerinti duomenų tvarkymą priežiūros institucijoje, taip pat įvairių institucijų keitimąsi informacija ir įgyvendinti veiksmingesnę rizika grindžiamą kovos su pinigų plovimu priemonių priežiūrą. Siekiant padidinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn veiksmingumą, iš dalies keičiama banko ir mokėjimo sąskaitų kontrolės sistema. Turi būti pagerintas tikrųjų savininkų registro savalaikiškumas, aprėptis ir tikslumas.

Teisės aktų pakeitimai įsigalioja iki 2025 m. gruodžio 31 d., o valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus subjektų, dirbančių kovos su pinigų plovimu srityje, skaitmeninės priemonės pradeda veikti iki 2026 m. birželio 30 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2026 m. birželio 30 d.

1 investicija (P2C3I1). Civilinio kibernetinio saugumo įgūdžiai

Investicijų tikslas – gerinti pagrindinius plačiosios visuomenės kibernetinio saugumo įgūdžius siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų saugiai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ir nustatyti riziką, susijusią su įvairių prietaisų, produktų ir paslaugų naudojimu.

Pirma, investicijomis finansuojamas mokslinių tyrimų projektas, kuriuo siekiama surinkti ir apibendrinti informaciją iš visų ES valstybių narių apie tai, kaip kiekviena šalis moko piliečius fundamentinio kibernetinio saugumo srityje. Antra, informacija turi būti naudojama kuriant bendrą skaitmeninę platformą, skirtą kibernetinio saugumo įgūdžių ugdymui ir lavinimui, kuri remiama šiomis investicijomis. Trečiajame etape platforma turi būti prieinama visiems europiečiams skirtingomis kalbomis.

Projektą įgyvendina mokslinių tyrimų konsorciumas, suburiantis pagrindinius Suomijos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų universitetus, už kuriuos atsako Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P2C3I2). Kibernetinio saugumo pratybos

Šios investicijos tikslas – rengti kibernetinio saugumo pratybas, didinti visuomenės atsparumą ir pasirengimą kibernetinio saugumo incidentams. Pratybos atlieka pagrindinį vaidmenį kibernetinių atakų prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse. Pratybos sudaro sąlygas vykdyti ir plėtoti kibernetinių išpuolių valdymą saugioje aplinkoje. Pratybas aukštojo mokslo įstaigos teikia atitinkamos viešojo administravimo įstaigos darbuotojams. Per 19 pratybų mokoma ne mažiau kaip 2 000 valstybės tarnautojų.

Mokymą vykdo taikomųjų mokslų universitetas, kuriame dalyvauja pagrindiniai Suomijos kibernetinio saugumo valstybės pareigūnai, už kuriuos atsakinga Susisiekimo ministerija.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

H.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

3 RAMSTIS. Užimtumo lygio ir įgūdžių lygio didinimas siekiant skatinti tvarų augimą

I. KOMPONENTAS P3C1. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKA

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiamos su užimtumu ir darbo rinka susijusios problemos. Suomijos darbo jėgos mažėja, o tai daro poveikį šalies augimo potencialui, tačiau išlieka didelis struktūrinis nedarbas, palyginti su kitomis Šiaurės šalimis, ir tai dar labiau paaštrina COVID-19 krizė.

Komponento tikslas – padidinti užimtumo lygį ir sustiprinti darbo rinkos veikimą. Tai daroma vykdant valstybinių užimtumo tarnybų struktūrinę reformą ir skaitmeninimą („Šiaurės užimtumo modelis“). Užimtumas taip pat skatinamas laipsniškai panaikinant pratęstą bedarbio pašalpą vyresnio amžiaus žmonėms nesulaukus teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus (vadinamasis nedarbo tunelis). Trečias užimtumo didinimo elementas – palengvinti darbu ir švietimu grindžiamą imigraciją. Galiausiai taip pat siūloma skatinti jaunimo ir dalinio darbingumo žmonių integraciją į darbo rinką.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių stiprinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2) ir dėl priemonių, kuriomis siekiama remti užimtumą ir aktyvią darbo rinkos politiką, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2). Taip pat tikimasi, kad šis komponentas padės įgyvendinti atitinkamus Europos socialinių teisių ramsčio principus.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

I.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P3C1R1). Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelis

Priemonės tikslas – reformuoti valstybinių užimtumo tarnybų procesą.

Reforma apima perėjimą prie naujo Šiaurės šalių užimtumo tarnybų modelio, kuriuo stiprinama aktyvi darbo rinkos politika gerinant individualiems poreikiams pritaikytas ir integruotas paslaugas darbo ieškantiems asmenims. Į šį modelį taip pat įtraukiama aktyvios darbo ieškančių asmenų paieškos pareiga. Tikimasi, kad taikant naująjį modelį bus prisidėta prie maždaug 10 000 asmenų užimtumo.

Modelį papildo valstybinių užimtumo tarnybų skaitmeninės informacinės sistemos, kurią sudaro šios funkcijos:

I)ryšių su klientais valdymo gamybos sistema;

II)susitikimų rezervavimo sistema;

III)savarankiško pranešimo priemonė (pranešimo paslauga);

IV)internetinė orientavimo paslauga.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2 reforma (P3C1R2). Papildomų bedarbio pašalpos dienų panaikinimas

Reformos tikslas – skatinti užimtumą šalinant paskatas nedirbti vyresnio amžiaus žmonėms ir mažinant tikslingą darbuotojų atleidimą iš darbo dėl vyresnio amžiaus darbuotojų. Būtinybė pradėti tokią reformą kyla dėl to, kad dėl teisės į papildomas nedarbo išmokas, susijusias su pajamomis, pailgėja vyresnio amžiaus asmenų, artėjančių prie teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus, nedarbo laikotarpiai.

