EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 11 23

COM(2016) 852 final

2016/0362(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 377}
{SWD(2016) 378}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Per pastaruosius kelerius metus, daugiausia remdamasi su tarptautiniais ES partneriais sutartais pasauliniais standartais, ES įgyvendino esminę finansinių paslaugų reguliavimo sistemos reformą ES finansų įstaigų atsparumui padidinti. Konkrečiai, reformų rinkinį sudarė Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (Kapitalo reikalavimų reglamentas, KRR) ir Direktyva 2013/36/ES (Kapitalo reikalavimų direktyva, KRD) dėl prudencinių reikalavimų įstaigoms ir jų priežiūros, taip pat Direktyva 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, BGPD) dėl įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo ir Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 dėl Bendro pertvarkymo mechanizmo (BPM).

Šių priemonių imtasi reaguojant į 2007–2008 m. prasidėjusią finansų krizę. Kadangi tinkamų krizės valdymo ir pertvarkymo priemonių nebuvo, vyriausybės visame pasaulyje po finansų krizės buvo priverstos gelbėti bankus. Atitinkamas poveikis viešiesiems finansams ir nepageidautinos paskatos, susijusios su bankų žlugimo išlaidų padengimu valstybės lėšomis, patvirtino, kad reikia kitokio bankų krizių valdymo ir finansinio stabilumo apsaugos metodo.

Atsižvelgiant į svarbius veiksmus, kurių imtasi tarptautiniu lygmeniu, priėmus Direktyvą 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, BGPD) 1 ir Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą, BPMR) 2 Sąjungoje sukurta patikima bankų pertvarkymo sistema, kad būtų galima veiksmingai valdyti bankų krizes ir sumažinti jų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. Naujosios pertvarkymo sistemos kertinis akmuo – gelbėjimas privačiomis lėšomis, t. y skolos nurašymas arba skolos reikalavimų ar kitų įsipareigojimų konvertavimas į nuosavą kapitalą pagal iš anksto nustatytą hierarchiją. Ši priemonė gali būti panaudota įstaigos, kurį žlunga arba greičiausiai žlugs, nuostoliams padengti ir jai rekapitalizuoti naudojant vidinius išteklius, kad būtų atkurtas jos gyvybingumas. Todėl atsakomybę už įstaigos žlugimą turės prisiimti akcininkai ir kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai. Skirtingai nei kitose jurisdikcijose, pagal Sąjungos bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistemą pertvarkymo institucijos jau yra įgaliotos kiekvienai kredito įstaigai ar investicinei įmonei (įstaigoms) nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL), kurį sudaro įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurie būtų naudojami nuostoliams padengti ir įstaigoms rekapitalizuoti žlugimo atveju. Komisija neseniai priėmė deleguotuosius teisės aktus, susijusius su šio reikalavimo praktiniu įgyvendinimu 3 .

Pasauliniu lygmeniu 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC ) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kuris po savaitės buvo patvirtintas G 20 aukščiausiojo lygio susitikime Turkijoje 4 . Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos teisės aktuose vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą sumą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė), kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate 5 Komisija įsipareigojo iki šių metų pabaigos parengti teisės akto pasiūlymą, kad TLAC standartą būtų galima įgyvendinti iki suderinto termino, t. y. 2019 m. Be to, Komisija įsipareigojo peržiūrėti galiojančias MREL taisykles, kad užtikrintų visišką suderinamumą su tarptautiniu lygiu suderintu TLAC standartu, atsižvelgdama į ataskaitos, kurią Europos bankininkystės institucija (EBI) privalo pateikti Komisijai pagal BGPD 45 straipsnio 19 dalį, išvadas. 2016 m. liepos 19 d. EBI jau paskelbė tarpinę ataskaitos redakciją 6 , o galutinę ataskaitą numatoma pateikti 2016 m. gruodžio mėn.

Nors bendra BGPD sistema tebėra tvirta ir patikima, pagrindinis šio pasiūlymo tikslas yra įgyvendinti TLAC standartą ir integruoti TLAC reikalavimą į bendrąsias MREL taisykles, išvengiant dubliavimosi taikant du lygiagrečius reikalavimus. Nors TLAC ir MREL siekiama to paties reguliavimo tikslo, vis dėlto tarp jų yra tam tikrų skirtumų, susijusių su jų struktūra. MREL taikymo sritis apima ne tik G-SII, bet ir visą Sąjungos bankų sektorių. Skirtingai nuo TLAC standarto, kuriame nustatytas suderintas minimalus lygis, MREL lygį nustato pertvarkymo institucijos, remdamosi kiekvienu konkrečiu atveju atliktu specialiu įstaigos vertinimu. Galiausiai minimalus TLAC reikalavimas iš principo turėtų būti įvykdytas subordinuotosios skolos priemonėmis, o MREL tikslais pertvarkymo institucijos galėtų reikalauti skolos priemonių subordinacijos kiekvienu konkrečiu atveju tiek, kiek tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad konkrečiu atveju su kreditoriais, kuriems taikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, nebūtų elgiamasi blogiau nei pagal hipotetinį nemokumo scenarijų (tai yra, priešingos padėties scenarijų). Siekdama sukurti paprastą ir skaidrią sistemą, kuri suteiktų teisinį tikrumą ir nuoseklumą, Komisija siūlo integruoti TLAC standartą į galiojančias MREL taisykles ir užtikrinti, kad abu reikalavimai būtų tenkinami iš esmės panašiomis priemonėmis. Taikant šį metodą reikia šiek tiek pakoreguoti galiojančias MREL taisykles, užtikrinant techninę atitiktį visų G-SII taikysimų reikalavimų struktūrai.

Visų pirma, reikalingi tolesni galiojančių MREL taisyklių techniniai pakeitimai, kad jos būtų suderintos su TLAC standartu, kiek tai susiję su inter alia, vardikliais, naudojamais nuostolių padengimo pajėgumui įvertinti, sąveika su kapitalo rezervo reikalavimais, rizikos atskleidimu investuotojams ir jų taikymu įvairių pertvarkymo strategijų atveju. Įgyvendinant TLAC standartą, taikomą G-SII, Komisijos požiūris neturės esminės įtakos įstaigų, kurios nėra G-SII, naštai, susijusiai su nuostatų dėl MREL laikymusi.

Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis Sąjungoje bus nustatytas iš dalies pakeičiant Kapitalo reikalavimų reglamentą ir direktyvą (KRR ir KRD) 7 , o konkrečioms G-SII įstaigoms taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII įstaigoms taikomas MREL bus nustatyti priimant tikslinius dalinius BGPD ir BPMR pakeitimus. Šis pasiūlymas konkrečiai apima tikslinius BGPD dalinius pakeitimus, susijusius su TLAC standarto įgyvendinimu Sąjungoje. Taigi šis pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansinių teisės aktų rinkinio peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansinių paslaugų sektoriuje (KRR ir KRD peržiūra) ir padaryti jį atsparesnį.

Be to, remiantis nuomonėmis, kurias išreiškė daugelis respondentų, atsiliepusių į 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbtą kvietimą teikti duomenis suinteresuotosioms šalims 8 , šiuo pasiūlymu iš dalies keičiama BGPD, siekiant sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas bankams, kai jų įsipareigojimus reglamentuoja trečiųjų valstybių įstatymai. Dabartinio reikalavimo pasirodė esą sunku laikytis praktikoje, todėl bankų pertvarkymo galimybių požiūriu jo pridėtinė vertė yra ribota. Todėl Sąjungos bankų ir trečiųjų valstybių subjektų sutartiniams santykiams reikia suteikti daugiau lankstumo leidžiant pertvarkymo institucijoms, laikantis tam tikrų griežtų apsaugos priemonių, atleisti nuo pareigos į sutartis įtraukti sąlygas, kuriomis būtų siekiama trečiosiose valstybėse pripažinti įsipareigojimų, kuriuos reglamentuoja šių trečiųjų valstybių teisė, gelbėjimo privačiomis lėšomis poveikį. Dabartinių taisyklių vykdymą praktiškai labai sunku užtikrinti.

Be to, atsižvelgiant į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos 2016 m. birželio 17 d. išvadose pateiktą raginimą, šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamos BGPD nuostatos dėl moratoriumo priemonių, kurių imasi pertvarkymo institucijos pertvarkymo procese, t. y. įgaliojimų sustabdyti banko įsipareigojimų vykdymą trečiųjų šalių atžvilgiu. Tokių įgaliojimų suderinimas turėtų padėti atitinkamoms institucijoms stabilizuoti įstaigą laikotarpiu iki pertvarkymo ir, galbūt, po jo.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Siūloma direktyva iš dalies keičiama galiojanti direktyva – BGPD. Pasiūlymo teisinis pagrindas yra toks pat kaip BGPD teisinis pagrindas, t. y. SESV 114 straipsnis. Pagal šią nuostatą leidžiama priimti priemones nacionalinėms nuostatoms, skirtoms vidaus rinkai sukurti ir jos tinkamam veikimui užtikrinti, suderinti.

Pasiūlymu suderinami nacionaliniai įstatymai dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo bei pertvarkymo, visų pirma, kiek tai susiję su jų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumu, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir Sąjungos bankai turėtų tas pačias priemones ir pajėgumus spręsti bankų žlugimo problemą, atsižvelgiant į sutartus tarptautinius standartus (TLAC standartą).

Nustatant suderintus reikalavimus bankams vidaus rinkoje pasiūlymu gerokai sumažinama valstybių narių nacionalinių taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo skirtumų, kurie galėtų iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje, rizika. Taigi šio pasiūlymo tikslas – vidaus rinkos sukūrimas ir veikimas.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą, tose srityse, kurios nepriklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai, ji turėtų veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietos lygiu, ir dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu.

Sąjunga ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti tarptautinius standartus. Nesiimant jokių veiksmų Sąjungos mastu, valstybėms narėms reikėtų pačioms įgyvendinti pasaulinį TLAC standartą savo jurisdikcijose, neturint galimybės iš dalies pakeisti galiojančios sistemos, nustatytos BGPD ir BPMR. Dėl to, atsižvelgiant į svarbius TLAC standarto ir galiojančios sistemos skirtumus, taip pat į tai, kad nacionalinės reguliavimo institucijos gali skirtingai interpretuoti TLAC sąlygų dokumentą, bankams, visų pirma G-SII, būtų taikomi du lygiaverčiai reikalavimai (vien TLAC minimalus reikalavimas nevienodai taikomas skirtingose valstybėse narėse), o tai reikštų papildomas išlaidas tiek bankams, tiek valdžios institucijoms (priežiūros ir pertvarkymo institucijoms). Todėl pageidautina imtis veiksmų Sąjungos mastu siekiant darniai įgyvendinti pasaulinį TLAC standartą Sąjungoje ir suderinti galiojančią sistemą su tuo standartu, kad būtų kuo labiau sumažintos galimos reikalavimų laikymosi išlaidos bankams ir valdžios institucijoms, kartu užtikrinant veiksmingą pertvarkymą bankų žlugimo atveju.

•Proporcingumo principas

Pagal proporcingumo principą Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant jos tikslų, kurie atitinka bendruosius Sutarčių tikslus.

Įgyvendinant G-SII taikomą TLAC, pasiūlymas neturėtų esminio poveikio bankų pareigai laikytis galiojančių taisyklių dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo, nes pasiūlymu TLAC minimalaus lygio taikymo sritis apima tik G-SII. Be to, pasiūlymu didele dalimi apribojamos bankų, visų pirma G-SII, išlaidos, susijusios su TLAC standarto laikymusi, kiek įmanoma suderinant galiojančias taisykles su tuo standartu. Galiausiai, pasiūlymu TLAC minimalaus lygio taikymo sritis apima tik G-SII. Priešingai, ne G-SII atžvilgiu pasiūlyme laikomasi galiojančio bendro principo, kad pertvarkymo institucijos reikalavimo dėl nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo kokybę ir lygį turėtų pritaikyti kiekvienam konkrečiam bankui, atsižvelgdamos į jo riziką, dydį, tarpusavio sąsajas ir pasirinktą pertvarkymo strategiją. Dėl G-SII, kurioms taikomas TLAC minimalus lygis, prieš taikant konkrečiai įstaigai papildomą reikalavimą, pasiūlymu reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos įvertintų, ar toks papildomas reikalavimas yra būtinas, proporcingas ir pagrįstas. Todėl pasiūlymo nuostatos yra proporcingos tam, kas būtina jo tikslams pasiekti.

3.POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas yra dalis platesnės Sąjungos finansų srities teisės aktų peržiūros, kuria siekiama mažinti riziką finansų sektoriuje (KRR / KRD peržiūros), todėl atliktas išsamus šio pasiūlymo poveikio vertinimas. 2016 m. rugsėjo 7 d. poveikio vertinimo ataskaitos projektas pateiktas Komisijos reglamentavimo patikros valdybai 9 .[Data] Valdyba pateikė neigiamą nuomonę. Sustiprinus peržiūros priemonių rinkinio faktinius elementus, 2016 m. rugsėjo 27 d. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę.

Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko kelių politikos galimybių poveikio vertinimą. Politikos galimybės buvo įvertintos atsižvelgiant į pagrindinius tikslus didinti pertvarkomų bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, taip pat pertvarkymo sistemos teisinį tikrumą ir nuoseklumą. Vertinimas atliktas svarstant nurodytų tikslų įgyvendinimo veiksmingumą ir skirtingų politikos galimybių įgyvendinimo veiksmingumą naudos ir sąnaudų požiūriu.

Poveikio vertinime buvo apsvarstytos trys politikos galimybės, susijusios su TLAC standarto įgyvendinimu Sąjungoje. Pagal pirmąją galimybę ir toliau būtų taikoma dabartinė BGPD redakcija. Pagal antrąją galimybę TLAC standartas, taikomas G-SII, būtų įtrauktas į galiojančią pertvarkymo sistemą, o ta sistema būtų iš dalies atitinkamai keičiama siekiant užtikrinti visišką suderinamumą su TLAC standartu. Pagal trečiąją politikos galimybę siūloma išplėsti TLAC minimalaus lygio taikymo sritį ir jį taikyti ne tik G-SII, bet ir kitoms Sąjungos sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII). Poveikio vertinime padaryta išvada, kad geriausiai galima pasiekti atitinkamų politikos tikslų pasirinkus antrąją galimybę. Visų pirma, skirtingai nuo pirmosios galimybės, ši galimybė leidžia darniai įgyvendinti TLAC standartą visų Sąjungos G-SII atžvilgiu mažinant jų išlaidas, patiriamas laikantis dviejų potencialiai skirtingų reikalavimų (TLAC standarto ir galiojančios BGPD), ir kartu numatant nuoseklų TLAC sąlygų dokumento aiškinimą ES. Šia galimybe bus padidintos sėkmingo Sąjungos G-SII pertvarkymo galimybės ir užkirstas kelias su G-SII kryžminiu būdu valdomomis priemonėmis susijusio poveikio išplitimui, taikant konkrečias TLAC standarto taisykles, kurios šiuo metu nėra numatytos BPGD (t. y. TLAC minimalus lygis subordinuotos skolos priemonių forma, G-SII turimų kryžminiu būdų valdomų TLAC reikalavimus atitinkančių priemonių atėmimas). Šia galimybe būtų užtikrinta, kad Sąjungoje būtų įgyvendintas TLAC standartas, o tai sustiprintų lūkesčius, kad kitos jurisdikcijos padarys tą patį, kad būtų sustiprintos G-SIB pertvarkymo galimybės visame pasaulyje. Kita vertus, ši politikos galimybė yra priimtinesnė už trečiąjį variantą, nes ją pasirinkus minimalus TLAC lygis nebus taikomas kitiems bankams, kurie nėra G-SII (O-SII) ir kurių atžvilgiu tas minimalus TLAC reikalavimo lygis gali neatrodyti gerai sureguliuotas atsižvelgiant į didelę jų dydžio, verslo modelio, tarpusavio sąsajų ir sisteminės svarbos įvairovę.

Iš poveikio vertinimo matyti, kad norint laikytis BGPD 55 straipsnio, kuriame reikalaujama, kad gelbėjimas privačiomis lėšomis būtų pripažintas sutartyse, kurioms taikoma trečiosios valstybės teisė, kyla dviejų rūšių sunkumai. Pirma, tam tikrų trečiųjų valstybių sandorio šalys atsisako į finansines sutartis, sudaromas su bankų sąjunga, įtraukti punktą, kuriuo pripažįstami Sąjungos gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimai. Kai kuriais atvejais tai verčia Sąjungos bankus iš viso nesudaryti sutarčių, siekiant laikytis BGPD 55 straipsnio. Ypatingais atvejais tai galėtų reikšti, kad tam tikra jų veiklos dalis turėtų būti nutraukta (pvz., prekybos finansavimas). Antra, net jei trečiosios valstybės sandorio šalys būtų pasirengusios į savo sutartis su Sąjungos bankais įtraukti sąlygas, susijusias su gelbėjimu privačiomis lėšomis, priežiūros institucijos kai kuriais atvejais gali užkirsti tam kelią. Šiuo atveju vienintelis būdas bankams laikytis BGPD 55 straipsnio – tai arba nesilaikyti vietos priežiūros institucijos nustatytų taisyklių, arba pasitraukti iš atitinkamos verslo dalies. Siekiant išspręsti šį klausimą buvo pripažinta, kad šią taisyklę yra būtina pakeisti. Pagal pasirinktą politikos galimybę numatoma, kad pertvarkymo institucijos gali leisti netaikyti reikalavimo, jei tik tai nedaro didelio neigiamo poveikio šių bankų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumui.

