EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2016 03 08

COM(2016) 95 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS CENTRINIAM BANKUI IR EURO GRUPEI

2016 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai


{SWD(2016) 71 to SWD(2016) 96}

1.    Įžanga

Europos semestras yra svarbi nacionalinio ir ES lygmens reformų įgyvendinimo priemonė, padedanti tinkamai kreipti ir koordinuoti visų valstybių narių pastangas vykdyti makroekonomines, biudžeto ir struktūrines reformas. Po Komisijos komunikato „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ 1 ,
2016 m. Europos semestras vykdomas 2015 m. inicijuota racionalesne tvarka.
Pagal naująją tvarką euro zonos ir nacionalinės dimensijos yra integruojamos, daugiau dėmesio skiriama užimtumui, socialinės srities rezultatams, investicijoms ir konkurencingumui. Naujoji tvarka palanki konvergencijai ir ji parodo, kad europiniai fondai, ypač Europos struktūriniai ir investicijų fondai, ir techninė parama padeda vykdyti reformas.

2016 m. metinėje augimo apžvalgoje 2 Komisija pabrėžė, kad reikia konsoliduoti atsigavimą, užtikrinti jo tvarumą ir spartinti konvergencijos didinimo procesą. Euro zonos uždaviniai ir prioritetai taip pat išdėstyti rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos 3 . Norint mažinti nelygybę valstybėse narėse ir tarp jų nepaprastai svarbu didinti ekonominę ir socialinę konvergenciją. Todėl Komisija paragino valstybes nares pasinaudoti vykstančiu nuosaikiu atsigavimu ir skirti politikos pastangas šiems trims prioritetams: naujam postūmiui investuoti, struktūrinių ES šalių ekonomikos modernizavimo reformų tąsai ir atsakingai fiskalinei politikai.

2016 m. Europos semestro šalių ataskaitos parengtos tuo metu, kai nepaprastai svarbu palaikyti ekonomikos atsigavimą ir užtikrinti, kad jis būtų paremtas reikiamomis priemonėmis bei politika ir taip sudaryti sąlygas tolesniam augimui. Ataskaitose parodyta, kad šioje srityje valstybės narės deda pastangas. Nors kai kurių reformų vaisiams nunokti prireiks ne vienų metų, struktūrinės reformos ilgainiui taps tvaraus augimo, konkurencingos ekonomikos, naujų darbo vietų ir investavimo pamatu. Žinant, kaip globalizuotoje ekonomikoje gali greitai pasikeisti makroekonominės sąlygos, reikia skubiai optimaliai pasinaudoti esamais augimui palankiais veiksniais ir spartinti reformų tempą, kad didėtų Europos Sąjungos konkurencingumas. Ekonomikos ir socialinėje politikoje taip pat reikia atsižvelgti į pastaruoju metu atvykusius migrantus ir pabėgėlius, visų pirma patenkinti jų būtiniausius poreikius ir pasirūpinti integracija į darbo rinką.

Apie 26 valstybes nares parengtose šalių ataskaitose 4 apžvelgiami bendri kiekvienos valstybės narės ekonominiai ir socialinės srities pokyčiai. Ataskaitose įvertinama pažanga, padaryta sprendžiant 2015 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodytus uždavinius. 18 valstybių narių ataskaitose pateikta nuodugni apžvalga pagal makroekonominio disbalanso procedūrą. Remdamasi šia analize, Komisija siūlo keletą valstybių narių, kurioms taikoma ta procedūra, priskirti kitai kategorijai. Ataskaitose taip pat aptariami makroekonominiu aspektu svarbūs klausimai, tokie kaip klimato ir energetikos politika, kuriems galioja kiti politikos procesai 5 .

Analizėje taip pat vertinama valstybių narių biudžeto padėtis. Analizė yra pagrįsta naujausia Komisijos ekonomikos prognoze 6 ir remiasi 2015 m. lapkričio mėn. paskelbtomis Komisijos nuomonėmis dėl euro zonos valstybių narių 2016 m. biudžeto planų projektų
ir naujomis praėjusiais metais Komisijos priimtomis gairėmis 7 kaip užtikrinti, kad bendra fiskalinė sistema prisidėtų prie ES darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkės įgyvendinimo.

Šalių ataskaitose išsamiau analizuojamos praėjusiais metais Komisijos nustatytos ir kartu su 2016 m. metine augimo apžvalga nurodytos investavimo kliūtys. Siekiant šalinti tas kliūtis pagal Europos semestro principus valstybėms narėms būtina bendradarbiauti tarpusavyje ir su ES institucijomis ir pasiekti Investicijų plano Europai trečio ramsčio rezultatų 8 .

Šalių ataskaitos yra dialogo su valstybėmis narėmis joms kylančių ekonomikos ir socialinių uždavinių klausimais atspirties taškas. Šie dialogai ir rekomendacija euro zonai turėtų padėti parengti nacionalines reformų programas, kurios turi būti pateiktos balandžio mėn. Apskritai, Komisija nepateiks rekomendacijų dėl problemų, kurios šalių ataskaitose nėra nurodytos kaip uždaviniai, ir kiekvienai valstybei narei siūlys ribotą konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų skaičių. Rekomendacijos bus skirtingos, nelygu uždavinių mastas, kurį taip pat atspindi kiekvienos šalies situacija pagal makroekonominio disbalanso procedūrą.

2.    Ekonominis kontekstas

Europos ekonomika pamažu atsigauna, o išorės rizika yra išaugusi. 2015 m. BVP augimas tesiekė 3 proc., taigi pasaulio ekonomikos augimas lėtėjo, ir pakeliui į atsigavimą jos tyko daug grėsmių 9 . Didžiausių išsivysčiusios ekonomikos šalių ekonomika toliau atsigauna arba jų ciklas bręsta, o daugelio besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių perspektyva ūkanota. Prognozuojama, kad augimas Kinijoje toliau lėtės, o tai turės įtakos kitoms besivystančioms ir besiformuojančios ekonomikos šalims ir paveiks pasaulinius kapitalo srautus.

Europos ekonomikai iki šiol pavyko sumažinti riziką, tačiau joje vis labiau juntamas ir ne tokios palankios išorinės aplinkos poveikis. Naujas energijos kainų smukimas turėtų toliau stiprinti namų ūkių perkamąją galią. Dėl precedento neturinčio atvykusių pabėgėlių ir migrantų skaičiaus atsirado papildomų viešųjų išlaidų, nes išaugo priėmimo ir kitos su pabėgėliais susijusios išlaidos. Pinigų politikos sąlygos veikiausiai liks labai palankios ir tikimasi, kad fiskalinė politika šiemet prisidės prie atsigavimo. Tačiau neigiamas šalutinis lėto augimo už ES ribų poveikis gali būti stipresnis nei tiesioginis prekybos poveikis. Jei dėl žemų žaliavų kainų mažės pasaulio ekonomikos stabilumas, jas taip pat galima laikyti rizikos šaltiniu. Pastaruoju metu gerokai sustiprėjo finansų rinkų svyravimai. Visų pirma, bankų akcijų kainos gerokai nukrito, o kai kuriose valstybėse narėse padidėjo priemokos už šalies kreditavimo riziką.