Šia priemone iš dalies keičiamas Nedarbo apsaugos įstatymas, siekiant palaipsniui panaikinti papildomų su darbo užmokesčiu susijusių bedarbio pašalpų dienų amžiaus ribą. Numatomas poveikis – iki 2029 m. pabaigos, t. y. pasibaigus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiui, padidės apie 7 900 darbuotojų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

3 reforma (P3C1R3). Darbo ir švietimo principais grindžiamo imigracijos proceso supaprastinimas

Reformos tikslas – pritraukti tarptautinius talentus supaprastinant administracines procedūras, taikomas nagrinėjant prašymus išduoti leidimą gyventi remiantis darbu ir švietimu. Tikimasi, kad tai padidins kvalifikuotų darbuotojų imigraciją ir suteiks daugiau galimybių tarptautinio laipsnio studentams susirasti darbą Suomijoje. Todėl reforma turi padėti spręsti darbo jėgos trūkumo konkrečiuose sektoriuose problemą, visų pirma aprūpinant ekspertus, studentus ir tyrėjus pirmaujančiuose ir augančiuose sektoriuose.

Priemonę sudaro plataus masto tarpžinybinis projektas dėl imigracijos teisės aktų tobulinimo (t. y. Užsieniečių įstatymo Nr. 301/2004 5 skyriaus pakeitimai) ir leidimų gyventi išdavimo procedūrų sutrumpinimo. Mažinant vidutinį dienų, reikalingų prašymams išduoti leidimą gyventi, skaičių, taip pat sukuriama paspartinta procedūra, skirta augantiems verslininkams, specialistams ir jų šeimos nariams.

Teisėkūros reforma remiama investicijomis į skaitmeninę infrastruktūrą, siekiant užtikrinti leidimų sistemos ir kitų informacinių sistemų pasirengimą leidimų gyventi išdavimo procese, kad būtų patenkinti darbu ir švietimu grindžiamos imigracijos poreikiai. Skaitmeninė infrastruktūra apima šias plėtros sritis:

I) naujos skaitmeninės struktūros ir funkcijos;

II) sistemos integravimo ir duomenų perdavimo sąsajos;

III) sistemos kūrimas, susijęs su paraiškų registravimu ir tvarkymu;

IV) supaprastintos procedūros įgyvendinimas;

V) tarpsektorinio žiniomis grindžiamo valdymo pajėgumai;

VI) Klientų orientavimas ir instrukcijos, pranešimai ir rinkodara, kuriais remiamas reformuotas procesas;

VII)pertvarkai reikalingų naudojimo galimybių ir veiklos rezultatų gerinimas, priemonės, kuriomis remiamas automatizavimo kodo diegimas ir stiprinimas.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

4 reforma (P3C1R4). Tarpdisciplininių paslaugų jaunimui stiprinimas (Ohjaamo tarnybos)

Reformos tikslas – stiprinti „vieno langelio“ principu veikiančių jaunimo centrų (Ohjaamo) daugiadalykį pobūdį ir visų pirma atsižvelgti į NEET (nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių) poreikius, kad būtų pagerintos jų įsidarbinimo perspektyvos. To siekiama laikinomis paskatomis savivaldybėms pritraukti arba pritaikyti išteklius Ohjaamo tarnyboms, tokiu būdu gerinant jaunimo poreikių tenkinimą, teikiant bendras švietimo, sveikatos, socialines ir užimtumo paslaugas. Ohjaamo tarnybos sudaro organizacijų asociaciją ir dauguma joje dirbančių ekspertų lieka jų pačių organizacijose dirbančiais asmenimis. Kai savivaldybė įdarbina naują darbuotoją į Ohjaamo tarnybas, savivaldybė gali prašyti papildomo asmens, kuris turi būti laikinas ir užtikrinti, visų pirma rengiant mokymus, darbo kultūros reformą ir tarnybų veiklos praktiką, personalo išlaidų finansavimo. Tikimasi, kad šis paskatų modelis padės veiksmingiau integruoti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas bei patirtį švietimo sektoriuje į Ohjaamo paslaugų centrus. Reforma finansuojama per Užimtumo ir ekonominės plėtros ir administravimo centrą (KEHA centras).

Priemonė turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

1 investicija (P3C1I1). Darbingumo, našumo ir gerovės darbe didinimas

Investicijų tikslas – padidinti užimtumo lygį didinant dalinį darbingumą turinčių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, dalyvavimą darbo rinkoje ir padidinti užimtumo lygį gerinant psichikos sveikatą ir gebėjimą dirbti, siekiant išplėsti darbinę karjerą.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I)naujo tarpinio darbo rinkos operatoriaus įsteigimas siekiant skatinti asmenų, kuriems kyla didelė nuolatinio išstūmimo iš darbo rinkos rizika, prisitaikymą ir įdarbinimą;

II)paslaugų trūkumų, susijusių su dalinio darbingumo ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis, šalinimas: Tai daroma rengiant mokymus ir išplečiant esamą Darbingumo programą dar penkioms savivaldybėms ar bendroms savivaldybių institucijoms ir išplečiant esamą individualaus apgyvendinimo ir paramos (IPS) modelį dar šešiuose ligoninės rajonuose;

