EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 24

COM(2018) 353 final

2018/0178(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2018) 257 final}
{SWD(2018) 264 final}
{SWD(2018) 265 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas yra Komisijos platesnės darnaus vystymosi iniciatyvos dalis. Pasiūlyme nustatyti ES sistemos, kuria siekiama, kad aplinkos, socialiniai ir valdymo (ASV) aspektai būtų svarbūs finansų sistemoje, siekiant remti Europos ekonomikos transformavimą į žalesnę, atsparesnę ir žiedinę ekonomiką, pagrindai. Kad investicijos taptų tvaresnės, investicinių sprendimų priėmimo procese turėtų būti atsižvelgiama į ASV veiksnius, vertinant tokius klausimus kaip išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, gamtos išteklių išeikvojimas arba darbo sąlygos. Šiuo pasiūlymu ir kartu su juo siūlomais kitais teisėkūros procedūra priimamais aktais siekiama ASV aspektus integruoti į investavimo ir konsultacijų procesą, nuosekliai apimant įvairius sektorius. Taip turėtų būti užtikrinta, kad finansų rinkos dalyviai (kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo bendrovės, alternatyvaus investavimo fondų valdytojai (AIFV), draudimo įmonės, profesinių pensijų įstaigos (PPĮ), Europos rizikos kapitalo fondo (EuVECA) valdytojai ir Europos socialinio verslumo fondo (EuSEF) valdytojai), draudimo produktų platintojai arba konsultantai investicijų klausimais, gaunantys savo klientų arba naudos gavėjų įgaliojimą jų vardu priimti investicinius sprendimus, į savo vidaus procesus įtrauktų ASV aspektus ir apie tai informuotų savo klientus. Be to, siekiant padėti investuotojams palyginti investicijų anglies pėdsaką, pasiūlymais nustatomos naujos – anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką – lyginamųjų indeksų kategorijos. Šiais vienas kitą sustiprinančiais pasiūlymais turėtų būti palengvintas investavimas į tvarius projektus ir turtą visoje ES.

Visų pirma, šiuo pasiūlymu nustatomi vienodi kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Juo taip pat nustatomas procesas, susijęs su įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma, siekiant nustatyti konkrečių kriterijų rinkiniu pagrįstą bendrąją ES klasifikavimo sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti, kuri ekonominė veikla laikytina tvaria.

Tuo ekonominės veiklos vykdytojams ir investuotojams būtų suteikta aiškumo, kuri veikla laikoma tvaria, kad jie galėtų investicinius sprendimus priimti remdamiesi informacija. Tai padėtų užtikrinti, kad investicinės strategijos būtų orientuotos į ekonominę veiklą, kuria iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų, kartu laikantis minimalių socialinių ir valdymo standartų. Tapus aiškiau, ką galima laikyti aplinkos atžvilgiu tvaria investicija, aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijos bus lengviau patekti į tarpvalstybinę kapitalo rinką.

Komisijos dokumentų rinkinys atitinka pasauliniu mastu dedamas pastangas siekti tvaresnės ekonomikos. Pasaulio šalių vyriausybės, patvirtindamos 2016 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., mūsų planetai ir ekonomikai pasirinko tvaresnį kelią.

ES yra pasiryžusi vystytis taip, kad dabartinius savo poreikius tenkintų neatimdama galimybės iš ateities kartų tenkinti savuosius. Darnus vystymasis jau seniai yra neatsiejama Europos projekto dalis. ES sutartyse įtvirtinti įvairūs jo socialiniai ir aplinkos aspektai, į kuriuos visus ir reikėtų atsižvelgti.

2016 m. Komisijos komunikatu „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ 1 JT Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyti darnaus vystymosi tikslai susiejami su Europos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visi ES veiksmai ir strateginės iniciatyvos, kurių imamasi ES ir visame pasaulyje, nuo pat pradžių atitiktų darnaus vystymosi tikslus. ES yra visapusiškai įsipareigojusi pasiekti iki 2030 m. nustatytus ES klimato ir energetikos tikslus ir darnų vystymąsi integruoti į ES politiką, kaip paskelbta J.–C. Junckerio 2014 m. Politinėse gairėse būsimai Europos Komisijai 2 . Todėl daug Europos Komisijos 2014–2020 m. politikos prioritetų atitinka ES klimato politikos tikslus ir jais įgyvendinama Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. Tai – Investicijų planas Europai 3 , žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys 4 , energetikos sąjungos dokumentų rinkinys 5 , atnaujinta ES bioekonomikos strategija 6 , kapitalo rinkų sąjunga 7  ir ES 2014–2020 m. biudžetas, įskaitant Sanglaudos fondą ir mokslinių tyrimų projektus. Komisija taip pat įdiegė įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų ir keistis geriausia patirtimi įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

Imdamasi tolesnių su ALEG darbu susijusių veiksmų Komisija 2018 m. kovo 8 d. paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą 10 . Jame Komisija įsipareigojo 2018 m. antrą ketvirtį pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio laikantis būtų palaipsniui parengta ES taksonomija, aprėpianti klimato kaitos ir aplinkos bei socialiniu aspektu tvarios veiklos rūšis, prireikus ją pagrindžiant esamu darbu. Tikslas – būsimą ES taksonomiją įtvirtinti ES teisės aktais ir suteikti pagrindą naudotis ta klasifikavimo sistema įvairiose srityse (pavyzdžiui, standartams, ženklinimo reikmėms, tvarumo lyginamiesiems rodikliams).

•    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•    Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai nustatyti priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. SESV 114 straipsniu Europos Sąjungai leidžiama imtis priemonių, kuriomis būtų šalinamos esamos kliūtys naudotis pagrindinėmis laisvėmis, taip pat užkertamas kelias tokioms kliūtims rastis, įskaitant kliūtis, dėl kurių ekonominės veiklos vykdytojams ir investuotojams tampa sunku gauti visokeriopą vidaus rinkos teikiamą naudą.

Dabar valstybės narės skirtingai aiškina, kas yra tvarus investavimas. Vienos valstybės narės yra įdiegusios ženklinimo sistemą arba imasi rinkos vadovaujamų iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti, kas investuojant gali būti laikoma žaliuoju produktu, kitos valstybės narės netaiko jokių normų, bet tikėtina, kad šioje srityje įstatymus priims remdamosi savo nustatyta tvarios investicijos apibrėžtimi. Nacionalinius ženklus grindžiant skirtingais kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kuri ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojams tampa sudėtinga palyginti žaliąsias investicijas, taigi jie nenori investuoti kitose valstybėse.

Be to, dėl esamų skirtumų ekonominės veiklos vykdytojams užkraunama našta, kai įvairiose valstybėse narėse jie turi laikytis skirtingų standartų. Siekiant panaikinti esamus skirtumus ir neleisti vidaus rinkoje atsirasti kitoms kliūtims, šiuo pasiūlymu nustatoma bendra standartinė visoje ES taikoma apibrėžtis, kas investavimo tikslais laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ekonomine veikla. Šio pasiūlymo tikslas – standartizuoti aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoką visoje Sąjungoje ir palengvinti investavimą į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą tiek savo, tiek kitose ES valstybėse. Standartizavus sąvoką, ekonominės veiklos vykdytojai taip pat galės lengviau pritraukti investicijų iš užsienio.

SESV 114 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ES gali priimti šį pasiūlymą, nes pasiūlymu siekiama ES mastu sudaryti geresnes sąlygas investuoti į tvarią ekonominę veiklą nepaisant nacionalinių sienų.

•    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Šis pasiūlymas atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Taikant šį principą, ES lygmeniu veiksmų imamasi, tik jeigu numatytų tikslų negalima pasiekti žemesniu lygmeniu.

Dabar nepakankamai aišku, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, ir tas neaiškumas gali dar padidėti, jeigu valstybės narės stengtųsi veiksmų toje srityje imtis lygiagrečiai ir nekoordinuojamai. Atsižvelgiant į tai, kad ir tarptautiniu (pvz., Paryžiaus susitarimu), ir ES lygmeniu prisiimta įsipareigojimų siekti aplinkos ir klimato politikos tikslų, vis daugiau valstybių narių greičiausiai ieškos galimybių tvariems finansiniams produktams nustatyti ženklus, ir tam jos naudotųsi savo pačių parengta taksonomija. Dėl to kapitalo rinkų veikimui, siekiant gauti lėšų tvariems projektams, kiltų didesnių nacionalinių kliūčių. Klasifikavimo sistemoms skiriantis, padidėtų rinkos susiskaidymas ir kiltų konkurencijos problemų, taigi investuotojams būtų sunkiau suprasti, kad yra tvaru, o kas – ne, ir tai kainuotų brangiau.

Todėl kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatoma, kas investavimo tikslais yra tvari veikla, turėtų būti suderinti ES lygmeniu. Vėliau, dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, turėtų būti nustatyta vienoda ES klasifikavimo sistema. Dėl to ekonominės veiklos vykdytojams taptų lengviau tvarioms investicijoms kapitalo pritraukti iš visos ES. Tai bus pirmas žingsnis siekiant spręsti ekomanipuliavimo problemą ir padėti investuotojams lengviau nustatyti, kokie kriterijai buvo taikyti nustatant, kad finansinis produktas yra žaliasis arba tvarus. Todėl pasiūlymu problemas, susijusias su esama teisine sistema, siekiama spręsti nustatant standartinius kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškiai nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvarus investavimas. ES lygmens veiksmais veiksmingiau užtikrinamas vienodumas ir teisinis tikrumas, susijęs su naudojimusi Sutartimi nustatytomis laisvėmis.

