EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 28

COM(2019) 486 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa

1Įvadas

2020 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programoje 1 (toliau – darbo programa) nustatomi Europos standartizacijos prioritetai. Joje išdėstyti konkretūs ateinančio laikotarpio Europos standartų ir standartizacijos leidinių tikslai ir su jais susijusi politika, taip pat išvardijami veiksmai, kurių ketina imtis Komisija 2 . Šie veiksmai Europos standartizacijos srityje įtvirtinti Sąjungos politikoje, pavyzdžiui, skaitmeninės ir bendrosios rinkos, energijos vartojimo efektyvumo ir klimato bei tarptautinės prekybos politikoje. Standartai padeda įgyvendinti šią politiką, kad Europos produktai ir paslaugos būtų konkurencingi visame pasaulyje ir atitiktų naujausius saugos, saugumo, sveikatos apsaugos ir aplinkos reikalavimus.

Šioje darbo programoje taip pat išdėstomi veiksmai, kurių Komisija ketina imtis 2020 m., siekdama pagerinti Europos standartizacijos sistemos (ESS) valdymą ir padidinti jos įtraukumą bei tarptautinį poveikį.

Be poveikio, jau nurodyto 2020 m. biudžeto projekte, ši darbo programa nedaro jokio poveikio biudžetui.

2Europos standartizacijos prioritetai

Standartai daro didelį ekonominį poveikį, o įmonės ir vartotojai bendrojoje rinkoje kiekvieną dieną jaučia jų teikiamą naudą. Tinkamai veikianti standartizacijos sistema padeda Europai išsaugoti savo, kaip pradininkės, pranašumą, taip pat neatsilikti nuo pokyčių ir galimybių, atsirandančių dėl rinkos plėtros. Tuo pat metu, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos piliečius, standartais užtikrinamas aukštas saugos, sveikatos, vartotojų ir aplinkos apsaugos lygis.

Standartai atlieka svarbų vaidmenį, nes gamintojams suteikiamas stabilus pagrindas investuoti į naujas technologijas ir gamybos procesų skaitmeninimą.

Šiame skirsnyje apžvelgiami prašymai parengti ir (arba) peržiūrėti darniuosius 3 Europos standartus, kuriais prisidedama prie Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo, taip pat Komisijos platesnio masto strateginiai Europos standartizacijos prioritetai. Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai patenkinami toliau aptariami prašymai ir kad būtų atsižvelgiama į jos strateginius prioritetus, atidžiai stebės Europos standartizacijos organizacijų darbo programas.

2.1Darnieji Europos standartai, kuriais prisidedama prie ES teisės aktų įgyvendinimo

Europos standartizacijos sistema grindžiama Komisijos ir standartizacijos bendruomenės – viešojo ir privačiojo sektorių – partneryste. Unikalumo jai suteikia tai, kad taikomi darnieji Europos standartai. Šie standartai rengiami (arba peržiūrimi, atsižvelgiant į aplinkybes) remiantis Komisijos prašymu taikyti Sąjungos derinamuosius teisės aktus 4 . Patvirtinus šiuos standartus, jie tampa Sąjungos teisės dalimi ir, kai taikomi, gamintojams visoje bendrojoje rinkoje leidžia daryti prielaidą, kad jų produktai atitinka Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Taip darniųjų standartų naudotojams užtikrinamas svarbus teisinis tikrumas ir stabilumas. Taikant darniuosius standartus mažėja gamintojų patiriamos sąnaudos – tai svarbu investuotojams, – o mažosioms ir vidutinėms įmonėms sudaromos sąlygos nepatiriant papildomų išlaidų tiekti rinkai Sąjungos teisės aktus atitinkančius produktus. Be to, taip didinama reguliavimo institucijų, kurios turi tinkamai prižiūrėti šiuos darniuosius standartus, viešoji atsakomybė. 2020 m. Komisija ketina prašyti parengti ir (arba) peržiūrėti kelių pagrindinių sričių, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir bendrosios prekių rinkos, darniuosius standartus, kuriais užtikrinamas ES teisės aktų įgyvendinimas.

Komisija prašys parengti plastikinių žvejybos įrankių antrinio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo standartus 5 . Šie darnieji standartai padės įgyvendinti Direktyvą (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

Atsižvelgdama į Reglamento (ES) 2017/1369 dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir Direktyvos 2009/125/EB dėl ekologinio projektavimo reikalavimų tikslus, Komisija pasiūlys parengti elektros variklių, vandens šildytuvų, skalbyklių ir buitinių skalbyklių-džiovyklių energijos vartojimo efektyvumo vertinimo standartus. Šie standartai padės įgyvendinti teisės aktus 6 , susijusius su konkrečiomis produktų kategorijomis.