Atsigavimas ES lieka lėtas ir trapus: todėl akivaizdžiai reikia spartinti struktūrines reformas, skatinti investicijas ir kurti konkurencingesnę ekonomiką. Atsigavimas yra silpnas tiek žvelgiant istoriškai, tiek palyginti su kitomis išsivysčiusiomis ekonomikomis. Prognozuojama, kad ES ekonomika šiemet augs 1,9 proc. ir 2 proc. BVP 2017 m. Nedarbo lygis ES turėtų toliau mažėti nuo 9,5 proc. 2015 m. iki 9 proc. 2016 m.: mažėjimas turėtų būti didesnis valstybėse narėse, kuriose įgyvendintos darbo rinkos reformos. Tikimasi, kad privatus vartojimas liks pagrindiniu augimo varikliu, o jį stiprins atsigaunančios darbo rinkos ir augančios realios disponuojamosios pajamos. Sumenkus pasaulinei paklausai mažėja eksportu pagrįsto atsigavimo perspektyvų, todėl labai svarbu gerokai padidinti investicijas nuo dabartinio labai žemo lygio ir taip palaikyti platesnio masto ekonomikos gaivinimą ir keisti potencialaus augimo mažėjimo tendenciją.

3. Konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga

Bendro makroekonominio stabilizavimo kontekste valstybės narės pasiekė tam tikros pažangos spręsdamos problemas, nustatytas 2015 m. paskelbtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose. 2016 m. šalių pažangos ataskaitos rodo, kad per metus padaryta panaši pažanga, kaip ir anksčiau. Vertinant ilgesnį laikotarpį matyti, kad svarbiausių reformų įgyvendinimui reikia laiko. Tai gali lemti ir vykdytinų reformų sudėtingumas pavyzdžiui, darbo ir produktų rinkų, pensijų sistemų ir bankų sektorių reformų atveju, ir nacionalinių rinkimų grafikai. Kai kuriose valstybėse narėse (Danijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Slovakijoje) 2015 m. arba 2016 m. pradžioje vyko nacionalinio parlamento arba prezidento rinkimai. Keitėsi ir 2014 m. bei 2015 m. paskelbtų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų skaičius, ir jų aprėptis. Gegužės mėn. siūlydama naujas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, Komisija pateiks išsamų vertinimą.

Dalį strategijos „Europa 2020“ tikslų Europa įgyvendina iš esmės pagal grafiką. Valstybės narės taip pat daug nuveikė įgyvendindamos klimato kaitos ir energetikos tikslus, ir dauguma jų iki 2020 m. veikiausiai pasieks išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Remiantis naujausiais duomenimis, ES sėkmingai siekia švietimo tikslų: 17 valstybių narių jau pasiekė su mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimu susijusius tikslus, o12 pasiekė aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalies tikslus. Pasiekti užimtumo tikslą daugeliui valstybių narių gali būti sunku, tačiau užimtumo būklė pagerėjo beveik visose valstybėse narėse. 2015 m. pabaigoje užimtumas išaugo 1,1% ir pasiekė ikikrizinį lygį – 70,5 %. Moterų užimtumas didėja sparčiau, tačiau lyčių nelygybė vis dar didelė. Norint, kad sumažėtų vyrų ir moterų užimtumo lygių skirtumas, reikia dėti daugiau pastangų. Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai kaip BVP dalis padidėjo beveik pusėje valstybių narių, bet ES tikslas vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Ypač rimtų problemų kyla siekiant skurdo mažinimo tikslo: žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, Europoje dėl ekonomikos krizės padaugėjo. Vis dėlto naujausios tendencijos veikiau teigiamos, nes žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, atrodo, sumažėjo daugiau nei pusėje valstybių narių. Manoma, kad, gerėjant užimtumo sąlygoms, ši tendencija tęsėsi ir 2015 m. 2 priedėlyje apžvelgiama, kaip buvo įgyvendinami visi „Europos 2020“ tikslai.

4. Makroekonominio disbalanso šalinimas

ES ir euro zonos valstybėms narėms neblogai sekasi atkurti ekonomikos pusiausvyrą. Nuo krizės liko tam tikras disbalansas, tačiau daugelio jo apraiškų būta jau iki krizės ir jos dar labiau sustiprino krizės poveikį. Siekiant didesnio atsparumo būsimiems sukrėtimams ir tvaresnio, darnesnio ir spartesnio augimo, ne tik atskiroms valstybėms narėms, bet ir ES bei euro zonai, kaip visumai, svarbu ES ekonomiką vesti link tvarios pusiausvyros.

Nuodugniose apžvalgose išsamiai išanalizuotas valstybių narių disbalansas. Nuodugniose apžvalgose išskiriamas koregavimas dėl ciklinių veiksnių ir struktūrinių reformų nulemtas koregavimas. Apžvalgose patvirtinama, kad tik pastarasis yra tvaraus augimo pagrindas. Kadangi prekybos ir finansų sąsajos tarp ES šalių labai glaudžios, analizuojant taip pat atsižvelgta į tarpvalstybinį perbalansavimo poveikį ir nurodoma, kad jis turi vykti tiek šalyse, kuriose sukaupti dideli išorės įsipareigojimai, tiek tose, kuriose yra perteklius. Ir toliau labai svarbu skubiai mažinti skolos mastą. Nors kai kuriais atvejais valstybės ar privačiojo sektoriaus skola mažinama, ji tokia didelė, kad sukrėtimų atveju ekonomika vis dar gali būti pažeidžiama. Kitais atvejais nedideli, bet augantys skolos lygiai gali rodyti didėjantį pažeidžiamumą.

4.1. Perbalansavimas ES ir euro zonoje

Koreguoti esamą disbalansą trukdo keletas veiksnių. Vangus nominalusis augimas ir labai žemas infliacijos lygis stabdo įsiskolinimo mažinimo procesą. Sumenkus pasaulinei paklausai mažėja galimybių atsigauti eksporto priemonėmis. Dėl vis dar didelio nedarbo kai kuriose valstybėse narėse gali sumažėti potencialų gamybos apimties augimas, iš dalies dėl to, kad prarandami įgūdžiai ir įsidarbinimo galimybės.

Išorės disbalanso koregavimas vyksta toliau. Šalyse, kuriose yra dideli išorės įsipareigojimai, laikotarpiu iki krizės susidaręs didelis einamosios sąskaitos deficitas buvo gerokai sumažintas arba tapo pertekliumi. Apskritai pagerėjo sąnaudų konkurencingumas, iš dalies dėl išorės veiksnių. Kai kuriose valstybėse narėse matyti vykstantis struktūrinis koregavimas: ištekliai perkeliami į užsienio prekybai atvirą sektorių. Euro zonos einamosios sąskaitos perteklius šiuo metu yra vienas didžiausių pasaulyje. Kelių valstybių narių perteklius išsiskiria savo dydžiu ir rodo, kad ir vidaus paklausa, ir investicijos yra vangios.

Su aukštu skolos lygiu susijęs pažeidžiamumas ir toliau kelia susirūpinimą.
Daugumoje šalių šiuo metu tvarkomas balansas: mažinamas namų ūkių ir įmonių sektorių įsiskolinimas. Tačiau šis įsiskolinimo mažinimas dažnai susijęs su išlaidų mažinimu. Kai kuriose šalyse tvirtai atsigaunant augimui privačiosios skolos santykis su BVP sumažėjo. Įsipareigojimų mastas daugelyje valstybių narių tebėra kaip niekada didelis. Šalims, kuriose spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą stabdo atsigavimą ir siaurina investavimo ir vartojimo galimybes, būtina labiau stengtis gerinti našumo ir konkurencingumo sąlygas, kad mažėtų finansinio įsiskolinimo mažinimo poveikis augimui ir užimtumui.

Bankų sektoriaus kapitalizacija padidėjo, bet spaudimas, susijęs su pablogėjusia kreditų ir turto kokybe ir mažu pelningumu, neišnyko. Bankai padarė nemažą pažangą koreguodami savo balansus, ir daugelio bankų kapitalizacija bei likvidumas apskritai geri. Be to, susidėjus keletui veiksnių, kai kurių šalių bankų sektoriuje vis dar santykinai daug neveiksnių paskolų ir blogos kokybės turto. Jei nebus imtasi priemonių, ta silpnybė gali sulėtinti kreditavimo augimą ir lemti neoptimalų kreditų paskirstymą. Be to, mažo augimo ir žemų palūkanų normų aplinka turi įtakos pelnui bankų sektoriuje.