Kalbant apie įgaliojimus sustabdyti mokėjimo įsipareigojimus (moratoriumą), poveikio vertinime buvo pabrėžta tokios priemonės svarba, ypač etapu iki pertvarkymo. Moratoriumas leidžia trumpam laikui įšaldyti mokėjimus, nes taip lengviau kiekybiškai įvertinti turimą turtą ir įsipareigojimus. Tokia priemonė yra labai naudinga tiek prieš pertvarkymą (o konkrečiau – vykdant ankstyvąją intervenciją), tiek vykdant pertvarkymą. Poveikio vertinime taip pat buvo analizuojami tolesnio turimų priemonių derinimo privalumai. Šiame kontekste pabrėžiama, kad, nors BGPD jau yra nuostatų, leidžiančių sustabdyti mokėjimo įsipareigojimus, nacionaliniu lygmeniu jos buvo įgyvendinamos labai skirtingais būdais ir negali užtikrinti pakankamai nuoseklaus taikymo tokių svarbių elementų, kaip sustabdymo apimtis, taikymo etapas, jį paskatinusios sąlygos ir trukmė, požiūriu. Tuo remiantis siūloma įdiegti dvi papildomas moratoriumo priemones, kurios būtų aktyvuotos atitinkamai ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. Moratoriumą paskatinusios sąlygos, taip pat trukmė ir taikymo sritis yra tiksliai apibrėžtos, kad būtų užtikrintas nuoseklus įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu.

Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

TLAC standarte ir BGPD pripažįstamos tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (paprastai patronuojančioji įmonė), o kiti grupės subjektai (paprastai veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi, bet jų nuostoliai perkeliami į subjektą, kuris turi būti pertvarkomas. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos gali būti pertvarkomas daugiau nei vienas subjektas. Kad norima pertvarkymo strategija būti sėkmingai įgyvendinta, labai svarbu aiškiai nustatyti, kurie subjektai bus pertvarkomi (pertvarkytini subjektai) ir kurios patronuojamosios įmonės jiems priklauso (pertvarkytinos grupės). Be to, tai taip pat svarbu nustatant nuostolių padengimo pajėgumo taisyklių, kurių finansų įmonės turėtų laikytis, taikymo lygį. Dėl šios priežasties BGPD 2 straipsnio pakeitimais įtraukiamos „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ sąvokos. 12 ir 13 straipsnių pakeitimais dėl grupės pertvarkymo planavimo aiškiai reikalaujama, kad pertvarkymo institucijos nustatytų pertvarkytinus subjektus ir pertvarkytinas grupes finansų grupėje ir tinkamai apsvarstytų bet kokių planuojamų pertvarkymo veiksmų grupės viduje poveikį, kad užtikrintų veiksmingą grupės pertvarkymą.

   BGPD 45 straipsnio pakeitimai

45 straipsnis panaikinamas ir pakeičiamas šiomis naujomis nuostatomis: 45, 45a, 45b, 45c, 45d, 45e, 45f, 45g, 45h, 45i ir 45k straipsniais.

Šiuo metu konkrečios įstaigos MREL yra vertinamas kaip visų įstaigos įsipareigojimų procentinė dalis. Iš dalies pakeistu 45 straipsniu MREL vertinimo parametrai suderinami su G-SII taikomo minimalaus reikalavimo, nustatyto TLAC standarte (TLAC minimalus reikalavimas), vertinimo parametrais. Konkrečios įstaigos MREL turėtų būti išreikštas kaip atitinkamos įstaigos bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų mato procentinė dalis.

45a straipsnyje paliekama galiojanti MREL taikymo hipotekos kredito įstaigoms išimtis su sąlyga, kad nacionalinėmis nemokumo arba panašiomis procedūromis bus sudarytos sąlygos veiksmingai padengti kreditorių nuostolius, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai. Jame taip pat paaiškinama, kad įstaigos, kurioms netaikomas MREL, neturėtų būti įtrauktos į bendrą konsoliduotą reikalavimą pertvarkytinos grupės lygmeniu.

45b straipsnyje nustatyti priemonių ir elementų, į kuriuos galėtų būti atsižvelgiama vykdant MREL, tinkamumo kriterijai, glaudžiai juos derinant su TLAC minimalaus reikalavimo tinkamumo kriterijais, numatytais TLAC standarte. Todėl šie kriterijai yra identiški, išskyrus toliau nurodytuosius.

Kalbant apie priemonių taikymo sritį, tam tikros skolos priemonės, turinčios su išvestiniais vertybiniais popieriais susijusių požymių, kaip antai struktūrizuoti vertybiniai popieriai, gali būti tinkamos MREL įvykdyti, nes pertvarkymo atveju jomis galima būtų pakankamai gerai padengti nuostolius. Struktūrizuoti vertybiniai popieriai yra skolos įsipareigojimai su įterptu išvestinių finansinių priemonių elementu. Jų grąžinimas yra priderintas prie referencinio turto, kaip antai bendrosios nuosavybės vertybinių popierių, nuosavybės vertybinių popierių indeksų, lėšų, palūkanų normų, biržos prekių arba valiutų, rezultatų. 45b straipsnyje paaiškinama, kad struktūrizuoti vertybiniai popieriai yra tinkami MREL įvykdyti, jeigu suėjus terminui yra mokėtina jų nustatyto dydžio pagrindinė suma, o su išvestine finansine priemone yra siejama tik papildoma grąža, priklausanti nuo referencinio turto rezultatų. Tai grindžiama tuo, kad fiksuota pagrindinė suma emisijos metu yra žinoma, jos vertė yra stabili per visą struktūrizuoto vertybinio popieriaus gyvavimo ciklą ir pertvarkymo atveju jai gali būti lengvai pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

Pagal TLAC standartą, TLAC minimalaus reikalavimo reikėtų laikytis naudojant daugiausia subordinuotosios skolos priemones, kurių prioritetas nemokumo atveju yra mažesnis nei kitų pirmaeilių įsipareigojimų, kuriems tiesiogiai netaikomas TLAC minimalus reikalavimas, pavyzdžiui, apdraustieji indėliai, išvestinės finansinės priemonės, mokesčiai ar kiti įsipareigojimai, susiję su viešąja teise. Kad būtų įvykdytas konkrečiai įstaigai taikomas MREL, šiuo metu pertvarkymo institucijos konkrečiu atveju galėtų reikalauti tinkamų skolos priemonių subordinacijos. Naujose 45b straipsnio nuostatose toliau patikslinama, kad šios subordinacijos galėtų būti reikalaujama tiek, kiek to reikia, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, ypač kai yra aiškių požymių, kad privačiomis kreditoriai, kuriems taikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pertvarkymo atveju prisiims nuostolius, kurie viršytų galimus jų nuostolius bankroto atveju, ir tik tiek, kiek būtina siekiant padengti nuostolių dalį, kuria viršijami tikėtini nuostoliai bankroto atveju. Bet koks subordinavimas, kurio reikalauja pertvarkymo institucijos, siekiant įvykdyti konkrečiai įstaigai skirtą MREL, neturi poveikio galimybei iš dalies įvykdyti TLAC minimalų reikalavimą naudojantis nesubordinuotosiomis skolos priemonėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir laikantis TLAC standarto.

45c straipsnyje patikslinamos MREL nustatymo visiems subjektams sąlygos. MREL turėtų suteikti galimybę bankams padengti tikėtinus nuostolius pertvarkymo atveju, o po pertvarkymo – rekapitalizuoti banką. Pertvarkymo institucijos turi deramai pagrįsti MREL lygį, nustatytą remiantis pasirinkta pertvarkymo strategija. Todėl tas lygis neturėtų viršyti tikėtinų nuostolių pertvarkymo atveju sumos, atitinkančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, ir rekapitalizavimo sumos, kuri suteiktų galimybę subjektui po pertvarkymo įvykdyti savo nuosavų lėšų reikalavimus, kurių reikia, kad jam būtų leista vykdyti veiklą pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją, bendros sumos. MREL turėtų būti išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų matų procentiniu dydžiu, o įstaigos turėtų vienu metu atitikti pagal abu matus gautą lygį.

Kalbant apie G-SII, 45d straipsnyje nurodoma, kad konkrečiai įstaigai be TLAC minimalaus lygio taikomas papildomas reikalavimas, kaip nurodyta TLAC standarte, galėtų būti nustatytas tik tada, kai to minimumo nepakanka nuostoliams padengti ir G-SII rekapitalizuoti pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją.

Kaip ir pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiama KRD, šiuo pasiūlymu 45e straipsnyje BGPD įvedama sąvoka „rekomendacijos“. Tai leidžia pertvarkymo institucijoms reikalauti, kad įstaigos laikytųsi aukštesnio lygio MREL, ir kartu lanksčiau spręsti visus tų lygių pažeidimo atvejus, visų pirma sumažinant automatinį tokių pažeidimų poveikį didžiausios galimos paskirstyti sumos apribojimų pavidalu. Visų pirma, pagal 45e straipsnį pertvarkymo institucijos gali reikalauti, kad įstaigos turėtų papildomas sumas, kad pertvarkymo atveju padengtų nuostolius, kurie yra didesni nei nuostoliai, tikėtini pagal standartinį pertvarkymo scenarijų (t. y. viršija esamų nuosavų lėšų reikalavimų lygį), ir užtikrintų pakankamą rinkos pasitikėjimą subjektu laikotarpiu po pertvarkymo (t. y. papildomai prie reikiamos rekapitalizavimo sumos). Vis dėlto 45e straipsnyje nustatyta, kad kalbant apie reikalavimo dalį, susijusią su nuostolių padengimu, šių rekomendacijų lygis neturėtų viršyti „kapitalo rekomendacijų“ lygio, kai tokių rekomendacijų reikalauja priežiūros institucijos pagal priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad būtų atsižvelgta į nuostolius, viršijančius įprastus reikalavimus. Kalbant apie rekapitalizavimo dalį, rekomendacijų lygis siekiant užtikrinti rinkos pasitikėjimą turėtų leisti įstaigoms po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį laikytis savo veiklos leidimo reikalavimų. Šis rinkos pasitikėjimo rezervas neturėtų viršyti jungtinio rezervo reikalavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų.

45f ir 45g straipsniuose kalbama apie MREL taikymo lygį. Įstaigoms, kurios gali būti laikomos pertvarkytinais subjektais, MREL taikomas tik konsoliduotos pertvarkomos grupės lygmeniu. Tai reiškia, kad pertvarkytini subjektai turės būti įpareigoti leisti reikalavimus atitinkančias (skolos) priemones išorės trečiųjų šalių kreditoriams, kuriems būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė tuo atveju, jeigu pertvarkytino subjekto (t. y. pertvarkytinos grupės) atžvilgiu būtų pradėta pertvarkymo procedūra. Kitų grupės subjektų atžvilgiu pasiūlyme numatyta sąvoka „vidaus MREL“, atitinkanti panašią sąvoką, nustatytą TLAC standarte. Tai reiškia, kad kiti pertvarkytinos grupės subjektai, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, turėtų leisti reikalavimus atitinkančias (skolos) priemones pertvarkytinos grupės viduje, t. y. tokias priemones turėtų pirkti pertvarkytini subjektai. Kai pertvarkytinos grupės subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas, tampa nebegyvybingas, tokios priemonės nurašomos arba konvertuojamos į nuosavą kapitalą, o to subjekto nuostoliai perkeliami į pertvarkytiną subjektą. Pagrindinis vidaus MREL privalumas yra tai, kad jis leidžia rekapitalizuoti pertvarkytinos grupės subjektą (vykdantį ypatingos svarbos funkcijas) netaikant jam oficialios pertvarkymo procedūros, kuri galėtų turėti trikdomojo poveikio rinkai. Vis dėlto šis reikalavimas turėtų būti taikomas laikantis pasirinktos pertvarkymo strategijos, visų pirma, juo neturėtų būti keičiamas subjekto ir jo pertvarkytinos grupės nuosavybės santykis jį rekapitalizavus. Pasiūlyme taip pat nurodoma, kad taikant tam tikras apsaugos priemones, vidaus MREL gali būti pakeistas įkaitu užtikrintomis garantijomis, kurias pertvarkytinas subjektas suteikia kitiems pertvarkytinos grupės subjektams, jeigu įvykdomos laiko sąlygos, lygiavertės sąlygoms, kuriomis priemonės, tinkamos vidaus MREL įvykdyti. Siūlomos apsaugos priemonės, be kita ko, apima atitinkamų pertvarkymo institucijų sutikimą pakeisti vidaus MREL ir pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei suteiktos garantijos užtikrinimą labai likvidžiu įkaitu, kurio kredito ir rinkos rizika yra minimali. Pasiūlymu taip pat išsaugoma esama galimybė pertvarkytino subjekto patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijai visiškai atleisti tas patronuojamasis įmones nuo MREL, jei tiek pertvarkytinas subjektas, tiek jo patronuojamosios įmonės yra įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje.

45h straipsnyje numatyta MREL nustatymo pertvarkytinai grupei procedūra. Institucijos, atsakingos už reikalavimo lygio nustatymą, yra pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija (pagrindinės patronuojančios įmonės pertvarkymo institucija) ir kitų pertvarkytinos grupės subjektų pertvarkymo institucijos. Bet kokiems ginčams, kylantiems tarp institucijų, taikomi EBI įgaliojimai pagal EBI reglamentą.

   17 bei 18 straipsnių pakeitimai ir 45k straipsnis

Šie pakeitimai susiję su MREL pažeidimais. 45k straipsnyje išvardijami pertvarkymo institucijos įgaliojimai MREL pažeidimų atveju. Kadangi MREL pažeidimas gali būti įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis, 17 ir 18 straipsniais sutrumpinama galiojanti sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo procedūra, siekiant greitai ištaisyti bet kokius MREL pažeidimus. Čia taip pat nustatomi nauji pertvarkymo institucijų įgaliojimai reikalauti, kad įstaigos iš dalies pakeistų reikalavimus atitinkančių priemonių ir planų terminus, kad būtų atkurtas MREL lygis.

55 straipsnio pakeitimai

Pakeitus BGPD 55 straipsnį, pertvarkymo institucija tame straipsnyje nustatytą reikalavimą turėtų taikyti proporcingai. Pertvarkymo institucija gali atleisti įstaigas nuo prievolės įtraukti gelbėjimo privačiomis lėšomis pripažinimo sąlygas į susitarimus ar priemones, reglamentuojamus trečiųjų valstybių įstatymų, jei nustato, kad tai netrukdys sėkmingai pertvarkyti banką ir kad bankams teisiškai, pagal sutartį ar ekonomiškai neįmanoma įtraukti gelbėjimo privačiomis lėšomis pripažinimo sąlygų tam tikrų įsipareigojimų atžvilgiu. Šiais atvejais į tuos įsipareigojimus neturėtų būti atsižvelgiama taikant MREL ir jie turėtų turėti pirmenybę prieš įsipareigojimus, tinkamus MREL įvykdyti, siekiant sumažinti riziką, kad bus pažeistas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė. Šiuo požiūriu pasiūlymas nesusilpnintų gelbėjimo privačiomis lėšomis.

     59 ir 60 straipsnių pakeitimai

59 ir 60 straipsnių pakeitimais užtikrinama, kad priemonės, tinkamos vidaus MREL įvykdyti, išskyrus kapitalo priemones (skolos priemonės), taip pat galėtų būti nurašytos ar konvertuotos į nuosavą kapitalą, kai jas leidžiantis pertvarkytinos grupės subjektas, kuris pats nėra pertvarkytinas subjektas, tampa nebegyvybingas.

27 straipsnio pakeitimai, naujas 29a straipsnis ir 63 straipsnio pakeitimai dėl moratoriumo

27 straipsnio pakeitime numatoma nauja moratoriumo priemonė, taikytina etape prieš pertvarkymą, konkrečiai kaip ankstyvosios intervencijos įgaliojimas.

Naujai įterptame 29a straipsnyje nustatomos ankstyvosios intervencijos moratoriumo taikymo sąlygos. Ši nuostata rodo, kad tokiais įgaliojimais galima pasinaudoti, kai reikia nustatyti, ar būtinos ankstyvosios intervencijos priemonės arba ar įstaiga žlunga arba gali žlugti. Jame nurodoma laikino sustabdymo taikymo sritis ir jo trukmė, kuri negali viršyti penkių darbo dienų.

63 straipsnio pakeitimu be kitų bendrųjų pertvarkymo įgaliojimų nustatomi įgaliojimai laikinai sustabdyti mokėjimus, kai tai būtina siekiant veiksmingai taikyti vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių arba vertinimo tikslais pagal 36 straipsnį. Jame nurodoma laikino sustabdymo taikymo sritis ir jo trukmė, kuri negali viršyti penkių darbo dienų.

   Kitos nuostatos

Siūlomi keli pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą priežiūros ataskaitų teikimą ir viešą reikalavimo atskleidimą.

