30.6.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 207/95

1.

palankiai vertina bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (1) ir jame numatytus veiksmus, nes laiko tai vertingu pagrindu siekiant sukurti išsamų ir integruotą strateginį požiūrį į tarptautinius kultūrinius ryšius, skirtus skatinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis ir didinti Europos Sąjungos kaip stiprios pasaulinės veikėjos vaidmenį;

2.

mano, kad tai būtų lėmę didelius skirtumas, jei pasiūlyme būtų buvusi pateikta galutinė strategija, o ne pasirengimo jai veiksmai, nes svarstomas klausimas yra labai svarbus. Todėl RK ragina valstybes nares paspartinti strategijos priėmimo procesą;

3.

pabrėžia, kad kultūra turi būti ES tarptautinių ryšių pagrindas, pirmiausia todėl, kad dabartinėje globalizuotoje aplinkoje tarptautinė diplomatija papildyta naujomis užduotimis ir atsirado alternatyvios formos ir metodai. Tai apima kultūrinę diplomatiją, apie kurią tik menkai užsimenama komunikate;

4.

pritaria dėmesiui, kuris skiriamas valstybių narių prievolei gerbti, saugoti ir puoselėti teisę į nuomonės ir saviraiškos laisvę, įskaitant meninę ir kultūrinę saviraišką. Kultūros politika siekiama užtikrinti kultūros galimybes veikti visuomenėje kaip laisvai, nepriklausomai ir postūmį suteikiančiai jėgai. Tai turėtų būti pastangų skatinant tarpusavio pagarbą ir kultūrų dialogą pagrindas;

5.

todėl ragina Europos Komisiją pirmenybę teikti tolesniam kultūrinės diplomatijos plėtojimui, siekiant ją įtraukti į ES užsienio politiką;

6.

teigiamai vertina tai, kad visame komunikate kultūra ir kultūros paveldas pripažįstami regioninio ir vietos vystymosi priemonėmis. Įgyvendinus išsamią sistemą ir nuoseklų požiūrį į aktyvesnę kultūrinę veiklą, viena vertus, bus sukurta didelė europinė pridėtinė vertė, ir, kita vertus, gali būti paskatinta ES valstybėse narėse rengti ir plėtoti regionų ir miestų lygmens programas ir su trečiosiomis šalimis partnerėmis – šios programos bus abipusiai naudingos visoms dalyvaujančioms šalims;

7.

pabrėžia, kad kultūrų įvairovė yra neatskiriama ES vertybių dalis ir kad ES yra tvirtai įsipareigojusi puoselėti taika, teisinės valstybės principais, saviraiškos laisve, tarpusavio supratimu ir pagarba pagrindinėms teisėms grindžiamą tarptautinę teisinę tvarką. Be to, ES kaip viena svarbiausių Jungtinių Tautų (JT) partnerių turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su UNESCO (2), kad apsaugotų pasaulio kultūros paveldą. ES, kaip 2005 m. UNESCO konvencijos (3) šalis, turėtų vykdyti ir savo įsipareigojimą remti kultūrų raiškos įvairovę kaip tam tikrą tarptautinių kultūrinių ryšių dalį;

8.

palankiai vertina kultūros vaidmens pripažinimą ES geografinio bendradarbiavimo sistemoje, įskaitant: a) plėtros politiką, b) Europos kaimynystės politiką (EKP), c) vystomąjį bendradarbiavimą ir d) 2000 m. birželio mėn. pasirašytą Kotonu partnerystės susitarimą (4);

9.

Europos kultūros diplomatijos dėmesys sutelktas į Europos ir jos valstybių narių populiarinimą, įskaitant švietimo ir kultūrinius mainus. Tačiau atsižvelgiama ir į trečiųjų šalių ir jų piliečių viešąją nuomonę turint aiškų interesą propaguoti teigiamą Europos ir jos valstybių narių įvaizdį. Kultūros diplomatijos svarba apima šalių tarpusavio dialogą, taikos ir kultūrų įvairovės skatinimą ir ekonominius mainus;

10.

kultūros diplomatijos svarbą rodo tai, kad pastaraisiais metais ji atsirado besiformuojančios rinkos ekonomikos ir Rytų šalyse. Labai svarbu plėtoti kultūros diplomatiją Europos Sąjungoje ir sudaryti sąlygas konkuruoti pasaulinėje arenoje su naujomis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis visais lygmenimis, įskaitant kultūros;

11.

primena, kad vienas pagrindinių ES veiksmų principų tarptautinių kultūrinių santykių srityje yra „papildomumo ir subsidiarumo užtikrinimas“ (5). Kultūros srityje Sąjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybių narių veiksmus (6). Neseniai paskelbtose Tarybos išvadose dėl kultūros ES išorės santykių srityje pažymėta, kad „reikia geriau koordinuoti pastangas, kad būtų užtikrintas strateginis Europos požiūris“ (7);

