21.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 88/28

1.

teigiamai vertina Europos Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ ir jame siūlomą didelio poveikio priemonių, kurios leistų išnaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos teikiamas galimybes, rinkinį. Būsimos Europos ekonomikos augimo ir užimtumo perspektyvos bei socialinė sanglauda vis labiau priklauso nuo gebėjimo suprasti, priimti ir išnaudoti visus savo regionų inovacinės visuomenės aspektus;

2.

pabrėžia, kad ES bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas yra 500 mln. vartotojų ir ši rinka yra galingiausia politinė ES, jos valstybių narių ir regionų priemonė inovacijoms, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti;

3.

pažymi, kad vyksta nuolatinė pramoninė revoliucija, kurios varomoji jėga yra naujų kartų skaitmeninės technologijos, tokios kaip didieji duomenys, ir naujos bei įvairios skaitmeninių technologijų taikomosios programos sektorių ir vietos problemoms spręsti. Europos pramonės laukia uždavinys – greitai ir visapusiškai pasinaudoti šiomis skaitmeninėmis galimybėmis. Neįmanoma pervertinti tradicinių ir netechnologinių pramonės šakų įmonių, ypač MVĮ, galimybių visapusiškai pasitelkti skaitmeninimą kaip priemonę sustiprinti ir užtikrinti savo konkurencingumą;

4.

pripažįsta, kad ES informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius sudaro svarbią ekonomikos dalį – jame dirba daugiau kaip 6 mln. žmonių, jis sukuria apie 4 % BVP. Pastarojo meto tyrimai rodo, kad jei pramonė Europoje visiškai suskaitmenintų produktus ir paslaugas, ji ateinančius penkerius metus kasmet papildomai gautų daugiau kaip 110 mlrd. EUR pajamų;

5.

sutinka, kad norint pasinaudoti visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais, ypač svarbūs du sėkmę užtikrinantys veiksniai a) labai konkurencinga Europos skaitmeninė pramonė ir b) privataus ir viešojo sektorių pasirengimas atitinkamai prisitaikyti, į savo veiklą integruojant kuriamas skaitmenines inovacijas, kad visiems piliečiams būtų užtikrintos aukštos kokybės paslaugos; pabrėžia, kad šalinant reglamentavimo kliūtis taip pat labai svarbu mažinti biurokratiją ir modernizuoti ES teisės aktus;

6.

pabrėžia, kad visų dydžių įmonės visuose regionuose ir sektoriuose gali pasinaudoti Europos IRT pranašumais kurdami skaitmenines pramonės platformas, kad būtų plėtojamos įvairios skaitmeninės technologijos, pradedant dalimis ir baigiant prietaisais ir programine įranga, tiek vartotojų rinkoms, tiek internetinėms ir duomenų platformoms bei atitinkamoms taikomosioms programoms ir paslaugoms;

7.

pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, ypač maksimaliam Europos skaitmeninės ekonomikos augimo potencialo padidinimui skirtoje dalyje, nurodyti visi pagrindiniai pramonės skaitmeninimą skatinantys svertai ir veiksmai tokiose srityse kaip duomenų ekonomika, daiktų internetas, debesijos kompiuterija, įgūdžiai ir e. valdžia. Vis stipresnė skaitmeninių permainų varomoji jėga yra įvairių papildomų technologijų, ypač robotikos, dirbtinio intelekto ir trimačio spausdinimo, suliejimas;

8.

ragina toliau investuoti į tris tarpdisciplinines sutartines viešojo ir privataus sektorių partnerystes, įsteigtas pagal programą „Horizontas 2020“ – „ateities gamyklas“, Tvarią procesų pramonę efektyviai naudojant išteklius ir energiją (angl. SPIRE) ir Jungtinę biopramonės technologijų iniciatyvą (angl. BBIJU);

9.

pripažįsta, kad daugumai sprendimus priimančių pramonės atstovų sunku apsispręsti, kada, kokiu mastu ir į kurias technologijas investuoti. Maždaug 60 % didelių įmonių ir daugiau kaip 90 % MVĮ jaučiasi atsiliekančios skaitmeninių inovacijų srityje;

10.

pabrėžia, kad greita skaitmeninių technologijų plėtra ir vis platesnis jų naudojimas taip pat skubiai verčia modernizuoti dabartinę reglamentavimo sistemą, kad nebūtų atsiliekama nuo beprecedenčio inovacijų tempo;

11.

sutinka, kad daugiau turėtų būti nuveikta ir siekiant palengvinti didelių, bet padrikų Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų iniciatyvų kitose svarbiausiose skaitmeninių technologijų srityse koordinavimą;

