EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 31

COM(2019) 559 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pasirengimas didinti ilgalaikį užmojį.

2019 m. ES klimato politikos veiksmų pažangos ataskaita

{SWD(2019) 396 final}

1.TARPTAUTINIŲ ES ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

Vizijos iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui išdėstymas

2018 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pateikė savo strateginę viziją „Švari mūsų visų planeta“ 1 . Strategijoje išdėstyta, kaip Europa, investuodama į realistinius technologinius sprendimus, įgalindama piliečius, derindama veiksmus tokiose svarbiose srityse kaip pramonės politika, finansai ar moksliniai tyrimai ir kartu užtikrindama socialinį teisingumą, gali rodyti puikų klimatui daromo poveikio neutralizavimo pavyzdį. 1 pav. parodytas galimas kelias, kuriuo einant galėtų pavykti 2050 m. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikio neutralizavimą.

1 pav. ES išmetamo ŠESD kiekio kitimo trajektorija pagal 1,5 laipsnio scenarijų 2

Komisijos strateginė vizija yra kvietimas visoms ES institucijoms, nacionaliniams parlamentams, verslo sektoriui, nevyriausybinėms organizacijoms, miestams, bendruomenėms ir piliečiams, visų pirma jaunimui, prisidėti prie to, kad ES toliau rodytų pavyzdį ir skatintų tarptautinius partnerius juo sekti. 2019 m. Komisijos strateginė vizija buvo plačiai aptariama visose ES institucijose ir suinteresuotųjų subjektų. Šios informacija grindžiamos diskusijos turėtų padėti iki 2020 m. pradžios priimti ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijai pateikti didelio užmojo ilgalaikę strategiją, kaip reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą.

2018 m. išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo 2,0 proc., o ES ekonomika ir toliau augo

Remiantis preliminariais duomenimis (žr. 2 pav.), 2018 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (įskaitant tarptautinę aviaciją), palyginti su 1990 m. lygiu, sumažėjo 23 proc. Taigi ES ir toliau kryptingai siekia savo tikslo pagal JT bendrosios klimato kaitos konvenciją iki 2020 m. išmetamą ŠESD kiekį sumažinti 20 proc. 3 2018 m. išmetamųjų teršalų kiekis buvo 2,0 proc. mažesnis nei 2017 m. Taigi ES išmetamas ŠESD kiekis buvo mažiausias nuo 1990 m. 1990–2018 m. bendras ES BVP padidėjo 61 proc. Ekonomikos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, kuris apibūdinamas kaip išmetamųjų teršalų kiekio ir BVP santykis, sumažėjo iki 303 g CO2 ekv./EUR lygio, kuris sudaro mažiau kaip pusę 1990 m. lygio.

2 pav. Visas ES išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant tarptautinę aviaciją (1990–2018 m. išmetamųjų teršalų kiekio duomenys, 2019–2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio prognozės taikant turimas ir papildomas priemones 4 ), ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslai 

Stacionarių įrenginių, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS), išmetamųjų teršalų kiekis, daugiausia išmetamas elektros energijos ir šilumos gamybos bei pramonės sektoriuose, 2017–2018 m. sumažėjo 4,1 proc. 5 Išmetamųjų teršalų kiekis daugiausia sumažėjo elektros energijos ir šilumos gamybos sektoriuose. Tai atitinka pastarųjų penkerių metų tendenciją, kai išmetamųjų teršalų kiekis šiuose sektoriuose smarkiai sumažėjo. Visų pirma tai lemia pokyčiai, susiję su degalais, naudojamais šilumai ir elektros energijai gaminti, įskaitant didesnį atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

Išmetamųjų teršalų, kuriems netaikoma ES ATLPS (pvz., išmetamieji teršalai transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose), kiekis 2017–2018 m. sumažėjo 0,9 proc. Šių sektorių išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo po to, kai trejus metus šiek tiek didėdavo. Šis sumažėjimas daugiausia susijęs su energijos naudojimu pastatuose. Išmetamųjų teršalų kiekis žemės ūkio sektoriuje taip pat šiek tiek sumažėjo, o išmetamųjų teršalų kiekis transporto sektoriuje, palyginti su 2017 m., šiek tiek padidėjo.

Išmetamųjų teršalų kiekis tarptautinės aviacijos sektoriuje 2018 m. taip pat toliau didėjo ir per pastaruosius penkerius metus padidėjo 19 proc. Šis išmetamųjų teršalų kiekis iš esmės įtrauktas į ES ATLPS, kuri šiame sektoriuje šiuo metu taikoma tik skrydžiams Europos ekonominėje erdvėje (EEE).

ES priėmė teisės aktus, kad pasiektų savo 2030 m. tikslą

Sąjunga pranešė apie nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą iki 2030 m. sumažinti Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Kaip matyti iš 3 pav., ES priėmė teisės aktus, padėsiančius įvykdyti šį įsipareigojimą. Veiksmingai įgyvendinant visus Sąjungos teisės aktais nustatytus klimato, energetikos ir judumo tikslus, būtų galima iki 2030 m. ES 28 išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti maždaug 45 proc., palyginti su 1990 m.

Bendradarbiavimas su Norvegija ir Islandija siekiant 2030 m. tikslo

Norvegija ir Islandija sutiko bendradarbiauti su ES siekiant 2030 m. tikslų – išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Remdamosi EEE susitarimu, nuo 2021 m. Norvegija ir Islandija įgyvendins Pastangų pasidalijimo reglamentą ir LULUCF reglamentą. Nuo 2008 m. Norvegija ir Islandija jau dalyvauja ES ATLPS.

3 pav. 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija

Valstybės narės nurodo papildomą politiką ir priemones, kad pasiektų 2030 m. tikslus

2018 m. valstybės narės parengė pirmųjų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektus 6 . Iš planų projektų matyti, kad valstybės narės daro didelę pažangą nustatydamos kryptį, kuria vadovaujantis būtų pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslai, nors vis dar reikia dėti daugiau pastangų. Europos Komisija išnagrinėjo bendrą planų projektų poveikį siekiant 2030 m. tikslų ir pateikė konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas 7 . Valstybės narės turi parengti galutinius planus iki 2019 m. pabaigos.

Remiantis bendromis naujausiomis nacionalinėmis ŠESD prognozėmis, įgyvendinus nacionalinę politiką ir priemones, išmetamųjų teršalų kiekį 2030 m. numatoma sumažinti 30 proc. Apskaičiuota, kad įgyvendinus NEKSVP projektuose nurodytus užmojus ar planuojamas priemones, bendras ES išmetamas ŠESD kiekis bus sumažintas bent 40 proc.

