EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 01 07

COM(2020) 3 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino jų taikymo

I PRIEDAS

Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos

TAUSIOS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga)

ir

SEIŠELIŲ RESPUBLIKA (toliau – Seišeliai),

toliau abi – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudų Sąjungos ir Seišelių bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, ir į jų abipusį norą tą ryšį stiprinti,

ATSIŽVELGDAMOS į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir 1995 m. Susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo,

SUVOKDAMOS principų, nustatytų 1995 m. Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijoje priimtu Atsakingos žuvininkystės kodeksu ir FAO susitarimu dėl uosto valstybės priemonių, kuriuo siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, svarbą ir PASIRYŽUSIOS imtis būtinų priemonių jiems įgyvendinti,

PASIRYŽUSIOS taikyti Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir kitų atitinkamų regioninių organizacijų rezoliucijas ir rekomendacijas,

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti abiejų Šalių labui skatinant įgyvendinti atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti grindžiamas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurios, įgyvendinamos kartu arba atskirai, padeda užtikrinti politikos darną ir vieningas pastangas,

KETINDAMOS šiais tikslais palaikyti dialogą dėl Seišelių žvejybos sektoriaus politikos ir nustatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas šios politikos įgyvendinimas ir ekonominės veiklos vykdytojų bei pilietinės visuomenės dalyvavimas šiame procese,

NORĖDAMOS nustatyti taisykles ir sąlygas, reglamentuojančias Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veiklą Seišelių vandenyse ir Sąjungos paramą tausiai ir atsakingai žvejybai tuose vandenyse plėtoti,

NORĖDAMOS taikyti nediskriminavimo principą visiems Seišelių žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio žvejybos laivams, pasižymintiems tomis pačiomis charakteristikomis ir žvejojantiems tų pačių rūšių žuvis kaip ir laivai, kuriems taikomas Susitarimas ir jo įgyvendinimo protokolas,

APSISPRENDUSIOS siekti glaudesnio ekonominio tarpusavio bendradarbiavimo žvejybos sektoriuje ir vykdant su juo susijusią veiklą, kuria prisidedama prie mėlynosios ekonomikos plėtros,

SUSITARĖ:

1 straipsnis
Taikymo sritis

Susitarime nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, kuriais reglamentuojama:

–ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas žvejybos sektoriuje siekiant skatinti tausią žvejybą Seišelių žvejybos zonoje, kad būtų užtikrintas žvejybos išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas, bei plėtoti Seišelių žvejybos sektorių;

–Sąjungos žvejybos laivų prieigos prie Seišelių žvejybos zonos sąlygos;

–bendradarbiavimas Seišelių žvejybos zonoje įgyvendinant valdymo, kontrolės bei priežiūros priemones, taip siekiant užtikrinti pirmiau minėtų taisyklių bei sąlygų laikymąsi, žuvų išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo bei žvejybos veiklos valdymo priemonių veiksmingumą ir neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevenciją;

–veiklos vykdytojų partnerystė, kuria siekiama abiejų Šalių labui plėtoti ekonominę žvejybos sektoriaus veiklą ir kitą su ja susijusią veiklą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame susitarime:

(a)Seišelių institucijos – už žuvininkystės reikalus atsakinga ministerija;

(b)Sąjungos institucijos – Europos Komisija;

(c)Susitarimas – Susitarimas, Protokolas ir jo priedas bei priedėliai;

(d)jungtinis komitetas – iš Sąjungos ir Seišelių atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos apibrėžtos Susitarimo 12 straipsnyje;

(e)Seišelių žvejybos zona – vandenų, į kuriuos Seišeliai turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai pagal Jūrų zonų aktą ir kitus taikomus Seišelių įstatymus, dalis, kurioje Seišeliai Sąjungos laivams leidžia vykdyti žvejybos veiklą;

(f)tausi žvejyba – 1995 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytus tikslus ir principus atitinkanti žvejyba;

(g)žvejybos veikla – žuvų paieška, žvejybos įrankio užmetimas, vilkimas, ištraukimas, laimikio patalpinimas laive, perdirbimas laive, perkėlimas, laikymas varžose, tukinimas ir žuvų bei žvejybos produktų iškrovimas;

(h)Sąjungos laivas – su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje įregistruotas žvejybos laivas;

(i)žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų gyvųjų išteklių naudojimui skirtą įrangą;

(j)aptarnaujantis laivas – Sąjungos laivas, teikiantis pagalbą žvejybos laivams. Aptarnaujančiuose laivuose negali būti žuvims sugauti skirtos įrangos ir jų negalima naudoti perkrovimo operacijoms;

(k)bendroji įmonė – Šalių laivų savininkų arba nacionalinių įmonių Seišeliuose įsteigta komercinė bendrovė žvejybai arba su ja susijusiai veiklai vykdyti;

(l)iškrovimas – vartojama ta pačia reikšme kaip IOTC nuostatose;

(m)perkrovimas – vartojama ta pačia reikšme kaip IOTC nuostatose.

3 straipsnis
Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1.Šalys įsipareigoja skatinti tausią žvejybą Seišelių žvejybos zonoje nediskriminuodamos šioje zonoje žvejojančių įvairių laivynų ir nedarydamos poveikio atitinkamo geografinio regiono besivystančių šalių sudarytiems tarpusavio susitarimams, įskaitant žvejybos susitarimus.

2.Seišelių valdžios institucijos įsipareigoja netaikyti palankesnių nei sutartosios pagal Susitarimą sąlygų kitiems Seišelių žvejybos zonoje veiklą vykdantiems užsienio laivynams, kurių laivai pasižymi tokiomis pačiomis charakteristikomis ir žvejoja tų pačių rūšių žuvis kaip ir laivai, kuriems taikomas Susitarimas ir jo įgyvendinimo protokolas. Šios sąlygos susijusios su išteklių išsaugojimu ir tausiu naudojimu, resursų plėtra ir valdymu, finansinėmis priemonėmis, žvejybos leidimais suteikiamomis teisėmis bei jų mokesčiais ir atitinkamomis techninėmis priemonėmis. Seišelių valdžios institucijos įsipareigoja atitinkamais atvejais Sąjungos laivynui skirti adekvačią jūrų gyvųjų išteklių perviršio dalį.

3.Seišeliai įsipareigoja skaidrumo sumetimais viešai skelbti informaciją apie visus susitarimus, pagal kuriuos į jų žvejybos zoną įleidžiami užsienio laivai, ir su tais susitarimais susijusias žvejybos pastangas, visų pirma išduotų žvejybos leidimų skaičių ir laimikį, apie kurį pranešta, ir ta informacija keistis.

4.Šalys susitaria, kad Sąjungos laivai žvejoja tik leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris aiškiai ir skaidriai nustatomas remiantis atitinkamomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkama informacija apie visų žvejybos rajone žvejybos veiklą vykdančių laivynų bendras atitinkamų išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Šalys.

5.Šalys, deramai atsižvelgdamos į regioninius mokslinius vertinimus, laikosi atitinkamų regioninių žvejybos valdymo organizacijų, visų pirma IOTC, priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

6.Šalys įsipareigoja Susitarimą įgyvendinti vadovaudamosi Kotonu partnerystės susitarimo 9 straipsniu dėl esminių su žmogaus teisėmis, demokratijos ir teisinės valstybės principais susijusių elementų ir pagrindinių su geru valdymu susijusių elementų.

7.Šalys bendradarbiauja siekdamos padėti įgyvendinti Seišelių žvejybos sektoriaus politiką naudojant pagal Susitarimo 8 straipsnį ir atitinkamas Protokolo nuostatas skiriamą specialią paramą ir šiuo tikslu palaiko politinį dialogą dėl būtinų priemonių.

8.Šalys taip pat bendradarbiauja tiek kartu, tiek po vieną atlikdamos pagal Susitarimą įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų ex ante, einamuosius ir ex post vertinimus.

9.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad Susitarimas būtų įgyvendinamas vadovaujantis skaidrumo ir gero ekonominio bei socialinio valdymo principais.

10.Visų pirma Seišelių jūrininkų įdarbinimą Sąjungos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe, kuri ipso jure taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms įdarbinimo sąlygoms, taip pat atitinkamos TDO konvencijos ir Seišelių įstatymai. Tai visų pirma yra asociacijų laisvė, faktinis teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas, diskriminacijos panaikinimas darbo bei profesinėje srityse ir visiems vienodų gyvenimo ir darbo sąlygų užtikrinimas Sąjungos žvejybos laivuose.

11.Šalys konsultuojasi tarpusavyje prieš priimdamos bet kokį sprendimą, kuris gali turėti įtakos pagal Susitarimą vykdomai Sąjungos laivų veiklai.

4 straipsnis
Duomenys ir mokslinis bendradarbiavimas

1.Šalys skatina mokslinį bendradarbiavimą, kad kartu su regioninėmis ir subregioninėmis mokslo įstaigomis būtų reguliariai vertinama žuvų išteklių Seišelių žvejybos zonoje būklė.

2.Susitarimo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Seišeliai bendradarbiauja stebėdami Seišelių žvejybos zonos išteklių būklės raidą ir remia IOTC atliekamą vertinimo darbą.

3.Remdamosi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis Šalys tarpusavyje konsultuojasi jungtiniame komitete ir prireikus bendru sutarimu imasi priemonių tausiam žvejybos išteklių valdymui užtikrinti.

4.Šalys įsipareigoja bendradarbiauti pagal IOTC reikalavimus rinkdamos, tvirtindamos, analizuodamos ir perduodamos mokslinius duomenis.

5.Šalys įsipareigoja tiesiogiai arba per IOTC konsultuotis tarpusavyje siekdamos stiprinti Indijos vandenyno ir Seišelių žvejybos zonos gyvųjų išteklių valdymą ir išsaugojimą ir bendradarbiauti vykdant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis
Išimties nuostata

1.Seišeliai suteikia Sąjungos laivams žvejybos galimybes, kad jie galėtų vykdyti žvejybos veiklą jų žvejybos zonoje pagal Susitarimą ir jo įgyvendinimo protokolą.

2.Sąjungos laivai žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje, kuriai taikomas Susitarimas, gali vykdyti tik turėdami pagal Susitarimą išduotą žvejybos leidimą (Seišelių teisės aktuose apibrėžtą kaip licencija). Visa į Susitarimo taikymo sritį nepatenkanti žvejybos veikla draudžiama.

3.Seišelių valdžios institucijos žvejybos leidimus Sąjungos laivams išduoda tik pagal Susitarimą.

6 straipsnis
Žvejybos leidimas

1.Sąjungos laivui skirto žvejybos leidimo gavimo tvarka, orientacinis laivo laimikis, taikytini mokesčiai ir laivo savininko naudotinas mokėjimo būdas nustatomi įgyvendinimo protokole.

2.Šalys atitinkamu kompetentingų institucijų administraciniu bendradarbiavimu užtikrina, kad šios sąlygos ir tvarka būtų tinkamai įgyvendinamos.

7 straipsnis
Taikytina teisė

1.Susitarimu reguliuojamai žvejybos veiklai laikantis tarptautinės teisės principų taikomi Seišeliuose galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, nebent Susitarime ir jo įgyvendinimo protokole yra nustatyta kitaip. Seišelių valdžios institucijos praneša Sąjungos institucijoms apie visus atitinkamus tų įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus.

2.Nedarant poveikio Sąjungos laivų vėliavos valstybių atsakomybei, Seišeliai prisiima atsakomybę už veiksmingą Protokole išdėstytų žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros nuostatų taikymą. Sąjungos laivai bendradarbiauja su Seišelių valdžios institucijomis, atsakingomis už tokią stebėseną, kontrolę ir priežiūrą.

3.Sąjunga įsipareigoja imtis visų įmanomų veiksmų, būtinų siekiant užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi Susitarimo ir Seišelių įstatymų, kuriais reglamentuojama žvejyba Seišelių žvejybos zonoje.

4.Sąjungos institucijos nedelsdamos praneša Seišelių valdžios institucijoms apie visus Sąjungos teisės aktų pakeitimus, galinčius turėti įtakos pagal Susitarimą vykdomai Sąjungos laivų veiklai.

8 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Sąjunga moka Seišeliams finansinį įnašą laikydamasi Protokole nustatytų sąlygų. Šį įnašą sudaro du susiję elementai:

(a)suma už prieigą prie Seišelių žvejybos zonos ir naudojimąsi žvejybos ištekliais, nedarant poveikio už prieigą mokamiems laivų savininkų mokesčiams, ir

(b)Sąjungos finansinė parama, skirta atsakingai žuvininkystės politikai ir tausiam Seišelių vandenų žvejybos išteklių naudojimui skatinti.

2.1 dalies b punkte nurodyta sektoriui remti skirta finansinio įnašo dalis yra atsieta nuo mokėjimų, susijusių su prieigos išlaidomis, ir yra nustatoma bei administruojama atsižvelgiant į Šalių bendru sutarimu pagal Protokolą nustatytus tikslus, kurių siekiama pagal Seišelių žvejybos sektoriaus politiką ir metinę bei daugiametę jos įgyvendinimo programas.

3.Sąjungos skiriamas finansinis įnašas mokamas kasmet remiantis Protokolu ir laikantis Susitarimo.

(a)1 dalies a punkte nurodyto įnašo sumą jungtinis komitetas gali persvarstyti, atsižvelgdamas į:

(1)išskirtines aplinkybes, išskyrus gamtos reiškinius, trukdančias vykdyti žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje;

(2)Sąjungos laivams skirtų žvejybos galimybių sumažinimą, dėl kurio atitinkamų išteklių valdymo tikslais susitaria Šalys, jei remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis nusprendžiama, kad tai būtina dėl išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo;

(3)Sąjungos laivams skirtų žvejybos galimybių padidinimą, dėl kurio susitaria Šalys, jei pagal patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas tai leidžia išteklių būklė.