III)profilaktinės paramos profesiniam gebėjimui teikimas asmenims ir darbo vietoms taikant fizinės ir psichinės sveikatos priemones. Daugelyje darbo vietų trūksta organizacinių priemonių, neveiksmingo bendradarbiavimo, neaiškios pareigos remti gebėjimus dirbti, todėl profesinė karjera yra trumpesnė. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas informacijos paieškai ir sklaidai bei praktinėms priemonėms, kuriomis remiamas darbingumas, sukuriama virtuali darbo gebėjimų įstaiga.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

I.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

J. P3C2 KOMPONENTAS. KOMPETENCIJOS LYGIO DIDINIMAS IR TĘSTINIO MOKYMOSI REFORMA 

Šia Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalimi sprendžiamos problemos, kylančios dėl globalizacijos, technologinių ir demografinių pokyčių, kurie daro poveikį Suomijos ekonomikai ir kelia grėsmę užimtumo lygiui. Darbingo amžiaus žmonių įgūdžių ugdymas (perkvalifikuojant ir tobulinant įgūdžius), įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, su darbo rinka susijusiose srityse yra labai svarbus didinant darbo jėgos galimybes vis labiau skaitmeninėje ir ekologiškesnėje ekonomikoje.

Bendras šio komponento tikslas – kelti Suomijos kompetencijos lygį ir padidinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Siekiant šio tikslo, komponentas apima šią veiklą: i) nuolatinio mokymosi reformą, kad būtų patenkinti ateities gebėjimų poreikiai; ii) investavimas į nuolatinio mokymosi skaitmeninimą; iii) didinti aukštojo mokslo studentų vietų skaičių; ir iv) investuoti į aukštojo mokslo Alanduose skaitmeninimą ir modernizavimą.

Pagal šį komponentą remiamas sklandesnis perėjimas iš profesinio gyvenimo į švietimo sistemą. Ji taip pat padeda gerinti užimtumo sąlygas, ypač tarp nepakankamai atstovaujamų grupių, ir sudaryti sąlygas pagrindinių ekonomikos sektorių žmonėms imtis naujų užduočių.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl paskatų priimti darbą gerinimo ir įgūdžių gerinimo bei aktyvios įtraukties didinimo, visų pirma teikiant gerai integruotas paslaugas bedarbiams ir neaktyviems asmenims (2019 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2), taip pat dėl priemonių, kuriomis remiamas užimtumas ir remiama aktyvi darbo rinkos politika, stiprinimo (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 2).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

J.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas 

1 reforma (P3C2R1). Tęstinio mokymosi reforma

Šios reformos tikslas – gerinti darbingo amžiaus žmonių (įskaitant tuos, kurie priklauso nepakankamai atstovaujamoms grupėms) užimtumo galimybes tobulinant jų įgūdžius ir gebėjimus, taip pat remti įmonių ilgalaikio augimo potencialą ir regionų gyvybingumą. Reformos tikslas – didinti švietimo kursų pasiūlos ir darbo rinkos poreikių atitiktį.

Priemonę sudaro šios intervencinės priemonės: i) įsteigti tęstinio mokymosi ir užimtumo paslaugų centrą, kad būtų skatinamas reformos įgyvendinimas; ii) sukurti darbo ir gebėjimų poreikių numatymo sistemą; iii) vykdyti mokymo programas, kuriomis remiamas perėjimas prie skaitmeninių technologijų, naujų darbo metodų supratimas ir piliečių gebėjimas valdyti naujas skaitmenines priemones, taip pat teisingas perėjimas prie anglies dioksido neišskiriančios visuomenės; ir iv) rengti specialiai pritaikytus mokymus, kad būtų pagerinta orientavimo paslaugų, praktikos ir priemonių kokybė.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2025 m. birželio 30 d.

1 investicija (P3C2I1). Skaitmeninimo programa, skirta nuolatiniam mokymuisi

Šių investicijų tikslas – sudaryti sąlygas ir paspartinti švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sistemos pertvarką peržengiant administracines sienas įgyvendinant plataus masto skaitmeninimo programą, kad būtų plėtojamos skaitmeninės paslaugos ir informacijos ištekliai, kuriais remiamas nuolatinis mokymasis. Plėtojant esamas ir naujas skaitmenines paslaugas taip pat didinamas aukštojo mokslo inovacinis pajėgumas ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis skaitmeninėmis švietimo paslaugomis.

Priemonę sudaro du pagrindiniai elementai: i) sukurti tęstinio mokymosi skaitmeninių paslaugų paketą, kuris apimtų visą švietimo sistemą ir peržengtų administracines sienas; ir ii) didinti skaitmeninimą ir lankstų mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose. Todėl taikant naujus skaitmeninius sprendimus turi būti teikiamos paslaugos, paslaugų grandinės ir paslaugų paketai, kurie daug geriau nei dabar tenkina vartotojų poreikius, mažina įvairių subjektų darbo dubliavimąsi ir didina naudojamų išteklių ir veiklos metodų efektyvumą už administracinių ribų.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P3C2I2). Švietimo lygio gerinimas didinant aukštojo mokslo studentų skaičių

Šių investicijų tikslas – kelti išsilavinimo lygį didinant aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių. Tikimasi, kad tai prisidės prie ekonomikos atsigavimo ir švelnins neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, nes pagreitins jaunimo galimybes siekti aukštojo mokslo.