•    Proporcingumo principas

•    Priemonės pasirinkimas

3.    EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Suinteresuotųjų subjektų nuomonė buvo sužinota vykstant viešoms konsultacijoms dėl aukšto lygio ekspertų grupės tvaraus finansavimo klausimais tarpinės ataskaitos, taip pat Komisijai rengiant tikslinius pokalbius su finansų įstaigomis. Suinteresuotųjų subjektų buvo klausiama, ką turėtų aprėpti ES taksonomija, ar jie mano, kad reikia intervencinės reguliavimo priemonės, ir kokia turėtų būti pradinė ES taksonomijos aprėptis. Nuomonę dėl šių trijų priemonių galima apibendrinti taip:

·ES intervencinė reguliavimo priemonė. Dauguma respondentų palaikė visoje ES galiojančios taksonomijos (t. y. tvarios ekonominės veiklos klasifikavimo) rengimą. Daug suinteresuotųjų subjektų pabrėžė, kad visoje ES taksonomija turėtų būti pagrįsta esamomis tarptautinėmis sistemomis (pvz., JT darnaus vystymosi tikslais) ir klasifikavimu (pvz., darbu įgyvendinant Klimato obligacijų iniciatyvą, „Eurosif“, Finansinio stabilumo tarybos su klimatu susijusios rizikos atskleidimo darbo grupės darbu ir kt.) arba turėtų būti bent atsižvelgta į tas tarptautines sistemas ir klasifikavimą.

·Aprėptis. Dauguma respondentų nurodė, kad ES taksonomija turėtų galiausiai apimti visus su tvarumu susijusius tikslus (aplinkos ir socialinius). Keli respondentai palankiau vertino laipsnišką metodą, pradedant nuo aplinkos.

·Detalumo lygis. Nuomonė dėl ES taksonomijos detalumo lygio skyrėsi. Finansų sektoriaus atstovai paprastai palankiau vertino neprivalomą taksonomiją, kiti suinteresuotieji subjektai (privatūs asmenys ir pilietinė visuomenė) pirmumą teikė detalesnei taksonomijai, kuria būtų pateiktos aiškios apibrėžtys ir (išmatuojami) kriterijai.

•    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

·būti suderintas su ES skelbiamais viešosios politikos tikslais, įskaitant Paryžiaus susitarimo ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;

·padėti kapitalo rinkų dalyviams suprasti konkrečios veiklos aktualumą arba jos indėlį;

·užtikrinti, kad taksonomijos parametrai ir duomenys, kuriais tie parametrai grindžiami, būtų laisvai prieinami; be to, jie turėtų būti parengti vykstant procesui, kuriame dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, kad rinka juos rimtai vertintų;

·būti kintanti priemonė. Su tvarumu susijęs mokslas yra dinamiškas, nuolat kinta, kaip ir socialiniai lūkesčiai ir investuotojų bei rinkos poreikiai. Todėl turėtų būti laikoma, kad taksonomija apima geriausias dabar turimas žinias ir turės būti nuolat peržiūrima.

·visame pasaulyje dedamų pastangų siekiant apibrėžti sąvoką „žaliasis“, taikomą žaliosioms obligacijoms, skolinimui ir į biržos sąrašus įtrauktiems nuosavybės vertybiniams popieriams, apžvalga ir analizė;

·žaliojo turto ir veiklos nustatymo priemonės, naudojant sąvokų apibrėžtis, taksonomiją, reitingavimo metodiką bei kitus būdus, ir apimtis;

·esamų „žalumo“ apibrėžčių sąrašas, atrinktų apibrėžčių aprašymai ir vertinimai, taip pat esamų sektorinių „žalumo“ taksonomijų palyginimas.

•    Poveikio vertinimas

Pasiūlyme atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos pateiktas nuomones (2018 m. gegužės 14 d. teigiamą nuomonę su išlygomis ir ankstesnes dvi neigiamas nuomones). Pasiūlyme ir pataisytame poveikio vertinime atsižvelgta į Reglamentavimo patikros valdybos (ji savo nuomonėse padarė išvadą, kad prieš tęsiant šią iniciatyvą būtina atlikti pataisymus) pastabas.

Pastabos, pateiktos trečiojoje teigiamoje nuomonėje, buvo susijusios su:

·aiškumo dėl sąvokų „nekenkia“ ir „svariai prisideda prie darnaus vystymosi“ vartojimo užtikrinimu;

·užtikrinimu, kad stebėsenos ir vertinimo sistema apimtų klausimus ir riziką, į kuriuos reikia atsižvelgti plėtojant techninės analizės kriterijus;

·užtikrinimu, kad lyginant galimybes būtų skaidresnis sąnaudų ir naudos suderinimas.

Į šiuos klausimus buvo atsižvelgta galutinėje ir pataisytoje poveikio vertinimo versijoje.

Į iš Reglamentavimo patikros valdybos anksčiau gautas pastabas buvo visiškai atsižvelgta ir pasiūlyme, ir pridedamame pataisytame poveikio vertinime, ir pastabas galima suskirstyti į tris plačias susirūpinimą keliančias sritis.

Pirma, Reglamentavimo patikros valdyba abstrakčiau pasiūlė, kad poveikio vertinime turėtų būti geriau paaiškinta jo aprėptis, nustatyta įvairių priemonių, įskaitant taksonomiją, seka ir derėjimas, taip pat tai, kaip šis pasiūlymas yra susijęs su kitais pasiūlymais. Taigi, galutinė poveikio vertinimo versija buvo taip pataisyta:

·geriau apibūdinta, kaip iš karto ir galbūt ateityje bus naudojama taksonomija, taip pat kaip bus užtikrinamas jos naudojimas;

·buvo paaiškinta, kad prieš priimant kiekvieną deleguotąjį aktą, kuriuo bus nustatomi techninės analizės kriterijai, bus vertinamas suinteresuotiesiems subjektams tenkančių sąnaudų pobūdžio ir masto poveikis;

·paaiškintas nuoseklumas esamų kitų sričių (pvz., aplinkos ir klimato, energetikos, transporto) ES teisės aktų bei politikos atžvilgiu ir tai, kai tie aktai ir politika bus papildomi;

·paaiškinta aplinkos taksonomijos ir socialinės taksonomijos sekos nustatymas ir sąveika;

·paaiškinta, kaip laikui bėgant bus plečiama ir atnaujinama taksonomija, taip pat apskaičiuotos su tuo susijusios administracinės išlaidos;

·paaiškinta, kaip viena iš teisėkūros institucijų bus informuojama ir (arba) įtraukiama plėtojant techninės analizės kriterijus.

Antra, Reglamentavimo patikros valdyba konkrečiau pareiškė susirūpinimą dėl neatidėliotino taksonomijos naudojimo ir rizikos, siejamos su tuo, kad toks naudojimas finansų rinkos dalyviams bus privalomas taksonomijai dar netapus pakankamai stabilia ir brandžia. Siūlomame teisės akte, pagrįstame galutiniu ir pataisytu poveikio vertinimu, šie susirūpinimą keliantys klausimai sprendžiami taip:

·keletu šio pasiūlymo nuostatų užtikrinama, kad taksonomija būtų naudojama tik tada, kai ji bus stabili ir brandi, – tuo siekiama išvengti neproporcingų išlaidų finansų rinkų dalyviams. Šiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad taksonomija būtų pradėta naudoti tik pasibaigus konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais procesui, kuriuo bus pasiekta, kad su taksonomija būtų sutikta, o pati jos sąvoka būtų gerai suprasta:

–18 straipsnyje nustatyta, kad šio reglamento dalis, susijusi su veikla (3–12 straipsniai), bus pradėta taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo deleguotųjų aktų įsigaliojimo. Tai reiškia, kad iš finansų rinkų dalyvių nebus reikalaujama taikyti aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų nesuteikus jiems pakankamai laiko pasiruošti tam ir susipažinti su taisyklėmis bei jų taikymu.

–Iš finansų rinkos dalyvių, finansinius produktus parduodančių kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus, bus reikalaujama tinkamai atskleisti informaciją. Tačiau šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad atitinkamomis pareigomis atskleisti informaciją atitinkamiems finansų rinkų dalyviams nebūtų užkrauta neproporcinga našta. 4 straipsniu reikalaujama atskleisti, kaip ir kiek priimant investicinius sprendimus atsižvelgta į kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kad investicija yra tvari aplinkos atžvilgiu, kaip nustatyta taksonomijoje. Deleguotuosiuose aktuose bus nurodyta tiksli šios pareigos atskleisti informaciją aprėptis, nustatyta atlikus kruopštų poveikio vertinimą.

–Anglies pėdsako mažinimo arba teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriai galės sukurti savo metodikas ir nustatyti informacijos atskleidimo prievoles neprivalėdami remtis taksonomija – ši bus tik atskaitos taškas renkantis pagrindinį turtą, kuriuo bus grindžiami lyginamieji kriterijai.

Trečia, Reglamentavimo patikros valdyba buvo susirūpinusi dėl to, kaip bus siekiama, kad šeši taksonomijos aplinkos tikslai, nustatyti 5 straipsnyje, būtų taikomi, visų pirma tai pasakytina apie sąvoką „nekenkia“ ir jos sąveiką su esamais Sąjungos teisės aktais, taip pat apie sąvoką „svariai prisidedama prie tvarumo“. Susirūpinimo būta ir dėl galimų konkurencijos iškraipymo problemų, galinčių kilti įvairiems šalutiniams sektoriams nustatant įvairiarūšius kriterijus. Šis susirūpinimas atspindėtas poveikio vertinime, o teisės aktu jis išsklaidomas taip:

·konstatuojamosiose dalyse pabrėžiama, kad bus atliekamas kruopštus deleguotųjų aktų, kuriais kiekvienam iš šešių aplinkos tikslų bus nustatomi techninės analizės kriterijai, poveikio vertinimas. Komisijai suteikiant įgaliojimus nustatoma, kad abu kriterijų rinkiniai – kriterijų, kuriais užtikrinamas reikalavimas „nekenkti“, ir kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kad veikla „svariai prisidedama prie tvarumo“ – turės būti nustatomi bendrai kiekviename vienam iš šešių tikslų skiriamame deleguotajame akte.