Kad išteklius būtų lengviau perskirstyti į kitas įmones, sektorius bei regionus ir taip didinti našumą, konkurencingumą ir tvarų užimtumą, reikalingos struktūrinės reformos. Valstybėms narėms reikia geriau perskirstyti turimus išteklius: perkelti juos į užsienio prekybai atvirus sektorius ir našiausias kiekvieno ekonomikos sektoriaus įmones. Šiuo tikslu gali padėti produktų ir paslaugų rinkas atveriančios reformos, kurios taip pat paskatintų ES vidaus rinką, ir struktūrinės reformos, kuriomis šalinamos laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtys.

4.2. Makroekonominio disbalanso procedūros įgyvendinimas

Komisija padidino makroekonominio disbalanso procedūros skaidrumą. Šalių ataskaitose pateiktuose vertinimuose Komisija laikosi įsipareigojimų, nurodytų komunikate „Tolesni ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo žingsniai“ 10 , visų pirma dėl didesnio skaidrumo vykdant procedūrą. Nuodugnių apžvalgų išvados aiškiau pateiktos šalių ataskaitų suvestinėse: aprašyti disbalanso šaltiniai ir paaiškintos pagrindinės išvados apie svarbius ekonominius kintamuosius, atsakomąsias politikos priemones, kurių imtasi, ir politikos trūkumus. Be to, Komisijos tarnybos parengs žinyną, į kurį bus sudėta svarbi informacija apie makroekonominio disbalanso procedūrą.

Komisija supaprastina ir stabilizuoja makroekonominio disbalanso kategorijas. Siekiant efektyvesnės ir paprastesnės komunikacijos, makroekonominio disbalanso kategorijų šiemet sumažinta nuo buvusių šešių iki keturių: disbalanso nėra, disbalansas, perviršinis disbalansas ir perviršinis disbalansas su taisomaisiais veiksmais. Šios kategorijos išliks tolesniais metais. Specialus stebėjimas bus pradėtas disbalanso ar perviršinio disbalanso atvejais ir bus moduliuojamas pagal kilusių uždavinių sunkumą. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos bus labiau sukonkretintos, kad atspindėtų disbalanso pobūdį, atsižvelgiant į reformų priemones, kurias valstybės narės pasiūlys nacionalinėse reformų programose.

1 lentelė. Disbalanso skirstymas į kategorijas pagal makroekonominio disbalanso procedūrą

*Perviršinis disbalansas ir taisomieji veiksmai reiškia, kad turi būti pradėta perviršinio disbalanso procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011.

Nuodugniose apžvalgose taip pat atsižvelgta į šalutinį poveikį kitoms šalims ir sistemines problemas. Nustatant ir įvertinant makroekonominį disbalansą atsižvelgiama į tai, kad euro zonos lygiu reikalingas koordinuotas požiūris siekiant šalinti disbalansą ir kartu remiant atsigavimą. Makroekonominio disbalanso procedūra siekiama išvengti disbalanso, kuris galėtų pakenkti pačiai šaliai, euro zonai arba ES, ir jį ištaisyti. Kartu su 2016 m. metine augimo apžvalga paskelbtoje 2016 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje 11 Komisija teigė, kad 18 valstybių narių reikėtų atlikti nuodugnią apžvalgą siekiant išsamiau įvertinti galimo disbalanso mastą.

Laikoma, kad šiemet disbalansą patiria mažiau valstybių narių. Atlikus tolesnę atrinktų 18 valstybių narių analizę, nuodugnios apžvalgos parodė, kad šešios valstybės narės nepatiria jokio disbalanso, septynios valstybės narės patiria disbalansą ir penkios valstybės narės patiria perviršinį disbalansą. Kroatijos ir Portugalijos vertinimą Komisija persvarstys gegužės mėnesį, atsižvelgdama į jų nacionalinių reformų programų užmojų mastą. Kiekvienos valstybės narės nuodugnios apžvalgos rezultatai apibendrinti 3 priedėlyje.

2 lentelė. 2016 m. nuodugnių apžvalgų rezultatai (supaprastintos kategorijos)

*Disbalanso ir perviršinio disbalanso kategorijos reiškia, kad turi būti pradėtas specialus stebėjimas, moduliuojamas pagal iššūkių mastą.

Atsižvelgiant į supaprastintas makroekonominio disbalanso procedūros kategorijas, bus vykdoma priežiūra taikant specialų stebėjimą visoms valstybėms narėms, kuriose yra disbalansas arba perviršinis disbalansas. Specialiu stebėjimu turėtų būti užtikrinta griežtesnė atsakomųjų politinių priemonių, kurių imtasi reaguojant į nustatytą disbalansą, kontrolė: vyktų intensyvesnis dialogas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, lankytųsi ekspertai ir su visomis valstybėmis narėmis būtų aptariamos reguliarios pažangos ataskaitos. Tokie kontaktai taip pat padėtų stebėti, kaip atitinkama valstybė narė įgyvendina konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Stebėjimas gali būti pritaikytas pagal konkretų disbalanso pobūdį. Paprastai perviršinį disbalansą patiriančios šalys stebimos atidžiau. Perviršinio disbalanso ir taisomųjų veiksmų kategorijoje atsidūrusioms šalims bus taikoma perviršinio disbalanso procedūra, t. y. bus teikiamos politikos rekomendacijos, kaip pašalinti disbalansą ir imtis tolesnių veiksmų pagal taisomųjų veiksmų planą.

5. Reformos valstybėse narėse

Vykdydamos reformas, dauguma valstybių narių padarė pažangą. Šios reformos turi būti tęsiamos ir stiprinamos, kad ekonomika būtų parengta ateities sukrėtimams ir padidėtų konkurencingumas. Ekonomikos atsigavimo stiprumas ir tvarumas priklauso nuo to, kaip greitai ir efektyviai bus priimtos ir įgyvendintos reformos. Siekiant palengvinti reformas, gali ir turėtų būti naudojamos ES lėšos, visų pirma Europos struktūriniai ir investicijų fondai. Praėjusių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose buvo nurodyti aspektai, kurie valstybių narių ekonominės ir socialinės politikos diskusijose buvo aktualiausi; šiemet keliose šalių ataskaitose nurodomi nauji įvykiai, pavyzdžiui, migrantų ir pabėgėlių atvykimas.

Sėkmę iš dalies lemia kokybiniai reformų aspektai. Veiksmingai paskirsčius išteklius našiau dirbančioms įmonėms, turėtų padidėti našumas ir augimo tempas. Be to, tai padidintų efektyviau dirbančių bendrovių investicijas, taigi stiprėtų ilgalaikio valstybių narių ekonomikos augimo potencialas. Reikia laiko, kol reformos prekių, paslaugų ir darbo rinkose duos rezultatų, tačiau jos duoda postūmį taip perskirstyti išteklius, nes skatina investicijas ir ES ekonomikos gamybinės bazės modernizavimą.

Reformas, kurių imamasi ES lygmeniu, reikia papildyti valstybių narių lygmeniu vykdomomis reformomis. ES lygmeniu sutarta dėl kelių politikos reformų ir priemonių, kuriomis siekiama sukurti geresnę verslo aplinką ir padidinti reglamentavimo aplinkos tikrumą ir stabilumą, pavyzdžiui, dėl bendrosios rinkos strategijos, bendrosios skaitmeninės rinkos, energetikos sąjungos, kapitalo rinkų sąjungos, žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio ir geresnio reglamentavimo darbotvarkės. Tolesniame skirsnyje aprašyta valstybių narių pažanga vykdant reformas srityse, nurodytose praėjusių metų konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose.