Pagal šią priemonę bent 600 vietų skiriama daugiau vietų aukštojo mokslo įstaigoms, siūlančioms kvalifikacinius laipsnius, skirtus profesiniams sektoriams, kuriuose trūksta darbo jėgos. Tokie sektoriai apima socialinę ir sveikatos priežiūrą, švietimą, technologijas ir IRT sektorius. Visi pasirinkti profesiniai sektoriai prisideda prie sėkmingo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo. Investicijos apima aukštojo mokslo įstaigos studentų švietimo išlaidas per visą studijų laikotarpį.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C2I3). Kompetencijos lygio didinimas ir tęstinio mokymosi, skaitmeninimo ir švietimo modernizavimo Alanduose atnaujinimas

Šių investicijų tikslai – gerinti švietimo sistemos teikiamų įgūdžių kokybę, didinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, remti darbo vietų kūrimą ir verslumą Alanduose.

Priemone siekiama: i) į visas aukštojo mokslo studijas (nuo bakalauro laipsnių iki antrosios pakopos studijų) įtraukti į studentus orientuotą skaitmeninį švietimą (taip siekiama, kad vis daugiau studentų galėtų dalyvauti aukštojo mokslo programose, nepriklausomai nuo fizinio atstumo ar skirtingos gyvenimo padėties, įskaitant darbo ir studijų derinimą); ii) atnaujinti ir plėtoti aukštojo mokslo institucijų skaitmeninio orientavimo ir valdymo sistemą, kad ji taip pat galėtų būti integruota į nacionalines duomenų bazes ir nacionalines tęstinio mokymosi skaitmenines ekosistemas (taip siekiama užtikrinti vienodas sąlygas studijuoti Alanduose, palyginti su kitomis Suomijos aukštojo mokslo įstaigomis); iii) sukurti dvi naujas bakalauro ir magistro programas skaitmeninimo, automatizavimo ir atsinaujinančiosios energijos srityse (kuriomis siekiama skatinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas studijų teminėse srityse).

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2024 m. gruodžio 31 d.

J.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

K. P3C3 KOMPONENTAS. MTPI, MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRA IR BANDOMIEJI PROJEKTAI

Pagal šį Suomijos ekonomikos atkūrimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami uždaviniai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityje. Nepaisant to, kad, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, 2010 m. Suomija yra viena iš inovacijų lyderių, ji nukentėjo nuo investicijų į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą, visų pirma privačiojo sektoriaus investicijų į MTPI veiklą. Kita problema, su kuria susiduria Suomija, yra poreikis stiprinti bendradarbiavimą su viešaisiais MTPI subjektais ir viešojo bei privačiojo sektorių subjektais, dalyvaujančiais mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veikloje, be kita ko, tarptautiniu lygmeniu.

Komponento tikslas – padėti stiprinti MTPI intensyvumą, padidinti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų išlaidų dalį Suomijoje nuo 2,9 proc. 2019 m. iki 4 proc. BVP iki 2030 m. ir padidinti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklos užmojį pagal 2020 m. pavasarį priimtas nacionalines mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų gaires. Šiuo tikslu pagal komponentą siūlomi du investicijų paketai, kuriais siekiama skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir investuoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą, kuria remiamas tvarus augimas ir skaitmeninimas.

Į žaliosios pertvarkos skatinimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos, skirtos remti pirmaujančių įmonių projektus, spartinti pagrindinius sektorius ir stiprinti gebėjimus pagrindiniuose sektoriuose, taip pat remti novatoriškas augančias įmones (1-4 punktuose nurodytos investicijos). 

Siekiant užtikrinti, kad investicijos pagal šį komponentą atitiktų reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01), į būsimų projektų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiamas šis veiklos rūšių sąrašas: i) veikla, susijusi su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 30 ; ii) veikla pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuria siekiama, kad numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų ne mažesnis nei atitinkami taršos rodikliai 31 ; iii) veikla, susijusi su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 32 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 33 ; ir iv) veikla, kurią vykdant ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų galima pasirinkti tik tuos veiksmus, kurie atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos apsaugos teisės aktus. Toliau nurodyti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai laikomi atitinkančiais reikšmingos žalos nedarymo technines rekomendacijas (2021/C58/01): i) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais pasiekiama technologiniu požiūriu neutralių rezultatų jų taikymo lygmeniu; ii) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais remiamos mažą poveikį aplinkai turinčios alternatyvos, kurioms jie taikomi; arba iii) tie mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmai, kuriais visų pirma siekiama kurti alternatyvas, kurios sektoriuje turėtų mažiausią galimą poveikį aplinkai, toms veiklos rūšims, kurioms nėra technologiškai ir ekonomiškai įgyvendinamų mažą poveikį darančių alternatyvų.

Į inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros rėmimo dokumentų rinkinį įtrauktos investicijos į vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros, nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros ir inovacijų infrastruktūros plėtrą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sutelkti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į mokslinius tyrimus ir inovacijas, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energetikos bei darnųjį transportą (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3), taip pat sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas (2020 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 3). 

K.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P3C3I1). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama žalioji pertvarka. Pagrindinės įmonės

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ administruojamą schemą remti įmonių ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų partnerystes ir ekosistemas, kuriomis didinamas verslo konkurencingumas ir didinamas mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos veiksmingumas. Finansuojamose partnerystėse daugiausia dėmesio skiriama veiklos sritims, kuriomis remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos.

