(1)

šiame reglamente nustatomas Skaitmeninės Europos programos 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta [nuoroda atitinkamai atnaujintina pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4) 17 punktą], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;

(2)

šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/ 1046  (5) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(3)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (6), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (7), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (8) ir Reglamentą (ES) 2017/1939 (9) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant sukčiavimą apimančių pažeidimų prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų nuostatų ir procedūrų, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos arba bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (10), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(4)

pagal [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują sprendimą dėl užjūrio šalių ir teritorijų: Tarybos sprendimo …/…/ES (11) 88 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai turėtų atitikti reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Europos Komisija turėtų stebėti ir reguliariai vertinti faktinį jų dalyvavimą Programoje;

(5)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 22 ir 23 dalis Programą reikia įvertinti remiantis informacija, surinkta laikantis konkrečių stebėsenos reikalavimų ir susieta su esamais poreikiais, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679  (13), kartu vengiant pernelyg griežto reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms , ir atsižvelgiant į esamas matavimo ir lyginamųjų rodiklių sistemas skaitmeniniame sektoriuje . Šie reikalavimai atitinkamais atvejais gali apimti kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kaip pagrindą Programos poveikiui vietoje įvertinti;

(5a)

Programa turėtų užtikrinti kuo didesnį novatoriškų finansinių priemonių ir mechanizmų, kurie apima Sąjungos biudžetą, skaidrumą ir atskaitomybę, ypač kalbant apie jų indėlį – tiek pradinių lūkesčių, tiek galutinių rezultatų požiūriu – siekiant Sąjungos tikslų;

(6)

2017 m. rugsėjo mėn. Talino aukščiausiojo lygio susitikime skaitmeniniais klausimais (14) ir 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose (15) nurodyta, jog Europai būtina investuoti į  ekonomiką ir panaikinti gebėjimų trūkumą, kad būtų galima išlaikyti ir stiprinti Europos konkurencingumą ir inovacijas , gyvenimo kokybę ir socialinę struktūrą. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad skaitmeninė transformacija teikia didžiulių galimybių inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietoms kurti, ji prisidės prie mūsų konkurencingumo pasaulyje ir padidins kūrybinę bei kultūrų įvairovę. Norint pasinaudoti šiomis galimybėmis reikia visiems kartu reaguoti į ▌iššūkius, kurie kyla dėl skaitmeninės transformacijos, ir peržiūrėti politiką, kuriai skaitmeninė transformacija daro poveikį;

(6a)

geras Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „WifiEU“ ir Europos elektroninių ryšių kodekso įgyvendinimas bus naudingas kuriant stiprią Europos skaitmeninę ekonomiką ir visuomenę;

(7)

Europos Vadovų Taryba visų pirma padarė išvadą, kad Sąjunga turėtų skubiai reaguoti į besiformuojančias tendencijas: tai, be kita ko, apima klausimus, susijusius su dirbtiniu intelektu ▌, kartu užtikrinant aukštą duomenų apsaugos lygį visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2016/679 , skaitmenines teises , pagrindines teises ir etikos standartus. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos ne vėliau kaip 2018 m. pradžioje pateikti Europos požiūrį į dirbtinį intelektą ir paragino Komisiją pateikti reikiamas iniciatyvas bendrosioms sąlygoms stiprinti, kad ES galėtų tirti naujas rinkas taikydama rizika grindžiamas radikalias inovacijas ir dar kartą patvirtinti pirmaujantį savo pramonės vaidmenį;

(7c)

kad galėtų gauti naudos iš skaitmeninės revoliucijos, Europa, kurdama strateginius skaitmeninius pajėgumus, turi ryžtingai investuoti į savo ateitį. Tuo tikslu turi būti užtikrinamas didelis biudžetas (mažiausiai 9,2 mlrd. EUR) ES mastu, kurį turi papildyti pakankamai didelės investicijos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, būtent užtikrinant nuoseklų ir papildantį santykį su struktūriniais ir sanglaudos fondais;

(8)

Komisijos komunikate „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (16) tarp įvairių būsimos finansinės programos galimybių išdėstoma Europos skaitmeninės transformacijos programa, kad būtų pasiekta „tvirta pažanga siekiant pažangaus augimo tokiose srityse kaip aukštos kokybės duomenų infrastruktūra, sujungiamumas ir kibernetinis saugumas“. Taip būtų siekiama užtikrinti Europos lyderystę superkompiuterių, naujos kartos interneto, dirbtinio intelekto, robotikos ir didžiųjų duomenų srityse. Dėl to sustiprėtų Europos pramonės ir įmonių konkurencinė padėtis skaitmeninėje ekonomikoje, tai taip pat labai padėtų sumažinti ir įveikti gebėjimų trūkumą visoje Sąjungoje , užtikrinant, kad Europos piliečiai turėtų įgūdžių ir žinių, kurie būtini norint būti pasirengus skaitmeninei transformacijai ;