Keletas dalinių pakeitimų susiję su reglamentavimo sistema ir sprendimų priėmimu, taikant reikalavimą trečiųjų valstybių įstaigoms, įsteigtoms Sąjungoje. Kitais daliniais pakeitimais teikiami tam tikri paaiškinimai dėl pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) vertinimo pagal BGPD ir kitus Sąjungos teisės aktus priėmus pasiūlymą dėl konkrečios PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, pvz., bankininkystės licenciją turinčių PSŠ vertinimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą PSŠ pertvarkymą buvo pasiūlyti atitinkamų bendrovių teisės direktyvų daliniai pakeitimai.

Valstybės narės privalo šį pasiūlymą perkelti į nacionalinę teisę per dvylika mėnesių nuo jo įsigaliojimo dienos. Atitinkamos įstaigos turi atitikti naująsias nuostatas per šešis mėnesius nuo perkėlimo į nacionalinę teisę datos. EBI privalo du kartus per metus teikti Komisijai ataskaitas apie tai, kaip reikalavimai įgyvendinami ir taikomi visoje Sąjungoje.

2016/0362 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo ir iš dalies keičiamos Direktyva 98/26/EB, Direktyva 2002/47/EB, Direktyva 2012/30/ES, Direktyva 2011/35/ES, Direktyva 2005/56/EB, Direktyva 2004/25/EB ir Direktyva 2007/36/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 10 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 11 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 šalys patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos sistemoje vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų pakankamą minimalią sumą labai gerai nuostolius padengiančių (gelbėti privačiomis lėšomis tinkamų) įsipareigojimų, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. Savo 2015 m. lapkričio 24 . komunikate 12 Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti teisės akto, kuriuo būtų sudaryta galimybė įgyvendinti TLAC standartą iki tarptautiniu mastu suderinto termino, t. y. 2019 m., pasiūlymą;

(2)įgyvendinant TLAC standartą Sąjungoje reikia atsižvelgti į galiojantį konkrečių įstaigų minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), taikomą visoms Sąjungos kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES 13 . Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai TLAC standarto suderintas minimalus lygis (TLAC minimalus reikalavimas), taikomas G-SII, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatytas iš dalies pakeičiant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 14 , o konkrečioms G-SII įstaigoms taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII taikomas reikalavimas, vadinamas minimaliu nuosavu lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu, turėtų būti nustatytas priimant tikslinius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ir reglamento (ES) Nr. 806/2014 15 pakeitimus. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos dėl įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo turėtų būti nuosekliai taikomos kartu su minėtuose teisės aktuose ir Direktyvoje 2013/36/ES 16 esančiomis nuostatomis;

(3)nesant suderintų Sąjungos taisyklių dėl TLAC standarto įgyvendinimo Sąjungoje, įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir teisinį netikrumą, o tarpvalstybinėms įstaigoms būtų sunkiau taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Nesant suderintų Sąjungos taisyklių, vidaus rinkoje taip pat atsirastų konkurencinių iškraipymų, turint omenyje tai, kad išlaidos, kurias įstaigos patiria siekdamos laikytis galiojančių reikalavimų ir TLAC standarto, visoje Sąjungoje gali labai skirtis. Todėl būtina pašalinti tas vidaus rinkos veikimui trukdančias kliūtis ir išvengti konkurencijos iškraipymų, atsiradusių nesant suderintų Sąjungos taisyklių dėl TLAS standarto įgyvendinimo. Dėl to tinkamas teisinis šios direktyvos pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, kaip išaiškinta vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(4)laikantis TLAC standarto, Direktyvoje 2014/59/ES turėtų ir toliau būti pripažintos tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (paprastai – patronuojančioji įmonė), o kiti grupės subjektai (paprastai – veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi, bet jų nuostoliai ir rekapitalizavimo poreikiai perkeliami į subjektą, kuris turi būti pertvarkomas. Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos gali būti pertvarkomas daugiau nei vienas grupės subjektas. Kad norima pertvarkymo strategija būtų įgyvendinta sėkmingai, labai svarbu aiškiai nustatyti, kurie subjektai bus pertvarkomi (pertvarkytini subjektai) ir kurios patronuojamosios įmonės jiems priklauso (pertvarkytinos grupės). Tai taip pat svarbu nustatant nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo taisyklių, kurias turėtų taikyti finansų įmonės, taikymo lygį. Todėl reikia įvesti „pertvarkytino subjekto“ ir „pertvarkytinos grupės“ sąvokas ir iš dalies pakeisti Direktyvos 2014/59/ES nuostatas dėl grupės pertvarkymo planavimo, kad pertvarkymo institucijos grupėje nustatytų pertvarkytinus subjektus ir pertvarkytinas grupes ir tinkamai apsvarstytų bet kokių grupėje planuojamų pertvarkymo veiksmų poveikį, kad užtikrintų veiksmingą grupės pertvarkymą;

(5)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad pertvarkymo atveju užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą su minimaliu poveikiu finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinant, kad įstaigos laikytųsi konkrečiai įstaigai taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), kaip numatyta Direktyvoje 2014/59/ES;

(6)siekiant suderinti vardiklius, kuriais matuojamas įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumas, su TLAC standarte numatytais vardikliais, MREL turėtų būti išreikštas atitinkamos įstaigos bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų mato procentiniu dydžiu;

(7)įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, tinkamumo MREL įvykdyti kriterijai turėtų būti glaudžiai suderinti su Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytais TLAC minimaliam reikalavimui taikomais tinkamumo kriterijais, atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus papildomus koregavimus ir reikalavimus. Visų pirma tam tikros skolos priemonės, turinčios įterptą išvestinių finansinių priemonių elementą, pavyzdžiui, tam tikri struktūrizuoti vertybiniai popieriai, turėtų būti tinkami MREL įvykdyti, jeigu suėjus terminui yra mokėtina jų nustatyto dydžio pagrindinė suma, o su išvestine finansine priemone yra siejama tik papildoma grąža, priklausanti nuo referencinio turto rezultatų. Atsižvelgiant į nustatyto dydžio pagrindinę sumą, šiomis priemonėmis turėtų būti lengvai padengiami nuostoliai, o pertvarkymo atveju jos turėtų būti labai tinkamos gelbėti privačiomis lėšomis;

(8)MREL įvykdyti tinkami įsipareigojimai iš principo apima visus įsipareigojimus, atsirandančius dėl neužtikrintų nepirmenybinių kreditorių reikalavimų (nesubordinuotieji įsipareigojimai), nebent jie neatitinka konkrečių šioje direktyvoje numatytų tinkamumo reikalavimų. Siekdamos veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir taip padidinti įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucijos turėtų galėti reikalauti, kad MREL būtų vykdomas naudojantis subordinuotaisiais įsipareigojimais, visų pirma tais atvejais, kai esama aiškių požymių, kad kreditoriai, kuriems taikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, pertvarkymo atveju veikiausiai patirs nuostolių, kurie viršytų galimus nuostolius bankroto atveju. Reikalavimo įvykdyti MREL naudojantis subordinuotaisiais įsipareigojimais turėtų būti prašoma laikytis tik tiek, kiek to reikia siekiant išvengti, kad kreditorių nuostoliai pertvarkymo atveju neviršytų nuostolių, kurių jie patirtų bankroto atveju. Bet koks pertvarkymo institucijų prašymas subordinuoti skolos priemones, siekiant įvykdyti MREL, neturi poveikio galimybei iš dalies įvykdyti TLAC minimalų reikalavimą naudojantis nesubordinuotosiomis skolos priemonėmis pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, kaip yra leidžiama TLAC standartu;

(9)MREL turėtų suteikti galimybę įstaigoms padengti tikėtinus nuostolius pertvarkymo atveju, o po pertvarkymo rekapitalizuoti įstaigą. Remdamosi savo pasirinkta pertvarkymo strategija, pertvarkymo institucijos turėtų tinkamai pagrįsti nustatytą MREL lygį, visų pirma kiek tai susiję su Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodyto rekapitalizavimo sumos reikalavimo poreikiu ir lygiu. Todėl tą lygį turėtų sudaryti tikėtinų nuostolių pertvarkymo atveju sumos, atitinkančios įstaigos nuosavų lėšų reikalavimus, ir rekapitalizavimo sumos, kuri suteiktų galimybę įstaigai po pertvarkymo įvykdyti savo nuosavų lėšų reikalavimus, kurių reikia, kad jai būtų leista vykdyti veiklą pagal pasirinktą pertvarkymo strategiją, bendra suma. MREL turėtų būti išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos ir sverto koeficiento pozicijų matų procentiniu dydžiu, o įstaigos turėtų vienu metu atitikti pagal abu matus gautą lygį. Pertvarkymo institucija turėtų turėti galimybę tinkamai pagrįstais atvejais patikslinti rekapitalizavimo sumas, kad jos tinkamai atspindėtų sėkmingą pertvarkymą paveikiančią riziką, kylančią dėl pertvarkytinos grupės verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendros rizikos pobūdžio, ir tokiomis ribotomis aplinkybėmis reikalauti, kad būtų viršytos 45c straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje ir 4 dalyje nurodytos rekapitalizavimo sumos;

(10)kad padidintų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes, pertvarkymo institucijos turėtų galėti, be Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyto TLAC minimalaus reikalavimo, G-SII nustatyti konkrečioms įstaigoms skirtą MREL. Tas konkrečioms įstaigoms skirtas MREL gali būti nustatytas, tik jeigu TLAC minimalaus reikalavimo nepakanka nuostoliams padengti ir GSII įstaigai rekapitalizuoti pagal pasirinktą rekapitalizavimo strategiją;

(11)nustatydamos MREL lygį, pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į įstaigos sisteminės svarbos mastą ir galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, jeigu ji žlugtų. Jos turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti vienodas sąlygas G-SII ir kitoms panašioms sisteminės svarbos įstaigoms Sąjungoje. Todėl įstaigų, kurios nėra įvardytos kaip G-SII, tačiau jų sisteminė svarba Sąjungoje yra panaši į G-SII sisteminę svarbą, MREL neturėtų neproporcingai nukrypti nuo paprastai G-SII nustatomo MREL lygio ir sudėties;

(12)panašiai kaip ir Direktyva 2013/36/ES kompetentingoms institucijoms suteiktais įgaliojimais, šia direktyva pertvarkymo institucijoms turėtų būti leidžiama reikalauti, kad įstaigos laikytųsi aukštesnio lygio MREL, ir kartu lanksčiau spręsti visus tų lygių pažeidimo atvejus, visų pirma sumažinant automatinį tų pažeidimų poveikį apribojant didžiausią galimą paskirstyti sumą. Pertvarkymo institucijos turėtų galėti įstaigoms pateikti rekomendacijų, kad nuostoliams padengti pertvarkymo atveju jos turėtų papildomų sumų, kurios viršytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES nustatytą nuosavų lėšų reikalavimų lygį, ir (arba) užtikrinti pakankamą rinkos pasitikėjimą įstaiga po pertvarkymo. Siekiant užtikrinti derėjimą su Direktyva 2013/36/ES, rekomendacijos padengti papildomus nuostolius gali būti teikiamos, tik jeigu kompetentingos priežiūros institucijos pagal Direktyvą 2013/36/ES paprašė vadinamųjų bendrųjų rekomendacijų, ir neturėtų viršyti tose rekomendacijose reikalaujamo lygio. Kiek tai susiję rekapitalizavimo suma, rekomendacijose reikalaujamas lygis rinkos pasitikėjimui užtikrinti turėtų suteikti įstaigai galimybę tam tikrą laiką toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų, be kita ko, leisti įstaigai padengti sąnaudas, susijusias su jos veiklos restruktūrizavimu po pertvarkymo. Rinkos pasitikėjimo rezervas neturėtų viršyti jungtinio kapitalo rezervo reikalavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų. Jeigu subjektas nuolat neturi papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal rekomendacijas, pertvarkymo institucija turėtų galėti reikalauti, kad MREL suma būtų padidinta, siekiant padengti rekomendacijų sumą. Svarstydama, ar trūkumas yra nuolatinis, pertvarkymo institucija turėtų atsižvelgti į subjekto ataskaitų dėl MREL teikimą, kaip reikalaujama šia direktyva;

(13)pagal Reglamentą Nr. 575/2013, įstaigoms, kurios laikomos pertvarkytinais subjektais, MREL turėtų būti taikomas tik konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu. Tai reiškia, kad tam, kad įvykdytų MREL, pertvarkytini subjektai turėtų būti įpareigoti leisti reikalavimus atitinkančias priemones ir elementus išorės trečiųjų šalių kreditoriams, kuriems būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė tuo atveju, jeigu pertvarkytino subjekto atžvilgiu būtų pradėta pertvarkymo procedūra;

(14)įstaigos, kurios nėra pertvarkomi subjektai, turėtų individualiai laikytis MREL. Šių įstaigų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikius turėtų bendrai patenkinti jų atitinkami pertvarkytini subjektai, įsigydami tų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus ir juos nurašydami arba konvertuodami į nuosavybės priemones, kai tos įstaigos nebėra gyvybingos. Todėl įtaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, taikytinas MREL turėtų būti taikomas kartu ir nuosekliai su pertvarkytiniems subjektams taikomais reikalavimais. Tai turėtų suteikti galimybę pertvarkymo institucijai pertvarkytiną grupę pertvarkyti nepertvarkant tam tikrų jos patronuojamųjų subjektų ir taip išvengti galimo trikdomojo poveikio rinkai. Pertvarkytino subjekto ir jo patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijoms pritarus, tinkamų įsipareigojimų išleidimą pertvarkytiniems subjektams turėtų būti įmanoma pakeisti įkaitu užtikrintomis garantijomis, kurias pertvarkytinas subjektas suteikia patronuojamosioms įmonėms ir kuriomis galima pasinaudoti, jeigu įvykdomos laiko sąlygos, lygiavertės sąlygoms, kuriomis galimas tinkamų įsipareigojimų nurašymas ar konvertavimas. Pertvarkytino subjekto patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos taip pat turėtų galėti leisti visiškai netaikyti MREL, taikytino įstaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, jeigu ir pertvarkytinas subjektas, ir jo patronuojamosios įmonės yra įsteigti toje pačioje valstybėje narėje. MREL taikant įstaigoms, kurios nėra pertvarkytini subjektai, turėtų būti laikomasi pasirinktos pertvarkymo strategijos, visų pirma juo neturėtų būti pakeistas įstaigų ir jų pertvarkytinos grupės nuosavybės santykis rekapitalizavus tas įstaigas;

(15)norint užtikrinti tinkamą MREL lygį pertvarkymo tikslais, institucijos, atsakingos už MREL lygio nustatymą, turėtų būti pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija, kuri yra pagrindinės patronuojančiosios įmonės pertvarkymo institucija, ir kitų pertvarkytinos grupės subjektų pertvarkymo institucijos. Bet kokiems ginčams tarp institucijų turėtų būti taikomi Europos bankininkystės institucijos (EBI) įgaliojimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 17 , laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų ir apribojimų;

(16)bet kokį TLAC minimalaus reikalavimo ir MREL pažeidimo atvejį kompetentingos ir pertvarkymo institucijos turėtų atitinkamai spręsti ir ištaisyti. Atsižvelgiant į tai, kad tų reikalavimų pažeidimas galėtų būti įstaigos ar grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtis, turėtų būti sutrumpintos galiojančios sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo procedūros, kad visi reikalavimų pažeidimo atvejai būtų sprendžiami tinkamai ir tikslingai. Pertvarkymo institucijos taip pat turėtų galėti reikalauti, kad įstaigos pakeistų tinkamų priemonių ir elementų terminų struktūras ir parengtų bei įgyvendintų tų reikalavimų lygių atkūrimo planus;

(17)siekdamos užtikrinti MREL taikymo skaidrumą, įstaigos turėtų teikti ataskaitas savo kompetentingoms ir pertvarkymo institucijoms ir reguliariai viešai atskleisti tinkamų įsipareigojimų lygį ir sudėtį, įskaitant jų terminų struktūrą ir prioritetą įprastinėje bankroto byloje. Nuosavų lėšų reikalavimų ir MREL laikymosi priežiūros ataskaitų teikimo dažnumas turėtų būti nuoseklus;