Naujausiose valstybių narių prognozėse, pateiktose parengus NEKSVP projektus, nurodoma, kad įgyvendinus planuojamą politiką, tačiau neįskaitant nustatytų užmojų (tikslų), išmetamųjų teršalų kiekis 2030 m. gali būti sumažintas 36 proc. Šis įvertis šiek tiek mažesnis nei gautas įvertinus NEKSVP projektų poveikį. Pagrindinės šio skirtumo priežastys yra tai, kad vertinimu pagal NEKSVP projektus atsižvelgiama į nacionalinius tikslus, kuriuos savo NEKSVP projektuose išreiškė Vokietija ir Nyderlandai, ir kad Lenkija prognozes ir numatytas priemones pateikė savo NEKSVP projekte, tačiau nepateikė jų 2019 m. teikdama ataskaitas dėl prognozių.

2.IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS ES APYVARTINIŲ TARŠOS LEIDIMŲ PREKYBOS SISTEMOJE (ES ATLPS)

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) apima išmetamųjų teršalų kiekį iš maždaug 11 000 elektrinių bei gamyklų ir aviacijos sektoriaus, kuriame skrydžiai vykdomi dalyvaujančių valstybių viduje ir tarp jų.

Remiantis Sąjungos registro duomenimis, apskaičiuota, kad 2018 m. iš stacionarių įrenginių, įtrauktų į ES ATLPS, išmesta 4,1 proc. mažiau ŠESD nei 2017 m. Sumažėjimą daugiausia lėmė energetikos sektorius, pramonės sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis taip pat šiek tiek sumažėjo.

Dėl aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio pokyčių pažymėtina, kad patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis toliau didėjo ir 2018 m. sudarė 67 mln. tonų CO2, t. y. padidėjo 4 proc., palyginti su 2017 m.

4 pav. pateiktas išmestų ATLPS teršalų kiekis ir jo prognozės kartu su didžiausiu apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičiumi ir susikaupusiu tų leidimų pertekliumi.

4 pav. Patikrintas 2005–2018 m. išmestų ATLPS teršalų kiekis, 2019–2030 m. valstybių narių prognozės taikant turimas priemones, 2, 3 ir 4 etapų didžiausias ATL skaičius ir 2008–2018 m. susikaupęs tų leidimų perteklius (Mt CO2 ekv.) 8

Nuo 2019 m. birželio mėn. pabaigos buvo panaudota arba iškeista iš viso apie 1,51 mlrd. tarptautinių kreditų. Tai sudaro daugiau kaip 90 proc. numatyto didžiausio leistino kiekio (1,6 mlrd.). Vien 3 etape (2013–2020 m.) iki 2019 m. birželio mėn. pabaigos buvo iškeista 453,49 mln. tarptautinių kreditų.

Prieš pradedant naudoti rinkos stabilumo rezervą 2019 m., nuo 2017 m. gegužės mėn. vidurio Komisija sistemingai skelbė ankstesnių metų duomenis apie perteklių 9 . 2019 m. gegužės mėn. duomenys apie perteklių buvo paskelbti trečią kartą. Perteklių sudarė maždaug 1,65 mlrd. apyvartinių taršos leidimų 10 . Remiantis 2018 m. pertekliumi ir peržiūrėtu ES ATLPS teisės aktu dėl ketvirtojo sistemos prekybos laikotarpio (2021–2030 m.), 2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio–rugpjūčio mėn. aukcionuose parduodamų ATL skaičius bus sumažintas beveik 397 mln., arba 24 proc. pertekliaus.

3.IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIS, KURIAM TAIKOMAS PASTANGŲ PASIDALIJIMO PRINCIPAS

Daugumos sektorių, kurie nėra įtraukti į ES ATLPS, kaip antai transporto, pastatų, žemės ūkio (ne CO2 teršalai) ir atliekų, išmetamiesiems teršalams taikomi ES pastangų pasidalijimo teisės aktai. Sprendime dėl pastangų pasidalijimo 11 nustatomi nacionaliniai 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslai, išreikšti kaip procentiniai pokyčiai, palyginti su 2005 m. lygiais. 2013–2020 m. valstybės narės taip pat privalo laikytis metinių išmetamųjų teršalų kiekio apribojimų. Panašiai Reglamente dėl pastangų pasidalijimo 12 nustatomi nacionaliniai 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio tikslai.

Pažanga siekiant tikslų pastangų pasidalijimo srityje

Valstybės narės rengia planus, kaip pasiekti savo 2030 m. tikslus pastangų pasidalijimo srityje. Įgyvendinus numatytą politiką, iki 2030 m. ES galėtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, kuriam taikomas pastangų pasidalijimo principas, 27–28 proc. 13 , palyginti su 2005 m. Tai yra akivaizdi pažanga, palyginti su esama politika, pagal kurią išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas 20 proc. Tačiau tam, kad pasiektų tikslą išmetamųjų teršalų kiekį, kuriam taikomas pastangų pasidalijimo principas, sumažinti 30 proc., valstybės narės turės numatyti papildomų priemonių. Europos Komisija rekomendavo kelioms valstybėms narėms savo galutiniuose NEKSVP tiksliau apibrėžti viso 2021–2030 m. laikotarpio strategiją, kaip pasiekti tikslą, kuriam netaikoma ATLPS 14 .

5 pav. pavaizduoti valstybių narių 2030 m. tikslų pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo ir jų prognozių taikant turimas ir papildomas priemones skirtumai.

5 pav. 2030 m. tikslų pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo ir išmetamųjų teršalų kiekio prognozių taikant turimas ir papildomas priemones skirtumai, išreikšti 2005 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekio procentine dalimi. Neigiamos vertės reiškia, kad siektini tikslai yra viršijami, o teigiamos vertės reiškia, kad tikslai nepasiekti.

Kaip matyti iš 6 pav., išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, kiekis 2018 m. buvo 11 proc. mažesnis nei 2005 m. Taigi tarpinis teršalų kiekio sumažinimo 8 proc. tikslas viršytas 3 procentiniais punktais. Nuo 2013 m., kai buvo pradėta taikyti sistema, kasmet visoje ES išmetamas už nustatytą bendrą ribą mažesnis teršalų kiekis. Dėl to 2013–2018 m. susidarė bendras maždaug 1 110 Mt CO2 ekv. metinės išmetamųjų teršalų kvotos (MITK) perteklius. Prognozuojama, kad iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis išliks mažesnis už metinę ribą, o 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekio, kuriam taikomas pastangų pasidalijimo principas, tikslas, taikant turimas priemones, bus viršytas 3 procentiniais punktais.

6 pav. Išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriems šiuo metu taikomi 2005–2030 m. pastangų pasidalijimo teisės aktai ir MITK (Mt CO2 ekv.)

Išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriems taikomi pastangų pasidalijimo teisės aktai, 2005–2014 m. palaipsniui mažėjo. Po 2014 m. išmetamųjų teršalų kiekis trejus metus iš eilės didėjo, o 2018 m. vėl sumažėjo.

