EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 23

COM(2018) 491 final

KOMISIJOS ATASKAITA

2017 M. METINĖ ATASKAITA

EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI

2017 M. METINĖ ATASKAITA
EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI

1.ĮVADAS

2017 m. nacionalinių parlamentų ir Europos Komisijos santykiai, kalbant tiek apie Komisijos narių ir nacionalinių parlamentų narių vizitus ir susitikimus, tiek apie nacionalinių parlamentų nuomonių, pateiktų pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą arba palaikant politinį dialogą, skaičių, ir toliau buvo aktyvūs ir konstruktyvūs.

Nacionaliniai parlamentai aktyviai dalyvavo diskusijose dėl Europos ateities, pradėtose 2017 m. kovo mėn. Komisijai pristačius baltąją knygą ir vėliau – penkis diskusijoms skirtus dokumentus, dėl kurių iki 2017 m. pabaigos Komisija iš viso gavo 23 nuomones. Daugiausia nuomonių nacionaliniai parlamentai pateikė dėl tokių politikos krypčių kaip energetikos sąjunga, kelių transporto judumas ir viešosios paslaugos. Be to, ne mažiau svarbios parlamentų diskusijų ir nuomonių temos ir toliau buvo saugumas, migracija ir prieglobstis, taip pat vidaus rinka ir socialiniai reikalai. Dėl „Brexit’o“ Višegrado valstybės pateikė vieną bendrą nuomonę, o Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai – 16 nuomonių.

2017 m. rugsėjo mėn. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J.-C. Junckeris taip pat pabrėžė itin svarbų nacionalinių parlamentų vaidmenį, jau įtrauktą į šios Komisijos prioritetą Nr. 10 „Demokratinių pokyčių sąjunga“. Jis atkreipė dėmesį į jų vaidmenį, atliekamą aktyviau formuojant Europos ateitį, ir paskelbė, kad nacionaliniai parlamentai kartu su regioniniais parlamentais nuo pat pirmosios dienos bus visapusiškai informuojami apie derybas dėl prekybos susitarimų. Be to, teisėkūros galią turintys regioniniai parlamentai toliau vykdys subsidiarumo kontrolę ir dalyvaus diskusijose jiems svarbiais politiniais ir instituciniais klausimais.

Pasiūlyti būdų, kaip labiau įtraukti nacionalinius parlamentus, taip pat regioninės ir vietos valdžios institucijas į Sąjungos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo procesą, taip pat buvo vienas iš pagrindinių tikslų, iškeltų Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. lapkričio mėn. sudarytai Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupei. Ši darbo grupė, pirmininkaujant pirmajam pirmininko pavaduotojui, 2018 m. liepos 10 d. pateikė Komisijai ataskaitą 1 .

Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama 2006 m. pradėtam Komisijos politiniam dialogui su nacionaliniais parlamentais. Subsidiarumo kontrolės mechanizmas, kuriuo nacionaliniams parlamentams suteikiama teisė įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Sąjungos išimtinei kompetencijai nepriskiriamose srityse atitinka subsidiarumo principą, nagrinėjamas metinėje 2017 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitoje 2 . Ta ataskaita skelbiama tuo pačiu metu kaip ir ši ataskaita ir šią ataskaitą papildo.

2.POLITINIS DIALOGAS SU NACIONALINIAIS PARLAMENTAIS

a. Bendrosios pastabos dėl rašytinių nuomonių 

2017 m. nacionaliniai parlamentai Komisijai pateikė 576 nuomones (įskaitant 52 pagrįstas nuomones). Palyginti su 2016 m., kai nacionaliniai parlamentai pateikė 620 nuomonių, jų skaičius šiek tiek sumažėjo (7 proc.). 2017 m. pateikta 20 proc. mažiau pagrįstų nuomonių negu 2016 m. (atitinkamai 52 ir 65 pagrįstos nuomonės), tačiau jų dalis išliko panaši (9–10,5 proc. visų pateiktų nuomonių).

b. Dalyvavimas ir taikymo sritis

Kaip ir ankstesniais metais, įvairūs nacionaliniai parlamentai Komisijai pateikė po labai nevienodą skaičių nuomonių. 10 aktyviausių parlamento rūmų pateikė beveik 74 proc. nuomonių (t. y. 424 nuomones) – jų procentinė dalis labai panaši į ankstesnių metų (2016 m. – 73 proc., 2015 m. – 70 proc.).

2017 m. daugiausia nuomonių pateikė Portugalijos Respublikos Asamblėja. Jos pateiktos 64 nuomonės sudarė apie 11 proc. visų gautų nuomonių. Kiti nacionaliniai parlamentai arba parlamento rūmai, 2016 m. pateikę daugiausia nuomonių, jas aktyviausiai teikė ir 2017 m.: Italijos Respublikos Senatas pateikė 56 nuomones; Čekijos Senatas – 53 nuomones; Italijos Deputatų Rūmai – 45 nuomones; Vokietijos Bundesratas – 43 nuomones; Rumunijos Deputatų Rūmai – 41 nuomonę; Ispanijos Generaliniai Rūmai – 38 nuomones 3 ; Rumunijos Senatas – 33 nuomones; Prancūzijos Senatas – 29 nuomones; Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai – 22 nuomones. Išsami informacija pateikiama 1 priede.

c. Pagrindinės nuomonių, pateiktų palaikant politinį dialogą, temos

Nacionaliniai parlamentai daugiausia dėmesio skyrė toliau išvardytiems teisės aktų rinkiniams, taip pat diskusijoms skirtiems dokumentams, parengtiems pristačius Baltąją knygą dėl Europos ateities (išsamesnė informacija pateikiama 2 priede):

-Baltajai knygai dėl Europos ateities ir diskusijoms skirtiems dokumentams 4 (23 nuomonės);

-dokumentų rinkiniui „Švari energija visiems europiečiams“ 5 (62 nuomonės dėl įvairių šio dokumento rinkinio dalių);

-paslaugų dokumentų rinkiniui 6 (22 nuomonės) ir

-judumo dokumentų rinkiniui „Europa kelyje“ 7 (21 nuomonė).