(b)1 dalies b punkte nurodyto įnašo suma gali būti persvarstyta pakartotinai įvertinus Seišelių žvejybos sektoriaus politikai įgyvendinti skirto finansinio įnašo sąlygas, jei tai pateisina abiejų Šalių įvertinti konkretūs metinių ir daugiamečių programų rezultatai.

(c)1 dalyje nurodyto įnašo mokėjimas gali būti sustabdytas taikant Susitarimo 16 arba 17 straipsnį.

9 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas

Šalys stengiasi reguliariai tarpusavyje konsultuotis IOTC ir kitose atitinkamose regioninėse organizacijose, kurių narės jos yra, siekdamos aptarti ir, kai įmanoma, koordinuoti atitinkamus sprendimus, įskaitant galimybę teikti bendrus pasiūlymus šioms organizacijoms.

10 straipsnis
Bendradarbiavimo skatinimas

1.Šalys skatina ekonominį, prekybinį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žvejybos ir su ja susijusiuose sektoriuose. Jos konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos koordinuoti įvairias šiuo tikslu galimas taikyti priemones.

2.Šalys skatina keistis informacija apie žvejybos būdus ir priemones, išteklių išsaugojimo būdus ir pramoninį žvejybos produktų perdirbimą.

3.Šalys siekia sukurti tinkamas sąlygas savo įmonėms megzti techninius, ekonominius ir prekybinius tarpusavio ryšius, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4.Šalys bendradarbiauja siekdamos palengvinti laimikio iškrovimą iš Seišelių žvejybos zonoje veiklą vykdančių Sąjungos laivų. Sąjungos laivai stengiasi visus jų veiklai reikalingus išteklius įsigyti ir paslaugas gauti Seišeliuose.

5.Šalys ypač skatina steigti abipusiškai naudingas bendras įmones. Bendrų įmonių steigimas Seišeliuose ir Sąjungos laivų perkėlimas į jas turi nuosekliai atitikti Seišelių ir Sąjungos teisės aktus.

6.Šalys skatina tiek žmogiškųjų, tiek institucinių pajėgumų stiprinimą žvejybos sektoriuje, siekdamos gerinti įgūdžių ugdymą ir didinti mokymo pajėgumus, kuriais būtų prisidedama prie tausios žvejybos veiklos Seišeliuose ir mėlynosios ekonomikos plėtros.

11 straipsnis
Bendradarbiavimas stebėsenos, kontrolės bei priežiūros srityje ir kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba

1.Siekdamos įgyvendinti atsakingą ir tausią žvejybą, Šalys įsipareigoja bendradarbiauti kovodamos su NNN žvejyba.

2.Šalys, remdamosi konsultacijomis jungtiniame komitete, gali susitarti bendradarbiauti ir vykdyti rizika grindžiamas jungtinio Sąjungos laivų inspektavimo programas, kad būtų stiprinamas Protokole išdėstytų žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros nuostatų ir atitinkamų taisomųjų priemonių taikymas.

12 straipsnis
Jungtinis komitetas

1.Įsteigiamas iš Sąjungos ir Seišelių atstovų sudarytas jungtinis komitetas, kuris stebi Susitarimo taikymą.

2.Jungtinis komitetas atlieka toliau nurodytas funkcijas ir prireikus priima atitinkamus sprendimus:

(a)stebi, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas Susitarimas ir Protokolas, be kita ko, nustato Susitarimo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą metinę ir daugiametę programas ir vertina jų įgyvendinimą;

(b)užtikrina ryšius, būtinus sprendžiant abiem Šalims svarbius žvejybos klausimus, kurie apima ir statistinę laimikio duomenų analizę;

(c)veikia kaip forumas taikiai sprendžiant ginčus dėl Susitarimo aiškinimo arba taikymo;

(d)atlieka kitas funkcijas, dėl kurių Šalys sprendžia bendru sutarimu.

3.Be to, jungtinis komitetas gali priimti Protokolo pakeitimus, visų pirma dėl:

(a)žvejybos galimybių ir su jomis susijusių atitinkamų finansinių įnašų peržiūros, jei jos reikia;

(b)paramos sektoriui procedūrų;

(c)Sąjungos laivų žvejybos veiklos vykdymo sąlygų ir tvarkos.

4.Jungtinis komitetas vykdo savo funkcijas vadovaudamasis Susitarimo tikslais.

5.Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis Sąjungoje ir Seišeliuose, jam pirmininkauja Šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienai iš Šalių paprašius jungtinis komitetas sušaukia neeilinį susitikimą.

6.Skubos atvejais jungtinis komitetas gali priimti sprendimus keisdamasis laiškais.

13 straipsnis
Geografinė Susitarimo taikymo zona

Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma 2007 m. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ir Seišelių teritorijai.

14 straipsnis
Trukmė

Susitarimas taikomas šešerius metus nuo jo laikino taikymo pradžios dienos; jo taikymas savaime pratęsiamas papildomiems šešerių metų laikotarpiams, išskyrus tuo atveju, jei pagal 17 straipsnį pateikiamas pranešimas apie nutraukimą.

15 straipsnis
Laikinas taikymas

Susitarimas laikinai taikomas nuo dienos, kurią jį pasirašo Šalys.

16 straipsnis
Taikymo sustabdymas

1.Susitarimo taikymas gali būti sustabdytas vienos iš Šalių iniciatyva susidarius vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

(a)susidarius vienos iš Šalių įprastai kontrolei nepavaldžioms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios dėl savo pobūdžio trukdo vykdyti žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje;

(b)tarp Šalių kilus dideliam ginčui dėl Susitarimo aiškinimo arba įgyvendinimo, kurio Šalims nepavyksta išspręsti;

(c)vienai iš Šalių laikantis Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose nustatytos procedūros konstatavus, kad pažeisti to susitarimo 9 straipsnyje nustatyti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai.

2.Apie Susitarimo taikymo sustabdymą Šalis raštu praneša kitai Šaliai ir sustabdymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo gavimo. Gavusios šį pranešimą Šalys pradeda konsultacijas jungtiniame komitete siekdamos per tinkamą laikotarpį taikiai išspręsti ginčą.

3.Šalims radus sprendimą, Susitarimas vėl pradedamas taikyti, o 8 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo suma, jei nesutariama kitaip, sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant į Susitarimo taikymo sustabdymo trukmę.

17 straipsnis
Susitarimo nutraukimas

1.Susitarimą gali nutraukti bet kuri Šalis, jei:

(a)susidaro Šalių įprastai kontrolei nepavaldžios aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios dėl savo pobūdžio trukdo vykdyti žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje;

(b)abiejų Šalių patvirtintose patikimiausiose turimose nepriklausomose mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad atitinkami ištekliai išeikvoti arba pablogėjo jų būklė;

(c)smarkiai sumažėja naudojimosi Sąjungos laivams suteiktomis žvejybos galimybėmis mastas;

(d)smarkiai pažeidžiami Šalių įsipareigojimai kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

(e)susidaro bet kokios kitos aplinkybės, kurios prilyginamos Šalies padarytam Susitarimo pažeidimui.

2.Apie Susitarimo nutraukimą Šalis raštu praneša kitai Šaliai; nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo gavimo, nebent Šalys bendru sutarimu nusprendžia šį laikotarpį pratęsti. Po pranešimo apie nutraukimą Šalys jungtiniame komitete pradeda konsultacijas, siekdamos per tinkamą laikotarpį taikiai išspręsti ginčą.

3.Susitarimo nutraukimo atveju 8 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo suma už tuos metus, kuriais nutraukimas įsigalioja, yra sumažinama proporcingai ir pro rata temporis.

18 straipsnis
Panaikinimas

2007 m. lapkričio mėn. įsigaliojęs Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas panaikinamas.

19 straipsnis
Įsigaliojimas

Susitarimas įsigalioja, kai Šalys viena kitai praneša, kad tam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

20 straipsnis
Autentiškas tekstas

Susitarimas parengiamas dviem egzemplioriais airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

II PRIEDAS
EUROPOS SĄJUNGOS IR SEIŠELIŲ RESPUBLIKOS TAUSIOS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO PROTOKOLAS (2020–2026 m.)

1 straipsnis
Tikslas

Protokolo tikslas – įgyvendinti Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo nuostatas. Prie Protokolo pridedamas priedas ir priedėliai.

2 straipsnis
Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1.Protokolo laikino galiojimo pradžios dieną prasidedančiam 6 metų laikotarpiui pagal Susitarimo 5 straipsnį yra skiriamos šios žvejybos galimybės:

(a)40 gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojančių laivų,

(b)8 dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai.

(c)Laikantis priede nustatytų sąlygų leidžiama pagal atitinkamas Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijas naudoti aptarnaujančius laivus.

2.Žvejybos galimybės apima tik Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytas toli migruojančias rūšis, išskyrus:

–Alopiidae ir Sphyrnidae šeimoms priklausančius ryklius;

–Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis ir Carcharhinus longimarus rūšių ryklius

–ir kitas rūšis, saugomas ar draudžiamas žvejoti pagal Seišelių įstatymus, IOTC nuostatas arba kitus tarptautinius susitarimus.

3.1 dalis taikoma laikantis Protokolo 6 ir 7 straipsnių.

4.Pagal Susitarimo 5 straipsnį su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje tik turėdami žvejybos leidimą, išduotą pagal Protokolą laikantis jo priedo.

3 straipsnis
Finansinis įnašas

1.Bendra apskaičiuotoji pagal Protokolą skiriama suma visu jo taikymo laikotarpiu yra 58 200 000 EUR, t. y. 9 700 000 EUR per metus. Šią bendrą sumą sudaro:

–31 800 000 EUR suma, atitinkanti Susitarimo 8 straipsnyje nurodytą Europos Sąjungos finansinį įnašą;

–26 400 000 EUR suma, atitinkanti apskaičiuotąją laivų savininkų mokamų mokesčių sumą, įskaitant išankstinius mokesčius, mokesčius už sužvejotų žuvų toną ir specialų įnašą, skirtą aplinkosaugos vadybai vykdyti ir jūrų ekosistemai stebėti Seišelių vandenyse.

2.Bendrą metinį Europos Sąjungos finansinį įnašą sudaro:

(a)2 500 000 EUR metinė suma už prieigą prie Seišelių žvejybos zonos, atitinkanti metinį 50 000 tonų orientacinį kiekį, ir

(b)2 800 000 EUR metinė speciali suma, skirta Seišelių žvejybos sektoriaus politikai ir jūrų politikai remti ir įgyvendinti.

3.2 dalis taikoma laikantis Protokolo 4, 6, 7 ir 8 straipsnių.

4.Protokolo taikymo laikotarpiu Sąjunga kasmet moka šio straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytas bendras sumas. Šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta suma pirmaisiais metais sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip su Protokolo laikino taikymo pradžios diena sutampančią dieną. 2 dalies b punkte nurodyta paramos sektoriui suma pirmaisiais metais sumokama po to, kai jungtinis komitetas patvirtina 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametę programą, o nuo antrųjų metų ji mokama priklausomai nuo rezultatų, pasiektų pagal ankstesnių metų programą, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje.

5.Šalys stebi, ar Sąjungos žvejybos laivų žvejybos veikla atitinka 50 000 tonų metinį orientacinį kiekį.

(a)Jei tonomis išreikštas metinis laimikis, Sąjungos žvejybos laivų sužvejotas Seišelių žvejybos zonoje, viršija 2 dalies a punkte nurodytą metinį tonomis išreikštą orientacinį kiekį, bendra Sąjungos mokamo finansinio įnašo suma padidinama 50 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną.

(b)Bendra metinė Sąjungos mokama suma negali būti daugiau nei dvigubai didesnė už 2 dalies a punkte nurodytą sumą. Jei tonomis išreikštas Sąjungos žvejybos laivų laimikis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą Sąjungos metinės išmokos sumą, už tonomis išreikštą kiekį, kuriuo viršijama ta riba, mokėtina suma sumokama kitais metais.

6.2 dalies a punkte nurodytą finansinį įnašą Seišeliai naudoja tik savo nuožiūra.

7.2 dalies a ir b punktuose nurodyti finansiniai įnašai pervedami į Seišelių valstybės iždo sąskaitas, atidarytas centriniame Seišelių banke. Seišelių valdžios institucijos pateikia sąskaitų numerius ir kasmet juos patvirtina.

4 straipsnis
Parama sektoriui

1.Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos Sąjunga ir Seišeliai Susitarimu įsteigtame jungtiniame komitete susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir išsamių jos įgyvendinimo taisyklių, kurios visų pirma apima:

(a)metines ir daugiametes programas, kuriomis remiantis bus naudojama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta speciali finansinio įnašo suma;

(b)metinius ir daugiamečius tikslus, kurie turi būti pasiekti plėtojant atsakingą žvejybą ir tvarią žuvininkystę ir kurie grindžiami prioritetinėmis veiksmų sritimis, nustatytomis atsižvelgiant į Seišelių nacionalinės žuvininkystės politikos prioritetus ir kitą susijusią politiką, darančią poveikį šioms sritims:

i) žuvininkystei, įskaitant smulkiąją žvejybą ir akvakultūrą, skirtoms paramos ir valdymo priemonėms;

ii) sanitarijos ir kokybės valdymui žuvininkystės sektoriuje, taip pat paramos vidaus ir eksporto pajėgumams;

iii) žvejybos stebėsenai, kontrolei bei priežiūrai ir kovai su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

iv) mokslinių pajėgumų stiprinimui ir bendradarbiavimui žvejybos srityje, įskaitant laimikio duomenų rinkimą, apdorojimą, analizę ir perdavimą;

v) paramai su infrastruktūra susijusiems ir kitiems atitinkamiems vidaus žuvininkystės plėtros veiksmams;

(c)be to, daugiametė sektoriaus programa apima:

i) finansinio komponento ir veiklos planavimo, valdymo, įgyvendinimo ir susijusių ataskaitų teikimo mechanizmus;

ii) kasmetinių rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką;

iii) priemonių, kurios įgyvendinamos naudojant paramą sektoriui, propagavimo ir matomumo didinimo mechanizmus ir veiksmus.