(18)reikalavimas įtraukti sutartinį gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės poveikio pripažinimą į susitarimus ar priemones, kuriais sukuriami įsipareigojimai, reglamentuojami trečiųjų valstybių įstatymais, turėtų užtikrinti, kad pertvarkymo atveju tiems įsipareigojimams galėtų būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Jeigu ir tol, kol visose trečiųjų valstybių jurisdikcijose nebus priimtos privalomos pripažinimo sistemos, kad būtų veiksmingai vykdomas pertvarkymas tarpvalstybiniu mastu, sutartinės priemonės, jei jos tinkamai parengtos ir plačiai pripažintos, turėtų būti tinkamas sprendimas. Net kai privalomos pripažinimo sistemos veikia, sutartinės pripažinimo priemonės turėtų padėti sustiprinti pertvarkymo veiksmų tarpvalstybinio pripažinimo teisinį tikrumą ir nuspėjamumą. Tačiau gali būti atvejų, kai įstaigos šių sutartinių sąlygų negali įtraukti į susitarimus ar priemones, kuriais sukuriami tam tikri įsipareigojimai, ypač įsipareigojimai, kuriems taikytina gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal Direktyvą 2014/59/ES, apdraustuosius indėlius arba nuosavų lėšų priemones. Visų pirma, įstaigos negali į susitarimus ar priemones, kuriais sukuriami įsipareigojimai, įtraukti sutartinių sąlygų dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės poveikio pripažinimo, kai tos sutartinės sąlygos yra neteisėtos atitinkamose trečiosiose valstybėse arba kai įstaigos neturi derybinių galių taikyti tų sutartinių sąlygų. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų galėti netaikyti reikalavimo įtraukti tas sutartines sąlygas, kai dėl tų sutartinių sąlygų įstaigos patirtų neproporcingai didelių išlaidų, o atsiradę įsipareigojimai pertvarkymo atveju nesuteiktų reikšmingo nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo. Tačiau šiuo leidimu netaikyti reikalavimo neturėtų būti remiamasi, kai keletas susitarimų ar įsipareigojimų bendrai suteikia didelį nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą pertvarkymo atveju. Be to, siekiant užtikrinti, kad nebūtų trukdoma sėkmingam įstaigų pertvarkymui, įsipareigojimai, kuriems taikomos išimtys, neturėtų būti tinkami MREL įvykdyti;

(19)siekiant išsaugoti finansinį stabilumą svarbu, kad kompetentingos institucijos turėtų galimybę pagerinti pablogėjusią įstaigos finansinę ir ekonominę būklę anksčiau, nei ta įstaiga atsidurs tokioje padėtyje, kai institucijoms neliks kitų alternatyvų kaip tik ją pertvarkyti. Tuo tikslu kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti atitinkami ankstyvosios intervencijos įgaliojimai. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų aprėpti įgaliojimus būtinam minimaliam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Tas sustabdymo įgaliojimas turėtų būti tiksliai apibrėžtas ir juo turėtų būti naudojamasi tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant nustatyti, ar reikia imtis ankstyvosios intervencijos priemonių arba nustatyti, ar įstaiga žlunga arba galėtų žlugti. Tačiau tas sustabdymo įgaliojimas neturėtų būti taikomas įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu sistemose, paskirtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB 18 , pagrindinėmis sandorio šalimis (PSŠ) ir centriniais bankais, įskaitant trečiųjų valstybių PSŠ, kurias pripažįsta Europos kapitalo rinkų institucija (EVPRI). Jis taip pat neturėtų būti taikomas apdraustiesiems indėliams. Ankstyvosios intervencijos įgaliojimai turėtų aprėpti įgaliojimus, jau nustatytus Direktyvoje 2013/36/ES kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios yra laikomos ankstyvosios intervencijos aplinkybėmis, ir situacijose, kuriose ji yra būtina siekiant atkurti įstaigos finansinį patikimumą;

(20)kad pertvarkymas būtų efektyvus ir ypač siekiant išvengti jurisdikcijos kolizijų, žlungančiai įstaigai nereikėtų kelti įprastinės bankroto bylos ar tęsti jos nagrinėjimo, kol pertvarkymo institucija naudojasi pertvarkymo įgaliojimais arba taiko pertvarkymo priemones, išskyrus atvejus, kai tai daroma pertvarkymo institucijos iniciatyva arba gavus jos pritarimą. Naudinga ir būtina ribotam laikui sustabdyti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą, kad pertvarkymo institucija turėtų pakankamai laiko vertinimui atlikti ir pertvarkymo priemonėms įdiegti. Toks įgaliojimas turėtų būti tiksliai apibrėžtas ir juo turėtų būti naudojamasi tik minimalų laiką, būtiną pertvarkymo priemonėms įvertinti ar įdiegti. Tačiau šis įgaliojimas neturėtų būti taikomas apdraustiesiems indėliams ar įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu sistemose, paskirtose pagal Direktyvą 98/26/EB, PSŠ ir centriniais bankais, įskaitant EVPRI pripažintas trečiųjų valstybių PSŠ. Direktyva 98/26/EB sumažinama rizika, susijusi su dalyvavimu mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose, ypač sumažinant sutrikimus tokios sistemos dalyvio bankroto atveju. Siekiant užtikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų tinkamai taikomos krizių atvejais, kartu išlaikant tinkamą mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemų operatorių teisinį tikrumą, Direktyva 2014/59/ES turėtų būti iš dalies pakeista siekiant numatyti, kad krizių prevencijos priemonė arba krizių valdymo priemonė nebūtų per se laikomos nemokumo byla, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, jei toliau vykdomos esminės pareigos pagal sutartį. Tačiau jokios Direktyvos 2014/59/ES nuostatos neturėtų poveikio pagal Direktyvą 98/26/EB sistema laikomų susitarimų veikimui arba ta pačia direktyva užtikrintai teisei į įkaitą;

(21)siekiant išvengti reikalavimų dubliavimo ir taikyti tinkamas taisykles dėl veiksmingo pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo pagal Reglamentą (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas], Direktyva 2014/59/ES turėtų būti iš dalies pakeista taip, kad į jos taikymo sritį nebūtų įtrauktos tos PSŠ, kurioms, vadovaudamosi Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 19 , valstybės narės taiko tam tikrus reikalavimus dėl leidimų suteikimo pagal Direktyvą 2013/36/ES, ir todėl joms taip pat leista veikti kaip kredito įstaigoms;

(22)gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės arba įgaliojimų sustabdyti tam tikrų įsipareigojimų vykdymą, apriboti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą arba laikinai sustabdyti teises nutraukti sutartį pagal Direktyvą 2014/59/ES netaikymas konkretiems kredito įstaigų arba investicinių įmonių gelbėjimo įsipareigojimams taip pat turėtų apimti įsipareigojimus, susijusius su Sąjungoje įsteigtomis PSŠ ir EVPRI pripažintomis trečiųjų valstybių PSŠ;

(23)siekiant užtikrinti bendrą įvairiuose teisės aktuose vartojamų terminų supratimą, tikslinga į Direktyvą 98/26/EB įtraukti apibrėžtis ir sąvokas, nustatytas Reglamentu (ES) Nr. 648/2012 ir susijusias su „pagrindine sandorio šalimi“ arba „PSŠ“ ir „dalyviu“;

(24)siekiant veiksmingai vykdyti PSŠ pertvarkymą, Direktyvoje 2002/47/EB 20 numatytos apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos jokiam apribojimui, taikomam susitarimo dėl finansinio įkaito vykdymui, susitarimo dėl finansinio įkaito poveikiui, baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatų galiojimo apribojimui, taikomam pagal Reglamentą (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas];

(25)Direktyvoje 2012/30/ES 21 , Direktyvoje 2011/35/ES 22 , Direktyvoje 2005/56/EB 23 , Direktyvoje 2004/25/EB 24 ir Direktyvoje 2007/36/EB 25 nustatytos PSŠ, kurios patenka į šių direktyvų taikymo sritį, akcininkų ir kreditorių apsaugos taisyklės. Kai pertvarkymo institucijoms reikia veikti skubiai pagal Reglamentą (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas], tos taisyklės gali kliudyti pertvarkymo institucijoms veiksmingai vykdyti pertvarkymo veiksmus ir taikyti pertvarkymo priemones bei naudotis savo įgaliojimais. Todėl leidžiančios nukrypti nuostatos pagal Direktyvą 2014/59/ES turėtų būti taikomos ir veiksmams, kurių imamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas]. Siekiant užtikrinti suinteresuotiesiems subjektams didžiausią teisinį tikrumą, nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtos ir taikomos tik atsižvelgiant į viešąjį interesą ir kai yra įvykdytos pertvarkymo proceso pradžios sąlygos. Pertvarkymo priemonių naudojimas suponuoja, kad Reglamente (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] nustatyti pertvarkymo tikslai ir pertvarkymo sąlygos yra įvykdyti. Siekiant užtikrinti, kad valdžios institucijos galėtų taikyti sankcijas, kai nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] nuostatų, ir kad tų sankcijų įgaliojimai būtų suderinti su kitų finansų įstaigų gaivinimo ir pertvarkymo teisiniu pagrindu, Direktyvos 2014/59/ES VIII antraštinės dalies nuostatų taikymo sritis taip pat turėtų aprėpti Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] nuostatų pažeidimus.

(26)kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti vienodas gaivinimo ir pertvarkymo sistemos taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)kad užtektų laiko šios direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę ir jos taikymui, šiai direktyvai perkelti į nacionalinius teisės aktus valstybėms narėms turėtų būti suteikta dvylika mėnesių nuo jos įsigaliojimo dienos, o susijusios įstaigos turėtų atitikti naujas nuostatas per šešis mėnesius nuo perkėlimo į nacionalinę teisę datos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai

1.1 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3. Ši direktyva netaikoma toms pagrindinėms sandorio šalims, kurioms pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14 straipsnio 5 dalį valstybės narės taiko tam tikrus reikalavimus dėl veiklos leidimų išdavimo pagal Direktyvą 2013/36/ES.

Tačiau šios direktyvos VIII antraštinėje dalyje išdėstytos nuostatos taip pat taikomos sankcijoms, taikomoms tais atvejais, kai nebuvo laikomasi Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo].“

2.2 straipsnio 1 dalies 71 punkte sąvoka „tinkami įsipareigojimai“ pakeičiama sąvoka „įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė“.

3.2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„71a.    tinkami įsipareigojimai – 45b straipsnio arba 45g straipsnio 3 dalies a punkto sąlygas atitinkantys įsipareigojimai, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė;“.

4.2 straipsnio 1 dalyje įterpiami 83a, 83b, 109 ir 110 punktai:

„83a. pertvarkytinas subjektas – Sąjungoje įsteigtas subjektas, kurį pertvarkymo institucija pagal 12 straipsnį nurodė kaip subjektą, kurio atžvilgiu pertvarkymo plane numatomi pertvarkymo veiksmai;

83b.    pertvarkytina grupė – pertvarkytinas subjektas ir jo patronuojamosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai ir kurios nėra kito pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės;

„109. tarpuskaitos narys – tarpuskaitos narys, apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 14 punkte;

110.     valdyba – administracinė valdyba arba stebėtojų taryba arba abi, įsteigta laikantis nacionalinės įmonių teisės pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 27 straipsnio 2 dalį“.

5.12 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Valstybės narės užtikrina, kad grupės lygmens pertvarkymo institucijos kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis ir pasikonsultavusios su svarbių filialų pertvarkymo institucijomis (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu) parengtų grupių pertvarkymo planus. Grupės pertvarkymo plane nustatomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant pertvarkyti:

(a)Sąjungos patronuojančiąją įmonę;

(b)Sąjungoje esančias ir grupei priklausančias patronuojamąsias įmones;

(c)1 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytus subjektus ir

(d)ne Sąjungoje esančias ir grupei priklausančias patronuojamąsias įmones laikantis VI antraštinės dalies.

Taikant pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, pertvarkymo plane kiekvienos grupės atžvilgiu nustatoma:

(a)pertvarkytini subjektai;

(b)pertvarkytinos grupės.“.

6.12 straipsnio 3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

„a)    nustatomi pertvarkymo veiksmai, kurių pagal 10 straipsnio 3 dalyje numatytus scenarijus planuojama imtis pertvarkytinų subjektų atžvilgiu ir tų pertvarkymo veiksmų pasekmės 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytiems kitiems grupės subjektams, patronuojančiajai įmonei ir patronuojamosios įstaigoms;

b)    nagrinėjama, kiek pertvarkymo priemones ir įgaliojimus būtų galima koordinuotai taikyti ir naudoti Sąjungoje esančių pertvarkytinų subjektų atžvilgiu, įskaitant priemones, kuriomis lengvinamos sąlygos trečiajam asmeniui nupirkti visą grupę, atskiras kelių grupės subjektų valdomas verslo linijas ar veiklą arba tam tikrus grupės subjektus arba pertvarkytinas grupes, ir nustatomos galimos koordinuoto pertvarkymo kliūtys;“.

7.12 straipsnio 3 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)    numatomi visi papildomi šioje direktyvoje nenurodyti veiksmai, kurių atitinkamos pertvarkymo institucijos ketina imtis siekdamos pertvarkyti subjektus;“.

8.12 straipsnio 3 dalis papildoma a1 punktu:

„a1), kai grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina grupė, nustatomi pertvarkymo veiksmai, susiję su kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkytinais subjektais, ir šių veiksmų poveikis:

   i) kitiems grupės subjektams, kurie priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei;

   ii) kitoms pertvarkytinoms grupėms.“.

9.13 straipsnio 4 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Jei grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina grupė, pertvarkymo veiksmų, nurodytų 12 straipsnio 3 dalies a1 punkte, planas priimamas kaip bendras sprendimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.“.

10.13 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pertvarkymo institucijoms per keturis mėnesius nepriėmus bendro sprendimo, kiekviena už patronuojamąją įmonę atsakinga pertvarkymo institucija, nepritarianti grupės pertvarkymo planui, savarankiškai priima sprendimą, ir, kai tinka, nustato pertvarkytiną subjektą ir parengia bei prižiūri pertvarkytinos grupės, kurią sudaro jos jurisdikcijai priklausantys subjektai, pertvarkymo planą. Kiekvienas individualus nepritariančių pertvarkymo institucijų sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas, be kita ko, išdėstant nepritarimo siūlomam grupės pertvarkymo planui priežastis ir atsižvelgiant į kitų pertvarkymo institucijų ir kompetentingų institucijų nuomones bei išlygas. Kiekviena pertvarkymo institucija apie savo sprendimą praneša kitoms pertvarkymo kolegijos narėms.“.

11.16 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Laikoma, kad grupę galima sėkmingai pertvarkyti, jei pertvarkymo institucijos gali realiai ir patikimai likviduoti grupės subjektus iškeliant įprastinę bankroto bylą arba juos pertvarkyti, tos grupės pertvarkytiniems subjektams taikydamos pertvarkymo priemones ir jų atžvilgiu naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, kiek įmanoma stengdamosi išvengti bet kokių didelių neigiamų pasekmių valstybių narių, kuriose įsikūrę grupės subjektai, arba kitų valstybių narių, arba Sąjungos finansų sistemoms (taip pat ir platesnio finansinio nestabilumo arba visai sistemai būdingų įvykių aplinkybėmis) bei siekdamos užtikrinti tų grupės subjektų vykdomų ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, kai jas galima laiku lengvai atskirti, arba kitais būdais. Grupės lygmens pertvarkymo institucijos laiku informuoja EBI, kai laikoma, kad sėkmingai pertvarkyti įstaigos ar grupės neįmanoma.“.

12.16 straipsnis papildomas 4 dalimi:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad jeigu grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina grupė, 1 dalyje nurodytos institucijos pagal šį straipsnį įvertina kiekvienos pertvarkytinos grupės pertvarkymo galimybes.

Pirmoje pastraipoje nurodytas vertinimas atliekamas papildant visos grupės pertvarkymo galimybių vertinimą.“.

13.17 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu esminės sėkmingo pertvarkymo kliūtys atsiranda susiklosčius Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytai padėčiai, įstaiga per dvi savaites nuo pranešimo, pateikto pagal 1 dalį, gavimo pertvarkymo institucijai pasiūlo galimas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad įstaiga atitiktų 45f arba 45 g straipsnio reikalavimus ir Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 dalyje nurodytą reikalavimą.“.

14.17 straipsnio 5 dalyje įterpiamas h1 punktas:

„h1)    reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta įstaiga arba subjektas pateiktų atitikties 45f ir 45g straipsniams ir Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 dalyje nurodytam reikalavimui atkūrimo planą;“.

15.17 straipsnio 5 dalyje įterpiamas j1 punktas:

„j1)    reikalauti, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta įstaiga arba subjektas pakeistų 45b straipsnyje arba 45g straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytų elementų terminų struktūrą, kad užtikrintų nuolatinę atitiktį 45f arba 45g straipsniams.“

16.17 straipsnio 5 dalies i punkte žodžiai „45 straipsnyje“ pakeičiami žodžiais „45f ir 45g straipsniuose“, o j punkte žodžiai „45 straipsnį“ pakeičiami žodžiais „45f ir 45g straipsnius“.

17.18 straipsnio 1–7 dalys pakeičiamos taip:

„1.    Grupės lygmens pertvarkymo institucija kartu su patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijomis, pasikonsultavusios su priežiūros institucijų kolegija ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijomis (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu), pertvarkymo kolegijoje apsvarsto pagal 16 straipsnį reikalaujamą vertinimą ir imasi visų pagrįstų veiksmų, kad priimtų bendrą sprendimą dėl priemonių, nustatytų pagal 17 straipsnio 4 dalį, taikymo visiems pertvarkytiniems subjektams ir jų patronuojamosioms įmonėms, kurios priklauso 1 straipsnio 1 dalyje nurodytai grupei.