·14 straipsnio 1 dalies d punkte reikalaujama, kad rengiant techninės analizės kriterijus būtų atsižvelgiama į visus atitinkamus ES teisės aktus. 

·14 straipsnio 1 dalies h punkte reikalaujama, kad nustatant techninės analizės kriterijus būtų atsižvelgta į turto nuvertėjimo riziką ir galimą siūlomų priemonių poveikį rinkos likvidumui. Rengiant 14 straipsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus, nustatytinus deleguotaisiais aktais, ši ir bet kuri kita galima rizika, kad bus teikiamos nenuoseklios paskatos, bus nuodugniai vertinama.

·14 straipsnio 1 dalies i punkte nustatyta, kad deleguotieji aktai bus rengiami atskirai pagal kiekvieną tikslą, aprėpiant visus atitinkamus sektorius, kad nebūtų iškraipyta konkurencija. Ši nuostata patvirtinama 27 konstatuojamąja dalimi.

·18 straipsnyje nustatyta papildomų apsaugos priemonių, taikytinų finansų rinkų dalyviams naudojantis taksonomija, t. y. šio reglamento veiklos nuostatų taikymas atidėtas. Tuo užtikrinama, kad papildomos pareigos finansų rinkų dalyviams nebūtų nustatytos, kol nebus pakankamai aiškus taksonomijos turinys ir tai, kaip jos laikytis.

Pasiūlymas atitinka tinkamiausios galimybės poveikio vertinimo išvadas.

Poveikio vertinime išnagrinėtas bendrosios politikos alternatyvas sudarė šios galimybės:

·nesiimti ES veiksmų (1 galimybė),

·nustatyti vidutinio išsamumo ES aplinkos taksonomiją (2 galimybė),

·nustatyti labai išsamią ES aplinkos taksonomiją (3 galimybė).

Pasirinkus pirmą galimybę, greičiausiai būtų toliau plėtojamos įvairaus masto rinkos vadovaujamos arba rinkoje vykdomos iniciatyvos, būtų konkuruojama su klasifikavimu, kurį ateityje nustatytų viešojo sektoriaus subjektai (pvz. EIB), taigi per vidutinės trukmės arba ilgalaikį laikotarpį neatsiras nuosekli ir vienoda tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Tuo greičiausiai būtų ribojama galimybė kapitalo srautus nukreipti tvarumo tikslams siekti. Kita vertus, 2 galimybe numatoma nustatyti šešis ES aplinkos tikslus ir nustatyti bei suklasifikuoti ekonominę veiklą (sugrupuotą pagal makrosektorius, sektorius ir jų pošakius), tuo būtų padidintas bet kurio jų vienaprasmiškumas. Tačiau nesant išsamesnių techninės analizės kriterijų, kyla abejonių dėl to, kiek i) „žalia“ iš tikrųjų būtų pagal 2 galimybę parengta taksonomija (nes ji gali būtų palanki ekonominei žaliuoju laikomo pošakio veiklai, net jeigu tos veiklos aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis būtų prastas), ir ii) kiek prisidedama siekiant konkretaus ES aplinkos tikslo (pvz., nesant išmatuojamo poveikio, sunkiau rinkti ir stebėti duomenis).

3 galimybė (ja numatoma plėtoti techninės analizės kriterijus, būdingus konkretiems posakiams ir ES aplinkos tikslui, kurio pošakio veikla padedama siekti) yra tinkamiausia galimybė, nes ja aiškiai nustatoma, kuri veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, kartu pašalinant pagrindinius trūkumus, siejamus su ne tokia išsamia taksonomija (2 galimybė). Kalbant apie ekonominį poveikį, vienodas visoje ES klasifikavimas būtų naudingas nustatant, kurią veiklą galima laikyti tvaria, ir siunčiant atitinkamus signalus ekonominės veiklos vykdytojams, nes ES politikos tikslai taptų apčiuopiamu orientyru, padedančiu nustatyti tinkamus projektus arba investicijas. Todėl tai galėtų padėti daugiau kapitalo srautų nukreipti tvarioms investicijoms. Šis reglamentas yra svarbus pirmas žingsnis siekiant suteikti aiškumo, kas yra tvari investicija, bet pati taksonomija bus rengiama deleguotaisiais aktais. Poveikis suinteresuotiesiems subjektams priklauso nuo tuo, kaip galiausiai bus naudojama taksonomija, ir nuo taksonomijos detalių. Sąnaudų požiūriu, tokiai taksonomijai parengti prireiks laiko ir išteklių, o tai taip pat turės poveikį ES biudžetui (žr. toliau pateiktą biudžeto poveikio skirsnį).

Poveikio aplinkai požiūriu, kai ES taksonomija bus parengta naudoti, tikimasi, kad ES ji turės netiesioginį teigiamą poveikį aplinkai. Suteikus aiškumo, kas yra „žaliasis“, būtų palengvintas investavimas į tvarius projektus ir turtą visoje ES. Tai padėtų siekti ES aplinkos tikslų, pvz., sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagal Paryžiaus susitarimą ir pereiti prie išteklius efektyviai naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Papildomomis investicijomis, kurių atsirastų padidėjus skaidrumui ir rinkas labiau suderinus, būtų galima užtikrinti tvarią didelio masto transformaciją, jau numatomą ES ir valstybių narių lygmeniu taikomomis aplinkos strategijomis. Investicijos į žaliuosius sektorius (pvz., atsinaujinančiosios energijos, efektyvaus energijos vartojimo, atliekų tvarkymo, aplinkos atkūrimo) virstų tuoj pat arba per ilgesnį laikotarpį pajuntama nauda – sumažėtų taršos lygis (pvz., oro, vandens ir dirvožemio), taigi tai būtų naudinga sveikatai, sumažėtų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taigi būtų švelninama pavojinga klimato kaita, būtų saugomas ir gerinamas gamtinis kapitalas ir ekosisteminės paslaugos.

Socialinio poveikio požiūriu, kadangi pasiūlyme nustatytos būtiniausios apsaugos priemonės, įskaitant socialinius aspektus, tikimasi ir tam tikro teigiamo minimalaus socialinio poveikio. Didesnio socialinio poveikio galima tikėtis, kai siūloma iniciatyva bus peržiūrėta ir galiausiai bus įtraukti socialiniai tikslai bei socialiniu požiūriu tvari veikla, kaip nustatyta peržiūros nuostata.

Pasiūlymu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, kadangi nustatoma pareiga nurodytą aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą vykdyti laikantis tam tikrų minimalių socialinių ir valdymo apsaugos priemonių.

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

Į pasiūlymą įtrauktas straipsnis dėl Tvaraus finansavimo platformos įsteigimo. Ši platforma padės Komisijai laipsniškai plėtoti ir atnaujinti ES klasifikavimo sistemą. Ji vykdys kitas užduotis, būtinas siekiant tvaraus finansavimo veiksmų plano tikslų, ir visų pirma patars Komisija dėl poreikio iš dalies keisti šiuo pasiūlymu nustatytą sistemą. Jai taip pat bus nustatyta užduotis stebėti ir Komisijai reguliariai pranešti apie tvarioms investicijoms skiriamo kapitalo srautus.

Europos priežiūros institucijoms (EPI) teks pagrindinis vaidmuo plėtojant ES tvarumo taksonomiją, siekiant užtikrinti, kad finansų įstaigos galėtų naudotis taksonomija, kad ją būtų galima taikyti finansiniams produktams ir kad ji būtų suderinama su ES finansiniais teisės aktais. EPI teks svarbus vaidmuo užtikrinti, kad ES tvarumo taksonomija būtų plėtojama taip, kad tai būtų naudinga analizuojant klimato scenarijus, o vėliau – testuojant nepalankiausiomis sąlygomis. Siekiant, kad ši ir kitos užduotys būtų įvykdytos, kiekvienai institucijai nuo 2020 m., kai turėtų būti pradėtos taikyti įvairios pasiūlymo nuostatos, reikės po 1 papildomą darbuotoją, dirbantį visą darbo dieną.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad bet kokiam biudžeto poreikiui, atsirandančiam dėl ESI, bus taikomi visi atskaitomybės ir audito mechanizmai, nustatyti EPI reglamentuose dėl jų metinio biudžeto rengimo, tvirtinimo ir vykdymo. Be to, metinis sprendimas dėl Europos priežiūros institucijoms skiriamo ES išlyginamojo įnašo ir jų etatų planų (pvz., sprendimas dėl darbuotojų skaičiaus) vis tiek turės būti tvirtinamas Europos Parlamento ir Tarybos, be to, Tarybos rekomendacija Europos Parlamentas turės patvirtinti biudžeto įvykdymą.

Europos aplinkos agentūra (EAA) taip pat aktyviai dalyvaus veikloje, susijusiose su tvariu finansavimu; visų pirma ji teiks technines įvairių aplinkos sričių žinias, reikalingas kuriant ir tvarkant ES tvarumo taksonomiją, apimančią visus su klimatu ir aplinka susijusius klausimus. EAA taip pat rinks ir teiks duomenis apie investicijų poreikį ir srautus ES valstybėse narėse (tai bus atliekama vykdant Tvaraus finansavimo stebėjimo centro veiklą) ir konsultuos ES valstybes nares siekdama padėti joms rengti jų investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir tvarių investicijų strategijas. Šioms ir kitoms užduotims įvykdyti, EAA nuo 2020 m. reikės 2 papildomų darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną.

Europos Komisija bus atsakinga už platformos valdymą (pvz., už jos ir bet kurių pogrupių posėdžių rengimą, rezultatų ataskaitų teikimą, pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto rengimą, ryšių palaikymą su EPI ir EAA, IT bendradarbiavimo priemonės palaikymą, ekspertų išlaidų kompensavimą, kitų sekretoriato darbų atlikimą ir pan.). Šioms ir kitoms užduotims įvykdyti, Europos Komisijai nuo 2020 m. reikės 10 darbuotojų (8 AD lygio ir 2 AST lygio), dirbančių visą darbo dieną.

