EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 08 04

COM(2021) 602 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

KETVIRTOJI ATASKAITA PAGAL BEVIZIO REŽIMO SUSTABDYMO MECHANIZMĄ

{SWD(2021) 206 final}

Turinys

I. Įvadas

II. Albanijos Respublika

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Albanijai

III. Bosnija ir Hercegovina

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Bosnijai ir Hercegovinai

IV. Juodkalnija

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Juodkalnijai

V. Šiaurės Makedonijos Respublika

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Šiaurės Makedonijai

VI. Serbijos Respublika

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Serbijai

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Sakartvelui

VIII. Moldovos Respublika

1.Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Moldovai

IX. Ukraina

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

3. Rekomendacijos Ukrainai

X. Išvados

I. Įvadas

Vizų režimo liberalizavimas buvo veiksminga priemonė siekiant palengvinti žmonių tarpusavio ryšius 1 ir remti reformas Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse teisingumo, saugumo ir pagrindinių laisvių srityse.

Komisijai vykdant pareigą užtikrinti tinkamą bevizio režimo stebėseną, pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą reikalaujama, kad Komisija kasmet Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų ataskaitą apie tai, kaip šalys, kurių piliečiams bevizis režimas pradėtas taikyti mažiau nei prieš septynerius metus po sėkmingo dialogo dėl vizų režimo liberalizavimo, nuolat laikosi bevizio režimo reikalavimų 2 .

Kalbant apie beviziu režimu besinaudojančius partnerius Vakarų Balkanuose 3 , kurių piliečiams bevizis režimas taikomas jau daugiau kaip septynerius metus 4 , šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tolesniems veiksmams, susijusiems su ankstesnėmis Komisijos rekomendacijomis, ir joje nebeteikiama išsami informacija apie nuolatinį kriterijų laikymąsi. Vykstant plėtros procesui, su vizų režimo liberalizavimo kriterijais susiję aspektai ir toliau vertinami pagal 23 skyrių (Teismai ir pagrindinės teisės) ir 24 skyrių (Teisingumas ir vidaus reikalai) ir apie juos pranešama Europos Komisijos metiniame plėtros dokumentų pakete. Kalbant apie beviziu režimu besinaudojančias Rytų partnerystės šalis 5 , kurioms bevizis režimas taikomas trumpiau nei septynerius metus, šioje ataskaitoje taip pat vertinama, ar nuolat laikomasi vizų režimo liberalizavimo kriterijų.

Tuo remiantis ir atsižvelgiant į apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, poveikį ketvirtojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą daugiausia dėmesio skiriama veiksmams, kurių 2020 m. ėmėsi aptariamos šalys, ir prireikus atnaujinti duomenys 2021 m. Joje taip pat pranešama apie operatyvinį bendradarbiavimą su ES ir valstybėmis narėmis 6 .

Be vizų režimo liberalizavimo kriterijų, ataskaitoje taip pat apžvelgiamos migracijos tendencijos 7 , atspindinčios Eurostato visų 2020 statistinių metų duomenis, įskaitant pokyčius, palyginti su 2019 m. Vertinant tendencijas taip pat atsižvelgiama į apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, poveikį migracijos tendencijoms, dėl kurių labai sumažėjo neteisėto sienos kirtimo, atsisakymo leisti atvykti, faktinio grąžinimo atvejų ir tarptautinės apsaugos prašymų.

Prie ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama papildomos informacijos apie veiksmus, kurių šalys partnerės ėmėsi dvišaliu pagrindu bendradarbiaudamos su ES ir valstybėmis narėmis. Ataskaita parengta remiantis visų aptariamų šalių, Europos išorės veiksmų tarnybos, atitinkamų ES agentūrų 8 ir valstybių narių pateikta informacija.

II. Albanijos Respublika 

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1. Veiksmai, kurių imtasi migracijos, prieglobsčio ir bendradarbiavimo dėl readmisijos srityje

2020 m. Albanijos Respublika toliau ėmėsi veiksmų sienų ir migracijos valdymo bei prieglobsčio srityse. 2020 m. gruodžio mėn. Albanija priėmė integruoto sienų valdymo strategiją, o 2021 m. vasario mėn. – naują įstatymą dėl prieglobsčio, kuriuo Albanijos teisės aktai priartinami prie ES acquis ir tarptautinių standartų. Be to, Albanija atidarė naują laikiną pažeidžiamų asmenų priėmimo centrą.

Valstybės narės apskritai praneša apie gerą bendradarbiavimą su Albanija migracijos ir sienų valdymo, taip pat readmisijos srityse. Albanija taip pat aukščiausiu lygiu bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex). Albanija ir ES susitarė dėl pirmojo bendradarbiavimo su Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) veiksmų plano, kuris bus įgyvendintas iki 2022 m. pabaigos.

Albanijos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo pateiktos šios rekomendacijos:

a) stiprinti priemones, skirtas Albanijos piliečių neteisėtos migracijos ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų problemai spręsti, be kita ko, nustatant ir šalinant pagrindines priežastis ir organizuojant papildomas informavimo kampanijas apie teises ir pareigas keliaujant be vizų

Albanija imasi veiksmų, kad išspręstų nepagrįstų prieglobsčio prašymų, kuriuos ES pateikia Albanijos piliečiai, klausimą. Kalbant apie prevencines priemones, tęsiamas darbas siekiant sustiprinti Albanijos piliečių, kertančių valstybės sieną, kontrolę, į užsienį keliaujančių nepilnamečių kontrolę ir bendradarbiavimą bei keitimąsi informacija (ypač su valstybėmis narėmis, kurioms Albanijos piliečiai teikia nepagrįstus prieglobsčio prašymus).

Albanijos piliečių, bandančių neteisėtai kirsti sieną, sulaikymo atvejų sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos ir Albanijos valdžios institucijų taikomų priemonių, įskaitant informuotumo didinimo kampanijas apie teises ir pareigas, kylančias naudojantis beviziu režimu keliaujant į ES.

Sienų kontrolė taip pat pagerėjo sustiprinus patruliavimą ir bendradarbiavimą su Frontex, taip pat naudojant valstybių narių teikiamą sienų stebėjimo įrangą. Albanija taip pat toliau keitėsi informacija su kaimyninių šalių institucijomis. Taip galima išsamiau patikrinti į ES keliaujančius Albanijos piliečius. Albanijos valdžios institucijos žiniasklaidoje paskelbė apie ES valstybių narių Albanijos piliečių grąžinimo operacijas ir toliau įspėjo apie piktnaudžiavimą ES beviziu režimu, primindamos taikytinas nuobaudas. Su beviziu judėjimu susijusios teisės ir pareigos skelbiamos internete, o 2021 m. sausio mėn. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pradėjo informuotumo didinimo kampaniją, kurią remia valstybės narės ir kurią finansuoja ES.

b) Palaikyti ir intensyvinti aktyvų operatyvinį bendradarbiavimą su ES agentūromis ir ES valstybėmis narėmis, susiduriančiomis su migracijos iš Albanijos spaudimu

Albanija toliau bendradarbiavo su Frontex ir valstybėmis narėmis sausumos sienų ir jūrų sienų stebėjimo srityje, taip pat sienos perėjimo punktuose, siekdama stiprinti sienų valdymą, keitimąsi informacija, tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos prevenciją ir kovą su ja, suklastotų kelionės dokumentų ir tapatybės klastojimo nustatymą. Albanija taip pat buvo pirmoji šalis partnerė, sudariusi su ES susitarimą dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje ir Frontex statuso (toliau – susitarimas dėl statuso) 9 , kuriuo leidžiama dislokuoti Frontex sienos apsaugos pareigūnus trečiosios šalies, atliekančios vykdomąsias funkcijas, teritorijoje. Susitarimas įsigaliojo 2019 m. gegužės 1 d., todėl 2019 m. gegužės 22 d. buvo galima pradėti bendrą Frontex operaciją su Albanijos sienos apsaugos pareigūnais prie Graikijos sienos.

Taip pat tęsiamas darbas įgyvendinant Albanijos veiksmų planus, kuriais siekiama spręsti užsibuvusių nelydimų Albanijos nepilnamečių piliečių Italijoje klausimą ir Prancūzijoje Albanijos piliečių pateiktų nepagrįstų prieglobsčio prašymų klausimą, be kita ko, stiprinant kontrolę pasienyje. Albanija taip pat bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis siekdama spręsti šiuos klausimus prevencijos, bendradarbiavimo su pasienio policija, taip pat grąžinimo ir readmisijos srityse.

1.2. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

ES valstybėse narėse 10 Albanijos piliečių pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius 2019–2020 m. sumažėjo 65 proc.; 2020 m. pateikta 6 970 prašymų. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 11 šiek tiek sumažėjo – nuo 5,6 proc. 2019 m. iki 5,3 proc. 2020 m. 

2020 m. valstybės narės pranešė apie 1 429 neteisėto sienos kirtimo atvejus, t. y. 30 proc. mažiau nei 2019 m., o neteisėtai valstybėse narėse esančių Albanijos piliečių skaičius sumažėjo 8 proc., palyginti su ankstesniais metais (nuo 34 420 2019 m. iki 31 630 2020 m.). Albanijos piliečių, kuriems atsisakyta leisti atvykti į valstybes nares, skaičius 2020 m. sumažėjo 33 proc. (nuo 19 670 2019 m. iki 13 265 2020 m.).

2019 m. priimtų sprendimų grąžinti skaičius (30 840) 2020 m. sumažėjo 25 proc. (23 235). 2020 m. pranešta apie 9 755 faktinio Albanijos piliečių grąžinimo atvejus, palyginti su 15 370 2019 m. (sumažėjo 37 proc.). Grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 50 proc. 2019 m. iki 42 proc. 2020 m., o tai rodo bendrą pastarųjų metų tendenciją.

Valstybės narės ir Frontex praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityje. Frontex toliau teikia paramą Albanijos nacionalinėms valdžios institucijoms sprendžiant su grąžinimu susijusius klausimus ir vykdant pajėgumų stiprinimo veiklą pastaruoju metu mažėjant grąžinamų asmenų skaičiui.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

Veiksmai, kurių imtasi teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityje

2020 m. toliau buvo dedamos pastangos teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityse. Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Albanija saugumo srityje. Albanija toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir vykdė bendrą veiklą su keliomis valstybėmis narėmis. 2019 m. įsigaliojus bendradarbiavimo susitarimui su Eurojustu, 2021 m. sausio mėn. pareigas pradėjo eiti į Eurojustą deleguotas Albanijos ryšių prokuroras.

Komisija stebi galimą naujo Albanijos Pilietybės įstatymo poveikį beviziam režimui. Nors iki šiol įgyvendinimo priemonės dar nepriimtos, įstatyme numatyta galimybė sukurti pilietybės suteikimo investuotojams programą, kuri gali būti naudojama siekiant apeiti ES trumpalaikių vizų išdavimo procedūrą ir išsamų su ja susijusios individualios migracijos ir saugumo rizikos vertinimą.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo pateiktos šios rekomendacijos:

a) palaikyti ir stiprinti aktyvų operatyvinį bendradarbiavimą su ES agentūromis ir valstybėmis narėmis, kurios susiduria su grėsmėmis viešajai tvarkai ir saugumui, atsirandančiomis dėl organizuotų nusikalstamų grupių veikloje dalyvaujančių Albanijos piliečių

Buvo toliau aktyviai bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir ES agentūromis, įskaitant keitimąsi policijos informacija per Interpolą, Europolą ir Kamdeno turto susigrąžinimo tarpagentūrinį tinklą (CARIN), daugiausia nusikaltimų, susijusių su narkotikais, prekyba žmonėmis ir neteisėta prekyba transporto priemonėmis, pinigų plovimu, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei elektroniniais nusikaltimais, tyrimo srityse. 2020 m. šiose srityse buvo tęsiamas bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos operacijose.

b) Didinti baudžiamojo persekiojimo ir teisėsaugos veiksmų, kuriais siekiama kovoti su aukšto lygio korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, veiksmingumą

Albanija toliau dėjo daugiau pastangų kovodama su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, siekdama svarbių rezultatų vykdant aktyvius tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius, o tai tebėra ilgalaikis tikslas.

Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje buvo toliau dedamos pastangos remiantis 2017–2020 m. veiksmų planu. 2020 m. gruodžio mėn. Albanija patvirtino 2021–2025 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais nusikaltimais strategiją ir susijusį 2021–2025 m. veiksmų planą. 2020 m. sausio mėn. Albanija priėmė įstatymą dėl prevencinių priemonių kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais nusikaltimais. Šios priemonės apima turto areštą ir konfiskavimą, įtariamų nusikaltėlių judėjimo apribojimą ir jų ekonominės veiklos apribojimą.

2015–2021 m. tarpsektorinė kovos su korupcija strategija 2020 m. liepos mėn. buvo pratęsta iki 2023 m. 2020 m. liepos mėn. taip pat patvirtintas 2020–2023 m. įstatymo dėl kovos su aukšto lygio korupcija įgyvendinimo veiksmų planas.