Daugiau kaip trečdalis teršalų kiekio, kuriam taikomas pastangų pasidalijimo principas, išmetama transporto sektoriuje. 2007–2013 m. išmetamųjų teršalų kiekiui sumažėjus, transporto išmetamųjų teršalų kiekis kasmet didėjo pastaruosius penkerius metus ir dabar yra tik 3 proc. mažesnis nei 2005 m. Iki 2030 m. valstybės narės prognozuoja nedidelį sumažėjimą (7 proc., palyginti su 2005 m.), taikant turimas priemones. Tačiau prognozuojama, kad įgyvendinus numatytą politiką ir priemones, iki 2030 m. transporto išmetamųjų teršalų kiekis sumažės 18 proc., palyginti su 2005 m.

Naujų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio normos yra svarbus veiksnys mažinant kelių transporto išmetamųjų teršalų kiekį. Nors vidutinis naujų automobilių ir furgonų išmetamas CO2 kiekis viename kilometre išlieka mažesnis už dabartinius taikomus tikslus, kaip matyti toliau pateiktame 7 pav., 2018 m. preliminarūs duomenys rodo, kad išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su 2017 m., padidėjo. Todėl transporto priemonių gamintojai, norėdami pasiekti būsimus 2020 ir 2021 m. tikslus, turės gerokai sumažinti savo transporto priemonių parko išmetamųjų teršalų kiekį – vidutiniškai maždaug 25 g CO2/km automobiliams ir 11 g CO2/km furgonams.

7 pav. Vidutinis naujų automobilių ir furgonų išmetamas CO2 kiekis viename kilometre

Degalų kokybės direktyva padedama mažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį. Tai įpareigoja valstybes nares reikalauti, kad degalų tiekėjai iki 2020 m. 6 proc. sumažintų tiekiamų degalų gyvavimo ciklo metu išmetamo ŠESD kiekį, palyginti su 2010 m. Vidutinis 2017 m. tiektų degalų taršos ŠESD intensyvumas buvo 3,4 proc. mažesnis nei 2010 m. (remiantis 22 valstybių narių duomenimis, kurie pirmą kartą pateikti 2019 m.). Kaip parodyta 8 pav., pasiekta pažanga valstybėse narėse labai skiriasi, tačiau beveik visos turi imtis skubių tolesnių veiksmų siekdamos užtikrinti, kad 2020 m. tikslas būtų pasiektas.

8 pav. ES degalų tiekėjų sumažintas degalų taršos ŠESD intensyvumas 22-ose ataskaitas pateikusiose valstybėse narėse 2010–2017 m.

Nagrinėjant išmetamųjų teršalų, susijusių su energijos vartojimu pastatuose, kiekį matyti, kad skirtingais metais esama tam tikrų skirtumų, kuriuos lemia su orais susiję šilumos paklausos pokyčiai. Ilgainiui išmetamųjų teršalų kiekis mažėja ir prognozuojama, kad tokia mažėjimo tendencija išliks iki 2030 m. Iš prognozuojamo išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo matyti, kad galima taikyti rinkai tinkamas technologijas, kuriomis mažinamas energijos poreikis ir integruojami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Valstybės narės numatė naują politiką, pagal kurią galima greičiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

Žemės ūkio sektoriuje išmetamųjų teršalų (ne CO2) kiekis 2018 m. buvo panašaus lygio kaip 2005 m. ir prognozuojama, kad taikant galiojančią politiką iki 2030 m. jis išliks stabilus. Net įgyvendinus numatytą politiką, prognozuojamas tik nedidelis sumažėjimas.

Atliekų tvarkymo sektoriuje išmetamųjų teršalų kiekis 2005–2018 m. sumažėjo 33 proc. ir prognozuojama, kad ši staigaus mažėjimo tendencija tęsis.

Pramonės ir kitų sektorių išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Sprendimas dėl pastangų pasidalijimo, kiekis 2017 m. buvo 12 proc. mažesnis nei 2005 m. ir prognozuojama, kad jis ir toliau mažės. Daugelis ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) taip pat yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. ES jau vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus iki 2020 m. palaipsniui nutraukti OAM naudojimą, kaip reikalaujama pagal Monrealio protokolą. Išskyrus 2012 m., ES naudojimas, vertinant pagal Monrealio protokolą 15 , nuo 2010 m. buvo neigiamas. Apskaičiuota, kad 2017 m. sunaudota −4 080 metrinių tonų OAM. Neigiamas naudojimas reiškia, kad sunaikinama arba eksportuojama daugiau OAM, nei jų pagaminama ar importuojama. Iš šių rezultatų matyti, kad OAM nėra iš naujo naudojamos tais atvejais, kai yra ekologiškesnių alternatyvų.

2019 m. Komisija atliko OAM reglamento 16 vertinimą. Remiantis vertinimu matyti, kad nors šiuo reglamentu itin veiksmingai siekiama jo tikslų, šių rezultatų būtų galima pasiekti taikant efektyvesnį būdą.

Fluorintos dujos yra dujų grupė, dažnai naudojama siekiant pakeisti ozono sluoksnį ardančias medžiagas. Tačiau fluorintos dujos yra smarkiai prie šiltnamio efekto prisidedančios dujos. Fluorintų dujų reglamente 17 numatoma nuo 2015 m. visoje ES laipsniškai mažinti hidrofluorangliavandenilių (HFC) kiekį bei imtis kitų priemonių siekiant sumažinti išmetamą fluorintų dujų kiekį ir iki 2030 m. tą kiekį sumažinti maždaug dviem trečdaliais, palyginti su 2014 m. HFC taip pat taikomas Monrealio protokolo Kigalio pakeitimas, įsigaliojęs 2019 m. sausio 1 d.

Iš 2017 m. duomenų matyti, kad fluorintų dujų pasiūla, vertinant pagal jų poveikį klimato kaitai, sumažėjo 2 proc.(CO2 ekv.), o vertinant pagal masę padidėjo 3 proc., palyginti su 2016 m. 2017 m. bendras pagal kvotų sistemą rinkai pateiktas kiekis buvo 0,4 proc. mažesnis už didžiausią leistiną kiekį 18 . Ši sėkmė rodo poslinkį link mažesnį visuotinio atšilimo potencialą turinčių dujų ir tai, kad taikant reglamentą veiksmingai mažinamas išmetamas fluorintų dujų kiekis.