·Baltoji knyga dėl Europos ateities ir diskusijoms skirti dokumentai

2017 m. kovo 1 d. Komisija patvirtino Baltąją knygą dėl Europos ateities 8 , kurioje pristatyti penki skirtingi galimos 27 šalių Europos Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai ir kuria siekiama pradėti apmąstymų ir diskusijų apie Sąjungos ateitį, taip pat sprendimų priėmimo dėl jos ateities procesą. Ši baltoji knyga papildyta penkiais diskusijoms skirtais dokumentais konkrečiais klausimais:

·2017 m. balandžio 26 d. patvirtintu diskusijoms skirtu dokumentu dėl socialinio Europos aspekto 9 , kuriame pristatomos socialinio Europos aspekto plėtros ateities galimybės;

·2017 m. gegužės 10 d. patvirtintu diskusijoms skirtu dokumentu dėl globalizacijos suvaldymo 10 , kuriame nagrinėjama, kaip Europos Sąjungoje būtų galima geriausiai suvaldyti globalizaciją, pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis ir įveikti sunkumus;

·2017 m. gegužės 31 d. patvirtintu diskusijoms skirtu dokumentu dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities 11 , kuriuo siekiama skatinti diskusijas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ir jos būsimos struktūros;

·2018 m. birželio 7 d. patvirtintu diskusijoms skirtu dokumentu dėl Europos gynybos ateities 12 , kuriame pateikiami galimi Europos gynybos ateities scenarijai, ir

·2018 m. birželio 28 d. patvirtintu diskusijoms skirtu dokumentu dėl ES finansų ateities 13 , kuriame pristatomos būsimo ES biudžeto galimybės ir reformos variantai, nustatant susijusias galimybes, riziką ir kompromisus.

2017 m. dėl šios baltosios knygos ir (arba) diskusijoms skirtų dokumentų 8 nacionaliniai parlamentai 14 iš viso pateikė 23 nuomones.

Penkios nuomonės 15 buvo susijusios su pačia baltąja knyga. Jose visų pirma pabrėžta būtinybė užsitikrinti didesnę piliečių paramą Sąjungos politikai, taip pat išsaugoti Europos Sąjungos vienybę ir atsisakyti „skirtingų greičių“ Europos metodo. Kai kuriose nuomonėse pateikta idėjų, kaip labiau įtraukti nacionalinius parlamentus į Sąjungos politikos rengimo ir įgyvendinimo, taip pat subsidiarumo kontrolės procesus. Savo atsakymuose Komisija paaiškino, kad iš tikrųjų šios baltosios knygos tikslas yra pradėti plataus masto diskusijas su piliečiais, siekiant prie jų priartinti Europos Sąjungą, taip pat atkreipė dėmesį į rengiamas diskusijas dėl Europos ateities ir į vaidmenį, kurį nacionaliniai parlamentai turi atlikti šioje srityje. Ji taip pat paaiškino, kad, kaip jau nurodyta baltojoje knygoje, kiekvieno baltojoje knygoje pateikto scenarijaus atskaitos taškas yra prielaida, kad 27 valstybės narės toliau veiks išvien kaip Sąjunga ir kad, nors pagal galiojančias Sutartis jau numatyta daug įvairių bendradarbiavimo grupėmis visose valstybėse narėse formų, ši galimybė neturėtų būti pristatoma ar suprantama kaip naujas metodas, darantis neigiamą poveikį Sąjungos vienybei.

Dvi nuomonės 16 buvo pateiktos dėl diskusijoms skirto dokumento dėl socialinio Europos aspekto. Vienoje iš jų pabrėžiama socialinio Sąjungos aspekto svarba ir vaidmuo, kurį jis turėtų atlikti didinant Sąjungos konkurencingumą, o kitoje – reiškiamos abejonės dėl šiame dokumente pateikiamų scenarijų pasirinkimo. Savo atsakymuose Komisija pabrėžė, kad socialinė Europa ir socialinės investicijos yra vieni iš didžiausių jos darbotvarkės prioritetų, ir paaiškino, kad šiame dokumente pateiktais galimais scenarijais buvo siekiama ne apriboti diskusijas, o tik parodyti esamas galimybes. 

Trijose nuomonėse 17 , pateiktose dėl diskusijoms skirto dokumento dėl globalizacijos suvaldymo, visų pirma pabrėžta, kokie svarbūs prekybos susitarimai Europos Sąjungoje skatinant kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą, taip pat kibernetinio saugumo ir verslo aplinkos, kurioje būtų skatinamos inovacijos, kūrimo svarba. Jose taip pat atkreiptas dėmesys į struktūrinių ir investicijų fondų vaidmenį siekiant panaikinti neigiamus globalizacijos aspektus. Komisija atsakė į šiuos klausimus ir palankiai įvertino teigiamą nacionalinių parlamentų požiūrį į pastangas, kurių imtasi Sąjungos lygmeniu siekiant pasinaudoti globalizacijos teikiamomis galimybėmis ir įveikti su ja susijusius sunkumus, taip pat formuoti globalizaciją taip, kad ji būtų naudinga Europos Sąjungos piliečiams.

Visas penkias nuomones 18 dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities pateikė šiuo metu euro zonai nepriklausančios valstybės narės. Jos paminėjo tokius klausimus kaip įvairioms šiame diskusijoms skirtame dokumente nurodytoms priemonėms pasirinktas laikas, rizika, kad dėl euro zonos biudžeto atsiras valstybių narių atotrūkis, būtinybė paisyti vidaus rinkos vientisumo, nacionalinių parlamentų dalyvavimas ir įvairūs techniniai klausimai. Savo atsakymuose Komisija visų pirma paaiškino, kad numatytos priemonės įgyvendinamos dviem etapais: vienos bus baigtos įgyvendinti 2019 m., o kitos – 2025 m., pabrėžė įsipareigojimus siekti Europos Sąjungos vienybės ir atkreipė dėmesį į savo pasiūlymą valstybėms narėms, kurios dar nėra įsivedusios euro, teikti būtiną techninę ir finansinę paramą, kad jos galėtų tai padaryti, taip visapusiškai pasinaudojant narystės Europos Sąjungoje teikiama nauda. 

Dėl diskusijoms skirto dokumento dėl Europos gynybos ateities pateiktos keturios nuomonės 19 . Jose pabrėžtas Europos Sąjungos ir NATO veiksmų tarpusavio papildomumas ir išreikštas tam tikras susirūpinimas dėl galimybių pasinaudoti Europos gynybos fondu ir jo finansavimo. Savo atsakymuose Komisija sutiko, kad reikėtų vengti NATO veiklos dubliavimo, ir paaiškino, kad sukurtos Europos gynybos fondo programos ir priemonės bus įtraukios, kad jas įgyvendinant galės dalyvauti paramos gavėjai iš visų valstybių narių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ir kad jos nedarys neigiamo poveikio esamoms programoms.