2020 m. spalio mėn. buvo patvirtintas 2020–2021 m. valstybinės policijos profesinio sąžiningumo planas, grindžiamas kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijų įgyvendinimu.

Kovos su korupcija koordinatorių 17-oje agentūrų tinklo sukūrimas taip pat padėjo padidinti kovos su korupcija veiksmingumą. Kovos su korupcija darbo grupė, atsakinga už tarpinstitucinius patikrinimus, praėjusiais metais buvo mažiau veiksminga, nes nuo 2020 m. reguliarūs susitikimai nevyko ir buvo atlikta nedaug tyrimų.

Konkretus neseniai įsteigto Kovos su korupcija direktorato, atsakingo už kovos su korupcija strategijos koordinavimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, poveikis aukšto lygio korupcijos tyrimui, su ja susijusiam baudžiamajam persekiojimui ir teismo procesams paaiškės vėliau.

Veikia Speciali kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu struktūra (SPAK), kurią sudaro Specialioji prokuratūra ir Nacionalinis tyrimų biuras, taip pat Pirmosios ir antrosios instancijos kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu teismai (SPAK teismai). Albanija pranešė, kad 2020 m. policijos operacijų, kurias organizuoto nusikalstamumo ir finansinių nusikaltimų srityje vykdo kriminalinės policijos departamento centrinės ir vietos policijos struktūros, skaičius padidėjo 27 proc., palyginti su 2019 m.

Galutiniai aukšto rango pareigūnų apkaltinamieji nuosprendžiai dėl korupcijos ir susijusių nusikaltimų (pvz., pinigų plovimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir kt.) buvo riboti. Tačiau paskutiniu metu pastebima teigiama tendencija dėl pirmųjų naujai įsteigtų SPAK rezultatų.

c) Pasiekti geresnių rezultatų nagrinėjant kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bylas ir visapusiškai naudotis Komisijos teikiama parama, siekiant stiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pajėgumus

2020 m. gruodžio mėn. Albanijos vyriausybė priėmė Nacionalinę tarpsektorinę kovos su terorizmu strategiją ir 2020–2025 m. veiksmų planą, kuriame numatytos konkrečios terorizmo finansavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės.

Albanija padarė pažangą įgyvendindama 2018 m. Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą, siekiant stiprinti gebėjimus kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. 2020 m. priimti įstatymai dėl tikrųjų savininkų registro sukūrimo ir centralizuoto banko sąskaitų registro sukūrimo. Tikimasi, kad abu registrai netrukus pradės veikti.

Albanija nuo 2020 m. vasario mėn. įtraukta į Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) sudarytą jurisdikciją turinčių subjektų, kuriems taikoma griežtesnė stebėsena, sąrašą. Albanija prisiėmė aukšto lygio politinį įsipareigojimą įgyvendinti FATF veiksmų planą, o tai sudarytų sąlygas išbraukti Albaniją iš šio sąrašo. Įgyvendinimas tęsiamas.

2020 m. liepos mėn. Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija bei Finansų ir ekonomikos ministerija pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama padidinti tyrimų, susijusių su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, finansiniais nusikaltimais, nusikalstamu būdu įgyto turto areštu ir konfiskavimu, veiksmingumą. 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. vykdytos bendros baudžiamojo proceso analizės padėjo paspartinti tyrimus, teismo procesą, baudžiamojo proceso subjektų turto areštą ir konfiskavimą.

Albanija paskyrė specialųjį prokurorą ir teismų apygardos prokuratūrose įsteigė specialų pinigų plovimo tyrimo padalinį. Prokurorai ir ekonominių bei finansinių nusikaltimų tyrimo specialistai taip pat buvo paskirti į vietos policijos direktoratus ir policijos komisariatus teismų apygardose, kad konkrečiai nagrinėtų su pinigų plovimu susijusių nusikalstamų veikų tyrimus.

3. Rekomendacijos Albanijai

Albanija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų, kuriuos Albanijos piliečiai pateikia valstybėse narėse, klausimą, taip pat kovos su pinigų plovimu, terorizmu ir korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityje. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

·toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kuriose Albanijos piliečiai pateikia daugiausiai nepagrįstų prieglobsčio prašymų, įskaitant aktyvesnį Albanijos dalyvavimą Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininės platformos (EMPACT) operatyvinio veiksmų plano „Padėjimas neteisėtai atvykti ir apsigyventi“ veikloje; pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·toliau stiprinti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos, teroristinių nusikaltimų ir pinigų plovimo prevenciją ir kovą su jais a) toliau darant pažangą siekiant gerų rezultatų korupcijos bylose, nusikalstamu būdu įgyto turto, susijusio su korupcija, arešto, konfiskavimo ir išieškojimo srityje; b) toliau plėtojant sistemingą lygiagrečių finansinių tyrimų naudojimą ir didinant dalyvavimą koordinuojamuose arba bendruose tyrimuose ir baudžiamuosiuose persekiojimuose su regiono šalimis ir valstybėmis narėmis; c) toliau darant pažangą įgyvendinant Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą;

·užtikrinti tolesnį Albanijos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES;

·nepriimti pilietybės suteikimo investuotojams programos remiantis naujuoju Pilietybės įstatymu.

III. Bosnija ir Hercegovina

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1. Veiksmai, kurių imtasi migracijos, prieglobsčio ir bendradarbiavimo dėl readmisijos srityje

2020 m. Bosnija ir Hercegovina toliau patyrė didelį migracijos spaudimą, o jos teritorijoje buvo daug prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų. Nuo 2018 m. pradžios ES rėmė Bosniją ir Hercegoviną, kad būtų pagerintas migracijos ir prieglobsčio valdymas. ES suteikė skubią pagalbą, kad padėtų įveikti 2020 m. humanitarinę krizę, per kurią šimtai pabėgėlių ir migrantų buvo palikti be priežiūros atšiauriomis žiemos sąlygomis, o turima priėmimo infrastruktūra nebuvo visiškai išnaudota. ES paragino valdžios institucijas rasti tvarų ir ilgalaikį sprendimą, kaip priimti migrantus ir pabėgėlius. Todėl kai kurių veiksmų ėmėsi Saugumo ministerija, kuri palaipsniui perims atsakomybę už priėmimo infrastruktūros valdymą. Kad ši padėtis nepasikartotų kitą žiemą, reikia užtikrinti tinkamas migrantų ir pabėgėlių priėmimo sąlygas.

Bosnija ir Hercegovina ėmėsi tam tikrų veiksmų sienų valdymo srityje. Ji toliau įgyvendino 2019–2023 m. integruoto sienų valdymo strategiją ir veiksmų planą. Užsieniečių ir prieglobsčio įstatymai galioja ir iš esmės atitinka ES acquis, išskyrus 2021 m. gegužės 27 d. priimtą Užsieniečių įstatymo pakeitimą dėl tam tikrus nusikaltimus padariusių užsieniečių priverstinio išsiuntimo ar grąžinimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemą, reikia atlikti tolesnius patobulinimus. Bosnijos ir Hercegovinos vizų politika taip pat nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

2020 m. buvo tęsiamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir Frontex, be kita ko, Bosnijos ir Hercegovinos piliečių grąžinimo ir readmisijos srityje. Nepaisant ribotų išteklių, šalis taip pat įgyvendina 2020–2023 m. grįžusių asmenų reintegracijos strategiją.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo pateiktos šios rekomendacijos:

a) stiprinti reagavimo į krizę pajėgumus ir tinkamą nenumatytų atvejų planavimą, siekiant užtikrinti apsaugą ir poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, taip pat užtikrinti prieglobsčio sistemos veikimą. Reikia visais lygmenimis gerokai padidinti visapusišką atsakomybę už migracijos valdymą ir veiksmų koordinavimo mechanizmus. 

2020 m., ypač artėjant metų pabaigai, Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų pajėgumai migracijos ir prieglobsčio srityje, įskaitant krizių valdymą, buvo labai riboti. Siekdamos įveikti humanitarinę krizę, valdžios institucijos pasikliovė ES ir tarptautine finansine bei technine pagalba.

Bosnija ir Hercegovina turi dėti daugiau pastangų šioje srityje, be kita ko, priimti su migracija susijusį biudžetą ir ypač veiksmingai naudotis turima priėmimo infrastruktūra. Valstybės institucijos ir regioninės valdžios institucijos taip pat turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų veiksmingą migracijos valdymo pajėgumų koordinavimą ir prieglobsčio sistemos veikimą.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu 

Bosnija ir Hercegovina ėmėsi papildomos veiklos, kad padidintų visuomenės informuotumą apie taisykles, kuriomis reglamentuojamas bevizis režimas ES, įskaitant ilgiausią buvimo trukmę. Valdžios institucijos taip pat pradėjo kampaniją, skirtą informuoti piliečius apie daugelyje valstybių narių taikomas pagreitintas procedūras ir atgrasyti juos nuo nepagrįstų prieglobsčio prašymų teikimo. Dėl to galimai sumažėjo tokių Bosnijos ir Hercegovinos piliečių prašymų valstybėse narėse skaičius.

c) Stiprinti sienų kontrolę, ypač sienų stebėjimą, įskaitant tapatybės nustatymo ir registravimo priemones, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir užtikrinant veiksmingą operatyvinį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis ir Frontex

2020 m. pasienio policija toliau taikė 2018 m. gegužės mėn. bendrąjį veiksmų planą, įvairiuose išorės sienų sektoriuose kaip pastiprinimą dislokuodama kitų saugumo agentūrų mobiliuosius rezervus. Taip pat su Serbija buvo vykdomas bendras patruliavimas pasienyje. Nepaisant pastangų sienų stebėjimo srityje, reikia veiksmingesnių tarpagentūrinio bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmų, kad būtų pagerintas sienų stebėjimas ir migrantų registravimas bei tapatybės nustatymas.

Operatyvinis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir Frontex ir toliau buvo patenkinamas, nepaisant to, kad Bosnija ir Hercegovina dar nepasirašė su ES susitarimo dėl bendradarbiavimo sienų valdymo srityje ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) statuso (toliau – susitarimas dėl statuso).

d) Toliau dėti pastangas siekiant sudaryti susitarimą dėl statuso su Frontex

ES toliau bendradarbiavo su Bosnija ir Hercegovina, kad būtų pasirašytas ir ratifikuotas susitarimas dėl statuso. Nepaisant to, toliau bendradarbiaujama su valstybėmis narėmis ir Frontex, visų pirma grąžinant Bosnijos ir Hercegovinos piliečius.

1.2. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2020 m. Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai valstybėse narėse 12 pateikė 1 545 tarptautinės apsaugos prašymus – 29 proc. mažiau nei 2019 m. (2 180). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 13 sumažėjo nuo 7,2 proc. 2019 m. iki 5,1 proc. 2020 m.

2020 m. valstybės narės pranešė tik apie 12 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių įvykdyto neteisėto ES išorės sienų kirtimo atvejų, t. y. 48 proc. mažiau nei 2019 m. 2020 m. neteisėtai valstybėse narėse esančių Bosnijos ir Hercegovinos piliečių skaičius sumažėjo 14 proc. – 2020 m. nustatyta 3 670 neteisėto buvimo atvejų, palyginti su 4 290 2019 m. Atsisakymų leisti atvykti skaičius padidėjo 91 proc. – nuo 4 270 2019 m. iki 8 150 2020 m.

Tiek sprendimų grąžinti Bosnijos ir Hercegovinos piliečius skaičius (2020 m. – 2 785, palyginti su 3 730 2019 m., t. y. 25 proc. mažiau), tiek faktiškai grąžintų asmenų skaičius (920 2020 m., palyginti su 1 495 2019 m., t. y. 38 proc. mažiau) 2020 m. sumažėjo, palyginti su 2019 m. Grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 40 proc. 2019 m. iki 33 proc. 2020 m.

Valstybės narės ir Frontex praneša apie gerą bendradarbiavimą su Bosnija ir Hercegovina readmisijos srityje ir tinkamą ES readmisijos susitarimo įgyvendinimą.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

Veiksmai, kurių imtasi teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityje

2020 m. Bosnija ir Hercegovina priėmė kovos su prekyba žmonėmis ir prekyba šaulių ginklais, lengvaisiais ginklais ir narkotikais strategijas. Bosnijoje ir Hercegovinoje yra Eurojusto kontaktinis punktas.

Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Bosnija ir Hercegovina saugumo srityje. Bosnija ir Hercegovina toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir vykdė bendrą veiklą su keliomis valstybėmis narėmis. ES nuolat ragino Bosniją ir Hercegoviną stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą su ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūromis, paskutinį kartą – liepos 13 d. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdyje.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo pateiktos šios rekomendacijos:

a) paskirti Europolo nacionalinį kontaktinį punktą

2021 m. sausio mėn. Saugumo ministerija paskelbė nurodymą įsteigti bendradarbiavimo su Europolu kontaktinį punktą, tačiau kontaktinis punktas dar neveikia visu pajėgumu.

b) Stiprinti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo, įskaitant pinigų plovimą ir terorizmą, prevenciją ir kovą su šiais reiškiniais, visų pirma priimant ir įgyvendinant interesų konfliktų prevencijos ir pranešėjų apsaugos teisės aktus, užtikrinant veiksmingą kovos su korupcija įstaigų veikimą ir jų veiksmų koordinavimą ir parodant, kad siekiant rezultatų tokiose srityse kaip aktyvūs organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimai, patvirtintų kaltinimų teikimas, baudžiamasis persekiojimas ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimas, be kita ko, aukšto lygio bylose, daroma pažanga.