5.1    Investavimo atnaujinimas 

5.2    Struktūrinių reformų tęsimas siekiant modernizuoti šalių ekonomiką

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant įveikti darbo rinkų segmentaciją. Sumažinus neterminuotų darbo sutarčių ir nestandartinių sutarčių reglamentavimo skirtumus, darbdaviai gali noriau siūlyti neterminuotas darbo sutartis ir kurti pastovias darbo vietas. Tai skatins darbdavius ir darbuotojus investuoti į gebėjimų lavinimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Reformos šioje srityje tęstos 2015 m., laikantis konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, ypač šalyse, kuriose didelis darbo rinkos dvilypumas, tokiose kaip Italija ir Lenkija. Vykdydama visapusišką darbo rinkos reformą, Italija supaprastino sutarčių sistemą ir darbo teisės procedūras ir taip sumažino sugrąžinimo į darbą galimybes nepagrįsto atleidimo atveju.

Jau trečius metus įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva duoda rezultatų. 
Jaunimo padėtis ES gerėja; priemonės, padedančios sėkmingiau pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką buvo sustiprintos, be kita ko, vykdant ankstyvą nedirbančių, nestudijuojančių ir nesimokančių jaunuolių aktyvumo skatinimą ir aktyvų jų informavimą. Kaip keli iš pagrindinių rezultatų paminėtina geresnė aprėptis, jaunimui labiau pritaikyta valstybinių užimtumo tarnybų parama, geriau parengtos jaunimui skirtos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės ir didesnis dėmesys kokybiškai pameistrystei. Su Jaunimo garantijų iniciatyva susijusios reformos vykdytos sparčiau, ypač tose valstybėse narėse, kuriose esama didelių problemų, pavyzdžiui, Italijoje ir Portugalijoje, ir valstybėse narėse, gaunančiose ES finansinę paramą, sudarančią sąlygas imtis novatoriškų didelio masto priemonių ir struktūrinių reformų.

Nors į darbo rinką grąžinant bedarbius padaryta pažanga, reikalinga tolesnė aktyvios darbo rinkos politikos reforma. Kai kurios valstybės narės, pvz., Ispanija, Prancūzija, Latvija ir Suomija, pradėjo taikyti naujas aktyvias priemones, skirtas ilgalaikiams bedarbiams. Italija pradėjo reformuoti aktyvios darbo rinkos politikos valdymą ir stiprina sąsajas su pasyvia politika. Tačiau liko spręstinų problemų, pavyzdžiui, nepakankamai koordinuojamas užimtumo ir socialinių tarnybų darbas, vangiai įsitraukia darbdaviai ir trūksta partnerystės su jais, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės aprėpia santykinai nedaug dalyvių ir jų finansavimas nepakankamas. Be to, kai kuriose šalyse nėra individualiai pritaikytų modelių, pagrįstų profiliavimu, įgūdžių tinkamumu arba intensyviomis konsultacijomis. Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką 15 , kurią Taryba priėmė 2015 m. gruodžio mėn., valstybėms narėms pateikiamos gairės, kaip aktyviau spręsti ilgalaikio nedarbo problemą.

Kovoje su skurdu reikalingos kompleksiškos atsakomosios politikos priemonės. Daugelis valstybių narių ėmėsi ar imasi veiksmų socialinės paramos srityje, ypač susijusių su minimalių pajamų tinkamumu ir (arba) aprėptimi. Atsižvelgiant į tai, kad pajamų rėmimas turėtų būti derinamas su darbo rinkos poreikių atitikimu, kuriamos įvairios finansinės ir nefinansinės paskatos, padėsiančios lengviau sugrįžti į darbo rinką. Tai, be kita ko, bedarbio pašalpų sistemų tobulinimas Danijoje ir Italijoje ir lengvatos įsidarbinusiems asmenims Maltoje. Siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp skurdo mažinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimo tikslų, kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, mėgina įvairias pašalpas integruoti į platesnio masto schemas. Susirūpinus dėl to, kokį poveikį turės augantis skurdą patiriančių vaikų skaičius, kai kurios valstybės narės ėmėsi didinti atitinkamas socialines išmokas. Užtikrinant romų įtrauktį valstybėse narėse, kuriose tai aktualu, pasiekta nedaug.

Kai kuriose valstybėse narėse ypač aktualus sėkmingos migrantų ir pabėgėlių integracijos uždavinys. Didelis per praėjusius metus atvykusių migrantų ir pabėgėlių skaičius tapo didžiuliu iššūkiu daugeliui valstybių narių ir ES. Tačiau jis taip pat reiškia galimybę, ypač demografinius pokyčius patiriančioms valstybėms narėms. Ankstesnių pabėgėlių srautų patirtis rodo, kad integruodamiesi į darbo rinką jie gali dažniau susidurti su sunkumais nei vidutiniai trečiųjų šalių piliečiai. Siekiant sėkmingos integracijos reikia, be kita ko, iš anksto įvertinti gebėjimus, greitai pripažinti kvalifikaciją ir tinkamai mokyti kalbos, kad greitai ir efektyviai atsivertų galimybės patekti į darbo rinką, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir susirasti būstą. Kadangi nemažai migrantų yra vaikai ir jaunimas (apie 26 proc.), ypač skubiai reikia pritaikyti švietimo sistemas ir pasiūlyti pritaikytų pagrindinių ir kalbinių įgūdžių ugdymo programų. Be to, ypatingą dėmesį tikslinga skirti moterų integracijai.

Darbo jėgai tenkanti mokesčių našta turėtų būti dar labiau sumažinta. Daugelis valstybių narių ėmėsi darbo jėgos apmokestinimo mažinimo priemonių. Pavyzdžiui, Estija ir Prancūzija ėmėsi priemonių sumažinti darbo jėgos apmokestinimą nedideles pajamas gaunantiems gyventojams. Be to, darbo jėgos apmokestinimo reformos įgyvendintos kai kuriose valstybėse narėse, kuriose nedarbo lygis aukštas, pavyzdžiui, Belgijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Tačiau darbo jėgos mokesčių pleištas, kurį ypač junta mažas pajamas gaunantys asmenys, keliose valstybėse narėse tebėra didelis, o kai kuriose šalyse net padidėjo.

Dar yra galimybių mažinti biurokratizmą, stiprinti administravimo veiksmingumą ir reglamentavimo kokybę. Licencijavimo procedūros dar labai vilkinamos, ir daugiau nei dviejuose trečdaliuose valstybių narių naujai įmonei įsteigti reikia daugiau nei 100 EUR (ši riba pasiūlyta Smulkiojo verslo akte). Struktūrinės reformos dažnai vėluoja dėl nepakankamų įgyvendinimo gebėjimų ir nestabilių institucinių struktūrų. Viešųjų investicijų veiksmingumą dažnai mažina su projekto vertinimu, viešuoju pirkimu, įgyvendinimu ir silpnu skirtingų valdžios lygmenų koordinavimu susiję trūkumai. Daugelyje valstybių narių įmonėms vis dar neteikiamos pažangios gerai integruotos e. valdžios paslaugos.

Daugelyje ES valstybių narių išlikę daug paslaugų sektoriaus apribojimų. Kaip rodo naujausi Komisijos skaičiavimai, paskelbti su bendrosios rinkos strategija 16 , reglamentavimo apribojimai turi įrodytos neigiamos įtakos investicijoms, ekonomikos augimui ir užimtumui.