Sprendimo dėl pastangų pasidalijimo laikymasis valstybėse narėse

2013–2016 m. savo įsipareigojimus pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo įvykdė visos 28 valstybės narės. Malta savo metines išmetamųjų teršalų kvotas (MITK) viršijo kiekvienais nagrinėjamaisiais metais, bet kvotų trūkumą padengė įsigydama MITK iš Bulgarijos. Suomija, Lenkija, Airija, Vokietija ir Belgija savo MITK viršijo 2016 m., bet kvotų trūkumą galėjo padengti panaudojusios ankstesniais metais rezervuotą MITK perteklių. Švedija visos savo kvotos neišnaudojo ir 2013–2016 m. MITK perteklių panaikino, kad padidintų sistemos aplinkosauginį naudingumą. Visos kitos valstybės narės savo ATL perteklių rezervavo, kad galėtų panaudoti vėlesniais metais. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Sprendimą dėl pastangų pasidalijimo, tarptautinių kreditų pagal švarios plėtros arba bendro įgyvendinimo mechanizmą panaudota nebuvo.

2017 m. atitikties užtikrinimo ciklas dar nesibaigė. 2017 m. Malta viršijo savo išmetamųjų teršalų kiekį pagal MITK 23 procentiniais punktais. Todėl Malta vėl turės įsigyti MITK ir (arba) tarptautinių projektų kreditų. 2017 m. Vokietijoje, Lenkijoje, Airijoje, Estijoje, Austrijoje, Bulgarijoje ir Kipre išmetamųjų teršalų kiekis pagal MITK viršytas 2–7 procentiniais punktais. Lietuvoje ir Liuksemburge išmetamųjų teršalų kiekis taip pat šiek tiek viršijo jų MITK. Siekdamos užtikrinti atitiktį, šios valstybės narės gali panaudoti ankstesniais metais rezervuotą MITK perteklių.

Bendras 2013–2017 m. MITK perteklius kiekvienoje valstybėje narėje parodytas 9 pav.

9 pav. Bendras 2013–2017 m. MITK perteklius, išreikštas 2005 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekio procentine dalimi

2018 m. preliminarūs duomenys panašūs į 2017 m. duomenis. Malta viršijo savo MITK 27 procentiniais punktais, Airija – 12 procentinių punktų, o Lenkija – 9 procentiniais punktais. Estijoje, Liuksemburge, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kipre, Suomijoje ir Belgijoje išmetamųjų teršalų kiekis taip pat buvo didesnis nei jų MITK. Visų šių valstybių narių išmetamųjų teršalų kiekis 2016 arba 2017 m. ar abejais metais jau buvo didesnis už jų MITK.

2018 m. visos valstybės narės, išskyrus Maltą, vis dar gali įvykdyti savo įsipareigojimus panaudodamos ankstesniais metais rezervuotas MITK. Tačiau 2019 ir 2020 m. kai kurioms valstybėms narėms gali neužtekti rezervuotų MITK, kad padengtų galimas trūkstamas kvotas. Prognozuojama, kad Malta, Vokietija, Airija ir Austrija 2013–2020 m. laikotarpiu veikiausiai patirs grynąjį MITK deficitą. Grynojo deficito atveju valstybės narės turės taikyti Sprendime dėl pastangų pasidalijimo nurodytus lankstumo mechanizmus (be MITK rezervavimo ir skolinimosi).

4.ŽEMĖS NAUDOJIMAS, ŽEMĖS NAUDOJIMO KEITIMAS IR MIŠKININKYSTĖ

Žemės naudojimas ir miškininkystė gali lemti tiek CO2 išmetimą į atmosferą, tiek jo absorbavimą. 2013–2020 m. ES valstybės narės yra įsipareigojusios užtikrinti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimas ir absorbavimas imantis papildomų veiksmų šiame sektoriuje būtų įtrauktas į jų mažinimo tikslą pagal Kioto protokolą. Tačiau šis išmetimas ir absorbavimas neįtrauktas į tikslą iki 2020 m. ES išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 20 proc.

10 pav. Preliminariai apskaitytas išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis vykdant veiklą, apie kurią pranešama pagal Kioto protokolą, antrasis įsipareigojimų laikotarpis, ES 28 19  

ES „apskaitytas“ kiekvienos rūšies veiklos debetas ir kreditas 2013–2017 m. laikotarpiu rodo, kad vidutiniškai absorbuota −111,9 Mt CO2 ekv. 20 2013–2017 m. apskaitytas grynasis kreditas sumažėjo nuo −133,9 iki −80,5 Mt CO2 ekv. Šie ES kiekiai pagal Kioto protokolą apima tiek privalomus (miško įveisimas / atkūrimas, miškų naikinimas ir miškotvarka), tiek su pasirinktomis veiklos rūšimis susijusius kiekius 21 .

Pirmiau aprašytą grynųjų kreditų sumažėjimą daugiausia lemia mažėjantys kreditai arba debetais pavirstantys kreditai, kai kalbama apie miškotvarką Čekijoje, Danijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje, Lietuvoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje. Pagrindinė priežastis – didesnis medyno kirtimo lygis. Tai daugiausia lėmė gerokai padidėjusi medienos paklausa ir nacionalinė politika, kurią įgyvendinant padidėjo kirtimas, o mažesniu mastu – tai, kad subrendo daugiau miškų, pvz., Danijoje ir Prancūzijoje. Natūralūs trikdžiai taip pat turėjo įtakos padidėjusiam išmetamųjų teršalų kiekiui. Pavyzdžiui, 2017 m. gaisrų nulemtas išmetamųjų teršalų kiekis Italijoje ir Portugalijoje buvo vienas didžiausių. Kenkėjai ir vėtros smarkiai paveikė Lietuvos, Slovėnijos ir Čekijos miškus.

Kol kas neaišku, ar ši tendencija ir toliau tęsis. Vis dėlto atsižvelgiant į klimato kaitą manoma, kad natūralūs trikdžiai taps dažnesni. Rinkos veikimas daugiausia priklausys nuo ekonominių aplinkybių. Manoma, kad padaugės vienų medžiagų pakeitimo kitomis ir medienos naudojimo energijai gaminti iniciatyvų, taip pat miško įveisimo ir atkūrimo programų, nes jas lemia politika, įsigaliosianti 2021 m.

Pagal Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio apskaitos taisykles šioje preliminarioje apskaitos ataskaitoje nurodytas bent vienų metų Čekijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Suomijos grynasis debetas.

Į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją pirmą kartą įtrauktas žemės naudojimo srityje išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis. LULUCF reglamente 22 nustatytas kiekvienai valstybei narei taikomas reikalavimas nuo 2021 m. užtikrinti, kad apskaitytas naudojant žemę išmetamas teršalų kiekis būtų visiškai kompensuojamas tame sektoriuje imantis veiksmų, kuriais iš atmosferos absorbuojamas atitinkamas CO2 kiekis. Tokia „debeto nebuvimo taisyklė“ reiškia, kad valstybės narės turi kompensuoti su miškų naikinimu susijusį išmetamųjų teršalų kiekį, pavyzdžiui, įveisdamos miškus ir taip užtikrindamos lygiavertį absorbentų kiekį arba gerindamos esamos miškotvarkos tvarumą.