(d)Pirmiau išdėstyti elementai turi atitikti paramos Seišelių žuvininkystės sektoriaus politikai įgyvendinimo gaires, dėl kurių Šalys susitaria per pirmąjį jungtinio komiteto susitikimą.

2.3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis įnašas naudojamas remiantis jungtinio komiteto patvirtinta metine ir daugiamete programa ir kiekvienos metinės programos rezultatų vertinimu.

3.Visus siūlymus iš dalies keisti metinę ir daugiametę sektoriaus programas tvirtina abi Šalys jungtiniame komitete.

4.Jei kuri nors Šalis pageidauja neeilinio jungtinio komiteto susitikimo, ji likus ne mažiau kaip 14 dienų iki siūlomo susitikimo datos išsiunčia rašytinį prašymą. Bet kokį skubų metinės sektoriaus programos pakeitimą jungtinis komitetas gali patvirtinti pasikeisdamas laiškais.

5.Kiekvienais metais Seišeliai prireikus prie 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto finansinio įnašo gali skirti papildomą sumą daugiametei programai įgyvendinti. Apie tokią papildomą sumą pranešama Europos Sąjungai.

6.Kiekvienais metais Seišeliai pateikia veiksmų, įgyvendintų naudojantis parama sektoriui, ir pasiektų to įgyvendinimo rezultatų metinę ataskaitą, o jungtinis komitetas ją išnagrinėja. Prieš baigiant galioti Protokolui Seišeliai pateikia ataskaitą apie paramos sektoriui įgyvendinimą per visą Protokolo galiojimo laikotarpį.

7.3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta speciali finansinio įnašo suma mokama dalimis, remiantis jungtinio komiteto atliktu vertinimu. Pirmaisiais Protokolo taikymo metais finansinio įnašo dalis sumokama remiantis sutarta programa. Vėlesniais taikymo metais finansinio įnašo dalys sumokamos remiantis rezultatais, pasiektais pagal 1 dalies d punkte nurodytas gaires, ir jungtinio komiteto atliktu tų rezultatų vertinimu.

8.Sąjunga pasilieka teisę peržiūrėti ir (arba) iš dalies ar visiškai sustabdyti Protokolo 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei iš jungtinio komiteto atlikto vertinimo matyti, kad rezultatai neatitinka programos, arba jei jungtinis komitetas nustato, kad finansinis įnašas naudojamas netinkamai.

9.Šalims pasikonsultavus tarpusavyje ir jungtiniam komitetui pritarus, finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, jei tai leidžia 1 dalyje nurodytos sutartos programos įgyvendinimo rezultatai. Tačiau 3 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas specialus finansinis įnašas privalo būti sumokėtas ne vėliau kaip kaip per šešis mėnesius nuo Protokolo galiojimo pabaigos.

10.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad paramos sektoriui lėšomis įgyvendinama veikla būtų propaguojama ir matoma.

5 straipsnis
Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1.Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Seišelių žvejybos zonoje, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų nediskriminavimo principu.

2.Protokolo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Seišeliai stengiasi stebėti Seišelių žvejybos zonos žvejybos išteklių būklę.

3.Šalys taip pat keičiasi atitinkama statistine, biologine, išteklių išsaugojimo ir aplinkosaugos informacija, kurios gali reikėti valdant ir siekiant išsaugoti jūrų gyvuosius išteklius.

4.Šalys įsipareigoja laikytis rezoliucijų ir stengtis įgyvendinti IOTC rekomendacijas dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir atsakingo valdymo. Kad būtų lengviau laikytis reikalavimų, abi Šalys turėtų sutelkti dėmesį į laimikio duomenų rinkimą, apdorojimą, analizę ir perdavimą.

5.Remdamosi IOTC priimtomis rezoliucijomis bei rekomendacijomis ir geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis Šalys gali tarpusavyje konsultuotis jungtiniame komitete siekdamos susitarti dėl papildomų priemonių tvariam Seišelių žvejybos išteklių valdymui užtikrinti.

6 straipsnis
Žvejybos galimybių koregavimas ir Protokolo peržiūra

1.Kaip numatyta Susitarime, jungtinis komitetas gali peržiūrėti 2 straipsnyje nurodytas žvejybos galimybes ir pakoreguoti jas bendru sutarimu jungtiniame komitete, jei remiantis IOTK rezoliucijomis ir rekomendacijomis nusprendžiama, kad toks koregavimas padės užtikrinti tausų Indijos vandenyno tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų valdymą.

2.Tokiu atveju 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas finansinis įnašas pakoreguojamas proporcingai ir pro rata temporis. Tačiau bendra metinė Sąjungos mokama suma neturi būti daugiau nei dvigubai didesnė už 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą sumą.

3.Jungtinis komitetas prireikus taip pat gali bendru sutarimu persvarstyti nuostatas, reglamentuojančias žvejybos veiklos vykdymą, paramos sektoriui procedūras ir Protokolo įgyvendinimo taisykles.

7 straipsnis
Tiriamoji žvejyba ir naujos žvejybos galimybės

1.Vienai iš Šalių paprašius, jungtinis komitetas gali svarstyti galimybę Seišelių žvejybos zonoje vykdyti tiriamosios žvejybos kampanijas, kuriomis siekiama išbandyti technines galimybes vykdyti naują Protokolo 2 straipsnyje nenumatytą žvejybą ir jos ekonominį perspektyvumą. Šiuo tikslu jungtinis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nustato žuvų rūšis, sąlygas ir kitus atitinkamus parametrus. Dėl tiriamosios žvejybos leidimai suteikiami ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas susitarus abiem Šalims.

2.Jei Sąjunga susidomi naujomis žvejybos galimybėmis, atsižvelgdamas į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas ir remdamasis tiriamosios žvejybos kampanijų rezultatais, jungtinis komitetas susirenka aptarti ir nustatyti tokiai naujai žvejybos veiklai taikomas sąlygas.

3.Seišeliams leidus vykdyti šią naują žvejybos veiklą, jungtinis komitetas padaro atitinkamus Protokolo pakeitimus.

8 straipsnis
Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir peržiūra

Nepaisant Protokolo 12 straipsnyje išdėstytų nuostatų, 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytas finansinis įnašas, abiem Šalims pasikonsultavus tarpusavyje, peržiūrimas arba jo mokėjimas sustabdomas su sąlyga, kad Sąjunga jau yra pervedusi visą sumą, kuri turėjo būti sumokėta sustabdymo metu, jei:

(a)susidaro išskirtinės aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, trukdančios vykdyti žvejybos veiklą Seišelių žvejybos zonoje;

(b)viena iš Šalių smarkiai pakeitė atitinkamoms Protokolo nuostatoms poveikį turinčią politiką;

(c)Sąjunga laikydamasi Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose nustatytos procedūros konstatuoja, kad pažeisti to susitarimo 9 straipsnyje nustatyti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai. Tokiu atveju sustabdoma visa Sąjungos laivų žvejybos veikla.

9 straipsnis
Konfidencialumas

1.Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad visi pagal Susitarimą ir Protokolą gauti su Sąjungos žvejybos laivais ir jų žvejybos veikla susiję asmens duomenys, įskaitant stebėtojų surinktus duomenis, būtų tvarkomi laikantis konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų, nustatytų taikomuose atitinkamų Šalių įstatymuose.

2.Šalys užtikrina, kad viešoje erdvėje skelbiami būtų tik suvestiniai su žvejybos veikla Seišelių žvejybos zonoje susiję duomenys.

3.Duomenys, kurie kitais atžvilgiais gali būti laikomi konfidencialiais, naudojami tik Susitarimo įgyvendinimo ir atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomo žvejybos valdymo, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.

4.Jungtinis komitetas pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (2016 m. balandžio 27 d. Reglamentą (ES) 2016/679) gali nustatyti tinkamas Sąjungos perduodamų asmens duomenų apsaugos ir asmenų teisių gynimo priemones.

10 straipsnis
Elektroniniai duomenų mainai

1.Seišeliai ir Sąjunga įsipareigos įdiegti sistemas, reikalingas elektroniniams visos su Susitarimo ir Protokolo įgyvendinimu susijusios informacijos mainams. Elektroninė dokumento versija visais atvejais laikoma lygiaverte originalui.

2.Šalis nedelsdama praneša kitai Šaliai apie bet kokį kompiuterinės sistemos sutrikimą, dėl kurio negalima vykdyti šių mainų. Tokiomis aplinkybėmis su Susitarimo ir Protokolo įgyvendinimu susijusi informacija ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis arba perduodami alternatyviomis ryšio priemonėmis, kaip nurodyta priede.

11 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra

Šalys gali nuspręsti atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, kad įvertintų Protokolo taikymą ir veiksmingumą.

12 straipsnis
Taikymo sustabdymas

Protokolo taikymas vienos iš Šalių iniciatyva gali būti sustabdytas laikantis atitinkamose Susitarimo nuostatose išdėstytų sąlygų.

13 straipsnis
Protokolo nutraukimas

Protokolas vienos iš Šalių iniciatyva gali būti nutrauktas laikantis atitinkamose Susitarimo nuostatose išdėstytų sąlygų.

14 straipsnis
Su Protokolo galiojimo pabaiga arba jo nutraukimu susiję įpareigojimai

1.Pasibaigus Protokolo galiojimo laikotarpiui arba jį nutraukus, kaip numatyta 13 straipsnyje, Sąjungos laivų savininkai ir toliau yra atsakingi už Susitarimo ar Protokolo nuostatų pažeidimus, padarytus prieš pasibaigiant Protokolo galiojimo laikotarpiui arba prieš jį nutraukiant, ir skolingi licencijų ar kitus mokesčius, kurie pasibaigiant Protokolo galiojimui arba jį nutraukiant dar yra nesumokėti.

2.Jei būtina, Šalys toliau vykdo pagal Protokolo 3 straipsnio 2 dalies b punktą numatytos paramos sektoriui įgyvendinimo stebėseną.

15 straipsnis
Laikinas taikymas

Protokolas laikinai taikomas nuo dienos, kurią jį pasirašo Šalys.

16 straipsnis
Trukmė

Protokolas taikomas 6 metus nuo jo laikino taikymo pradžios dienos, išskyrus tuo atveju, jei pagal 13 straipsnį pateikiamas pranešimas apie jo nutraukimą.

17 straipsnis
Įsigaliojimas

Protokolas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys viena kitai praneša, kad tam tikslui reikalingos procedūros yra baigtos.

PRIEDAS

SĄJUNGOS LAIVŲ SEIŠELIŲ ŽVEJYBOS ZONOJE VYKDOMOS ŽVEJYBOS VEIKLOS SĄLYGOS

I skyrius. Bendrosios nuostatos

1 skirsnis

Kompetentingos institucijos skyrimas

1.Jei nenurodyta kitaip, šiame priede nuorodos į Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) arba Seišelių kompetentingą instituciją yra nuorodos į:

–Sąjungos atveju – Europos Komisiją, atitinkamais atvejais per Seišelių Respublikoje veikiančią Europos Sąjungos delegaciją (toliau – ES delegacija);

–Seišelių atveju – už žuvininkystę atsakingą ministeriją.

Seišelių žvejybos zona

2.Seišelių žvejybos zona – Susitarime apibrėžta žvejybos zona, išskyrus rajonus, kuriuose žvejyba ribojama arba draudžiama siekiant, inter alia, išvengti neigiamo poveikio smulkiajai žvejybai.

3.Ribojamų ir saugomų teritorijų apibrėžtis ir jų koordinatės atitinka pateiktuosius Seišelių 2014 m. žuvininkystės įstatyme ir visuose kituose taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Žvejybos leidimai

4.Žvejybos leidimas – pagal Seišelių teisės aktus suteikta galiojanti teisė vykdyti žvejybos veiklą laikantis tame pagal Protokolą išduotame leidime nurodytų sąlygų arba galiojanti tokios veiklos vykdymo laikantis tų sąlygų licencija.

Laivų savininkų atliekami mokėjimai

5.Prieš pradedant laikinai taikyti Protokolą, Seišeliai Sąjungai praneša savo valstybės iždo sąskaitų, į kurias turi būti pervedami pagal Susitarimą Sąjungos laivų mokami mokesčiai, rekvizitus. Susijusias banko pavedimų išlaidas apmoka laivų savininkai.

Kontaktiniai duomenys

6.Prieš pradėdamos laikinai taikyti Protokolą Šalys pasikeičia visais Protokolui įgyvendinti reikalingais kontaktiniais duomenimis juos tinkamai viena kitai perduodamos.