12.

primygtinai teigia, kad, siekiant diegti daiktų internetą ir nenutrūkstamą duomenų srautą visuose regionuose, būtina plačiau suvokti sąveikumą, kaip ne tik viešajam administravimui, bet ir visiems sektoriams svarbų dalyką (pvz., kaip priemonę užtikrinti, kad vartotojų laisvė nebūtų suvaržoma pavienių technologijų įmonių nuosavybės sistemomis nustatytais apribojimais). Akivaizdu, jog reikia bendrų formatų, standartų ir specifikacijų;

13.

mano, jog būtina Europos Komisijos geresnio reglamentavimo REFIT programoje daugiausia dėmesio skirti inovacijų kliūtims ir aptarti, kaip jas pašalinti ar sumažinti novatoriškais reglamentavimo metodais, kaip nurodyta bendrosios rinkos strategijoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti laikomos svarbiomis REFIT proceso partnerėmis, o ne suinteresuotaisiais subjektais, nes jos užtikrina daugumos ES lygmeniu priimamų sprendimų vykdymą;

14.

ragina Komisiją glaudžiau bendradarbiauti su pramonės ir įvairaus dydžio įmonių atstovais, visų lygmenų valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais nustatant ir mažinant reglamentavimo kliūtis Europos pramonės skaitmeninimui, taip pat supaprastinant galiojančias taisykles;

15.

tvirtina, kad skaitmeninant Europos pramonę ir siekiant, kad skaitmeninė bendroji rinka nepaisant valstybių sienų ir technologijų leistų nenutrūkstamai sujungti prietaisus ir paslaugas, nepaprastai svarbu efektyviai standartizuoti IRT aplinką. Pastangos šioje srityje turi būti strategiškai sutelktos į penkias prioritetines standartizacijos sritis – 5G, debesijos kompiuteriją, daiktų internetą, duomenų technologijas ir kibernetinį saugumą;

16.

pabrėžia, kad prioritetiniais IRT standartais bendrajai skaitmeninei rinkai turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą investicijų grąžą, kad atsirastų paskatų vykdyti pasaulinių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą ir tvarų standartizavimo procesą, kartu užtikrinant, kad technologijos būtų plačiai prieinamos atviroje ir konkurencingoje rinkoje;

17.

pažymi, kad daugelyje pramonės sričių tradicinis plėtros, bandymų ir standartizavimo ciklas nebeatitinka sparčiai kintančių ir sudėtingų susiliejusių technologijų;

18.

pažymi, kad darbas suskaitmenintoje ekonomikoje taip pat privers daugiau dėmesio skirti naujiems įgūdžiams ir gebėjimams, t. y. didesniam kūrybingumui, komunikacijai ir gebėjimui prisitaikyti, todėl reikės masiškai kelti visų lygių darbuotojų kvalifikaciją;

19.

pabrėžia, kad tolesnė daiktų interneto ir didžiųjų duomenų plėtra taip pat kelia didelius pasitikėjimo ir saugumo iššūkius, kurie rūpi kiekvienai įmonei ir kuriuos reikia įveikti norint užsitikrinti visuomenės pritarimą;

20.

primygtinai ragina kiek įmanoma stengtis šioje srityje sukurti tvirtesnes tikslines regioninio, nacionalinio ir ES lygmens partnerystes, kad būtų pritraukta nemažai privačių investicijų ir sukuriant parduodamus produktus ir paslaugas būtų padarytas revoliucinis poveikis konkurencingumui; taip pat bus sudarytos sąlygos šiems partneriams veiksmingai keistis patirtimi, žiniomis ir idėjomis, kad būtų išnaudota sinergija ir neprireiktų papildomų pastangų, netgi sukurtas partnerysčių tinklas;

21.

ragina toliau nagrinėti glaudesnio nacionalinių ir regioninių inovacijų politikos formuotojų bendradarbiavimo pridėtinę vertę, atsižvelgiant į pažangiosios specializacijos koncepciją ir pagal principą „iš apačios į viršų“ atsirandančias tarpregionines iniciatyvas;

22.

mano, kad turėtų būti skatinamos investicijos iš privačių ir viešųjų šaltinių, taip pat ir didesnis įmonių ir institucinių veikėjų, pavyzdžiui, Europos investicijų banko (EIB), įnašas, įskaitant pagal Europos investicijų planą ir iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sutelkiamas lėšas, ir turėtų būti patvirtinta, kokia svarbi programos „Horizontas 2020“, iniciatyvų „Startup Europe“ ir FIWARE, Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ir regioninės bei nacionalinės politikos priemonių sąveika siekiant platesnių ES tikslų – konkurencingumo ir sanglaudos;