Valstybės narės pateikė nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, įskaitant siūlomus miškų atskaitos lygius. Ekspertų grupė techniškai įvertino pasiūlymus 23 , o Europos Komisija pateikė technines rekomendacijas dėl nacionalinių planų gerinimo 24 . Tuo remdamosi valstybės narės turėtų peržiūrėti savo planus iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Komisijos komunikate „Švari mūsų visų planeta“ 25 taip pat buvo nurodytas LULUCF srityje išmetamas ir absorbuojamas teršalų kiekis. Šiuo metu naudojant žemę ES daugiau teršalų absorbuojama, nei išmetama. Nors prognozuojama, kad šis absorbavimas mažės, jis turės atlikti vis svarbesnį vaidmenį kartu su kitais technologiniais sprendimais, kad būtų kompensuotas likęs kitų sektorių išmetamas teršalų kiekis ir iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis balansas, kaip parodyta 1 pav.

5.POLITIKOS POKYČIAI NUO 2018 M. SPALIO MĖN.

ES ir toliau tobulina savo politinę sistemą, kad sumažintų išmetamą ŠESD kiekį ir prisitaikytų prie klimato kaitos. Per pastaruosius metus padaryta didelė pažanga mažinant kelių transporto išmetamųjų teršalų kiekį ir skatinant tvarų finansavimą.

Kelių transportas

2019 m. balandžio 17 d. priimtu reglamentu 26 nustatomos naujos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamųjų teršalų kiekio normos. Jos bus pradėtos taikyti nuo 2020 m. Iki 2025 ir 2030 m. vidutinis naujų automobilių išmetamųjų teršalų kiekis atitinkamai turės būti mažesnis 15 ir 37,5 proc. nei 2021 m., o vidutinis furgonų išmetamųjų teršalų kiekis turės būti 15 ir 31 proc. mažesnis nei 2021 m.

Kalbant apie sunkiąsias transporto priemones, 2019 m. birželio 20 d. priimtu reglamentu 27 pirmą kartą nustatomi ES sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai. ES rinkai naujai pateiktų sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekis iki 2025 m. turės būti vidutiniškai 15 proc. mažesnis nei 2019 m., o iki 2030 m. – 30 proc. mažesnis.

Abiejuose reglamentuose numatytas mechanizmas, kuriuo remiantis, atsižvelgiant į lyginamuosius standartus, nuo 2025 m. bus skatinama naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones. Juose taip pat pateikiamos naujos nuostatos, kuriomis užtikrinama stebimų išmetamųjų teršalų kiekio atitiktis tikrovei.

Be to, siekiant skatinti ekologiško judumo sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose, 2019 m. birželio 20 d. buvo priimta peržiūrėta Netaršių transporto priemonių direktyva 28 .

Galiausiai vyksta Europos Parlamento ir Tarybos derybos dėl i) Eurovinjetės direktyvos 29 peržiūros, siekiant skatinti pažangesnes kelių infrastruktūros apmokestinimo taisykles, ir ii) Mišriojo vežimo direktyvos 30 peržiūros, siekiant skatinti kombinuotą įvairių rūšių transporto (pvz., sunkvežimių ir traukinių) naudojimą kroviniams vežti.

Tvarus finansavimas

Kintantys investavimo modeliai yra būtini siekiant ES tikslų klimato srityje. Užtikrindama tinkamą teisinę aplinką, ES derina savo finansų ir kapitalo rinkų sistemą su klimato srities uždaviniais. 2018 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė išsamų veiksmų planą, kuriuo tvarumas būtų integruotas į kapitalo rinkas 31 , siekiant trijų pagrindinių tikslų: nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, valdyti finansinę riziką, kylančią dėl klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo ir socialinių problemų, ir didinti skaidrumą bei skatinti labiau atsižvelgti į ilgalaikę perspektyvą vykdant finansų ir ekonominę veiklą.

2018 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlė pirmąjį teisėkūros priemonių rinkinį 32 , skirtą veiksmų planui įgyvendinti. Teisės aktų leidėjai susitarė dėl reglamento dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo ir dėl reglamento dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų. Pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą Komisija paskelbė gaires dėl įmonių ataskaitų, kuriose būtų pateikta su klimatu susijusi informacija, teikimo 33 . Vyksta derybos dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti (pasitelkiant vadinamąją taksonomiją). Atsižvelgiant į kitus veiksmų plano elementus taip pat vyksta parengiamieji ir su teisėkūra nesusiję darbai.

6.KLIMATO POLITIKOS VEIKSMŲ FINANSAVIMAS

Klimato politikos sričių įtraukimas į ES biudžetą

2014–2020 m. ES planuoja vidutiniškai skirti bent 20 proc. savo biudžeto su klimatu susijusioms išlaidoms padengti. Iš naujausių turimų duomenų matyti, kad 2018 m. tokios išlaidos sudarė 20,7 proc. biudžeto 34 . Pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (DFP) iš biudžeto lėšų vidutiniškai skiriama 209 mlrd. EUR (19,7 proc. biudžeto).

Remdamasi savo sėkme, 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pasiūlė platesnio užmojo tikslą pagal kitą (2021–2027 m.) DFP klimato tikslams skirti 25 proc. išlaidų.  35

11 pav. Su klimatu susijusios ES biudžeto išlaidos 2014–2020 m. (mln. EUR ir ES biudžeto procentinė dalis)

Pajamų, gautų pardavus ES ATL aukcionuose, naudojimas

2018 m. parduodamos ES ATL aukcionuose, valstybės narės uždirbo 13,6 mlrd. EUR, t. y. 8 mlrd. EUR daugiau nei 2017 m. dėl didesnės anglies dioksido kainos. 2018 m. beveik 70 proc. pajamų buvo panaudota arba numatoma panaudoti klimato ir energetikos tikslais. 2013–2018 m. laikotarpiu šiais tikslais panaudota arba numatoma panaudoti beveik 80 proc. pajamų. Dauguma pajamų skiriama nacionaliniams ir ES tikslams, mažesnė suma – tarptautiniams klimato ir energetikos tikslams. 12 pav. parodytos bendros iš ES ATL gautos pajamos ir jų panaudojimas klimato ir energetikos tikslais.

12 pav. Pajamų, gautų pardavus ES ATL aukcionuose, naudojimas 2013–2018 m. (mlrd. EUR)

Iš vidaus lygmeniu panaudotų pajamų daugiausia lėšų buvo išleista atsinaujinančiajai energijai, energijos vartojimo efektyvumo didinimui ir darniajam transportui. 13 pav. parodytas iš aukcionų gautų pajamų panaudojimas vidaus lygmeniu.

13 pav. Pajamų, gautų pardavus ES ATL aukcionuose, naudojimas vidaus lygmeniu 2013–2018 m. (mlrd. EUR)

NAUJIEMS RINKOS DALYVIAMS SKIRTAS REZERVAS (NER) 300

Programa „NER 300“ yra viena didžiausių pasaulyje novatoriškų mažo anglies dioksido kiekio energetikos parodomųjų projektų finansavimo programų. Ji finansuojama iš pajamų, gautų 300 mln. ES ATL pakeitus į pinigines lėšas.