Pasiūlymo finansinis poveikis ir poveikis biudžetui išsamiai paaiškintas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad finansinėje teisės akto pažymoje pateikta informacija yra suderinama su DFP po 2020 m. pasiūlymu.

5.    KITI ELEMENTAI

•    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Bus parengti vienodi kriterijai, taikytini nustatant aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, o vėliau priėmus deleguotuosius aktus (jais bus apibrėžti techninės analizės kriterijai) tie kriterijai bus pradėti taikyti. Bus deramai įvertintas tų deleguotųjų teisės aktų poveikis. Rengiant techninės analizės kriterijus bus visų pirma atsižvelgiama į jų poveikį konkurencijai tarp pramonės sektorių ir pačiuose sektoriuose, esamiems žaliesiems finansiniams produktams ir rinkoms, taip pat finansų rinkų likvidumui ir galimai rizikai, kad bus teikiamos nenuoseklios paskatos.

Numatyta, kad kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo bus atliekami vertinimai ir teikiamos ataskaitos. Komisija paskelbs šio reglamento taikymo ataskaitą, joje bus vertinama jo įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijų rengimu, taip pat ataskaitoje bus vertinamas galimas poreikis persvarstyti šiuo reglamentu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos būtų sprendžiama, ar ekonominė veikla yra ekonomiškai tvari.

Komisija taip pat turėtų vertinti, ar tinkama nustatyti patikrinimo mechanizmą, taikytiną tikrinant, ar ekonominės veiklos tvarumas aplinkos atžvilgiu nustatomas taikant kriterijus.

Galiausiai, Komisija turėtų vertinti, ar tinkama išplėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma socialinius, taip pat Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu vartoti bendrą aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoką.

Laikantis geresnio reglamentavimo principų, visi būsimi Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriais bus nustatoma, kad aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos ES klasifikavimu privaloma remtis ir kitose srityse, turės būti vertinami atliekant poveikio vertinimus.

Reikalaujama, kad Komisija savo ataskaitą perduotų Europos Parlamentui ir Tarybai. Reikalaujama, kad Komisija prireikus teiktų pasiūlymus dėl šio reglamento keitimo.

•    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Jame nustatyta, kad reglamentas kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu bus taikomas tada, kai bus priimti deleguotieji aktai, kuriais bus nustatyti techninės analizės kriterijai. Taigi, kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu su kiekvienu aplinkos tikslu susijusios nuostatos bus pradėtos taikyti tik praėjus šešiems mėnesiams nuo techninės analizės kriterijų nustatymo, kad rinkos dalyviai turėtų pakankamai laiko pasirengti.

2018/0178 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 18 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 19 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi siekiama sukurti vidaus rinką, kuria būtų skatinamas darnus Europos vystymasis, be kita ko, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir aukšto lygio aplinkos apsauga bei aplinkos kokybės gerinimu;

(2)2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja patvirtino naują visuotinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. 20 , o esminė šios darbotvarkės dalis yra darnaus vystymosi tikslai, apimantys tris tvarumo ramsčius: aplinkos, socialinį ir ekonominį arba valdymo. 2016 m. Komisijos komunikatu „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“ 21 darnaus vystymosi tikslai susieti su Europos politikos sistema, siekiant užtikrinti, kad visi Sąjungos veiksmai ir strateginės iniciatyvos, kurių imamasi Sąjungoje ir visame pasaulyje, nuo pat pradžių atitiktų darnaus vystymosi tikslus. 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis 22 buvo patvirtintas Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti visapusiškai, nuosekliai, išsamiai, integruotai ir veiksmingai, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(3)2016 m. Taryba Sąjungos vardu sudarė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos 23 . Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas tikslas aktyviau imtis kovos su klimato kaita veiksmų, be kita ko, užtikrinant, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitos poveikiui atsparią plėtrą;

(4)siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą, svarbiausia yra tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato kaitos poveikiui atsparios, išteklius efektyviau naudojančios ir žiedinės ekonomikos. Tvarumas jau seniai yra integruotas į Europos Sąjungos projektą, o Sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkos aspektai;

(5)2016 m. gruodžio mėn. Komisija aukšto lygio ekspertų grupei pavedė parengti plačią ir išsamią Sąjungos tvaraus finansavimo strategiją. Aukšto lygio ekspertų grupės 2018 m. sausio 31 d. paskelbtoje ataskaitoje 24 raginama sukurti visoje Sąjungoje galiojančią techniškai patikimą klasifikavimo sistemą, kad būtų aišku, kuri veikla yra žalioji arba tvari, pradedant nuo klimato kaitos švelninimo;

(6)2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą 25 ir jame išdėstė plataus užmojo ir išsamią tvaraus finansavimo strategiją. Vienas iš tame veiksmų plane nustatytų tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas. Svarbiausias ir skubiausias veiksmų plane numatytas veiksmas yra sukurti bendrą tvarios veiklos rūšių klasifikavimo sistemą. Veiksmų plane pripažįstama, jog tam, kad kapitalo srautai pasisuktų tvaresnės ekonominės veiklos rūšių kryptimi, reikia, kad visi vienodai suprastų, ką reiškia žodis „tvarus“. Pirmiausia, aiškios rekomendacijos, kokios rūšies veiklą galima laikyti padedančia siekti aplinkos tikslų, turėtų padėti geriau informuoti investuotojus apie investicijas, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla. Daugiau rekomendacijų, kokios rūšies veikla padedama siekti kitų tvarumo tikslų, įskaitant socialinius tikslus, bus galima parengti vėlesniame etape;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES 26 raginama, kad privatusis sektorius padengtų daugiau su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų, visų pirma taikant paskatas ir metodikas, kuriomis bendrovės būtų skatinamos įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis ekosisteminėmis paslaugomis;

(8)kad Sąjunga pasiektų darnaus vystymosi tikslus, kapitalą reikia nukreipti į tvarias investicijas. Tiems tikslams pasiekti svarbu išnaudoti visą vidaus rinkos potencialą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vidaus rinkoje į tvarias investicijas nukreipiamo kapitalo srautas nebūtų pertrauktas;

(9)siūlyti finansinius produktus, kuriais siekiama aplinkos atžvilgiu tvarių tikslų, – veiksmingas būdas privačias lėšas investuoti į tvarią veiklą. Nacionaliniais reikalavimais, taikomais finansinius produktus ir įmonės obligacijas platinant kaip tvarias investicijas, visų pirma reikalavimais, nustatomais siekiant atitinkamiems rinkos dalyviams leisti taikyti nacionalinį ženklą, siekiama didinti investuotojų pasitikėjimą, užtikrinti matomumą ir šalinti susirūpinimą dėl ekomanipuliavimo. Ekomanipuliavimas – tai pastangos įgyti nesąžiningą rinkos konkurencinį pranašumą finansinį produktą platinant kaip palankų aplinkai, nors iš tikrųjų toks produktas neatitinka pagrindinių aplinkosaugos standartų. Keletas valstybių narių yra įdiegusios ženklinimo sistemas. Tos sistemos yra pagrįstos skirtingomis taksonomijomis, pagal kurias klasifikuojamos aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos rūšys. Atsižvelgiant į įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą ir Sąjungos lygmens įsipareigojimus, tikėtina, kad vis daugiau valstybių narių nustatys ženklinimo sistemas arba kitus rinkos dalyviams taikytinus reikalavimus, susijusius su finansiniais produktais arba įmonės obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonės obligacijos. Siekdamos nustatyti, kurias investicijas galima laikyti tvariomis, valstybės narės remtųsi savo pačių nacionaline taksonomija. Jeigu tokie nacionaliniai reikalavimai bus grindžiami skirtingais kriterijais, taikomais nustatant, kurią ekonominę veiklą galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu, investuotojai nebus skatinami investuoti kitose valstybės, nes bus sudėtinga palyginti įvairias investavimo galimybes. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai, pageidaujantys pritraukti investicijų iš visos Sąjungos, turėtų atitikti skirtingus įvairių valstybių narių kriterijus, kad jų veikla galėtų būti laikoma tvaria aplinkos atžvilgiu ir jai galėtų būti suteikti įvairūs ženklai. Taigi nesant vienodų kriterijų, didės ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudos ir jiems kils didžiulių kliūčių, dėl to tvarioms investicijoms bus sunkiau patekti į tarptautines kapitalo rinkas. Manoma, kad kliūtys, neleidžiančios patekti į tarptautines kapitalo rinkas ir gauti lėšų tvariems projektams, didės. Todėl visoje Sąjungoje reikėtų suderinti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, kad būtų pašalintos vidaus rinkos veikimo kliūtys ir tų kliūčių nekiltų ateityje. Kriterijus suderinus, ekonominės veiklos vykdytojams bus lengviau gauti lėšų savo žaliajai veiklai, vykdomai tarptautiniu mastu, nes jų ekonominę veiklą bus galima palyginti pagal vienodus kriterijus ir ją pasirinkti kaip pagrindinį turtą aplinkos atžvilgiu tvarioms investicijoms. Todėl bus lengviau pritraukti investicijų iš kitų Sąjungos valstybių narių;