(9)

komunikate „Europos bendros duomenų erdvės kūrimas“ (17) aptariama nauja priemonė, kurios reikia imtis kaip esminio žingsnio siekiant Europos Sąjungoje sukurti bendrą duomenų erdvę – kliūčių neturinčią skaitmeninę plotmę, kuri bus tokio masto, kad joje bus įmanoma kurti naujus duomenimis grindžiamus produktus ir paslaugas ir vykdyti jų inovacijas ;

(10)

bendras Programos tikslas turėtų būti toks: remti skaitmeninę pramonės transformaciją ir skatinti geriau išnaudoti pramoninį inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politikos priemonių potencialą visos Sąjungos , įskaitant atokiausius ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančius regionus, verslo subjektų ir piliečių naudai. Programa turėtų būti struktūrizuota pagal penkis konkrečius tikslus, atspindinčius pagrindines politikos sritis, t. y.: našiąją kompiuteriją, ▌dirbtinį intelektą, kibernetinį saugumą, aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir diegimą, geriausią skaitmeninio pajėgumo išnaudojimą ir sąveikumą. Visose šiose srityse Programos priemonėmis taip pat turėtų būti siekiama geriau suderinti Sąjungos, valstybių narių ir regionines politikos priemones ir sutelkti privačius ir pramonės išteklius, kad būtų galima didinti investicijas ir plėtoti tvirtesnę sąveiką. Be to, Programa turėtų padidinti Sąjungos konkurencingumą ir ekonomikos atsparumą;

(10a)

šie konkretūs tikslai yra skirtingi, tačiau susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, tam, kad dirbtiniu intelektu būtų galima pasitikėti, reikalingas kibernetinis saugumas, našiosios kompiuterijos pajėgumai bus labai svarbūs remiant mokymąsi dirbtinio intelekto srityje, o visiems trims pajėgumams reikalingi aukšto lygio skaitmeniniai įgūdžiai. Nors pavieniai veiksmai pagal šią programą gali būti susiję su vienu konkrečiu tikslu, tikslai turėtų būti vertinami ne atskirai, o kaip tarpusavyje susijusio paketo pagrindas;

(10b)

būtina remti MVĮ, kurios ketina pasinaudoti skaitmenine transformacija savo gamybos procesuose. Tai leis MVĮ veiksmingai naudojant išteklius prisidėti prie Europos ekonomikos augimo;

(11)

itin svarbus vaidmuo įgyvendinant Programą turėtų būti skirtas Europos skaitmeninių inovacijų centrams, kurie turėtų skatinti pramonę, visų pirma MVĮ ir subjektus, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3 000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ (vidutinės kapitalizacijos įmones), viešojo sektoriaus organizacijas ir akademinę bendruomenę plačiai įsisavinti pažangias skaitmenines technologijas. Kad būtų aiškus skirtumas tarp skaitmeninių inovacijų centrų, atitinkančių tinkamumo kriterijus pagal šią Programą, ir skaitmeninių inovacijų centrų, įsteigtų atsižvelgiant į Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo (COM(2016)0180) ir finansuojamų iš kitų šaltinių, pagal šią Programą finansuojami skaitmeninių inovacijų centrai turėtų būti vadinami Europos skaitmeninių inovacijų centrais. Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kartu kaip decentralizuotas tinklas. Jie turėtų veikti kaip naujausių skaitmeninių pajėgumų, įskaitant susijusius su našiąja kompiuterija, dirbtiniu intelektu, kibernetiniu saugumu, taip pat kitų esamų novatoriškų technologijų, pvz., bazinių didelio poveikio technologijų, prieigos punktai, taip pat prieinami gamybos laboratorijose ar miestų laboratorijose. Jie veiks kaip viena bendra prieiga prie išbandytų ir patvirtintų technologijų ir juose bus skatinamos atviros inovacijos. Jie taip pat teiks paramą aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių srityje (pvz., koordinuodami veiksmus su švietimo paslaugų teikėjais siekiant organizuoti trumpalaikį darbuotojų mokymą ir stažuotes studentams) . Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas turėtų užtikrinti, kad centrai geografiškai būtų plačiai išsidėstę visoje Europoje  (18) , ir taip pat turėtų prisidėti prie atokiausių regionų dalyvavimo bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