Bosnija ir Hercegovina priėmė naujas strategijas dėl kovos su prekyba žmonėmis (2020–2023 m., priimta 2020 m. sausio mėn.), kovos su prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais (2021–2024 m., priimta 2021 m. vasario mėn.) ir kovos su prekyba narkotikais (2018–2023 m.). Teisės aktai dėl interesų konfliktų dar nepriimti. Reikia intensyvinti kovos su korupcija įstaigų ir tyrimų bei teisminių institucijų darbą, nes rezultatai, susiję su kaltinimais, baudžiamuoju persekiojimu ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais, tebėra menki. Toliau įgyvendinamas Vakarų Balkanams skirtas bendras kovos su terorizmu veiksmų planas.

Dėl šalyje nepakankamai suderintų baudžiamosios teisės aktų esama sisteminių teisėsaugos institucijų operatyvinio bendradarbiavimo trūkumų, kurie dar labiau padidėja dėl prasto institucijų veiksmų koordinavimo ir labai riboto keitimosi žvalgybos informacija. Finansų tyrimai ir turto areštas iš esmės neveiksmingi. Trūksta griežtos ir patikimos teisėjų pareigas einančių pareigūnų turto deklaracijų tikrinimo sistemos. Reikia stiprinti kovą su pinigų plovimu. Aukšto lygio korupcijos bylose labai retai priimami galutiniai apkaltinamieji nuosprendžiai, o sankcijos nedaro pakankamo atgrasomojo poveikio.

c) Dėti daugiau pastangų, siekiant stiprinti turto susigrąžinimo sistemą, šiuo tikslu patvirtinant ir įdiegiant visapusiškesnę pajamų iš nusikaltimų konfiskavimo teisinę sistemą ir stiprinant kompetentingų institucijų gebėjimus skirti veiksmingas atgrasomąsias sankcijas 

Dviejuose subjektuose veikia turto valdymo tarnybos, bet ne valstybės lygmeniu. Tai kelia rimtą problemą valstybės lygmeniu areštuotam turtui, nes nėra turto susigrąžinimo tarnybos, atsakingos už nusikalstamu būdu įgytų pajamų ir kito su nusikaltimais susijusio turto paieškos ir nustatymo palengvinimą. 2020 m. nepadaryta pažangos stiprinant turto susigrąžinimo sistemą.

3. Rekomendacijos Bosnijai ir Hercegovinai

Bosnija ir Hercegovina ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų sienų ir migracijos valdymo, kovos su pinigų plovimu ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

· gerinti sienų valdymo ir migracijos valdymo pajėgumų koordinavimą visais lygmenimis, visų pirma užtikrinant prieglobsčio sistemos veikimą ir suteikiant tinkamus migrantų priėmimo pajėgumus; imtis būtinų veiksmų, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl statuso su Frontex;

·toliau daryti pažangą kovojant su korupcija, be kita ko, aukštu lygiu, priimant ir įgyvendinant veiksmingus teisės aktus dėl interesų konfliktų, viešųjų pirkimų ir pranešėjų apsaugos ir užtikrinant veiksmingą kovos su korupcija įstaigų veikimą ir jų veiksmų koordinavimą;

·stiprinti kovos su organizuotu nusikalstamumu pastangas, visų pirma užtikrinant veiksmingą teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su prokuratūromis, taip pat siekiant svarbių rezultatų aktyvių tyrimų, patvirtintų kaltinimų, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių organizuoto nusikalstamumo atžvilgiu srityse;

·įsteigti Europolo kontaktinį punktą ir toliau daryti pažangą įgyvendinant Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą;

·užtikrinti tolesnį Bosnijos ir Hercegovinos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES.

IV. Juodkalnija 

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1 Veiksmai, kurių imtasi migracijos, prieglobsčio ir bendradarbiavimo dėl readmisijos srityje

2020 m. Juodkalnija toliau ėmėsi veiksmų sienų ir migracijos valdymo bei prieglobsčio srityse. 2020 m. sausio mėn. Juodkalnija priėmė 2020–2024 m. integruoto sienų valdymo strategiją ir prie jos pridedamus veiksmų planus.

Susitarimas dėl statuso su Frontex įsigaliojo 2020 m. liepos mėn. ir nuo to laiko vykdomos dvi bendros operacijos. Frontex ir valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityje, valstybės narės taip pat praneša apie gerą bendradarbiavimą su Juodkalnija migracijos ir sienų valdymo srityje.

Kalbant apie rekomendaciją didinti informuotumą apie teises ir pareigas, kylančias naudojantis beviziu režimu, kuri buvo įtraukta į trečiąją ataskaitą pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, Juodkalnija praneša, kad 2020 m. informavimo kampanijos nebuvo rengiamos dėl su COVID-19 pandemija susijusių kelionių apribojimų.

Juodkalnijos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

1.2. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2019–2020 m. Juodkalnijos piliečių ES valstybėse narėse 14 pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius sumažėjo 44 proc. – 2020 m. pateikta 250 prašymų, palyginti su 445 prašymais 2019 m. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 15 sumažėjo nuo 4,9 proc. 2019 m. iki 3,4 proc. 2020 m.

ES valstybės narės pranešė, kad 2020 m. Juodkalnijos piliečių neteisėto sienos kirtimo atvejų nenustatyta. Nustatyta, kad Juodkalnijos piliečių, kurie 2020 m. valstybėse narėse buvo neteisėtai, skaičius padidėjo 7 proc. (nuo 885 2019 m. iki 945 2020 m.). 2020 m. atsisakymų leisti Juodkalnijos piliečiams atvykti skaičius valstybėse narėse buvo 485, t. y. 3 proc. didesnis nei 2019 m. (470).

Tiek sprendimų grąžinti Juodkalnijos piliečius skaičius (2020 m. – 475, palyginti su 590 2019 m.), tiek faktiškai grąžintų asmenų skaičius (275 2020 m., palyginti su 355 2019 m.) 2020 m. sumažėjo atitinkamai 19 proc. ir 23 proc., palyginti su 2019 m. Grąžinamų asmenų procentinė dalis šiek tiek sumažėjo nuo 60 proc. 2019 m. iki 58 proc. 2020 m.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

Veiksmai, kurių imtasi teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityje

2020 m. Juodkalnija toliau ėmėsi kovos su organizuotu nusikalstamumu veiksmų, be kita ko, kovos su prekyba žmonėmis, bendradarbiavimo narkotikų srityje ir kovos su terorizmu srityse. Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Juodkalnija saugumo srityje. Juodkalnija taip pat toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu.

2021 m. kovo mėn. vyriausybė nusprendė iki 2021 m. pabaigos laipsniškai nutraukti pilietybės suteikimo investuotojams programą, kuri įgyvendinama nuo 2019 m. sausio mėn. Komisija toliau stebės programą tol, kol bus nagrinėjami prašymai, nes pilietybės suteikimo investuotojams programos gali būti naudojamos siekiant apeiti ES trumpalaikių vizų išdavimo procedūrą ir nuodugnų su ja susijusios individualios migracijos ir saugumo rizikos įvertinimą.

Juodkalnija taip pat atsižvelgė į šias rekomendacijas, įtrauktas į trečiąją ataskaitą pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą:

a) užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir aukšto lygio korupcijai ir kovoti su šiais reiškiniais, be kita ko, konfiskuojant iš nusikaltimų gautas pajamas ir įšaldant turtą, taip pat imantis priemonių, kad derybomis dėl kaltinimų pripažinimo būtų naudojamasi tik išimtiniais atvejais

Dėl didesnių policijos pajėgumų ir vis intensyvėjančio tarptautinio policijos bendradarbiavimo 2020 m. buvo toliau konsoliduojami sulaikymų, narkotikų konfiskavimo ir organizuoto nusikalstamumo tyrimų rezultatai. 2020 m. taip pat pirmą kartą padidėjo teismo sprendimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius, nes teismus pasiekė daugiau ankstesnių metų tyrimų. Nusikalstamu būdu įgyto turto išaiškinimo ir konfiskavimo tendencija didėjo, tačiau galutiniai konfiskavimai išliko reti.

b) Stiprinti policijos, prokuratūros ir teismų pajėgumus atlikti pinigų plovimo atvejų tyrimus, už juos traukti baudžiamojon atsakomybėn ir priimti atitinkamus teismo sprendimus, vadovaujantis geriausia ES patirtimi

2020 m. spalio mėn. Juodkalnijos vyriausybė priėmė nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą ir prie jo pridėtą veiksmų planą. 2020 m. lapkričio mėn. Juodkalnijos FŽP tapo EGMONT finansinės žvalgybos padalinių grupės nariu. Juodkalnija taip pat yra pirmoji šalis regione, siejanti savo finansinės žvalgybos padalinį (FŽP) su Europolo saugaus keitimosi informacija kanalu SIENA.

2021 m. kovo mėn. vyriausybė priėmė įstatymo dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos pakeitimus, kad padidintų FŽP veiklos nepriklausomumą ir autonomiją, FŽP vadovą paskyrus tiesiogiai atsiskaityti vidaus reikalų ministrui, o ne policijos vadovui, laikantis FATF standartų.  2020 m. balandžio mėn. priimta MONEYVAL strategija. Nuo 2020 m. gegužės 18 d. Juodkalnija nebevykdo reguliarių ataskaitų apie pažangą, padarytą po ketvirtojo vertinimo etapo, teikimo MONEYVAL 16 procedūros.

Nepaisant pirmiau nurodytos pažangos, Juodkalnija tik iš dalies įgyvendino Vakarų Balkanams skirto bendro kovos su terorizmu veiksmų plano tikslą, susijusį su pajėgumų kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu stiprinimu. Reikia imtis tolesnių konkrečių veiksmų siekiant sustiprinti finansinius tyrimus ir užtikrinti teisinės sistemos veiksmingumą, be kita ko, prieigos prie centrinio banko registro informacijos srityje.

3. Rekomendacijos Juodkalnijai

Juodkalnija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų kovos su pinigų plovimu, terorizmu ir korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse. Juodkalnija taip pat turėtų tęsti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

·pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·toliau daryti pažangą organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais srityje a) konsoliduojant galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių ir turto konfiskavimo rezultatus; b) stiprinant pajėgumus vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėti pinigų plovimo bylas; c) siekiant geresnių rezultatų reaguojant į organizuotą nusikalstamumą, be kita ko, sprendžiant dažnų derybų dėl kaltinimų pripažinimo klausimą, d) toliau darant pažangą įgyvendinant Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą;

·užtikrinti tolesnį Juodkalnijos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES;

·kuo greičiau visiškai nutraukti pilietybės suteikimo investuotojams programą.

V. Šiaurės Makedonijos Respublika

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1. Veiksmai, kurių imtasi migracijos, prieglobsčio ir bendradarbiavimo dėl readmisijos srityje

2020 m. ir 2021 m. pradžioje Šiaurės Makedonijos Respublika toliau ėmėsi veiksmų sienų ir migracijos valdymo bei prieglobsčio srityje, be kita ko, siekdama pagerinti prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas.

Valstybės narės pranešė apie gerą bendradarbiavimą sienų valdymo, migracijos ir prieglobsčio, taip pat readmisijos srityse. Toliau buvo bendradarbiaujama su EASO pagal sutartą veiksmų planą, skirtą pajėgumams prieglobsčio ir priėmimo srityse stiprinti. Taip pat buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Frontex, nors susitarimas dėl statuso dar nepasirašytas.

Šiaurės Makedonijos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo pateiktos šios rekomendacijos:

a) stiprinti sienų kontrolę visapusiškai laikantis pagrindinių teisių

Šiaurės Makedonija toliau bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybėmis narėmis, Europolu ir Frontex (be kita ko, su ryšių palaikymo pareigūnais), taip pat su Interpolu. Vykdoma bendra operacija su valstybėmis narėmis ir naudojantis ES parama.

2021 m. vasario mėn. Šiaurės Makedonija pasirašė susitarimus su Serbija dėl bendradarbiavimo kovojant su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis.

Šiaurės Makedonija praneša, kad 2020 m. ji užkirto kelią 3 200 mėginimų neteisėtai kirsti sieną, neleido atvykti 1 520 užsienio piliečių, o 207 užsieniečiams nebuvo leista išvykti, daugiausia dėl ankstesnio užsibuvimo, suklastotų dokumentų naudojimo, teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento ar galiojančios vizos nebuvimo arba sugadintų ar pasibaigusių pasų. Šie užsieniečiai daugiausia apgyvendinti priėmimo centruose.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu

2020 m. Šiaurės Makedonijos oro uostuose asmenims, keliaujantiems už šalies ribų, buvo išplatinti lankstinukai pavadinimu „Stop piktnaudžiavimui vizų režimo liberalizavimu“, kuriuose nurodyta informacija apie teises ir pareigas, kylančias naudojantis beviziu režimu.