Keturiose nuomonėse 20 dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities pateiktos išsamios nuomonės arba pasiūlymai dėl keleto būsimos daugiametės finansinės programos aspektų, pavyzdžiui, dėl išlaidų, pajamų, bendros tendencijos ir apimties, taip pat dėl nacionalinių parlamentų pageidaujamos šios daugiametės finansinės programos trukmės. Kai kurie nacionaliniai parlamentai taip pat pabrėžė Europos Sąjungos ir nacionalinių biudžetų tarpusavio papildomumą siekiant visiems Europos Sąjungos piliečiams svarbių rezultatų. Komisija palankiai įvertino pateiktas nuomones ir jomis pasinaudojo 2018 m. gegužės mėn. rengdama pasiūlymus dėl kitos daugiametės finansinės programos.

·Dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“

Kaip paskelbta energetikos sąjungos strategijoje, Komisija 2016 m. lapkričio 30 d. pristatė dokumentų rinkinį „Švari energija visiems europiečiams“, kurį sudaro komunikatas 21 ir aštuoni pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų 22 , iš kurių keturi susiję su elektros tiekimu. Komisijos siūlomomis priemonėmis siekiama paspartinti, pertvarkyti ir sustiprinti Sąjungos ekonomikos perėjimo prie švarios energijos procesą, taip kuriant naujas darbo vietas ir užtikrinant naujų ekonomikos sektorių ir verslo modelių plėtrą. Šio dokumentų rinkinio pasiūlymai apima tokius klausimus kaip energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energija, elektros energijos rinkos modelis, elektros energijos tiekimo saugumas ir energetikos sąjungos valdymo taisyklės. Be to, Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo ekologinio projektavimo etapo ir susietojo ir automatizuoto judumo strategijos.

2017 m. dėl pavienių šio dokumentų rinkinio dokumentų nacionaliniai parlamentai iš viso pateikė 62 nuomones 23 , įskaitant 19 pagrįstų nuomonių 24 . Šiose nuomonėse nagrinėjama daug įvairių klausimų, tačiau daugumoje jų pritariama šio dokumentų rinkinio pasiūlymams. Išskyrus susirūpinimą dėl subsidiarumo, visų pirma pareikštą dėl pasiūlymo dėl elektros energijos vidaus rinkos, parlamento rūmai daugiausia dėmesio skyrė tokiems klausimams kaip būtinybė užtikrinti sąžiningą paskirstymą tarp valstybių narių siekiant Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, tariamas kišimasis į valstybių narių laisvę pasirinkti savo energijos rūšių derinį, kurio siekiama pasiūlymu dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir nacionaliniai įnašai siekiant ES tikslo. Kiti parlamento rūmams susirūpinimą sukėlę klausimai buvo susiję su Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai suteiktais įgaliojimais ir siūlomu nauju šios agentūros Reguliavimo valdybos sprendimų priėmimo procesu. Taip pat kilo abejonių dėl regioninių operatyvinių centrų steigimo elektros energijos vidaus rinkoje. Kai kurie parlamento rūmai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl pasiūlymu dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros savininkams ir nuomininkams nustatomų įpareigojimų.

Komisija atsakė į įvairių nacionalinių parlamentų argumentus ir paneigė teiginį, kad bet kuris iš šio rinkinio pasiūlymų darytų neigiamą poveikį išimtinėms valstybių narių teisėms priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio. Kalbant apie pasiūlymą dėl energijos vartojimo efektyvumo, Komisija patvirtino, kad juo siekiama suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo imtis priemonių, kuriomis būtų sudaromos sąlygos šiame sektoriuje vartoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Kalbant apie regioninius operatyvinius centrus, Komisija pažymėjo, kad būtina įsteigti regioninius subjektus, kurie veiktų atsižvelgdami į viso regiono interesus, kad būtų galima užkirsti kelią atvejams, kai, nesant perdavimo sistemos operatorių tarpusavio susitarimo, regioniniu lygmeniu taikomi neefektyvūs sprendimai.

·Paslaugų dokumentų rinkinys

25 26 2017 m. sausio 10 d., įgyvendindama bendrosios rinkos strategijoje nustatytas veiksmų gaires, Komisija pateikė paslaugų dokumentų rinkinio pasiūlymus, kuriais siekiama išnaudoti visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes. Paslaugų dokumentų rinkinį sudaro komunikatas dėl profesinių paslaugų reglamentavimo reformų rekomendacijų ir keturios teisėkūros iniciatyvos: pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė, pasiūlymas dėl direktyvos dėl Europos paslaugų e. kortelės teisinės ir veikimo sistemos, pasiūlymas dėl direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas ir pasiūlymas dėl direktyvos dėl patobulinto pranešimo apie nacionalinių įstatymų, kuriais reglamentuojamos paslaugos, projektus. Pasiūlymais dėl e. kortelės siekiama sudaryti palankesnes sąlygas paslaugų teikėjams laikytis administracinių formalumų, o pasiūlymais dėl pranešimo procedūros peržiūros ir proporcingumo tikrinimo – užtikrinti, kad valstybių narių nustatomos naujos priemonės atitiktų ES teisės aktus ir kad būtų atsižvelgiama į kitų valstybių narių įgytą patirtį ir geriausios patirties pavyzdžius. Visuose pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama siekiui užtikrinti, kad būtų geriau taikomos paslaugų srityje galiojančios ES taisyklės, nes iš įrodymų matyti, kad, išnaudojant visas jų teikiamas galimybes, būtų gerokai paskatinta ES ekonomika.

27 2017 m. dėl viso dokumentų rinkinio arba kai kurių jo pasiūlymų nacionaliniai parlamentai iš viso pateikė 22 nuomones, įskaitant 14 pagrįstų nuomonių. Išskyrus pastarąsias, dauguma nacionalinių parlamentų pritarė Komisijos vertinimui, kad reikia toliau skatinti laisvę teikti paslaugas, mažinti biurokratizmą ir toliau stiprinti Europos bendrąją rinką. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad, ketinant skatinti ekonominę veiklą, nepagrįsta pašalinti visų teisinių laisvo specialistų judėjimo ir įmonių steigimo kliūčių, nes taikant tokias priemones tam tikroms profesijoms ir sektoriams dėl jų specifiškumo iškiltų pavojus.

Savo atsakymuose Komisija paaiškino, kad beveik 50 mln. asmenų – 22 proc. Europos darbo jėgos – verčiasi profesijomis, kuriomis galima verstis tik įgijus konkrečią kvalifikaciją, arba jų galimybės naudotis tam tikru profesijos vardu (pvz., vaistininkų arba architektų) yra saugomos. Dažnai tikslinga reglamentuoti tam tikras profesijas, pavyzdžiui, susijusias su visuomenės sveikata ir sauga. Vis dėlto pernelyg sudėtingos ir pasenusios taisyklės gali tapti kliūtimis, trukdančiomis specialistams judėti, o kvalifikuotiems kandidatams – užimti šias darbo vietas, o tai taip pat nenaudinga vartotojams.