2 skirsnis

Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis, prašymai juos išduoti ir išdavimas

1.Žvejybos leidimas galioja vienus metus, vadinamąjį metinį galiojimo laikotarpį. Šio laikotarpio pradžios data yra Protokolo laikino taikymo pradžios data. Visų vėlesnių žvejybos leidimų galiojimas baigiasi su Protokolo laikino taikymo pradžios diena sutampančią dieną.

Žvejybos leidimo gavimo sąlygos

2.Žvejybos Seišelių žvejybos zonoje leidimą pagal Protokolą, kuriuo nustatomos Sąjungos ir Seišelių susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, gali gauti tik tie Sąjungos laivai, kuriuos Sąjunga pripažino atitinkančiais reikalavimus.

3.Kad Sąjungos laivas būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus:

(a)laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui negali būti uždrausta žvejoti Seišeliuose;

(b)jie turi laikytis Seišelių įstatymų ir būti įvykdę visus ankstesnius įpareigojimus, susijusius su žvejybos veikla, kurią jie Seišeliuose vykdo pagal su Sąjunga sudarytus žvejybos susitarimus;

(c)Susitarimo 6 straipsnyje nurodytas žvejybos leidimas turi būti išduotas su sąlyga, kad laivas yra įtrauktas į Sąjungos žvejybos laivų registrą, ir vadovaujantis Reglamento (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo nuostatomis. Laivas turi būti įtrauktas į leidimą turinčių laivų IOTC registrą ir neturi būti įrašytas nei į IOTC, nei bet kurios kitos regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

Prašymas išduoti žvejybos leidimą

4.Visiems Sąjungos laivams, kuriems prašoma išduoti žvejybos leidimą, atstovauja Seišeliuose gyvenantis agentas. Agento vardas, pavardė ir adresas nurodomi prašyme išduoti žvejybos leidimą.

5.Sąjunga likus ne mažiau kaip 21 dienai iki numatytos žvejybos veiklos pradžios Susitarimo 2 straipsnyje nurodytai kompetentingai Seišelių institucijai pateikia prašymą išduoti žvejybos leidimą kiekvienam pagal Susitarimą žvejoti norinčiam Sąjungos laivui.

6.Laivų savininkai sumoka išankstinius mokesčius už visą žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį.

7.Kiekvienas kompetentingai Seišelių institucijai pateikiamas prašymas išduoti žvejybos leidimą parengiamas pagal 1 priedėlyje pateiktą formą ir prie jo pridedami šie dokumentai:

(a)dokumentas, patvirtinantis išankstinio mokesčio sumokėjimą už žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

(b)nesena skaitmeninė tinkamos skiriamosios gebos spalvota laivo fotografija, kurioje matyti detalus laivo vaizdas iš šono ir pavadinimas bei identifikavimo numeris ant korpuso,

(c)visi kiti dokumentai arba sertifikatai, kurių reikalaujama pagal Seišelių įstatymus.

8.Išankstiniai mokesčiai pervedami į Seišelių valdžios institucijų nurodytą Seišelių valstybės iždo sąskaitą. Jie apima visus su veikla nesusijusius mokesčius.

Žvejybos leidimo išdavimas

9.Žvejybos leidimas išduodamas laivo agentui per 15 dienų nuo tada, kai kompetentingos Seišelių institucijos gauna visus 7 dalies a, b ir c punktuose nurodytus dokumentus. Žvejybos leidimą gavusiame Sąjungos laive laikomas leidimo originalas. Tačiau ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų po žvejybos leidimo išdavimo dienos originalui lygiaverčiu dokumentu laikoma ir elektroninė žvejybos leidimo kopija.

10.Žvejybos leidimo kopija elektroninėmis priemonėmis persiunčiama Sąjungai ir ES delegacijai.

Žvejybos leidimo perleidimas

11.Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas, išskyrus tolesniuose punktuose nurodytus force majeure atvejus.

12.Įrodytu force majeure atveju Sąjungos prašymu vieno laivo žvejybos leidimas likusiam jo galiojimo laikotarpiui gali būti perleistas kitam reikalavimus atitinkančiam panašiomis charakteristikomis pasižyminčiam Sąjungos laivui, nemokant jokio kito mokesčio.

13.Pirmojo laivo savininkas arba jo agentas grąžina panaikintą žvejybos leidimą kompetentingoms Seišelių institucijoms. Seišelių valdžios institucijos nedelsdamos informuoja ES delegaciją apie žvejybos leidimo panaikinimą.

14.Naujas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kurią laivo savininkas arba jo agentas kompetentingai Seišelių institucijai grąžina panaikintą žvejybos leidimą. Seišelių valdžios institucijos apie naują žvejybos leidimą nedelsdamos informuoja ES delegaciją.

3 skirsnis
Aptarnaujantys laivai

1.Seišeliai leidžia, kad žvejybos leidimus turintiems Sąjungos laivams padėtų leidimus turintys aptarnaujantys laivai. Aptarnaujantys laivai turi plaukioti su ES valstybės narės vėliava, juose negali būti žvejoti skirtos įrangos ir jų negalima naudoti perkrovimo operacijoms.

2.Leidimą turinčių aptarnaujančių Sąjungos laivų skaičius nustatomas pagal leidimą turinčių gaubiamaisiais tinklais žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems jie skirti, skaičių, kaip nurodyta atitinkamose IOTC rezoliucijose. Be to, atskaitomybės reikalavimai turi atitikti atitinkamus IOTC įpareigojimus ir kitas atitinkamas nacionalinės teisės aktų nuostatas.

3.Su Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantiems aptarnaujantiems laivams atitinkama apimtimi taikomos tokios pačios prašymų išduoti žvejybos leidimus teikimo ir leidimų gavimo procedūros kaip išdėstytosios pirmiau pateiktame 2 skirsnyje.

4 skirsnis

Su žvejybos leidimais susijusios sąlygos. Išankstiniai ir kiti mokesčiai

1.Žvejybos leidimas galioja vienus metus nuo Protokolo laikino taikymo pradžios dienos ir gali būti pratęstas, jei įvykdomos pirmiau pateiktame 2 skirsnyje nustatytos prašymo teikimo sąlygos.

2.Laivų savininkų mokėtini mokesčiai apskaičiuojami pagal šią vienos sužvejotų žuvų tonos kainą:

pirmaisiais ir antraisiais Protokolo taikymo metais – 80 EUR už toną,

trečiaisiais–šeštaisiais Protokolo taikymo metais – 85 EUR už toną.

3.Toliau nurodomas metinis išankstinis mokestis, kurį laivų savininkai turi sumokėti teikdami Seišelių valdžios institucijoms prašymą išduoti žvejybos leidimą.

(a)Gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojantys laivai

Išankstinis mokestis už pirmuosius ir antruosius Protokolo taikymo metus yra 56 000 EUR, t. y. suma, mokėtina už 700 t (80 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Seišelių žvejybos zonoje.

Išankstinis mokestis už trečiuosius–šeštuosius Protokolo taikymo metus yra 59 500 EUR, t. y. suma, mokėtina už 700 t (85 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Seišelių žvejybos zonoje.

(b)Ūdomis žvejojantys laivai

Išankstinis mokestis už pirmuosius ir antruosius Protokolo taikymo metus yra 7 200 EUR, t. y. suma, mokėtina už 90 t (80 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Seišelių žvejybos zonoje.

Išankstinis mokestis už trečiuosius–šeštuosius Protokolo taikymo metus yra 7 650 EUR, t. y. suma, mokėtina už 90 t (85 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Seišelių žvejybos zonoje.

(c)Aptarnaujančių laivų mokestis

Metinis mokestis už vienam aptarnaujančiam laivui skirtą leidimą yra 5 000 EUR.

Metinė mokesčių ataskaita

4.Seišelių valdžios institucijos remdamosi Sąjungos žvejybos laivų pateiktomis laimikio deklaracijomis parengia mokesčių, mokėtinų už praėjusiais kalendoriniais metais sužvejotą laimikį, ataskaitą. Kad būtų galima parengti mokesčių ataskaitą, Sąjungos žvejybos laivai pateikia Seišelių valdžios institucijoms visų laikotarpio, kuriam išduotas leidimas, žvejybos reisų čekius, laivo žurnalo įrašus ir iškrovimo bei perkrovimo įrašus. Seišelių žvejybos zonoje sužvejoto laimikio duomenys teikia kiekvienas laivas už kiekvieną mėnesį ir pagal rūšis, svorį nurodydamas gyvojo svorio ekvivalento tonomis (tūkstantųjų tikslumu). Nurodomi perskaičiavimo koeficientai, jei taikyti.

5.Mokesčių ataskaita turi būti suderinta su Europos Komisijos suvestinių laimikio registracijos duomenų bazėje (ACDR) pateikta informacija ir kita svarbia informacija, kai antai pardavimo, inspektavimo ir moksliniais duomenimis.

6.Sąjunga iki kiekvieno ketvirčio pabaigos pateikia Seišelių valdžios institucijoms iš Europos Komisijos duomenų bazės gautus suvestinius einamųjų metų ankstesnių ketvirčių kiekvieno laivo laimikio, suskirstyto pagal mėnesius, kuriais jis sužvejotas, ir pagal rūšis, kiekių duomenis. Šie duomenys laikomi preliminariais.

7.Mokesčių ataskaita Sąjungai išsiunčiama iki ateinančių metų balandžio 30 d. Sąjunga nedelsdama perduoda ją nacionalinėms atitinkamų Sąjungos valstybių narių valdžios institucijoms ir laivų savininkai per 60 dienų atlieka atitinkamus mokėjimus.

8.Jei Seišelių ir Sąjungos pateikti duomenų rinkiniai nesutampa, Sąjunga per du mėnesius gali užginčyti gautus duomenis ir, remdamasi Sąjungos valstybių narių pateiktais duomenimis, pateikti kitą laimikio ataskaitą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, pvz., laivo žurnalo duomenimis, inspektavimo ataskaitomis ir moksliniais duomenimis.

9.Šalys per ateinantį mėnesį išsprendžia visus nesutarimus, kad galėtų parengti galutinę mokesčių ataskaitą. Laivų savininkai per 60 dienų atlieka atitinkamus mokėjimus.

II skyrius. Techninės išteklių išsaugojimo priemonės

1.Techninės išteklių išsaugojimo priemonės, taikomos žvejybos Seišelių žvejybos zonoje leidimus turintiems Sąjungos laivams, išdėstytos šio priedo 2 priedėlio techniniame lape.

2.Sąjungos laivai, atsižvelgdami į tarptautinės teisės principus, laikosi visų IOTC priimtų rezoliucijų ir atitinkamų Seišelių teisės aktų nuostatų, nebent Susitarime ir jo protokole yra nustatyta kitaip.

3.Sąjungos laivai visą žvejybos veiklą, kuriai vykdyti išduotas leidimas, vykdo taip, kad nebūtų sutrikdyta tradicinė vietos žvejyba.

4.Šalys susitaria bendradarbiauti taikydamos IOTC rezoliucijas ir rekomendacijas, kad sumažintų atsitiktinį saugomų rūšių gyvūnų, ypač visų jūrų vėžlių ir jūrų žinduolių, taip pat jūrų paukščių ir rifų žuvų, laimikį. Tuo tikslu Sąjungos laivai stengiasi taikyti technines priemones, kuriomis gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas ir mažinamas atsitiktinis netikslinių rūšių laimikis.

5.Siekiant sumažinti įsipainiojusių ryklių, jūrų vėžlių arba kitų netikslinių rūšių individų kiekį Sąjungos laivų naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) turi būti nepinklių konstrukcijų ir iš nepinklių medžiagų. Be to, siekdami sumažinti ŽSĮ poveikį ekosistemai ir sintetinių jūrų šiukšlių kiekį, Sąjungos laivai naudoja ŽSĮ iš natūralių arba biologiškai skaidžių medžiagų ir surenka Seišelių vandenyse visus nebenaudojamus ŽSĮ laikydamiesi Seišelių teisės aktuose nustatytos tvarkos.

6.Aplinkosaugos vadybos ir jūrų ekosistemos stebėjimo Seišelių vandenyse tikslais Seišelių valdžios institucijos numato įsteigti specialų fondą, prie kurio prisidės gaubiamaisiais tinklais žvejojančių Sąjungos laivų savininkai. Bendras toks įnašas atitinka apskaičiuotą 175 000 EUR metinę sumą, grindžiamą kiekvieno laivo talpa tonomis. Kiekvieno laivo įnašas yra 2,25 EUR už bendrosios talpos toną (GT) ir mokamas kartu su išankstiniu mokesčiu į tą pačią sąskaitą. Seišelių valdžios institucijos per jungtinį komitetą reguliariai teikia ataskaitas apie šio įnašo panaudojimą.

III skyrius. Stebėsena, kontrolė ir priežiūra

1 skirsnis
Laimikio registravimas

1.Sąjungos laivai, kuriems pagal Susitarimą leidžiama žvejoti Seišelių žvejybos zonoje, kasdien apie savo laimikį praneša kompetentingai Seišelių institucijai toliau nurodytu būdu tol, kol abi Šalys įsidiegs elektroninę ataskaitų teikimo sistemą (ERS):

(a)leidimą žvejoti Seišelių žvejybos zonoje turintys Sąjungos laivai dėl kiekvieno toje zonoje vykdomos žvejybos reiso kiekvieno žvejybos įrankio užmetimo kasdien pildo atskirą IOTC rezoliucijas atitinkančios formos laimikio deklaraciją. Deklaracija pildoma ir tuomet, kai žuvų sužvejota nebuvo. Ji pildoma įskaitomai, ją pasirašo laivo kapitonas.