(11a)

valstybių narių paskirtiems subjektams vykdant atvirą ir konkurencingą procesą, pirmaisiais Programos įgyvendinimo metais turėtų būti įsteigtas pradinis Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leidžiama siūlyti kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, o Komisija, prieš atrinkdama Europos skaitmeninių inovacijų centrą valstybės narės teritorijoje, turėtų kuo labiau atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės nuomonę. Subjektai, kurie pagal Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą jau atlieka skaitmeninių inovacijų centrų funkcijas, pasibaigus konkurencingam ir atviram procesui gali būti valstybių narių paskirti kandidatais. Komisija atrankos procese gali pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus. Komisija ir valstybės narės turėtų vengti bereikalingo kompetencijų ir funkcijų dubliavimo nacionaliniu ir ES lygmeniu. Todėl, skiriant centrus ir nustatant jų veiklą bei sudėtį, turėtų būti užtikrintas pakankamas lankstumas. Siekiant užtikrinti, kad centrai būtų plačiai išdėstyti visoje Europoje, taip pat užtikrinti technologijų ir sektorių aprėpties pusiausvyrą, tinklą būtų galima dar labiau išplėsti vykstant atviram ir konkurencingam procesui.

(11b)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų išvystyti tinkamą sąveiką su skaitmeninių inovacijų centrais, finansuojamais programos „Europos horizontas“ arba kitų MTTP programų, Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT), visų pirma „EIT Digital“, lėšomis, taip pat su įsteigtais tinklais, pvz., Europos įmonių tinklu ar „InvestEU“ centrais;

(11c)

Europos skaitmeninių inovacijų centrai turėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys suburti pramonę, įmones ir valdžios institucijas, kurioms reikia naujų technologinių sprendimų, ir įmones, visų pirma startuolius ir MVĮ, turinčius rinkai parengtus sprendimus;

(11d)

juridinių subjektų konsorciumas gali būti atrinktas būti Europos skaitmeninių inovacijų centru laikantis Finansinio reglamento 197 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos, kuria leidžiama kvietimo teikti pasiūlymus procedūroje dalyvauti subjektams, neturintiems juridinio asmens statuso pagal taikytiną nacionalinę teisę, su sąlyga, kad jų atstovai gali subjekto vardu prisiimti teisines pareigas ir subjektai pateikia Sąjungos finansinių interesų apsaugos garantijas, lygiavertes juridinių asmenų teikiamoms garantijoms;

(11e)

Europos skaitmeninių inovacijų centrams turėtų būti leidžiama gauti įnašus iš valstybių narių, dalyvaujančių trečiųjų valstybių arba jų valdžios institucijų, įnašus iš tarptautinių įstaigų ar institucijų, įnašus iš privačiojo sektoriaus, visų pirma iš Europos skaitmeninių inovacijų centrų narių, akcininkų ar partnerių, pajamas iš pačių Europos skaitmeninių inovacijų centrų turto ir veiklos, fizinių asmenų testamentu paliktą turtą, dovanas ir įnašus arba finansavimą, be kita ko, dotacijų forma, iš Programos arba kitų Sąjungos programų;

(12)

Programa turėtų būti įgyvendinama vykdant projektus, kuriais sustiprinami esminiai skaitmeniniai pajėgumai ir plečiamas jų visuotinis naudojimas. Tai turėtų apimti bendrą finansavimą su valstybėmis narėmis, o prireikus – ir su privačiuoju sektoriumi. Bendro finansavimo norma turėtų būti nustatyta darbo programoje. Tik išimtiniais atvejais Sąjungos finansavimu gali būti padengta iki 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Tam visų pirma reikėtų pasiekti kritinę viešųjų pirkimų masę, kad būtų galima gauti ekonomiškai geresnius pasiūlymus ir užtikrinti, kad Europos tiekėjai liktų technologinės pažangos priešakyje;

(13)

Programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantija pagal fondą „InvestEU“ ▌;

(14)

Programoje numatytais veiksmais turėtų būti toliau gerinami Sąjungos skaitmeniniai pajėgumai ir proporcingai šalinamas rinkos nepakankamumas arba neoptimalių investicijų atvejai, nedubliuojant ir neišstumiant privataus finansavimo ir teikiant aiškią Europos pridėtinę vertę;

(15)

siekiant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį užtikrinti kuo didesnį lankstumą ir išplėtoti jos komponentų sąveiką, kiekvieną konkretų tikslą galima įgyvendinti visomis priemonėmis, prieinamomis pagal Finansinį reglamentą. Naudotini įgyvendinimo mechanizmai yra tiesioginis valdymas ir netiesioginis valdymas, kai Sąjungos finansavimas turėtų būti derinamas su kitais finansavimo šaltiniais arba kai vykdymui reikia įsteigti bendrai valdomas struktūras. Be to, siekdama visų pirma reaguoti į naujus pokyčius ir poreikius, pavyzdžiui, naujas technologijas, Komisija, laikydamasi metinės biudžeto sudarymo procedūros ir Finansinio reglamento, gali pasiūlyti nukrypti nuo šiame reglamente nustatytų orientacinių sumų;