Istoriniai Europos semestro rezultatai šioje srityje įrodo, kad reformos atsiperka. EBPO 17 apskaičiavo, kad dėl 2012 m. Italijoje įvykdytų reformų per penkerius metus po įgyvendinimo BVP turėtų padidėti 1,5 procentinio punkto. Daugelis šių reformų atitiko Italijai pateiktas Europos semestro rekomendacijas. Kitos reformos akivaizdžių rezultatų atnešė greičiau. Pagal 2012 m. pateiktą rekomendaciją Ispanijai pritaikius skubaus verslo liudijimų išdavimo komercinių įstaigų atidarymo tikslais metodą, 2013 m. pirmąjį pusmetį veiklą pradėjo 7 000 naujų įstaigų.

Iš šalių ataskaitų matyti teigiama, tačiau paslaugų rinkos reformų pažanga daugelyje valstybių narių dar lėta. Siekiant modernizuoti ES ekonomiką labai svarbu, kad verslo paslaugų sektorius padėtų didinti gamybos ir kitų paslaugų sektorių našumą. Ypač svarbu reaguoti į apribojimų mastą ir skaičių profesionalių verslo paslaugų, ypač inžinerijos, apskaitos, architektūros, teisinių paslaugų, rinkose.

Profesinių paslaugų reformos galėtų būti labai naudingos, bet jos vyksta itin vangiai. Po 2011 m. rekomendacijos Slovėnija 2012 m. priėmė programą, skirtą profesijų reglamentavimui sumažinti. Vėlesniais metais buvo priimtos kitos rekomendacijos, pagal kurias šiuo metu visiškai atšauktas kelių sektorių (statybos, mažmeninės prekybos, turizmo) profesijų reglamentavimas arba supaprastintos galimybės verstis tomis profesijomis. Lenkija 2012 m. pradėjo laipsnišką plataus masto reglamentuojamųjų profesijų reformų procesą. Reforma apėmė 248 profesijas: kliūtys užsiimti dauguma jų buvo panaikintos iš dalies, o verstis 70 iš jų kliūčių visai nebeliko. 2015 m. Lenkija įgyvendino trečią ir paskutinį šios reglamentavimo panaikinimo reformos etapą. Po 2014 m. šaliai skirtos rekomendacijos dėl teisinių paslaugų Airija iki 2015 m. pabaigos padarė didelę pažangą ir priėmė teisės aktus, kuriais atveriamos tos rinkos.

Statybos sektorius gali labai prisidėti prie atsigavimo stiprinimo, tačiau tam reikia reformų. Sektorius po krizės atsigauna lėtai ir sunkiai, ir reformos padidintų jo aktyvumą, tačiau netvarus ikikrizinis lygis neturėtų būti laikomas orientyru. 2015 m. Komisija atliko nuodugnią kliūčių statybų sektoriuje peržiūrą ir dar kartą įsitikino, kad valstybės narės taiko labai skirtingą praktiką.

Siekiant pašalinti reglamentavimo apribojimus, pastaraisiais metais konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos dėl statybų sektoriaus buvo pateiktos Danijai, Vokietijai, Lietuvai, Lenkijai, Slovakijai ir Švedijai. Iki šiol padaryta nedidelė pažanga. 2015 m. birželio mėn. Lenkijoje naujuoju statybos įstatymu supaprastintos su statyba susijusios administracinės prievolės. Tačiau juo išspręsta tik nedaugelis problemų. Švedijoje tyrimų komisijai pavesta ištirti ir parengti pasiūlymus, kaip padidinti konkurenciją būsto statybos ir statybinių medžiagų sektoriuose. Siekiant supaprastinti administracines žemės naudojimo ir statybos leidimų išdavimo procedūras, 2015 m. rugsėjo mėn. Slovakijoje iš dalies pakeistas statybos įstatymas.

Sparčiau vykdant reformas, kuriomis mažinamos reglamentavimo kliūtys mažmeninės prekybos sektoriuje, poveikis būtų labai teigiamas. Sumažinus kliūtis padidėtų konkurencinis spaudimas, dėl kurio gerėtų rinkos struktūra ir investavimo dinamika, o tai pritrauktų į rinką veiksmingesnes ir novatoriškesnes įmones. Vartotojai galėtų pirkti pigiau, gauti įvairesnių, novatoriškesnių ir kokybiškesnių prekių, ir taip būtų skatinamas vartojimas.

Apskritai valstybės narės padarė tam tikrą pažangą gerindamos reglamentavimo aplinką mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau reikia dėti daugiau pastangų. Visų pirma būtų galima gerinti įsisteigimo sąlygas. Suomija panaikino įstatymą, kuriuo reglamentuojamas darbo laikas, ir ėmėsi priemonių pagerinti įsisteigimo sąlygas mažmeninės prekybos sektoriuje, iš dalies pakeisdama žemės naudojimo planavimo tvarką. Ispanijoje 2014 m. mažmeninės prekybos sektoriaus reforma atvėrė galimybes gerinti įsisteigimo ir veiklos sąlygas. Tačiau ši reforma galės būti naudinga tik tuo atveju, jei autonominiai regionai priims reikiamus įgyvendinimo aktus.

Šalių ataskaitose taip pat pabrėžiama būtinybė tęsti reformas, kuriomis siekiama mažinti kliūtis produktų rinkose. Italija pastaraisiais metais ėmėsi reformų, kuriomis mažinami rinkos apribojimai ir didinama konkurencija: 2012 m. ji priėmė liberalizavimo teisės aktų rinkinį, o vėliau patvirtino privatizavimo planą ir konkurencijos įstatymą. Tikimasi, kad dėl didesnės konkurencijos energetikos ir telekomunikacijų sektoriuose ir dėl privatizavimo plano 2020 m. BVP galėtų padidėti beveik 0,2 proc. Kai kuriose valstybių narių produktų rinkose, pavyzdžiui, elektros, dujų, telekomunikacijų, pašto, geležinkelių ir kelių transporto sektoriuose, reglamentavimo našta vis dar palyginti didelė.

Valstybių narių reformos išteklių naudojimo efektyvumui didinti ir žiedinei ekonomikai kurti padės skatinti investicijas. Keletas valstybių narių jau žengia šia linkme. Žiedinės ekonomikos programos įdiegtos Belgijoje ir Nyderlanduose. Portugalija patvirtino įsipareigojimus dėl žaliojo augimo: parengė platų kompleksą priemonių, kuriomis skatinamas perėjimas prie žaliosios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, kurioje ištekliai naudojami efektyviau.

5.3    Atsakinga fiskalinė politika

Be to, šalių ataskaitose vertinamas ir valstybių narių atsakas į rekomendacijas, kuriomis jos ragintos stiprinti fiskalinės politikos institucinį aspektą ir ilgalaikiškumą.

Fiskalinės institucijos ir valdymas; ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas

Daugelis valstybių narių ėmėsi priemonių stiprinti įvairius savo fiskalinių sistemų aspektus. Pažanga padaryta siekiant stiprinti nacionalines fiskalines sistemas, nes tai labai svarbu norint pasiekti ir išlaikyti tinkamą fiskalinę politiką. Bulgarija priėmė teisės aktus, kuriais nustatoma nuokrypių ištaisymo tvarka, Kroatija dėjo tam tikras pastangas gerinti biudžeto planavimo tikslumą ir griežtinti išlaidų kontrolę, Portugalija toliau reformavo biudžeto sistemos įstatymą, o Slovėnija priėmė konstitucinės subalansuoto biudžeto taisyklės įgyvendinimo teisės aktus. Be to, daugumoje valstybių narių sukurtos arba sustiprintos nepriklausomos fiskalinės institucijos, kurios stebi, kaip taikomos nacionalinės fiskalinės taisyklės ir vykdomi fiskaliniai planai. Iki šiol Čekija ir Lenkija yra vienintelės valstybės narės, nepriėmusios teisės aktų dėl fiskalinių tarybų steigimo.