1.2. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2020 m., palyginti su 2019 m., Šiaurės Makedonijos piliečių pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius ES valstybėse narėse 17 sumažėjo 67 proc. – 2020 m. pateikta 1 390 prašymų. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 18 padidėjo nuo 1,4 proc. 2019 m. iki 1,8 proc. 2020 m. 

2020 m. ES lygmeniu iš viso pranešta apie 18 neteisėto Šiaurės Makedonijos piliečių įvykdyto sienos kirtimo atvejų, palyginti su 10 2019 m. 2020 m. neteisėtai valstybėse narėse esančių Šiaurės Makedonijos piliečių skaičius sumažėjo 6 proc. – 2020 m. nustatyti 6 545 neteisėto buvimo atvejai, palyginti su 7 000 2019 m. Atsisakymų leisti atvykti skaičius sumažėjo 13 proc. – nuo 2 815 atsisakymų 2019 m. iki 2 455 2020 m. .

2020 m. grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 78 proc. 2019 m. iki 57 proc. 2020 m. Šią tendenciją lemia sumažėjęs sprendimų grąžinti Šiaurės Makedonijos piliečius skaičius (2020 m. – 2 515, palyginti su 3 855 2019 m., t. y. 35 proc. mažiau) ir sumažėjęs faktiškai grąžintų asmenų skaičius (1 425 2020 m., palyginti su 3 005 2019 m., t. y. 53 proc. mažiau). Pastaraisiais metais stebima mažėjanti grąžinimo operacijų užsakomaisiais skrydžiais į Šiaurės Makedoniją skaičiaus tendencija tęsėsi ir 2020 m. Vis dėlto valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityje.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas 

Veiksmai, kurių imtasi teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityje

Šiaurės Makedonija toliau ėmėsi kovos su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, kovos su korupcija ir pinigų plovimu, kovos su terorizmu ir terorizmo finansavimu bei radikalizacijos prevencijos veiksmų, vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su bendro kovos su terorizmu veiksmų plano su Vakarų Balkanais įgyvendinimu.

Valstybės narės, Europolas ir Eurojustas praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Šiaurės Makedonija saugumo srityje.

Šiaurės Makedonijos Pilietybės įstatymu leidžiama įgyti pilietybę dėl ypatingų ekonominių interesų netaikant jokių ankstesnių gyvenamosios vietos reikalavimų. Europos Komisija atkreipė Šiaurės Makedonijos dėmesį į riziką, kurią kelia pilietybės suteikimas už investicijas, o tai gali turėti įtakos beviziam režimui, nes ši programa gali būti naudojama trumpalaikės vizos išdavimo procedūrai ir išsamiam su ja susijusios individualios migracijos ir saugumo rizikos vertinimui apeiti.

Šiaurės Makedonija atsižvelgė į šias rekomendacijas, pateiktas trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą:

a) Toliau didinti teisėsaugos institucijų veiksmų, kuriais siekiama kovoti su organizuotų nusikaltėlių tinklais, visų pirma susijusiais su prekyba narkotikais, veiksmingumą. Toliau stengtis pasiekti konkrečių rezultatų tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių srityse. Stiprinti organizuotų nusikalstamų grupių, be kita ko, užsiimančių neteisėtu migrantų gabenimu, pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais, veikos tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą.

Šiaurės Makedonija toliau dėjo pastangas siekdama geresnių rezultatų kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Nacionalinis kovos su organizuotu nusikalstamumu koordinavimo centras pagerino savo veiklos pajėgumus. Atitinkamos institucijos paskyrė savo atstovus ir yra susietos su centru. Šalis bendradarbiauja vykdant operacijas kovos su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais srityje, tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu lygiu.

Vadovaujantis Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) rekomendacijomis, 2020 m. buvo įsteigta darbo grupė. 2020 m. Šiaurės Makedonija Eurojuste dalyvavo keliose organizuoto nusikalstamumo bylose, susijusiose su prekyba narkotikais ir pinigų plovimu.

Šiaurės Makedonija padarė pažangą derindama savo teisės aktus su ketvirtąja kovos su pinigų plovimu direktyva 19 . Tikrųjų savininkų registras buvo paskelbtas 2021 m. sausio 27 d. ir veikia nuo 2021 m. gegužės 27 d.

Taip pat padaryta pažanga užtikrinant, kad FŽP rezultatais naudotųsi prokuratūros, laikydamosi Šiaurės Makedonijai skirto bendro kovos su terorizmu veiksmų plano su Vakarų Balkanais įgyvendinimo tvarkos. Sukurtas ir išbandytas naujas FŽP kompetentingoms institucijoms pateiktų įtartinų sandorių stebėsenos ir grįžtamosios informacijos apie juos modulis. Tačiau modulis dar nenaudojamas. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai įgyvendinti naują modulį dėl FŽP kompetentingoms institucijoms pateiktų įtartinų sandorių ir pasiekti svarbių rezultatų, susijusių su jo naudojimu prokuratūrose.

b) Toliau stiprinti kovą su korupcija

Šiaurės Makedonija toliau įgyvendino kovos su korupcija reformas. Šalis padarė pažangą konsoliduodama tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių korupcijos bylose rezultatus, be kita ko, aukštu lygiu.

Taikydama ribojamąsias priemones nepaprastosios padėties dėl COVID-19 pandemijos metu, vyriausybė nustatė priemones, skirtas teisminių procedūrų terminams sustabdyti, taip pat skubiems teismų veiksmams organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos bylose vykdyti.

2020 m. birželio mėn. įsigaliojo 2020 m. vasario mėn. priimtas naujas Prokuratūros įstatymas. Šiuo įstatymu siekiama sukurti profesionalią ir nešališką baudžiamojo persekiojimo sistemą, visų pirma užtikrinant specialiosios prokuratūros jurisdikcijai priklausančių bylų tvarumą. Toliau buvo dedamos pastangos nagrinėti buvusios specialiosios prokuratūros bylas, be kita ko, priimant svarbius nuosprendžius.

Valstybinė korupcijos prevencijos komisija (VKPK) 20 aktyviai vykdė savo įgaliojimus tikrinti turto ir interesų konfliktų deklaracijas. Padidintas biudžetas ir darbuotojų skaičius. 2020 m. sausio mėn. VKPK priėmė naują nacionalinę korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos strategiją ir 2020–2024 m. veiksmų planą.

Šiaurės Makedonija taip pat imasi veiksmų GRECO rekomendacijoms įgyvendinti. Vidaus reikalų ministerijos darbo grupei pavesta parengti Vidaus reikalų įstatymo ir Policijos įstatymo pakeitimus.

3. Rekomendacijos Šiaurės Makedonijai

Šiaurės Makedonija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų migracijos valdymo, kovos su pinigų plovimu, kovos su terorizmu ir korupcija bei organizuotu nusikalstamumu srityse, taip pat kiek tai susiję su siekimu įgyti pilietybę dėl ypatingų ekonominių interesų. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

·toliau sistemingiau gerinti migrantų registravimą; pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·toliau dėti pastangas srityse, susijusiose su korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kova su jais, taip pat su kova su terorizmu, a) gerinant galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio korupcijos bylose rezultatus, be kita ko, toliau konfiskuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą; b) toliau gerinant tyrimų, baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių už organizuotą nusikalstamumą ir pinigų plovimą rezultatus; c) aktyviau dalyvaujant koordinuotuose arba bendruose tyrimuose ir baudžiamuosiuose persekiojimuose su regiono šalimis ir valstybėmis narėmis; d) visapusiškai pasinaudojant Nacionaliniu kovos su organizuotu nusikalstamumu koordinavimo centru; e) toliau darant pažangą įgyvendinant Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą; f) visapusiškai įgyvendinant naująjį modulį dėl FŽP kompetentingoms institucijoms praneštų įtartinų sandorių ir siekiant svarbių rezultatų, susijusių su jo naudojimu prokuratūrose;

·užtikrinti tolesnį Šiaurės Makedonijos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES;

·nesudaryti sąlygų sistemingai įgyti pilietybę dėl ypatingų ekonominių interesų.

VI. Serbijos Respublika

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1 Veiksmai, kurių imtasi migracijos, prieglobsčio ir bendradarbiavimo dėl readmisijos srityje

2020 m. Serbijos Respublika toliau ėmėsi veiksmų sienų ir migracijos valdymo bei prieglobsčio, įskaitant priėmimo sąlygas, srityje ir rėmė grįžusių asmenų reintegraciją.

Kalbant apie bendradarbiavimą su Frontex, susitarimas dėl statuso, ratifikuotas 2021 m. vasario mėn., įsigaliojo gegužės 1 d., o operacijos pradėtos vykdyti 2021 m. birželio mėn. Frontex ir valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą su Serbija grąžinimo ir readmisijos srityje.

Valstybės narės taip pat praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Serbija sienų valdymo, neteisėtos migracijos ir prieglobsčio srityse. 2020 m. EASO pradėjo įgyvendinti naują bendradarbiavimo su Serbija veiksmų planą.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą Serbijai pateiktos šios rekomendacijos:

a) derinti šalies ir ES vizų politiką, nes tai yra viena pagrindinių sąlygų siekiant nuolat atitikti migracijos valdymo kriterijų

Serbijos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu

Serbija išplatino informaciją apie Serbijos piliečių teises ir pareigas pagal ES bevizį režimą internete ir ES informacijos centruose Belgrade, Novi Sade ir Niše.

c) Toliau stiprinti sienų kontrolės procesą, ypač sienų stebėjimą, įskaitant tapatybės nustatymo ir registravimo priemones, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių

Remiantis įstatymu dėl sienų kontrolės ir kitais reglamentais, sienų stebėjimas buvo atliekamas vykdant patruliavimo veiklą ir kitas operatyvines ir taktines bei operatyvines ir technines priemones, taip pat veiksmus pasienyje. Vietos, regionų ir centriniu lygmenimis atliekama sienų stebėjimo poveikio analizė.

Remdamasi Pietryčių Europos policijos bendradarbiavimo konvencija, Vidaus reikalų ministerija užmezgė tiesioginį bendradarbiavimą su visomis kaimyninėmis šalimis. Šiuo metu bendradarbiaujama bendro patruliavimo ties sienomis klausimais. Informacija keičiamasi per bendrus kontaktinius centrus. Serbija taip pat gauna valstybių narių paramą, skirtą sienų valdymo ir pajėgumų stiprinimo veiklai. Šiuo metu ES finansuojamą sienų valdymo projektą valdo TMO. 

1.2 Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2020 m. Serbijos piliečiai valstybėse narėse 21 pateikė 2 835 tarptautinės apsaugos prašymus – 57 proc. mažiau nei 2019 m. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 22 šiek tiek sumažėjo – nuo 4,8 proc. 2019 m. iki 4,6 proc. 2020 m.  

2020 m. neteisėto Serbijos piliečių vykdomo ES išorės sienų kirtimo atvejų sumažėjo 28 proc. – iki 21 proc. Tačiau neteisėtai valstybėse narėse esančių Serbijos piliečių skaičius padidėjo 23 proc. – 2020 m. jų buvo 16 775, palyginti su 13 635 2019 m. Serbams išduodamų atsisakymų leisti atvykti mažėja – tai rodo nuo 2018 m. registruojamas kasmet mažėjantis skaičius. Serbijos piliečių, kuriems neleista atvykti, skaičius 2020 m. buvo 7 315, palyginti su 8 300 2019 m., t. y. sumažėjo 12 proc.

Tiek sprendimų grąžinti Serbijos piliečius skaičius (2020 m. – 6 545, palyginti su 8 745 2019 m.), tiek faktiškai grąžintų asmenų skaičius (3 230 2020 m., palyginti su 5 250 2019 m.) 2020 m. sumažėjo atitinkamai 25 proc. ir 38 proc., palyginti su 2019 m. Grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 60 proc. 2019 m. iki 49 proc. 2020 m. Grąžinimo operacijos užsakomaisiais skrydžiais atnaujintos nuo 2020 m. birželio mėn. vidurio. Frontex praneša apie apskritai gerą operatyvinę patirtį, įgytą Serbijoje vykdant su grąžinimu susijusią veiklą.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

Veiksmai, kurių imtasi teisminio bendradarbiavimo, viešosios tvarkos ir saugumo srityje

Serbija toliau įgyvendino veiksmus kovos su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, kovos su terorizmu, korupcijos prevencijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse.

Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Serbija saugumo srityje. Serbija toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir vykdė bendrą veiklą su keliomis valstybėmis narėmis. Vis dar reikia pažangos įgyvendinant bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą su Vakarų Balkanais, nes dauguma dvišaliame susitarime numatytų veiksmų vis dar neužbaigti. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią visų formų radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo ir terorizmo pavojus.

Trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą buvo įtrauktos šios rekomendacijos:

a) užtikrinti, kad būtų laiku akredituotas ir išsiųstas Europolo ryšių palaikymo pareigūnas

2020 m. gruodžio mėn., valstybėms narėms įvertinus projektą ir padedant Europolui, Europolo valdyba nusprendė nutraukti „EU Pilot“ projektą, kuriuo siekta į Serbijos Respubliką nusiųsti Europolo ryšių palaikymo pareigūną. Dėl sunkumų, susijusių su akreditavimo procedūros užbaigimu, išsiuntimas negalėjo būti įvykdytas per projekto įgyvendinimo laikotarpį.

b) Atliekant aktyvius tyrimus (be kita ko, sistemingai sekant pinigų srautus ir juos konfiskuojant, taip pat veiksmingai naudojantis specialiomis tyrimo priemonėmis atitinkamiems įrodymams rinkti), pasiekti įtikinamų rezultatų organizuoto nusikalstamumo, įskaitant narkotikus ir pinigų plovimą, atvejų tyrimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamųjų nuosprendžių už juos srityje.

Serbijos pateikti duomenys rodo, kad padaugėjo kaltinimų organizuoto nusikalstamumo bylose, tačiau sumažėjo apkaltinamųjų nuosprendžių ir naujų organizuotų nusikalstamų grupuočių tyrimų skaičius. Dalį sumažėjimo būtų galima paaiškinti COVID-19 pandemija, tačiau taip pat susirūpinimą kelia tai, kad labai mažas apkaltinamųjų nuosprendžių ir turto susigrąžinimo mastas yra susijęs su baudžiamosios teismų sistemos veikimu, visų pirma trūkumais, susijusiais su ikiteisminiais tyrimais, tyrimais ir teismo procesais.

3. Rekomendacijos Serbijai 

Serbija ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų integruoto sienų valdymo, kovos su pinigų plovimu, kovos su terorizmu ir korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su jais srityse. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

·priimti Šengeno veiksmų planą (pasitelkus ES paramą 2019 m. vasario mėn. Belgrade pradėtą programą) ir užtikrinti pakankamą visų atitinkamų valdžios institucijų dalyvavimą; parengti ir priimti naują integruoto sienų valdymo (ISV) strategiją ir veiksmų planą, atitinkančius naujas ISV koncepcijas; pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·dėti daugiau pastangų organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir terorizmo prevencijos ir kovos su jais srityje a) gerinant tyrimų, kaltinimų ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio korupcijos bylose rezultatus, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto areštą ir konfiskavimą; b) priimant naują kovos su korupcija strategiją, pagrįstą patikimu ir realistišku veiksmų planu bei veiksmingu koordinavimo mechanizmu; c) toliau darant pažangą įgyvendinant Vakarų Balkanams skirtą bendrą kovos su terorizmu veiksmų planą; d) dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią visų formų radikalizacijai, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo ir terorizmo pavojus, įskaitant smurtinį dešiniųjų ekstremizmą;

užtikrinti tolesnį Serbijos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES.

VII. Sakartvelas

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1. Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį vizų režimo liberalizavimo kriterijų laikymąsi

Sakartvelas, pasitelkdamas ES paramą, be kita ko, pagal Saugumo, atskaitomybės ir kovos su nusikalstamumu programą (SAFE), ir gaudamas valstybių narių, pavyzdžiui, Latvijos, paramą, didina sienų valdymui skirtus techninius išteklius. 2021 m. vasario 11 d. buvo pasirašytas atnaujintas darbo susitarimas su Frontex.

Siekdamas sustiprinti patikrinimus prieš išvykimą, Sakartvelo parlamentas priėmė įstatymo, kuriuo reglamentuojamas atvykimas į Sakartvelo teritoriją ir išvykimas iš jos, pakeitimus, kurie įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. Naujosiomis nuostatomis nustatomi kriterijai, kurie atspindi trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, kaip nustatyta Šengeno sienų kodekse. 2020 m. gruodžio 21 d. Vidaus reikalų ministerija išleido įsakymą dėl šių pakeitimų praktinio taikymo.

2021–2030 m. migracijos strategija ir atitinkamas 2021 m. veiksmų planas buvo priimti 2020 m. gruodžio mėn. 2020 m. liepos mėn. Valstybinė migracijos klausimų komisija (SCMI) patvirtino vieningos migracijos rizikos analizės sistemos metodiką. Rizikos analizės sistemos kūrimą planuojama užbaigti iki 2023 m. 2021 m. kovo mėn. Sakartvelas tapo stebėtoju Europos migracijos tinkle (EMT).

Dėl nepaprastosios padėties, susijusios su COVID-19 pandemija, 2020 m. balandžio 2 d.–gegužės 22 d. Sakartvele prieglobsčio procedūros buvo iš dalies sustabdytos, išskyrus atvejus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašymais ir prieglobsčio prašytojų pažymų išdavimu. Buvo atnaujinta tarptautinės apsaugos suteikimo teisinė sistema, įskaitant prieglobsčio prašytojų tapatybės nustatymo pasienyje procedūros pakeitimus ir asmens duomenų tvarkymą.

Valstybės narės patvirtino, kad grąžinimo ir readmisijos srityje toliau sėkmingai bendradarbiaujama su Sakartvelo valdžios institucijomis. Nusistovėjusi readmisijos bylų valdymo sistema pandemijos metu pasirodė esanti ypač naudinga.

Kalbant apie dokumentų saugumą, Sakartvelas pranešė, kad keičiasi informacija su Interpolu apie pamestus ir pavogtus pasus. Nebiometriniai pasai bus visiškai panaikinti iki 2025 m. sausio 1 d., kai nustos galioti visi nebiometriniai dokumentai.

Sakartvelo vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

1.2. Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas migracijos srityje

Sakartvelas atsižvelgė į šias rekomendacijas, pateiktas trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą:

a) stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų greitai sumažintas Sakartvelo piliečių pateiktų nepagrįstų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius.

Sakartvelas imasi veiksmų, kad išspręstų nepagrįstų tarptautinės apsaugos prašymų, kuriuos ES pateikia Sakartvelo piliečiai, klausimą, be kita ko, sugriežtindamas patikrinimus prieš išvykimą.

Vykdant bendras operacijas, Frontex padidino pareigūnų, konsultuojančių nacionalines valdžios institucijas Tbilisio ir Kutaisio tarptautiniuose oro uostuose, skaičių. 2019–2020 m. Frontex pareigūnai dalyvavo atliekant kai kuriuos preliminarius keleivių, skrendančių ES kryptimis, patikrinimus ir jų profiliavimą. Keturi Sakartvelo policijos pareigūnai kas mėnesį buvo siunčiami į susijusių ES valstybių narių oro uostus. Vidaus reikalų ministerija aktyviai keičiasi informacija su vietoje veikiančiais policijos atašė, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai migracijai.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu

2020 m. informuotumo didinimo kampanijose toliau teikta informacija apie Sakartvelo piliečių teises ir pareigas pagal ES bevizį režimą, kelionių sąlygas ir piktnaudžiavimo beviziu režimu pasekmes, be kita ko, naudojant vaizdo įrašus ir socialinės žiniasklaidos kampaniją, kuri buvo pradėta 2020 m. pabaigoje.

1.3. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2020 m. tarptautinės apsaugos prašymų skaičius valstybėse narėse 23 , palyginti su 2019 m., sumažėjo 60 proc. – 2020 m. buvo pateikta 8 860 prašymų. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 24 padidėjo nuo 4,1 proc. 2019 m. iki 4,6 proc. 2020 m. 

2020 m. Sakartvelo piliečiai valstybių narių sienas neteisėtai kirto 30 kartų, t. y. 10 kartų mažiau nei 2019 m. (328 neteisėto sienos kirtimo atvejai). 2020 m. neteisėtai valstybėse narėse esančių Sakartvelo piliečių skaičius sumažėjo 13 proc. – 2020 m. tokių asmenų buvo 10 360, palyginti su 11 870 2019 m.

Sakartvelo piliečiams išduotų atsisakymų leisti atvykti skaičius sumažėjo 53 proc. – nuo 4 435 2019 m. iki 2 065 2020 m. Kadangi anksčiau bendros tendencijos augo, tikėtina, kad šis rodiklis vėl padidės, kai atslūgs COVID-19 pandemija.

Kalbant apie Sakartvelo piliečių grąžinimą, grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 52 proc. 2019 m. iki 47 proc. 2020 m. Šią tendenciją lemia 27 proc. sumažėjęs sprendimų grąžinti Sakartvelo piliečius skaičius (11 985 2020 m., palyginti su 16 310 2019 m.) ir 33 proc. sumažėjęs faktiškai grąžintų asmenų skaičius (5 685 2020 m., palyginti su 8 520 2019 m.), tačiau

Frontex praneša, kad 2020 m. ES readmisijos susitarimas buvo įgyvendinamas patenkinamai. Kelios valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą su Sakartvelu, visų pirma dėl grąžinamųjų skrydžių naudojimo.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

2.1. Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį kriterijų laikymąsi

Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Sakartvelu saugumo srityje. Sakartvelas toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir vykdė bendrą veiklą su keliomis valstybėmis narėmis.

Sakartvelas tęsė kovą su organizuotu nusikalstamumu pagal nacionalinę kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją ir atitinkamus veiksmų planus. 2020 m. gruodžio 19 d. Sakartvelo Parlamentas priėmė teisės aktų pakeitimus, susijusius su operatyvine paieškos veikla, kuria siekiama sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, prekyba žmonėmis, elektroniniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais. 2020 m. gruodžio mėn. Prekybos žmonėmis taryba, atsižvelgdama į ES rekomendacijas, patvirtino nacionalinį kovos su prekyba žmonėmis veiksmų planą. 2021 m. kovo 16 d. Teisingumo ministerija Kovos su korupcija tarybos sekretoriato funkcijas perdavė Vyriausybės administracijai. GRECO laikėsi nuomonės, kad iki 2021 m. dauguma jos rekomendacijų buvo iš dalies arba visiškai įgyvendintos. Toliau veikia 2017 m. pradėtas taikyti turto deklaracijų tikrinimo mechanizmas.

2021 m. vasario mėn. priimtas 2021–2022 m. kovos su narkotikais veiksmų planas ir 2021–2026 m. nacionalinė piktnaudžiavimo narkotikais prevencijos strategija. 2020 m. sausio mėn. įsteigta Nacionalinė narkotikų observatorija, kurios užduotis – rinkti ir analizuoti informaciją su narkotikais susijusiais klausimais.

Sakartvelas įgyvendina nacionalinę kovos su terorizmu strategiją ir jos veiksmų planą. Šalis prisideda prie tarptautinių pastangų kovojant su terorizmu ir yra aktyvi Tarptautinės kovos su „Da'esh“ koalicijos narė. Sakartvelas turi išsamią teisinę sistemą terorizmo finansavimui kriminalizuoti ir priėmė Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu palengvinimo įstatymą. Tačiau ir toliau laikoma, kad Sakartvelas FATF rekomendaciją dėl nepriklausomo FŽP atitinka iš dalies.

2020 m. įsigaliojo su ketvirtąja teismų reformos banga susiję pakeitimai, apimantys drausminius pažeidimus, Aukščiausiosios teisingumo tarybos veikimo reglamentavimą ir Aukščiausiosios teisingumo tarybos reformą. Teismo sprendimų paskelbimas sustabdytas po to, kai 2020 m. liepos mėn. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą.

2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. Sakartvelo Parlamentas priėmė pakeitimus, susijusius su Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo procedūra. Atsižvelgdamas į ES rekomendacijas, Sakartvelas paprašė Venecijos komisijos atlikti ex-post vertinimą. 2021 m. liepos 12 d. Sakartvelo Parlamentas pagal ankstesnę skyrimo sistemą paskyrė 6 Aukščiausiojo Teismo teisėjus, nesilaikydamas ES ir Venecijos komisijos rekomendacijų.

Kalbant apie bendradarbiavimą su Eurojustu, 2020 m. birželio mėn. į Eurojustą buvo išsiųstas Sakartvelo ryšių prokuroras. Buvo tęsiamas operatyvinis bendradarbiavimas su Europolu, be kita ko, per agentūros Sakartvelo ryšių palaikymo tarnybą.

2.2. Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas

a) Stiprinti tarpvalstybinį teisėsaugos bendradarbiavimą, siekiant kovoti su Sakartvelo organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, ir šio proceso metu pirmiausia užbaigti žvalgybos informacija grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo reformą.

2020 m. Sakartvelas su Prancūzija ir Ispanija sudarė susitarimus dėl bendradarbiavimo teisėsaugos srityje. Anksčiau pasirašytas susitarimas su Graikija įsigaliojo 2020 m. kovo 13 d. Europolo Sakartvelo ryšių palaikymo tarnyba dalyvavo Europos kovos su sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo centro (ESOCC) veikloje. Sakartvelas bendradarbiauja su daugeliu valstybių narių (įskaitant Austriją, Belgiją, Suomiją, Ispaniją ir Švediją), be kita ko, keisdamasis informacija per policijos ryšių palaikymo pareigūnus, rengdamas mokymus ir kurdamas bendras analizės grupes. Sakartvelas taip pat 11-oje ES valstybių narių yra paskyręs policijos atašė. Toliau dedamos pastangos stiprinti vieningą nusikalstamumo analizės sistemą.