Viena iš pagrindinių iniciatyvų šioje srityje bus Europos standartizacijos organizacijų atliekamas dabartinių darniųjų standartų atnaujinimas. Komisija ketina prašyti tai atlikti tam, kad būtų atsižvelgiama į Direktyvos 2013/29/ES dėl pirotechnikos gaminių reikalavimus ir į naujausius šių technologijų pokyčius 7 . Šis atnaujinimas padės didinti pirotechninių gaminių saugą ir gerinti tokių gaminių atitikties vertinimų kokybę, nes šioje srityje galiojantys standartai bus suderinti su taikomais teisės aktų ir saugos reikalavimais, taip pat su naujausiomis technologijomis.

Medicinos srityje, laikydamasi Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas dėl pagrindinių saugos standartų reikalavimų, Komisija ketina prašyti parengti radionuklidų kalibratorių projektavimo, gamybos, įrengimo, naudojimo ir eksploatacinių savybių tikrinimo darniuosius standartus 8 . Šie standartai padės tobulinti dozių optimizavimo procesą, nes pacientams taikomas aktyvumas bus tikrinamas naudojantis radionuklidų kalibratoriais.

Be to, Komisija ketina prašyti Europos standartizacijos organizacijų peržiūrėti darniuosius standartus, taikomus Direktyvos 2014/34/ES dėl potencialiai sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos ir apsaugos sistemų įgyvendinimui užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į technologinius atnaujinimus 9 .

Neseniai priimto Reglamento (ES) 2019/1009 dėl trąšų taikymo sritis – nuo iš iškastinių ar cheminiu būdu gautų neorganinių medžiagų pagamintų trąšų iki trąšų, pagamintų iš perdirbtų ar organinių medžiagų. Suderinus analitinius bandymų metodus, taikomus iš perdirbtų žaliavų pagamintų tręšiamųjų produktų atitikčiai tikrinti, bus galima kaupti bendrą atitikties teisiniams reikalavimams patikros ir bandymų praktiką ir sudaryti palankesnes sąlygas prekiauti bendrojoje rinkoje 10 .

Atsižvelgdama į Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų, Komisija ketina prašyti Europos standartizacijos organizacijų nustatyti ribojamų cheminių medžiagų (policiklinių aromatinių angliavandenilių) išsiskyrimo gumoje ir plastike, kurie naudojami vartojimo prekėse, ribines vertes 11 .

Kad tinkamai veiktų Statybos produktų reglamentu (Reglamentu (ES) Nr. 305/2011) arba jame nustatytomis priemonėmis sukurta suderinimo sistema, reikalinga bendra techninė kalba. Komisija ketina prašyti šioje srityje parengti keletą standartų 12 .

Atsižvelgiant į atitikties įstaigų poveikį vidaus rinkai, visų pirma MVĮ, svarbu užtikrinti, kad akreditacija ir atitikties vertinimas visose valstybėse narėse būtų vienodai griežti. Todėl Komisija prašys parengti darniuosius standartus 13 , kuriais būtų užtikrinamas Akreditavimo reglamento (Reglamento (EB) Nr. 765/2008) ir Rinkos priežiūros reglamento (Reglamento (EB) Nr. 1221/2009) įgyvendinimas.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – reikės parengti darniuosius standartus, kuriais būtų užtikrinama atitiktis gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimams, nustatytiems Direktyvoje (ES) 2019/882 14 . Šie standartai padės suderinti metodus, kuriuos, siekdami laikytis reikalavimų, šiuo metu taiko gamintojai ir paslaugų teikėjai, gaminantys ir (arba) tiekiantys konkrečių prieinamumo aspektų turinčius gaminius ir teikiantys tokias paslaugas, ir taip sudaryti sąlygas neįgaliesiems turėti daugiau galimybių naudotis gaminiais ir paslaugomis vidaus rinkoje.

2.2Europos standartizacijos sistemos strateginiai prioritetai

Komisija, siekdama užtikrinti, kad parengti standartai padėtų siekti jos plataus masto politikos prioritetų sukurti visapusiškai veikiančią bendrąją rinką, ketina toliau bendradarbiauti su Europos standartizacijos sistemos partneriais strategiškai svarbiose srityse.