Komisija peržiūri, kaip perkeltos fiskaliniame susitarime nurodytos taisyklės 19 , kuriomis siekiama pagerinti nacionalinių ir ES fiskalinių sistemų derėjimą ir didinti atsakomybę už jas valstybėse narėse. Komisija pradeda konsultacijas su susitariančiosiomis šalimis, siekdama sudaryti joms galimybę iki Komisijos ataskaitos priėmimo 2016 m. pateikti pastabas dėl jos išvadų, kaip numatyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 8 straipsnio 1 dalyje.

6.    Tolesni žingsniai

Po diskusijų Taryboje ir platesnio dialogo su Europos Parlamentu, socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais 2016 m. vasario 18–19 d. susitikusi Europos Vadovų Taryba patvirtino euro zonos ekonominės politikos rekomendacijas.

Šalių ataskaitose pateikta analizė bus aptarta su valstybėmis narėmis dvišaliuose susitikimuose. Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Komisijos nariai lankysis valstybėse narėse ir susitiks su vyriausybėmis, nacionaliniais parlamentais, socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais.

Tikimasi, kad valstybės narės į nustatytas problemas atsižvelgs savo nacionalinėse reformų programose ir stabilumo ir konvergencijos programose, kurios turi būti paskelbtos ir pateiktos Komisijai iki balandžio mėn. vidurio. Komisija paragino valstybes nares rengiant savo nacionalines reformų programas aktyviai konsultuotis su nacionaliniais parlamentais ir socialiniais partneriais.

1 priedėlis. Integruota makroekonominio ir fiskalinio disbalanso priežiūra.

(2016 m. kovo 8 d. būklė)

2 priedėlis. Pažanga siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų

3 priedėlis. Nuodugnių apžvalgų rezultatai pagal valstybes nares.

Belgijoje nėra makroekonominio disbalanso. Prasti eksporto ir konkurencingumo rezultatai kartu su dideliu viešojo sektoriaus įsiskolinimu gali kelti riziką ateityje. Tačiau pastarojo meto pokyčiai leidžia manyti, kad eksporto rinkos dalys stabilizavosi, o darbo užmokesčio augimo tempas lėtėja. Nors viešojo sektoriaus įsiskolinimas yra didelis ir jo mažėjimo tendencija nėra tvirta, o tai rodo pažeidžiamumą, panašu, kad trumpalaikė rizika yra nuosaiki. Tarp pastarojo meto politikos priemonių yra darbo užmokesčio augimo ribojimas ir socialinio draudimo įmokų mažinimas. Siekiant užtikrinti ilgalaikį koregavimą, reikės struktūrinių darbo užmokesčio nustatymo sistemos reformų. Vangaus nominaliojo augimo sąlygomis reikia daugiau fiskalinių pastangų siekiant užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

Bulgarijoje susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Šalies ekonomikai vis dar būdingas finansų sektoriaus pažeidžiamumas ir didelis įmonių įsiskolinimas didelio nedarbo sąlygomis. Nors bankų sektoriaus likvidumas ir pelningumas padidėjo, patikimesnį sektoriaus vertinimą galima parengti tik remiantis būsimu turto kokybės patikrinimu ir testavimais nepalankiausiomis sąlygomis. Su trintimi darbo rinkoje susijusios prisitaikymo problemos nulėmė tolesnį ilgalaikio nedarbo augimą, o gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis trukdo kurti darbo vietas. Ateityje dar reikia visiškai įgyvendinti bankų priežiūros reformos ir plėtros planą ir tebėra labai svarbu padidinti nemokumo procedūros veiksmingumą; tam skirti teisės aktų pasiūlymai rengiami. Be to, reikia šalinti pažeidžiamumą ne bankų sektoriuje.

Vokietijoje susidaręs makroekonominis disbalansas. Didelis nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius turi tarpvalstybinių pasekmių ir rodo, kad tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose pernelyg daug taupoma ir vangiai investuojama. Mažos vidaus investicijos mažina augimo potencialą, o didelė priklausomybė nuo išorės paklausos tada, kai užsienio paklausa yra sumažėjusi, kelia makroekonominę riziką. Privatus vartojimas kiek išaugo, tačiau panašu, kad investavimas ilgai išliks menkas. Nepaisant turimų fiskalinio manevravimo galimybių ir palankių finansavimo sąlygų, viešosios investicijos sumažėjo ir priemonių, kurių imtasi joms didinti, nepakanka, kad būtų panaikintas investavimo į infrastruktūrą atotrūkis. Reikia tolesnių veiksmų siekiant palengvinti privataus investavimo sąlygas, be kita ko, vykdyti paslaugų sektoriaus reformą ir gerinti mokesčių sistemos veiksmingumą.

Estijoje disbalanso nėra. Dėl augančių vienetui tenkančių darbo sąnaudų šalis gali prarasti konkurencingumą, tačiau prognozuojama, kad jos bus nuosaikios, nes augs našumas ir mažės realiojo darbo užmokesčio augimas. Gerokai išaugo būsto kainos, tačiau jų augimas atitinka pajamų kaitą, ir prognozuojama, kad būsto pasiūla bus pritaikyta prie atsigaunančios paklausos. Tačiau tolesnis kainų augimas gali kelti grėsmę realiajai ekonomikai, todėl jam reikia skirti dėmesio. Reikia sustiprinti politikos pastangas didinti našumą ir didesnės pridėtinės vertės eksportą, o pastangos didinti darbo jėgos pasiūlą ir sumažinti darbo užmokesčio spaudimą dar ankstyvame etape. Įgyvendintos kelios makroprudencinės politikos priemonės, kurių poveikį būsto kainoms dar reikia įvertinti.

Airijoje susidaręs makroekonominis disbalansas. Pažeidžiamumą, nepaisant pagerėjusios padėties, lemia dideli turimi grynieji išorės įsipareigojimai ir valstybės bei privačiojo sektoriaus skola. Atsižvelgiant į didelį einamosios sąskaitos perteklių ir didesnį konkurencingumą, grynieji išorės įsipareigojimai staigiai mažėja. Augimui palankiomis sąlygomis mažėja valstybės ir privačiojo sektoriaus skola. Bankai yra pakankamai rekapitalizuoti, gerėja bankų pelningumas. Buvęs didelis neveiksnių paskolų lygis mažėja. Nepaisant 2014 m. vėl gerokai padidėjusių nekilnojamojo turto kainų, nėra akivaizdžių pervertinimo įrodymų. Tačiau ekonomika ir toliau pažeidžiama, jei kiltų galimi dideli cikliniai svyravimai ir išoriniai sukrėtimai. Imtasi įvairių priemonių, visų pirma vykdant finansinės pagalbos programą, kuriomis spręstos pagrindinės problemos, susijusios su bankų sektoriaus tvarkymu, nemokumo sistemomis, būsto rinka ir fiskaliniu tvarumu.

Ispanijoje susidaręs makroekonominis disbalansas.. Didelis disbalansas dėl išorės ir vidaus (valstybės ir privačiojo sektoriaus) skolos toliau lemia pažeidžiamumą esant dideliam nedarbui ir turi tarpvalstybinių pasekmių. Einamosios sąskaitos balansas gerėja ir sąnaudų konkurencingumas didėja, tačiau neprognozuojama, kad grynieji išorės įsipareigojimai greitai pasieks priimtiną lygį. Privačiojo sektoriaus įsiskolinimas mažinamas, kaip planuota, ir dabartinėmis palankiomis augimo sąlygomis tai daryti yra lengviau, tačiau valstybės skola toliau didėja. Imtasi priemonių finansų sektoriuje, įmonių ir asmenų nemokumo sistemų ir užimtumo apsaugos teisės aktų srityje. Tačiau reikia tolesnių veiksmų, visų pirma, susijusių su darbo užmokesčio nustatymo procesu, inovacijomis ir gebėjimais, taip pat atitikties Stabilumo ir augimo paktui užtikrinimu.

