EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 02

COM(2021) 511 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Kroatijos konvergencijos programos

{SWD(2021) 501 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Kroatijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos 2 taikymo 3 . Komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga suteikė galimybę valstybėms narėms kovojant su krize pasinaudoti biudžeto lankstumu. Ja sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Pradėjus ją taikyti leidžiama laikinai nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. 2020 m. rugsėjo 17 d. metinėje tvaraus augimo strategijoje Komisija paskelbė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga 2021 m. bus ir toliau taikoma 4 ;

(2)2020 m. liepos 20 d. Taryba rekomendavo Kroatijai 5 , laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji taip pat rekomendavo Kroatijai, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas;

(3)taikant priemonę „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bus užtikrinamas tvarus, įtraukus ir teisingas ekonomikos atsigavimas. 2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 6 . Pagal šią priemonę bus teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo, tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir padidins ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Savo ruožtu ji taip pat padės artimiausiu metu atkurti palankesnę viešųjų finansų būklę, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – sustiprinti viešųjų finansų tvarumą, augimą ir darbo vietų kūrimą;

(4)2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė papildomų politikos gairių, kuriomis siekiama palengvinti fiskalinės politikos koordinavimą ir padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas 7 . Bendra fiskalinės politikos kryptis, atsižvelgiant į nacionalinius biudžetus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, 2021 ir 2022 m. turėtų išlikti remiamojo pobūdžio. Tikintis, kad ekonominė veikla 2021 m. antroje pusėje palaipsniui grįš į vėžes, valstybių narių 2022 m. fiskalinė politika vis dėlto turėtų tapti labiau diferencijuota. Formuojant valstybių narių fiskalinę politiką turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos atsigavimo padėtį, fiskalinį tvarumą ir būtinybę mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Kadangi būtina remti tvarų ES ekonomikos atsigavimą, valstybės narės, kurių tvarumo rizika nedidelė, savo biudžetus turėtų pajungti palankiai 2022 m. fiskalinei politikai išlaikyti, įvertinusios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės poveikį. Didelę skolą turinčios valstybės narės turėtų vykdyti apdairią fiskalinę politiką, kartu išlaikydamos nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir naudodamosi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomiems kokybiškiems investicijų projektams ir struktūrinėms reformoms finansuoti. Kalbant apie laikotarpį po 2022 m., įgyvendinant fiskalinę politiką turėtų būti toliau atsižvelgiama į atsigavimo stiprumą, ekonominio neapibrėžtumo mastą ir fiskalinio tvarumo aspektus. Užtikrinti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu padės fiskalinės politikos perorientavimas siekiant apdairios vidutinio laikotarpio fiskalinės būklės, be kita ko, tinkamu metu laipsniškai panaikinant paramos priemones;

(5)2021 m. kovo 3 d. komunikate taip pat paskelbta Komisijos nuomonė, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų ES arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Remdamasi savo 2021 m. pavasario prognoze, birželio 2 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad sąlygos, kurioms esant 2022 m. bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą reikėtų toliau taikyti, o 2023 m. jos taikymą nutraukti, yra įvykdytos. Nutraukus bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą bus toliau atsižvelgiama į konkrečių šalių padėtį 8 ;

(6)2021 m. balandžio 29 d. Kroatija pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnį pateikė 2021 m. konvergencijos programą;

(7)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2020 m. Kroatijos valdžios sektoriaus deficitas buvo 7,4 % BVP, o valdžios sektoriaus skola padidėjo iki 88,7 % BVP. Metinis pirminio biudžeto balanso pokytis siekė −8,1 % BVP, įskaitant 3,8 % BVP ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Kroatija taip pat teikė likvidumo paramą įmonėms ir namų ūkiams (tokią kaip garantijos ir mokesčių atidėjimas, kurie neturi tiesioginio ir greito poveikio biudžetui), kurios vertė siekia 4,6 % BVP.

2021 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Šiame pranešime aptariama Kroatijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skola viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir tinkamu tempu nemažėjo. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas, ir skolos kriterijaus nėra laikomasi;

(8)makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos konvergencijos programos biudžeto projekcijos, yra realistiškas 2021 m. ir palankus 2022 m. Visų pirma joje numatomas šiek tiek spartesnis negu Komisijos pavasario prognozėje augimas 2021 m. (5,2 %, palyginti su 5 %) ir ypač 2022 m. (6,6 %, palyginti su 6,1 %). Tai visų pirma lemia optimistiškesnės namų ūkių vartojimo ir investicijų projekcijos, o Komisija teikia šiek tiek optimistiškesnę eksporto indėlio prognozę;