(15a)

siekiant užtikrinti efektyvų Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, reikia užtikrinti visų veiksmų ir veiklos, vykdomų pagal Programą, Europos pridėtinę vertę ir jų papildomumą valstybių narių veiklos atžvilgiu; taip pat reikėtų siekti nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos tų finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, atžvilgiu. Tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų veiksmų atžvilgiu atitinkamose darbo programose yra numatyta priemonė nuoseklumui užtikrinti, tačiau Komisija ir atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos turėtų užmegzti bendradarbiavimą, kad užtikrintų tarpusavio nuoseklumą ir papildomumą taip pat ir tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų lėšų ir lėšų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, atveju;

(16)

našioji kompiuterija ir atitinkami duomenų apdorojimo pajėgumai Sąjungoje turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti platesnį našiosios kompiuterijos panaudojimą pramonėje ir apskritai viešojo intereso srityse, kad būtų galima pasinaudoti unikaliomis galimybėmis, kurias superkompiuteriai teikia visuomenei sveikatos priežiūros, aplinkos ir saugumo srityse ir pramonės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo užtikrinimo srityje. Įsigijus pasaulinio lygio superkompiuterių bus užtikrinta Sąjungos tiekimo sistema ir padedama diegti modeliavimo, vizualizavimo ir prototipų kūrimo paslaugas, tuo pačiu užtikrinant našiosios kompiuterijos sistemą, atitinkančią Sąjungos vertybes ir principus;

(17)

paramą Sąjungos intervencinėms priemonėms šioje srityje išreiškė Taryba (19) ir Europos Parlamentas (20). Be to, 2017 –2018  m.  devyniolika valstybių narių pasirašė „EuroHPC“ deklaraciją (21) – tarpvyriausybinį susitarimą, kuriuo jos įsipareigoja bendradarbiaudamos su Komisija sukurti ir pradėti naudoti moderniausius našiosios kompiuterijos ir duomenų infrastruktūros objektus Europoje, kurie visoje Sąjungoje būtų prieinami mokslininkų bendruomenėms, viešiesiems ir privatiesiems partneriams;

(18)

našiosios kompiuterijos skaičiavimo srityje konkretus tikslas įsteigti bendrąją įmonę laikomas tinkamiausiu įgyvendinimo mechanizmu, visų pirma siekiant koordinuoti nacionalines ir Sąjungos strategijas ir investicijas į našiosios kompiuterijos infrastruktūrą ir mokslinius tyrimus bei technologinę plėtrą, sutelkti viešuosius ir privačiuosius išteklius ir apsaugoti ekonominius ir strateginius Sąjungos interesus (22). Be to, našiosios kompiuterijos kompetencijos centrai, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 2018/1488 2 straipsnio 4 dalyje, valstybėse narėse teiks našiosios kompiuterijos paslaugas pramonei, akademinei bendruomenei ir viešojo administravimo institucijoms.

(19)

su dirbtiniu intelektu susijusių pajėgumų kūrimas yra itin svarbus pramonės , paslaugų ir viešojo sektoriaus skaitmeninės transformacijos veiksnys. Vis autonomiškesni robotai naudojami gamyklose, giluminiams jūros darbams, namuose, miestuose ir ligoninėse. Komercinės dirbtinio intelekto platformos jau nebe bandomos, o realiai taikomos sveikatos priežiūros ir aplinkos srityse; visi didieji automobilių gamintojai kuria autonominius automobilius, o mašinų mokymosi metodai įeina į visas pagrindines interneto platformas ir didžiųjų duomenų taikomąsias programas. Kad Europa būtų konkurencinga tarptautiniu mastu, jai būtina suvienyti pastangas visais lygmenimis. Valstybės narės tai pripažino prisiimdamos konkrečius bendradarbiavimo įsipareigojimus suderintame veiksmų plane;

(19a)

algoritmų bibliotekos gali apimti didelį algoritmų rinkinį, įskaitant paprastus sprendimus (pvz., klasifikavimo algoritmus, neuroninių tinklų algoritmus arba planavimo ar samprotavimo algoritmus) arba sudėtingesnius sprendimus (pvz., kalbos atpažinimo algoritmus, autonominiuose įrenginiuose, pvz., bepiločiuose orlaiviuose ar autonominiuose automobiliuose, įdiegtus navigacijos algoritmus, robotus su integruotais DI algoritmais, leidžiančiais jiems sąveikauti su aplinka ir prie jos prisitaikyti). Algoritmų bibliotekos turėtų būti sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis lengvai prieinamos visiems;