2.    Grupės lygmens pertvarkymo institucija, bendradarbiaudama su konsoliduotos priežiūros institucija ir EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnio 1 dalį, parengia ir pateikia ataskaitą Sąjungos patronuojančiajai įmonei, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms, kurios ją perduoda savo kontroliuojamoms patronuojamosioms įmonėms, ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms. Ataskaita rengiama pasikonsultavus su kompetentingomis institucijomis ir joje analizuojamos esminės kliūtys, trukdančios veiksmingai taikyti pertvarkymo priemones ir naudotis pertvarkymo įgaliojimais grupės ir pertvarkytinų grupių, kai grupę sudaro daugiau nei viena pertvarkytina grupė, atžvilgiu. Ataskaitoje nagrinėjamas poveikis įstaigos verslo modeliui ir rekomenduojamos proporcingos ir tikslinės priemonės, kurios, institucijos nuomone, yra būtinos ar tinkamos toms kliūtims pašalinti.

Jeigu grupės sėkmingo pertvarkymo kliūtys atsiranda susiklosčius Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytai padėčiai, grupės lygmens pertvarkymo institucija apie savo atliktą tos kliūties įvertinimą praneša Sąjungos patronuojančiajai įmonei, pasikonsultavusi su pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija ir jo patronuojamųjų įstaigų pertvarkymo institucijomis.

3.    Per keturis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos Sąjungos patronuojančioji įmonė grupės lygmens pertvarkymo institucijai gali teikti pastabas ir siūlyti alternatyvias priemones ataskaitoje nustatytoms kliūtims pašalinti.

Jeigu tos kliūtys atsiranda susiklosčius Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytai padėčiai, Sąjungos patronuojančioji įmonė per dvi savaites nuo pranešimo, pateikto pagal 2 dalį, gavimo pasiūlo grupės lygmens pertvarkymo institucijai galimas priemones toms kliūtims pašalinti.

4.    Grupės lygmens pertvarkymo institucija praneša apie Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones konsoliduotos priežiūros institucijai, EBI, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijoms ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, pertvarkymo institucijoms (tiek, kiek tai susiję su svarbiu filialu). Grupės lygmens pertvarkymo institucijos ir patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos, pasikonsultavusios su kompetentingomis institucijomis ir valstybių, kuriose yra svarbių filialų, kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, deda visas pastangas, neviršydamos savo įgaliojimų, kad pertvarkymo kolegijoje būtų priimtas bendras sprendimas dėl esminių kliūčių nustatymo ir prireikus dėl Sąjungos patronuojančiosios įmonės pasiūlytų priemonių bei dėl institucijų reikalaujamų priemonių kliūtims įveikti arba pašalinti vertinimo, kuriame atsižvelgiama į galimą priemonių poveikį finansiniam stabilumui visose valstybėse narėse, kuriose veikia grupė.

5.    Bendras sprendimas priimamas per keturis mėnesius nuo Sąjungos patronuojančios įmonės pastabų pateikimo ar praėjus 3 dalyje nurodytam keturių mėnesių laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, kuris įvyksta anksčiau.

Bendras sprendimas dėl sėkmingo pertvarkymo kliūčių, atsiradusių susiklosčius Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytai padėčiai, priimamas per dvi savaites nuo Sąjungos patronuojančiosios įmonės pastabų pateikimo pagal 3 dalį.

Bendras sprendimas turi būti pagrįstas ir išdėstytas dokumente, kurį grupės lygmens pertvarkymo institucija pateikia Sąjungos patronuojančiajai įmonei.

Pertvarkymo institucijos prašymu EBI gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio c punktą.

6.    Nepriėmus bendro sprendimo per 5 dalyje nurodytą laikotarpį, grupės lygmens pertvarkymo institucija savarankiškai priima sprendimą dėl tinkamų priemonių, kurių pagal 17 straipsnio 4 dalį reikia imtis grupės arba pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones bei išlygas. Sprendimą Sąjungos patronuojančiajai įmonei pateikia grupės lygmens pertvarkymo institucija.

Jei pasibaigus 5 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui kuri nors pertvarkymo institucija šio straipsnio 9 dalyje minimą klausimą bus perdavusi EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, grupės lygmens pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EBI gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, bei priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. 5 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį arba per vieną savaitę, kai perdavimas EBI yra susijęs su pertvarkymo kliūtims, atsiradusioms susiklosčius Direktyvos 2013/36/ES 141a straipsnio 2 dalyje nurodytai padėčiai. Pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, nurodytam 5 dalyje, arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas EBI neperduodamas. Jei EBI nepriima sprendimo, taikomas grupės lygmens pertvarkymo institucijos sprendimas.

7.    Jei bendras sprendimas nepriimamas, patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos savarankiškai priima sprendimus dėl tinkamų priemonių, kurių individualiai pagal 17 straipsnio 4 dalį turi imtis patronuojamosios įmonės. Sprendimas turi būti visapusiškai pagrįstas ir jame turi būti atsižvelgiama į kitų pertvarkymo institucijų nuomones bei išlygas. Sprendimas pateikiamas atitinkamai patronuojamajai įmonei ir grupės lygmens pertvarkymo institucijai.

Jei pasibaigus 5 dalyje nurodytam atitinkamam laikotarpiui kuri nors pertvarkymo institucija šio straipsnio 9 dalyje minimą klausimą bus perdavusi EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EBI gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, bei priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. 5 dalyje nurodytas atitinkamas laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį arba per vieną savaitę, kai perdavimas EBI yra susijęs su sėkmingo pertvarkymo kliūtims, atsiradusioms pažeidus 45–45i straipsnius. Pasibaigus atitinkamam laikotarpiui, nurodytam 5 dalyje, arba priėmus bendrą sprendimą, klausimas EBI neperduodamas. EBI nepriėmus sprendimo, taikomas patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucijos sprendimas.“

18.27 straipsnio 1 dalis papildoma i punktu:

„h) kai laikomasi 29a straipsnyje nustatytų sąlygų, sustabdyti bet kokį mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimą, kurio šalis yra 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyta įstaiga ar subjektas.“.

19.Įterpiamas 29a straipsnis:

„29 a straipsnis
Įgaliojimai sustabdyti tam tikrų įsipareigojimų vykdymą

1.Valstybės narės nustato, kad jų atitinkama kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija, gali pasinaudoti 27 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu įgaliojimu tik kai sustabdymo įgaliojimas yra būtinas atlikti 27 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje numatytą vertinimą arba padaryti 32 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą išvadą.

2.1 dalyje nurodytas sustabdymas neturi viršyti minimalaus laikotarpio, kurį kompetentinga institucija laiko būtinu 27 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam vertinimui atlikti arba 32 straipsnio 1 dalyje nurodytai išvadai padaryti, ir bet kuriuo atveju neturi viršyti 5 darbo dienų.

3.Sustabdymas pagal 1 dalį netaikomas:

(a)mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimams, kurių turima Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, PSŠ ir trečiųjų valstybių PSŠ, pripažintoms EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams;

(b)reikalavimus atitinkantiems reikalavimams taikant Direktyvą 97/9/EB;

(c)apdraustiesiems indėliams.

4.Naudodamosi įgaliojimais pagal šį straipsnį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į tai, kokį poveikį naudojimasis tuo įgaliojimu galėtų turėti tvarkingam finansų rinkų veikimui.

5.Mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimas, kurio įvykdymo terminas būtų suėjęs sustabdymo laikotarpiu, turi būti įvykdytas iškart tam laikotarpiui pasibaigus.

6.Kai mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimai pagal sutartį sustabdomi pagal 1 dalį, subjekto sandorio šalių mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimai pagal tą sutartį sustabdomi tam pačiam laikotarpiui.

7.Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nedelsdamos praneštų pertvarkymo institucijoms apie pasinaudojimą kokiais nors iš 1 dalyje nurodytų įgaliojimų.

8.Valstybės narės, kurios naudojasi 32 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sustabdymo įgaliojimu taip pat gali pasinaudoti pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, jei tokiu sustabdymo įgaliojimu būtina pasinaudoti 32 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai išvadai padaryti.“

20.32 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) atsižvelgiant į laiką ir kitas svarbias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis įstaigai taikomomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, arba priežiūros veiksmais, įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar atitinkamų kapitalo priemonių arba tinkamų įsipareigojimų nurašymą arba konvertavimą pagal 59 straipsnio 2 dalį, per pagrįstą laikotarpį būtų išvengta įstaigos žlugimo;“.

21.33 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

2.Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu, kai tas subjektas atitinka 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

3.Kai mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamąsias įstaigas tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė, pertvarkymo plane numatoma, kad tarpinė finansų kontroliuojančioji bendrovė būtų įvardyta kaip pertvarkytinas subjektas, o valstybės narės užtikrina, kad grupės pertvarkymo veiksmų būtų imtasi tarpinės finansų kontroliuojančiosios bendrovės atžvilgiu. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos grupės pertvarkymo veiksmų netaikytų mišrią veiklą vykdančiai kontroliuojančiajai bendrovei.

4.Laikantis šio straipsnio 3 dalies, nepaisant to, kad 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas subjektas neatitinka 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pertvarkymo institucijos gali imtis pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)subjektas yra pertvarkytinas subjektas;

(b)viena ar daugiau to subjekto patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, bet ne pertvarkomi subjektai, atitinka 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas;

(c)tų patronuojamųjų įmonių turtas ir įsipareigojimai yra tokie, kad jų žlugimo atveju kiltų grėsmė visai pertvarkytinai grupei, ir 1 straipsnio 1 dalies c arba d punktuose pertvarkymo veiksmai nurodyto subjekto atžvilgiu yra būtini tokių patronuojamųjų įmonių, kurios yra įstaigos, pertvarkymui arba visos atitinkamos pertvarkytinos grupės pertvarkymui.“.

22.44 straipsnio 2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f) Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams arba tų sistemų dalyviams turimų arba dėl dalyvavimo tokioje sistemoje atsiradusių, arba EVPRI pripažintoms trečiosios valstybės PSŠ turimų įsipareigojimų, kurių likęs galiojimo terminas yra trumpesnis nei septynios dienos;“.

23.45 straipsnis pakeičiamas šiais straipsniais:

„45 straipsnis 

Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymas ir apskaičiavimas

1.Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytos įstaigos ir subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal 45–45i straipsnius.

2.1 dalyje nurodytas reikalavimas apskaičiuojamas pagal 45c straipsnio 3 arba 4 dalį, priklausomai nuo to, kas taikoma, kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta procentine dalimi:

(a)1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendros rizikos pozicijos sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį,

(b)1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto sverto koeficiento pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 3 dalį.

45a straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymo išimtis

1.Nepaisant 45 straipsnio, pertvarkymo institucijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo netaiko padengtomis obligacijomis finansuojamoms hipotekos kredito įstaigoms, kurioms pagal nacionalinę teisę neleidžiama priimti indėlių, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(a)tos įstaigos bus likviduojamos taikant nacionalines bankroto procedūras arba kitas toms įstaigoms numatytas procedūras, taikomas pagal 38, 40 arba 42 straipsnius;

(b)taikant tokias nacionalines bankroto procedūras ar kitas procedūras bus užtikrinta, kad tų įstaigų kreditoriai, įskaitant padengtų obligacijų turėtojus, prireikus, pa dengs nuostolius taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

2.Įstaigos, kurioms netaikomas 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas, neįtraukiamos į 45f straipsnio 1 dalyje nurodytą konsolidavimą.

45b straipsnis Pertvarkytinų subjektų tinkami įsipareigojimai

1.Tinkami įsipareigojimai įtraukiami į pertvarkytinų subjektų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, tik jei jie tenkina Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas, išskyrus 72b straipsnio 2 dalies d punktą.

2.Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnio 2 dalies l punkto, įsipareigojimai, kurie atsiranda dėl skolos priemonių, turinčių išvestinių finansinių priemonių savybių, pavyzdžiui, struktūrizuotų vertybinių popierių, įtraukiami į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą, tik jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

(a)konkreti įsipareigojimo, atsirandančio dėl skolos priemonės, suma, yra žinoma iš anksto emisijos metu, yra fiksuoto dydžio ir yra nesusijusi su išvestinių finansinių priemonių savybėmis;

(b)skolos priemonei, įskaitant jos išvestinės finansinės priemonės savybes, nėra taikomas joks užskaitos susitarimas ir jos vertinimas nėra atliekamas pagal 49 straipsnio 3 dalį;

Į nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumą įtraukiama tik ta pirmoje pastraipoje nurodytų įsipareigojimų dalis, atitinkanti pirmos pastraipos a punkte nurodytą sumą.

3.Pertvarkymo institucijos gali nuspręsti, kad 45f straipsnyje nurodytą reikalavimą pertvarkytini subjektai įvykdo priemonėmis, kurios atitinka visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nustatytas sąlygas, siekdamos užtikrinti, kad pertvarkytiną subjektą būtų galima pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai.

Pagal šią dalį priimtame pertvarkymo institucijos sprendime pateikiamos to sprendimo priežastys remiantis šiais elementais:

(a)1 ir 2 dalyse nurodyti nesubordinuotieji įsipareigojimai yra to paties prioriteto pagal nacionalinį eiliškumą nemokumo atveju, kaip tam tikri įsipareigojimai, kuriems netaikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal 44 straipsnio 2 arba 3 dalis;

(b)rizika, kad dėl planuojamo nurašymo ar konvertavimo įgaliojimų taikymo nesubordinuotiesiems įsipareigojimams, kuriems yra taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal 44 straipsnio 2 arba 3 dalis, dėl šių įsipareigojimų atsirandančių reikalavimų turintys kreditoriai patiria didesnius nuostolius, nei tie, kurių patirtų, jeigu būtų likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą;

(c)subordinuotųjų įsipareigojimų suma neviršija sumos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti, kad b punkte nurodyti kreditoriai nepatirtų nuostolių, didesnių nei nuostoliai, kuriuos patirtų, jeigu būtų likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 115 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinamos 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos sąlygos.

45c straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas

1.45 straipsnio 1 dalyje nurodytą kiekvienos įstaigos reikalavimą nustato pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija ir remdamasi šiais kriterijais:

(a)poreikiu užtikrinti, kad taikant pertvarkymo priemones, įskaitant, kai reikia, gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkytiną subjektą būtų galima pertvarkyti taip, kad būtų pasiekti pertvarkymo tikslai;

(b)poreikiu užtikrinti, kad atitinkamais atvejais pertvarkytinas subjektas ir jo patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, tačiau nėra pertvarkytini subjektai, turėtų pakankamai tinkamų įsipareigojimų, kad užtikrintų, kad tuo atveju, jeigu jiems atitinkamai būtų taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė arba nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, nuostoliai galėtų būti padengti ir bendras kapitalo santykis ir atitinkamų subjektų sverto koeficientas, išreikštas bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, būtų atkurtas iki lygio, kuris yra būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES;

(c)poreikiu užtikrinti, kad, jeigu pertvarkymo plane numatyta, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės gali tekti netaikyti tam tikrų klasių tinkamiems įsipareigojimams pagal 44 straipsnio 3 dalį arba kad jie visi gali būti perduoti gavėjui atliekant dalinį perdavimą, pertvarkytinas subjektas turėtų pakankamai kitų tinkamų įsipareigojimų, kad galėtų užtikrinti, kad nuostoliai galėtų būti padengti ir pertvarkytino subjekto kapitalo reikalavimai arba, jei taikoma, sverto koeficientas, išreikštas bendru 1 lygio nuosavu kapitalu, būtų atkurtas iki lygio, kuris yra būtinas, kad jis toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jam išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES arba Direktyvą 2014/65/ES;

(d)subjekto dydžiu, verslo modeliu, finansavimo modeliu ir rizikos pobūdžiu;

(e)kokiu mastu indėlių garantijų sistema galėtų prisidėti prie pertvarkymo finansavimo pagal 109 straipsnį;

(f)kokiu mastu subjekto žlugimas turėtų neigiamo poveikio finansiniam stabilumui, įskaitant neigiamą poveikį, kai dėl jo ryšių su kitomis įstaigomis, subjektais arba likusia finansų sistemos dalimi problemos išplinta į kitas įstaigas ar subjektus.

2.Kai pertvarkymo plane numatyta, kad pagal atitinkamą pertvarkymo scenarijų, nurodytą 10 straipsnio 3 dalyje, turi būti imtasi pertvarkymo veiksmų, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas yra lygus sumai, kurios pakanka siekiant užtikrinti, kad:

(a)būtų padengti visi nuostoliai, kuriuos, tikėtina, gali patirti subjektas (nuostolių padengimas);

(b)subjektas arba jo patronuojamosios įmonės, kurios yra įstaigos, tačiau nėra pertvarkytini subjektai, būtų rekapitalizuoti iki lygio, kuris yra būtinas, kad jie toliau laikytųsi veiklos leidimo sąlygų ir toliau vykdytų veiklą, kurios leidimas jiems išduotas pagal Direktyvą 2013/36/ES, Direktyvą 2014/65/ES arba lygiaverčius teisės aktus (rekapitalizavimas).

Kai pertvarkymo plane numatyta, kad subjektas turi būti likviduojamas iškeliant įprastinę bankroto bylą, tam subjektui nustatytas 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas neviršija sumos, kurios pakanka nuostoliams padengti pagal pirmos pastraipos a punktą.