·Judumo dokumentų rinkinys „Europa kelyje“

2017 m. gegužės 31 d. Komisija pristatė judumo kelių transportu dokumentų rinkinį, kurį sudaro aštuoni pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų 28 . Jais siekiama gerinti konkurencijos šiame sektoriuje ir vairuotojų darbo sąlygas, didinti kelių eismo saugumą, mažinti išmetamų teršalų kiekį ir kitą neigiamą išorinį kelių transporto poveikį, supaprastinti ir išaiškinti galiojančias taisykles, užtikrinti efektyvesnį jų vykdymą ir sumažinti administracinę naštą.

29 30 2017 m. dėl viso dokumentų rinkinio arba kai kurių jo pasiūlymų nacionaliniai parlamentai iš viso pateikė 21 nuomonę, įskaitant dvi pagrįstas nuomones. Dauguma nacionalinių parlamentų pritarė šio dokumentų rinkinio tikslams, tačiau keletas iš jų išreiškė susirūpinimą dėl šio rinkinio dalių, susijusių su vairuotojams skirtomis socialinėmis taisyklėmis, o dar kiti – dėl kabotažo liberalizavimo. Taip pat pareikštas tam tikras susirūpinimas dėl mažėjančio valstybių narių savarankiškumo ir politinių veiksmų laisvės kelių mokesčių ir (arba) rinkliavos rinkimo srityje.

Atsakymuose į iškeltus konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus Komisija atkreipė dėmesį į šio dokumentų rinkinio darną ir visų pirma pabrėžė tinkamų socialinių taisyklių (ypač poilsio sąlygų) svarbą kelių eismo saugumui, taip pat kaip svarbu pasiekti vairuotojų teisių į deramą atlyginimą apsaugos ir būtinybės užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą pusiausvyrą. Ji taip pat paaiškino, kad, kalbant apie kabotažą, šiais pasiūlymais, palyginti su dabartine padėtimi, nesiekiama nei atverti rinkos, nei jos užverti. Jais greičiau siekiama palengvinti vykdymo užtikrinimą ir neribojama valstybių narių veiksmų laisvė apmokestinimo srityje.

d. Bendros nuomonės savo iniciatyva

2017 m. nacionaliniai parlamentai Komisijai pateikė keturias bendras nuomones savo iniciatyva, daugiausia susijusias su pagrindiniais Europos Sąjungos instituciniais klausimais.

31 Nuomonėje savo iniciatyva dėl politinių sprendimų priėmimo ES skaidrumo, kurią, Nyderlandų Antriesiems Rūmams pristačius COSAC plenariniame posėdyje, pasirašė 26 parlamentai ir (arba) parlamento rūmai, visų pirma teigiama, kad Tarybos teisėkūros procedūra priimami dokumentai turėtų būti nedelsiant paskelbiami viešai, kad Taryba turėtų patvirtinti specialias ataskaitų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo teikimo taisykles ir kad turėtų būti oficialiai įtvirtinti neoficialūs Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos susitikimai, pavyzdžiui, ES 27 sudėties susitikimai, nedalyvaujant Jungtinei Karalystei, ir euro grupės posėdžiai, be kita ko, taikant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su vidaus dokumentais.

Atsakyme Komisija paaiškino, kad didinti skaidrumą yra vienas iš didžiausių jos prioritetų, kurio praktiškai siekiama įgyvendinant keletą iniciatyvų ir veiksmų, skirtų parengiamojo teisėkūros proceso atvirumui užtikrinti ir skaidrumui didinti. Ji skatina pastangas, kuriomis siekiama didinti teisėkūros proceso skaidrumą, ir remia bet kokias priemones, kurių šioje srityje gali nuspręsti imtis teisėkūros institucijos.

Kitos 2017 m. gautos bendros nuomonės savo iniciatyva buvo:

-dvi nuomonės, kurias pasirašė šeši Višegrado grupės šalių parlamentai ir (arba) parlamento rūmai ir kuriose išdėstytos jų Europos reikalų komitetų bendrų posėdžių išvados dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES stiprinimo, „Brexit’o“, Europos ateities ir dėl dvejopos maisto kokybės;

-bendra deklaracija dėl bendros žemės ūkio politikos ateities iki 2020 m., kurią pasirašė Prancūzijos Senatas, Airijos Atstovų Rūmai, Italijos Respublikos Senatas ir Lenkijos Senatas.

3.REGIONINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMUO

32 Regioniniai parlamentai netiesiogiai padeda Komisijai palaikyti santykius su nacionaliniais parlamentais. Pagal prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nacionaliniai parlamentai, atlikdami ES teisėkūros procedūra priimamų aktų projektų subsidiarumo patikrą ir teikdami pagrįstas nuomones, prireikus konsultuojasi su teisėkūros galią turinčiais regioniniais parlamentais. Regioninių parlamentų nariams taip pat atstovaujama Regionų komitete, kuris vykdo stebėseną naudodamasis Subsidiarumo stebėsenos tinklu ir jo internetine platforma, skirtais padėti teisėkūros galią turintiems regioniniams parlamentams dalyvauti taikant išankstinio įspėjimo dėl subsidiarumo principo nesilaikymo mechanizmą (REGPEX). Regionų komiteto veikla, susijusi su subsidiarumo kontrole, išsamiau aptariama metinėje 2017 m. ataskaitoje dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo.

2017 m. mechanizmo REGPEX partneriai iš viso pateikė 66 nuomones; iš jų 30 nuomonių pateikė regioniniai parlamentai. Aktyviausi regioniniai parlamentai buvo Emilijos-Romanijos regioninė teisėkūros asamblėja (pateikė devynias nuomones) ir Tiuringijos žemės parlamentas (pateikė septynias nuomones). Daugiausia atsiliepimų regioniniai parlamentai pateikė dėl paslaugų dokumentų rinkinio pasiūlymų (penki atsiliepimai) ir pasiūlymo dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (trys atsiliepimai).

Nors Sutartyse nėra aiškios nuostatos dėl tiesioginių Komisijos ir regioninių parlamentų tarpusavio ryšių, 2017 m. keletas regioninių parlamentų, visų pirma Austrijos ir Vokietijos žemių parlamentai, Komisijai pateikė keletą nuomonių, kuriose išdėstė savo pastabas ne tik dėl subsidiarumo, bet ir dėl įvairių Komisijos pasiūlymų politinių aspektų. Komisija atkreipė dėmesį į visus nurodytus aspektus ir juos bendrai išnagrinėjo savo atsakymuose regioniniams parlamentams.