23.

pripažįsta ir teigiamai vertina Europos Komisijos planus programos „Horizontas 2020“ 500 mln. EUR investicijas sutelkti plačiai skaitmeninių inovacijų centrų plėtrai, tačiau reikėtų užtikrinti, kad skaitmeninių inovacijų centrai būtų finansuojami iš programos „Horizontas 2020“ antrojo ramsčio („Pramonės pirmavimas“) ir dėl to nukentėtų programos „Horizontas 2020“ likusių paprogramių biudžetas; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi geras galimybes pramoninių galutinių naudotojų labui prisidėti prie šios formos kompetencijos centrų ir vieno langelio principu veikiančių technologinių centrų; pabrėžia, kad atrenkant remtinus atvejus svarbus kriterijus išlieka mokslinė kompetencija ir kad reikia deramai atsižvelgti į svarbų aukštųjų mokyklų vaidmenį perduodant žinias ir inovacijų procese, kad būtų galima toliau optimizuoti pagal programą „Horizontas 2020“ numatytų investicijų poveikį. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikėtų nustatyti konkretesnį siekiamą su skaitmeniniais inovacijų centrais susijusios veiklos poveikį ir galbūt jį persvarstyti;

24.

primena savo raginimą, kad turėtų būti ir toliau užtikrinami reikiami ištekliai investicijoms į skaitmeninį sektorių, nes tai yra vienas iš pagrindinių į ateitį orientuotos ES sanglaudos politikos komponentų, ir geriau šiai sričiai skirti gerokai daugiau investicijų, negu 2007–2013 m. skirta 14 mlrd. EUR ESI fondų dalis;

25.

pažymi, kad interneto atvirumas ir įspūdingas turinio ir paslaugų pasiūlos ir paklausos augimas dabar yra pagrindinės konkurencingumo, ekonomikos augimo, socialinės raidos ir inovacijų varomosios jėgos Europoje. Tačiau dėl užsitęsusio infrastruktūros nebuvimo, ypač kaimo vietovėse, kurias privatūs operatoriai laiko nepelningomis, daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų ir dabar dar negali visapusiškai pasinaudoti šiomis tendencijomis;

26.

prašo Europos Komisijos remti tokių vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomą finansavimo veiklą, pirmiausia ir toliau leidžiant prioritetine tvarka skaitmeninei infrastruktūrai visuose Europos regionuose skirti ESI fondų lėšas, ir antra, nustatant technologines kliūtis plėtoti skaitmeninės plėtros projektus kaimo ir retai apgyvendintose vietovėse arba regionuose, kuriems tenka įveikti demografinius iššūkius, – tai turėtų būti laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis;

27.

ir toliau pritaria Europos Parlamento išdėstytam susirūpinimui, kokius padarinius sukėlė 2013 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos sprendimas nuo 9,2 mlrd. EUR iki vos 1 mlrd. EUR sumažinti skaitmeninei infrastruktūrai ir paslaugoms skirtą Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžetą, taip priverčiant Europos Komisiją iš esmės perorientuoti savo planus;

28.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi galimybių skatinti inovacijas ir konkurencingumą, įgyvendindamos pritaikytuosius paklausos ir pasiūlos valdymo sprendimus, įskaitant plačiajuosčio ryšio diegimą, skaitmeninę ekonomiką, e. įtrauktį ir e. valdžią. Be to, jos pasirūpina švietimo ir mokymo infrastruktūra, įgyvendina ES finansuojamas iniciatyvas ir palengvina naudingą bendradarbiavimą ir mainus su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis, taip pat ir tarpvalstybiniu mastu;

29.

teigiamai vertina per Europos investicijų banką (EIB) teikiamas galimybes – EIB įsipareigojo padidinti plačiajuosčiam ryšiui skiriamas savo paskolas iki 2 mlrd. EUR per metus ir konkrečiai pabrėžė svarbų vietos ir regioninio lygmens vaidmenį darant tokias į ekonomikos augimą orientuotas investicijas; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti bendruomenių inicijuotas pastangas, pavyzdžiui, bendruomenines įmones;

30.

primygtinai ragina remti ir naujas investicines priemones, kad būtų galima sparčiau diegti infrastruktūrą, kuri galėtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ Europos skaitmeninės darbotvarkės elemento tikslinę plačiajuosčio ryšio spartą, ir sparčiau iki galo įdiegti 4G ryšį (kol dar neįdiegtos naujesnės technologijos, pvz., 5G), kartu išlaikant technologinį neutralumą, taip pat sudaryti sąlygas veiksmingai veiklos vykdytojų konkurencijai;