3.Nedarant poveikio paskutinei pastraipai, 2 dalyje nurodyta suma pertvarkomiems subjektams neviršija didesnio iš šių dydžių:

(a)sumos, kurią sudaro:

i) nuostolių, kuriuos reikės padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti pertvarkytino subjekto reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;

ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei vykdant pertvarkymą atkurti savo bendro kapitalo pakankamumo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jai taikomą reikalavimą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;

(b)sumos, kurią sudaro:

i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti pertvarkytino subjekto sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. 575/2013, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, ir

ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę pertvarkytinai grupei vykdant pertvarkymą atkurti sverto koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, iš dalies konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu.

Taikant 45 straipsnio 2 dalies a punktą, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal šios dalies a punktą, padalyta iš bendros rizikos pozicijos sumos.

Taikant 45 straipsnio 2 dalies b punktą, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal šios dalies b punktą, padalyta iš sverto koeficiento pozicijų mato.

Pirmesnėse pastraipose nurodytas rekapitalizavimo sumas pertvarkymo institucija nustato laikydamasi pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų ir gali jas patikslinti, kad jos tinkamai atitiktų sėkmingą pertvarkymą paveikiančią riziką, kylančią dėl pertvarkytinos grupės verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio.

4.Nedarant poveikio paskutinei pastraipai, 2 dalyje nurodyta suma subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai, neviršija didesniojo iš šių dydžių:

(a)sumos, kurią sudaro:

i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti subjekto reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose ir Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje, ir

ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti savo bendro kapitalo pakankamumo koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jam taikomą reikalavimą, nurodytą Direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje;

(b)sumos, kurią sudaro:

i) nuostolių, kurie turi būti padengti vykdant pertvarkymą, suma, atitinkanti subjekto sverto koeficiento reikalavimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte,

ii) rekapitalizavimo suma, kuri suteikia galimybę subjektui atkurti savo sverto koeficientą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte.

Taikant 45 straipsnio 2 dalies a punktą, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal a punktą, padalyta iš bendros rizikos pozicijos sumos.

Taikant 45 straipsnio 2 dalies b punktą, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas išreiškiamas procentiniu dydžiu kaip suma, apskaičiuota pagal b punktą, padalyta iš sverto koeficiento pozicijų mato.

Pirmesnėse pastraipose nurodytas rekapitalizavimo sumas pertvarkymo institucija nustato laikydamasi pertvarkymo plane numatytų pertvarkymo veiksmų ir gali jas patikslinti, kad jos tinkamai atitiktų rekapitalizavimo poreikius paveikiančią riziką, kylančią dėl subjekto verslo modelio, finansavimo pobūdžio ir bendro rizikos pobūdžio.

5.Kai pertvarkymo institucija mano, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės gali tekti netaikyti tam tikrų klasių tinkamiems įsipareigojimams pagal 44 straipsnio 3 dalį arba jie visi gali būti perduoti gavėjui atliekant dalinį perdavimą, 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas neviršija sumos, kurios pakanka, kad būtų galima:

(a)padengti neįtrauktų įsipareigojimų sumą, nustatytą pagal 44 straipsnio 3 dalį;

(b)užtikrinti, kad 2 dalyje nurodytos sąlygos būtų įvykdytos.

6.Pertvarkymo institucijos sprendime taikyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal šį straipsnį nurodomos to sprendimo priežastys, įskaitant visapusišką 2–5 dalyse nurodytų elementų įvertinimą.

7.Taikant 3 ir 4 dalis kapitalo reikalavimai aiškinami atsižvelgiant į kompetentingos institucijos taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 dešimtos dalies I antraštinės dalies 1, 2 ir 4 skyriuose, ir nacionalinės teisės aktų nuostatas, pagal kurias pasinaudojama tuo reglamentu kompetentingoms institucijoms suteiktomis pasirinkimo galimybėmis.

Pertvarkymo institucija gali sumažinti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, kad būtų atsižvelgta į sumą, kuria indėlių garantijų sistema turėtų prisidėti prie tinkamiausios pertvarkymo strategijos finansavimo pagal Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnį.

Tokio sumažinimo dydis pagrindžiamas patikimu galimo indėlių garantijų sistemos įnašo vertinimu ir turi bent:

(a)būti mažesnis už potencialių nuostolių, kuriuos būtų turėjusi padengti indėlių garantijų sistema, jeigu įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, apdairų įvertį, atsižvelgiant į indėlių garantijų sistemos prioritetą pagal Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnį;

(b)būti mažesnis už indėlių garantijų sistemos įnašų ribą, nustatytą Direktyvos 2014/59/ES 109 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje;

(c)būti nustatytas atsižvelgiant į bendrą riziką, kad daugelio bankų žlugimo ar pertvarkymo atveju gali būti išeikvoti turimi indėlių garantijų sistemos finansiniai ištekliai, ir

(d)atitikti visas kitas atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas ir už indėlių garantijų sistemą atsakingos institucijos pareigas ir atsakomybę;

(e)pasikonsultavusi su institucija, atsakinga už indėlių garantijų sistemą, pertvarkymo institucija įformina dokumentais savo metodą, taikomą vertinant bendrą riziką, kad gali būti išeikvoti turimi indėlių garantijų sistemos finansiniai ištekliai, ir taiko sumažinimus pagal 1 pastraipą, jeigu ta rizika nėra pernelyg didelė.

8.EBI parengia techninius reguliavimo standartus, kuriuose patikslinami 1 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis pagal šį straipsnį turi būti nustatytas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas.

EBI tų reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [1 mėnuo nuo įsigaliojimo].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1090/2010 10–14 straipsnių.

45d straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas G-SII subjektams

1.45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII arba G-SII dalis, sudaro:

(a)Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a straipsnyje nurodytas reikalavimas ir

(b)bet koks papildomas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas, pertvarkymo institucijos nustatytas konkrečiam subjektui pagal 2 dalį, kuris turi būti įvykdytas įsipareigojimais, tenkinančiais 45b straipsnio sąlygas.

2.Pertvarkymo institucija gali nustatyti papildomą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, nurodytą 1 dalies b punkte, tik:

(a)jeigu reikalavimo, nurodyto 1 dalies a punkte, nepakanka, kad būtų įvykdytos 45c straipsnyje nustatytos sąlygos, ir

(b)tokiu mastu, kad reikalaujama nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma neviršytų lygio, kuris yra būtinas 45c straipsnio sąlygoms įvykdyti.

3.Kai pertvarkytini subjektai yra daugiau negu vienas G-SII subjektas, priklausantis tai pačiai ES G-SII, atitinkamos pertvarkymo institucijos apskaičiuoja 2 dalyje nurodytą sumą

(a)kiekvienam pertvarkytinam subjektui,

(b)Sąjungos patronuojančiajai įmonei, tarsi ji būtų vienintelis ES G-SII pertvarkytinas subjektas.

4.Pertvarkymo institucijos sprendime taikyti papildomą nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą pagal 1 dalies b punktą nurodomos to sprendimo priežastys, įskaitant visapusišką 2 dalyje nurodytų elementų įvertinimą.

45e straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo rekomendacijos

1.Pertvarkymo institucija gali rekomenduoti subjektui turėti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kurie atitiktų 45b straipsnio arba 45g straipsnio 3 dalies sąlygas, viršijant 45c ir 45d straipsniuose nustatytus lygius, papildomoms sumoms, kurios skirtos šiems tikslams:

(a)padengti galimus papildomus subjekto nuostolius be tų, kurie nurodyti 45c straipsnyje, ir (arba)

(b)užtikrinti, kad pertvarkymo atveju būtų išlaikytas pakankamas rinkos pasitikėjimas subjektu kartu su 45c straipsnio 2 dalies b punkte nurodytu reikalavimu taikant kapitalo priemones (rinkos pasitikėjimo rezervas).

Šios rekomendacijos pateikiamos ir apskaičiuojamos tik atsižvelgiant į 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, apskaičiuotą pagal 45 straipsnio 2 dalies a punktą.

2.Pagal 1 dalį pateiktų rekomendacijų suma gali būti nustatyta, tik jei kompetentinga institucija jau yra nustačiusi savo rekomendacijas pagal Direktyvos 2013/36/ES 104b straipsnį, ir negali viršyti tų rekomendacijų lygio.

Pagal 1 dalies b punktą pateiktų rekomendacijų suma neturi viršyti jungtinio rezervo reikalavimo, nurodyto Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio 6 punkte, išskyrus tos nuostatos a punkte nurodytą reikalavimą, nebent aukštesnis lygis būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad po pertvarkymo atitinkamą laikotarpį, kuris neviršija vienų metų, subjektas ir toliau laikytųsi savo veiklos leidimo sąlygų.

Pertvarkymo institucija pateikia subjektui pagal šį straipsnį pateiktų rekomendacijų priežastis ir išsamų jų poreikio ir lygio įvertinimą.

3.Jeigu subjektas nuolat nepajėgia turėti papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas, pertvarkymo institucija gali reikalauti, kad 45c straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo suma būtų padidinta, siekiant padengti pagal šį straipsnį pateiktų rekomendacijų sumą.

4.Subjektui, kuris nepajėgia turėti papildomų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kaip tikimasi pagal pirmoje pastraipoje nurodytas rekomendacijas, Direktyvos 2013/36/ES 141 straipsnyje nurodyti apribojimai netaikomi.

45f straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymas pertvarkytiniems subjektams

1.Pertvarkytini subjektai atitinka 45c–45e straipsniuose konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu nustatytus reikalavimus.

2.45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas, konsoliduotai taikomas pertvarkytinam subjektui pertvarkytinos grupės lygmeniu, nustatomas pagal 45h straipsnį, atsižvelgiant į 45c–45e straipsniuose nustatytus reikalavimus arba į tai, ar pagal pertvarkymo planą trečiosios valstybės patronuojamosios įmonės turi būti pertvarkomos atskirai.

45g straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo taikymas subjektams, kurie patys nėra pertvarkytini subjektai

1.Įstaigos, kurios yra pertvarkytino subjekto patronuojamosios įmonės ir pačios nėra pertvarkytini subjektai, turi individualiai atitikti 45c–45e straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, gali nuspręsti taikyti šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytam subjektui, kuris yra pertvarkytino subjekto patronuojamoji įmonė ir pats nėra pertvarkytinas subjektas.

45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas, taikomas pirmoje pastraipoje nurodytam subjektui, nustatomas pagal 45h straipsnį ir remiantis 45c–45e straipsniuose nustatytais reikalavimais.

2.Pirmoje pastraipoje nurodytiems subjektams taikomam 45 straipsnio 1 dalyje nurodytam reikalavimui taikomos šios sąlygos:

(a)pertvarkytinas subjektas atitinka 45f straipsnyje nurodytą konsoliduotą reikalavimą;

(b)visų pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms taikytinų reikalavimų sumą padengiama 45f straipsnyje nurodytu konsoliduotu reikalavimu ir jo neviršija, išskyrus atvejus, kai tai susiję su pertvarkytinos grupės lygmeniu pagal 45f straipsnio 1 dalį vykdomo konsolidavimo poveikiu;

(c)reikalavimas neviršija patronuojamosios įmonės indėlio į konsoliduotą reikalavimą, nurodytą 45f straipsnio 1 dalyje;

(d)jis atitinka 3 dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus.

3.Šis reikalavimas įvykdomas vienu ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(a)įsipareigojimais, kurie:

i) yra išleidžiami pertvarkytinam subjektui ir yra jo perkami;

ii) atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72b straipsnio 2 dalį, nurodytus tinkamumo kriterijus;

iii) keliant įprastinę bankroto bylą jų prioritetas yra mažesnis nei įsipareigojimų, kurie nėra tinkami nuosavų lėšų reikalavimams įvykdyti ir kurie yra išleidžiami subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai, ir yra jų perkami;

iv) jų atžvilgiu yra taikomi nurašymo ar konvertavimo įgaliojimai pagal 59–62 straipsnius, atitinkantys pertvarkytinos grupės strategiją, visų pirma, nedarant poveikio pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei;

(b)nuosavų lėšų priemonėmis, kurios yra išleidžiamos subjektams, kurie nėra pertvarkytini subjektai, ir yra jų perkamos, jeigu naudojantis nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagal 59–62 straipsnius nedaromas poveikis pertvarkytino subjekto vykdomai patronuojamosios įmonės kontrolei.

4.Jeigu patronuojamosios įmonės ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos pritaria, reikalavimą galima įvykdyti pertvarkytino subjekto jo patronuojamajai įmonei suteikta garantija, kuri atitinka šias sąlygas:

(a)garantija yra suteikiama bent jau sumai, kuri yra lygiavertė reikalavimui, kurį garantija pakeičia;

(b)garantija yra panaudojama, jeigu patronuojamoji įmonė negali sumokėti savo skolų arba kitų įsipareigojimų, kai sueina jų terminas, arba jeigu yra padaryta išvada pagal 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

(c)bent 50 proc. garantijos sumos yra užtikrinama įkaitu pagal susitarimą dėl finansinio įkaito, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

(d)garantijai ir susitarimui dėl finansinio įkaito taikomi valstybės narės, kurioje yra įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymai, nebent patronuojamosios įmonės pertvarkymo institucija nurodo kitaip;

(e)įkaitas, kuriuo užtikrinama garantija, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 197 straipsnio reikalavimus ir po pakankamai konservatyvių vertės sumažinimų yra pakankamas, kad būtų padengta visa garantuota suma;

(f)įkaitas, kuriuo užtikrinama garantija, yra nesuvaržytas ir visų pirma nėra naudojamas kaip įkaitas jokiai kitai garantijai užtikrinti;

(g)įkaito efektyvusis terminas tenkina tą pačią terminams nustatytą sąlygą, kuri yra nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72c straipsnio 1 dalyje, ir

(h)pertvarkytinam subjektui nėra teisinių, reguliavimo ar veiklos kliūčių perleisti įkaitą atitinkamai patronuojamajai įmonei, įskaitant atvejus, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų.

5.Patronuojamosios įmonės, kuri nėra pertvarkytinas subjektas, pertvarkymo institucija gali visiškai atleisti tą patronuojamąją įmonę nuo šio straipsnio taikymo, kai:

(a)tiek patronuojamajai įmonei, tiek pertvarkytinam subjektui leidimus išduoda ir jų priežiūrą vykdo ta pati valstybė narė;

(b)pertvarkytinas subjektas iš dalies konsoliduotai laikosi 45f g straipsnyje nurodyto reikalavimo;

(c)nėra ir nenumatoma reikšmingų praktinių ar teisinių kliūčių pertvarkytinam subjektui greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus patronuojamajai įmonei, dėl kurios padaryta išvada pagal 59 straipsnio 3 dalį, visų pirma tais atvejais, kai pertvarkytino subjekto atžvilgiu imamasi pertvarkymo veiksmų;

(d)pertvarkytinas subjektas įtikina kompetentingą instituciją, kad riziką ribojantis patronuojamosios įmonės valdymas yra tinkamas ir, kompetentingos institucijos sutikimu, yra pareiškęs, kad užtikrina patronuojamosios įmonės įsipareigojimų įvykdymą, arba patronuojamosios įmonės rizika nėra svarbi;

(e)patronuojamoji įmonė yra įtraukta į pertvarkytino subjekto rizikos įvertinimo, nustatymo ir kontrolės procedūras;

(f)pertvarkytinam subjektui priklauso daugiau kaip 50 % balsavimo teisių, kurias suteikia turimos patronuojamosios įmonės kapitalo akcijos, arba patronuojančioji įmonė turi teisę skirti arba nušalinti daugumą patronuojamosios įmonės valdymo organo narių;

(g)patronuojamosios įmonės kompetentinga institucija visiškai atleido tą patronuojamąją įmonę nuo individualaus kapitalo poreikio taikymo pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 1 dalį.

45h straipsnis Reikalavimo nustatymo tvarka

1.Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, grupės lygmens pertvarkymo institucija, jei jos skiriasi, ir pertvarkymo institucijos, atsakingos už atskiras pertvarkytinos grupės patronuojamąsias įmones, deda visas įmanomas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl:

(a)kiekvienam pertvarkytinam subjektui konsoliduotu lygmeniu taikomo reikalavimo sumos;

(b)kiekvienai pertvarkytino subjekto patronuojamajai įmonei individualiai taikomos reikalavimo sumos.

Bendru sprendimu užtikrinama, kad būtų laikomasi 45f ir 45g straipsnių, jis yra visiškai pagrįstas ir jį pateikia:

(a)pertvarkymo institucija pertvarkytinam subjektui;

(b)atitinkamos pertvarkymo institucijos pertvarkytino subjekto patronuojamosioms įmonėms;

(c)pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija Sąjungos grupės patronuojančiajai įmonei, kai ta Sąjungos patronuojančioji įmonė pati nėra tos pačios pertvarkytinos grupės pertvarkytinas subjektas.

2.Kai keli G-SII subjektai, priklausantys tai pačiai ES G-SII, yra pertvarkytini subjektai, pirmoje pastraipoje nurodytos pertvarkymo institucijos aptaria ir, jei tinkama ir tai atitinka G-II pertvarkymo strategiją, susitaria dėl Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e straipsnio taikymo ir bet kokio koregavimo siekiant sumažinti arba panaikinti bet kokį skirtumą tarp Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 3 dalies a punkte ir 12 straipsnyje nurodytų atskiriems pertvarkytiniems subjektams taikomų sumų sumos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 3 dalies b punkte ir 12 straipsnyje nurodytų sumų sumos.