(b)Prieš pradėdamos laikinai taikyti Protokolą Šalys susitaria dėl formos, kuri bus naudojama pranešant apie laimikį. Bet kokį šios formos atnaujinimą tvirtina jungtinis komitetas. Pranešimo apie laimikį formatas atitinka 3 priedėlyje pateiktą ataskaitų teikimo formatą. Aprūpinimo laivai turi teikti kasdienes veiklos ataskaitas. Dėl tų ataskaitų praktinių aspektų ir formos atitinkamai susitaria abi Šalys.

(c)A ir b punktuose nurodytą laimikio deklaraciją Sąjungos laivai pateikia laikydamiesi tokių terminų:

–jeigu jie atplaukia į Viktorijos uostą, užpildytą deklaraciją Seišelių valdžios institucijoms pateikia per 24 valandas nuo atvykimo;

–visais kitais atvejais užpildytą deklaraciją Seišelių valdžios institucijoms nusiunčia per 24 valandas nuo išplaukimo iš Seišelių vandenų.

(d)Laimikio deklaracijos kopijos tuo pat metu išsiunčiamos šiems atitinkamiems mokslo institutams: IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IEO (Instituto Español de Oceanografia) arba IPMA (Instituto Português do Mar e da Atmosfera).

2.Sugedus arba netinkamai veikiant ERS laimikio deklaracijos teikiamos pagal 1 punktą.

2 skirsnis
Perėjimas prie elektroninės ataskaitų teikimo sistemos (ERS)

1.Šalys užtikrina, kad pradėjus taikyti Protokolą kuo greičiau (iki jungtiniame komitete sutartos datos) būtų pereita prie elektroninės laimikio deklaravimo sistemos. Perėjus prie tos sistemos laimikio deklaravimo tvarka bus tokia:

(a)pagal Susitarimą žvejybos veiklą vykdančio Sąjungos laivo kapitonas pildys į elektroninę duomenų registravimo ir perdavimo sistemą (ERS) integruotą elektroninį žvejybos žurnalą;

(b)ERS įrangos neturintiems Sąjungos laivams patekti į Seišelių žvejybos zoną vykdyti žvejybos veiklos nebus galima.

2.Už elektroniniame žvejybos žurnale įrašytų duomenų tikslumą atsako kapitonas. Elektroninis žvejybos žurnalas turi atitikti atitinkamas IOTC rezoliucijas ir rekomendacijas.

3.Kapitonas kasdien registruoja apskaičiuotą laive palikto ir į jūrą išmesto kiekvienos žvejybos operacijos laimikio pagal rūšis gyvąjį svorį.

4.Jei Sąjungos laivas yra Seišelių žvejybos zonoje, bet žvejybos nevykdo, užregistruojamos laivo geografinės koordinatės vidurdienį.

5.Kapitonas užtikrina, kad elektroninio žvejybos žurnalo duomenys būtų automatiškai kasdien perduodami Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, žvejybos stebėjimo centrui (ŽSC). Tie duomenys apima bent:

(a)žvejybos laivo identifikavimo numerį ir pavadinimą;

(b)kiekvienos rūšies FAO triraidį kodą;

(c)geografinį rajoną (platumą ir ilgumą), kuriame sužvejotas laimikis;

(d)laimikio sužvejojimo dieną ir atitinkamais atvejais laiką;

(e)išplaukimo iš uosto ir atplaukimo į jį datą bei laiką ir žvejybos reiso trukmę;

(f)žvejybos įrankio tipą ir atitinkamais atvejais technines specifikacijas bei matmenis;

(g)apskaičiuotą laive laikomą kiekvienos rūšies individų kiekį kilogramais, išreikštą gyvuoju svoriu arba atitinkamais atvejais vienetų skaičiumi;

(h)apskaičiuotą į jūrą išmestą kiekvienos rūšies individų kiekį kilogramais, išreikštą gyvuoju svoriu arba atitinkamais atvejais vienetų skaičiumi.

6.Sąjungos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, užtikrina, kad duomenys būtų gauti ir įrašyti į kompiuterinę duomenų bazę, leidžiančią saugiai juos laikyti bent 36 mėnesius.

7.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Seišelių valdžios institucijos užtikrina, kad turėtų būtiną IT ir programinę įrangą, reikalingą automatiškai keistis ERS duomenimis. ERS duomenimis keičiamasi naudojant Europos Komisijos valdomas elektroninio ryšio priemones, skirtas keistis standartizuotais žvejybos duomenimis. Standartų pakeitimai įgyvendinami per šešis mėnesius.

8.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC kasdien užtikrina automatinį laivo žvejybos žurnalų perdavimą per ERS Seišelių ŽSC visu laivo buvimo žvejybos zonoje laikotarpiu net ir tada, kai žuvų sužvejota nebuvo.

9.Gedimo atveju taikomos ERS pranešimų perdavimo taisyklės ir procedūros yra nustatytos 4 priedėlyje.

10.Seišelių valdžios institucijos atskirų Sąjungos laivų žvejybos veiklos duomenis tvarko konfidencialiai ir saugiai.

3 skirsnis
Laimikio pranešimas. Įplaukimas į Seišelių žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.Sąjungos laivo reiso trukmė apibrėžiama:

–kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Seišelių žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos

–arba kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Seišelių žvejybos zoną iki perkrovimo į kitą laivą,

–arba kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Seišelių žvejybos zoną iki iškrovimo Seišeliuose.

2.Sąjungos laivai Seišelių valdžios institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Seišelių žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos praneša ne vėliau kaip prieš šešias valandas ir, kol pradės veikti ERS, žvejybos veiklos vykdymo Seišelių žvejybos zonoje laikotarpiu kasdien praneša savo laimikį.

3.Pranešdami apie įplaukimą ir išplaukimą Sąjungos laivai taip pat nurodo savo esamas geografines koordinates (platumą ir ilgumą) ir laive turimo laimikio kiekį tonomis bei sudėtį pagal rūšis. Šie pranešimai teikiami e. paštu arba per ERS, naudojant Seišelių institucijų pateiktus kontaktinius duomenis.

4.Jei nustatoma, kad Sąjungos žvejybos laivas žvejojo apie tai iš anksto nepranešęs kompetentingoms Seišelių institucijoms, tai laikoma pažeidimu. Tokiam Sąjungos laivui taikomos Protokolo VI skyriaus 1 dalyje nurodytos sankcijos.

4 skirsnis
Iškrovimas

1.Terminas „priegauda“ vartojamas ta pačia reikšme kaip IOTC nuostatose.

2.Paskirtasis iškrovimo veiklos uostas Seišeliuose yra Viktorijos (Mahė) uostas.

3.Visi Sąjungos žvejybos laivai, pageidaujantys laimikį iškrauti paskirtajame Seišelių uoste, ne vėliau kaip prieš 48 valandas kompetentingoms Seišelių institucijoms praneša:

(a)iškraunančio žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;

(b)iškrovimo datą ir laiką,

(c)iškraunamų kiekvienos rūšies individų kiekį kilogramais, suapvalintą iki artimiausio šimto kilogramų,

(d)produktų pateikimo būdą.

4.Iškrovimas laikomas išplaukimu iš Seišelių žvejybos zonos, kaip nustatyta 3 skirsnio 1 punkte. Todėl Sąjungos žvejybos laivai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo iškrovimo pabaigos arba bet kokiu atveju prieš laivui išplaukiant iš uosto Seišelių kompetentingoms institucijoms pateikia savo iškrovimo deklaracijas.

5.Šalys skatina ekonominį žvejybos ir perdirbimo pramonės subjektų bendradarbiavimą siekdamos padidinti investicijas, paskatinti produktyvų išteklių naudojimą, sukurti darbo vietų ir užtikrinti pasiūlos bei paklausos pusiausvyrą. Visų pirma operatoriai užtikrina, kad Seišelių perdirbimo pramonė galėtų būti tinkamai aprūpinta tunais, įskaitant tunus, Sąjungos žvejybos laivų sužvejotus kaip priegauda. Atitinkamos institucijos laikydamosi pagrįstų terminų tvarko administracinius dokumentus, reikalingus norint vykdyti tarptautinę prekybą Seišeliuose Sąjungos laivų iškrautomis žuvimis, užtikrindamos, kad pagal taikomas taisykles būtų atlikta tinkama kontrolė ir patikrinimai.

5 skirsnis
Perkrovimas

1.Visi Seišeliuose perkrauti laimikį norintys Sąjungos žvejybos laivai tai padaryti gali tik Viktorijos uoste. Jūroje perkrovimą atlikti draudžiama ir visiems šią nuostatą pažeidusiems asmenims taikomos Seišelių įstatymuose numatytos nuobaudos.

2.Laivų savininkai arba jų agentai kompetentingoms Seišelių institucijoms ne vėliau kaip prieš 48 valandas turi pranešti tokią informaciją:

(a)perkrovimo rajoną, kuriame bus vykdoma operacija;

(b)iškraunančio žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;

(c)atitinkamais atvejais laivo, į kurį perkraunama, ir (arba) laivo šaldytuvo pavadinimą ir tarptautinį radijo šaukinį;

(d)atitinkamais atvejais laikymo patalpas;

(e)perkrovimo datą ir laiką;

(f)jei žinoma, tolesnę paskirties vietą;

(g)kiekvienos rūšies perkraunamų žuvų kiekį kilogramais, suapvalintą iki artimiausio šimto kilogramų;

(h)produktų pateikimo būdą.

3.Perkrovimas laikomas išplaukimu iš Seišelių žvejybos zonos, kaip nustatyta 3 skirsnio 1 punkte. Sąjungos žvejybos laivai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo iškrovimo pabaigos arba bet kokiu atveju prieš laivui, iš kurio iškrauta, išplaukiant iš uosto (priklausomai nuo to, kas įvyksta pirmiau) Seišelių kompetentingoms institucijoms pateikia savo laimikio deklaracijas.

6 skirsnis
Kontrolė ir inspektavimas

Inspektavimas jūroje ir uoste 

1.Žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų inspektavimą jūroje, uoste arba už uosto ribų Seišelių žvejybos zonoje atlieka Seišelių inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip žvejybos inspektavimui vykdyti paskirti asmenys.

2.Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji Seišelių pareigūnai informuoja Sąjungos laivą apie savo sprendimą atlikti inspektavimą. Inspektavimą atlieka reikiamas skaičius įgaliotųjų pareigūnų; jie prieš pradėdami inspektavimą turi pateikti tapatybę ir oficialų įgaliotojo inspektoriaus statusą patvirtinančius dokumentus.

3.Įgaliotieji Seišelių pareigūnai Sąjungos laive nebūna ilgiau, nei būtina su inspektavimu susijusioms pareigoms atlikti. Jie inspektuoja taip, kad poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų kuo mažesnis.

4.Inspektavimo metu surinkta vaizdinė informacija (nuotraukos arba vaizdo įrašai) yra skirta žuvininkystės kontrolės ir priežiūros institucijoms. Ji negali būti viešinama, jei nacionalinės teisės aktuose nenumatyta kitaip.

5.Sąjungos laivo kapitonas Seišelių inspektoriams leidžia patekti į laivą ir atlikti savo darbą.

6.Kiekvieno inspektavimo pabaigoje įgaliotieji Seišelių pareigūnai parengia inspektavimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į inspektavimo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Inspektavimo ataskaitą pasirašo ją parengęs įgaliotasis pareigūnas ir Sąjungos laivo kapitonas.

7.Tai, kad kapitonas pasirašo inspektavimo ataskaitą, nedaro poveikio Sąjungos laivo savininko teisei į gynybą, jei vykdoma pažeidimo nagrinėjimo procedūra. Inspektavimo procedūros metu Sąjungos laivo kapitonas turi bendradarbiauti. Jei kapitonas atsisako pasirašyti tą dokumentą, jis raštu nurodo atsisakymo priežastis, o inspektorius ataskaitoje įrašo „atsisakė pasirašyti“. Prieš palikdami laivą įgaliotieji Seišelių pareigūnai Sąjungos laivo kapitonui atiduoda inspektavimo ataskaitos kopiją. Apie atliktus inspektavimus ir pažeidimus, jei jų nustatyta, Seišelių valdžios institucijos per 24 valandas nuo inspektavimo užbaigimo praneša Sąjungos institucijoms ir kuo skubiau išsiunčia joms inspektavimo ataskaitą. Jei nustatytas pažeidimas, pažeidimo ataskaitos kopija nusiunčiama Sąjungai ne vėliau kaip per septynias dienas po įgaliotojo pareigūno grįžimo į uostą.

8.Seišelių vadžios institucijos gali leisti Sąjungos institucijoms dalyvauti inspektavime stebėtojų teisėmis.

9.Remdamosi rizikos vertinimu Šalys gali susitarti vykdyti jungtinį Sąjungos laivų inspektavimą, visų pirma per iškrovimo ir perkrovimo operacijas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos ir Seišelių teisės aktų. Vykdydami savo pareigas Šalių paskirti inspektoriai laikosi atitinkamai Sąjungos ir Seišelių teisės aktuose išdėstytų nuostatų dėl inspektavimo vykdymo. Šalys, vykdydamos savo, kaip vėliavos valstybių ir pakrantės valstybių, pareigas, gali nuspręsti bendradarbiauti vykdydamos tolesnius veiksmus pagal atitinkamus savo teisės aktus. Be to, Sąjungos prašymu Seišelių valdžios institucijos gali leisti su Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojančius Sąjungos laivus inspektuoti, neviršijant nacionaliniais įstatymais nustatytos kompetencijos, tų valstybių narių žvejybos inspektoriams.