(10)be to, jeigu rinkos dalyviai investuotojams nepateiks jokio paaiškinimo, kaip veikla, į kurią jie investuoja, padedama siekti aplinkos tikslų, arba jeigu aiškindami, kas yra tvari ekonominė veikla, vartos skirtingas sąvokas, investuotojams teks neproporcinga našta tikrinti ir lyginti tuos skirtingus finansinius produktus. Nustatyta, kad tai neskatina investuotojų investuoti į žaliuosius finansinius produktus. Be to, per mažas investuotojų pasitikėjimas daro labai žalingą poveikį tvarių investicijų rinkai. Taip pat nustatyta, kad nacionalinės taisyklės arba rinkos iniciatyvos, kurių būtų imamasi šiam klausimui spręsti šalies viduje, paskatins vidaus rinkos susiskaidymą. Jeigu finansų rinkos dalyviai atskleis, kaip finansiniai produktai, jų teigimu, esantys palankūs aplinkai, atitinka aplinkos tikslus, ir tam taikys bendrus visoje Sąjungoje galiojančius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kas yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, investuotojams bus lengviau palyginti įvairiose valstybėse esamas aplinkai palankaus investavimo galimybes. Investuotojai labiau pasitikėdami visoje Sąjungoje investuos į žaliuosius produktus, taigi geriau veiks vidaus rinka;

(11)siekiant šalinti esamas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir neleisti tokioms kliūtis atsirasti ateityje, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, nacionaliniu lygmeniu rinkos dalyviams nustatydamos reikalavimus, susijusius su finansinių produktų arba įmonės obligacijų, platinamų kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba obligacijos, ženklinimu, remtųsi vienoda aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų sąvoka. Dėl tų pačių priežasčių fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, nurodantys, kad siekia aplinkos tikslų, turėtų remtis tokia pačia aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo sąvoka atskleisdami, kaip jie siekia tų tikslų;

(12)nustačius aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus, įmonės galbūt bus paskatintos informaciją apie savo vykdomą aplinkos atžvilgiu tvarią veiklą savanoriškai atskleisti savo svetainėse. Ši informacija ne tik padės atitinkamiems finansų rinkų dalyviams lengvai nustatyti, kurios įmonės vykdo aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, bet ir toms įmonėms bus lengviau gauti finansavimą savo žaliajai veiklai;

(13)aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos klasifikavimui galiojant visoje Sąjungoje, turėtų atsirasti galimybė plėtoti būsimą Sąjungos politiką, įskaitant visoje Sąjungoje galiojančius aplinkos atžvilgiu tvarių finansinių produktų standartus, ir galiausiai nustatyti ženklus, kuriais visoje Sąjungoje būtų oficialiai pripažįstama atitiktis tiems standartams. Vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais pagrįsti vienodi teisiniai reikalavimai, kuriuos investicijos turi atitikti, kad būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis investicijomis, yra būtini, kaip atskaitos taškas būsimiems Sąjungos teisės aktams, kuriais bus siekiama suteikti galimybių tokioms investicijoms;

(14)politikos priemonės, pasirinktos Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, pavyzdžiui, įsteigtas Europos strateginių investicijų fondas, pasitvirtino kaip priemonės, kuriomis veiksmingai padedama privačiojo sektoriaus investicijas kartu su viešuoju finansavimu naudoti tvarioms investicijoms. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/1017 27 nurodyta, kad 40 proc. Europos strateginių investicijų fondo finansavimo pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją būtų skiriama investicijoms, kuriomis siekiama klimato politikos tikslų. Bendrais ekonominės veiklos tvarumo kriterijais galėtų būti remiamasi ateityje rengiant panašias Sąjungos iniciatyvas, susijusias su parama investicijoms, kuriomis siekiama su klimatu susijusių arba kitų aplinkos tikslų;

(15)siekiant išvengti rinkos susiskaidymo dėl skirtingų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos sąvokų ir nepakenti vartotojų interesams, nacionalinius reikalavimus, kurių rinkos dalyviai turėtų laikytis norėdami finansinius produktus arba įmonių obligacijas platinti kaip aplinkos atžvilgiu tvarius produktus arba obligacijas, reikėtų grįsti vienodais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais. Tie rinkos dalyviai yra ir finansų rinkų dalyviai, siūlantys žaliuosius finansinius produktus, ir ne finansų bendrovės, leidžiančios žaliąsias įmonės obligacijas;

(16)siekiant nepakenkti vartotojų interesams, fondų valdytojai ir instituciniai investuotojai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarius finansinius produktus, turėtų atskleisti informaciją, kaip ir kiek laikytasi aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų investicijų tvarumui aplinkos atžvilgiu nustatyti. Atskleidžiama informacija turėtų padėti investuotojams suprasti, kokią procentinę visos ekonominės veiklos dalį sudaro investicijos, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, taigi ir tai, kiek aplinkos atžvilgiu tvari yra pati investicija. Komisija turėtų nurodyti informaciją, kuri turi būti atskleista tuo tikslu. Ta informacija turėtų padėti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengvai patikrinti, kaip vykdoma pareiga atskleisti informaciją, ir užtikrinti tos pareigos vykdymą pagal taikytiną nacionalinę teisę;

(17)siekiant neleisti apeiti pareigos atskleisti informaciją, ta pareiga turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai finansiniai produktai yra siūlomi kaip produktai, turintys savybių, panašių į aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų savybes, įskaitant finansinius produktus, kurių tikslas yra aplinkos apsauga platesne prasme. Neturėtų būti reikalaujama, kad finansų rinkų dalyviai investuotų tik į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, nustatytą pagal šiame reglamente pateiktus techninės analizės kriterijus. Jei finansų rinkų dalyviai manytų, kad techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie raginami apie tai pranešti Komisijai, kad Komisijai būtų lengviau įvertinti, ar derėtų techninės analizės kriterijus papildyti arba atnaujinti;

(18)kad būtų galima nustatyti, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, turėtų būti nustatytas išsamus aplinkos tikslų sąrašas;

(19)aplinkos tikslas apsaugoti sveikas ekosistemas turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į atitinkamus Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB 28 , Tarybos direktyvą 92/43/EEB 29 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 30 , ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. 31 , ES žaliosios infrastruktūros strategiją, Tarybos direktyvą 91/676 32 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 511/2014 33 , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010 34 , Veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena 35 ir ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą 36 ;

(20)kiekvienam aplinkos tikslui reikėtų nustatyti vienodus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant to tikslo. Vienas iš vienodų kriterijų elementų turėtų būti susijęs su siekiu vengti didelės žalos bet kuriems šiame reglamente nustatytiems aplinkos tikslams. To reikia siekiant išvengti, kad investicijos būtų laikomos aplinkos atžvilgiu tvariomis, tačiau ekonominė veikla, kuriai tos investicijos naudingos, gali kenkti aplinkai tiek, kad ta žala būtų didesnė nei indėlis siekiant aplinkos tikslo. Svaraus prisidėjimo ir užtikrinimo, kad nebus daroma didelės žalos, sąlygos turėtų padėti užtikrinti, kad investicijomis į aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą būtų iš tikrųjų padedama siekti aplinkos tikslų;

(21)prisimenant bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą laikytis principų, nustatytų Europos socialinių teisių ramstyje, siekiant remti tvarų ir integracinį augimą ir pripažįstant tarptautinių pagrindinių žmogaus ir darbuotojo teisių bei standartų aktualumą, būtiniausių apsaugos priemonių laikymasis turėtų būti sąlyga, kurią reikėtų įvykdyti, kad ekonominę veiklą būtų galima laikyti tvaria aplinkos atžvilgiu. Dėl tos priežasties ekonominę veiklą būtų galima laikyti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla tik jeigu ji vykdoma laikantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijos ir aštuonių pagrindinių TDO konvencijų. TDO pagrindinėse konvencijose apibrėžiamos žmogaus ir darbuotojo teisės, kurias bendrovės turi gerbti. Keli iš tų tarptautinių standartų yra nustatyti ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma tai būtų vergovės bei priverstinio darbo draudimas ir nediskriminavimo principas. Tomis būtiniausiomis apsaugos priemonėmis netrukdoma prireikus taikyti Sąjungos teisėje nustatytų griežtesnių reikalavimų, susijusių su aplinkos, sveikatos bei saugos ir socialiniu tvarumu;

(22)atsižvelgiant į tai, kad ekonominės veiklos poveikiui aplinkai įvertinti reikia konkrečios techninės informacijos, taip pat į tai, kad tiek mokslas, tiek technologijos greitai keičiasi, aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai turėtų būti reguliariai derinami su tais pokyčiais. Kad kriterijai būtų naujausi ir paremti moksliniais įrodymais ir ekspertų bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų žiniomis, svaraus prisidėjimo ir didžiulės žalos sąlygos turėtų būti nustatomos išsamiau ir taikomos įvairių rūšių ekonominei veiklai, be to, kriterijai turėtų būti nuolat atnaujinami. Tuo tikslu Komisija, remdamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų tvaraus finansavimo platformos techninėmis žiniomis, turėtų nustatyti išsamius ir kalibruotus techninės analizės kriterijus, taikomus įvairių rūšių ekonominei veiklai;

(23)tam tikros veiklos poveikis aplinkai yra neigiamas, ir svarus prisidėjimas siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų gali būti tai, kad tas neigiamas poveikis sumažinamas. Būtų tinkama tai ekonominei veiklai nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų reikalaujama labai padidinti aplinkosauginį veiksmingumą, palyginti su, inter alia, pramonės vidurkiu. Nustatant tuos kriterijus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į ilgalaikį konkrečios ekonominės veiklos poveikį;

(24)ekonominė veikla neturėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria, jeigu ja padaroma daugiau žalos aplinkai, nei gaunama naudos. Techninės analizės kriterijais turėtų būti nustatyti minimalūs reikalavimai, būtini siekiant išvengti didžiulės žalos kitiems tikslams. Nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų užtikrinti, kad tie kriterijai būtų paremti turimais moksliniais įrodymais ir būtų reguliariai atnaujinami. Kai moksliniu vertinimu nepavyksta pakankamai tiksliai nustatyti rizikos, pagal SESV 191 straipsnį reikėtų laikytis atsargumo principo;