Toks koregavimas gali būti taikomas laikantis šių sąlygų:

(a)koregavimas gali būti taikomas atitinkamų valstybių narių apskaičiuotų bendros rizikos pozicijos sumų skirtumams, pakoreguojant reikalavimo lygį;

(b)koregavimas netaikomas siekiant pašalinti skirtumus, atsirandančius dėl pertvarkytinų grupių tarpusavio pozicijų.

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 3 dalies a punkte ir 12 straipsnyje nurodytų kiekvienam pertvarkomam subjektui taikomų sumų suma neturi būti mažesnė nei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 45d straipsnio 3 dalies b punkte ir 12 straipsnyje nurodytų sumų suma.

3.Nepriėmus tokio bendro sprendimo per keturis mėnesius, sprendimas priimamas pagal 4–6 dalis.

4.Jei bendras sprendimas nepriimamas per keturis mėnesius, nes nesutariama dėl konsoliduoto reikalavimo, sprendimą dėl konsoliduoto reikalavimo priima pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, tinkamai atsižvelgusi į:

(a)atitinkamų pertvarkymo institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių vertinimą,

grupės lygmens pertvarkymo institucijos, kai ji nėra ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, nuomonę.

Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš atitinkamų pertvarkymo institucijų klausimą bus perdavusi EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija atideda savo sprendimo priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EBI gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, bei priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu.

EBI sprendime atsižvelgiama į pirmos pastraipos a ir b punktus.

Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį.

Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

EBI nepriėmus sprendimo per vieną mėnesį, taikomas pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos sprendimas.

5.Jei bendras sprendimas nepriimamas per keturis mėnesius, nes nesutariama dėl pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms individualiai taikytino reikalavimo lygio, sprendimą priima atitinkamos patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijos, kai įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)tinkamai atsižvelgta į pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucijos pareikštą nuomonę ir išlygas ir

(b)tinkamai atsižvelgta į grupės lygmens pertvarkymo institucijos, kai ji nėra ir pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija, nuomonę;

(c)įvertinta atitiktis 45 g straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija arba grupės lygmens pertvarkymo institucija klausimą yra perdavusi EBI pagal Reglamento (ES) Nr.1093/2010 19 straipsnį, individualiai už patronuojamąsias įmones atsakingos pertvarkymo institucijos atideda savo sprendimų priėmimą ir laukia sprendimo, kurį EBI gali priimti pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, bei priima sprendimus vadovaudamosi EBI sprendimu. EBI sprendime atsižvelgiama į pirmos pastraipos a, b ir c punktus.

Keturių mėnesių laikotarpis laikomas taikinimo laikotarpiu, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį.

Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Jei EBI nepriima sprendimo per vieną mėnesį, taikomi patronuojamųjų įmonių pertvarkymo institucijų sprendimai.

Bendras sprendimas ir bet kurie sprendimai, priimti nesant bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir atitinkamais atvejais atnaujinami.

6.Jei bendras sprendimas nepriimamas per keturis mėnesius, nes nesutariama dėl konsoliduoto reikalavimo lygio ir pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms individualiai taikomo reikalavimo lygio, taikomos šios nuostatos:

(a)sprendimas dėl konsoliduoto reikalavimo priimamas pagal 4 dalį;

(b)sprendimas dėl pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms individualiai taikomo reikalavimo lygio priimamas pagal 4 dalį:

i) tinkamai išnagrinėjus a punkte nurodytą sprendimą;

ii) įvertinus, ar laikomasi 45 g straipsnio 2 dalies.

7.1 dalyje nurodytas bendras sprendimas ir, jo nesant, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų pertvarkymo institucijų priimti sprendimai atitinkamoms pertvarkymo institucijoms yra privalomi.

Bendras sprendimas ir bet kurie sprendimai, priimti nesant bendro sprendimo, reguliariai peržiūrimi ir atitinkamais atvejais atnaujinami.

8.Pertvarkymo institucijos, derindamos savo veiksmus su kompetentingomis institucijomis, reikalauja ir tikrina, kad subjektai vykdytų 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, ir priima sprendimus vadovaudamosi šiuo straipsniu, tuo pačiu metu rengdamos ir administruodamos pertvarkymo planus.

9.Pertvarkytino subjekto pertvarkymo institucija informuoja EBI apie nustatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą:

(a)konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu;

(b)pertvarkytinos grupės patronuojamosioms įmonėms individualiai.

45i straipsnis Priežiūros ataskaitų teikimas ir viešas reikalavimo atskleidimas

1.1 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai bent kartą per metus savo kompetentingoms ir pertvarkymo institucijoms teikia ataskaitas apie:

(a)turimų elementų, kurie atitinka 45b straipsnio arba 45g straipsnio 3 dalies sąlygas, lygį ir nuosavų lėšų bei tinkamų įsipareigojimų sumas, išreikštas pagal 45 straipsnio 2 dalį, pritaikius atskaitymus pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72e–72j straipsnius;

(b)a punkte nurodytų elementų sudėtį, įskaitant jų terminų struktūrą ir prioritetą įprastinėje bankroto byloje.

2.1 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai bent kartą per metus viešai paskelbia tokią informaciją:

(a)turimų elementų, kurie atitinka 45b straipsnio arba 45g straipsnio 3 dalies sąlygas, lygius;

(b)a punkte nurodytų elementų sudėtį, įskaitant jų terminų struktūrą ir prioritetą įprastinėje bankroto byloje.

3.EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato vienodą formatą, šablonus bei dažnumą ir šablonus, naudotinus priežiūros ataskaitoms ir viešai informacijai skelbti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

EBI tuos techninius įgyvendinimo standartus pateikia Komisijai iki [12 mėnesių nuo įsigaliojimo].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

4.Viešo atskleidimo reikalavimai taikomi nuo dienos, kai pirmą kartą visiškai įvykdomas 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas reikalavimas.

45j straipsnis Pranešimų teikimas EBI

1.Pertvarkymo institucijos, derindamos savo veiksmus su kompetentingomis institucijomis, informuoja EBI apie minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą, nustatytą kiekvienai jos jurisdikcijai priklausančiai įstaigai.

2.EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus ir juose nustato vienodus formatus, šablonus ir apibrėžtis, skirtus pertvarkymo institucijoms, derinant savo veiksmus su kompetentingomis institucijomis, nustatyti ir perduoti informaciją EBI taikant 1 dalį.

EBI tuos techninius įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [12 mėnesių nuo įsigaliojimo]*.

26Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

45k straipsnis Minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo pažeidimai

1.Visus atvejus, kai subjektas nesilaiko nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, atitinkamos institucijos sprendžia remdamosi bent vienu iš šių būdų:

(a)naudodamosi įgaliojimais įveikti ar šalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis pagal 17 ir 18 straipsnius;

(b)Direktyvos 2013/36/EB 104 straipsnyje nurodytomis priemonėmis;

(c)ankstyvosios intervencijos priemonėmis pagal 27 straipsnį;

(d)administracinėmis sankcijomis ir kitomis administracinėmis priemonėmis pagal 110 ir 111 straipsnius.

2.Pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos tarpusavyje konsultuojasi, kai naudojasi 1 dalies a–d punktuose nurodytais atitinkamais savo įgaliojimais.

45l straipsnis Ataskaitos

1.EBI, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis ir pertvarkymo institucijomis, pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje įvertinama bent jau:

(a)kaip minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas buvo įgyvendinamas nacionaliniu lygiu, visų pirma, ar buvo valstybių narių panašiems subjektams nustatytų lygių skirtumų;

(b)kaip pertvarkymo institucijos pasinaudojo savo įgaliojimais reikalauti, kad įstaigos laikytųsi reikalavimo, naudodamosi 45b straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis, ir ar buvo skirtumų tarp to, kaip šiais įgaliojimais pasinaudota skirtingose valstybėse narėse.

2.1 dalyje nurodytoje ataskaitoje atsižvelgiama į:

(a)minimalaus reikalavimo ir visų pasiūlytų suderintų minimalaus reikalavimo lygių poveikį:

i)    apskritai finansų rinkoms, visų pirma neužtikrintos skolos ir išvestinių finansinių priemonių rinkoms;

ii)    įstaigų verslo modeliams ir balansų struktūroms, visų pirma įstaigų finansavimo pobūdžiui ir finansavimo strategijai, taip pat grupių teisinei ir veiklos struktūrai;

iii)    įstaigų pelningumui, visų pirma jų finansavimo sąnaudoms;

iv)    subjektų, kuriems netaikoma rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, pozicijų migracijai;

v)    finansinėms inovacijoms;

vi)    sutartinių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonių paplitimui ir tokių priemonių pobūdžiui bei paklausumui;

vii)    įstaigų veiksmams prisiimant riziką;

viii)    įstaigų turto suvaržymų lygiui;

ix)    įstaigų veiksmams siekiant laikytis minimalaus reikalavimo, visų pirma minimalaus reikalavimo laikymosi mažinant įsiskolinimą turtu, teikiant ilgalaikes skolas ir pritraukiant kapitalą mastui, ir

x)    kredito įstaigų skolinimo lygiui, ypač daug dėmesio skiriant skolinimui labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, vietos ir regioninėms institucijoms ir viešojo sektoriaus subjektams, taip pat prekybos finansavimui, įskaitant skolinimą pagal oficialias eksporto kredito draudimo sistemas;

(b)minimalių reikalavimų sąveiką su nuosavų išteklių reikalavimais, sverto koeficientu ir likvidumo reikalavimais, nustatytais Reglamente (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvoje 2013/36/ES;

(c)įstaigų pajėgumą savarankiškai pritraukti kapitalą arba finansavimą iš rinkų siekiant tenkinti pasiūlytą suderintą minimalų reikalavimą.

3.1 dalyje nurodyta ataskaita apima dvejų kalendorinių metų laikotarpį ir perduodama Komisijai iki kalendorinių metų, einančių po paskutinių kalendorinių metų, už kuriuos pateikiama ataskaita, rugsėjo 30 d. „

24.    55 straipsnis pakeičiamas taip:

„55 straipsnis
Gelbėjimo privačiomis lėšomis pripažinimas sutartyse

1.Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos ir 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai įtrauktų sutartinę nuostatą, pagal kurią kreditorius arba susitarimo ar priemonės, kuriais sukuriamas įsipareigojimas, šalis pripažįsta, kad įsipareigojimui gali būti taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, ir sutinka, jog jam būtų privalomai taikomas pagrindinės sumos arba negrąžintos mokėtinos sumos sumažinimas, konvertavimas arba panaikinimas, kai naudodamasi tais įgaliojimais šiuos veiksmus atlieka pertvarkymo institucija, su sąlyga, kad tas įsipareigojimas atitinka visas šias sąlygas:

(a)įsipareigojimui netaikoma išimtis pagal 44 straipsnio 2 dalį;

(b)įsipareigojimas nėra 108 straipsnio a punkte nurodytas indėlis;

(c)įsipareigojimą reglamentuoja trečiosios valstybės teisė ir

(d)įsipareigojimas yra išleistas arba prisiimtas po tos dienos, kurią valstybė narė taiko šio skyriaus nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę priimtas nuostatas.

2.1 dalyje nurodytas reikalavimas gali būti netaikomas, jei valstybės narės pertvarkymo institucija nustato, kad įvykdomos visos šios sąlygos:

(a)kad pirmoje pastraipoje nurodytiems įsipareigojimams arba priemonėms pagal trečiosios valstybės teisę arba privalomą susitarimą, sudarytą su ta trečiąja valstybe, gali būti taikomi valstybės narės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimai;

(b)kad 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktuose nurodytai įstaigai ar subjektui teisiškai, pagal sutartį arba ekonomiškai neįmanoma į tam tikrus įsipareigojimus įtraukti tokios sutartinės sąlygos;

(c)kad 1 dalyje nurodyto reikalavimo netaikymas tam tikriems įsipareigojimams nekliudo sėkmingai pertvarkyti 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodytas įstaigas ir subjektus.

b ir c punktuose nurodyti įsipareigojimai neapima skolos priemonių, kurios yra neužtikrinti įsipareigojimai, papildomos 1 lygio priemonės ir 2 lygio priemonės. Be to, jie turi pirmenybę prieš įsipareigojimus, į kuriuos atsižvelgiama skaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą.

Į įsipareigojimus, kurie pagal b ir c punktus neapima 1 dalyje nurodytos sutartinės sąlygos, nėra atsižvelgiama skaičiuojant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą.

3.Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos galėtų reikalauti, kad įstaigos ir 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai institucijoms pateiktų teisinę nuomonę, susijusią su 1 dalyje nurodytos sutartinės sąlygos teisiniu vykdytinumu ir veiksmingumu.

4.Jei į sutartines nuostatas, taikomas atitinkamam įsipareigojimui, įstaiga ar 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punktuose nurodytas subjektas neįtraukia pagal 1 dalį reikalaujamos sutartinės sąlygos, dėl to pertvarkymo institucijai nėra užkertamas kelias to įsipareigojimo atžvilgiu pasinaudoti nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais.

5.Atsižvelgdama į įvairius įstaigų verslo modelius, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad patikslintų įsipareigojimų, kuriems taikoma išimtis pagal 1 dalį, sąrašą ir toje dalyje nurodytą sutartinę sąlygą.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 3 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnių.

6.EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, siekdama nustatyti sąlygas, kuriomis 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nustatytai įstaigai arba subjektui teisiškai, pagal sutartį arba ekonomiškai būtų neįmanoma į tam tikrus įsipareigojimus įtraukti 1 dalyje nurodytos sutartinės sąlygos, ir kuriomis 1 dalyje nurodyto reikalavimo netaikymas tam tikriems įsipareigojimams nekliudytų sėkmingai pertvarkyti tos įstaigos ar subjekto.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnių. „

25.63 straipsnio 1 dalis papildoma n punktu:

„n)    įgaliojimai sustabdyti bet kokius mokėjimo ar pateikimo įsipareigojimus, kurių šalis yra 1 dalyje nurodyta įstaiga ar subjektas, kai pertvarkymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, nusprendžia, kad sustabdymo įgaliojimu būtina pasinaudoti siekiant veiksmingai taikyti vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių arba pagal 36 straipsnį atliekamo vertinimo tikslais.

26.Į 63 straipsnio 1 dalį įterpiamos 1a ir 1b dalys:

„1a.    Sustabdymo laikotarpis pagal 1 dalies n punktą neviršija minimalaus laikotarpio, kuris, pertvarkymo institucijos nuomone, yra būtinas siekiant veiksmingai taikyti vieną ar daugiau pertvarkymo priemonių arba pagal 36 straipsnį atliekamo vertinimo tikslais, ir bet kuriuo atveju neviršija 5 darbo dienų.

1b.    Sustabdymas pagal 1 dalies n punktą netaikomas:

(a)mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimams, kurių turima Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sandorio šalims ir trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams;

(b)reikalavimus atitinkantiems reikalavimams taikant Direktyvą 97/9/EB;

(c)apdraustiesiems indėliams, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies 94 punkte.“

27.59 ir 60 straipsnių pavadinimuose įterpiama „ir tinkamų įsipareigojimų“.

28.59 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.    Atitinkamų kapitalo priemonių ir tinkamų įsipareigojimų nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais gali būti naudojamasi:

(a)nepriklausomai nuo pertvarkymo veiksmo arba

(b)kartu su pertvarkymo veiksmu, kai įvykdomos 32 ir 33 straipsniuose nustatytos pertvarkymo sąlygos.

Pasinaudoti tinkamų įsipareigojimų nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais atskirai nuo pertvarkymo veiksmų galima tik kai tai susiję su tinkamais įsipareigojimais, kurie atitinka 45g straipsnio 3 dalies a punkte nurodytas sąlygas, išskyrus sąlygą, susijusią su likusiu įsipareigojimų terminu.“.

29.59 straipsnio 2 dalyje žodžiai „kapitalo priemones“ pakeičiami žodžiais „1 dalyje nurodytas kapitalo priemones ir įsipareigojimus“, o 3 dalyje žodžiai „kapitalo priemonių“ ir „kapitalo priemonės“ atitinkamai keičiami žodžiais „1 dalyje nurodytų kapitalo priemonių ir įsipareigojimų“ ir „1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės ir įsipareigojimai“.

30.59 straipsnio 4 dalyje žodžiai „kapitalo priemonių“ pakeičiami žodžiais „1 dalyje nurodytų kapitalo priemonių arba įsipareigojimų“, o 10 dalyje žodžiai „kapitalo priemones“ ir „kapitalo priemonėms“ atitinkamai keičiami žodžiais „1 dalyje nurodytas kapitalo priemones arba įsipareigojimus“ ir „1 dalyje nurodytoms kapitalo priemonėms arba įsipareigojimams“.

31.60 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo d punktu:

„d)    59 straipsnio 1 dalyje nurodytų tinkamų įsipareigojimų pagrindinė suma tiek, kiek reikia norint pasiekti 31 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus, arba iki atitinkamų tinkamų įsipareigojimų maksimalios sumos nurašoma arba konvertuojama į bendro 1 lygio kapitalo priemones, arba atliekami abu veiksmai, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.“.