31.

tvirtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali pradėti teikti prioritetą tam, kad žmonėms būtų suteikti skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai, kuriuos turėdami jie galėtų visapusiškai naudotis naujomis technologijomis, suprasti kibernetinio saugumo problemas ir asmens duomenų apsaugos būtinybę, didinti savo įsidarbinimo galimybes ir sukurti naujas galimybes verslui, be kita ko, analizuojant didžiuosius duomenis;

32.

mano, kad e. prekyba daugeliui smulkaus verslo subjektų tebėra praleista galimybė, ypač dėl nepakeliamų būtinų išlaidų: 65 % Europos interneto vartotojų perka internetu, tačiau šią labai didelę paklausą tenkina tik 16 % MVĮ, kurios parduoda internetu, o tarpvalstybinę prekybą vykdo mažiau negu pusė jų (7,5 %);

33.

ragina pirmenybę teikti pastangoms įveikti e. prekybos kliūtis, kylančias dėl tokių problemų kaip geografinis blokavimas ir saugios internetinės mokėjimo kredito kortelėmis sistemos nebuvimas. Šios problemos kelia nereikalingų išlaidų, komplikacijų ir pavojų, kad galimi internetiniai mažmenininkai, ypač dalyvaujantys tarpvalstybinėje prekyboje, susidurs su sukčiavimu;

34.

pabrėžia, koks svarbus Europos Komisijos e. valdžios veiksmų planas – modernizuoti viešąsias paslaugas jas skaitmeninant, t. y. gerinti viešojo sektoriaus institucijų prieinamumą privatiems asmenims ir verslo subjektams elektroninėmis priemonėmis, neatsižvelgiant į jų fizinę vietą, todėl pabrėžia savo pritarimą, kad būtų plėtojamos sąveikios daugiakalbės tarpvalstybinės viešosios paslaugos (ypač keitimasis informacija), kaip veikianti priemonė suvokiamam periferiškumui įveikti;

35.

pažymi, kad, kai kalbama apie e. valdžios galimybių teikti naudą visuomenei išnaudojimą, pavyzdžiui, anglies pėdsakui mažinti, procedūroms įmonėms supaprastinti, turizmui skatinti arba kultūros paveldui propaguoti, būtent vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka svarbų lyderio vaidmenį – įvardija IRT galimybes ir veikėjus, keičiasi geriausia technologine patirtimi, skiria lėšų investicijoms į IRT priemones, vertina pažangą ir informuoja apie sėkmę;

36.

pažymi, kad gerindamos savo skaitmeninį raštingumą ir daugiau naudodamosi skaitmeninėmis žiniasklaidos priemonėmis įmonės kels ir daugiau reikalavimų skaitmeninėms priemonėms, skirtoms kontaktams su valdžios institucijomis Gerai veikiantis skaitmeninis viešasis administravimas įmonėms, organizacijoms ir privatiems asmenims teikia efektyvias e. paslaugas ir skaitmenines procedūras, kurios gerina galimybes jomis pasinaudoti, supaprastina procedūras ir sutrumpina pateiktų prašymų nagrinėjimo laiką viešajame sektoriuje. Didėjant skaitmeninimui viešieji subjektai nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu turės daugiau galimybių atlaisvinti išteklius, todėl atsiras daugiau laiko klientams ir mažiau laiko reikės administravimui ir kontrolei;

37.

pabrėžia, kad e. valdžios sąveikumui pasiekti reikia ne tik sistemų suderinamumo, bet ir viešojo administravimo institucijų gebėjimo dirbti artimai bendradarbiaujant su informacinėmis sistemomis, o visuomenė turi žinoti apie tokių sistemų teikiamas galimybes. Todėl RK ragina papildyti ISA2 programą žmogiškųjų gebėjimų – tiek skaitmeninių, tiek kalbos įgūdžių – stiprinimo ir informavimo komponentais, kad būtų parengti sąveikumo sprendimai, padėsiantys modernizuoti viešąjį administravimą;

38.

palankiai vertina vidaus rinkai skirtų veiksmų pasiūlymus dėl elektroninių ryšių, skirtų dinamiškai ir tvariai visų ekonomikos sektorių plėtrai paspartinti ir darbo vietoms kurti, taip pat autorių teisių teisės aktams atnaujinti atsižvelgiant į skaitmeninę revoliuciją ir besikeičiančią vartotojų elgseną;

39.

pripažįsta, kokias galimybes gali suteikti Europos regionų komiteto (RK) ir Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD bendradarbiavimas per Keitimosi žiniomis platformą (KŽP) – tai priemonė skatinti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus, novatoriškus produktus ir geriausią patirtį reaguojant į Europos vietos ir regionų valdžios institucijų patiriamus visuomeninius iššūkius;