Dirbtinis intelektas (DI) darys didelį poveikį ekonomikai ir visai visuomenei. 2018 m. Komisija savo komunikate „Dirbtinis intelektas Europai“ 15 pripažino DI svarbą bendrajai rinkai. Šiame komunikate išdėstyta Europos dirbtinio intelekto, kaip vienos iš bendrosios skaitmeninės rinkos dalių, iniciatyva, ir pabrėžiama jo svarba Sąjungos pramonės sektoriams konkurencingoje pasaulinėje rinkoje. Standartizacija padeda mažinti šių bazinių technologijų keliamus sunkumus, ypač susijusius su saugos, atsakomybės ir etikos aspektais. Parengti standartus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į europinę DI grindžiamų sistemų veikimo perspektyvą, turėtų būti vienas iš svarbių Europos standartizacijos organizacijų prioritetų.

Standartizacija svarbi daiktų interneto plėtrai, nes pasaulyje, kuriame išmanieji įrenginiai tapo itin svarbūs, labai svarbu užtikrinti saugumą, saugą, patikimumą ir sąveikumą. Todėl Europos standartizacijos organizacijos daugiausia dėmesio turėtų skirti standartų, kuriais būtų siekiama stiprinti saugumo protokolus, numatyti kibernetinius išpuolius ir mažinti jų skaičių, taip pat užtikrinti įvairių daiktų interneto tinklų sąveikumą, rengimui.

Norint diegti technologijas ir jomis naudotis, būtina jas apsaugoti nuo kibernetinių grėsmių, užtikrinant kibernetinį saugumą. Tai svarbu norint užtikrinti ne tik privatumo, bet ir tokių ypatingos svarbos Europos infrastruktūros objektų kaip energijos gamybos įrenginiai ir perdavimo bei telekomunikacijų tinklai apsaugą. ES kibernetinio saugumo aktu 16 nustatyta Europos IRT produktų, paslaugų ir procesų kibernetinio saugumo sertifikavimo sistema. Šioje naujojoje sistemoje standartizacijai tenka svarbus vaidmuo. Todėl Komisija tikisi, kad Europos standartizacijos organizacijos ir ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA 17 glaudžiai bendradarbiaus tarpusavyje kibernetinio saugumo klausimais, siekdamos padėti toliau kurti Europos bendrąją rinką, reaguoti į sparčiai kintančias ir daug dėmesio reikalaujančias privatumo srities realijas ir apskritai didinti kibernetinį saugumą ES.

Komisija yra priėmusi Rekomendaciją dėl Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formato 18 . Šioje rekomendacijoje palaikoma skaitmeninė sveikatos priežiūros transformacija ES, siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniams asmens sveikatos duomenų srautams ir remiant valstybių narių pastangas užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai susipažinti su savo sveikatos duomenimis ir jais keistis, nesvarbu, kurioje ES vietoje jie būtų. Taikant šią technologiją žmonėms bus suteikiama galimybė greitai susipažinti su savo sveikatos duomenimis ir jais dalytis su sveikatos priežiūros specialistais, pavyzdžiui, konsultuojantis su specialistu arba gaunant būtinąją pagalbą kitoje ES šalyje.

Europos standartizacijos organizacijos turėtų padėti įdiegti rekomenduojamą keitimosi Europos elektroniniais sveikatos įrašais formatą, parengdamos pažangiausius standartus, skirtus asmens sveikatos duomenims apsaugoti ir tinklų bei informacinių sistemų, kuriomis grindžiamos tokios elektroninių sveikatos įrašų sistemos, saugumui užtikrinti. Tai padės išvengti duomenų saugumo pažeidimų ir kuo labiau sumažinti kibernetinių incidentų pavojų.

2018 m. buvo priimtas komunikatas „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“ 19 . Jame pabrėžiama, kad susietasis ir automatizuotas judumas gali padėti pakeisti žmonių judėjimo būdus ir transporto priemonių naudojimą, pardavimą ir nuosavybės formas. Taip kintančioje energijos rinkoje taip pat atsiras naujų verslo plėtros sričių ir bus sudarytos sąlygos teikti naujas judumo paslaugas. Tai, ar tokia judumo pertvarka bus sėkminga, priklauso nuo naujosios sistemos veikimo, įperkamumo ir tvarumo. Standartizacijos paskirtis – stiprinti įvairių posistemių, t. y. transporto priemonių, kelių ir energijos sistemų, tarpusavio sąveikumą ir sujungiamumą. Europos standartizacijos organizacijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su automobilių pramonės sektoriumi, energijos tiekėjais ir IRT sektoriumi, kad parengtų sąveikiųjų sistemų, apimančių visas transporto priemonių klases, visas šalis ir visus gamintojus, sąveikumo standartus; taip pat labai svarbu padėti standartizuoti ryšių protokolus, kad įvairių gamintojų sunkvežimiai galėtų važiuoti vilkstine.