2015 m. Heiligendamo deklaraciją 33 pasirašiusios šalys 2017 m. patvirtino dvi deklaracijas. 2017 m. birželio 13 d. Feldkircho deklaracijoje 34 teisėkūros galią turinčių Vokietijos ir Austrijos parlamentų pirmininkai 35 pabrėžė svarbų regioninių parlamentų vaidmenį, atliekamą įgyvendinant Sąjungos politiką ir užmezgant ryšius su Sąjungos piliečiais. Jie įsipareigojo stiprinti dialogą su Europos institucijoms ir paragino Europos institucijas labiau įtraukti regioninius parlamentus į jų diskusijas (be kita ko, Europos ateities klausimu), inter alia, regioniniams parlamentams pateikiant vokiečių kalba parengtus dokumentus.

Ta pati grupė savo konferencijoje dėl Europos ateities, surengtoje 2017 m. lapkričio mėn. Briuselyje, patvirtino Briuselio deklaraciją 36 . Šioje konferencijoje dalyvavo Pirmininko J.-C. Junckerio kabineto vadovas, kuris paaiškino Komisijos veiklą Europos ateities, subsidiarumo ir proporcingumo klausimais. Briuselio deklaracijoje pabrėžiama būtinybė griežtai laikytis subsidiarumo principo ir siūloma iš dalies pakeisti subsidiarumo principo taikymo tikrinimo procedūrą, be kita ko, pratęsti aštuonių savaičių trukmės tikrinimo laikotarpį ir sumažinti ribą, kurią pasiekus galima pasinaudoti vadinamosiomis geltonąja ir oranžine kortelėmis. Joje siūloma Europos ateitį aptarti ne abstrakčiai, o atsižvelgiant į konkrečią politiką, taip pat išvardijama keletas sričių, kuriose, kaip manoma, veiksmai Sąjungos lygmeniu suteikia aiškios pridėtinės vertės. Šioje deklaracijoje taip pat raginama subnacionaliniu lygmeniu stiprinti teisėkūros institucijų institucines teises (inter alia, stiprinant Regionų komiteto vaidmenį) ir užtikrinti, kad Komisijos konsultavimosi procese jos atliktų aktyvesnį vaidmenį.

Pirmininkas J.-C. Junckeris savo 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė svarbų nacionalinių ir regioninių parlamentų vaidmenį sudarant ir įgyvendinant prekybos susitarimus ir atkreipė dėmesį į tai, kad jie, taip pat kaip Europos Parlamento nariai, turėtų būti visapusiškai informuojami nuo pat derybų pradžios.

Tais metais jis taip pat susitiko su daugybės regioninių vyriausybių ir parlamentų atstovais, įskaitant Badeno-Viurtembergo, Žemutinės Saksonijos, Saksonijos, Tiuringijos (Vokietija), Aukštutinės Austrijos, Tirolio (Austrija), Baskų krašto, Valensijos (Ispanija), Flandrijos, Valonijos ir Briuselio federacijos (Belgija) ir Il de Franso (Prancūzija) vyriausybių ir parlamentų atstovus. Kiti Komisijos nariai panašius susitikimus surengė su Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Italijos, Austrijos ir Ispanijos regioninėmis vyriausybėmis ir parlamentais.

Žemėlapis: Bendras Komisijos narių vizitų ir susitikimų su nacionaliniais parlamentais 2017 m. skaičius – 215.

4.DVIŠALIAI SUSITIKIMAI IR VIZITAI

Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. Komisijos nariai surengė vizitus į beveik visus nacionalinius parlamentus. Daugelyje parlamento rūmų Pirmininkas J.-C. Junckeris, pirmasis pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas, pirmininko pavaduotojai arba Komisijos nariai apsilankė daugiau kaip vieną kartą. Be to, keletas nacionalinių parlamentų į Briuselį išsiuntė delegacijas susitikti su Komisijos nariais. 2017 m. iš viso surengta daugiau kaip 190 vizitų ir susitikimų. Be to, vyriausiasis derybininkas, atsakingas už vadovavimą Komisijos Pasirengimo deryboms ir derybų su Jungtine Karalyste pagal ES sutarties 50 straipsnį darbo grupei, Michelis Barnier susitiko su keletu nacionalinių parlamentų, kad juos informuotų apie šias derybas. 2017 m. daugiausia aukštesniojo lygio Komisijos pareigūnai, siekdami labiau techniniu lygmeniu aptarti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dalyvavo daugiau kaip 80 nacionalinių parlamentų komitetų posėdžių. Be to, Komisijos pareigūnai buvo pakviesti į 18 susitikimų su nuolatiniais nacionalinių parlamentų atstovais Briuselyje pagrindinėms iniciatyvioms arba tokiems svarbiems klausimams kaip „Brexit’as“ pristatyti. Komisijos atstovybėse valstybėse narėse dirbantys Europos semestro pareigūnai taip pat toliau palaikė ryšius su nacionaliniais parlamentais Europos semestro ir kitais ekonominiais klausimais.

5.PAGRINDINIAI SUSITIKIMAI IR KONFERENCIJOS

2017 m. Komisija toliau bendradarbiavo su nacionaliniais parlamentais dalyvaudama svarbiuose tarpparlamentiniuose susitikimuose ir konferencijose 37 , įskaitant Europos reikalų komitetų konferenciją (COSAC) 38 , Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferenciją, Europos parlamentų savaitę 39 , Tarpparlamentinę konferenciją dėl stabilumo, ekonomikos koordinavimo ir valdymo 40 ir tarpparlamentines bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos (atitinkamai BUSP ir BSGP) konferencijas 41 .

Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC)

2017 m. Komisijai buvo atstovaujama COSAC posėdžiuose. Ji pateikė raštišką atsakymą į COSAC pasiūlymus, patvirtintus per du tais metais surengtus plenarinius posėdžius 42 . 2017 m. sausio 23 d. Valetoje (Malta) įvykusiame COSAC pirmininkų susitikime, kuriame dalyvavo pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas, delegatai aptarė Komisijos 2017 m. darbo programą, su „Brexit’u“ susijusius sunkumus ir būdus, kaip didinti akivaizdžiai nepakankamą daugelio piliečių pasitikėjimą Europos projektu.

2017 m. gegužės mėn. vykusiame LVII COSAC plenariniame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo pirmasis pirmininko pavaduotojas, buvo tęsiamos diskusijos dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ir būdų, kaip didesnis Tarybos ir Parlamento veiklos skaidrumas vadovaujantis Komisijos pavyzdžiu galėtų padėti atkurti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis. Kitose diskusijose daugiausia dėmesio skirta „Brexit’o“ padėčiai (jose dalyvavo Komisijos vyriausiasis derybininkas) ir tvaresnei ES integruotai jūrų politikai.