(25)nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamą Sąjungos teisę, taip pat jau priimtus Sąjungos ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 37 , aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą 38 , ES žaliojo viešojo pirkimo kriterijus 39 ir tebevykdomą darbą, susijusį su produktų ir organizacijų aplinkosauginio pėdsako taisyklėmis 40 . Siekiant išvengti nereikalingo nenuoseklumo su kitais tikslais jau taikomu ekonominės veiklos klasifikavimu, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į statistinį klasifikatorių, susijusį su ekologiškų prekių ir paslaugų sektoriumi, būtent į aplinkos apsaugos veiklos ir išlaidų klasifikatorių (CEPA) ir išteklių valdymo veiklos klasifikatorių (CReMA) 41 ;

(26)nustatydama ir atnaujindama techninės analizės kriterijus Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į infrastruktūros sektoriaus specifiką ir į aplinkos, socialinius bei ekonominius sąnaudų ir naudos analizėje pateikiamus veiksnius. Taigi, Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, EBPO, darbą, atitinkamus Sąjungos teisės aktus ir standartus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB 42 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES 43 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES 44 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES 45 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES 46 , taip pat esamą metodiką. Atsižvelgiant į tai, visais projekto įgyvendinimo ciklo etapais techninės analizės kriterijais turėtų būti skatinamos tinkamos valdymo sistemos, apimančios aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, kaip nurodyta Jungtinių Tautų palaikomame atsakingo investavimo principų dokumente 47 ;

(27)siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo teikiant finansavimą aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai, techninės analizės kriterijais reikėtų užtikrinti, kad visa atitinkama konkrečiame sektoriuje vykdoma ekonominė veikla galėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria ir taip pat vertinama, jeigu ta veikla vienodai padedama siekti vieno ar kelių šiame reglamente nustatytų aplinkos tikslų. Tačiau potenciali galimybė padėti siekti tų aplinkos tikslų įvairiuose sektoriuose skiriasi, ir kriterijuose tai turėtų būti atspindėta. Tačiau kiekviename tų sektorių tais kriterijais neturėtų būti nesąžiningai sudaroma nepalanki padėtis vienai veiklai, palyginti su kita veikla, jeigu pirmąja siekti aplinkos tikslų padedama tiek pat, kiek ir antrąja;

(28)Nustatydama techninės analizės kriterijus Komisija turėtų vertinti, ar patvirtinus tuos kriterijus, taikytinus aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai, neatsirastų nuvertėjusio turto arba nebūtų teikiamos nenuoseklios paskatos, taip pat ar nebūtų kokio nors neigiamo poveikio finansų rinkų likvidumui;

(29)siekiant išvengti pernelyg didelių ekonominės veiklos vykdytojams tenkančių reikalavimų laikymosi sąnaudų, Komisija turėtų nustatyti techninės analizės kriterijus, kuriais būtų suteiktas pakankamas teisinis aiškumas, kurie būtų įvykdomi, lengvai taikomi, o atitiktis jiems galėtų būti patikrinta neviršijant pagrįstų reikalavimų laikymosi sąnaudų;

(30)siekiant užtikrinti, kad investicijos būtų skiriamos ekonominei veiklai, kuria daromas didžiausias teigiamas poveikis aplinkos tikslams, Komisija turėtų techninės analizės kriterijus pirmiausia nustatyti veiklai, kuria gali būti labiausiai padedama siekti aplinkos tikslų;

(31)atitinkami techninės analizės kriterijai turėtų būti nustatomi transporto sektoriui, įskaitant mobilųjį turtą; nustatant kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad transporto sektoriui, įskaitant tarptautinę laivybą, tenka beveik 26 proc. visų Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Kaip matyti iš Tvaraus augimo finansavimo veiksmų plano 48 , transporto sektorius sudaro apie 30 proc. papildomo reikiamo metinio investicijų į darnų Sąjungos vystymąsi kiekio, įskaitant platesnį elektrinių transporto priemonių naudojimą arba perėjimą prie švaresnių transporto rūšių, skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių ir eismo valdymą;

(32)itin svarbu, kad Komisija, rengdamasi plėtoti techninės analizės standartus, rengtų atitinkamas konsultacijas, kaip nustatyta geresnio reglamentavimo reikalavimais. Į techninės analizės kriterijų nustatymo ir atnaujinimo procesą taip pat turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai, turėtų būti remiamasi įrodytų žinių ir atitinkamų sričių patirties turinčių ekspertų patarimais. Tam Komisija turėtų įsteigti tvaraus finansavimo platformą. Šią platformą turėtų sudaryti ekspertai, atstovaujantys ir viešajam, ir privačiajam sektoriams. Viešojo sektoriaus atstovai turėtų būti Europos aplinkos agentūros, Europos priežiūros institucijų ir Europos investicijų banko atstovai. Privačiojo sektoriaus ekspertai turėtų būti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atstovai, įskaitant finansų rinkų dalyvius, universitetus ir mokslinių tyrimų institutus, taip pat asociacijas ir organizacijas. Platforma Komisiją turėtų konsultuoti techninės analizės kriterijų rengimo, analizės ir peržiūros klausimais, įskaitant jų galimą poveikį turto, kuris iki nustatant techninės analizės kriterijus taikant esamą rinkos praktiką buvo laikytas žaliuoju turtu, vertinimui. Platforma Komisijai taip pat turėtų patarti, ar techninės analizės kriterijai yra tinkami toliau būti taikomi būsimose Sąjungos strateginėse iniciatyvose, kuriomis būtų siekiama palengvinti tvarų investavimą;

(33)siekiant tiksliau apibrėžti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir visų pirma nustatyti ir atnaujinti išsamius ir kalibruotus įvairių rūšių ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra svarus prisidėjimas ir didelė žala siekiant aplinkos tikslų, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl informacijos, reikalaujamos vykdant informacijos atskleidimo prievolę, kaip nustatyta 4 straipsnio 3 dalyje, ir dėl techninės analizės kriterijų, kaip nustatyta 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(34)siekiant atitinkamiems subjektams suteikti pakankamai laiko susipažinti su šiame reglamente nustatytais aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijais ir pasirengti juos taikyti, šiame reglamente nustatytos prievolės kiekvieno aplinkos tikslo atžvilgiu turėtų būti pradėtos taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo atitinkamų techninės analizės kriterijų patvirtinimo;

(35)šio reglamento taikymą reikėtų reguliariai peržiūrėti, siekiant įvertinti aplinkos atžvilgiu tvarios veiklos techninės analizės kriterijų rengimo pažangą, taip pat tai, ar vartojama vienoda aplinkos atžvilgiu tvaraus investavimo apibrėžtis ir ar reikia nustatyti tikrinimo, kaip vykdomos prievolės, mechanizmą. Atliekant peržiūrą reikėtų atlikti ir vertinimą, ar šio reglamento taikymo sritį reikėtų išplėsti ir įtraukti socialinio tvarumo tikslus;

(36)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio nustatyti visoje Sąjungoje galiojančius vienodus aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijus tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos, siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, sprendžiama, ar ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu.

2.Šis reglamentas taikomas:

(a)valstybių narių arba Sąjungos patvirtintoms priemonėms, kuriomis nustatomi bet kurie rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, platinamais kaip aplinkos atžvilgiu tvarūs finansiniai produktai arba įmonių obligacijos;

(b)finansų rinkų dalyviams, finansinius produktus siūlantiems kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių.

2 straipsnis
Apibrėžtys

1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)aplinkos atžvilgiu tvari investicija – investicija, kuria finansuojama vienos rūšies arba kelių rūšių ekonominė veikla, kurią pagal šį reglamentą galima vadinti aplinkos atžvilgiu tvaria veikla;

(b)finansų rinkų dalyviai – finansų rinkų dalyviai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio d punkte;

(c)finansiniai produktai – finansiniai produktai, kaip apibrėžta [Komisijos pasiūlymo dėl informacijos, susijusios su tvariomis investicijomis ir rizika tvarumui, atskleidimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/2341] 2 straipsnio j punkte;

(d)klimato kaitos švelninimas – procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir kad jis neviršytų 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(e)prisitaikymas prie klimato kaitos – prisitaikymo prie faktinio ir tikėtino klimato pokyčio ir jo poveikio procesas;

(f)šiltnamio efektą sukeliančios dujos – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos 49 ;

(g)žiedinė ekonomika – kuo ilgesnis produktų, medžiagų ir išteklių vertės išlaikymas ekonomikoje ir maksimalus atliekų sumažinimas, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 50 4 straipsnyje nustatytos atliekų hierarchijos;

(h)tarša –

i)žmonių veiklos sukeliamas tiesioginis arba netiesioginis medžiagų, virpesių, šilumos, triukšmo arba kitų teršalų skleidimas ore, vandenyje ar žemėje, galintis pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkos kokybei, darantis žalą materialiajam turtui, žalojantis gamtą ir trukdantis teisėtai ja naudotis;

ii)kalbant apie jūros aplinką, tarša, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 51 3 straipsnio 8 dalyje;

(i)sveika ekosistema – ekosistema, kurios fizinė, cheminė ir biologinė būklė arba kokybė yra gera;

(j)efektyvus energijos vartojimas – efektyvesnis energijos vartojimas visuose energijos grandinės etapuose nuo gamybos iki galutinio vartojimo;

(k)gera aplinkos būklė – Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta gera aplinkos būklė;

(l)jūrų vandenys – jūrų vandenys, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/ES 3 straipsnio 1 dalyje;

(m)paviršinis vanduo, vidaus vandenys, tarpinis vanduo ir pakrantės vanduo – tai, kas nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 52 2 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalyse.

(n)darnus miškų ūkio tvarkymas – miškų ir miško žemės naudojimas tokiu būdu ir mastu, kad būtų išlaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsinaujinti, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje atlikti svarbias ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis, nedarant žalos kitoms ekosistemoms.