Be to, labai svarbu, kad geležinkelių sektoriuje būtų parengti skaitmeninimo, automatizavimo ir kibernetinio saugumo standartai. Tokie standartai 20 padės lengviau integruoti įvairias geležinkelio posistemes į daugiarūšio vežimo sistemą ir apsaugoti galimas silpnąsias jų vietas ar komponentus nuo neteisėtos prieigos.

Plieno pramonės sektoriuje per pastaruosius dešimtmečius labai sumažėjo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nes padidėjo energijos vartojimo efektyvumas ir diegiamos naujos technologijos. Vis dėlto dabartinių procesų ribos jau pasiektos, todėl, norint pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir 2050 m. ilgalaikės strategijos tikslus, reikia kurti naujas technologijas, kad būtų galima dar labiau sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tinkamai atsižvelgiant į standartus naujų novatoriškų gamybos procesų tyrimų etapu, bus lengviau užtikrinti sklandų perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Be to, Europos standartai gali padėti bendrojoje rinkoje darniai diegti novatoriškas plieno gamybos technologijas.

Europos gynybos pramonės plėtros programa (EGPPP) 21 siekiama remti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą. Tai – Europos gynybos fondo (EGF) lėšomis remiama bandomoji programa; įgyvendinant šią programą valstybėms narėms bus teikiamos finansinės paskatos dalyvauti pagal kitą daugiametę (2021–2027 m.) finansinę programą ES atliekant bendrus gynybos įrangos ir technologijų mokslinius tyrimus. EGPPP įgyvendinama pagal Europos gynybos veiksmų planą, ir jos paskirtis – teikti finansinę paramą Europos gynybos pramonei naujų tam tikrų sričių produktų ir technologijų kūrimo etapu. 2019 m. kovo 19 d. priimta 2020–2021 m. EGPPP darbo programa, o 2019 m. balandžio 4 d. paskelbti 2019 m. kvietimai teikti pasiūlymus. Valstybėms narėms aktyviau bendradarbiaujant tarpusavyje gynybos srityje sukuriama masto ekonomija, nes mažėja karinių priemonių gamybos ir įsigijimo išlaidos. Standartai turėtų padėti stiprinti šį bendradarbiavimą – suteikti bendrą atitinkamų priemonių kūrimo, plėtojimo ir įsigijimo nomenklatūrą.

3Tarptautinis bendradarbiavimas

Po 2018 m. liepos mėn. vykusio Pirmininko J.-C. Junckerio ir Prezidento D. Trumpo susitikimo ir atsižvelgiant į po jo pateiktą Bendrą pareiškimą 22 , kuriame aiškiai nurodoma, kad, siekiant stiprinti prekybą ir ekonomikos augimą abiejuose regionuose, bendradarbiavimas standartų klausimais yra vienas iš prioritetų, buvo sudaryta ES ir JAV vykdomoji darbo grupė (angl. EWG), kurioje bendradarbiavimas standartizacijos srityje yra vienas iš aptariamų prioritetinių dalykų.

2019 m. balandžio 9 d. vykusiame 21-ajame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime 23 šių dviejų prekybos partnerių santykiams buvo suteiktas naujas postūmis. Šiuo metu, kaip vienas iš pagrindinių Kinijos rinkos atvėrimo rodiklių, atidžiai stebima standartizacija, visų pirma tokie aspektai kaip ES įmonių ir (arba) patronuojamųjų įmonių galimybės dalyvauti Kinijos standartizacijos procesuose ir tai, kaip sparčiai Kinija priima tarptautinius standartus. Siekiant veiksmingiau populiarinti Europos standartus, bus sukurta sistemingo Kinijos standartizacijos sistemos planavimo procedūra. Šioje srityje ES ir Kinijos standartizacijos darbo grupė yra svarbi dialogo ir bendradarbiavimo platforma.