10.Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Seišelių valdžios institucijos pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio Sąjungos laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivui skirti galiojančiuose Seišelių teisės aktuose nustatytą nuobaudą. Apie tai informuojama Sąjungos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Sąjunga.

Dalyvaujamojo pobūdžio stebėsena kovojant su NNN žvejyba

11.Kad būtų galima sėkmingiau kovoti su NNN žvejyba, Sąjungos žvejybos laivų kapitonai praneša apie visus Seišelių žvejybos zonoje esančius laivus, kaip įtariama, vykdančius veiklą, kuri gali būti laikoma NNN žvejyba, ir pateikia kuo daugiau informacijos apie pastebėtus faktus. Pranešimai apie pastebėtus faktus nedelsiant pateikiami Seišelių valdžios institucijoms ir Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja juos pastebėjęs laivas, kompetentingai institucijai, o ši juos nedelsdama perduoda Sąjungai ar jos paskirtai įstaigai.

12.Seišeliai visus pranešimus apie pastebėtus faktus, susijusius su Sąjungos žvejybos laivais, jų žvejybos zonoje vykdančiais veiklą, kuri gali būti NNN žvejyba, persiunčia Sąjungai.

7 skirsnis
Laivų stebėjimo sistema (LSS)

1.Pagal Protokolą išduotus žvejybos leidimus turinčiuose Sąjungos laivuose pagal Seišelių įstatymus įrengiamas palydovinis laivo buvimo vietos nustatymo įtaisas ir (arba) laivo stebėjimo įtaisas.

2.Duomenų perdavimo tikslais Sąjungos laivuose įtaisytą palydovinio ryšio nuolatinio sekimo įtaisą ir (arba) stebėjimo prietaisą draudžiama perkelti, atjungti, sunaikinti, sugadinti ir trikdyti ar sustabdyti jo veikimą, taip pat sąmoningai pakeisti, nukreipti ar klastoti šia sistema perduodamus arba registruojamus duomenis.

3.Sąjungos laivai savo koordinates automatiškai praneša nuolat, t. y. bent kas valandą, savo vėliavos valstybės ŽSC. Seišelių valdžios institucijų prašymu pagal laivų veiklos tyrimo priemonių programą šis intervalas gali būti sumažintas iki 30 minučių.

4.Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina, kad Sąjungos laivo buvimo Seišelių vandenyse laikotarpiu LSS geografinių koordinačių pranešimai Seišelių ŽSC būtų automatiškai teikiami beveik tikruoju laiku.

Kiekviename koordinačių pranešime nurodoma:

(a)laivo identifikavimo duomenys,

(b)paskutinės laivo geografinės koordinatės (ilguma, platuma) su mažesne kaip 100 m paklaida, taikant 99 % pasikliautinąjį intervalą,

(c)geografinių koordinačių užregistravimo data ir laikas,

(d)laivo greitis ir kursas.

5.LSS pranešimų apie Sąjungos laivo geografines koordinates specifikacijos ir gedimo atveju taikomos procedūros yra nustatytos 5 priedėlyje.

IV skyrius. Jūrininkų priėmimas į laivą

1.Kiekvienas gaubiamaisiais tinklais žvejojantis Sąjungos laivas per savo reisą Seišelių žvejybos zonoje priima ne mažiau kaip du kvalifikuotus Seišelių jūrininkus, kuriuos laivo agentas, susitaręs su laivo savininku, parenka iš sąrašo, pateikto kompetentingų Seišelių institucijų ir sudaryto remiantis 6 priedėlyje pateiktomis gairėmis dėl Seišelių jūrininkų įdarbinimo Sąjungos laivuose.

2.Kompetentingos Seišelių institucijos laivų savininkams arba jų agentams kiekvieną mėnesį pateikia kompetentingų Seišelių institucijų paskirtų kvalifikuotų jūrininkų sąrašą. Jei laivo savininkas, remdamasis nustatytomis gairėmis ir tarpininkaujant kompetentingoms Seišelių institucijoms, sąraše tinkamų kvalifikuotų jūrininkų neranda, jis atleidžiamas nuo šio įpareigojimo ir kitų šiame skyriuje numatytų susijusių įpareigojimų, įskaitant 10 punkte numatytos nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimą.

3.Jei laivų savininkai negali įvykdyti įpareigojimo dėl Seišelių jūrininkų priėmimo į laivą, kai įmanoma, jie priima stažuotojus. Kvalifikuotus stažuotojus su Sąjungos laivo savininko sutikimu iš kompetentingos Seišelių institucijos pateikto sąrašo gali parinkti laivo agentas.

4.Laivo savininkas arba agentas kompetentingai Seišelių institucijai praneša Seišelių jūrininkų, kurie gali būti priimti į atitinkamą Sąjungos laivą, vardus, pavardes ir kitus duomenis, nurodydamas, kokias pareigas jie užims įguloje per kiekvieną reisą.

5.Į Sąjungos laivus priimtiems Seišelių jūrininkams ipso jure taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir kitos atitinkamos TDO konvencijos. Tai visų pirma yra asociacijų laisvė, faktinis teisės vesti kolektyvines derybas pripažinimas ir diskriminacijos panaikinimas darbo bei profesinėje srityse ir visiems vienodų gyvenimo ir darbo sąlygų užtikrinimas Sąjungos žvejybos laivuose.

6.Jei Seišelių jūrininkai priimami į laivą, laivo savininko agentas ir jūrininkai ir (arba) jų profesinės sąjungos ar jų atstovai, konsultuodamiesi su kompetentingomis Seišelių institucijomis, sudaro darbo sutartis. Šiomis sutartimis Seišelių jūrininkams užtikrinamos jiems taikomos socialinės garantijos, įskaitant draudimą ligos ir nelaimingo atsitikimo atveju, pensijų išmokas, atostoginius ir sutarties pabaigos kompensaciją, taip pat bazinį atlyginimą, mokėtinus pagal šio skyriaus nuostatas. Sutartį pasirašiusiems asmenims kompetentingoms Seišelių institucijoms pateikiama sutarties kopija.

7.Jei Seišelių jūrininkai priimami į laivą, atlyginimą jiems moka laivų savininkai. Seišelių jūrininkams mokamo bazinio atlyginimo sąlygos, t. y. mažiausias atlyginimas neskaičiuojant priemokų, nustatomos remiantis Seišelių teisės aktais arba TDO nustatytu mažiausiu standartu, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė. Kitos išmokos negali būti mažesnės nei tos, kurios mokamos panašias pareigas atliekantiems kitų Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių jūrininkams.

8.Taikant Seišelių užimtumo įstatymą ir užtikrinant jo vykdymą, laivo savininko agentas yra laikomas vietiniu laivo savininko atstovu. Į agento ir Seišelių jūrininkų sudaromą sutartį taip pat įtraukiamos jiems taikomos repatriacijos, pensijų ir visų kitų išmokų mokėjimo sąlygos.

9.Visi Sąjungos laivuose įdarbinti Seišelių jūrininkai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei Seišelių jūrininkas sutartą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą neprisistato, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo tą jūrininką priimti į laivą.

10.Jei Sąjungos laivuose esančių kvalifikuotų Seišelių jūrininkų skaičius 1 dalyje nurodyto minimalaus skaičiaus nepasiekia dėl kitų priežasčių nei nurodyta 9 dalyje, laivo savininkas už kiekvieną neįlaipintą jūrininką moka nustatyto dydžio 35 EUR per žvejybos veiklos Seišelių žvejybos zonoje dieną kompensaciją. Nustatyto dydžio suma Seišelių valdžios institucijoms sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos dienos.

V skyrius. Stebėtojai

Žvejybos veiklos stebėjimas

1.Šalys pripažįsta, kad svarbu laikytis atitinkamose IOTC rezoliucijose nustatytų su mokslinių stebėtojų programa susijusių įpareigojimų ir atitinkamų Seišelių įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant dėl elektroninių stebėjimo sistemų. Tačiau nustatant elektroninių stebėjimo sistemų įgyvendinimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į praktinį poveikį laivynams ir reikalingą pereinamąjį laikotarpį.

Paskirti laivai ir stebėtojai

2.Pagal Susitarimą išduotus žvejybos Seišelių žvejybos zonoje leidimus turintys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai Seišelių valdžios institucijų prašymu pagal nacionalinę ir (arba) regioninę stebėjimo programą laikydamiesi toliau nurodytų sąlygų priima vieną stebėtoją. Kiekvienu atveju konkrečiai susitarus į laivą gali būti priimta daugiau stebėtojų.

3.Seišelių valdžios institucijos sudaro gaubiamaisiais tinklais žvejojančių Sąjungos laivų, atrinktų priimti stebėtoją, sąrašą ir paskirtų stebėtojų sąrašą atsižvelgdamos į laivų charakteristikas ir į galimus vietos apribojimus dėl saugumo reikalavimų. Sąrašas nuolat atnaujinamas ir Sąjungos institucijoms nusiunčiamas vos jį sudarius ir po to kaskart atnaujinus.

4.Seišelių valdžios institucijos ne vėliau nei likus 15 dienų iki planuojamo stebėtojo priėmimo į laivą atitinkamo Sąjungos laivo agentui praneša paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

Įlaipinimo sąlygos

5.Stebėtojų laive praleidžiamą laiką nustato Seišelių valdžios institucijos, tačiau paprastai tas laikas turi būti ne ilgesnis, negu būtina jų pareigoms atlikti. Vykdant regioninių stebėtojų programą, stebėtojas laive abipusiu sutarimu gali likti ilgesnį laikotarpį. Seišelių valdžios institucijos apie tai informuoja Sąjungos laivo agentą tuo pat metu, kai praneša paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

6.Pranešus apie paskirtą stebėtoją laivo savininkas ir Seišelių valdžios institucijos susitaria dėl stebėtojo įlaipinimo į laivą sąlygų.

7.Jei stebėtojas turi būti įlaipintas Seišeliuose, laivo savininkas per dvi savaites ir apie tai įspėjęs prieš 10 dienų praneša, kuriame Seišelių uoste ir kurią dieną jis ketina įlaipinti stebėtoją.

8.Jei stebėtojas į laivą įlaipinamas užsienio uoste, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Seišelių stebėtojas, išplaukia iš Seišelių vandenų, laivo savininko sąskaita imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų saugiai grįžti į Seišelius.

9.Jei stebėtojas sutartu laiku ir per šešias valandas nuo sutarto laiko neatvyksta į sutartą vietą, laivo savininkas atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą stebėtoją į laivą.

10.Laivų savininkai stebėtojams sudaro tokias pačias maitinimosi ir gyvenimo laive sąlygas kaip ir laivo pareigūnams ir padengia visas su tuo susijusias išlaidas.

11.Su stebėtoju elgiamasi kaip su pareigūnu.

12.Atlyginimą stebėtojams ir atitinkamus taikomus mokesčius moka kompetentingos Seišelių institucijos.

Stebėtojo užduotys

13.Stebėtojai mokslo tikslais stebi ir registruoja laivo žvejybos veiklą, visų pirma:

–sužvejotų žuvų rūšis, kiekį, dydį ir būklę;

–žvejybos metodus, žvejybos rajonus ir gylį, kuriame žvejojamos žuvys;

–žvejybos operacijas vykdančių Sąjungos laivų geografines koordinates ir naudojamą žvejybos įrankį;

–į laivo žurnalą įrašytus Seišelių žvejybos zonoje sužvejoto laimikio duomenis, įskaitant priegaudos procentinę dalį ir į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius;

–atitinkamais atvejais žuvų perdirbimą, perkrovimą, laikymą ar pašalinimą.

14.Stebėtojas nuolat palaiko ryšį su Seišelių valdžios institucijomis naudodamasis Sąjungos laive esančioms ryšio priemonėmis.

15.Be to, jie gali vykdyti ir kitas pareigas, pvz.:

–atlikti biologinių ėminių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

–vykdyti žvejybos veiklos poveikio ištekliams ir aplinkai stebėseną.

16.Sąjungos laivų kapitonai daro viską, kas praktiškai įmanoma, kad būtų užtikrintas laive esančių stebėtojų fizinis ir psichologinis saugumas bei gerovė.

17.Stebėtojams suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jiems suteikia galimybę naudotis jų pareigoms vykdyti reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į atitinkamas laivo dalis, jei tai būtina stebėtojų pareigų vykdymui palengvinti.

Stebėtojo pareigos

18.Būdamas laive, stebėtojas:

–imasi visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo įlaipinimo į Sąjungos laivą ir buvimo jame sąlygų nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

–rūpestingai elgiasi su laive esančiomis medžiagomis ir įranga;

–užtikrina visų su Sąjungos laivu ir jo veikla susijusių duomenų bei dokumentų ir visos surinktos informacijos konfidencialumą.

19.Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išlipdamas iš Sąjungos laivo stebėtojas parengia veiklos ataskaitą; per 15 dienų ta ataskaita perduodama kompetentingoms Seišelių institucijoms, o Sąjungos institucijoms nusiunčiama jos kopija. Stebėtojas ataskaitą pasirašo. Stebėtojui paliekant Sąjungos laivą, ataskaitos kopija įteikiama kapitonui.

VI skyrius. Vykdymo užtikrinimas

Sankcijos

1.Protokolo nuostatų arba Seišelių taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Seišelių vandenų gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimu ir valdymu, nesilaikymas yra pažeidimas, už kurį pagal Seišelių įstatymus gali būti taikomos sankcijos.

2.Sąjungos valstybei narei, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Sąjungai nedelsiant išsamiai pranešama apie visas sankcijas ir joms pateikiama visa su sankcijomis susijusi informacija.