Prancūzijoje susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Didelė valstybės skola ir prastas našumo augimas bei sumažėjęs konkurencingumas ateityje gali kelti riziką, turėsiančią tarpvalstybinių pasekmių. Valstybės skola vis didėja ir pastarojo meto pokyčiai nerodo aiškaus konkurencingumo ir našumo didėjimo. Nors pelno maržos padidėjo, neprognozuojama, kad investavimas atsigaus iki 2017 m. Imtasi politikos priemonių darbo jėgos mokesčių pleištui sumažinti ir neseniai sustiprinti politikos įsipareigojimai. Tačiau vis dar labai svarbu veiksmingai įgyvendinti struktūrinę reformą, be kita ko, susijusią su darbo užmokesčio nustatymo sistema ir reglamentavimo kliūtimis bendrovių augimui; kartu reikia sustiprinti užmojus peržiūrėti išlaidas.

Kroatijoje susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Pažeidžiamumas susijęs su didele valstybės, įmonių ir išorės skola didelio nedarbo sąlygomis. Ekonomikai lėtai atsigaunant įmonių įsiskolinimas turėtų mažėti, o gerėjantis einamosios sąskaitos balansas turėtų padėti sumažinti išorės įsipareigojimus, tačiau manoma, kad valstybės skola toliau didės. Bankų sektoriuje vis dar didelė neveiksnių paskolų dalis, o pelningumas mažas. Reikia imtis tolesnių konsolidavimo pastangų ir gerinti fiskalinį valdymą. Nors imtasi priemonių siekiant pagerinti nemokumo sistemą ir padidinti darbo rinkos lankstumą, išliko didelių politikos spragų, kurioms reikia konkrečių politikos priemonių, visų pirma sprendžiant valstybės įmonių valdymo, viešojo administravimo veiksmingumo ir su neveiksniomis paskolomis susijusias problemas.

Italijoje susidaręs perviršinis disbalansas. Didelė valdžios sektoriaus skola ir užsitęsusi mažo našumo tendencija ateityje kelia riziką, turėsiančią tarpvalstybinių pasekmių. Nors darbo užmokestis augo nuosaikiai, šalies konkurencingumas tebėra mažas, nes prastėja našumo rezultatai, todėl vienetui tenkančios darbo sąnaudos koreguojamos nedaug. Dėl lėtai pertvarkomų neveiksnių paskolų prastėja bankų balansai. Dėl aukšto ilgalaikio nedarbo prastėja augimo perspektyvos. Norint sumažinti valstybės skolą, ateityje reikėtų užtikrinti didesnį pirminį perteklių ir tvarų nominalųjį augimą. Imtasi politikos priemonių siekiant pertvarkyti darbo rinkos institucijas, mažinti neveiksnias paskolas, spręsti viešojo administravimo, teisingumo ir švietimo srities problemas. Tebėra politikos spragų, visų pirma sprendžiant su privatizavimu, kolektyvinių derybų sistema, išlaidų peržiūra, rinkos atvėrimo priemonėmis, mokesčiais ir kova su korupcija susijusias problemas.

Vengrijoje makroekonominio disbalanso nėra. Nors išorės skolos refinansavimo poreikiai dideli ir neveiksnių paskolų dalis kelia nerimą, su išorės ir vidaus įsipareigojimais susijusi rizika sumažėjo. Didelį grynųjų išorės įsipareigojimų sumažėjimą lėmė didelis einamosios ir kapitalo sąskaitų perteklius. Kredito srautai į privatųjį sektorių tebėra menki, atsižvelgiant į mažą bankų pelningumą. Imtasi politikos priemonių siekiant padidinti finansų sektoriaus reguliavimo aplinkos nuspėjamumą, sumažinti mokesčių naštą bankams, sumažinti užsienio valiuta turimos skolos dalį ir pradėti taikyti subsidijuojamas skolinimo schemas. Tų neseniai priimtų priemonių poveikis bankų skolinimui dar turi išryškėti. Be to, tebėra politikos spragų sprendžiant su sąnaudomis nesusijusio konkurencingumo, našumo ir bendros verslo aplinkos klausimus.

Nyderlanduose susidaręs makroekonominis disbalansas. Didelis nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius turi tarpvalstybinių pasekmių. Perteklius iš esmės atitinka struktūrinius ekonomikos ypatumus ir politiką ne finansų bendrovių atžvilgiu. Namų ūkių sektoriui būdinga labai didelė susikaupusi skola, todėl yra poreikis mažinti įsiskolinimą. Dėl pagerėjusių ciklinių sąlygų einamosios sąskaitos perteklius nuo 2013 m. sumažėjo, tačiau dėl namų ūkių įsiskolinimo mažinimo perteklius išlieka didelis. Imtasi papildomų namų ūkių įsiskolinimo mažinimo priemonių, tačiau jos pradedamos įgyvendinti lėtai. Tikimasi, kad mokesčių priemonių rinkinys padės padidinti vartojimą, taigi ir mažinti perteklių 2016 m.

Austrijoje makroekonominio disbalanso nėra. Austrijos bankų pozicija užsienyje ir paskolos užsienio valiuta yra tokios, kad gali rastis neigiamo šalutinio poveikio, be kita ko, dėl bankų kapitalo pozicijas ir rentabilumo perspektyvų. Tačiau bankų pozicijos buvo sumažintos, ir numatoma, kad gerinant kapitalizaciją ir taikant rizikos mažinimo priemones pamažu sustiprės bankų sektoriaus skolinimo pajėgumai. Pertvarkant finansų įstaigas nukentėjo viešieji finansai, bet dabar pertvarkymas tęsiamas be papildomos viešosios paramos poreikio. Priežiūros priemonėmis pagerintas pajėgumas prisiimti riziką, šalies bankų sektoriaus atsparumas, vietinė finansavimo bazė ir užsienyje vykdomų operacijų turto kokybė. Eksporto rinkos dalys sumažėjo, bet po kelerių nuostolingų metų stabilizavosi.

Portugalijoje susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Daug susikaupusių grynųjų išorės įsipareigojimų, didelė valstybės ir privačiojo sektoriaus skola ir didelė dalis neveiksnių paskolų lemia pažeidžiamumą esant dideliam nedarbui. Susidarė nedidelis einamosios sąskaitos perteklius. Namų ūkių įsiskolinimas sumažėjo, tačiau dėl skolų vis dar prasti įmonių rezultatai. Tikimasi, kad valstybės skola pamažu mažės nuo labai aukšto lygio. Imtasi politikos priemonių dėl finansų sektoriaus, galimybių gauti finansavimą užtikrinimo, nemokumo procedūrų, darbo rinkos veikimo, švietimo ir ilgalaikio fiskalinio stabilumo. Tačiau tebėra politikos spragų sprendžiant produktų ir paslaugų rinkų, įmonių skolos restruktūrizavimo, fiskalinius klausimus ir tam tikrų darbo rinkos sričių problemas.