Standartizacija visada yra ir ateityje bus viena iš esminių kiekvieno laisvosios prekybos susitarimo (LPS), dėl kurio deramasi, skyriaus dėl techninių prekybos kliūčių (angl. TBT) dalių. 2020 m. pradžioje įsigalios ES ir Singapūro LPS, taip pat bus tęsiamos derybos dėl LPS su Australija, Naująja Zelandija, Indonezija ir MERCOSUR, pagrindžiant ES principą būti atvirai pasauliui, kai ji stengiasi didinti Europos konkurencingumą, kurti daugiau darbo vietų ir skatinti ekonomikos augimą.

4Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė

4.1Valdymas

Vienas iš Komisijos prioritetų tebėra laiku parengti aukštos kokybės standartus. Šiuo požiūriu, kad būtų laikomasi naujausios Teisingumo Teismo praktikos, darniesiems standartams turėtų būti skiriama itin daug dėmesio. Darnieji standartai – Europos teisės dalis, ir jie turi atitikti nustatytus tiek formos, tiek techninio turinio kokybės kriterijus.

Visų pirma, abi šalys itin daug dėmesio turi skirti darniųjų standartų, kuriais užtikrinamas atitikties reikalavimams prielaidos teisinis poveikis, kokybei. Atsižvelgdama į tai, 2018 m. lapkričio 22 d. Komisija priėmė komunikatą „Darnieji standartai: skaidrumo ir teisinio tikrumo didinimas kuriant visapusiškai veikiančią bendrąją rinką“ 24 . Šiame komunikate apžvelgiamas Europos standartizacijos sistemos veikimas ir apibrėžiami konkretūs veiksmai – jų Komisija imsis siekdama padėti įgyvendinti Europos standartizacijos reglamentą 25 .

Šiomis aplinkybėmis Komisija po konsultacijų taip pat pateiks rekomendacinį dokumentą dėl praktinių Europos standartizacijos reglamento įgyvendinimo aspektų, jame itin daug dėmesio skirs tokiems klausimams kaip vaidmenų ir atsakomybės paskirstymas rengiant darniuosius standartus, taip pat standartizacijos procesų efektyvumas, įtraukumas ir sparta. Tame rekomendaciniame dokumente Komisija atsižvelgs į naujausią teismų praktiką ir konkrečias sąlygas, kurios yra būtinos norint laikytis Europos standartizacijos reglamento reikalavimų ir praktiškai patobulinti standartizacijos procesą. Atlikusi šiuos veiksmus, Komisija, diskutuodama su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, toliau iš naujo vertins savo procedūras.

Komisija rekomenduoja Europos standartizacijos organizacijoms tinkamai atsižvelgti į šį rekomendacinį dokumentą, ypač tam, kad būtų laiku pateikiami visi dokumentai, reikalingi darniųjų standartų projektams įvertinti, ir taip sudarytos sąlygos sklandžiam vertinimo procesui.

Komisija toliau rems valdymo procesą naudodamasi visomis atitinkamomis turimomis priemonėmis, t. y. pasitelkdama Standartų komitetą (angl. CoS), Įvairių suinteresuotųjų šalių platformą informacinių technologijų ir telekomunikacijų standartizacijos srityje ir struktūrinį dialogą su Europos standartizacijos organizacijomis. Šiomis aplinkybėmis Komisija ragina Europos standartizacijos organizacijas aktyviai dalyvauti šių platformų veikloje, siekiant padėti toliau formuoti Europos pramonės ir skaitmeninę politiką.

4.2Įtraukumas

Įtraukumas ir skaidrumas yra pagrindiniai Europos standartizacijos sistemos ypatumai. Todėl Komisija toliau padės įtraukti MVĮ, vartotojų, aplinkos srities interesams ir profesinėms sąjungoms atstovaujančius suinteresuotuosius subjektus (vadinamus III priede 26 išvardytomis organizacijomis 27 ) į standartizacijos procesą.

Teikiant finansinę paramą organizacijoms, Europos lygmeniu atstovaujančioms MVĮ, socialiniams ir visuomeniniams interesams, sudaromos sąlygos laipsniškai įtraukti jų narius į standartizacijos veiklą. Vis dėlto tebėra tam tikrų sunkumų, susijusių su veiksmingu jų dalyvavimu standartizacijos procese.

Komisija atidžiai stebės, kaip Europos standartizacijos organizacijos įgyvendina Europos standartizacijos reglamento 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su veiksmingu III priede išvardytų organizacijų dalyvavimu.