Investicijas sudaro parama naujų sektorių, produktų, įmonių ir veiklos modelių kūrimui, taip pat universitetų, taikomųjų mokslų universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų rezultatų naudojimas įmonių poreikiams tenkinti. Partnerystės turi turėti didelės įtakos kitoms nacionalinėms MTPI finansuojamoms lėšoms, pačių įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas bei ES ir kitų tarptautinių lėšų panaudojimui. Tikimasi, kad lanksti bendrovių, mokslinių tyrimų organizacijų ir kitų MTPI subjektų partnerystė ir ekosistemos padidins verslo ir pramonės konkurencingumą ir padidins našumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P3C3I2). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos. Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas (Suomijos akademija)

Investicijų tikslas – pasitelkiant Suomijos akademijos administruojamą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Pagal tinkamumo/atrankos kriterijus reikalaujama, kad moksliniai tyrimai būtų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir prisitaikymui prie klimato kaitos bei atsparumui. Programa apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir neteršiančias energijos sistemas bei duomenų analizės ir socialinių mokslų kompetencijas.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama mokslinių tyrimų organizacijoms, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigoms arba mokslinių tyrimų institutams.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C3I3). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo dokumentų rinkinys, kuriuo skatinama pereiti prie žaliosios ekonomikos. Pagrindinių sektorių spartinimas ir kompetencijos stiprinimas („Business Finland“)

Šių investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą skatinti MTPI veiklą, kuria remiama žalioji pertvarka, daugiausia dėmesio skiriant perėjimo prie žaliosios ekonomikos pagrindiniams sektoriams ir technologijoms, kad būtų skatinama naudotis praktine patirtimi ir ja dalytis, taip pat gerinti partnerysčių ir ekosistemų kokybę ir veiksmingumą. Ši sistema apima visas mokslo šakas ir sektorius, įskaitant vandenilio ekonomiką, didelės vertės biologinius produktus ir netaršios energijos sistemas, taip pat kompetencijas duomenų analizės ir socialinių mokslų srityse, susijusiose su atsparumu klimato kaitai ir prisitaikymu prie jos.

Priemonę sudaro intervencijos, kuriomis siekiama stiprinti esamas mokslinių tyrimų grupes, didinti ekspertinių žinių lygį, be kita ko, ne tik esamose mokslinių tyrimų grupėse, ir remti verslo veiklos atnaujinimą. Investicijos į pagrindinių sektorių ir technologijų mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas taip pat stiprina MTPI subjektų partnerystę ir ekosistemas. Pagal šią priemonę teikiama parama privačioms ir viešosioms mokslinių tyrimų organizacijoms, taip pat bendrovėms ar savivaldybėms. Visų pirma ja siekiama remti projektus, skirtus pirmaujančioms įmonėms, atrinktoms pagal pirmiau nurodytą 1 investiciją.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P3C3I4). Mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo paketas, kuriuo remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos. Inovatyvių augimo įmonių rėmimas

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą padidinti mažųjų ir vidutinių įmonių investicijas į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas ir pagerinti jų pasirengimą skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai. Taip pat tikimasi, kad investicijomis bus sustiprintas moksliniais tyrimais grindžiamas verslas, nes bus plėtojami aukštojo mokslo institucijų ir mokslinių tyrimų institutų rezultatai, susiję su naujomis įmonėmis, remiančiomis perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Priemonė – teikti tikslinę paramą didelį augimo potencialą turinčioms bendrovėms, kurios kuria perėjimo prie žaliosios ekonomikos sprendimus, kad paskatintų eksportą jau vykdančių bendrovių augimą ir padidintų eksporto bendrovių skaičių. Parama atrinktoms bendrovėms apima MTPI veiklos finansavimą, konsultacijas ir informaciją bei ryšius tikslinėse rinkose.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

5 investicija (P3C3I5). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Vietos mokslinių tyrimų infrastruktūra

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą. Ji apima visas mokslo ir mokslinių tyrimų sritis. Daugiausia dėmesio skiriama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Atrankos kriterijuose atsižvelgiama į patirtį, įgytą atrenkant nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros projektus (6 investicija).

Priemonę sudaro finansinė parama vietos mokslinių tyrimų infrastruktūros statybai, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimui, paslaugų kūrimui ar atnaujinimui. Šia priemone taip pat remiami nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslai, apimantys visas mokslo šakas, akcentuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimui atsižvelgiant į priimančiųjų institutų, pavyzdžiui, universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų mokslinių tyrimų organizacijų, strategijas ir profilius. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

6 investicija (P3C3I6). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros

Šios investicijos tikslas – pagal Suomijos akademijos administruojamą schemą finansuoti nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams.

Priemonę sudaro finansinė parama nacionalinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimui, pavyzdžiui, įrangos ir sistemų įsigijimui, paslaugų kūrimui ar atnaujinimui. Bent 40 proc. investicijų vertės skiriama su skaitmeninimu susijusiai mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai. Šia priemone taip pat remiama Suomijos mokslinių tyrimų infrastruktūros akademijos dotacijų kriterijų peržiūra pagal Nacionalinės mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant perėjimui prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninimui. Galiausiai investicijos turi padėti didinti įvairių dalyvių (universitetų, taikomųjų mokslų universitetų, mokslinių tyrimų institutų, bendrovių ir kitų MTPI subjektų) mokslinių tyrimų infrastruktūrų atvirumą ir sąveikumą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

7 investicija (P3C3I7). Inovacijų ir mokslinių tyrimų infrastruktūros skatinimas. Konkurencingas inovacijų infrastruktūros finansavimas

Investicijų tikslas – per „Business Finland“ valdomą schemą remti testavimo aplinkos (inovacijų infrastruktūros) kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslams. Taip pat siekiama padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros atvirumą ir sąveikumą.