40.

pabrėžia, kad kai kurie Europos skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, ypač skaitmeninio raštingumo didinimas ir įgūdžių trūkumo mažinimas, taip pat praleistos galimybės kovoti su visuomeniniais iššūkiais, yra gyvenimo kokybės ir socialinės bei ekonominės veiklos pagrindai, kuriuos geriausia patikėti vietos ir regionų lygmeniui, kad būtų skatinamos efektyvesnės ir individualiai pritaikytos paslaugos visuomenei ir vietos įmonėms;

41.

pripažįsta, kad, jei kalbėtume apie IRT specialistus, per pastaruosius trejus metus Europoje sukurta daugiau nei milijonas papildomų darbo vietų. Nepaisant to, numatoma, kad, sparčiai augant paklausai, iki 2020 m. šiame sektoriuje atsiras daugiau kaip 800 000 laisvų darbo vietų.

42.

primygtinai ragina toliau plėtoti Europos Komisijos Didžiąją koaliciją užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, kad ji taptų visą Europą ir įvairius suinteresuotuosius subjektus aprėpiančia iniciatyva, kuria būtų siekiama sumažinti minėto įgūdžių trūkumo ir su IRT susijusių laisvų darbo vietų disbalansą užtikrinant tinkamą mokymą, pameistrystės ir mokomosios praktikos vietas, imantis priemonių judumui palengvinti ir (arba) didinant informuotumą, kad jaunimas būtų skatinamas studijuoti ir siekti karjeros šiame sektoriuje;

43.

primena, kad būtent subnacionaliniu lygmeniu galima gauti tiksliausios savalaikės informacijos apie darbo rinkas, o vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant įgūdžių neatitiktį – remti tinkamų profesinio mokymo programų kūrimą bei skatinti vietos paklausą atitinkančias investicijas;

44.

ragina švietimo paslaugų teikėjus kurti tikslingus IRT srities mokymo metodus. Ateityje darbuotojai privalės turėti tinkamą pagrindinių gebėjimų, socialinių emocinių gebėjimų ir techninių (visų pirma skaitmeninių ir su konkrečia veikla susijusių) įgūdžių derinį, į kurį švietimo ir mokymo sistemos kol kas orientuotos nepakankamai; taigi reikia sukurti pagrindus tokiai švietimo ir mokymo sistemai, kurioje daugiau dėmesio būtų skiriama ne moksleivių ir studentų teoriniams, o veikiau praktiniams įgūdžiams;

45.

pripažįsta, kad Europos Komisija sukūrė svarbią Europos naujų įgūdžių darbotvarkę ir kad joje bus nustatyta visapusiška įsidarbinimo galimybių didinimo sistema, be kita ko, atsižvelgiant į būtinybę ugdyti skaitmeninius ir papildomus įgūdžius, kuriais asmeniui atveriamos svarbios galimybės;

46.

pabrėžia, kaip svarbu piliečiams, darbuotojams, studentams bei darbo ieškantiems žmonėms suteikti skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir gebėjimų, siekiant plačiai įgyvendinti skaitmeninimą ekonomikoje ir visuomenėje;

47.

dar kartą atkreipia dėmesį į Europos bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje (2010–2018 m.) ir pabrėžia, kad svarbu parengti pagrindinių dokumentų rinkinį, kad kiekviena valstybė narė užtikrintų jaunesnių klasių moksleiviams švietimo sistemose prieigą prie plačiajuosčio interneto ryšio, tokiu būdu suteikiant jaunuoliams minimalią garantiją įgyti IT gebėjimų ir įgūdžių. Šito turi būti siekiama ne tik privalomojo švietimo lygmeniu, bet visais gyvenimo etapais kuriant novatoriškas ir pažangias programas, atitinkančias technologinius pokyčius;

48.

įspėja, jog, nepaisant ekonominių ir užimtumo perspektyvų, negalima leisti, kad didėjanti skaitmeninių technologijų įtaka, ypač jaunimui, sumenkintų pagrindinius žmogiškuosius gebėjimus, pavyzdžiui, raštingumą ir tiesioginį asmeninį bendravimą;

49.

daro išvadą, kad reikia dar labiau pripažinti ES regionų svarbą tvariai įgyvendinant Skaitmeninę darbotvarkę. Vietos ir regionų valdžios institucijos priklauso tikslinei darbotvarkės rekomendacijų auditorijai ir turi būti laikomos svarbiausia darbotvarkės varomąja jėga ir jos įgyvendinimo partnerėmis.