Europos standartizacijos organizacijos CEN (Europos standartizacijos komitetas) ir CENELEC (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas), taip pat tarptautinės standartizacijos organizacijos grindžiamos nacionalinio delegavimo principu. Ekspertams rengiant standartus, paprastai turėtų galėti dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai. Komisija ragina III priede išvardytas organizacijas į savo metines ataskaitas įtraukti visus atvejus, kai suinteresuotieji subjektai prašė, tačiau negalėjo dalyvauti standartizacijos veikloje; tokias ataskaitas taip pat turėtų teikti tarptautinės organizacijos (Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC)).

4.3Europos standartizacijos finansavimas

2020 m. gruodžio mėn. baigs galioti dabartiniai partnerystės pagrindų susitarimai, kurie yra Sąjungos Europos standartizacijos organizacijoms skiriamo finansavimo teisinis pagrindas. Tolesnis Europos standartizacijos finansavimas nustatytas Bendrosios rinkos programoje 28 . Šios programos poveikis bus vertinamas atliekant laikotarpio vidurio ir galutinius vertinimus, taip pat nuolat stebint aukšto lygio pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Patvirtintas Europos standartizacijos rodiklis yra „Europos standartų, kurie įgyvendinami kaip nacionaliniai valstybių narių standartai, dalis, palyginti su visais taikomais Europos standartais“.

Standartizacijos poveikio ekonomikai ir visuomenei tyrimas

Europos standartai – būtinos tinkamo bendrosios rinkos veikimo priemonės. Jie, be kita ko, padeda užtikrinti ekonomikos augimą šalinant kliūtis, trukdančias teikti esamoms rinkoms novatoriškus ir konkurencingus produktus ir paslaugas, ir plėtojant prekybą naujose rinkose. Vis dėlto dar nepakankamai išnagrinėtas galimas ir faktinis standartų poveikis ir funkcijos, ir juos reikia geriau suprasti.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į Tarybos raginimą, taip pat vadovaudamasi Bendra standartizacijos iniciatyva, Komisija 2019 m. pradeda Europos standartų funkcijų ir poveikio ir standartizacijos Europos Sąjungoje tyrimą. Šio tyrimo rezultatai bus paskelbti iki 2021 m.

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 8 straipsnis.

(2)

Išsamesnis veiksmų sąrašas pateikiamas šio komunikato priede.

(3)

Įskaitant Europos standartus, kuriais užtikrinama atitiktis bendriesiems saugos reikalavimams pagal Direktyvą 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos.

(4)

Žr. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnį.

(5)

Žr. Europinėje plastikų žiedinėje ekonomikoje strategijoje (COM(2018) 28 final) nurodytus su žvejybos įrankiais susijusius veiksmus ir priemones, taip pat šio komunikato priedo 13 veiksmą.

(6)

Žr. šio komunikato priedo 1–3 veiksmus.

(7)

Žr. šio komunikato priedo 7 veiksmą.

(8)

Žr. šio komunikato priedo 8 veiksmą.

(9)

Žr. šio komunikato priedo 6 veiksmą.

(10)

Žr. šio komunikato priedo 5 veiksmą.

(11)

Žr. šio komunikato priedo 4 veiksmą.

(12)

Žr. šio komunikato priedo 9 veiksmą.

(13)

Žr. šio komunikato priedo 11 veiksmą.

(14)

Žr. šio komunikato priedo 12 veiksmą.

(15)

COM(2018) 237.

(16)

COM(2017) 477 final.

(17)

Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra.

(18)

2019 m. vasario 6 d. rekomendacija C(2019) 800.

(19)

COM(2018) 283 final.

(20)

Žr. šio komunikato priedo 10 veiksmą.

(21)

Reglamentas (ES) 2018/1092.

(22)

PAREIŠKIMAS/18/4687.

(23)

https://www.consilium.europa.eu/media/39020/euchina-joint-statement-9april2019.pdf.

(24)

COM(2018) 764.

(25)

Reglamentas (ES) Nr. 1025/2012.

(26)

Europos standartizacijos reglamento (Reglamento (ES) Nr. 1025/2012) III priedas.

(27)

  Mažųjų įmonių standartai (SBS) , Europos vartotojų balsas standartizacijos srityje (ANEC) , Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos standartizacijos visuomeninių aplinkosaugos organizacijų asociacija (ECOS) .

(28)

COM(2018) 441 final.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2019 10 28

COM(2019) 486 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2020 metų Sąjungos Europos standartizacijos darbo programa