Priemonę sudaro parama kuriant aplinką, reikalingą sprendimams, kuriais skatinamas anglies dioksido poveikio neutralumas ir skaitmeninimas tikrosiomis naudotojų sąlygomis, kurti ir išbandyti. Tokia aplinka gali apimti įvairias miestų, savivaldybių ir kitų viešųjų subjektų mokslinių tyrimų infrastruktūras arba inovacijų aplinką, kurią bendrai kuria bendrovės ir kiti subjektai.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

K.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

L. P3C4 KOMPONENTAS. KONKURENCINGUMO DIDINIMAS IR EKONOMIKOS AUGIMO SKATINIMAS KRIZĖS PAVEIKTUOSE SEKTORIUOSE

Šio Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – didinti eksporto pajėgumus vykdant konkretiems sektoriams skirtas investicijas, grindžiamas Suomijos pranašumais ir tarptautinės rinkos potencialu. Antrasis tikslas – remti kultūros ir kūrybos pramonės atsigavimą ir tvarų atsinaujinimą. Kultūros ir kūrybos sektoriai turi kūrybinės patirties, jie kuria ir komercializuoja intelektinę nuosavybę. Tai skatina inovacijas ir kuria pridėtinę vertę ir kituose sektoriuose. Be to, veiksmais pagal šį komponentą bus remiamas Suomijos turizmo pramonės atnaujinimas siekiant padidinti paslaugų eksportą. Suomijos MVĮ sudaro tik 16 % eksporto, t. y. mažiau nei panašios šalys. MVĮ tarptautinio verslo plėtrai ir inovacijų komercializavimui dažnai reikia papildomų finansinių pastangų, kurių daugelyje MVĮ trūksta. Kūrybos ir kultūros pramonė ir turizmas turi dar daugiau galimybių remti eksporto, visų pirma paslaugų, augimą.

Šis komponentas padeda įgyvendinti 2020 m. šaliai skirtą rekomendaciją Nr. 3 dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti likvidumą realiajai ekonomikai, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, įgyvendinti brandžius viešųjų investicijų projektus ir skatinti privačias investicijas, kad būtų skatinamas ekonomikos atsigavimas, ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir naudojimą, tvarią ir veiksmingą infrastruktūrą, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

L.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 investicija (P3C4I1). Mažųjų įmonių augimo spartinimo programa

Šių investicijų tikslas – paspartinti Suomijos labai mažų ir mažųjų įmonių augimą ir padidinti jų tarptautinimo pajėgumus.

Investicijas sudaro verslo plėtros dotacijų teikimas labai mažoms ir mažosioms įmonėms. Pagrindiniai projektų tinkamumo/atrankos kriterijai apima naujų skaitmeninių sprendimų skatinimą, perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir su jais susijusią mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2026 m. birželio 30 d.

2 investicija (P3C4I2). Pagrindinės tarptautinio augimo programos

Šių investicijų tikslas – remti tarptautinį įmonių augimą skiriant specialias dotacijas plėtrai.

Investicijas sudaro šios intervencinės priemonės:

I.programa, skirta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų žiedinei ekonomikai ir skaitmeniniam atnaujinimui pramonėje skatinti ir pramonės paslaugų eksportui didinti;

II.elektrinių sunkiųjų transporto priemonių ekosistema;

III.konversijos ir viešųjų pirkimų subsidija; 80 proc. skirtų lėšų turėtų būti skirta kaip naujų dujų ir elektrinių sunkvežimių ir elektra varomų automobilių pirkimo subsidijos, o 20 proc. skirtų lėšų turėtų būti skirta esamų automobilių, furgonų ir sunkiųjų transporto priemonių dujų ir etanolio konversijai remti;

IV.sveikatos ir gerovės srities ekspertinės žinios ir technologijos; Taip siekiama remti iniciatyvas, įtrauktas į Sveikatos sektoriaus augimo strategijos veiksmų planą, kuriomis siekiama plėtoti sveikatos sektoriaus ekosistemas, taip pat naujus eksporto rinkų sprendimus ir inovacijas;

V.vandens srities ekspertinių žinių augimo ir eksporto programa; Taip siekiama skatinti kurti, išbandyti ir internacionalizuoti technologijas, metodus, paslaugų koncepcijas ir sprendimus vandentvarkos sektoriuje.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P3C4I3). Parama kultūros ir kūrybos sektorių atnaujinimui

Šių investicijų tikslas – remti kultūros ir kūrybos sektorių, kaip stiprių ekonomikos augimo ateityje veiksnių, augimą.

Investicijas sudaro parama dotacijomis kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiantiems subjektams. Didžioji dalis finansinės paramos (75 proc. skirtų lėšų) skiriama kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms ir organizacijoms, kad jos plėtotų novatoriškus paslaugų, gamybos ir veiklos modelius ir stiprintų atitinkamų sektorių ir subjektų tarptautinį konkurencingumą. Likusios lėšos (25 proc.) naudojamos vystymuisi ir bandomajam finansavimui, siekiant remti inovacijas ir naują bendradarbiavimą kūrybinės ekonomikos įmonėse.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P3C4I4). Tvaraus ir skaitmeninio turizmo sektoriaus augimo rėmimas

Investicijų tikslas – skatinti tvarų turizmo sektoriaus augimą ir inovacijas.

