EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 06

COM(2017) 825 final

2017/0334(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programa veikia nuo 2017 m. gegužės 20 d.; jai skirtas 142,8 mln. EUR biudžetas 1 . Ji sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse.

Įsigaliojus Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamentui, valstybės narės labai aktyviai naudojosi programa: prašoma parama gerokai pranoko programos metiniams ciklams numatytą finansavimo sumą. Tai rodo 2017 m. ciklo duomenys: nors Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamentas buvo priimtas vėlai, 16 valstybių narių pateikė 271 paramos prašymą dėl iš viso daugiau kaip 80 mln. EUR apskaičiuotosios sumos, tuo tarpu programai 2017 m. skirta 22,5 mln. EUR asignavimų. Todėl Komisijai teko paraiškas sudėlioti griežta eilės tvarka, ir keletas jų nebuvo atrinkta finansuoti. Ką tik pradėto 2018 m. ciklo (paraiškų pateikimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 31 d.) situacija dar sudėtingesnė. 24 valstybės narės pateikė 444 paramos prašymus, o jų bendra apskaičiuota suma siekia maždaug 152 mln. EUR, nors 2018 metams numatyta skirti 30,5 mln. EUR asignavimų. Tai aiškiai rodo, kad paramos poreikiai vietoje ir valstybių narių suinteresuotumas parama gerokai didesni už šiuo metu programai numatytus finansinius išteklius.

Ligšiolinė patirtis rodo, kad daugelis valstybių narių prašė paramos pagal programą ir kad paramos prašymai susiję su visomis programos aprėpiamomis politikos sritimis: tai ir valdymas bei viešasis administravimas, pajamų administravimas ir viešųjų finansų valdymas, ekonomikos augimas ir verslo aplinka, darbo rinka, švietimas, sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, finansų sektorius ir galimybė gauti finansavimą.

Kaip 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie Sąjungos padėtį 2 (ir kartu paskelbtame ketinimų rašte) Europos Parlamentui nurodė Pirmininkas J.-C. Junckeris, euras turi būti bendra visos Sąjungos valiuta, todėl visos valstybės narės, išskyrus dvi, privalo prisijungti prie euro zonos ir turi tam teisę. Todėl akivaizdu, kad reikia mąstyti apie ateitį ir padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms pasirengti prisijungti prie euro zonos, kai jos to nori. Kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybės narės privalo atitikti Mastrichto, arba konvergencijos, kriterijus. Pastarieji rodo, ar jos pasiekė aukštą tvarios konvergencijos lygį.

Ekonominė ir finansų krizė parodė, kad siekiant užtikrinti sėkmingą narystę euro zonoje labai svarbu pasiekti ne tik nominalią, bet ir realią konvergenciją, taip pat sukurti atsparią ekonomiką, pagrįstą tvirtomis ekonominėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir po jų sparčiai atsigauti. Tam visų pirma reikia, kad valstybės narės turėtų pajėgumų valdyti savo biudžetus pagal patikimo viešųjų finansų valdymo principus ir būtų instituciškai pasirengusios dalyvauti bankų sąjungoje. Be to, sėkmingai integracijai į euro zoną ypač svarbios tinkamai veikiančios ir atlaikyti išorės sukrėtimus pajėgios darbo ir produktų rinkos, didelė integracija prekybos prekėmis ir paslaugomis srityje ir sklandus viešasis administravimas.

Atsižvelgdama į i) didesnį finansavimo poreikį teikiant struktūrinių reformų įgyvendinimo paramą ir ii) poreikį remti valstybes nares, kurios ketina įsivesti eurą, spartindamos realios konvergencijos procesą ir vystydamos atsparesnes ekonomines ir socialines struktūras, kad jų dalyvavimas ekonominėje ir pinigų sąjungoje būtų sklandus, Komisija pirmiausia yra pasiryžusi 2019–2020 m. laikotarpiu padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą 80 mln. EUR. Tai turėtų būti pasiekta pasitelkus lankstumo priemonę pagal dabartinės daugiametės finansinės programos 11 straipsnį 3 . Taip bendras struktūrinių reformų rėmimo programos finansinis paketas pasiektų 222,8 mln. EUR. Jam padidėjus būtų galima ne tik patenkinti paramos prašymus, kuriuos teikia eurą įsivesti norinčios euro zonai nepriklausančios valstybės narės, kurioms reikia įgyvendinti savo ekonomikos reformas, bet ir atsiliepti į daugiau prašymų suteikti administracinių ir struktūrinių reformų įgyvendinimo paramą bei padengti daugiau jų išlaidų.

Šis papildomas biudžetas būtų padidintas pakviečiant valstybes nares naudotis Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento 11 straipsnyje numatyta galimybe perkelti dalį joms skirtų išteklių iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų techninės paramos asignavimų į struktūrinių reformų rėmimo programą siekiant teikti reformų, įskaitant su euro įvedimu susijusias reformas, įgyvendinimo paramą. Remiantis dabartiniais galimų paramos poreikių apskaičiavimais, šis priedas padidintų bendrą paramai numatyto biudžeto sumą iki 300 mln. EUR, taigi rėmimo pajėgumas iki 2020 m. padvigubėtų.

Parama būtų teikiama pritaikyta ir padėtų įgyvendinti visų sričių politiką, kuri padeda valstybėms narėms pasiekti aukštą tvarios konvergencijos lygį. Parama bus teikiama visų pirma verslo aplinkos, finansų sektoriaus, darbo ir produktų rinkų, viešojo administravimo ir viešųjų finansų valdymo srityse. Svarbiausios reformos, kurių reikia norint siekti aukšto tvarios ir realios konvergencijos lygio, bus nurodomos Europos semestro procese.

Valstybės narės, kurios nori pasirengti prisijungti prie euro zonos, pagal tam tikrą darbo tvarką ir palaikydamos dialogą su Komisija susitartų dėl apibrėžto reformų įsipareigojimų, kurie ypač svarbūs sėkmingai narystei euro zonoje, rinkinio. Šie reformų įsipareigojimai taip pat būtų atspindėti atitinkamų valstybių narių nacionalinėse reformų programose. Komisija per Paramos struktūrinėms reformoms tarnybą su atitinkamomis valstybėmis narėmis sudarytų naują bendradarbiavimo ir paramos planą, kurio esmė – teikti techninę paramą su euro įvedimu susijusių reformų įsipareigojimams įgyvendinti. Ši modelis būtų visiškai savanoriškas ir siūlomas nereikalaujant jokio valstybės narės naudos gavėjos bendro finansavimo.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Struktūrinių reformų rėmimo programa yra novatoriška Sąjungos programa, pagal kurią Komisija valstybių narių prašymu teikia joms paramą administracinėms ir struktūrinėms reformoms rengti ir įgyvendinti. Struktūrinių reformų rėmimo programos paskirtis – teikti vietoje pritaikytą paramą ir technines žinias siekiant talkinti prašančiųjų valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms per visą reformų procesą arba apibrėžtais ar skirtingais šio proceso etapais. Tai pagrįsta skubiausiais šalies poreikiais, dėl kurių susitars Komisija ir atitinkama valstybė narė bendradarbiavimo ir paramos plane.

Struktūrinių reformų rėmimo programa papildo esamus gebėjimų stiprinimo ir techninės pagalbos išteklius, kuriuos galima gauti per kitas daugiametės finansinės programos Sąjungos finansavimo programas, ir Sąjungos lėšomis finansuojamą techninę pagalbą bei kitą veiklą. Tai užtikrinama ir programavimo, ir įgyvendinimo etapuose. Todėl Komisija sukūrė techninės paramos koordinavimo mechanizmą, apimantį atitinkamas tarnybas, kad pagal įvairias Sąjungos programas ir iš įvairių Sąjungos fondų skiriama parama derėtų su struktūrinių reformų rėmimo programos priemonėmis ir jų nedubliuotų.

Šiuo pasiūlymu siekiama padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinius asignavimus, kad Komisija galėtų patenkinti poreikius, visų pirma euro zonai nepriklausančių valstybių narių, kurios imasi struktūrinių reformų, siekdamos padidinti savo ekonomikos atsparumą sukrėtimams ir geriau pasirengti narystei euro zonoje, taip pat poreikius atsiliepti į daugiau paramos prašymų, gaunamų iš visų valstybių narių struktūrinių reformų įgyvendinimo reikmėms, bei padengti daugiau jų išlaidų.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas dera su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos iniciatyvomis, tokiomis kaip Europos semestras ir Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities 4 pateikti pasiūlymai, ir padeda jas įgyvendinti; jis atitinka 2017 m. rugsėjo 13 d. Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimą Europos Parlamentui apie Sąjungos padėtį 2017 m. (ir kartu paskelbtą ketinimų raštą), kuriame pateikti ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo metmenys.

Pasiūlymu leidžiama didesniais finansiniais ištekliais paremti labai reikalingas reformas, kurios padidintų euro zonai nepriklausančių valstybių narių atsparumą sukrėtimams ir padėtų joms klestėti įstojus į euro zoną. Be to, pasiūlymu leidžiama daugiau išteklių skirti struktūrinių reformų įgyvendinimo visoje Sąjungoje paramai.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Struktūrinių reformų rėmimo programa pagrįsta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 175 straipsnio trečia pastraipa ir 197 straipsnio 2 dalimi.

Šiame pasiūlyme pateikiamas teisėkūros procedūra priimamas pakeitimas siekiant i) nurodyti įnašą, kuriuo programa palengvins valstybių narių, kurių valiuta nėra euras, prisijungimą prie euro zonos, ii) padidinti programai skirtą finansinį paketą (naudojant dabartinės daugiametės finansinės programos lankstumo priemonę) ir iii) pritaikyti struktūrinių reformų rėmimo programos bendrąjį tikslą siekiant pabrėžti sąsają su pasirengimu narystei euro zonoje. Pasiūlyme numatyta ir keletas techninių pakeitimų, susijusių su programos pagalbinių išlaidų naudojimu. Padidinus struktūrinių reformų rėmimo programos finansinius išteklius, ji galės iš esmės prisidėti prie atsparesnių ekonominių struktūrų kūrimo valstybėse narėse ir tvarios konvergencijos siekimo euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, kurios rengiasi prisijungti prie euro zonos.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Programos veiksmų finansavimas pagal siūlomą pakeitimą atitinka Europos pridėtinės vertės ir subsidiarumo principus. Didesnis finansavimas iš Sąjungos biudžeto reikalingas bendrai struktūrinių reformų įgyvendinimo paramai, atsižvelgiant į nelauktai aktyvų valstybių narių naudojimąsi programa. Jis reikalingas ir siekiant tikslo remti tvarią konvergenciją euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse, nuo kurios labai priklauso Sąjungos klestėjimas ir ypač sklandus bendros valiutos veikimas. Nė vieno šių tikslų (paramos struktūrinėms reformoms apskritai ir paramos narystei euro zonoje) valstybės narės negali pakankamai pasiekti veikdamos pavieniui (būtinumo testas), o Sąjunga įsikišdama gali sukurti papildomą vertę, palyginti su valstybių narių atskirai vykdomais veiksmais (veiksmingumo testas).

Iš tikrųjų, Sąjunga turi geresnes galimybes už valstybes nares nustatyti, sutelkti ir koordinuoti geriausias turimas žinias (tiek Europos institucijų tarnybose, tiek kitose šalyse ar tarptautinėse organizacijose) ir puoselėti gerosios patirties mainus (taip pat užtikrinti jų nuoseklią sklaidą visoje Sąjungoje) siekiant padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms jų kelyje link bendros valiutos įsivedimo ir paremti tikslines ekonomikos augimui palankias reformas visose valstybėse narėse.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Siūloma padidinti struktūrinių reformų rėmimo programai skirtą finansinį paketą nuo 142 800 000 EUR (dabartinėmis kainomis) iki 222 800 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Finansinis paketas būtų padidintas 2019 ir 2020 m. Reikiami paaiškinimai pateikiami finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Toks padidinimas būtų įmanomas panaudojant 80 000 000 EUR iš lankstumo priemonės pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (Tarybos reglamento 1311/2013 11 straipsnis), kurioje leidžiama papildyti 2018 ir 2019 finansiniams metams Sąjungos bendrajame biudžete numatytą finansavimą viršijant 1b išlaidų kategorijos (sanglauda) viršutinę ribą.