2017 m. liepos 10 d. Taline (Estija) surengtame COSAC pirmininkų susitikime aptarti Tarybai pirmininkavusios Estijos prioritetai. Jame taip pat buvo svarstomas Sąjungos paramos augančioms pradedančiosioms ir veiklą plečiančioms įmonėms klausimas.

Lapkričio 26–28 d. Taline įvykusiame LVIII COSAC plenariniame posėdyje aptarta daug įvairių temų, įskaitant Europos Sąjungos ateitį, itin daug dėmesio skiriant „Brexit’o“ pasekmėms. Šiame posėdyje taip pat dalyvavo Komisijos vyriausiasis derybininkas. Per posėdį taip pat buvo nagrinėjama, kaip nacionaliniai parlamentai galėtų tinkamiau dalytis geriausios patirties pavyzdžiais, kad priartintų Europos Sąjungą prie jos piliečių. Vyko diskusijos dėl bendrosios skaitmeninės rinkos, itin daug dėmesio skiriant tokiems klausimams kaip Estijos patirtis, įgyta šaliai pereinant prie skaitmeninės ekonomikos ir viešojo administravimo, ir migracijos išorės aspektas. Už saugumo sąjungą atsakingas Komisijos narys seras Julianas Kingas pristatė dabartines šios srities Sąjungos iniciatyvas. Be to, aptartos nacionalinių parlamentų galimybės dalyvauti Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės veikloje.

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija

2017 m. balandžio 24–25 d. Bratislavoje įvyko Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija 43 . Sakydamas pagrindinę kalbą šioje konferencijoje, pirmininko pavaduotojas J. Katainenas primygtinai paragino nacionalinius parlamentus bendradarbiauti su savo šalių piliečiais ir pasidalyti nuomonėmis apie Baltąją knygą dėl Europos ateities. Šioje konferencijoje patvirtintos Jungtinės Europolo parlamentinės kontrolės grupės galutinės taisyklės. Šią grupę sudaro nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento nariai, o jos tikslas – užtikrinti tinkamą demokratinę Europolo veiklos kontrolę. Pirmasis šios grupės posėdis surengtas 2017 m. spalio 9 d.

6.IŠVADOS IR PERSPEKTYVOS

2017 m. palaikant Komisijos ir nacionalinių parlamentų politinį dialogą, išliko 2016 m. tendencijos: nacionaliniai parlamentai pateikė daug nuomonių, o jų ir Kolegijos nariai surengė daug susitikimų. Kaip ir ankstesniais metais, iš pagrįstų nuomonių skaičiaus (52), palyginti su visų pateiktų nuomonių skaičiumi (576), matyti, kad nacionaliniai parlamentai ir toliau domisi galimybėmis dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius ne vien su Komisijos iniciatyvų subsidiarumo aspektais, ir prie šių iniciatyvų turinio prisidėti vertingu indėliu. Be domėjimosi į Komisijos metines programas įtrauktomis iniciatyvomis, nacionaliniai parlamentai daugiausia dėmesio skyrė horizontaliosioms temoms, visų pirma apmąstymams apie 27 šalių Europos Sąjungos ateitį, ir didžiausiems Europoje kylantiems sunkumams, pavyzdžiui, saugumo ir ekonominiams klausimams, taip pat „Brexit’o“ pasekmėms. 2017 m. nacionaliniai parlamentai taip pat dėjo daugiau pastangų, kad savo požiūrį pristatytų bendrose nuomonėse – iš to matyti, kad labiau stengtasi koordinuoti savo indėlį į su Komisija palaikomą politinį dialogą.

2018 m. sausio mėn., dalyvaujant nacionalinių parlamentų ir Regionų komiteto atstovams, savo darbą pradėjo Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupė. Tai paskatino nacionalinius ir regioninius parlamentus vėl imti domėtis galimybėmis diskutuoti, be kita ko, COSAC lygmeniu, apie savo vaidmenį, atliekamą vykdant subsidiarumo kontrolę ir apskritai sprendžiant ES klausimus, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį Sąjungos institucijų ir jos piliečių ryšį. Ši grupė taip pat nagrinėjo galimybes nustatyti politikos sritis, kuriose ilgainiui sprendimų priėmimo ir (arba) įgyvendinimo įgaliojimus būtų galima visiškai ar iš dalies perduoti arba galutinai grąžinti valstybėms narėms, taip pat sritis, kuriose reikėtų peržiūrėti ar netgi panaikinti galiojančius teisės aktus. Galutinėje ataskaitoje 44 (ji Pirmininkui J.-C. Junckeriui buvo pateikta 2018 m. liepos 10 d.) ši grupė pateikė pasiūlymų dėl dabartinės sistemos patobulinimų, kad nacionalinius ir regioninius parlamentus, taip pat regioninės ir vietos valdžios institucijas būtų galima įtraukti į Sąjungos teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo procesus, ir atkreipė dėmesį į patobulinimus, dėl kurių reikėtų iš dalies pakeisti Sutartis. Atsižvelgdama į apmąstymus dėl 27 valstybių narių Europos Sąjungos ateities ir jos scenarijus iki 2025 m., Komisija pateikė pirmąsias pastabas dėl šios darbo grupės atlikto darbo komunikate, kuris pateikiamas su šia ataskaita 45 ir kuriame pateikiama tolesnės Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių plėtros vizija 2018 m. pabaigoje.

(1)       https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/report-task-force-subsidiarity-proportionality-doing-less-more-efficiently_1.pdf.  

(2)      COM(2018) 490.

(3)      Laikoma 38 bendromis abejų parlamento rūmų nuomonėmis.

(4)      COM(2017) 2025 final, 2017 m. kovo 1 d., ir COM(2017) 206, 2017 m. balandžio 26 d.; COM(2017) 240, 2017 m. gegužės 10 d.; COM(2017) 291, 2017 m. gegužės 31 d.; COM(2017) 315, 2017 m. birželio 7 d.; COM(2017) 358, 2017 m. birželio 28 d.

(5)      COM(2016) 759, 761, 763, 765 bei 767 ir COM(2016) 861, 862, 863 ir 864, 2016 m. lapkričio 30 d.

(6)      COM(2016) 820, 821, 822, 823 ir 824, 2017 m. sausio 10 d.

(7)      COM(2016) 275, 276, 277, 278, 279, 280, 281 ir 282, 2017 m. gegužės 31 d.

(8)      COM(2017) 2025.

(9)      COM(2017) 206.

(10)      COM(2017) 240.

(11)      COM(2017) 291.

(12)      COM(2017) 315.

(13)      COM(2017) 358.