II skyrius

Aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla

3 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijai

Siekiant nustatyti investicijos tvarumo aplinkos atžvilgiu laipsnį, ekonominė veikla tvaria aplinkos atžvilgiu laikoma tada, kai ta veikla atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)ekonomine veikla svariai prisidedama siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 6–11 straipsniuose;

(b)ekonomine veikla nedaroma didelės žalos siekiant vieno ar kelių 5 straipsnyje nustatytų aplinkos tikslų, kaip nustatyta 12 straipsnyje;

(c)ekonominė veikla vykdoma laikantis 13 straipsnyje nustatytų būtiniausių apsaugos priemonių;

(d)ekonominė veikla atitinka techninės analizės kriterijus, kai Komisija yra juos nustačiusi pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį.

4 straipsnis
Aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų taikymas

1.Valstybės narės 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari, taiko visoms priemonėms, kuriomis nustatomi rinkos dalyviams taikomi reikalavimai, susiję su finansiniais produktais arba įmonių obligacijomis, kurie platinami kaip tvarūs aplinkos atžvilgiu. 

2.Finansų rinkų dalyviai, finansinius produktus siūlantys kaip aplinkos atžvilgiu tvarias investicijas arba investicijas, turinčias panašių savybių, atskleidžia informaciją apie tai, kaip ir kiek nustatant investicijų tvarumą aplinkos atžvilgiu laikomasi 3 straipsnyje nustatytų aplinkos atžvilgiu tvarios ekonominės veiklos kriterijų. Kai finansų rinkų dalyviai, manantys, kad pagal šį reglamentą nustatytų techninės analizės kriterijų neatitinkanti ekonominė veikla arba ekonominė veikla, kuriai tie techninės analizės kriterijai dar nenustatyti, turėtų būti laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria veikla, jie gali apie tai pranešti Komisijai.

3.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus 2 daliai papildyti ir juose nurodo informaciją, kurios reikalaujama, kad būtų laikomasi tos dalies, atsižvelgiant į pagal šį reglamentą nustatytus techninės analizės kriterijus. Remdamiesi šia informacija investuotojai turi gebėti nustatyti:

(a)procentinę turto, susijusio su bendrovėmis, vykdančiomis aplinkos atžvilgiu tvarią ekonominę veiklą, dalį;

(b)investicijų, kuriomis finansuojama aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla, dalį, kaip procentinę visos ekonominės veiklos dalį. 

4.Komisija deleguotuosius aktus pagal 3 dalį priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Komisija tą deleguotąjį aktą gali iš dalies pakeisti, visų pirma atsižvelgdama į pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtų deleguotųjų aktų pakeitimus.

5 straipsnis
Aplinkos tikslai

Įgyvendinant šį reglamentą aplinkos tikslais laikytina:

(1)klimato kaitos švelninimas;

(2)prisitaikymas prie klimato kaitos;

(3)tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir jų apsauga;

(4)perėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencija ir antrinis perdirbimas;

(5)taršos prevencija ir kontrolė;

(6)sveikų ekosistemų apsauga.

6 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizavimo iki tokio lygio, kad sustabdomas pavojingas antropogeninis poveikis klimato sistemai, nes, pasitelkiant kuriuos nors iš toliau išvardytų būdų (įskaitant procesų arba produktų inovacijas), šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetama, jų išmetama mažiau arba išmestos šiltnamio efektą sukeliančios dujos absorbuojamos:

(a)atsinaujinančiosios energijos arba poveikio klimatui nedarančios energijos gamyba, kaupimas arba naudojimas (įskaitant anglies dioksido į aplinką neišmetančių energijos šaltinių energiją), be kita ko, taikant naujoviškas technologijas, kuriomis ateityje būtų galima daug sutaupyti, arba atliekant reikiamą elektros energijos tinklo stiprinimą;

(b)energijos vartojimo efektyvumo didinimas;

(c)švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo didinimas;

(d)perėjimas prie atsinaujinančiųjų medžiagų naudojimo;

(e)anglies dioksido surinkimo ir saugojimo didinimas;

(f)laipsniškas antropogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant susidarančias deginant iškastinį kurą, išmetimo mažinimas;

(g)energijos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti reikalingos energetikos infrastruktūros kūrimas;

(h)švarių ir efektyvių degalų iš atsinaujinančiųjų arba anglies dioksido į aplinką neišmetančių šaltinių kūrimas.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais:

(a)    1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos šio reglamento taikymo tikslu nustatoma, kokiomis sąlygomis konkreti ekonominė veikla prisideda prie klimato kaitos švelninimo;

(b)    12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.

7 straipsnis
Svarus prisidėjimas prisitaikant prie klimato kaitos

1.Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos, kai ta veikla svariai prisidedama prie neigiamo esamos ir ateityje tikėtinos klimato kaitos poveikio mažinimo, užkertamas kelias neigiamo klimato kaitos poveikio didėjimui arba pakeičiama jo trajektorija kuriuo nors iš šių būdų:

(a)užkertant kelią konkrečiai vietai arba esant konkrečioms aplinkybėms būdingam neigiamam klimato kaitos poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes) ekonominei veiklai arba sumažinant tokį poveikį;

(b)užkertant kelią neigiamam poveikiui (jis vertinamas ir jo svarba nustatoma pagal esamas klimato prognozes), kuris dėl klimato kaitos gali būti juntamas natūralioje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, arba tokį poveikį sumažinant.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:

(a)1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkreti ekonominė veikla svariai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos;

(b)12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2019 m. gruodžio 31 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2020 m. liepos 1 d.

8 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos

1.Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo, kai ta veikla svariai prisidedama prie geros vandens, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, būklės arba geros jūrų aplinkos būklės kuriuo nors iš šių būdų:

(a)saugant vandens aplinką nuo neigiamo komunalinių ir pramoninių nuotekų srauto užtikrinant tinkamą komunalinių ir pramoninių nuotekų surinkimą ir valymą pagal Tarybos direktyvos 91/271/EEB 53 3, 4, 5 ir 11 straipsnius;

(b)saugant žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokios geriamojo vandens taršos poveikio užtikrinant, kad vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai, ir kad jis atitiktų Tarybos direktyvos 98/83/EB 54 I priedo A ir B dalyse nustatytus minimalius reikalavimus, taip pat didinant piliečių galimybę gauti švaraus geriamojo vandens;

(c)imant vandenį laikantis Direktyvos 2000/60/EB V priedo 2.1.2 lentelėje apibrėžtos geros kiekybinės būklės tikslo;

(d)efektyviau naudojant vandenį, sudarant sąlygas vandenį naudoti pakartotinai arba kita veikla, kuria saugoma ir gerinama Sąjungos vandens telkinių kokybė pagal Direktyvą 2000/60/EB;

(e)užtikrinant tausų jūrų ekosisteminių paslaugų naudojimą arba padedant užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę, nustatomą pagal Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktus ir Komisijos sprendime (ES) 2017/848 55 išsamiau nustatytus kokybinius deskriptorius.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:

(a)1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos;

(b)12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija 2 dalyje nurodytus visus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.

9 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo

1.Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo, kai ta veikla prie šio aplinkos tikslo prisidedama kuriuo nors iš šių būdų:

(a)gamybos procese efektyviau naudojant žaliavas, be kita ko, naudojant mažiau pirminių žaliavų ir daugiau šalutinių produktų bei atliekų;

(b)didinant produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti arba pakartotinai naudoti;

(c)didinant galimybę produktus perdirbti, įskaitant pavienes produktus sudarančias medžiagas, be kita ko, produktus ir medžiagas, kurių negalima perdirbti, pakeičiant kitais produktais ir medžiagomis arba sumažinant jų naudojimą;

(d)sumažinant pavojingų cheminių medžiagų kiekį medžiagose ir produktuose;

(e)pailginant produktų naudojimą, be kita ko, skatinant vartotojus produktus naudoti pakartotinai, perdaryti, atnaujinti, remontuoti ir dalytis jais;

(f)didinant antrinių žaliavų naudojimą ir gerinant jų kokybę, be kita ko, užtikrinant atliekų aukštos kokybės antrinį perdirbimą;

(g)mažinant atliekų susidarymą;

(h)didinant pasirengimą atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti;

(i)vengiant atliekų deginimo ir šalinimo;

(j)vengiant šiukšlių bei kitų teršalų susidarymo dėl netinkamo atliekų tvarkymo ir surenkant tokias šiukšles ir teršalus;

(k)veiksmingai naudojant gamtinius energijos išteklius.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:

(a)1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir atliekų prevencijos bei antrinio perdirbimo;

(b)12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.

10 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie taršos prevencijos ir kontrolės

1.Laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės, kai ta veikla prisidedama prie aukšto lygio aplinkos apsaugos nuo taršos kuriuo nors iš šių būdų:

(a)mažinant oro, vandens ir dirvožemio taršą, išskyrus taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis;

(b)gerinant oro, vandens arba dirvožemio kokybę teritorijose, kuriose vykdoma ekonominė veikla, kartu kuo labiau sumažinant neigiamą poveikį ir riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;

(c)kuo labiau sumažinant didelį nepageidaujamą cheminių medžiagų gamybos ir naudojimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:

(a)1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie taršos prevencijos ir kontrolės;

(b)12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2021 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2021 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis
Svarus prisidėjimas prie sveikų ekosistemų apsaugos

1.Taikant šį reglamentą laikoma, kad ekonomine veikla svariai prisidedama prie sveikų ekosistemų apsaugos, kai ta veikla kuriuo nors iš šių būdų svariai prisidedama prie biologinės įvairovės bei ekosisteminių paslaugų apsaugos, išsaugojimo ir didinimo, laikantis atitinkamų Sąjungos teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimtų aktų:

(a)išsaugant gamtą (buveines, rūšis); apsaugant, atkuriant ir didinant ekosistemas bei jų gebėjimą teikti paslaugas;

(b)tvariai valdant žemę, įskaitant tinkamą dirvožemio biologinės įvairovės apsaugą; užtikrinant, kad dirvožemio būklė neblogėtų; atkuriant užterštas teritorijas;

(c)taikant tvarią žemės ūkio praktiką, įskaitant praktiką, kuria prisidedama prie miškų naikinimo ir buveinių praradimo sustabdymo arba prevencijos;

(d)tvariai valdant miškus.