32.60 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.    Kai atitinkamos kapitalo priemonės arba tinkamo įsipareigojimo pagrindinė suma nurašoma:

(a)tos pagrindinės sumos sumažinimas yra nuolatinis, taikant kapitalo atkūrimą pagal 46 straipsnio 3 dalies kompensavimo mechanizmą;

(b)atitinkamos 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės ir įsipareigojimo savininkui nebelieka jokių įsipareigojimų tos nurašytos priemonės sumos atžvilgiu arba susijusių su ja, išskyrus visus jau sukauptus įsipareigojimus ir visą galimą atsakomybę už žalą apskundus pasinaudojimo nurašymo įgaliojimais teisėtumą;

(c)atitinkamų 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų kapitalo priemonių ir įsipareigojimų savininkams neišmokama jokia kita kompensacija, išskyrus kompensaciją pagal 3 dalį.“.

33.60 straipsnio 3 dalyje žodžiai „atitinkamų kapitalo priemonių“ ir „atitinkamos kapitalo priemonės“ pakeičiami žodžiais „atitinkamų 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų kapitalo priemonių ir įsipareigojimų“ ir „atitinkamos 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos kapitalo priemonės ir įsipareigojimai“.

34.69 straipsnio 4 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b) mokėjimo ir pateikimo įsipareigojimams, kurių turima Direktyvos 98/26/EB tikslais paskirtoms sistemoms ar sistemų valdytojams, pagrindinėms sandorio šalims, trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centriniams bankams;“.

35.70 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Pertvarkymo institucijos 1 dalyje nurodytų įgaliojimų netaiko sistemų arba sistemų valdytojų, paskirtų Direktyvoje 98/26/EB tikslais, pagrindinių sandorio šalių ir trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių, EVPRI pripažintų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, ir centrinių bankų teisėms į užtikrinimo priemones, susijusioms su turtu, kuris pertvarkomos įstaigos įkeistas kaip garantinė įmoka arba įkaitas.“

36.71 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Bet koks sustabdymas pagal 1 arba 2 dalis netaikomas sistemoms ar sistemų operatoriams, paskirtiems Direktyvos 98/26/EB tikslais, pagrindinėms sandorio šalims ir trečiųjų valstybių pagrindinėms sandorio šalims, pripažintoms EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnį, arba centriniams bankams.“.

37.88 straipsnyje žodžiai „45 straipsnį“ pakeičiami į „45–45i straipsnius“.

38.88 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

„Taikant 89 straipsnį, grupės lygmens pertvarkymo institucijos įsteigia pertvarkymo kolegijas, kad jos vykdytų 12, 13, 16, 18, 45–45i, 91 ir 92 straipsniuose nurodytas užduotis ir prireikus užtikrintų bendradarbiavimą ir koordinavimą su trečiųjų valstybių pertvarkymo institucijomis.“.

39.89 straipsnis pakeičiamas taip:

„89 straipsnis
Europos pertvarkymo kolegijos

1.Kai trečiosios valstybės įstaiga arba trečiosios valstybės patronuojančioji įmonė turi dviejose ar daugiau valstybių narių įsteigtų Sąjungos patronuojamųjų įmonių arba Sąjungos patronuojančiųjų įmonių, arba du ar daugiau Sąjungos filialų, kuriuos dvi ar daugiau valstybių narių laiko svarbiais, valstybių narių, kuriose įsteigti tie subjektai arba kuriose yra tų svarbių filialų, pertvarkymo institucijos įsteigia vieną bendrą Europos pertvarkymo kolegiją.

2.1 dalyje nurodyta Europos pertvarkymo kolegija 88 straipsnyje nurodytas funkcijas ir užduotis vykdo 1 dalyje nurodytų subjektų ir, tiek, kiek tos užduotys yra jiems svarbios, filialų atžvilgiu.

Užduotys, kurias turi vykdyti Europos pertvarkymo kolegija, kaip nurodyta 2 dalyje, apima 45–45i straipsniuose nurodyto reikalavimo nustatymą.

Nustatydami 45–45i straipsniuose nurodytą reikalavimą, Europos pertvarkymo kolegijos nariai atsižvelgia į trečiųjų valstybių institucijų priimtą bendrą pertvarkymo strategiją, jei tokia yra.

Kai pagal bendrą pertvarkymo strategiją Sąjungos patronuojamosios įmonės arba Sąjungos patronuojančiosios įmonės ir jos patronuojamosios įmonės nėra pertvarkytini subjektai ir Europos pertvarkymo kolegijos nariai sutinka su ta strategija, Sąjungos patronuojamosios įmonės arba Sąjungos patronuojančiosios įmonės konsoliduotai laikosi 45g straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo išleisdamos reikalavimus atitinkančias priemones, nurodytas 45g straipsnio 3 dalies a ir b punktuose, trečiosios valstybės pertvarkytinam subjektui.

3.Jeigu visas trečiosios valstybės įstaigos arba trečiosios valstybės patronuojančiosios įmonės Sąjungos patronuojamąsias įmones valdo tik viena Sąjungos patronuojančioji įmonė, Europos pertvarkymo kolegijai pirmininkauja valstybės narės, kurioje įsteigta Sąjungos patronuojančioji įmonė, pertvarkymo institucija.

Kai pirma pastraipa netaikoma, Europos pertvarkymo kolegijai pirmininkauja Sąjungos patronuojančiosios įmonės arba Sąjungos patronuojamosios įmonės, kurios viso balansinio turto vertė yra didžiausia, pertvarkymo institucija.

4.Visų atitinkamų šalių tarpusavio sutarimu valstybės narės gali netaikyti reikalavimo įsteigti Europos pertvarkymo kolegiją, jei kita grupė ar kolegija atlieka tas pačias funkcijas ir tas pačias užduotis, nurodytas šiame straipsnyje, bei vykdo visas sąlygas ir procedūras, įskaitant sąlygas ir procedūras dėl narystės ir dalyvavimo Europos pertvarkymo kolegijose, nustatytas šiame straipsnyje ir 90 straipsnyje. Tokiu atveju visos šioje direktyvoje pateiktos nuorodos į Europos pertvarkymo kolegijas suprantamos ir kaip nuorodos į tas kitas grupes arba kolegijas.

5.Laikydamasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių, kitais atžvilgiais Europos pertvarkymo kolegija veikia pagal 88 straipsnį.

40.110 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a) 1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Nedarant poveikio valstybių narių teisei numatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, arba Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] nuostatų, ir imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos.

(b)2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pirmoje pastraipoje nurodyti įsipareigojimai taikomi įstaigoms, finansų įstaigoms ar Sąjungos patronuojančiosioms įmonėms, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, arba PSŠ, PSŠ tarpuskaitos nariams arba patronuojančiosioms įmonėms, kaip apibrėžta Reglamente [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo], arba pažeidimo atveju administracinės sankcijos gali būti taikomos, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, valdymo organo nariams, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, arba valdybos nariams, kaip apibrėžta Reglamente [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo], ir kitiems fiziniams asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę yra atsakingi už pažeidimą.“;

(c)3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Įgaliojimai paskirti šioje direktyvoje numatytas administracines sankcijas priskiriami pertvarkymo institucijoms ar (jei tai ne ta pati institucija) kompetentingoms institucijoms, atsižvelgiant į pažeidimo rūšį. “;    

41.111 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:

„a) kai neparengiami, neprižiūrimi ir neatnaujinami gaivinimo planai ir grupės gaivinimo planai, taip pažeidžiant šios direktyvos 5 arba 7 straipsnį arba Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] 9 straipsnį;

b) kai kompetentingai institucijai nepranešama apie ketinimą teikti grupės finansinę paramą, taip pažeidžiant šios direktyvos 25 straipsnį;

c) kai nepateikiama visa informacija, būtina pertvarkymo planams parengti, taip pažeidžiant šios direktyvos 11 straipsnį arba Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] 14 straipsnį;

d) kai įstaigos ar šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto valdymo organas arba PSŠ valdyba, kaip apibrėžta Reglamente [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo], nepraneša kompetentingai institucijai, kad įstaiga arba šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas arba PSŠ žlunga arba gali žlugti, taip pažeisdami šios direktyvos 81 straipsnį arba Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] 68 straipsnio 1 dalį.“;

(b)2 dalis iš dalies keičiama taip:

i) a punktas pakeičiamas taip:

„a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas fizinis asmuo, įstaiga, finansų įstaiga, Sąjungos patronuojančioji įmonė, PSŠ arba kitas juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

ii) c punktas pakeičiamas taip:

„c) laikiną draudimą kuriam nors įstaigos ar šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto valdymo organo ar vyresniosios vadovybės nariui arba PSŠ valdybai, arba kuriam nors kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas įstaigose ar šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytuose subjektuose arba PSŠ; “;

42.112 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų bent jau administracines sankcijas, kurias jos skyrė už nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, arba Reglamente [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] nustatytų nuostatų pažeidimus, kai tokios sankcijos nebuvo apskųstos arba kai buvo išnaudotos apskundimo galimybės.“;

(b) 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

„c) jei dėl paskelbimo būtų padaryta, kai tai galima nustatyti, neproporcinga žala įstaigoms ar šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytiems subjektams arba PSŠ, arba susijusiems fiziniams asmenims.“;

(c)4 dalis iš dalies keičiama taip:

i) pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„EBI ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. Komisijai pateikia ataskaitą dėl valstybių narių anonimiškai paskelbtos informacijos apie sankcijas už nacionalinių nuostatų perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę nesilaikymą, kaip numatyta 2 dalyje, visų pirma nurodydama, ar tarp valstybių narių pastebėta didelių skirtumų šiuo klausimu.“;

ii) pridedama ši pastraipa:

„iki [...], EVPRI pateikia panašią ataskaitą Komisijai dėl informacijos apie sankcijas už Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] nuostatų nesilaikymą“ skelbimo;

43.113 straipsnis pakeičiamas taip:

„113 straipsnis

EBI ir EVPRI vykdomas centrinių duomenų bazių administravimas

1.Laikydamosi 84 straipsnyje nurodytų griežtų profesinės paslapties saugojimo reikalavimų pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos informuoja EBI apie visas pagal 111 straipsnį skirtas administracines sankcijas už nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, pažeidimus ir apie skundų nagrinėjimo eigą ir rezultatus.

Laikydamosi profesinės paslapties reikalavimų, nurodytų Reglamento [dėl PSŠ gaivinimo ir pertvarkymo] 71 straipsnyje, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja EVPRI apie administracines sankcijas, skirtas už to reglamento pažeidimus.

2.EBI ir EVPRI administruoja centrines sankcijų, apie kurias joms buvo pranešta, duomenų bazes išimtinai pertvarkymo institucijų keitimosi informacija tikslais; šiomis duomenų bazėmis gali naudotis tik pertvarkymo institucijos, o jos atnaujinamos remiantis pertvarkymo institucijų pateikta informacija.

3.EBI ir EVPRI administruoja centrines sankcijų, apie kurias joms buvo pranešta, duomenų bazes išimtinai kompetentingų institucijų keitimosi informacija tikslais; šiomis duomenų bazėmis gali naudotis tik kompetentingos institucijos, o jos atnaujinamos remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.

4.EBI ir EVPRI administruoja tinklalapius, kuriuose pateikiamos nuorodos į kiekvienos pertvarkymo institucijos paskelbtas sankcijas bei kiekvienos kompetentingos institucijos paskelbtas sankcijas pagal 112 straipsnį ir nurodo laikotarpį, kurį kiekviena valstybė narė skelbia sankcijas.“.

2 straipsnis

Direktyvos 98/26/EB dalinis pakeitimas

2 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

„c) pagrindinė sandorio šalis arba PSŠ – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte;“.

2 straipsnio f punktas pakeičiamas taip:

f) dalyvis – įstaiga, pagrindinė sandorio šalis, atsiskaitymų tarpininkas, tarpuskaitos namai, sistemos operatorius arba PSŠ, kuriai suteiktas leidimas pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 17 straipsnį, tarpuskaitos narys;“.

3 straipsnis

Direktyvos 2002/47/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2002/47/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Šios direktyvos 4–7 straipsniai netaikomi apribojimams, taikomiems susitarimų dėl finansinio įkaito vykdymui, susitarimų dėl finansinio įkaito, kaip pareigos įvykdymo užtikrinimo, baigiamosios užskaitos ar įskaitymo nuostatų galiojimo apribojimams, taikomiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies IV arba V skyrių arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinės dalies IV skyrių, arba tokiems apribojimams, kurie dėl panašios galios nustatomi valstybės narės teisėje, kad būtų palengvintas tvarkingas 2 dalies c punkto iv papunktyje nurodytų subjektų pertvarkymas, kuriam taikomos apsaugos priemonės, bent lygiavertės nustatytoms Direktyvos 2014/59/ES IV antraštinės dalies VII skyriuje ir Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinės dalies V skyriuje;

9a straipsnis pakeičiamas taip:

„9a straipsnis

Direktyva 2008/48/EB, Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas]

Šia direktyva nepažeidžiama Direktyva 2008/48/EB, Direktyva 2014/59/ES ir Reglamentas (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas]“

4 straipsnis

Direktyvos 2004/25/EB dalinis pakeitimas

4 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.    „Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalis nebūtų taikoma tais atvejais, kai naudojamos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinėje dalyje.“

5 straipsnis

Direktyvos 2005/56/EB dalinis pakeitimas

3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva nebūtų taikoma bendrovei ar bendrovėms, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinėje dalyje.“

6 straipsnis

Direktyvos 2007/36/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2007/36/ES iš dalies keičiama taip:

(a)1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva nebūtų taikoma tais atvejais, kai naudojamos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinėje dalyje.“

(b)5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Valstybės narės užtikrina, kad, Direktyvos 2014/59/ES ir Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] tikslais visuotinis susirinkimas dviejų trečdalių galiojančių balsų dauguma gali nuspręsti (arba iš dalies pakeisti statutą į jį įtraukiant nuostatą, pagal kurią tai numatoma), kad pranešimas apie visuotinio susirinkimo sušaukimą dėl kapitalo didinimo platinamas trumpesnį laikotarpį, nei nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, jei tas susirinkimas neįvyksta per dešimt kalendorinių dienų po pranešimo išplatinimo ir jei yra įgyvendintos Direktyvos 2014/59/ES 27 arba 29 straipsnio arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] 19 straipsnio sąlygos ir kapitalą būtina padidinti siekiant išvengti tos Direktyvos 2014/59/ES 32 ir 33 straipsniuose ir Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] 22 straipsnyje numatytų pertvarkymo sąlygų.“

7 straipsnis

Direktyvos 2011/35/ES pakeitimas

1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva nebūtų taikoma bendrovei ar bendrovėms, kurioms taikomos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinėje dalyje.“

8 straipsnis

Direktyvos 2012/30/ES pakeitimas

45 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.    Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 10 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 31 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, 33–36, 40, 41 ir 42 straipsniai nebūtų taikomi tais atvejais, kai naudojamos pertvarkymo priemonės, įgaliojimai ir mechanizmai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES IV antraštinėje dalyje arba Reglamento (ES) Nr. [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas] V antraštinėje dalyje.“.

9 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.Valstybės narės iki [12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstus.

Valstybės narės šias šiuos teisės aktus taiko nuo [data – 6 mėnesiai nuo perkėlimo į nacionalinę teisę data].

2.Valstybės narės, priimdamos 1 dalyje nurodytus teisės aktus, daro juose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma juos oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.Valstybės narės pateikia Komisijai ir EBI šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

10 straipsnis
Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1, 40, 41, 42 ir 43 dalys, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniai įsigalioja [data – kada įsigalioja Reglamentas [PSŠ gaivinimas ir pertvarkymas].

11 straipsnis
Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(2) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

(3) 2016 m. gegužės 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1450, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais patikslinami kriterijai, susiję su minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymo metodika, OL L 237, 2016 9 3, p. 1.

(4) FST, Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of Globally Systemically Important Banks (G-SIBs) in Resolution, Total Loss-absorbing Capacity (TLAC) Term sheet, 2015 11 9.

(5) 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“, 2015 11 24, COM(2015) 587 final.

(6) https://www.eba.europa.eu/documents/10180/1360107/EBA+Interim+report+on+MREL

(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p. 1.; 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(8) http://ec.europa.eu/finance/consultations/2015/financial-regulatory-framework-review/docs/summary-of-responses_en.pdf, Summary of contributions to the ‘Call for Evidence’

(9) [Nuoroda į poveikio vertinimą ir jo santrauką.]

(10) OL C , , p. .

(11) OL C , , p. .

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“, 2015 11 25, COM(2015) 587 final.

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, OL L 173, 2014 6 12, p. 190.

(14) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(15) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

(16) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(17) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB, OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(18) 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).

(19) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(20) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, OL L 201, 2012 7 27, p. 1.

(21) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (OL L 315, 2012 11 14, p. 74).

(22) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/35/ES dėl akcinių bendrovių jungimo (OL L 110, 2011 4 29, p. 1).

(23) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (OL L 310, 2005 11 25, p. 1).

(24) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

(25) 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/36/EB dėl naudojimosi tam tikromis akcininkų teisėmis bendrovėse, kurių akcijos įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje (OL L 184, 2007 7 14, p. 17). 

(26) Leidinių biuro prašoma įrašyti datą: 12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.