3. Rekomendacijos Sakartvelui

Apskritai Sakartvelas toliau atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus ir ėmėsi veiksmų, kad atsižvelgtų į Komisijos rekomendacijas. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų siekiant spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų problemą valstybėse narėse, taip pat kovos su pinigų plovimu, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su jais srityse. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų:

·toliau aktyviai spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų valstybėse narėse problemą; pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·didinti kovos su korupcija institucijų ir teisėsaugos institucijų veiksmingumą, kad būtų galima geriau spręsti didelės korupcijos atvejus; užtikrinti, kad visi tokie atvejai būtų tiriami;

·užbaigti Aukščiausiojo Teismo reformą, visiškai suderinant teisėjų atrankos procedūrą su Venecijos komisijos rekomendacijomis ir Europos standartais; užbaigti baudžiamojo persekiojimo reformą, be kita ko, atskiriant tyrėjų ir prokurorų funkcijas; užbaigti FŽP operatyvinę plėtrą užtikrinant, kad a) jis galėtų gauti būtiną informaciją iš ataskaitas teikiančių subjektų ir b) galėtų laiku gauti visą būtiną finansinę, administracinę ir teisėsaugos informaciją, kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas; toliau dėti pastangas organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityje, visų pirma kovojant su pelno, gauto iš neteisėtos veiklos, plovimu; toliau dėti pastangas siekiant visiškai suderinti nacionalinės teisės aktus su ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu acquis;

·užtikrinti tolesnį Sakartvelo vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES.

VIII. Moldovos Respublika

1.Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1. Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį vizų režimo liberalizavimo kriterijų laikymąsi

Moldovos Respublika parengė 2021–2023 m. integruoto sienų valdymo veiksmų planą, į kurį įtraukė daugumą pasiūlymų, kuriuos 2020 m. gegužės mėn. pateikė ES pasienio pagalbos misija Moldovoje ir Ukrainoje (EUBAM).

2020 m. Moldovos pasienio policija ir muitinės tarnybos toliau įgyvendino bendrų pagalbos pratybų „DEMETRA“ 25 rekomendacijas.

Moldovos ir Ukrainos pasienyje sustiprinta pasienio kontrolė bei vykdomas bendras patruliavimas.

Pagal Frontex ir Moldovos darbo susitarimą Frontex pradėjo konsultacijas su Moldova dėl 2021–2023 m. bendradarbiavimo plano. EUBAM toliau rėmė pasienio infrastruktūros modernizavimą bendradarbiaudama su Moldovos ir Ukrainos pasienio ir muitinės tarnybomis. Frontex ir valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityje.

Kalbant apie dokumentų saugumą, kadangi nebiometriniai pasai nebuvo išduodami nuo 2011 m. sausio 1 d., visų nebiometrinių pasų galiojimas baigėsi iki 2021 m. sausio 1 d., ir taip užbaigtas laipsniškas ICAO (Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos) reikalavimų neatitinkančių pasų atsisakymas. Moldova pranešė nuolat dedanti pastangas, kad pagerintų padirbtų ar suklastotų dokumentų aptikimo pajėgumus tiek prie valstybės sienų, tiek šalies viduje. Nacionalinė suklastotų dokumentų duomenų bazė nuolat atnaujinama, o Moldova keitėsi informacija su trečiosiomis šalimis ir Frontex.

Moldovos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

1.2. Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas migracijos srityje

a) Stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą, kad būtų sparčiai sumažintas Moldovos piliečių valstybėse narėse teikiamų nepagrįstų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius

Moldovos valdžios institucijos su Vokietija ir Nyderlandais vykdo dvišalius dialogus dėl Moldovos piliečių teikiamų nepagrįstų prieglobsčio prašymų bei pareiškė norą imtis panašių veiksmų ir Prancūzijos atveju.

Moldovos vidaus reikalų ministerija sukūrė darbo grupę, kurią sudaro Bendrosios pasienio policijos inspekcijos, Bendrosios policijos inspekcijos bei Migracijos ir prieglobsčio biuro atstovai. Darbo grupė sprendžia migracijos, readmisijos, bendradarbiavimo baudžiamojo persekiojimo srityje klausimus, taip pat mažina galimą riziką, susijusią su beviziu režimu su ES.

Moldovos valdžios institucijos taip pat sustiprino pastangas integruoti pažeidžiamas bendruomenes, taip pat informuodamos jas apie keliavimo į ES taisykles.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu

Moldova toliau vykdė plačiajai visuomenei ir pažeidžiamų bendruomenių nariams skirtas informavimo kampanijas. Moldovos valdžios institucijų teigimu, peržiūrėtas laisvo judėjimo ES vadovas, kuriame patikslinamos teisės ir pareigos, kylančios naudojantis beviziu režimu, tebėra pagrindinė Užsienio reikalų ir Europos integracijos ministerijos informacinės veiklos priemonė.

1.3. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

Moldovos piliečių valstybėse narėse 26 pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų skaičius 2019–2020 m. sumažėjo 24 proc.; 2020 m. pateikti 6 865 prašymai. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 27 šiek tiek padidėjo – nuo 0,8 proc. 2019 m. iki 1,0 proc. 2020 m.

2020 m. Moldovos piliečių bandymų neteisėtai kirsti ES išorės sienas skaičius išliko labai mažas (34). Užsibuvusių Moldovos piliečių skaičius išaugo nuo 16 540 2019 m. iki 24 685 2020 m. (49 proc. padidėjimas). 2020 m. Moldovos piliečių, kuriems atsisakyta leisti atvykti į valstybes nares, skaičius toliau didėjo ir pasiekė didžiausią užregistruotą skaičių, susijusį su šia pilietybe (padidėjo 28 proc. – nuo 7 940 2019 m. iki 10 140 2020 m.).

2020 m. Moldovos piliečiams išduotų grąžinimo nutarčių skaičius sumažėjo 10 proc. (6 755 2020 m., palyginti su 7 540 2019 m.). Faktiškai grąžintų asmenų skaičius buvo 44 proc. mažesnis nei 2019 m. (2 620 2020 m., palyginti su 4 720 2019 m.). Grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 63 proc. 2019 m. iki 39 proc. 2020 m. Vis dėlto valstybės narės praneša apie gerą bendradarbiavimą readmisijos srityje, o Frontex praneša apie sklandų grąžinimo operacijų įgyvendinimą.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

2.1. Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį kriterijų laikymąsi

2020 m. Moldova toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir dalyvavo bendroje veikloje su keliomis valstybėmis narėmis, kurios praneša apie gerą bendradarbiavimą su Moldova saugumo srityje.

Moldova daug investavo į politikos reformas, skirtas kovai su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir neteisėtais finansiniais srautais. Tačiau dar yra galimybių gerinti ir racionalizuoti pajėgumus ir areštuojamo bei konfiskuojamo su neteisėta veikla susijusio turto srityje pasiektus rezultatus. Prokurorų įstatymas buvo iš dalies pakeistas 2020 m. liepos mėn., numatant prokurorų skyrimą ne rengiant konkursus, o vykdant perkėlimus. 2020 m. be konkurso išrinktas naujas Kovos su organizuotu nusikalstamumu tarnybos vyriausiasis prokuroras.

Moldova padidino kovos su korupcija institucijų, įskaitant Nacionalinę profesinio sąžiningumo kontrolės tarnybą, Nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo agentūrą ir FŽP, metinį biudžetą. 2021 m. kovo mėn. įsteigta parlamentinė komisija dėl teisinės sistemos, kuria reglamentuojama Nacionalinės profesinio sąžiningumo kontrolės tarnybos veikla, tobulinimo.

2019 m. balandžio mėn. generalinis prokuroras patvirtino lygiagrečių finansinių tyrimų gaires, kuriomis siekiama įgyvendinti ES standartus. 2019 m. rugpjūčio mėn. Parlamentas patvirtino teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti pinigų plovimo riziką, nustatyti savanorišką deklaravimą ir fiskalinio skatinimo programą. 2020 m. gruodžio mėn. įsigaliojo įstatymas dėl sankcijų kovos su pinigų plovimu srityje.

Be to, siekdamas laikytis MONEYVAL komiteto rekomendacijų, Parlamentas patvirtino Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo biuro parengtą 2020–2025 m. nacionalinę kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu strategiją ir veiksmų planą. Pinigų plovimo prevencijos ir kovos su juo biuras taip pat patvirtino taisykles dėl ataskaitas teikiančių subjektų kontrolės procedūrų bei sankcijų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo teisės aktų pažeidimus individualizavimo ir taikymo.

Moldovos valdžios institucijos parengė 2018–2023 m. nacionalinę prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja strategiją ir prie jos pridedamą 2018–2020 m. veiksmų planą. Moldovai ir toliau buvo taikoma Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro įgyvendinama „EU4Monitoring Drugs“ programa.

Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose buvo tęsiamas įgyvendinant 2014 m. Eurojusto ir Moldovos bendradarbiavimo susitarimą.

Moldovos teisėsaugos institucijos aktyviai dalyvavo bendrose tikslinėse operacijose, kurias bendradarbiaudama su Europolu, Frontex ir OLAF surengė EUBAM, taip pat tarpvalstybinėse pratybose (taip pat surengtose EUBAM), kuriomis siekiama plėtoti ir stiprinti tarpagentūrinį ir tarpvalstybinį Ukrainos ir Moldovos bendradarbiavimą, teminėse darbo grupėse ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformose tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityje, taip pat įspėjimo mechanizmo vertinimo ir tobulinimo bei keitimosi informacija apie tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus srityse.

2018–2020 m. Moldova vykdė pilietybės suteikimo investuotojams programą. 2020 m. rugsėjo 1 d. programa buvo panaikinta, tačiau iki tos dienos pateiktos paraiškos tebenagrinėjamos.

2.2. Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas

a) Toliau rengti veiksmingas konsultacijas, kad, remiantis visapusišku vertinimu, būtų galima sukurti strateginę teisingumo reformos koncepciją ir parengti jos veiksmų planą, užtikrinant plataus masto suinteresuotųjų subjektų sutarimą ir griežtai laikantis konstitucijos ir ES rekomendacijų

Buvo tęsiamas darbas, susijęs su 2021–2024 m. teisingumo sektoriaus nepriklausomumo ir profesinio sąžiningumo užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planu. Galutinę strategijos ir veiksmų plano projekto versiją vyriausybė priėmė 2020 m. spalio 28 d., o Parlamentas – 2020 m. lapkričio 26 d. 2021 m. vasario 17 d. Moldovos prezidentas grąžino strategiją ir veiksmų planą Parlamentui, prašydamas pakeisti teisėjų ir prokurorų vertinimo mechanizmus ir reikalaudamas panaikinti Baudžiamojo kodekso 307 straipsnį, pagal kurį leidžiama vykdyti teisėjų, priimančių teisės aktams prieštaraujančius sprendimus, baudžiamąjį persekiojimą. Su pakeitimais susijęs darbas tebevyksta.

b) Užtikrinti, kad priimant konstitucijos pakeitimus, susijusius su teisminėmis institucijomis, būtų daroma pažanga, šioje srityje atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas

2020 m. liepos 1 d., pasikonsultavus su Venecijos komisija, Europos Taryba ir Europos Komisija, konstitucijos pakeitimų projektas buvo pateiktas svarstyti Konstituciniam Teismui. Po papildomų konsultacijų ir pataisymų Konstitucinis Teismas pateikė teigiamą nuomonę dėl pakeisto pakeitimų projekto, kuris vėliau 2020 m. gruodžio 10 d. buvo pateiktas Parlamentui. Siūlomus pakeitimus reikės priimti ne anksčiau kaip per šešis mėnesius ir ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo registracijos Parlamente dienos.

c) Gerokai sumažinti Nacionalinės profesinio sąžiningumo kontrolės tarnybos nepatikrintų e. deklaracijų skaičių ir užtikrinti, kad visiems aukšto lygio subjektams būtų veiksmingai taikoma Turto susigrąžinimo strategija ir turto deklaravimo sistema

Nuo 2016 m. automatizuotoje informacinėje sistemoje „e-Integrity“ viešai skelbiamos turto ir asmeninių interesų deklaracijos (išskyrus asmens duomenis) iškart po to, kai jos pasirašomos skaitmeniniu būdu. Deklaracijų skaičius yra didelis (2019 m. jis siekė beveik 65 000). Nacionalinė profesinio sąžiningumo kontrolės tarnyba tikrina tik tam tikrą skaičių šių deklaracijų, pirmenybę teikdama Parlamento nariams, teisėjams, prokurorams ir aukšto rango valstybės tarnautojams (pvz., apygardų vadovams ir kt.). 2020 m. 45 proc. visų patikrinimų buvo susiję su tomis prioritetinėmis deklaracijomis (iš viso 1332), kurios visos buvo išnagrinėtos.

d) Stiprinti pastangas atlikti ir užbaigti nešališką ir išsamų 2014 m. sukčiavimo bankų srityje atvejų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, siekiant visus atsakingus asmenis nedelsiant patraukti atsakomybėn ir susigrąžinti pasisavintas lėšas.