(14)      Austrijos Bundesratas, Čekijos Atstovų Rūmai, Čekijos Senatas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Italijos Respublikos Senatas, Rumunijos Deputatų Rūmai, Rumunijos Senatas ir Švedijos Riksdagas.

(15)      Pateikė Austrijos Bundesratas, Čekijos Senatas, Kroatijos Respublikos Susirinkimas, Rumunijos Deputatų Rūmai ir Švedijos Riksdagas.

(16)      Pateikė Čekijos Senatas ir Rumunijos Deputatų Rūmai.

(17)      Pateikė Čekijos Atstovų Rūmai, Rumunijos Deputatų Rūmai ir Švedijos Riksdagas.

(18)      Pateikė Čekijos Atstovų Rūmai, Čekijos Senatas, Rumunijos Deputatų Rūmai, Rumunijos Senatas ir Švedijos Riksdagas.

(19)      Pateikė Čekijos Senatas, Italijos Respublikos Senatas, Rumunijos Deputatų Rūmai ir Švedijos Riksdagas.

(20)      Pateikė Čekijos Senatas, Rumunijos Deputatų Rūmai, Rumunijos Senatas ir Švedijos Riksdagas.

(21)      Komunikatas „Švari energija visiems europiečiams“ (COM(2016) 860 final).

(22)      Pasiūlymas dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo (COM(2016) 759 final); pasiūlymas dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos peržiūros (COM(2016) 761 final); pasiūlymas dėl Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros (COM(2016) 765 final); pasiūlymas dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos išdėstymo nauja redakcija (COM(2016) 767 final); pasiūlymas dėl Elektros energijos vidaus rinkos direktyvos išdėstymo nauja redakcija (COM(2016) 861 final); pasiūlymas dėl reglamento dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Energijos tiekimo saugumo direktyva (COM(2016) 862 final); pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, išdėstymo nauja redakcija (COM(2016) 863 final); pasiūlymas dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių išdėstymo nauja redakcija (COM(2016) 864 final).

(23)      Nuomones pateikė Austrijos Bundesratas (4 nuomonės), Čekijos Senatas (3 nuomonės), Čekijos Atstovų Rūmai (5 nuomonės), Prancūzijos Senatas (4 nuomonės), Vokietijos Bundesratas (4 nuomonės), Vokietijos Bundestagas (2 nuomonės), Ispanijos Deputatų Rūmai ir (arba) Senatas (4 nuomonės), Danijos Folketingas (1 nuomonė), Nyderlandų Pirmieji Rūmai (1 nuomonė), Nyderlandų Antrieji Rūmai (1 nuomonė), Italijos Respublikos Senatas (3 nuomonės), Italijos Deputatų Rūmai (7 nuomonės), Vengrijos Nacionalinė Asamblėja (2 nuomonės), Lenkijos Senatas (3 nuomonės), Lenkijos Seimas (2 nuomonės), Portugalijos Respublikos Asamblėja (5 nuomonės), Rumunijos Senatas (4 nuomonės), Rumunijos Deputatų Rūmai (4 nuomonės), Slovakijos Nacionalinė Rada (3 nuomonės) ir Švedijos Riksdagas (1 nuomonė).

(24)      Informacija apie pagrįstas nuomones dėl šio dokumentų rinkinio pateikiama metinės 2017 m. subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ataskaitos (COM(2018) 490) 3.1 skyriuje. 

(25)      COM(2016) 820, 2017 m. sausio 10 d.

(26)      Atitinkamai COM(2016) 824, COM(2016) 823, COM(2016) 822 ir COM(2016) 821, 2017 m. sausio 10 d.

(27)      Daugiau informacijos pateikiama metinės ataskaitos dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 3.2 punkte.

(28)      Pasiūlymai dėl kelių apmokestinimo (pasiūlymas dėl direktyvos, COM(2017) 275 final), transporto priemonių apmokestinimo (pasiūlymas dėl direktyvos, COM(2017) 276 final), vairuotojams skirtų socialinių taisyklių (pasiūlymas dėl reglamento, COM(2017) 277 final), vairuotojų komandiravimo (pasiūlymas dėl direktyvos, COM(2017) 278 final), išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir duomenų teikimo (pasiūlymas dėl reglamento, COM(2017) 279 final), elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumo (pasiūlymas dėl direktyvos, COM(2017) 280 final), galimybių patekti į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką (pasiūlymas dėl reglamento, COM(2017) 281 final) ir išnuomotų krovininių transporto priemonių naudojimo sistemos (pasiūlymas dėl direktyvos, COM(2017) 282 final).

(29)      Nuomones pateikė Austrijos Bundesratas (2 nuomonės), Čekijos Senatas (2 nuomonės), Čekijos Atstovų Rūmai (1 nuomonė), Prancūzijos Senatas (1 nuomonė), Nyderlandų Antrieji Rūmai (1 nuomonė), Italijos Respublikos Senatas (1 nuomonė), Vengrijos Nacionalinė Asamblėja (1 nuomonė), Lenkijos Senatas (3 nuomonės), Portugalijos Respublikos Asamblėja (2 nuomonės) ir Rumunijos Senatas (7 nuomonės).

(30)      Nuomones pateikė Austrijos Bundesratas (dėl COM(2017) 275) ir Lenkijos Senatas (dėl COM(2017) 278). 

(31)      Žr.  http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/relations/relations_other/npo/docs/netherlands/own_initiative/ oi_transparency_of_political_decision_making_in_the_eu/oi_transparency_of_political_decision_making_in_the_eu_tweedekamer_opinion_en.pdf.  

(32)      Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnio pirma pastraipa.

(33)      2015 m. birželio 16 d. Heiligendamo deklaraciją patvirtino Vokietijos ir Austrijos žemių parlamentų pirmininkai ir Pietų Tirolio provincijos parlamento pirmininkas. Šioje deklaracijoje raginama labiau įtraukti teisėkūros galią turinčius regioninius parlamentus į subsidiarumo principo priežiūros ir patikros procesą ir prašoma, kad Europos Komisija oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui, savo metinėse ataskaitose dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ir dėl santykių su nacionaliniais parlamentais, paminėtų teisėkūros galią turinčių regioninių parlamentų pagal išankstinio įspėjimo dėl subsidiarumo principo nesilaikymo sistemą priimtas rezoliucijas.

(34)       https://www.bayern.landtag.de/aktuelles/presse/pressemitteilungen/pressemitteilungen-2017/landtagspraesidentenkonferenz-verabschiedet-europapolitische-erklaerung-von-feldkirch-barbara-stamm-gesetzgebende-regionen-staerker-in-bruessel-einbinden/.