2.Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo:

(a)1 dalis papildoma nustatant techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatomos sąlygos, kuriomis šio reglamento taikymo tikslu laikoma, kad konkrečia ekonomine veikla svariai prisidedama prie sveikų ekosistemų apsaugos;

(b)12 straipsnis papildomas nustatant kiekvieno atitinkamo aplinkos tikslo techninės analizės kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla, kurios atžvilgiu analizės kriterijai nustatyti pagal šios dalies a punktą, šio reglamento taikymo tikslu laikytina darančia didelę žalą siekiant vieno ar kelių tų tikslų.

3.Komisija visus 2 dalyje nurodytus techninės analizės kriterijus nustato vienu deleguotuoju aktu, atsižvelgdama į 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4.Komisija 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus priima iki 2022 m. liepos 1 d., kad juos būtų galima taikyti nuo 2022 m. gruodžio 31 d.

12 straipsnis
Didelė žala siekiant aplinkos tikslų

Taikant 3 straipsnio b punktą, laikoma, kad ekonomine veikla daroma didelė žala:

(a)klimato kaitos švelninimui, kai dėl tos veiklos išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

(b)prisitaikymui prie klimato kaitos, kai dėl tos veiklos didėja neigiamas dabartinis ir tikėtinas poveikis klimatui, juntamas gamtinėje arba sukurtoje aplinkoje, kurioje vykdoma ta ekonominė veikla, ir už jos ribų;

(c)tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai, kai ta veikla daroma didelė žala gerai Sąjungos vandens būklei, įskaitant gėlą vandenį, tarpinius vandenis ir pakrančių vandenis, arba gerai Sąjungos jūrų vandenų aplinkos būklei;

(d)žiedinei ekonomikai ir atliekų prevencijai bei antriniam perdirbimui, kai dėl tos veiklos labai neveiksmingai naudojamos medžiagos viename arba keliuose produktų gyvavimo ciklo etapuose, įskaitant produktų ilgaamžiškumą, galimybę juos pataisyti, atnaujinti, pakartotinai naudoti arba perdirbti; arba kai dėl tos veiklos labai padidėja atliekų susidarymas, deginimas arba šalinimas;

(e)taršos prevencijai ir kontrolei, kai dėl tos veiklos labai padidėja į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamas teršalų kiekis, palyginti su padėtimi iki pradedant tą veiklą;

(f)sveikoms ekosistemoms, kai ta veikla daroma didelė žala gerai ekosistemų būklei.

13 straipsnis
Būtiniausios apsaugos priemonės

3 straipsnio c punkte nurodytos būtiniausios apsaugos priemonės – tai procedūros, kurias ekonominę veiklą vykdanti įmonė įdiegia siekdama užtikrinti, kad būtų paisoma aštuoniose pagrindinėse konvencijose, nurodytose Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, nustatytų principų ir teisių, t. y., teisės nebūti verčiamam priverstinai dirbti, asociacijų laisvės, darbuotojų teisės jungtis į organizacijas, teisės į kolektyvines derybas, vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą, moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo, taip pat teisės nebūti įtrauktam į priverstinį vaikų darbą.

14 straipsnis
Techninės analizės kriterijų reikalavimai

1.Pagal 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį patvirtinti techninės analizės kriterijai:

(a)turi padėti nustatyti, kaip labiausiai galima prisidėti prie tam tikro aplinkos tikslo įgyvendinimo atsižvelgiant ne tik į konkrečios ekonominės veiklos trumpalaikį, bet ir į jos ilgalaikį poveikį;

(b)turi apimti minimalius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti didelės žalos bet kuriems atitinkamiems aplinkos tikslams;

(c)turi būti kokybiniai arba kiekybiniai, arba ir kokybiniai, ir kiekybiniai, esant galimybei, turi būti nustatytos ribinės vertės;

(d)jei įmanoma, turi būti grindžiami Sąjungos ženklinimo ir sertifikavimo sistemomis, Sąjungos aplinkosauginio pėdsako vertinimo metodika ir Sąjungos statistinio klasifikavimo sistemomis, juose taip pat turi būti atsižvelgta į visus susijusius galiojančius Sąjungos teisės aktus;

(e)turi būti grindžiami įtikinamais moksliniais įrodymais; kai taikoma, juose turi būti atsižvelgta į SESV 191 straipsnyje nustatytą atsargumo principą;

(f)turi būti nustatomi atsižvelgiant į pačios ekonominės veiklos poveikį aplinkai, taip pat dėl tos ekonominės veiklos atsirandančių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai, visų pirma atsižvelgiant į jų gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą;

(g)turi būti nustatomi atsižvelgiant į ekonominės veiklos pobūdį ir mastą;

(h)turi būti nustatomi atsižvelgiant į galimą poveikį rinkos likvidumui, riziką, kad tam tikras turtas nuvertės, nes, ekonomikai tapus tvaresne, jis praras vertę, taip pat į riziką, kad atsiras nenuoseklių paskatų;

(i)turi apimti visas atitinkamas konkretaus sektoriaus ekonominės veiklos rūšis; nustatant kriterijus užtikrinama, kad, siekiant vieno ar kelių aplinkos tikslų, tai veiklai būtų taikoma vienoda tvarka, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo rinkoje;

(j)turi būti nustatomi taip, kad, esant galimybei, būtų nesudėtinga patikrinti, kaip laikomasi tų kriterijų.

2.1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus su perėjimu prie švarios energijos susijusiai veiklai, visų pirma veiklai, susijusiai su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiąja energija, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.

3.1 dalyje nurodyti techninės analizės kriterijai taip pat apima kriterijus, taikytinus veiklai, susijusiai su perėjimu prie švaraus arba poveikio klimatui nedarančio judumo, įskaitant perėjimą prie kitų transporto rūšių, veiksmingumo didinimo priemones ir alternatyviuosius degalus, tiek, kiek tais kriterijais svariai prisidedama siekiant bet kurių aplinkos tikslų.

4.Komisija reguliariai peržiūri 1 dalyje nurodytus analizės kriterijus ir prireikus iš dalies pakeičia pagal šį reglamentą priimtus deleguotuosius aktus, atsižvelgdama į mokslo ir technikos raidą.

15 straipsnis
Tvaraus finansavimo platforma

1.Komisija įsteigia tvaraus finansavimo platformą, kurią sudaro

(a)šių subjektų atstovai:

i)Europos aplinkos agentūros;

ii)Europos priežiūros institucijų;

iii)Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo;

(b)ekspertai, atstovaujantys atitinkamiems privatiems suinteresuotiesiems subjektams;

(c)individualiai paskirti ekspertai, turintys įrodymais patvirtintų žinių ir patirties šio reglamento taikymo srityse.

2.Tvaraus finansavimo platforma:

(a)konsultuoja Komisiją dėl 14 straipsnyje nurodytų techninės analizės kriterijų, taip pat dėl galimo poreikio tuos kriterijus atnaujinti;

(b)analizuoja techninės analizės kriterijų poveikį, susijusį su galimomis jų taikymo sąnaudomis ir nauda;

(c)padeda Komisijai analizuoti suinteresuotųjų subjektų prašymus plėtoti arba peržiūrėti konkrečios ekonominės veiklos techninės analizės kriterijus;

(d)pataria Komisijai techninės analizės kriterijų tinkamumo galimai kitai paskirčiai klausimais;

(e)stebi ir Komisijai reguliariai praneša apie tvarioms investicijoms skiriamo kapitalo srautus;

(f)pataria Komisijai dėl galimo poreikio šį reglamentą iš dalies keisti.

3.Tvaraus finansavimo platformai pirmininkauja Komisija.

16 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.4 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 4 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

III skyrius

Baigiamosios nuostatos

17 straipsnis
Peržiūros nuostata

1.Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje vertinama:

(a)šio reglamento įgyvendinimo pažanga, susijusi su aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai taikytinais techninės analizės kriterijais;

(b)galimas poreikis persvarstyti šiame reglamente nustatytus kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar ekonominė veikla yra aplinkos atžvilgiu tvari ekonominė veikla;

(c)tinkamumas plėsti šio reglamento taikymo sritį ir įtraukti kitus tvarumo tikslus, visų pirma, socialinius;

(d)aplinkos atžvilgiu tvarių investicijų apibrėžties taikymas Sąjungos teisėje ir valstybių narių lygmeniu, įskaitant tinkamumą nustatyti tikrinimo, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų kriterijų, mechanizmą.

2.Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jeigu reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

18 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas

1.Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.Šio reglamento 3–13 straipsniai:

(a)5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2020 m. liepos 1 d.;

(b)5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2021 m. gruodžio 31 d.;

(c)5 straipsnio 3 ir 6 dalyse nurodytų aplinkos tikslų atžvilgiu – nuo 2022 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☑ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 56  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.„Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)“

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD];

–◻    finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM.

☑ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 57  

☑ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

☑ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☑ įstaigoms, nurodytoms 208 ir 209 straipsniuose;

◻ viešosios teisės subjektams;

◻ privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ valstybės narės privatinės teisės reglamentuojamoms įstaigoms, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) 67

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis žmogiškiesiems ištekliams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Manoma, kad planuojama pasamdymo data bus 2020 m. sausio 1 d.

Manoma, kad planuojama pasamdymo data bus 2020 m. sausio 1 d.

Manoma, kad planuojama pasamdymo data bus 2020 m. sausio 1 d.

Manoma, kad planuojama pasamdymo data bus 2020 m. sausio 1 d.

3.2.3.2.Apskaičiuotasis žmogiškųjų išteklių poreikis pagrindiniam GD ir susijusiems GD arba tarnyboms

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☑    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikaisiais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)