Paskelbus du kvietimus teikti pasiūlymus buvo patvirtinti 2,1 mlrd. EUR vertės 38 atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai ir vienas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas, aprėpiantys 20 ES valstybių narių. Septyni projektai įgyvendinti, tikimasi, kad dar penki projektai bus pradėti įgyvendinti iki 2019 m. pabaigos. Keturi projektai dar rengiami, kad galėtų būti pradėti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 30 d.

Atsižvelgiant į sudėtingas ekonomines ir politines aplinkybes nuo tada, kai buvo sukurta programa „NER 300“, 19 projektų, kurie buvo atrinkti finansavimui, negalėjo gauti pakankamos papildomos finansinės paramos ir iki 2019 m. liepos mėn. buvo atšaukti. Kiti keturi projektai yra įvairiuose vystymo etapuose. Atsiėmus paraiškas dviejuose kvietimuose teikti pasiūlymus, iš viso buvo grąžinta 1 358 mln. EUR – lėšos reinvestuotos į esamas finansines priemones (623 mln. EUR iš pirmojo kvietimo) ir į Inovacijų fondą (735,5 mln. EUR iš antrojo kvietimo) (žr. langelį).

Inovacijų fondas

Inovacijų fondas įsteigtas priėmus peržiūrėtą ATLPS direktyvą 36 . Nustačius 20 EUR kainą už vieną anglies dioksido toną, laikantis konkurencijos principo, būtų sutelkta 10 mlrd. EUR novatoriškų technologijų demonstravimui ir proveržio inovacijoms sektoriuose, kuriems taikoma ES ATLPS. 2019 m. gegužės mėn. įsigaliojo Deleguotasis reglamentas dėl Inovacijų fondo veiklos 37 . Ištisus 2019 m. Komisija aktyviai dalyvavo informavimo veikloje kartu su pramonės sektoriumi ir valstybėmis narėmis, siekdama didinti informuotumą apie Inovacijų fondą ir aptarti pagrindinius kiekvieno sektoriaus klausimus, susijusius su projektų atranka ir įgyvendinimu. Pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus ketinama paskelbti 2020 m. viduryje, vėliau iki 2030 m. bus skelbiami įprasti kvietimai 38 .

Modernizavimo fondas

Modernizavimo fondu bus remiamos dešimties mažas pajamas gaunančių ES valstybių narių 39 investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas energijos sistemose, pasitelkiant akcijas, iš anksto nustatytas ATLPS direktyvoje. Nustačius 20 EUR kainą už vieną anglies dioksido toną, per ateinantį dešimtmetį bus sukaupta apie 14 mlrd. EUR. Penkioms valstybėms narėms nusprendus perkelti dalį savo solidarumo ir (arba) pereinamojo laikotarpio nemokamų leidimų, fondas padidėjo daugiau kaip du kartus. Europos Komisijos veikla steigiant Modernizavimo fondą prasidėjo nuo daugybės techninių praktinių seminarų visose paramą gaunančiose valstybėse narėse. Jie buvo rengiami 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. sausio mėn. Toliau vyksta parengiamieji darbai, kad 2020 m. pirmoje pusėje būtų priimtas įgyvendinimo aktas. 

Klimato politikos veiksmų programa „LIFE“

Programa „LIFE“ yra ES aplinkos ir klimato politikos veiksmų finansavimo priemonė; pagal ją bendrai finansuojami Europos pridėtinės vertės projektai. 2014–2020 m. bendras projektų finansavimo pagal aplinkos paprogramį biudžetas sudarė 2,5 mlrd. EUR, o pagal klimato politikos veiksmų paprogramį – 0,86 mlrd. EUR. Įgyvendinant daugelį „LIFE“ aplinkos projektų taip pat teikiama bendra nauda klimatui.

Pagal programos „LIFE“ klimato politikos veiksmų paprogramį remiami klimato kaitos padarinių mažinimo ir prisitaikymo prie jų projektai, klimato valdymas ir informavimas. 2018 m. paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „LIFE“, rekomenduota finansuoti pasiūlymus, kuriuose dalyvavo paramos gavėjai iš 21 valstybės narės; daugiausia dėmesio sulaukė Ispanijos, Italijos ir Vokietijos pasiūlymai.

Į siūlomą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą įtrauktas didesnis 5,45 mlrd. EUR biudžetas aplinkos ir klimato politikos programai „LIFE“.

Klimato politikos srityje bus du paprogramiai: „Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos“ ir „Perėjimas prie švarios energijos“. Tikimasi, kad 2021–2027 m. klimato politikos biudžetas bus maždaug 1 mlrd. EUR. Veikla pagal paprogramį „Perėjimas prie švarios energijos“ šiuo metu finansuojama iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto ir jai bus suteiktas panašus biudžetas.

14 pav. Siūlomas biudžeto asignavimas 2021–2027 m. programai LIFE

7.PRISITAIKYMAS PRIE KLIMATO KAITOS

Per pastaruosius metus pagal ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją, kuri buvo patvirtinta 2013 m. siekiant paruošti valstybes nares dabartiniam ir būsimam klimato kaitos poveikiui, padaryta tolesnė pažanga:

ü26 valstybės narės jau yra parengusios nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, o kitos valstybės narės netrukus baigs jas rengti 40 ;

üdaugiau kaip 1 900 Europos miestų ir miestelių per Merų paktą įsipareigojo didinti atsparumą klimato kaitai (nuo 2018 m. jų skaičius padidėjo apie 900);

ükeliuose nacionalinių energetikos ir klimato politikos planų projektuose pateikiami prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai;

üatnaujintas Europos prisitaikymo prie klimato kaitos portalas („Climate-ADAPT“);

üEuropos Komisija paskelbė atnaujintą PESETA tyrimą 41 apie įvairius klimato kaitos padarinius, įskaitant ekonominį vertinimą;

üpagal programą „LIFE“ finansuojami prisitaikymo prie klimato kaitos projektai svarbiausiose srityse, pvz., vandens išteklių.

2018 m. ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija buvo įvertinta ir pateiktos teigiamos išvados 43 . Tam tikra įgyta patirtis galėtų padėti apibrėžti būsimus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus Europoje, pavyzdžiui:

·dėl tarptautinių pokyčių ES reikėjo suderinti savo prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus su Paryžiaus susitarimu, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa ir darnaus vystymosi tikslais;

·poreikis prisitaikyti prie spartėjančių pokyčių yra dar didesnis nei tada, kai buvo priimta strategija: turime geriau stiprinti infrastruktūrą, kad apsaugotume ją nuo ekstremalių oro sąlygų ir klimato kaitos poveikio;

·atliekant vertinimą ir teikiant prisitaikymo prie klimato kaitos galimybes, reikia geriau įtvirtinti ekosistemomis grindžiamus metodus;

·prisitaikymo prie klimato kaitos politikoje ir planavime visuomenės sveikatos problemoms turėtų būti skiriama daugiau dėmesio.