Rumunijoje nėra makroekonominio disbalanso. Rizika susijusi su dideliais susikaupusiais grynaisiais užsienio įsipareigojimais, bankų sektoriaus pažeidžiamumu ir procikliška fiskaline politika kartu su sparčiu darbo užmokesčio augimu. Sparčiau atsigaunant ekonomikai smarkiai sumažėjo grynųjų išorės įsipareigojimų, kurių lygis buvo didelis. Komisijai remiant imtasi finansinio sektoriaus stiprinimo priemonių. Bankų sektorius dabar turi pakankamai kapitalo ir yra likvidus, tačiau jo stabilumui kelia grėsmę keletas šiuo metu svarstomų teisėkūros iniciatyvų. Viešojo sektoriaus darbo užmokestis ir minimalus darbo užmokestis padidinti, o mokesčiai sumažinti. Tai kelia grėsmę, kad fiskalinė politika taps procikliška.

Slovėnijoje susidaręs makroekonominis disbalansas. Pažeidžiamumą lemia bankų sektoriaus trūkumai, įmonių įsiskolinimas ir fiskalinė rizika. Išorės įsipareigojimų mažėja, padėtis bankų sektoriuje stabilizavosi, o įmonių sektoriaus pažeidžiamumas mažinamas veiklos ir finansinio restruktūrizavimo priemonėmis. Nors spaudimas mažinti įsiskolinimą mažėja, jis vis dar daro poveikį įmonių investavimo ir atsigavimo perspektyvoms. Verslo aplinkai neigiamos įtakos vis dar turi administracinė našta. Imtasi politikos priemonių dėl „blogo banko“ valdymo, padaryta nemaža pažanga sprendžiant valstybės įmonių valdymo problemas. Tačiau pažanga mažinant administracinę naštą nedidelė, dar reikia visiškai įgyvendinti tiesioginių užsienio investicijų strategiją. Reikia tolesnių priemonių, kad skola pradėtų tvariai mažėti.

Suomijoje susidaręs makroekonominis disbalansas. Suomijoje stebėtas konkurencingumo sumažėjimas, susijęs su pagrindinių sektorių ir įmonių rodiklių mažėjimu ir našumą viršijančiu darbo užmokesčio didėjimu; dėl šių priežasčių staigiai sumažėjo einamosios sąskaitos balanso dydis. Privačiojo sektoriaus skola yra didelė ir gali lemti pažeidžiamumą, nors finansų sektorius yra patikimas. Sąnaudų konkurencingumas pamažu pradėjo gerėti, eksporto rinkos dalių mažėjimas sulėtėjo ir einamoji sąskaita artėja prie pertekliaus. Manoma, kad spaudimas mažinti įsiskolinimą išliks nedidelis. Socialiniai partneriai susitarė dėl nuosaikaus darbo užmokesčio padidinimo, imtasi iniciatyvų siekiant atgaivinti aukštųjų technologijų augimą ir palengvinti eksportą. Dėl pastaruoju metu būsto hipotekai taikomų priemonių gali būti apribotas namų ūkių įsiskolinimo didėjimas.

Švedijoje susidaręs makroekonominis disbalansas. Didelė ir vis didėjanti namų ūkių skola, susijusi su didelėmis ir vis didėjančiomis būsto kainomis, atsižvelgiant į teigiamus kredito srautus, kelia riziką, kad įvyks nevaldomas koregavimas, turėsiantis poveikio realiajai ekonomikai ir bankų sektoriui. Būsto kainos nesikoregavo, ir dabartiniai būsto kainų didėjimo veiksniai artimiausiu metu veikiausiai išliks. Imtasi makroprudencinės politikos priemonių, tačiau jų gali nepakakti. Apskritai tebėra politikos spragų sprendžiant su būstu susijusių mokesčių, hipotekos paskolų amortizacijos, būsto pasiūlos reguliavimo ir nuomos rinkos problemas.

Jungtinėje Karalystėje makroekonominio disbalanso nėra. Pažeidžiamumą gali lemti didelė namų ūkių skola ir padidėjusios būsto kainos, taip pat didelis einamosios sąskaitos deficitas. Vis dėlto apskritai namų ūkių balansas tvirtas, o namų ūkių skolos lygis ir būsto kainų augimas nuo 2014 m. sumažėjo. Be to, su dideliu einamosios sąskaitos deficitu susijusią riziką mažina palanki institucinė struktūra ir nedideli įsipareigojimai užsienio valiuta, todėl tikimasi, kad, išnykus neigiamoms ciklo sąlygoms, deficitas sumažės. Dar reikia pastangų įgyvendinant kelias vyriausybės iniciatyvas, kad būtų padarytas svarus poveikis būsto pasiūlos ir paklausos disbalansui.

____________________________

(1) COM(2015) 600.

(2) COM(2015) 690.

(3)

 Tarybos dokumentas 14860/1/15 REV 1, kuriam 2016 m. vasario 18–19 d. pritarė Europos Vadovų Taryba.

(4) Išskyrus Graikiją ir Kiprą, kuriems taikomos makroekonominės pagalbos programos.

(5) COM (2015) 572, „2015 m. energetikos sąjungos būklė“; COM (2015) 576, „Veiksmų klimato srityje pažangos ataskaita“.

(6) Europos Komisijos Europos ekonominė prognozė, 2016 m. žiema.

(7) COM(2015) 12.

(8) COM(2014) 903.

(9) Europos Komisijos Europos ekonominė prognozė, 2016 m. žiema.

(10) COM(2015) 600.

(11) COM(2015) 691.

(12) SWD (2015) 400.

(13) Europos Komisijos Europos ekonominė prognozė, 2016 m. žiema.

(14) „Euro zonos bankų skolinimo apžvalga 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį“, Europos centrinis bankas, 2016 m. sausio mėn.

(15)

 Tarybos dokumentas 14361/15.

(16)

 COM(2015) 550.

(17)

 OECD, „Italy. Structural Reforms: Impact on Growth and Employment“, 2015 m. vasario mėn.

(18) Patikslinus planuotas papildomas išlaidas, susijusias su ypač didelio pabėgėlių ir migrantų skaičiaus atvykimu, nustatyta, kad Austrijos biudžeto projekto planas iš esmės atitinka reikalavimus.

(19) T. y. Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje fiskalinė dalis.

(20)

Fiskalinio tvarumo iššūkiai vertinami Europos 2016 m. Komisijos dokumente „Fiscal Sustainability Report 2015“ (paskelbta leidinyje „European Economy, Institutional papers“, Nr. 18.)

(21)  Disbalanso ir perviršinio disbalanso kategorijos reiškia, kad turi būti pradėtas specialus stebėjimas, kurio konkreti tvarka parengiama pagal uždavinių mastą.

(22)  Skirstymas į kategorijas pagrįstas prognozuojamais 2016 m. duomenimis, kuriais paremtos Komisijos 2016 m. žiemos prognozės.

(23)  Skolos taisyklė – kai skolos santykis su BVP viršija 60 % BVP pamatinę vertę, valstybei narei pradedama taikyti perviršinio deficito procedūra, jei atsižvelgus į visus svarbius veiksnius ir ekonominio ciklo poveikį atotrūkis tarp skolos lygio ir 60 % pamatinės vertės kasmet nesumažėja viena dvidešimtąja (skaičiuojant vidutiniškai per 3 metus). Pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė – kiekvienai valstybei narei, kuriai taikoma perviršinio deficito procedūra, po perviršinio deficito ištaisymo suteikiamas trejų metų laikotarpis, kad ji įvykdytų skolos taisyklę. Tai nereiškia, kad skolos taisyklė tuo laikotarpiu visiškai netaikoma, nes tuo pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės turėtų daryti pakankamą pažangą siekdamos įvykdyti taisyklę. Jei pereinamojo laikotarpio pažanga siekiant, kad skola neviršytų orientacinės vertės, įvertinama neigiamai, gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra.

(24)  Su sąlyga, kad remiantis 2015 m. rezultatų duomenimis bus atšauktas sprendimas dėl perviršinio deficito procedūros.