(35)      Pasirašant šią deklaraciją taip pat dalyvavo Pietų Tirolio provincijos parlamento atstovai ir Belgijos vokiškai kalbančios bendruomenės pirmininkas.

(36)       http://www.pdg.be/PortalData/34/Resources/dokumente/diverses/Bruesseler_Erklaerung.pdf.

(37)      Daugiau informacijos apie šiuos susitikimus pateikiama Europos Parlamento pranešime dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių pagal Lisabonos sutartį 2017 m., http://www.europarl.europa.eu/relnatparl/en/about/annual-reports.html.

(38)      Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC) yra vienintelis Sutartyse, t. y. Protokole Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, įtvirtintas tarpparlamentinis forumas. Ji vyko du kartus kiekvienoje valstybėje narėje, kuri 2017 m. rotacijos tvarka pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Komisija COSAC dalyvauja kaip stebėtoja.

(39)      2017 m. sausio 30 d. ir vasario 1 d. Europos Parlamente įvykusioje Europos parlamentų savaitėje kalbas sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams Valdis Dombrovskis ir už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitus atsakingas Komisijos narys Pierre’as Moscovici. Daugiau informacijos pateikiama adresu http://www.europarl.europa.eu/relnatparl/en/conferences/european-parliamentary-week.html.

(40)      Šioje 2017 m. spalio 30–31 d. Taline įvykusioje konferencijoje kalbas sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams Valdis Dombrovskis ir už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Daugiau informacijos pateikiama adresu http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/conference/getconference.do?id=082dbcc55d1a225d015d1c0237bc00f5.  

(41)      Bendra dešimtoji ir bendra vienuoliktoji šių konferencijų sesijos buvo surengtos atitinkamai 2017 m. balandžio 26–28 d. Valetoje ir 2017 m. rugsėjo 7–9 d. Taline. Šiose abiejose sesijose dalyvavo vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini. Daugiau informacijos pateikiama adresu http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/conference/getconference.do?id=082dbcc55898c90b01589adfe78c014b ir http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/conference/getconference.do?id=082dbcc55d0fd5e3015d12272613017c .

(42)      COSAC interneto svetainėje adresu http://www.cosac.eu/en/ pateikiamos išsamios COSAC posėdžių ataskaitos, taip pat COSAC pasiūlymų ir Komisijos atsakymų į juos kopijos.

(43)      Ši konferencija kasmet rengiama valstybėje narėje, kuri praėjusių metų antrąjį pusmetį rotacijos tvarka pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Informacija apie 2017 m. susitikimą pateikiama adresu http://www.ipex.eu/IPEXL-WEB/euspeakers/getspeakers.do?id=082dbcc55898c90b01589abbb37500fa .

(44)       https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/report-task-force-subsidiarity-proportionality-doing-less-more-efficiently_1.pdf

(45)      COM(2018) 703.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 23

COM(2018) 491 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS

EUROPOS KOMISIJOS IR NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ SANTYKIAI

1 PRIEDAS

2017 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal nacionalinius parlamentus ir (arba) parlamento rūmus (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

2 PRIEDAS

Komisijos dokumentai, dėl kurių 2017 m. Komisija gavo daugiausia nuomonių 4 (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

3 PRIEDAS

2017 m. Komisijos gautų nuomonių skaičius pagal pagrindines Komisijos tarnybas (politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas)

(1)      Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(2)      Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.

(3) Laikoma 38 bendromis abejų parlamento rūmų nuomonėmis.

(4)      Lentelėje pateikti visi Komisijos dokumentai, dėl kurių buvo gautos bent septynios nuomonės.

(5)      Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(6)      Kad nuomonė būtų laikoma pagrįsta nuomone pagal Protokole Nr. 2 pateiktą apibrėžtį, joje turi būti aiškiai nurodyta apie subsidiarumo principo pažeidimą ir ji turi būti išsiųsta Komisijai per aštuonias savaites nuo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikimo nacionaliniams parlamentams.

(7)      Viena iš Čekijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 862, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861. Viena Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861.

(8)      Dvi Portugalijos Respublikos Asamblėjos ir Rumunijos Deputatų Rūmų nuomonės yra bendrai susijusios su COM(2017) 253 ir COM(2017) 252.

(9)      Viena iš Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 864 ir COM(2016) 767. Viena Čekijos Respublikos Senato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 862, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861. Viena Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861.

(10)      Viena iš Čekijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 759 ir COM(2016) 767. Viena Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 759, COM(2016) 767, COM(2016) 761 ir COM(2016) 760.

(11)      Viena iš Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2017) 10, COM(2017) 8 ir COM(2017) 7.

(12)      Viena iš Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 824, COM(2016) 823, COM(2016) 821, COM(2016) 822 ir COM(2016) 820. Viena Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 824, COM(2016) 823 ir COM(2016) 822.

(13)      Viena iš Čekijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 862, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861. Viena Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 864, COM(2016) 863 ir COM(2016) 861. Viena Prancūzijos Respublikos Senato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 863 ir COM(2016) 861. Viena Austrijos Respublikos Bundesrato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 862 ir COM(2016) 863.

(14)      Viena iš Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 824, COM(2016) 823, COM(2016) 863, COM(2016) 822 ir COM(2016) 820.

(15)      Dvi Austrijos Respublikos Bundesrato ir Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonės yra bendrai susijusios su COM(2016) 765 ir COM(2016) 761. Viena Čekijos Respublikos Senato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2017) 277, COM(2016) 765 ir COM(2016) 761.

(16)      Viena iš Čekijos Respublikos Senato nuomonių dėl šio Komisijos dokumento yra bendrai susijusi su COM(2016) 759 ir COM(2016) 767. Viena Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 759, COM(2016) 767, COM(2016) 761 ir COM(2016) 860. Viena Lenkijos Respublikos Seimo nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 759 ir COM(2016) 860. Viena Ispanijos Karalystės Generalinių Rūmų nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2016) 759 ir COM(2016) 862.

(17)      Dvi Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos ir Portugalijos Respublikos Asamblėjos nuomonės yra bendrai susijusios su COM(2017) 277 ir COM(2017) 278. Viena Prancūzijos Respublikos Senato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2017) 277, COM(2017) 278 ir COM(2017) 281. Viena Čekijos Respublikos Senato nuomonė yra bendrai susijusi su COM(2017) 282, COM(2017) 277, COM(2017) 278 ir COM(2017) 281.

(18)      Įskaitant nacionalinių parlamentų pateiktas nuomones ir pagrįstas nuomones.

(19)      EIVT yra ne Komisijos tarnyba, bet nepriklausoma įstaiga.

(20)      50 straipsnio darbo grupė yra ne Komisijos tarnyba, bet nepriklausoma įstaiga.