Investicijas sudaro paslaugų pirkimas siekiant planuoti, plėtoti ir įgyvendinti turizmo paslaugų skaitmeninės anglies pėdsako skaičiuoklę, tvaraus turizmo paslaugų paketus, nacionalinį žiniomis grindžiamo valdymo ir ugdomojo vadovavimo programų, skirtų turizmo įmonėms ir regionams remti tvarią ir skaitmeninę pertvarką, veiklos modelį. Be to, investicijos apima „Visit Finland Data Hub“ ir kitų skaitmeninių paslaugų (STF platforma ir visitfinland.com) kūrimo paslaugų pirkimą integruojant ir atviromis sąsajomis į išsamią ir reikalavimus atitinkančią kelionės duomenų ekosistemą. Investicijos taip pat apima mokslinių tyrimų, eksperimentavimo ir plėtros projektų, kuriais remiamas turizmo verslo ir inovacijų komercializavimas, finansavimą.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. birželio 30 d.

L.2.    Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

4 RAMSTIS. Socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas ir ekonominio efektyvumo didinimas

M. P4C1 KOMPONENTAS. SOCIALINĖS GEROVĖS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ PRIEINAMUMO GERINIMAS IR EKONOMINIO EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Pagal šį Suomijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą sprendžiami keli uždaviniai, susiję su socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir ekonominiu efektyvumu. Galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis Suomijoje yra fragmentiškos. Paslaugų sistemos ir jos skaitmeninių sprendimų susiskaidymas kelia sunkumų rengiant būtinus sprendimus gyventojų sveikatos ir socialiniams poreikiams tenkinti. Todėl šio komponento tikslas – suteikti daugiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis visoje šalyje ir pašalinti vėlavimą teikiant su COVID-19 pandemija susijusias paslaugas. Komponentas padeda įgyvendinti septynių dienų priežiūros garantijų reformą, pagal kurią sutrumpinami pirminės sveikatos priežiūros neskubiosios sveikatos priežiūros terminai iki septynių dienų nuo dabartinio trijų mėnesių termino. Ji taip pat padeda gerinti pagrindinės priežiūros garantiją, mažinti nelygybę, daugiausia dėmesio skirti ankstyvam nustatymui ir veiksmingai prevencijai, taip pat gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą. Kitas tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų darbo sąlygas ir gerovę. Šis komponentas apima viena kitą stiprinančias reformas ir investicijas. Reforma prisidedama prie socialinės ir sveikatos priežiūros reformos rengimo. Investicijomis turi būti siekiama: i) įgyvendinti priežiūros garantiją (įskaitant psichikos sveikatos priežiūrą) ir mažinti dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičių; ii) stiprinti prevenciją ir ankstyvą socialinių ir sveikatos poreikių nustatymą įgyvendinant priežiūros garantiją; iii) žinių bazės stiprinimą ir gairių gerinimą siekiant remti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą; iv) diegti skaitmenines inovacijas kaip priežiūros garantijų paslaugą; ir v) įdiegti į asmenį orientuotą skaitmeninę informacinę sistemą Alanduose.

Komponentas padeda įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominio efektyvumo didinimo ir vienodų galimybių jomis naudotis didinimo (2019 m. konkrečiai šaliai skirta rekomendacija Nr. 1) ir dėl sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemos sprendimo siekiant didinti sveikatos sistemos atsparumą ir gerinti galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis (2020 m. šaliai skirta rekomendacija Nr. 1).

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro didelės žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo technines gaires (2021/C58/01) nustatytų priemonių ir poveikio mažinimo veiksmų aprašymą.

M.1.    Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

1 reforma (P4C1R1). Pasirengimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros reformai remiant priežiūros garantijos įgyvendinimą

Rengiant socialinę ir sveikatos priežiūros reformą, šios priemonės tikslas – gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumą skatinant įgyvendinti priežiūros garantiją. Šia reforma remiama ši veikla: i) įgyvendinti priežiūros garantiją ir stiprinti paslaugų teikimą; ii) stiprinti socialinių ir sveikatos priežiūros poreikių prevenciją ir ankstyvą nustatymą ir iii) stiprinti žinių bazę ir tobulinti gaires, kad būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros skaitmeninių sprendimų ekonominis efektyvumas.

Tikimasi, kad 2021 m. liepos 1 d. įsigalios Sveikatos, socialinių ir gelbėjimo paslaugų reformos įgyvendinimo ir susijusių teisės aktų įsigaliojimo įstatymas. Reforma siekiama priimti keletą teisės aktų, kuriais siekiama reformuoti Suomijos socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros sistemą, pagal kurią turi būti įsteigtos 22 regioninės gerovės sritys. Socialinės apsaugos zonos yra atsakingos už socialinių, sveikatos priežiūros ir gelbėjimo paslaugų teikimą. Jie pradeda veikti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d.

Reforma turi būti įgyvendinta iki 2023 m. birželio 30 d.

1 investicija (P4C1I1). Priežiūros garantijos įgyvendinimo skatinimas ir dėl COVID-19 pandemijos susikaupusių neišnagrinėtų paslaugų skaičiaus mažinimas

Šių investicijų tikslas – sumažinti neišnagrinėtų sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo atvejų skaičių.