3.Jei pritaikius sankciją sustabdomas žvejybos leidimo galiojimas arba jis paskelbiamas negaliojančiu, Sąjunga gali paprašyti, kad likusį laikotarpį, kurį toks žvejybos leidimas būtų galiojęs, jis būtų pakeistas kitam savininkui priklausančiam laivui skirtu žvejybos leidimu.

Sąjungos žvejybos laivų areštas ir sulaikymas

4.Seišelių valdžios institucijos apie žvejybos laivo, vykdančio veiklą pagal Susitarimą, areštą ir (arba) sulaikymą nedelsdamos informuoja ES delegaciją ir Sąjungos valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir per 48 valandas persiunčia inspektavimo ataskaitos, kurioje išsamiai išdėstomos arešto ir (arba) sulaikymo aplinkybės ir priežastys, kopiją.

Keitimosi informacija procedūra arešto ir (arba) sulaikymo atveju

5.Gavus pirmiau minėtą informaciją ir laikantis Seišelių įstatymuose, susijusiuose su areštu ir (arba) sulaikymu, numatytų teismo procesų terminų ir jų vykdymo tvarkos, rengiamas Sąjungos institucijų ir kompetentingų Seišelių institucijų konsultacinis susitikimas, kuriame esant galimybei dalyvauja atitinkamos Sąjungos valstybės narės atstovas.

6.Susitikime Šalys pasikeičia tinkamais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo agentui pranešama apie susitikimo išvadas ir po arešto ir (arba) sulaikymo taikytinas priemones.

Arešto ir (arba) sulaikymo klausimo sprendimas

7.Įtariamo pažeidimo klausimą siekiama išspręsti draugiškai. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo arešto ir (arba) sulaikymo dienos, laikantis Seišelių įstatymų.

8.Jei klausimas išsprendžiamas draugišku susitarimu, baudos suma nustatoma pagal Seišelių įstatymus. Jei draugiško susitarimo pasiekti neišeina, pradedamas teismo procesas.

9.Kai draugišku susitarimu nustatyti įpareigojimai įvykdomi ir teismo procesas užbaigiamas, Sąjungos laivas paleidžiamas ir jo kapitonui iškelti kaltinimai atšaukiami.

10.Sąjunga per ES delegaciją informuojama apie visus pradėtus procesus ir taikomas nuobaudas.

I priedėlis

1 priedėlis. Prašymo išduoti Seišelių žvejybos leidimą forma

2 priedėlis. Žvejybos veiklą Seišeliuose vykdantiems Sąjungos laivams skirtas techninis lapas

3 priedėlis. Ataskaitų teikimo formatas

4 priedėlis. Pagrindinės elektroninės ataskaitų teikimo sistemos (ERS) gairės

5 priedėlis. Laivų stebėjimo sistemos nuostatos

6 priedėlis. Seišelių jūrininkų įdarbinimo gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose Sąjungos laivuose gairės

1 priedėlis
Sąjungos žvejybos laivo ir aptarnaujančio laivo prašymas išduoti Seišelių žvejybos leidimą

I. PRAŠYMO TEIKĖJAS

1.    Laivo savininko vardas ir pavardė: ...............................................................................................................................................................................

2.    Gamintojų organizacijos pavadinimas arba laivo savininko atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas): .........................................................................................

3.    Gamintojų organizacijos arba laivo savininko atstovo adresas: ...............................................................................................................................

...........................................................................................................................................................................................................

4.    Tel.: ....................................................    Faksas: ................................... E. paštas: …………………………………………………….……………………………

5.    Kapitono vardas ir pavardė: .............................................. Pilietybė: ............................... E. paštas: ……………………………..…..………………………………

6.    Laivo savininkas arba frachtuotojas, jei jis kitas nei nurodytas pirmiau:………………………………………………………….………………………………………………………

II. LAIVO IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

1.    Laivo pavadinimas: .......................................................................................................................................................................................

2.    Vėliavos valstybė: Registracijos uostas:.......................................................................................

3.    Išoriniai žymenys: ............................. MMSI numeris: ………….………....……….……. IMO numeris:…………………..……….……… RFMO numeris:…………….……………

5.    Registracijos dabartinėje vėliavos valstybėje data (DD/MM/MMMM): ......./......./......... Ankstesnė vėliavos valstybė (jei yra):.……………………………………………………

6.    Pastatymo vieta: ..................................................................... Data (DD/MM/MMMM): …...../…..../…….….. Tarptautinis radijo šaukinys (IRCS): ..................................

7.    Radijo dažnis: HF: ……………………………… VHF: …………………............ Palydovinio laivo telefono Nr.:………….……………….……………………

III. TECHNINIAI LAIVO DUOMENYS

1.    Bendrasis laivo ilgis (metrais): .................................... Bendrasis laivo plotis (metrais): ................................... GT: …………………….……….…… Grynoji talpa:…..……...…..……………..

2.    Korpuso medžiaga:    Plienas ◻    Medis ◻    Poliesteris ◻    Kita ◻ …………………………………………………………………

3.    Variklio tipas:………………………………………………. Variklio galia (AJ): ..................... Variklio gamintojas: ........................................

4.    Didžiausias įgulos narių skaičius: ........................ Pagal žvejybos partnerystės susitarimą įdarbintų jūrininkų skaičius: ………................................................................................

5.    Laimikio laikymo laive būdas:    Lede ◻    Šaldymas ◻    Mišrus ◻    Užšaldymas ◻

6.    Paros (24 val.) perdirbimo pajėgumas tonomis: ................... Žuvų triumų skaičius:................ Bendras žuvų triumų tūris (m3): .................. ....

7.    Laivo tipas: ◻ Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis ◻ Ūdomis žvejojantis ◻ Aptarnaujantis (*)

8.    LSS. Automatinio geografinių koordinačių nustatymo įrangos duomenys:

   Gamintojas: ……………………..…………..…………………Modelis: ………………..………………………………… Serijos Nr.:……………………. …………………..

   Programinės įrangos versija: ...................................................... Palydovinio ryšio operatorius (MCSP): ……………………….…………………………..…………..………….

IV. ŽVEJYBOS VEIKLA

1.    Leidžiamas žvejybos įrankis: ...............................................................................................................................................

2.    Leidžiamos žvejybos zonos: ………………………………………………….. Tikslinės rūšys: …………………………………………..……………..

3.    Prašomas licencijos laikotarpis – nuo (DD/MM/MMMM): ……..… / ………. / ………..……. iki: …….…. / …….. / ……..…

4.    Paskirtasis iškrovimo / perkrovimo uostas:

Aš, toliau pasirašęs asmuo, patvirtinu, kad šiame prašyme nurodyta informacija yra teisinga, tiksli ir pateikta sąžiningai.

   Data: ________________________________________, _____ _______________________ 20__ ___

Prašymo teikėjo parašas: _______________________________________________________________

(*) Prie šios formos turėtų būti pridėtas žvejybos laivų, kuriems padeda šis aptarnaujantis laivas, sąrašas. Sąraše turėtų būti nurodytas pavadinimas ir IOTC numeris.

2 priedėlis
Žvejybos veiklą Seišeliuose vykdantiems Sąjungos laivams skirtas techninis lapas

3 priedėlis
Ataskaitų siuntimo formatas

Įplaukimo ataskaita (COE) 1  

Išplaukimo ataskaita (COX) 2

Laimikio ataskaitos (CAT) forma, naudojama Seišelių IEZ žvejybos zonose 3

Visos ataskaitos perduodamos kompetentingai Seišelių institucijai naudojant šiuos kontaktinius duomenis:

E. paštas: fmcsc@sfa.sc

Pašto adresas: Seychelles Fishing Authority, P.O. Box 449, Fishing Port, Mahé, Seychelles

4 priedėlis
Elektroninės žvejybos veiklos duomenų registravimo ir ataskaitų teikimo sistemos (ERS) įgyvendinimas

Bendrosios nuostatos

1.Visi Sąjungos žvejybos laivai turi būti aprūpinti veikiančia elektronine sistema (ERS), kuria galima visu laivo veiklos vykdymo Seišelių žvejybos zonoje laikotarpiu registruoti ir perduoti laivo žvejybos veiklos duomenis (toliau – ERS duomenys).

2.Sąjungos žvejybos laivui, kuriame nėra ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, neleidžiama įplaukti į Seišelių žvejybos zoną vykdyti žvejybos veiklos.

3.ERS duomenys laikantis šių gairių perduodami Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC, kuris užtikrina automatinį jų perdavimą Seišelių ŽSC.

ERS perduodami pranešimai

4.Sąjungos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Seišeliai paskiria ERS korespondentą, kuris veiks kaip ryšių palaikymo su šių nuostatų įgyvendinimu susijusiais klausimais centras. Sąjungos valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Seišeliai vienas kitam perduoda savo ERS korespondentų kontaktinius duomenis ir prireikus tą informaciją nedelsdami atnaujina.

5.ERS duomenis Sąjungos žvejybos laivas perduoda savo vėliavos valstybei, kuri ją automatiškai perduoda Seišeliams.

6.UN/CEFACT formato duomenys perduodami Europos Komisijos įdiegtu FLUX tinklu.

7.Šalys gali susitarti dėl pereinamojo laikotarpio, kuriuo duomenys bus perduodami per DEH (Data Exchange Highway) ES ERS (v. 3.1) formatu.

8.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC iš Sąjungos žvejybos laivo gautus tikralaikius pranešimus (COE, COX, PNO) automatiškai ir nedelsdamas perduoda Seišelių ŽSC.

9.Kitų tipų pranešimai nuo datos, kurią faktiškai pradedamas naudoti UN-CEFACT formatas, taip pat perduodami automatiškai vieną kartą per dieną, o iki tos datos yra perduodami Seišelių ŽSC iš karto po to, kai jis paprašo, ir Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC per centrinį Europos Komisijos mazgą.

10.Įdiegus naująjį formatą, pastarasis perdavimo būdas bus naudojimas tik specifinių prašymų, susijusių su ankstesniais duomenimis, atveju.

11.Seišelių ŽSC patvirtina, kad gavo jam siunčiamus tikralaikius ERS duomenis, atsiųsdamas pranešimą, kad duomenys gauti, ir patvirtindamas, kad gautas pranešimas yra tinkam. Patvirtinti, kad duomenys, kurie išsiunčiami Seišeliams jų prašymu, yra gauti, nereikia. Seišeliai visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.

Sąjungos žvejybos laive esančios elektroninės perdavimo sistemos arba ryšių sistemos gedimas

12.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Seišelių ŽSC nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus įvykius, kurie galėtų turėti įtakos vieno ar daugiau Sąjungos žvejybos laivų ERS duomenų perdavimui.

13.Jei Seišelių ŽSC negauna Sąjungos žvejybos laivo siunčiamų duomenų, jis nedelsdamas apie tai praneša Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC. Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC nedelsdamas ištiria, kodėl ERS duomenys nebuvo gauti, ir praneša Seišelių ŽSC apie tyrimo rezultatus.

14.Kai sutrinka Sąjungos žvejybos laivo ir Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC duomenų tarpusavio perdavimas, Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC nedelsdamas apie tai praneša Sąjungos žvejybos laivo kapitonui arba operatoriui. Gavęs šį pranešimą Sąjungos žvejybos laivo kapitonas trūkstamus duomenis Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms perduoda bet kokiomis tinkamomis ryšio priemonėmis kasdien iki 00.00 val.

15.Sutrikus laive įrengtos elektroninės perdavimo sistemos veikimui, Sąjungos žvejybos laivo kapitonas arba operatorius užtikrina, kad ERS būtų pataisyta arba pakeista per dešimt (10) dienų nuo sutrikimo nustatymo. Pasibaigus šiam terminui, Sąjungos žvejybos laivui nebeleidžiama žvejoti Seišelių žvejybos zonoje; jis turi per dvidešimt keturias (24) valandas iš jos išplaukti arba įplaukti į Seišelių uostą. Sąjungos žvejybos laivui leidžiama išplaukti iš to uosto arba grįžti į Seišelių žvejybos zoną tik tada, kai jo vėliavos valstybės ŽSC nustato, kad ERS sistema vėl veikia tinkamai.

16.Jei Seišelių valdžios institucijos negauna ERS duomenų dėl elektroninių sistemų, kurias prižiūri Sąjunga arba Seišeliai, veikimo sutrikimo, atitinkama Šalis nedelsdama imasi veiksmų, kad šis sutrikimas būtų panaikintas kuo greičiau. Apie problemos išsprendimą nedelsiant pranešama kitai Šaliai.

17.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC kas 24 valandas Seišelių ŽSC bet kokiomis turimomis elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčia visus ERS duomenis, kuriuos yra gavęs po paskutinio pranešimo perdavimo. Ta pati procedūra gali būti taikoma Seišelių ŽSC paprašius, jei priežiūros darbai trunka ilgiau nei dvidešimt keturias (24) valandas ir paveikia Sąjungos prižiūrimas sistemas. Tokiu atveju Sąjungos žvejybos laivai nelaikomi pažeidusiais savo pareigą perduoti savo ERS duomenis. Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC užtikrina, kad trūkstami duomenys būtų įtraukti į elektroninę duomenų bazę, kurią jis tvarko pagal III skyriaus 2 skirsnio 6 punktą.

Alternatyvios ryšio priemonės

18.Prieš pradedant taikyti Protokolą nurodomas Seišelių ŽSC elektroninio pašto adresas, naudotinas tais atvejais, kai sutrinka ERS ir (arba) LSS pranešimų perdavimas.