(19b)

savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į kalbos barjerų įtaką pramonei ir jos skaitmeninimui. Šiomis aplinkybėmis plataus masto dirbtiniu intelektu grindžiamos kalbos technologijos, pvz., automatinis vertimas, kalbos atpažinimas, didžiųjų duomenų teksto analizė, dialoginės ir klausimų-atsakymų sistemos, yra labai svarbios, kad būtų išsaugota kalbų įvairovė, užtikrintas įtraukumas ir sudarytos galimybės žmonių tarpusavio ir žmonių ir mašinų komunikacijai;

(19c)

dirbtiniu intelektu grindžiami produktai ir paslaugos turėtų būti patogūs naudoti, standartiškai atitikti teisinius reikalavimus ir suteikti vartotojams daugiau pasirinkimo galimybių ir informacijos, visų pirma apie produktų ir paslaugų kokybę;

(20)

didelio masto duomenų rinkinių ir bandymų bei eksperimentavimo objektų prieinamumas turi didžiulę reikšmę dirbtinio intelekto , įskaitant kalbos technologijas, vystymuisi;

(21)

2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (23) Europos Parlamentas pabrėžė, kaip svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą, pripažindamas būtinybę ugdyti sąmoningumą, ir nurodė, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės saugumo politikos formuotojams , taip pat standartizuotojo ir pritaikytojo saugumo ir privatumo apsaugos įgyvendinimą ;

(22)

kibernetinis saugumas yra iššūkis visai Sąjungai, kurio ▌negalima stengtis įveikti vien ▌nacionalinėmis iniciatyvomis. Europos kibernetinio saugumo pajėgumai turėtų būti sustiprinti siekiant aprūpinti Europą reikiamais pajėgumais, kad ji galėtų apsaugoti ▌piliečius , viešojo administravimo institucijas ir verslo subjektus nuo kibernetinių grėsmių. Be to, vartotojai turėtų būti apsaugoti, kai jie naudoja susietuosius produktus, į kuriuos galima įsilaužti ir pakenkti jų saugai. Tai turėtų būti pasiekta kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant projektus, kuriais sustiprinami Europos kibernetinio saugumo pajėgumai, ir užtikrinant šių projektų koordinavimą, taip pat užtikrinant platų naujausių kibernetinio saugumo sprendimų panaudojimą visoje ekonomikoje ir telkiant šios srities gebėjimus, kad būtų užtikrinta kritinė masė ir kompetencija;

(23)

2017 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė iniciatyvų rinkinį (24), kuriame išdėstyta visapusiškas Sąjungos požiūris į kibernetinį saugumą, juo siekiama sustiprinti Europos pajėgumus susidoroti su kibernetiniais išpuoliais ir grėsmėmis ir sustiprinti šios srities technologinius ir pramonės pajėgumus. Į jį įeina Reglamentas dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo (Kibernetinio saugumo aktas);

(24)

pasitikėjimas yra būtina sąlyga, kad bendroji skaitmeninė rinka veiktų. Kibernetinio saugumo technologijos, pvz., skaitmeninės tapatybės, kriptografija arba įsibrovimo nustatymas, taip pat jų taikymas tokiose srityse kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, transportas, sveikatos priežiūra arba e. valdžia, yra būtini siekiant išsaugoti piliečių, viešojo administravimo institucijų ir įmonių internetinės veiklos ir sandorių saugumą ir pasitikėjimą jais;

(25)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. spalio 19 d. išvadose pabrėžė, kad siekiant sėkmingai kurti skaitmeninę Europą, Sąjungai visų pirma reikalingos darbo rinkos, mokymo ir švietimo sistemos, kurios būtų tinkamos skaitmeniniam amžiui, ir investicijos į skaitmeninius įgūdžius, kad visi europiečiai įgytų daugiau galių ir priemonių;

(26)

Europos Vadovų Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. išvadose paragino valstybes nares, Tarybą ir Komisiją įgyvendinti 2017 m. lapkričio mėn. Geteborgo aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais darbotvarkę, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, švietimo ir mokymo klausimus, taip pat įgyvendinti naują Europos įgūdžių darbotvarkę. Europos Vadovų Taryba, be kita ko, paprašė Komisijos, Tarybos ir valstybių narių išnagrinėti galimas priemones, kuriomis siekiama spręsti su skaitmeninimu, kibernetiniu saugumu, gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir dirbtiniu intelektu susijusių įgūdžių problemas ir patenkinti įtraukaus, mokymusi visą gyvenimą ir inovacijomis grindžiamo požiūrio į švietimą ir mokymą poreikį. Atsakydama Komisija 2018 m. sausio 17 d. pateikė pirmąjį priemonių rinkinį, kuriame aptariami svarbiausi gebėjimai, skaitmeniniai įgūdžiai (25), bendros vertybės ir įtraukus švietimas. 2018 m. gegužės mėn. buvo pateiktas antrasis priemonių rinkinys, kuriuo suteiktas postūmis pastangoms iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę – šiame priemonių rinkinyje taip pat pabrėžiama skaitmeninių įgūdžių svarba;