(9)2021 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 7,4 % BVP 2020 m. iki 3,8 % BVP 2021 m., o skolos santykis 2021 m. sumažės iki 86,6 % BVP. Pagal programą 2021 m. pirminio biudžeto balanso pokytis, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu (2019 m.), turėtų siekti −4,6 % BVP, atsižvelgiant į ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Palyginti su konvergencijos programa, Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje nenumatoma, kad 2021 m. deficitas tiek daug sumažės (4,6 % BVP). Ryškiausi skirtumai susiję su pajamomis: konvergencijos programoje numatoma, kad jų atsigavimas gerokai viršys nominaliojo BVP augimą. Tuo pačiu metu numatoma, kad atstatymas po 2020 m. žemės drebėjimų Zagrebe ir Petrinioje turės poveikį išlaidoms, nors ir išimtinį;

(10)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir susijusį ekonomikos nuosmukį, Kroatija ėmėsi biudžeto priemonių, kad sustiprintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Šis ryžtingas politikos atsakas sušvelnino BVP susitraukimą, o tai savo ruožtu apribojo valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos augimą. Fiskalinėmis priemonėmis turėtų būti didinama parama atsigavimui, neužbėgant už akių būsimoms fiskalinėms trajektorijoms. Todėl turėtų būti stengiamasi, kad šios priemonės netaptų nuolatine našta viešiesiems finansams. Nustačiusios nuolatines priemones valstybės narės turėtų tinkamai jas finansuoti, kad užtikrintų neutralų poveikį biudžetui vidutiniu laikotarpiu. Priemonės, kurių Kroatija ėmėsi 2020 ir 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 ir 2021 m., yra daugiausiai laikinos arba joms yra kompensacinių priemonių. Preliminariai apskaičiuota, kad 2023 m., po Komisijos prognozės aprėpiamo laikotarpio, likęs tų nelaikinų priemonių poveikis sudarys maždaug 0,3 % BVP ir bus daugiausiai susijęs su pajamų mokesčio sumažinimu;

(11)2021 m. konvergencijos programoje daroma prielaida, kad bus vykdomos investicijos ir reformos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis, sudarančiomis 0,4 % BVP 2021 m., 1,9 % 2022 m., 2,4 % 2023 m., 2,3 % 2024 m., 1,7 % 2025 m. ir 1 % 2026 m. Panašaus dydžio 2021 ir 2022 m. dotacijos įtrauktos į Komisijos pavasario prognozėje pateiktas biudžeto projekcijas;

(12)Reglamente (EB) Nr. 1466/97 nustatyti fiskalinio koregavimo rodikliai turi būti vertinami atsižvelgiant į dabartines aplinkybes. Pirma, gamybos apimties atotrūkio įverčius gaubia didelis neapibrėžtumas. Antra, reikia, kad fiskalinė politika būtų greitai pritaikoma prie pandemijos raidos ir, kai pavojus sveikatai sumažės, nuo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju būtų pereita prie tikslingesnių priemonių. Trečia, šiam laikotarpiui būdingas reikšmingas politikos atsakas siekiant remti ekonominę veiklą. Esant dideliems pervedimams iš ES biudžeto (pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), nustatyti rodikliai neapima visos paskatos, kurią fiskalinė politika teikia ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, struktūrinis balansas dabartinėmis aplinkybėmis nėra tinkamas rodiklis. Kita vertus, išlaidų kriterijus turi būti pritaikytas 9 ir papildytas papildoma informacija, kad būtų galima visapusiškai įvertinti fiskalinės politikos kryptį.

Pirma, vadovaujantis panašiu požiūriu į tą, kurio laikomasi vertinant 2021 m. biudžeto planų projektus, į bendrąsias išlaidas neįtraukiamos laikinos neatidėliotinos priemonės. Šiomis su krize susijusiomis laikinomis neatidėliotinomis priemonėmis remiamos sveikatos sistemos ir darbuotojams bei įmonėms kompensuojamos dėl izoliavimo priemonių ir tiekimo grandinės sutrikimų prarastos pajamos; ar valdžios institucijos jas atšauks, priklauso nuo to, kada normalizuosis visuomenės sveikatos ir ekonominė padėtis.

Antra, siekiant dabartinėmis sąlygomis įvertinti bendrą fiskalinės politikos kryptį, į atitinkamas bendrąsias išlaidas turėtų būti įtraukti dideli pervedimai iš ES biudžeto (kaip antai pervedimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę).

Taigi fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones), įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų dotacijomis finansuojamas išlaidas, pokytis.

Be bendros fiskalinės politikos krypties, analizės tikslas taip pat yra įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais. Dėl tos priežasties ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų ir investicijų raidai;

(13)2021 m. konvergencijos programoje planuojama, kad Kroatijos valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sumažės iki 2,6 % BVP, daugiausiai dėl spartaus pajamų augimo ir 2020 ir 2021 m. priimtų laikinų paramos priemonių nutraukimo. Planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus skolos santykis sumažės iki 82,5 % BVP. Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. deficitas ir skolos santykis bus didesni – atitinkamai 3,2 % BVP ir 82,9 % BVP, o skirtumą daugiausiai lemia 2021 m. bazės efektas.