19.Jis naudojamas siekiant perduoti:

–pranešimus apie įplaukimą, išplaukimą ir laive įplaukimo ir išplaukimo metu laikomo laimikio kiekį;

–pranešimus apie iškrovimą ir perkrovimą, taip pat iškrautą, perkrautą arba laive paliktą laimikį;

–laikinus pakaitinius ERS ir LSS pranešimus gedimų atvejais.

5 priedėlis
Laivų stebėjimo sistema (LSS)

Pranešimai apie laivo geografines koordinates

1.Pirmosios Sąjungos žvejybos laivo geografinės koordinatės, užregistruotos įplaukus į Seišelių žvejybos zoną, žymimos kodu ENT. Visos vėlesnės geografinės koordinatės žymimos kodu POS, išskyrus pirmąsias geografines koordinates, užregistruotas išplaukus iš Seišelių žvejybos zonos, – jos žymimos kodu EXI.

2.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą ir, jei reikia, elektroninį Sąjungos žvejybos laivų geografinių koordinačių pranešimų perdavimą. Sąjungos žvejybos laivų geografinių koordinačių pranešimai saugiai registruojami ir trejus (3) metus saugomi Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC.

Sąjungos žvejybos laivų pranešimų perdavimas sugedus laivo geografinių koordinačių nustatymo įrangai

3.Sąjungos žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad jo laivo geografinių koordinačių nustatymo įranga nuolat veiktų visu pajėgumu ir kad pranešimai apie geografines koordinates būtų tinkamai perduodami Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC.

4.Sugedusi Sąjungos žvejybos laivo geografinių koordinačių nustatymo įranga turi būti pataisoma arba pakeičiama per 30 dienų. Jei geografinių koordinačių nustatymo įranga nesutaisoma arba nepakaičiama per 30 dienų, Sąjungos žvejybos laivui nebeleidžiama žvejoti Seišelių žvejybos zonoje.

5.Seišelių žvejybos zonoje žvejojantys Sąjungos žvejybos laivai, kurių geografinių koordinačių nustatymo įranga yra sugedusi, geografinių koordinačių pranešimus Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC perduoda ne rečiau kaip kas keturias valandas e. paštu, radijo ryšiu arba faksu pateikdami visą privalomą informaciją.

Saugus geografinių koordinačių pranešimų perdavimas Seišeliams

6.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų Sąjungos žvejybos laivų geografinių koordinačių pranešimus Seišelių ŽSC. Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC ir Seišelių ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tų adresų pasikeitimus.

7.Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ir Seišelių ŽSC pranešimus apie geografines koordinates vienas kitam perduoda elektroniniu būdu, naudodamiesi saugia ryšių sistema.

8.Seišelių ŽSC informuoja Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC ir Sąjungą apie bet kokį pertrūkį gaunant iš eilės teikiamus Sąjungos žvejybos laivo, turinčio žvejybos leidimą ir nepranešusio apie išplaukimą iš Seišelių žvejybos zonos, pranešimus.

Ryšių sistemos sutrikimai

9.Seišelių ŽSC užtikrina, kad jos elektroninė įranga būtų suderinama su Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC turima įranga, ir nedelsdama praneša Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant geografinių koordinačių pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilusius ginčus nagrinėja jungtinis komitetas.

10.Jei nustatoma, kad Sąjungos žvejybos laivo geografinių koordinačių nustatymo įranga buvo manipuliuojama siekiant sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti per ją teikiamus geografinių koordinačių pranešimus, už tai atsako to laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą taikomos Seišelių įstatymuose numatytos nuobaudos.

Geografinių koordinačių pranešimų teikimo dažnumo pakeitimas

11.Remdamasis dokumentiniais pažeidimo įrodymais Seišelių ŽSC gali paprašyti Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC (prašymo kopija nusiunčiama Sąjungai), kad nustatytą tyrimo laikotarpį Sąjungos žvejybos laivo geografinių koordinačių pranešimai būtų siunčiami kas 30 minučių. Seišelių ŽSC šiuos dokumentinius įrodymus siunčia Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC ir Sąjungai. Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC geografinių koordinačių pranešimus Seišelių ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

12.Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Seišelių ŽSC praneša Sąjungos valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, ŽSC ir Sąjungai apie visus tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis.

LSS pranešimų perdavimas Seišeliams

13.Kodas ER ir dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) žymi pranešimo pabaigą.

14.NAF formatu pateikiami duomenys išdėstomi taip:

(a)naudojami rašmenys turi atitikti ISO 8859.1 standartą. Dvigubas pasvirasis brūkšnys (//) ir kodas SR žymi pranešimo pradžią;

(b)visi duomenys žymimi jiems skirtu kodu ir nuo kitų duomenų atskiriami dvigubu pasviruoju brūkšniu (//);

(c)viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodai ir duomenys.

15.Prieš pradedant laikinai taikyti Protokolą, Seišeliai praneša, ar LSS duomenys turi būti perduodami FLUX TL ar UN/CEFACT formatu.

6 priedėlis
Seišelių jūrininkų įdarbinimo gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose Sąjungos laivuose gairės

Seišelių institucijos užtikrina, kad gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose Sąjungos laivuose įdarbinami jūrininkai atitiktų šiuos reikalavimus:

(a)būtų ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus;

(b)turėtų galiojančią medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jie mediciniškai pajėgūs atlikti jiems skirtas pareigas jūroje. Šią pažymą išduoda kvalifikuotas praktikuojantis gydytojas;

(c)regionui būdingų ligų prevencijos tikslais būtų tinkamai paskiepyti;

(d)būtų įgiję atitinkamą kvalifikaciją pagal Tarptautinę konvenciją dėl mokymo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW), ir turėtų sertifikatą, kuriuo patvirtinama, inter alia, kad išklausyti pagrindiniai saugos mokymai, apimantys:

–asmens išgyvenimo būdus ir asmeninę saugą;

–gaisro gesinimą ir prevenciją;

–pirminę pirmąją pagalbą ir kt.

(e)Jūrininkai turėtų būti įgiję Seišelių kompetentingos institucijos patvirtintų reikiamų įgūdžių ir patirties, kad galėtų dirbti gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, visų pirma išmanyti su žvejybos operacijomis susijusius pavojus ir turėti žinių apie žvejybos įrangos naudojimą.    

(1)    Siunčiama likus šešioms (6) valandoms iki įplaukimo į Seišelių IEZ žvejybos zonas.

(2)    Siunčiama praėjus šešioms (6) valandoms po išplaukimo iš Seišelių IEZ žvejybos zonų.

(3)    Įplaukus į Seišelių IEZ žvejybos zonas ir būnant jose siunčiama kas tris (3) dienas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 01 07

COM(2020) 3 final

2020/0003(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino jų taikymo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pagrindinis naujojo susitarimo tikslas – atsižvelgiant į reformuotos bendros žuvininkystės politikos 5 prioritetus ir jos išorės aspektą užtikrinti atnaujintą pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima tęsti ir stiprinti strateginę Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos žvejybos partnerystę.

Protokolo tikslas – remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijomis bei rekomendacijomis Europos Sąjungos laivams suteikti žvejybos Seišelių žvejybos zonoje galimybių, neviršijant esamo perviršio. Komisija savo poziciją iš dalies grindė ankstesniojo susitarimo ir protokolo (2014–2020 m.) vertinimo ir perspektyvinio vertinimo, kuriuo siekta nustatyti, ar reikėtų sudaryti naują susitarimą ir protokolą, rezultatais. Abu vertinimus atliko išorės ekspertai. Naujuoju susitarimu ir protokolu taip pat siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų skatinama darnios žuvininkystės politika ir racionalus žvejybos išteklių naudojimas Seišelių žvejybos zonoje ir Indijos vandenyne, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Be to, šis bendradarbiavimas taip pat padės skatinti deramas darbo sąlygas vykdant žvejybos veiklą.

Naujajame protokole numatomos tokios nurodytų kategorijų žvejybos galimybės:

-    40 gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojančių laivų;

-    8 dreifuojančiosiomis ūdomis žvejojantys laivai;

-    aptarnaujantys laivai pagal atitinkamas IOTC rezoliucijas.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Derybos dėl naujojo tausios žvejybos partnerystės susitarimo su Seišeliais ir jo įgyvendinimo protokolo yra vienas iš Sąjungos išorės veiksmų, susijusių su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis, ir per jas visų pirma atsižvelgta į Sąjungos tikslus, susijusius su pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta bendra žuvininkystės politika, ir 218 straipsnio 5 dalis dėl Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų pasirašymo ir laikino jų taikymo galimybės.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pasiūlymas priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

•Proporcingumo principas

Pasiūlymas yra proporcingas siekiamam tikslui – sukurti žvejybos veiklos, kurią Sąjungos laivai vykdo trečiųjų šalių vandenyse, teisinio, aplinkosauginio, ekonominio ir socialinio valdymo sistemą, numatytą reglamento, kuriuo nustatoma bendra žuvininkystės politika, 31 straipsnyje. Pasiūlymas atitinka tas nuostatas ir minėto reglamento 32 straipsnio nuostatas dėl finansinės pagalbos teikimo trečiosioms šalims.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Vadovaudamasi reglamento, kuriuo nustatoma bendra žuvininkystės politika, 31 straipsnio 10 dalies nuostatomis, Komisija ex post ir ex ante vertinimams atlikti pasamdė nepriklausomą konsultantą.

•Poveikio vertinimas

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

ES metinis finansinis įnašas yra 5 300 000 EUR ir jį sudaro:

a) 2 500 000 EUR metinė suma už galimybę naudotis Seišelių žvejybos zonoje esančiais žvejybos ištekliais, atitinkanti metinį 50 000 tonų orientacinį toli migruojančių rūšių žuvų kiekį,

b) 2 800 000 EUR metinė suma, skiriama kaip parama Seišelių žvejybos sektoriaus politikos plėtrai. Ši parama atitinka Seišelių išsamaus žuvininkystės plano tikslus.

Metinė įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų suma, įskaitant rezervo eilutę, skirtą metų pradžioje dar neįsigaliojusiems protokolams, nustatoma metinės biudžeto sudarymo procedūros metu 6 .

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

2020/0003 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino jų taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)2019 m. liepos 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Seišelių Respublika siekiant sudaryti naują Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimą (toliau – Partnerystės susitarimas) ir naują jo įgyvendinimo protokolą (toliau – Protokolas);

(2)derybos sėkmingai užbaigtos – 2019 m. spalio 22 d. Partnerystės susitarimas ir Protokolas buvo parafuoti;

(3)Partnerystės susitarimu panaikinamas dabartinis Europos Sąjungos ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimas, įsigaliojęs 2007 m. lapkričio 2 d. šešerių metų laikotarpiui ir pratęstas savaime, todėl vis dar galiojantis;

(4)Partnerystės susitarimo ir Protokolo tikslas – sudaryti sąlygas Sąjungai ir Seišelių Respublikai glaudžiau bendradarbiauti siekiant toliau skatinti darnios žuvininkystės politikos vystymą, taip pat sudaryti sąlygas atsakingai naudoti Seišelių žvejybos zonoje ir Indijos vandenyne esančius žvejybos išteklius ir kartu prisidėti prie deramų darbo sąlygų sudarymo žvejybos sektoriuje;

(5)todėl Partnerystės susitarimas ir Protokolas turėtų būti Sąjungos vardu pasirašyti su sąlyga, kad jie bus sudaryti vėliau;

(6)atsižvelgiant į ekonominę Sąjungos žvejybos veiklos Seišelių žvejybos zonoje svarbą ir į poreikį kuo mažiau trikdyti tokią veiklą, šios priemonės turėtų įsigalioti kuo greičiau;

(7)siekiant sudaryti sąlygas Sąjungos laivams tęsti žvejybos veiklą, pasirašytas Partnerystės susitarimas ir Protokolas turėtų būti taikomi laikinai iki jų įsigaliojimo dienos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo (toliau – Partnerystės susitarimas) ir Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos tausios žvejybos partnerystės susitarimo įgyvendinimo protokolo (2020–2026 m.) (toliau – Protokolas) pasirašymas su sąlyga, kad tie aktai bus sudaryti.

Pasirašytino Partnerystės susitarimo ir Protokolo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos generalinis sekretoriatas parengia įgaliojamąjį raštą, kuriuo Partnerystės susitarimo ir Protokolo derybininko nurodytam (-iems) asmeniui (-ims) suteikiami įgaliojimai pasirašyti Partnerystės susitarimą ir Protokolą su sąlyga, kad jie bus sudaryti.

3 straipsnis

Partnerystės susitarimas pagal jo 15 straipsnį laikinai taikomas nuo jo pasirašymo iki įsigaliojimo dienos.

4 straipsnis

Protokolas pagal jo 15 straipsnį laikinai taikomas nuo jo pasirašymo iki įsigaliojimo dienos.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

X nauju veiksmu 

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 7  

◻ esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–X    Galioja nuo 2020 iki 2026 m.

–X    Įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2020 iki 2025 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2020 iki 2025 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 8

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį:

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–◻    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–◻    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–X    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–◻    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

XPasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻    

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1)    OL L 290, 2006 10 20, p. 2.

(2) https://www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications/treaties-agreements/agreement/?id=2006084&DocLanguage=en

(3)    OL L 4, 2014 1 9, p. 3.

(4)    Priimtais 2019 m. liepos 15 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.

(5)    OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(6)    Atsižvelgiant į Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais (OL C 373, 2013 12 20, p. 1).

(7)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(8)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .

(9)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(10)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(11)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių valstybių kandidačių.

(12)    Pagal oficialią biudžeto nomenklatūrą.

(13)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(14)    Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(15)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(16)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(17)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(18)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(19)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(20)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(21)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.