(26a)

gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis sudaro esminiai gebėjimai (žinios, įgūdžiai ir požiūris), leidžiantys piliečiams veiksmingai bendrauti su žiniasklaidos priemonių ir kitais informacijos teikėjais ir ugdyti kritinį mąstymą ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, kad galėtų socializuotis ir tapti aktyviais piliečiais;

(26b)

kadangi būtina laikytis holistinio požiūrio, įgyvendinant Programą tai pat reikėtų atsižvelgti į įtraukties, kvalifikacijų, mokymo ir specializacijos sritis, kurios, be aukšto lygio skaitmeninių kompetencijų, yra lemiamas veiksnys kuriant pridėtinę vertę žinių visuomenėje;

(27)

2017 m. birželio 1 d. rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (26) Europos Parlamentas nurodė, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas. Be to, jis reikalavo, kad lyčių aspektas būtų įtrauktas į visas skaitmenines iniciatyvas, pabrėždamas, kad būtina atkreipti dėmesį į didelę lyčių nelygybę IRT sektoriuje, nes tai ypač svarbu užtikrinant ilgalaikį Europos augimą ir klestėjimą;

(28)

pagal Programą remiamos pažangios skaitmeninės technologijos, pvz., našiosios kompiuterijos, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto technologijos, šiuo metu yra pakankamai brandžios, kad iš mokslinių tyrimų srities būtų Sąjungos lygmeniu perkeltos į diegimo, įgyvendinimo ir plėtros etapą. Sąjungos atsakas reikalingas ne tik šių technologijų diegimui, bet ir įgūdžių aspektams. Aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių , įskaitant duomenų apsaugos gebėjimus, ugdymo galimybės turi būti padidintos, turi būti išplėstas naudojimosi jomis mastas ir jos turi tapti prieinamos visoje ES. Jeigu to nebus padaryta, sklandus pažangių skaitmeninių technologijų diegimas gali tapti sudėtingesnis ir gali pablogėti bendras Sąjungos ekonomikos konkurencingumas. Pagal Programą remiami veiksmai papildo veiksmus, remiamus pagal ESF, ERPF , ERASMUS+ ir „Europos horizonto“ programas . Jie bus skirti darbo jėgai tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose, visų pirma IRT specialistams ir kitiems susijusių sričių specialistams, taip pat studentams. Šios kategorijos apima mokomus asmenis ir mokymo instruktorius. Darbo jėga reiškia ekonomiškai aktyvius gyventojus ir apima tiek dirbančius žmones (samdomuosius darbuotojus bei savarankiškai dirbančius asmenis), tiek bedarbius;

(29)

viešojo administravimo institucijų ir paslaugų modernizavimas skaitmeninėmis priemonėmis yra itin svarbus siekiant sumažinti administracinę naštą ▌piliečiams – pagreitinti jų sąveiką su valdžios institucijomis, padaryti ją patogesnę ir pigesnę, taip pat padidinti piliečiams ir verslo subjektams teikiamų paslaugų efektyvumą, skaidrumą ir kokybę , sykiu didinant viešųjų išlaidų efektyvumą . Kadangi tam tikros viešojo intereso paslaugos jau dabar turi Sąjungos dimensiją, teikiant paramą joms įgyvendinti ir diegti Sąjungos lygmeniu turėtų būti užtikrinta, kad piliečiai ir verslo subjektai galėtų gauti aukštos kokybės daugiakalbes skaitmenines paslaugas visoje Europoje. Be to, numatoma, kad Sąjungos parama šioje srityje paskatins pakartotinai naudoti viešojo sektoriaus informaciją;

(29a)

skaitmeninimas gali padidinti ir pagerinti prieinamumą be kliūčių visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, riboto judumo ar neįgalius asmenis, taip pat kaimo vietovėse gyvenančius asmenis;