2020 m. birželio mėn. buvo pasirašytas susitarimas su Latvijos generaline prokuratūra dėl jungtinės tyrimų grupės, kuri išnagrinėtų 2014 m. bankų sukčiavimo bylą, įsteigimo, laikantis įprastos makrofinansinės pagalbos programos antrosios dalies išmokėjimo sąlygų. Iki 2020 m. teismo procesai buvo ne kartą atidėti, kaltinimai nukentėjusių bankų akcininkams buvo panaikinti, o nuteistieji iš kalėjimo buvo paleisti nesuėjus terminui.

e) Užtikrinti veiksmingą Turto susigrąžinimo strategijos ir turto deklaravimo sistemos įgyvendinimą visų aukšto lygio subjektų atžvilgiu

Nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo agentūra ir kitos teisėsaugos institucijos nuo 2018 m. birželio mėn. įgyvendina Turto susigrąžinimo strategiją, kad susigrąžintų neteisėtai iš trijų bankų ir valstybės biudžeto 2010–2015 m. gautas lėšas. Tikslas – iki 2021 m. pabaigos surasti ir susigrąžinti 10 700 000 000 Moldovos lėjų (546 000 000 EUR) vertės turtą.

3. Rekomendacijos Moldovai

Apskritai Moldova toliau atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų nepagrįstų prieglobsčio prašymų klausimui spręsti, taip pat finansinio sukčiavimo, kovos su pinigų plovimu, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su jais srityse. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų :

·toliau pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·priimti teisingumo reformų strategiją ir veiksmų planą, priimti su teisminėmis institucijomis susijusius konstitucinius pakeitimus, atitinkančius Venecijos komisijos rekomendacijas, ir užtikrinti, kad teisėjų skyrimas būtų vykdomas laikantis nuopelnais grindžiamo ir skaidraus atrankos proceso, įskaitant tinkamai pagrįstus paskyrimo ir atmetimo motyvus, atsižvelgiant į kompetencijos ir profesinio sąžiningumo kriterijus;

·toliau dėti pastangas kovojant su korupcija, visų pirma užtikrinant, kad aukšto lygio subjektai veiksmingai įgyvendintų turto deklaravimo sistemą, veiksmingai paskirstant kovos su korupcija agentūrų kompetencijas ir užtikrinant, kad Kovos su korupcija prokuratūra daugiausia dėmesio skirtų aukšto lygio korupcijos byloms. Dėti daugiau pastangų kovojant su pinigų plovimu priimant antrinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamas įstatymas dėl sankcijų kovos su pinigų plovimu srityje, darant pažangą tiriant pagrindines pinigų plovimo schemas ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jas, bei suderinti nacionalinės teisės aktus su ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu acquis. Stiprinti kovos su sukčiavimu bankuose pastangas atnaujinant Nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo strategiją ir sukuriant naują turto susigrąžinimo mechanizmą bei užbaigiant 2014 m. bankų sukčiavimo tyrimą, kad visi atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir būtų susigrąžintos pasisavintos lėšos;

·užtikrinti tolesnį Moldovos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES.

IX. Ukraina

1. Migracija, prieglobstis ir readmisija

1.1 Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį vizų režimo liberalizavimo kriterijų laikymąsi

2020 m. Ukraina toliau įgyvendino 2019–2025 m. integruoto sienų valdymo strategiją ir atitinkamą veiksmų planą, tačiau pasiekti tik keli tikslai ir rezultatai. Buvo tęsiamas bendradarbiavimas su Frontex; netrukus Kijeve bus paskirtas Frontex ryšių palaikymo pareigūnas, turintis regioninius įgaliojimus, susijusius su Rytų partneryste.

Ukraina toliau įgyvendino 2018–2021 m. migracijos politikos strategiją ir jos veiksmų planą. Be to, Ukraina, rengdama informavimo kampanijas ir susitikimus su vietos valdžios institucijomis, reguliariai didina informuotumą apie prieglobsčio prašytojų teises valstybinėse įstaigose ir vietos bendruomenėse.

Lenkija identifikavo Ukrainos piliečius, turinčius daugiau nei vieną teisėtai išduotą pasą, kartais su pakeistais asmens duomenimis, o dėl to jie ES galėtų būti ilgiau nei 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Kalbant apie dokumentų saugumą, Ukraina nuo 2015 m. išduoda biometrinius pasus. Paskutiniai nebiometriniai pasai buvo išduoti 2016 m., o jų visiškas panaikinimas planuojamas 2026 m., kai baigsis jų galiojimas.

Ukrainos vizų politika nėra visiškai suderinta su trečiųjų šalių, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo ES atveju reikia vizos, sąrašu.

1.2. Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas migracijos srityje

a) Stiprinti operatyvinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, siekiant mažinti Ukrainos piliečių neteisėtą migraciją į valstybes nares

ES valstybės narės pranešė apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Ukraina neteisėtai šalyje esančių asmenų grąžinimo srityje. Kai kurios valstybės narės nurodė problemas, daugiausia susijusias su neaiškiu įvairių valstybės agentūrų kompetencijos atskyrimu. Vokietija pranešė apie problemas, susijusias su lėtu readmisijos prašymų nagrinėjimu. Ukraina dėjo pastangas siekdama paspartinti dialogą dėl readmisijos ir įgyvendinimo protokolų rengimą, taip pat dėjo daugiau pastangų siekdama išardyti neteisėto žmonių gabenimo tinklus, susijusius su neteisėtu šalies piliečių ir užsieniečių gabenimu į ES teritoriją.

b) Toliau rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu

Ukraina vykdė informavimo apie neteisėtos migracijos prevenciją ir susijusią riziką kampanijas. Tai, be kita ko – informaciniai seminarai ir internetiniai seminarai užimtumo centruose ir naudojantis interaktyviomis internetinėmis informavimo priemonėmis.

1.3. Neteisėtos migracijos, tarptautinės apsaugos prašymų, grąžinimo ir readmisijos tendencijų stebėsena

2020 m. Ukrainos piliečių, prašančių tarptautinės apsaugos valstybėse narėse 28 , skaičius buvo 6 020, t. y. 37 proc. mažiau nei 2019 m. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis 29 šiek tiek padidėjo – nuo 10,2 proc. 2019 m. iki 11,0 proc. 2020 m.  

Neteisėtai ES sieną kirtusių Ukrainos piliečių skaičius yra nedidelis (93 2019 m., 87 2020 m.). ES neteisėtai buvo 50 570 Ukrainos piliečių (41 705 2019 m., t. y. 21 proc. daugiau). Atsisakymų leisti Ukrainos piliečiams atvykti skaičius sumažėjo 15 proc. – nuo 66 390 2019 m. iki 56 450 2020 m. .

2020 m. Ukrainos piliečiams išduotų grąžinimo nutarčių skaičius sumažėjo 42 proc. (21 630 2020 m., palyginti su 37 095 2019 m.). Faktiškai grąžintų asmenų skaičius buvo 79 proc. mažesnis nei 2019 m. (5 585 2020 m., palyginti su 27 200 2019 m.), o grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 73 proc. 2019 m. iki 26 proc. 2020 m.

2. Teisminis bendradarbiavimas, viešoji tvarka ir saugumas

2.1. Veiksmai, kurių imtasi siekiant užtikrinti nuolatinį kriterijų laikymąsi

Valstybės narės praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą su Ukraina saugumo srityje. Ukraina toliau bendradarbiavo su Europolu ir Eurojustu ir vykdė bendrą veiklą su keliomis valstybėmis narėmis.

2020 m. birželio mėn. Parlamentas priėmė naują įstatymą dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu. Siekiant aiškiau apibrėžti teisėsaugos institucijų kompetencijas, kitu 2021 m. sausio mėn. priimtu įstatymu Valstybės saugumo pareigos buvo apribotos, be kita ko, kovos su terorizmu, kontržvalgybos ir nacionalinio saugumo srityse. Teisėsaugos kompetencija, anksčiau priklausiusi Valstybės saugumui, buvo priskirta Valstybiniam tyrimų biurui. 2021 m. sausio mėn. Parlamentas taip pat priėmė įstatymą dėl Valstybinio ekonominio saugumo biuro, kuriuo įsteigiama Valstybinė mokesčių tarnyba – nauja agentūra, pakeisianti mokesčių policiją.

Ukraina suteikia Europolui prieigą prie daugumos savo duomenų bazių. Bendradarbiavimas su Eurojustu buvo tęsiamas per Ukrainos atstovą ES agentūroje.

2020 m. rugpjūčio mėn. prezidentas išleido dekretą dėl nacionalinio koordinatoriaus kovos su prekyba žmonėmis srityje. Buvo sukurta tarpžinybinė darbo grupė dėl valstybinės kovos su narkotikais politikos strategijos rengimo laikotarpiui iki 2030 m.

Kalbant apie kovą su terorizmu, pirmenybė teikiama incidentams, susijusiems su ginkluotu konfliktu Donecko ir Luhansko srityse. 2020 m. Valstybės saugumas tęsė veiksmus prieš Ukrainoje įsikūrusius aktyvistus ir ekstremistinių organizacijų rėmėjus iš Artimųjų Rytų, Centrinės Azijos ir Šiaurės Afrikos. Laikoma, kad Ukraina atitinka FATF rekomendaciją dėl FŽP nepriklausomumo.

2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo veikti Aukščiausiasis kovos su korupcija teismas; galiausiai buvo suteiktos nuolatinės patalpos. Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras toliau siekė rezultatų aukšto lygio korupcijos tyrimų srityje, remdamasis savo galių ir pajėgumų didėjimu.

Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras ir Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros bendradarbiavimas pagerėjo. Tačiau 2020 m. rugpjūčio mėn. Ukrainos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad 2015 m. prezidento dekretas, kuriuo skiriamas Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro direktorius, prieštarauja Konstitucijai. 2020 m. rugsėjo mėn. Ukrainos Konstitucinis Teismas taip pat paskelbė, kad tam tikros Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro įstatymo nuostatos, įskaitant tas, kuriomis prezidentui suteikiami įgaliojimai jį įsteigti, prieštarauja Konstitucijai, todėl Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras atsidūrė teisinio netikrumo padėtyje.

2019 m. spalio mėn. priimtas įstatymas, kuriuo siekiama atnaujinti Nacionalinę korupcijos prevencijos agentūrą, užtikrinant valstybės pareigūnų metinių pajamų ir nuosavybės deklaracijų tikrinimą. 2020–2024 m. kovos su korupcija strategiją ministrų kabinetas patvirtino 2020 m. rugsėjo mėn., tačiau Parlamentas atidėjo jos priėmimą.

2020 m. spalio mėn. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad turto deklaravimo sistema, baudžiamoji atsakomybė už klaidingas deklaracijas ir pagrindinės Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros korupcijos prevencijos galios prieštarauja Konstitucijai. Nors 2020 m. gruodžio 4 d. atitinkami teisės aktai buvo iš dalies atnaujinti, vis dar trūksta atgrasomųjų sankcijų už klaidingas turto deklaracijas. Ukraina vis dar turi suderinti savo teisės aktus su 2021 m. gegužės 6 d. Venecijos komisijos nuomone, kurioje raginama sukurti griežtą turto deklaravimo sistemą ir proporcingą, tačiau atgrasantį sankcijų režimą.

Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūra yra atsakinga už turto, įgyto baudžiamuosiuose procesuose ir (arba) korupcijos būdu, paiešką ir valdymą, kaip rekomendavo GRECO. Tačiau nuo 2019 m. pabaigos Agentūrai vadovauja laikinai pareigas einantis vadovas, o nuolatinio vadovo atranka atidėta. Agentūra taip pat nukenčia dėl nepakankamos areštuoto turto valdymo teisinės sistemos ir dėl to, kad nėra strateginės turto susigrąžinimo sistemos.

Nepaisant visų pirmiau aprašytų pastangų, pažanga kovos su korupcija srityje yra nepakankama, ypač didelės korupcijos ir valstybės užvaldymo atvejais, dėl kurių retai veiksmingai atliekami tyrimai ar baudžiamasis persekiojimas, taip pat retai reiškiamas pasmerkimas.

Kovos su pinigų plovimu teisės aktai buvo priimti 2020 m. balandžio mėn., tačiau jie nėra visiškai veiksmingi dėl to, kad nėra antrinės teisės aktų.

2.2 Veiksmai, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą pateiktas rekomendacijas.

a) Užtikrinti kovos su korupcija institucinės sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir tvarumą ir vengti visų teisėsaugos institucijų darbo politizavimo. Užtikrinti, kad visų teisėsaugos institucijų vadovai būtų skiriami ir atleidžiami iš darbo griežtai laikantis teisės aktų. Užtikrinti, kad atnaujinta Nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra patikimai vykdytų savo įgaliojimus.

Kaip minėta pirmiau, Konstitucinis Teismas priėmė keletą sprendimų, kurie turėjo neigiamą poveikį kovos su korupcija institucinei sistemai, visų pirma kiek tai susiję su Ukrainos nacionaliniu kovos su korupcija biuru, Nacionaline korupcijos prevencijos agentūra ir turto deklaravimo sistema. Kovos su korupcija sistemos reforma vykdoma lėtai, esamos institucijos susiduria su daugybe jų veikimo kliūčių, visuomenės pasitikėjimas jų veiksmingumu yra nedidelis, o apkaltinamųjų nuosprendžių dėl didelės korupcijos skaičius yra mažas.