Pagal programą „Europos horizontas“ pradėta prisitaikymo prie klimato kaitos ir visuomenės pertvarkos misija. Misijos valdybos pirmininkė yra Connie Hedegaard. Įgyvendinant programos „Europos horizontas“ misijas, bus užtikrinti moksliniai tyrimai ir inovacijos ir teikiamos gairės šioje srityje, taip pat pasitelkiama pramonės ir visuomenės parama, vadovaujantis plataus užmojo ir perduodamais orientyrais.

8.TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS KLIMATO SRITYJE

Aviacija

2018 m. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba pagal Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemą (CORSIA) priėmė standartus ir rekomenduojamą praktiką. CORSIA tikslas – pasitelkiant kompensavimą, stabilizuoti tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekio poveikį išlaikant 2020 m. lygį.

ICAO lygmeniu įgyvendinimas tebevyksta, bet dar nėra užbaigtas. Pirmieji stebėsenos įsipareigojimai pradėti vykdyti 2019 m., o bandomasis etapas prasidės nuo 2021 m. Nors 81 šalis, kuriose išmetama 76,6 proc. viso pasaulio teršalų kiekio, jau išreiškė norą prisijungti prie sistemos nuo 2021 m., vis dar yra neaiškumų, susijusių su galutine sistemos aprėptimi ir patikimumu, nes prie jos nėra prisijungusios svarbią aviacijos veiklą vykdančios šalys, o sprendimai dėl išmetamųjų teršalų vienetų, kuriuos galima kompensuoti, vis dar nėra priimti.

ES valstybės narės pranešė 44 ICAO apie ES ATLPS taikymo aviacijos sektoriui ypatybių ir teisiškai privalomų CORSIA ypatybių, nurodytų standartuose ir rekomenduojamoje praktikoje, skirtumus, siekdamos apsaugoti ES politikos erdvę.

Jūrų transportas

2018 m. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) priėmė laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją, įskaitant tarptautinį įsipareigojimą iki 2050 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 50 proc., palyginti su 2008 m. lygiu (įskaitant tarpinius taršos anglies dioksidu intensyvumo tikslus). ES valstybės narės priklauso Tarptautinei jūrų organizacijai, todėl turi vykdyti šį įsipareigojimą.

Į IMO strategiją įtrauktas galimų trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių strategijos tikslams pasiekti sąrašas, teikiant pirmenybę toms priemonėms, kurias taikant galima dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki 2023 m., taip pat remiantis esamomis IMO priemonėmis, pvz., energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodikliu ir Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planu. Europos Komisija aktyviai dalyvauja vykstančiose derybose dėl konkrečių IMO priemonių, įskaitant ES valstybių narių pateiktus pasiūlymus.

2018 m. į Europos ekonominės erdvės uostus įplaukiantys laivai pradėjo stebėti savo išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti ataskaitas. Pirmieji duomenys apie išmetamųjų teršalų kiekį paskelbti 2019 m. birželio 30 d. 45 Šia sistema siekiama suteikti patikimos informacijos, kuria būtų galima remtis priimant politinius sprendimus, ir būtiną skaidrumą, kad būtų skatinamas su energijos vartojimo efektyvumu susijusių technologijų taikymas ir veiksmai. Iki 2019 m. pabaigos Europos Komisija parengs ataskaitą dėl sistemos veikimo pirmaisiais metais.

Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) reikalavimus laivų degalų sunaudojimo stebėsena pradėta 2019 m. sausio 1 d., o pirmosios ataskaitos turės būti pateiktos 2020 m. Todėl į ES uostus įplaukiantys laivai turi teikti ataskaitas pagal ES jūrų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reglamentą ir IMO duomenų rinkimo sistemą.

Parama besivystančioms šalims

ES ir jos valstybės narės tebėra didžiausios pasaulyje oficialios paramos besivystančių šalių vystymuisi teikėjos – 2018 m. jos skyrė 74,4 mlrd. EUR. ES, jos valstybės narės ir Europos investicijų bankas taip pat yra didžiausi viešąjį finansavimą kovos su klimato kaita srityje teikiantys subjektai. 2017 m. jų įnašas sudarė 20,4 mlrd. EUR (naujausi turimi duomenys) 46 .

Kalbant apie Žaliąjį klimato fondą (GCF), pradėjus telkti fondo išteklius, ES valstybės narės įsipareigojo iš viso skirti 4,7 mlrd. USD – tai sudaro beveik pusę visų 10,3 mlrd. USD vertės įsipareigojimų. Ateityje Europos vaidmuo veikiausiai augs. Vokietija ir Norvegija pirmosios pranešė, kad padvigubino savo įnašus į GCF jo papildymo etapu.

Pasaulinis kovos su klimato kaita aljansas plius (PKKKA+) yra ES pavyzdinė klimato srities iniciatyva. 2007–2020 m. laikotarpiu jis teikia 750 mln. EUR dotacijas klimato politikos veiksmams ir pajėgumų stiprinimui besivystančiose šalyse, daugiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse. Šiuo metu atnaujinant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Paryžiaus susitarimą, PKKKA+ remia partnerius formuojant klimato politiką ir planuojant plataus užmojo klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos.

ES išorės investicijų planu skatinamos investicijos besivystančiose Afrikos šalyse ir ES kaimyniniame regione. Iki šiol aštuoniomis garantijomis bus padėta sukurti ir išplėsti atsinaujinančiosios energijos ir sujungimo projektus, įtraukiant milijonus žmonių šalyse partnerėse. Pavyzdžiui, pagal Europos atsinaujinančiosios energijos garantiją, kurią suteikė keturios Europos finansų įstaigos, Užsachario Afrikoje įgyvendinamiems projektams skirtas biudžetas galėtų būti padidintas iki 3,4 mlrd. EUR. Įgyvendinant projektus būtų sumažintas išmetamas anglies dioksido kiekis, sumažėtų elektros energijos tiekimo sutrikimų, būtų sukurta iki 12 000 darbo vietų ir maždaug 2 GW padidėtų gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių pajėgumai.

2018 m. rugsėjo 28 d. prasidėjo derybos dėl naujos ES ir AKR (Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno) regiono partnerystės po 2020 m. Į planuojamą pasirašyti susitarimą, kuris bus sudarytas baigus galioti Kotonu susitarimui 47 , įtrauktas tvirtas bendras įsipareigojimas imtis klimato politikos veiksmų. Be to, 2018 m. buvo įsteigtas naujas Afrikos ir Europos tvarių investicijų ir darbo vietų kūrimo aljansas, kuris, be kitų klausimų, siekia sustiprinti aplinkos ir darbuotojų apsaugą.

ATLPS ryšys su Šveicarija

2017 m. lapkričio mėn. pasirašę susitarimą susieti savo apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas, ES ir Šveicarijos parlamentai šiuo metu yra patvirtinę susitarimą. Kitame etape Šveicarija ir ES turi ratifikuoti susiejimo susitarimą, kad jungtis įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.

(1)

COM(2018) 773 final – „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“.

(2)

Šaltinis – COM(2018) 773 final.

(3)

Be ES tikslo pagal UNFCCC, ES kartu su Islandija taip pat įsipareigojo siekti privalomo tikslo per antrąjį įsipareigojimų pagal Kioto protokolą įgyvendinimo laikotarpį (2013–2020 m.) sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su ataskaitiniais metais (daugiausia 1990 m.), siekiama sumažinti 20 proc. Šio tikslo mastas šiek tiek skiriasi nuo UNFCCC tikslo masto. 2017 m. ES ir Islandija išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su ataskaitiniais metais, sumažino 26 proc.

(4)

Valstybių narių rezultatų prognozės. Turimos priemonės reiškia priemones, kurias valstybės narės jau įgyvendino. Papildomos priemonės reiškia priemones, kurias valstybės narės planuoja įgyvendinti.

(5)

Diagrama apima visas 31 šalis, dalyvaujančias ES ATLPS.

(6)

To reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.

(7)

  https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-strategy-and-energy-union/governance-energy-union/national-energy-climate-plans .

(8)

Diagramoje pateiktas patikrintų atitinkamais metais išmestų ATLPS teršalų kiekis, patenkantis į ATLPS sektorinę ir geografinę taikymo sritis, todėl ši diagrama iki 2013 m. negali būti suprantama kaip laiko eilutė. 2012–2018 m. didžiausio leidžiamo teršalų kiekio riba taikoma ir aviacijos sektoriaus išmetamiesiems teršalams.

(9)

Kaip apibrėžta sprendime, kuriuo sukuriamas rinkos stabilumo rezervas, perteklius atitinka „bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių“.

(10)

C(2019) 3288 final – „Bendro 2018 m. apyvartoje buvusių ATL skaičiaus paskelbimas dėl

ATL perkėlimo į ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą“.

(11)

Sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

(12)

Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

(13)

Remiantis 2019 m. kovo mėn. valstybių narių pateiktomis prognozėmis taikant „papildomas priemones“, nurodomas 27 proc. sumažinimas, o atsižvelgiant į NEKSVP projektuose pateiktą scenarijų, kai taikomos papildomos priemonės, vertinimą, šis sumažinimas siekia 28 proc.

(14)

Tikslai, kuriems netaikoma ATLPS, apima nacionalinius tikslus pagal Reglamentą dėl pastangų pasidalijimo ir įsipareigojimą dėl „debeto nebuvimo“ pagal LULUCF reglamentą (žr. 4 skyrių).

(15)

Suvestinis parametras, apimantis OAM importą, eksportą, gamybą ir sunaikinimą, išskyrus OAM, kurios naudojamos kaip žaliavos.

(16)

Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

(17)

Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

(18)

 Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos 2018 m. Bendrovių pateikti 2007–2016 m. fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų gamybos, importo, eksporto ir sunaikinimo duomenys, Europos aplinkos agentūra.

(19)

Miškotvarkos kreditams taikomos viršutinės ribos ir jie pateikiami kaip metiniai vidurkiai, kai bendras miškotvarkos kreditų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu viršija sumodeliuotą to paties laikotarpio didžiausią leidžiamą kiekį.

(20)

Apskaita yra politikos vertinimo ir didesnių užmojų nustatymo priemonė, taikoma siekiant sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir padidinti absorbuojamą teršalų kiekį. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaityti debetai ir kreditai yra preliminarūs ir sumodeliuoti, nes galutinės sąskaitos bus prieinamos tik pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui (2020 m. gruodžio mėn.). Atsižvelgiant į veiklos rūšį, taikomos skirtingos apskaitos taisyklės: bendrojo-grynojo kiekio apskaita taikant 0 pradinę reikšmę miško įveisimo / atkūrimo ir miškų naikinimo atvejais, grynojo kiekio apskaita, palyginti su pradine reikšme (daugiausia 1990 m. išmestas ir absorbuotas teršalų kiekis) ganyklų tvarkymo, pasėlių tvarkymo ir augalijos atkūrimo atvejais, ir skirtumas, palyginti su miškotvarkos atskaitos lygiu, miškotvarkos atveju.

(21)

Septynios valstybės narės pasirinko pasėlių tvarkymą, šešios – ganyklų tvarkymą, viena – augalijos atkūrimą, viena – šlapžemių drenažą ir drėgnumo atkūrimą, bet dar turi pateikti kiekybinį įvertinimą.

(22)

Reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

(23)

https://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=3638&news%20=1&Lang=LT.

(24)

SWD(2019) 213 final.

(25)

COM(2018) 773 final.

(26)

Reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos.

(27)

Reglamentas (ES) 2019/1242, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai.

(28)

Direktyva (ES) 2019/1161 dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.

(29)

https://ec.europa.eu/transport/modes/road/news/2017-05-31-europe-on-the-move_en.

(30)

https://europa.eu/rapid/press-release_IP-17-4242_lt.htm.

(31)

COM(2018) 097 final.

(32)

  https://ec.europa.eu/info/publications/180524-proposal-sustainable-finance_en .

(33)

  https://ec.europa.eu/info/publications/non-financial-reporting-guidelines_en#climate .

(34)

     https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/about_the_european_commission/eu_budget/draft-budget-2020-wd-13-web-1.4_soe.pdf.

(35)

      https://ec.europa.eu/commission/publications/factsheets-long-term-budget-proposals_lt . 

(36)

2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, 10a straipsnio 8 dalis.

(37)

2019 m. gegužės 28 d., C(2019) 1492 – Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/856, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos .

(38)

https://ec.europa.eu/clima/policies/innovation-fund_en.

(39)

     BG, CZ, EE, HR, LV, LT, HU, PL, RO ir SK.

(40)

     Kroatija ir Bulgarija savo nacionalines strategijas dar rengia.

(41)

  https://ec.europa.eu/jrc/en/peseta-iii .

(42)

  http://www.lifeagroclimawater.eu/ .

(43)

  https://ec.europa.eu/clima/policies/adaptation/what_en .

(44)

      https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32018D2027 . 

(45)

Reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo.

(46)

2018 m. duomenys apie ES kovos su klimato kaita finansavimą bus paskelbti 2019 m. rudenį Tarybos išvadose dėl kovos su klimato kaita finansavimo.

(47)

Kotonu susitarimas yra esminė ES santykių su AKR šalimis sistema. Jis baigs galioti 2020 m. vasario mėn.