(30)

viešojo intereso sričių, pvz., sveikatos priežiūros (27), judumo, teisingumo, žemės ir aplinkos stebėsenos, saugumo, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, energetikos infrastruktūros, švietimo ir mokymo , skaitmeninei transformacijai reikalinga, kad būtų toliau kuriama ir plečiama skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, dėl kurios įmanoma tarpvalstybiniu mastu saugiai keistis duomenimis ir skatinti vystymąsi nacionaliniu mastu. Juos koordinuojant pagal šį reglamentą galimybės išnaudoti sąveiką tampa geriausiai pasiekiamos;

(30a)

siekiant pasinaudoti skaitmeninės transformacijos teikiama nauda, nepaprastai svarbu diegti reikiamas skaitmenines technologijas, ypač tas, kurios padeda siekti konkrečių tikslų „Našioji kompiuterija“, „Dirbtinis intelektas“ bei „Kibernetinis saugumas ir pasitikėjimas“, ir tai galima papildyti kitomis pažangiosiomis ir ateities technologijomis, tokiomis kaip paskirstytieji registrai (pvz., blokų grandinė);

(30b)

šio sektoriaus skaitmeninė transformacija ES piliečiams turi suteikti galimybę tarpvalstybiniu mastu saugiai prieiti prie savo asmens duomenų, juos naudoti ir tvarkyti, neatsižvelgiant į jų arba duomenų buvimo vietą;

(31)

ES Taryba savo 2017 m. spalio 6 d. Talino deklaracijoje padarė išvadą, kad skaitmeninė pažanga iš esmės keičia mūsų visuomenę ir ekonomiką, verčia abejoti daugelyje įvairių sričių anksčiau parengtų politikos priemonių veiksmingumu, taip pat meta iššūkį viešojo administravimo vaidmeniui ir funkcijoms apskritai. Mūsų pareiga yra numatyti ir valdyti šiuos iššūkius, kad patenkintume piliečių ir verslo subjektų poreikius ir lūkesčius;

(32)

Europos viešojo administravimo institucijų modernizavimas yra vienas iš pagrindinių sėkmingo bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo prioritetų. Atlikus strategijos laikotarpio vidurio vertinimą paaiškėjo poreikis stiprinti viešojo administravimo institucijų transformaciją ir užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai, patikimai ir sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis;

(33)

Komisijos 2017 m. paskelbtos metinės augimo apžvalgos (28), Europos viešojo administravimo institucijų kokybė tiesiogiai veikia ekonomines sąlygas, todėl turi lemiamos reikšmės skatinant produktyvumą, konkurencingumą, ekonominį bendradarbiavimą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą i r aukštos kokybės darbo vietas . Norint paremti ekonomikos augimą ir užtikrinti aukštos kokybės paslaugas įmonėms ir piliečiams, visų pirma būtinas veiksmingas ir skaidrus viešasis administravimas ir efektyvios teismų sistemos;

(34)

Europos viešųjų paslaugų sąveikumas susijęs su visais administracijos lygmenimis: Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos. Sąveikumas padeda ne tik šalinti bendrosios rinkos veikimo kliūtis, bet ir sudaro palankias sąlygas tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, propaguoja Europos standartus, padeda sėkmingai įgyvendinti politikos priemones ir suteikia dideles galimybes išvengti tarpvalstybinių elektroninių kliūčių, o Sąjungos lygmeniu toliau skatina kurti naujas arba konsoliduoti besivystančias bendras viešąsias paslaugas. Siekiant panaikinti Europos paslaugų susiskaidymą, remti pagrindines laisves ir veiklos lygmens tarpusavio pripažinimą Europos Sąjungoje, veiksmingiausiu ir į galutinių naudotojų poreikius labiausiai orientuotu būdu turėtų būti skatinamas holistinis tarpsektorinis ir tarpvalstybinis požiūris į sąveikumą. Tai reiškia, kad sąveikumą reikia suvokti plačiąja prasme – jis apima ne tik techninę ir teisinę plotmę, bet ir atitinkamos srities politikos elementus. Atitinkamai veiklos sritis apimtų ne tik įprastą sprendimų gyvavimo ciklą, bet ir visus intervencinių priemonių elementus, kuriais būtų remiamos reikiamos bazinės tvaraus sąveikumo plačiąja prasme sąlygos. Programa taip pat turėtų palengvinti skirtingų nacionalinių iniciatyvų kryžminę sąveiką, kad susiformuotų skaitmeninė visuomenė;

(34a)

todėl Programa turėtų būti skatinami atvirųjų šaltinių sprendimai tam, kad būtų galima pakartotinai naudoti, didinti pasitikėjimą ir užtikrinti skaidrumą. Tai turės teigiamą poveikį finansuojamų projektų tvarumui;

(35)

konkretiems veiksmams, numatytiems sąveikumo sistemai ir parengtų sprendimų sąveikumui įgyvendinti, skirtas 194 mln. EUR. biudžetas;