Remiantis Komisijos prognoze, pirmiau apibrėžta bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinio, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai 2022 m., sudarys −2,4 % BVP 10 . Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis padidės 1,5 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,1 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį 11 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,8 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį;

(14)itin svarbi valstybių narių biudžeto priemonių kokybė. Fiskalinės struktūrinės reformos, kuriomis siekiama gerinti nacionalinių biudžetų sudėtį, gali paremti potencialų augimą, suteikti labai reikalingų fiskalinio manevravimo galimybių ir padėti užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitą ir sveikatos apsaugos uždavinius. Kalbant apie pajamas, COVID-19 krizė padidino reformų svarbą siekiant veiksmingesnių ir teisingesnių viešųjų pajamų sistemų. Kalbant apie išlaidas, krizės sąlygomis tapo dar svarbiau didinti tvarių ir augimą skatinančių investicijų lygį bei kokybę, siekiant augimo potencialo bei ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo ir dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai suteiks galimybę pagerinti nacionalinių biudžetų sudėtį;

(15)programos vidutinio laikotarpio biudžeto planuose numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 1,9 % BVP 2023 m. iki 1,5 % BVP 2024 m.

Remiantis programa, bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinio, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai, 2023 ir 2024 m. vidutiniškai sudarys −0,1 % BVP. Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamos išlaidos turės 0,6 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,1 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį 12 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,6 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

Dabartinis 10 metų vidutinio nominaliojo potencialaus augimo įvertis yra 3 1/4 % 13 . Tačiau šis įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Kroatijos ekonomikos augimą, poveikio;

(16)planuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis sumažės nuo 79,5 % BVP 2023 m. iki 76,8 % BVP 2024 m. Remiantis naujausia skolos tvarumo analize laikoma, kad vidutiniu laikotarpiu Kroatijai gresia vidutinė fiskalinio tvarumo rizika 14 ;

(17)atsižvelgiant į šiuo metu vis dar išimtinai didelį neapibrėžtumą, fiskalinės politikos gairės ir toliau turėtų būti daugiausiai kokybinio pobūdžio. 2022 m., jeigu neapibrėžtumo lygis jau bus pakankamai sumažėjęs, turėtų būti pateiktos vėlesniems metams skirtos tikslesnės kiekybinės gairės.

Taryba įvertino 2021 m. konvergencijos programą ir veiksmus, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją,

REKOMENDUOJA KROATIJAI:

1.2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teikiamą paskatą, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą.

2.Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu. Tuo pat metu didinti investicijas, siekiant padidinti augimo potencialą.

3.Ypatingą dėmesį skirti viešųjų finansų – tiek biudžeto pajamų, tiek išlaidų – sudėčiai, taip pat biudžeto priemonių kokybei, kad būtų užtikrintas tvarus ir įtraukus atsigavimas. Pirmenybę teikti tvarioms ir augimą skatinančioms investicijoms, visų pirma toms, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pirmenybę teikti fiskalinėms struktūrinėms reformoms, kurios padės finansuoti viešosios politikos prioritetus ir didinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, be kita ko, visų atžvilgiu stiprinant sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptį, tinkamumą ir tvarumą.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui.

(3)    Komisijos komunikatas Tarybai dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo, Briuselis, 2020 3 20, COM(2020) 123 final.

(4)    Komisijos komunikatas „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“, Briuselis, 2020 9 17, COM(2020) 575 final.

(5)    2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Kroatijos konvergencijos programos, OL C 282, 2020 8 26, p. 68.

(6)     OL L 57, 2021 2 18, p. 17.

(7)    Komisijos komunikatas Tarybai „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“, Briuselis, 2021 3 3, COM(2021) 105 final.

(8)    Komisijos komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“, Briuselis, 2021 6 2, COM(2021) 500 final.

(9)    Visų pirma 4 metų investicijų išlyginimas, naudojamas išlaidų kriterijui apskaičiuoti, neleidžia tinkamai įvertinti fiskalinės paramos atsigavimui, kuri teikiama vykdant nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas.

(10)    Neigiamas rodiklio ženklas atitinka per didelį pirminių išlaidų augimą, palyginti su vidutinio laikotarpio ekonomikos augimu, o tai rodo skatinamąją fiskalinę politiką.

(11)    Numatoma, kad kitų nacionalinėmis lėšomis finansuojamų kapitalo išlaidų poveikis bus neutralus.

(12)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,2 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

(13)    Apskaičiuota Komisijos pagal bendrai sutartą metodiką.

(14)     Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Statistical Annex providing background data relevant for the assessment of the 2021 Stability and Convergence Programmes“.