Priemonę sudaro parama: i) supaprastinti priežiūros, reabilitacijos ir paslaugų teikimo procesus ir pradėti taikyti naujus ir veiksmingesnius į vartotojus orientuotus, daugiadalykius ir daugiaprofesinius metodus; ir ii) plėtoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamesnės ir labiau atitiktų pažeidžiamų asmenų poreikius. Norint pagerinti galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, reikia sistemingai plėtoti veiklos modelius ir nuolat keisti jų įgyvendinimą. Projektais skatinamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas naudojant novatoriškus veiklos modelius, kurie pasirodė esantys veiksmingi, pvz., klientų ir paslaugų orientavimą, paskyrimus vietoje ir nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2 investicija (P4C1I2). Prevencijos stiprinimas ir ankstyvas sveikatos problemų nustatymas

Šių investicijų tikslas – pradėti taikyti naujus tarpsektorinius įtraukties skatinimo, sveikatos ir gerovės skatinimo metodus ir stiprinti prevenciją bei ankstyvą identifikavimą, kaip būdą skatinti įgyvendinti priežiūros garantiją.

Priemonę sudaro parama nacionaliniu lygmeniu: i) socialinės gerovės auditus; ii) žmogaus gerovės ir sveikatos analizę; iii) naujas asmeninės priežiūros priemones (įskaitant psichinės sveikatos skatinimo metodus), kurios gali būti naudojamos atskirai; ir iv) persiuntimo paslaugos. Priemonė taip pat apima regioninio lygmens paramą integruotam daugiasektoriniam paslaugų valdymui, įskaitant socialines ir sveikatos paslaugas, taip pat kultūros, sporto ir su gamta susijusias paslaugas.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

3 investicija (P4C1I3). Žinių bazės ir įrodymais pagrįsto sprendimų priėmimo stiprinimas siekiant padidinti socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį efektyvumą

Šių investicijų tikslas – gerinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir ekonominį efektyvumą skatinant gerosios patirties mokslinius tyrimus ir plėtojant veiksmingą stebėseną bei analizės metodus.

Priemonę sudaro parama: i) priežiūros garantijos stebėsenos priemonių įgyvendinimą ir per COVID-19 krizę nustatytų informacijos spragų šalinimą; ii) aktyviau naudoti informaciją apie sąnaudas ir ekonominį efektyvumą priimant socialinius ir su sveikata susijusius sprendimus, planuojant, konsultuojant ir teikiant paslaugas; iii) mokslinių tyrimų, kuriais siekiama gerinti socialinės ir sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir taip gerinti paslaugų kokybę, plėtojimas ir iv) socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo mechanizmo ir darbo metodų kūrimas siekiant padėti priimti socialinius sprendimus dėl tolesnių su COVID-19 krize susijusių veiksmų.

Investicijos turi būti įgyvendintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

4 investicija (P4C1I4). Skaitmeninių inovacijų diegimas socialinės gerovės ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje

Šių investicijų tikslas – pateikti skaitmeninius sprendimus, kuriais būtų remiamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų plėtojimas ir skatinamas priežiūros garantijos įgyvendinimas.

Priemonę sudaro skaitmeninių sprendimų, skirtų: i) didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis, be kita ko, spartinant priežiūros poreikių vertinimą ir siuntimą, taip pat sudarant sąlygas nuotolinei ligų diagnostikai, stebėsenai ir gydymui; ii) padėti anksti nustatyti problemas ir dažniau naudotis prevencinėmis paslaugomis; iii) sudaryti sąlygas įvairiems regionams ir paslaugų teikėjams dalytis įvairesnėmis tarpdisciplininėmis paslaugomis ir ekspertinėmis žiniomis ir iv) stiprinti klientų vaidmenį ir taip didinti paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.

Nacionaliniai ir regioniniai subjektai plėtoja piliečiams skirtas skaitmenines paslaugas, profesines sistemas ir valdymo sprendimus.

Piliečių paslaugos apima, be kita ko, I) pirmines paslaugas ir prieigą prie skaitmeninių sprendimų (pvz., paslaugų katalogus, simptomų vertinimus, asmeninės priežiūros paslaugas, naudos skaičiuokles), II) asmeninę priežiūrą, tvarkymą (pvz., skaitmeninės psichikos sveikatos paslaugos, vėlesnės priežiūros ir vėlesnės priežiūros paslaugos) ir III) skaitmeninius sprendimus prevencinėms ir nenustatytų ribų paslaugoms.

Profesinės sistemos gali apimti I) klientų segmentaciją ir atskirų segmentų skaitmeninių paslaugų modelius, grindžiamus klientų duomenų analize; II) Naujus verslo valdymo sprendimus (pvz., įdarbinimą į ilgalaikės priežiūros paslaugas, darbo planavimą ir priežiūros namuose optimizavimą) ir III) skaitmeninius tarpprofesinio darbo sprendimus (pvz., nuotolines konsultacijas, grupinius priėmimus).

Valdymo sprendimai gali apimti pažangių žinių valdymo ir analizės sprendimų kūrimą ir įgyvendinimą. Jos suteikia galimybę geriau kontroliuoti paslaugų paketus ir vykdyti jų stebėseną nacionaliniu lygmeniu, taip pat didinti paslaugų sistemos ekonominį efektyvumą.

Kuriant skaitmenines paslaugas atsižvelgiama į pažeidžiamų asmenų poreikį užtikrinti prieinamumą. Šių paslaugų diegimas taip pat turėtų būti remiamas didinant vartotojų supratimą apie skaitmeninių paslaugų naudojimą sveikatai ir gerovei remti.