(36)

2017 m. birželio 1 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos pramonės skaitmeninimo (29) pabrėžiama, kaip svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonei skaitmeninti;

(37)

2016 m. balandžio mėn. Komisija priėmė Europos pramonės skaitmeninimo iniciatyvą, kuria siekia užtikrinti, kad „kiekviena pramonės šaka Europoje, kad ir kokio sektoriaus, kad ir kur esanti, kad ir kokio dydžio, gautų didžiausią skaitmeninių inovacijų naudą“ . Tai ypač svarbu kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ;

(38)

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas teigiamai įvertino Komunikatą dėl Europos pramonės skaitmeninimo ir mano, kad jis kartu su kitais lydimaisiais dokumentais yra „pirmas žingsnis plataus masto Europos darbo programoje, kurią reikės įgyvendinti glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant viešojo ir privačiojo sektoriaus subjektams“ (30);

(39)

norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, reikia pasitelkti papildomų technologijų galimybes tinklų sudarymo ir kompiuterijos srityje, kaip teigiama Komunikate dėl Europos pramonės skaitmeninimo (31), kuriame pripažįstama, kad „pasaulinio lygio tinklų ir debesijos infrastruktūros“ prieinamumas yra esminis pramonės skaitmeninimo komponentas ;

(40)

▌Reglamentu (ES) 2016/679 numatytas bendras valstybių narių teisės sistemose tiesiogiai taikytinų taisyklių rinkinys, kuriuo užtikrinamas laisvas asmens duomenų judėjimas tarp ES valstybių narių ir sustiprinamas asmenų pasitikėjimas ir saugumas, o tai yra du būtini tikros bendrosios skaitmeninės rinkos elementai. Todėl visais atvejais, kai pagal Programą atliekami veiksmai apima asmens duomenų tvarkymą, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos srityje, jais turėtų būti padedama taikyti Reglamentą (ES) 2016/679. Jais visų pirma turėtų būti remiamas skaitmeninių technologijų, kurios atitinka pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos įpareigojimus, plėtojimas;

(41)

Programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis tarptautinės ir ES intelektinės nuosavybės apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemos. Veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga atlieka itin svarbų vaidmenį inovacijų srityje ir todėl yra reikalinga, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Programą;

(42)

Programą įgyvendinančios įstaigos turėtų laikytis Sąjungos institucijoms taikomų nuostatų ir nacionalinės teisės aktų dėl informacijos, visų pirma neskelbtinos neįslaptintos ir ES įslaptintos informacijos, tvarkymo . 3 konkretaus tikslo atveju dėl saugumo priežasčių gali prireikti neleisti subjektams, kontroliuojamiems iš trečiųjų valstybių, dalyvauti kvietimuose teikti pasiūlymus ir kvietimuose dalyvauti konkurse pagal šią Programą. Išimtiniais atvejais tokio draudimo gali reikėti ir 1 bei 2 konkrečių tikslų atveju. Saugumo priežastys, dėl kurių taikomas toks draudimas, turėtų būti proporcingos ir tinkamai pagrįstos, nurodant riziką, kuri kiltų dėl tokių subjektų dalyvavimo;

(43)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams siekti (32). Atitinkami veiksmai turėtų būti įvardyti rengiant ir įgyvendinant Programą, o atliekant atitinkamus vertinimus ir vykdant peržiūros procesus tie veiksmai turėtų būti iš naujo įvertinti;

▌

(45)

darbo programos turėtų būti priimamos taip, kad Programos tikslų būtų siekiama vadovaujantis Sąjungos ir valstybių narių prioritetais, kartu užtikrinant bendrų Sąjungos ir valstybių narių veiksmų nuoseklumą, skaidrumą ir tęstinumą. Darbo programos iš esmės turėtų būti priimamos ▌kas dvejus metus, arba, jeigu tai pateisinama pagal Programos įgyvendinimo poreikius, kasmet . Įgyvendinant šį reglamentą, finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir tikėtiną nuostatų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(46)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II priedų pakeitimų, kuriais turėtų būti persvarstyti ir (arba) papildyti rodikliai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)

šiuo reglamentu laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų teisių ir principų, ypač nurodytų 8, 11, 16, 21, 35, 38 ir 47 straipsniuose dėl asmens duomenų apsaugos, saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu, draudimo diskriminuoti, sveikatos priežiūros, vartotojų apsaugos ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybės narės turi taikyti nepažeisdamos minėtų teisių ir principų;

▌

(49)

šiam reglamentui taikomos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį Europos Parlamento ir Tarybos priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumams, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra esminė patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaida,