52017DC0520

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2017 m. Lenkijos nacionalinės reformų programos

su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Lenkijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją 2 ,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas 3 ,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą 4 , kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą 5 , kurioje Lenkija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(2)2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Lenkijos ataskaita 6 . Joje įvertinta Lenkijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas, ir Lenkijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“;

(3)2017 m. balandžio 28 d. Lenkija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(4)į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant valstybių narių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) programas. Kaip numatyta ESI fondus reglamentuojančiuose teisės aktuose 7 , Komisija, jei tai būtina atitinkamų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimui paremti, gali paprašyti valstybes nares peržiūrėti ir pakeisti savo susijusias ESI fondų programas. Komisija pateikė išsamių šių taisyklių taikymo gairių 8 ;

(5)šiuo metu Lenkijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką nominaliojo balanso pagerėjimą nuo 2,4 % BVP deficito 2016 m. iki 1,2 % BVP 2020 m. Numatoma, kad iki 2020 m., t. y. programos laikotarpiu, vidutinio laikotarpio biudžeto tikslas – 1 % BVP struktūrinis deficitas – pasiektas nebus. Konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP išaugs nuo 54,4 % BVP 2016 m. iki 55,3 % BVP 2017 m., o iki 2020 m. sumažės iki 52,1 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, yra palankus;

(6)2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Lenkijai 2017 m. užtikrinti 0,5 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Remiantis Komisijos 2017 m. pavasario prognoze, esama rizikos, kad 2017 m. bus kiek nukrypta nuo to reikalavimo;

(7)2018 m., atsižvelgiant į Lenkijos fiskalinę padėtį, numatoma, kad šalis toliau vykdys koregavimą siekdama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo – 1 % BVP struktūrinio deficito. Remiantis bendrai sutarta koregavimo matrica pagal Stabilumo ir augimo paktą, tas koregavimas būtinas, kad grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų 9 nominalus augimas 2018 m. neviršytų 3,7 %. Tai atitiktų 0,5 % BVP struktūrinį koregavimą. Jeigu politika nesikeis, esama rizikos, kad 2018 m. nuo to reikalavimo bus labai nukrypta. Apskritai Taryba mano, kad Lenkija turi būti pasirengusi 2017 m. imtis papildomų priemonių, o 2018 m. jų reikės siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų. Tačiau, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1466/97, vertinant biudžeto planus ir rezultatus, reikėtų atsižvelgti į valstybės narės biudžeto balansą pagal ciklo sąlygas. Kaip primenama Komisijos komunikate, kuris pridedamas prie šių konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, vertinant 2018 m. biudžeto rezultatus reikės tinkamai atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį Lenkijos atsigavimą, ir užtikrinti šalies viešųjų finansų tvarumą. Atsižvelgdama į tai ir į Lenkijos ciklinę padėtį, Komisija ketina pasinaudoti taikytina diskrecijos riba;

(8)2017 m. šalies ataskaitoje nurodyta, kad padaryta tam tikra pažanga gerinant mokesčių surinkimą, nes Lenkija vykdė reformas, kurių tikslas – sugriežtinti mokesčių sistemą. Reikėtų atidžiai stebėti jų poveikį mokesčių surinkimui ir mokestinių prievolių vykdymo sąnaudoms. Tačiau Lenkija nepadarė pažangos ribodama pernelyg dažną lengvatinio PVM tarifų naudojimą, kuris daro neigiamą poveikį PVM pajamoms ir nėra veiksminga socialinės politikos priemonė;

(9)Lenkija spaudimą didinti išlaidas patiria įvairiose srityse, ypač susijusiose su senėjančia visuomene. Todėl reikia įdiegti mechanizmus, kurie leistų įvertinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir efektyvumą ir sudaryti sąlygas perskirstyti išteklius. Atsižvelgdama į tai, Vyriausybė paskelbė planus stiprinti biudžeto procedūrą, visų pirma vidutinės trukmės biudžeto sistemą, ir įtraukti išlaidų peržiūrą į biudžeto procedūrą. Viešųjų finansų sistemai trūksta nepriklausomos fiskalinės tarybos;

(10)numatoma, kad, per ateinančius dešimtmečius Lenkijoje sumažėjus darbingo amžiaus gyventojų, bus apribotas augimo potencialas. Pastaraisiais metais Lenkijos darbo rinkos rezultatai buvo geri. Užimtumo lygis toliau didėjo, tačiau dėl kai kurių naujausių politikos priemonių gali sumažėti darbo jėgos, ypač moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių, aktyvumas. Tikimasi, kad 2017 m. pabaigoje sumažinus teisės aktais nustatytą pensinį amžių tai paskatins kai kuriuos vyresnio amžiaus darbuotojus pasitraukti iš darbo rinkos. Lenkijos socialinės apsaugos sistema teikia tik nedaug paskatų pradėti dirbti. Tikimasi, kad nauja išmoka vaikui sumažins skurdą ir nelygybę, tačiau tai gali turėti neigiamą poveikį tėvų, daugiausia moterų, dalyvavimui darbo rinkoje. Išmokos vaikui dydis ir ribotas materialinės padėties tikrinimas atsveria kitomis socialinėmis išmokomis suteikiamas paskatas dirbti. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. panaikinta prievolė penkerių metų vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, o jaunesnių nei trejų metų vaikų, kuriems teikiamos oficialios vaikų priežiūros paslaugos, skaičius išlieka vienas žemiausių ES. Nepaisant taikytų priemonių, darbo rinkos segmentacija išlieka didelė ir neigiamai veikia našumą bei žmogiškojo kapitalo kaupimą. Kliūtys plačiau naudoti neterminuotas sutartis nebuvo pašalintos. Kodifikavimo komitetas dabar rengia naujus individualių ir kolektyvinių darbo kodeksų projektus. Tai puiki galimybė pašalinti šias kliūtis;

(11)vidutinis faktinis pensinis amžius pastaraisiais metais padidėjo, tačiau jis išlieka gerokai mažesnis už teisės aktais nustatytą pensinį amžių. Didesnis faktinis pensinis amžius yra itin svarbus ekonomikos augimui, būsimų pensijų adekvatumui ir pensijų sistemos fiskaliniam tvarumui. Tačiau einama priešinga kryptimi: neseniai priimtas sprendimas teisės aktais nustatytą pensinį amžių sumažinti iki 60 metų moterims ir iki 65 metų vyrams. Dar viena mažo darbo jėgos judumo ir paslėpto nedarbo žemės ūkio sektoriuje priežastis – brangi, speciali ūkininkams skirta socialinio draudimo sistema (KRUS);

(12)per pastaruosius du dešimtmečius labai pagerėjo švietimo sistema: penkiolikmečių pagrindiniai gebėjimai gerokai viršija ES vidurkį, o mokyklos nebaigiančių asmenų skaičius – vienas žemiausių ES. Nepaisant to, dar galima tobulinti būdus, kaip mokiniai galėtų įgyti gebėjimų, reikalingų sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje. Dėl būsimų pakeitimų, susijusių su pradiniu ir viduriniu išsilavinimu, kyla didelių organizacinių problemų ir sutrumpėja bendrojo lavinimo laikotarpis, o tai gali turėti neigiamos įtakos švietimo kokybei. Taip pat paskelbta apie kitus pakeitimus, kuriais siekiama profesinį rengimą ir mokymą pritaikyti prie darbo rinkos poreikių, tačiau dar neaišku, ar tai padės pašalinti esamus trūkumus. Siekdama pagerinti sektoriaus rezultatus ir atitiktį darbo rinkos poreikiams, Vyriausybė pradėjo konsultacijas dėl aukštojo mokslo reformos. Lenkijoje suaugusiųjų mokymosi programose dalyvaujama nepakankamai, o vidutinis vyresnio amžiaus žmonių pagrindinių gebėjimų lygis žemas, o tai sumažina jų galimybes įsidarbinti;

(13)teritorijų planavimo trūkumai padidina administracinę naštą, nes reikia gauti statybos leidimus. Žemės naudojimo planai apima tik nedidelę dalį Lenkijos teritorijos ir dažnai yra prastos kokybės. Tose vietovėse, kurių jie neapima, statybos leidimai suteikiami remiantis vienkartiniais administraciniais sprendimais dėl žemės vystymo, todėl investuotojams kyla rizika ir atsiranda netikrumo. Statybos kodekso projekto tikslas – konsoliduoti teritorijų planavimo procesus ir sumažinti administracinę naštą investuotojams. Reforma suteikia galimybę pagerinti padėtį, priklausomai nuo galutinės įstatymo versijos ir jo įgyvendinimo;

(14)2016 m. investavimo veikla labai sulėtėjo, nes, pereinant nuo vieno programavimo laikotarpio prie kito ir išaugus netikrumui tarp privačių investuotojų, buvo naudojama mažiau ES struktūrinių fondų lėšų. Verslo aplinka yra iš esmės palanki. Tačiau įmonių pasitikėjimui įtakos turėjo išaugęs teisės aktų pakeitimų skaičius ir ribotos viešos konsultacijos dėl kelių svarbių įstatymų. Svarbūs veiksniai, kurie leistų padidinti investicijų lygį, yra teisinis tikrumas ir pasitikėjimas reglamentavimo, mokesčių ir kitų politikos sričių bei institucijų darbo kokybe ir nuspėjamumu. Šiomis aplinkybėmis taip pat itin svarbios yra teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos. Dėl dabartinės sisteminės grėsmės teisinei valstybei atsiranda teisinio netikrumo. Vyriausybei siekiant stiprinti savo vaidmenį ekonomikoje, bus svarbu užtikrinti ekonominį investavimo sprendimų gyvybingumą. Keliose srityse reglamentavimo našta tebėra didelė;

(15)panaudojus ES lėšas kelių tinklas sparčiai plėtėsi, tačiau žūčių keliuose skaičius tebėra vienas didžiausių ES ir tai lemia dideles socialinio draudimo išlaidas. Nepaisant to, kad skirta daug ES lėšų, geležinkelių sektoriuje įgyvendinant projektus vis dar esama didelių trikdžių. Kadangi daugiametė geležinkelių infrastruktūros priežiūros programa nėra parengta, lieka neišspręsta ir problema, kaip užtikrinti ilgą geležinkelių turto eksploatavimo laikotarpį;

(16)maždaug 60 % Lenkijos įrengtų iškastinio kuro įrenginių yra senesni nei 30 metų. Todėl ateinančiais metais reikės didelių investicijų. 2016 m. elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo rodiklis buvo vienas žemiausių ES. Tai kartu su faktu, kad reikės nutraukti daugelio įrenginių eksploataciją ir kad didėja elektros poreikis, iš dalies lemia prastas perspektyvas, susijusias su elektros gamybos adekvatumo užtikrinimu. Kyla rizika, kad privalomieji nacionaliniai 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslai nebus pasiekti. Pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų terminalui, Lenkija gerokai padidino savo dujų tiekimo saugumą. Ji taip pat sukūrė nacionalinį dujų perdavimo ir skirstymo tinklą. Tačiau su regioninės svarbos jungiamaisiais dujotiekiais susijusi veikla atsiliko nuo grafiko;

(17)atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Lenkijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Lenkija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Lenkijos politikai, bet ir tai, kaip jais laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą ES ekonomikos valdymą;

(18)atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo konvergencijos programą, o jos nuomonė 10 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje,

REKOMENDUOJA Lenkijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:

1.Fiskalinę politiką vykdyti vadovaujantis Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimais, o tai reiškia, kad 2018 m. reikės didelių fiskalinių pastangų. Imantis politikos veiksmų, atsižvelgti į tikslą siekti fiskalinės krypties, kuri padeda ir stiprinti vykstantį atsigavimą, ir užtikrinti Lenkijos viešųjų finansų tvarumą. Imtis veiksmų pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir riboti lengvatinių PVM tarifų naudojimą.

2.Imtis veiksmų padidinti dalyvavimą darbo rinkoje, ypač moterų, žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonių, be kita ko, skatinant įgyti tinkamų gebėjimų ir šalinant kliūtis sudaryti pastovesnes darbo sutartis. Užtikrinti pensijų sistemos tvarumą ir adekvatumą imantis priemonių faktiniam pensiniam amžiui padidinti ir pradedant preferencinės pensijų tvarkos reformą.

3.Imtis priemonių investicijų kliūtims, ypač transporto sektoriuje, pašalinti.

Choose the experimental features you want to try