Šis didesnis biudžetas bus papildytas pakviečiant valstybes nares pasinaudoti Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento 11 straipsnyje numatyta galimybe perkelti dalį joms skirtų išteklių iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų techninės paramos asignavimų į struktūrinių reformų rėmimo programą siekiant teikti reformų, įskaitant su euro įvedimu susijusias reformas, įgyvendinimo paramą. Remiantis dabartiniais galimų paramos poreikių apskaičiavimais, šis priedas padidintų bendrą paramai numatyto biudžeto sumą iki 300 mln. EUR.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pasiūlymu iš dalies keičiamas Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento 4 straipsnis (bendrasis tikslas) siekiant prie tikslų, kuriems suteikiami programos įnašai, pridurti paramą narystei euro zonoje. Konkrečiai, pagal programą nacionalinėms valdžios institucijoms yra teikiama parama institucijų, valdymo, administravimo, ekonomikos ir visuomenės sektorių reformoms reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius. Siūlomame pakeitime pabrėžta, kad sanglaudos, konkurencingumo, našumo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas taip pat turėtų padėti rengtis narystei euro zonoje toms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euras ir kurios nori įsivesti bendrą valiutą.

Siūlomame 5a straipsnyje pabrėžiama, kad programos įnašu, laikantis tam tikros darbo tvarkos, galima remti reformas, kurios valstybėms narėms gali padėti pasirengti prisijungti prie euro zonos.

Pasiūlymu iš dalies keičiama Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento 10 straipsnio 1 dalis, kiek tai susiję su struktūrinių reformų rėmimo programai skirtu finansiniu paketu siekiant ji padidinti iki 222,8 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

Pasiūlymu iš dalies keičiama Struktūrinių reformų rėmimo programos reglamento 10 straipsnio 2 dalis, t. y. į nuostatą dėl programos pagalbinių išlaidų įtraukiama galimybė finansuoti pagalbinę veiklą, tokią kaip konkrečių paramos projektų kokybės kontrolė ir stebėjimas vietoje.

2017/0334 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/825 siekiant padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos finansinį paketą ir pritaikyti jo bendrąjį tikslą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą ir 197 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 5 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 6 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)struktūrinių reformų rėmimo programa (toliau – programa) buvo sukurta siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimą parengti ir įgyvendinti augimą skatinančias administracines ir struktūrines reformas, be kita ko, padedant joms veiksmingai ir efektyviai naudotis Sąjungos fondais. Paramą pagal programą teikia Komisija valstybės narės prašymu, ir ji gali būti skiriama įvairiose politikos srityse. Atsparios ekonomikos, pagrįstos tvirtomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, kurios leidžia valstybėms narėms veiksmingai atlaikyti sukrėtimus ir sparčiai po jų atsigauti, kūrimas prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos. Institucinių, administracinių ir augimą skatinančių struktūrinių reformų įgyvendinimas yra tinkama priemonė tokioms permainoms pasiekti;

(2)valstybės narės vis aktyviau naudojo programos paramą ir viršijo pirminius lūkesčius. Per 2017 m. ciklą Komisijos gauti paramos prašymai, vertinant pagal jų apskaičiuotąją vertę, gerokai viršijo numatytus metinius asignavimus. Per 2018 m. ciklą gautų prašymų apskaičiuotoji vertė penkis kartus viršijo tiems metams numatytus finansinius išteklius. Beveik visos valstybės narės paprašė programos paramos, ir prašymai susiję su visomis programos aprėpiamomis politikos sritimis;

(3)sėkmingai narystei ekonominėje ir pinigų sąjungoje nepaprastai svarbu stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą aktyviau vykdant struktūrines reformas. Tai ypač svarbu valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, rengiantis prisijungti prie euro zonos;

(4)todėl programos bendrajame tiksle, atsižvelgiant į jos įnašą reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius, tikslinga pabrėžti, kad sanglaudos, konkurencingumo, našumo, tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas taip pat turėtų padėti rengtis būsimai narystei euro zonoje toms valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro;