2020 m. spalio mėn. generalinis prokuroras patvirtino 2021–2023 m. prokuratūros plėtros strategiją. Šiuo metu vykdomas prokurorų atestavimas turėtų būti tęsiamas, tačiau atestacijos laikotarpis po 2021 m. rugsėjo mėn. turi būti pratęstas. Dėl laikinųjų valdymo lygmens prokurorų atrankos taisyklių atranka tapo skaidresnė, tačiau jos dar turi būti tobulinamos nuolatiniam laikotarpiui, kuris prasidės 2021 m. rugsėjo mėn.

2020 m. gruodžio mėn. Parlamentas peržiūrėjo įstatymą dėl įdarbinimo Specializuotos kovos su korupcija prokuratūroje. Šiuo metu vyksta atviras konkursas laisvoms administracinėms pozicijoms Specializuotos kovos su korupcija prokuratūroje užimti, įskaitant generalinio prokuroro pavaduotojo-Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros vadovo pareigas. Naujo Valstybinio tyrimų biuro vadovo atrankos procesas prasidėjo 2020 m., tačiau vėluoja. Teisėsaugos institucijų vadovų paskyrimas paprastai trunka ilgai, o jo skaidrumas nepakankamas.

d) Stiprinti nacionalinės policijos pajėgumus, taip pat gerinti teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir aiškiau atskirti jų veiklos sritis, kad būtų galima geriau kovoti su organizuotu nusikalstamumu.

Ukraina toliau dėjo pastangas, kad patobulintų teisėsaugos institucijų mokymą ir modernizuotų jų įrangą. Pradėtas nagrinėti teisėsaugos institucijų kompetencijos klausimas. Valstybės saugumo tarnyba buvo perorientuota į tokias sritis kaip kova su terorizmu, kontržvalgyba ir nacionalinis saugumas. Teisėsaugos kompetencija, anksčiau priklausiusi Valstybės saugumo tarnybai, buvo priskirta Valstybiniam tyrimų biurui. Tačiau dabartiniuose teisės aktuose vis dar aiškiai neapibrėžtos visų teisėsaugos institucijų organizuoto nusikalstamumo funkcijos.

3. Rekomendacijos Ukrainai

Apskritai Ukraina toliau atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų nepagrįstų prieglobsčio prašymų klausimui spręsti, taip pat kovos su korupcija, pinigų plovimu, ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo srityse. Konkrečiau, toliau nurodytose srityse reikia imtis papildomų veiksmų :

·toliau dėti pastangas siekiant sumažinti neteisėtai ES valstybėse narėse esančių ir nepagrįstus prieglobsčio prašymus valstybėms narėms teikiančių Ukrainos piliečių skaičių;

·panaikinti Ukrainos piliečių galimybę vienu metu turėti daugiau nei vieną galiojantį pasą; sustabdyti tokių „papildomų“ pasų išdavimą ir panaikinti išduotų pasų galiojimą;

·pritaikyti informavimo apie bevizį režimą kampanijas prie atitinkamų migrantų profilių, be kita ko, pažeidžiamų grupių, užsibuvimo atvejų ir nepagrįstų prieglobsčio prašymų atžvilgiu;

·didinti kovos su korupcija institucijų ir teisėsaugos institucijų veiksmingumą sutelkiant pagrindines pastangas kovos su korupcija srityje į didelio masto korupcijos ir valstybės užvaldymo atvejus;

·priimti būtinus teisės aktus dėl Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro, kad būtų pašalintas jo statuso teisinis netikrumas;

·vykdyti skaidrią, depolitizuotą ir nuopelnais grindžiamą Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro, Specializuotos kovos su korupcija prokuratūros, Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūros ir teisėsaugos institucijų vadovų atranką, taip pat valdymo lygmens prokurorų atranką, taikant tinkamas procedūras ir atrankos kriterijus, įskaitant patikimą profesinio sąžiningumo patikrinimą;

·tobulinti Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūros teisės aktus, susijusius su areštuoto turto valdymu, ir priimti atitinkamą nacionalinę turto susigrąžinimo strategiją;

·sudaryti sąlygas Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui ir kitoms reikalavimus atitinkančioms agentūroms savarankiškai slapta klausytis pokalbių;

·didinti kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu veiksmingumą a) visapusiškai įtraukiant žvalgybos informacija grindžiamą policijos veiklą į nacionalinę kovos su organizuotu nusikalstamumu strategiją; b) išaiškinant ir apibrėžiant visų teisėsaugos institucijų kompetencijas ir imantis priemonių siekiant užtikrinti, kad Ukrainos nacionaliniam kovos su korupcija biurui, Specializuotai kovos su korupcija prokuratūrai ir Aukščiausiajam kovos su korupcija teismui būtų užtikrinta išimtinė kompetencija tirti aukšto lygio korupcijos bylas, traukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją ir priimti sprendimus; c) toliau dedant pastangas siekiant visiškai suderinti nacionalinės teisės aktus su ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu acquis ir sustiprinti jų įgyvendinimą;

·užtikrinti tolesnį Ukrainos vizų politikos derinimą su ES trečiųjų šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą, sąrašais, visų pirma, kiek tai susiję su tomis trečiosiomis šalimis, kurios kelia neteisėtos migracijos arba saugumo riziką ES.

X. Išvados

Europos Komisija mano, kad visos įvertintos šalys ėmėsi veiksmų, kad įgyvendintų Komisijos rekomendacijas, pateiktas trečiojoje ataskaitoje pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą. Komisija mano, kad šalių, kurių piliečiams bevizis režimas buvo pradėtas taikyti mažiau nei prieš septynerius metus ir kurių vizų režimo liberalizavimo kriterijų įvykdymo vertinimas vis dar yra aktualus, vizų režimo liberalizavimo reikalavimai tebevykdomi. Tačiau konkrečiose srityse reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas nuolatinis kriterijų laikymasis ir toliau būtų atsižvelgiama į Komisijos rekomendacijas.

COVID-19 pandemija ir su ja susiję kelionių apribojimai turėjo didelį poveikį migracijos srautams, todėl labai sumažėjo daugelis su migracija susijusių rodiklių. Prieglobsčio prašymų skaičius laikinai smarkiai sumažėjo 2020 m. pavasarį, o vėliau sparčiai pradėjo didėti. Nors apskritai prašymų skaičius buvo gerokai mažesnis, palyginti su ikipandeminiu lygiu, kelios šalys turi toliau spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų klausimą, be kita ko, aktyviau dalyvaujant EMPACT veikloje ir toliau rengiant tikslines informavimo kampanijas.

Pandemija taip pat turėjo didelę įtaką aptartų šalių piliečių grąžinimui. Dėl kelionių apribojimų ir riboto skrydžių skaičiaus 2020 m. buvo sudėtinga vykdyti grąžinimo operacijas. Nors visų aštuonių šalių grąžinamų piliečių procentinė dalis sumažėjo, Frontex ir valstybės narės toliau praneša apie apskritai gerą bendradarbiavimą grąžinimo ir readmisijos srityse.

Vis dar reikia gerinti sienų ir migracijos valdymą, o kai kurių Vakarų Balkanų partnerių (ypač Bosnijos ir Hercegovinos) priėmimo pajėgumai toliau kelia susirūpinimą. Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina taip pat turėtų sudaryti ir įgyvendinti Frontex susitarimus dėl statuso.

Siekiant užtikrinti gerai valdomą migracijos ir saugumo aplinką, kaip pagrindinę nuolatinio kriterijų įgyvendinimo sąlygą, visos aptartos šalys turėtų užtikrinti, kad jos būtų suderintos su ES vizų politika, visų pirma kalbant apie tas šalis, kurių piliečiams atvykstant ir trumpam būnant ES reikia vizos. Be to, siekdama užkirsti kelią galimam ES trumpalaikių vizų išdavimo procedūros ir išsamaus su ja susijusios individualios migracijos ir saugumo rizikos vertinimo apėjimui, Komisija ragina šalis, kurioms taikomas bevizis režimas ir kurios vykdo pilietybės suteikimo investuotojams programas, jas veiksmingai laipsniškai panaikinti.

Siekdamos kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią, šalys ir toliau ėmėsi priemonių. Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, visų pirma siekiant apibrėžti teisėsaugos institucijų kompetenciją ir koordinavimą bei užtikrinti kovos su organizuotu nusikalstamumu, finansiniu sukčiavimu ir pinigų plovimu veiksmingumą. Aukšto lygio korupcija tebėra problema visose į šią ataskaitą įtrauktose šalyse. Visų pirma Moldovoje ir Ukrainoje pastangoms kovoti su korupcija trukdo kovos su korupcija agentūrų teisinis statusas, riboti realūs šių įstaigų veiklos pajėgumai ir nedidelis apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius tose korupcijos bylose, kurios nagrinėjamos teisme.

Vizų režimo liberalizavimo kriterijų įgyvendinimas ir tolesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, yra tęstiniai ir nenutrūkstami procesai. Todėl bus toliau vykdoma atidi stebėsena, be kita ko, rengiant vyresniųjų pareigūnų susitikimus ir reguliarius Teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečio posėdžius, taip pat palaikant ES ir į šią ataskaitą įtrauktų šalių dialogus. Kalbant apie Vakarų Balkanus, su vizų režimo liberalizavimo kriterijais susijusių aspektų stebėsena taip pat įtraukta į Europos Komisijos metinį plėtros dokumentų rinkinį.

(1) Liberalizavus vizų režimą, greitai padaugėjo trumpalaikių kelionių į ES, be kita ko, gerokai padaugėjo į ES atvykstančių turistų, kuriems taikomas bevizis režimas (Europos migracijos tinklas (2019 m.). „Impact of visa liberalisation on countries of destination – synthesis report“ (liet. Vizų režimo liberalizavimo poveikis kelionės tikslo šalims. Apibendrinamoji ataskaita). Europos migracijos tinklas, Briuselis).

(2)      Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 8 straipsnio 4 dalį, OL L 303, 2018 11 28, p. 39.

(3) Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonijos Respublika, Serbijos Respublika.

(4) Nuo 2009–2010 m.

(5) Sakartvelas, Moldovos Respublika, Ukraina.

(6) Šioje ataskaitoje valstybės narės apibūdina valstybes nares, taikančias Reglamentą (ES) 2018/1806 (toliau – Vizų reglamentas), t. y. visas dabartines valstybes nares, išskyrus Airiją, ir Šengeno asocijuotąsias šalis.

(7)      Nors su migracija susiję vizų režimo liberalizavimo kriterijai taikomi tik atitinkamų trečiųjų šalių vykdomai migracijos politikai, skirsnyje apie migracijos tendencijas atsižvelgiama į neteisėtą migraciją į valstybes nares, valstybių narių pateiktus atsisakymus leisti atvykti ir šalių, kurios aptariamos šioje ataskaitoje, piliečių pateiktus tarptautinės apsaugos prašymus valstybėse narėse.

(8)      Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas). Europolo pateikta informacija yra grindžiama valstybių narių ir šalių partnerių indėliu rengiant Europolo 2021 m. dokumentą „European Union serious and organised crime threat assessment, A corrupting influence: the infiltration and undermining of Europe's economy and society by organised crime“ (liet. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas. Korupcinė įtaka. Organizuotu nusikalstamumu vykdoma infiltracija į Europos ekonomiką ir visuomenę bei kenkimas joms), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(9)      2018 m. spalio 5 d. pasirašytas Europos Sąjungos ir Albanijos Respublikos susitarimas dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso.

(10)    Žr. 3 išnašą.

(11)      Šioje ataskaitoje prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis apskaičiuojamas kaip teigiamų pirmosios instancijos lygmeniu priimtų sprendimų (be kita ko, dėl Ženevos apsaugos, papildomos apsaugos ir humanitarinio statuso) dalis, palyginti su visais pirmosios instancijos lygmeniu priimtais sprendimais.

(12) Žr. 3 išnašą.

(13) Žr. 9 išnašą.

(14) Žr. 3 išnašą.

(15) Žr. 9 išnašą.

(16) Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas.

(17)      Žr. 3 išnašą.

(18)      Žr. 9 išnašą.

(19)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73)

(20)      2019 m. paskirta pagal persvarstytą Korupcijos ir interesų konfliktų prevencijos įstatymą.

(21)      Žr. 3 išnašą.

(22)      Žr. 9 išnašą.

(23)      Žr. 3 išnašą.

(24)      Žr. 9 išnašą.

(25)      2018 m. jas kartu su Bendrąja pasienio policijos inspekcija ir Moldovos muitinės tarnybomis surengė EUBAM, siekdama įvertinti, inter alia, atitiktį ES standartams, susijusiems su sienos kontrolės aspektais, taikomais keliautojams pasirinktuose sienos perėjimo punktuose.

(26)      Žr. 3 išnašą.

(27)      Žr. 9 išnašą.

(28) Žr. 3 išnašą.

(29) Žr. 9 išnašą.