(5)taip pat būtina nurodyti, kad programos veiksmais ir veikla galima remti reformas, kurios įsivesti euro norinčioms valstybėms narėms gali padėti pasirengti narystei euro zonoje;

(6)siekiant patenkinti augančią valstybių narių paklausą gauti paramą ir atsižvelgiant į poreikį remti struktūrinių reformų įgyvendinimą valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, programos finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti iki pakankamo lygio, kuris leistų Sąjungai teikti prašančiųjų valstybių narių poreikius atitinkančią paramą;

(7)kad paramą būtų galima teikti kuo greičiau, Komisijai turėtų būti leista dalį finansinio paketo panaudoti taip pat programos pagalbinės veiklos sąnaudoms, tokioms kaip išlaidos projektų kokybės kontrolei ir stebėjimui vietoje, padengti;

(8)todėl Reglamentas (ES) 2017/825 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)siekiant sudaryti sąlygas skubiai taikyti šiame reglamente nustatytas priemones, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2017/825 iš dalies keičiamas taip:

1)    4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Bendrasis tikslas

Bendrasis programos tikslas – padėti valstybėms narėms įgyvendinti institucines, administracines ir augimą skatinančias struktūrines reformas, remiant nacionalinių institucijų priemones, kuriomis, reaguojant į ekonominius ir socialinius uždavinius ir visų pirma vykdant ekonominį valdymą, siekiama reformuoti ir sutvirtinti institucijas, valdymo sistemą, viešąjį administravimą ir ekonominį bei socialinį sektorius ir taip padidinti sanglaudą, konkurencingumą, produktyvumą, tvarų augimą, paskatinti kurti darbo vietas bei investuoti, kad, be kita ko, būtų pasirengta narystei euro zonoje, ir taip pat remiant veiksmingą, efektyvų ir skaidrų Sąjungos fondų naudojimą.“;

2)    įterpiamas 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Parama narystei euro zonoje pasirengti

Programos lėšomis gali būti finansuojami veiksmai ir veikla, skirta reformoms, kurios gali padėti valstybėms narėms pasirengti prisijungti prie euro zonos.“;

3)    10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Programai įgyvendinti skiriamas 222 800 000 EUR finansinis paketas dabartinėmis kainomis.“;

b) 2 dalyje pridedamas šis sakinys:

„Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, tokios kaip paramos projektų kokybės kontrolė ir stebėjimas vietoje, sąnaudas.“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1,1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1,2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1,3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1,4.Tikslas (-ai)

1,5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1,6.Trukmė ir finansinis poveikis

1,7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2,1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2,2.Valdymo ir kontrolės sistema

2,3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3,1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3,2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3,3.Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1,1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1,2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) 

1,3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 7  

✓ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1,4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir konkretus tikslas Nr. [ ]

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.4.5.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.4.6.Papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda (ją gali lemti įvairūs veiksniai, pvz., geresnis koordinavimas, teisinis tikrumas, didesnis veiksmingumas ar papildomumas). Šiame punkte „papildoma Sąjungos dalyvavimo nauda“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, papildomai gaunama be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

1.4.7.Panašios patirties išvados

1.4.8.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1,5.

1,6.Trukmė ir finansinis poveikis

✓ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

–✓    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2019 iki 2020 m.

–✓    finansinis poveikis nuo 2019 iki 2020 m.

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1,7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 8  

✓ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–✓ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

✓ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

–◻ trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

–✓ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–✓ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

–✓ viešosios teisės įstaigoms;

–✓ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–✓ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

–◻ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2,1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2,2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2,3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3,1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3,2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–✓    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–✓    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–✓ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3,3.Numatomas poveikis įplaukoms

–✓    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

nuosaviems ištekliams

įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

(1)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1).

(2)    2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude‘o Junckerio pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m.

(3)    Plg. Tarybos reglamento (ES, EURATOMAS) Nr. 1311/2013 11 straipsnį.

(4)    COM(2017) 291, 2017 m. gegužės 31 d.

(5)    OL C […], […], p. […].

(6)    OL C […], […], p. […].

(7)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(8)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  

(9)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(10)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(11)    Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

(12)    N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(13)    Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(14)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietinis darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(15)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(16)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.