12.

primygtinai pabrėžia būtinybę intensyviau ir glaudžiau bendradarbiauti vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu inicijuojant ir rengiant strategijas tarptautiniams kultūriniams ryšiams ir veiklai paremti. Turėtų būti siekiama sustiprinti savo strategijas, nes jos padeda kurti ryškesnį, pliuralistinį, Europos kultūrinį tapatumą, kuris bus pripažįstamas tiek tarptautiniu mastu, tiek ES visų valstybių narių piliečių;

13.

mano, jog svarbu, kad pilietinė visuomenė, nevyriausybinės organizacijos, klubai, grupės, įmonės, menininkai, asociacijos ir organizacijos dar aktyviau ir koordinuočiau prisidėtų prie iniciatyvų, įgyvendindami ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategiją;

14.

ES atkreipia dėmesį į tai, kad ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategija turės ribotą poveikį, jei ji nepadės konsoliduoti veiksmų ir neduos tiesioginės apčiuopiamos naudos arba jei ši nauda bus juntama tik tolimoje ateityje;

15.

pabrėžia savaiminę meninės ir kultūrinės produkcijos vertę ir pareiškia, kad kultūra negali būti suvokiama tik kaip priemonė siekiant tikslo. Todėl daugiausia dėmesio reikėtų skirti kultūros darbuotojų keitimuisi žiniomis ir patirtimi. Menininkų judumo ir kultūrinio turinio skatinimas yra labai svarbi ES lygmens užduotis kultūros politikos srityje, nes tai kuria Europos pridėtinę vertę;

16.

laikosi nuomonės, kad pasiūlyta ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategija turi būti tikslinė ir įgyvendinama glaudžiai koordinuojant valstybių narių veiklą, todėl į ją turi būti įtrauktos nuostatos dėl: a) konkrečios veiklos ir vykdymo užtikrinimo politikos mechanizmų, pagrįstų visas šalis apimančia bendra koordinavimo sistema, ir b) įvairių politikos sričių konkrečių tikslų ir aiškių įgyvendinimo terminų. Taip pat pageidautina, kad būtų galima įvertinti įgyvendinamų strategijų efektyvumą ir veiksmingumą;

17.

primena savo ankstesnes pozicijas dėl kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir užimtumo (8) ir ragina kultūros ir kūrybos sektorius labiau įtraukti į strategiją „Europa 2020“ bei pripažinti sektorių sąsajų su kitomis politikos sritimis, pavyzdžiui, pramone, turizmu, aplinka, švietimu ir finansavimu, svarbą;

18.

mano, kad ES valstybės narės ir ES šalys partnerės turėtų teikti prioritetą tam, kad kultūrinė veikla taptų iš tiesų įtraukia ir prieinama visiems, nepaisant amžiaus, lyties, negalios, tautybės, rasės, etninės kilmės, religijos ar socialinių ir ekonominių aplinkybių. Kad socialinė integracija būtų sėkminga, svarbu paskatinti jaunimą aktyviau realiai dalyvauti planuojant ir vykdant įtraukią kultūrinę veiklą;

19.

kultūros pramonė (kinas, menas, literatūra ir kt.) yra vienas sektorių, turinčių didžiausią įtaką kultūros diplomatijai ir dėl savo sklaidos formos pasiekiančių labai įvairią auditoriją. Kultūros diplomatija turėtų tvirtai remti šios pramonės šakos veiklą užsienyje, kad būtų stiprinamas Europos įvaizdis pasaulyje;

20.

mano, kad vienas konkretus ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos aspektas yra ES veiksmų su ES šalimis partnerėmis koordinavimas pabėgėlių ir migrantų srityje. Pastarojo meto krizė ir padidėję pabėgėlių srautai į ES kelia naujų iššūkių, kuriuos reikia tinkamai atremti. Kultūrinės veiklos plėtojimas galėtų turėti didelės svarbos: a) mažinant baimę, nerimą ir nepasitikėjimą, b) skatinant geresnį kultūrinių tapatumų ir aplinkybių suvokimą, c) stiprinant pabėgėlių integracijos į visuomenę procesą, d) įtvirtinant ir apsaugant sukurtą ES laisvos, demokratinės ir tolerantiškos visuomenės modelį, e) puoselėjant pabėgėlių ir priimančiųjų bendruomenių abipusišką pagarbą ir f) rodant Europos visuomenei, kaip praeityje buvo priimami mūsų protėviai, kai buvo priversti palikti žemyną dėl ekonominių, politinių, religinių ar karinių priežasčių;

21.

ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu padaugėjo ekstremizmo ir ksenofobinių bruožų turinčio populizmo apraiškų, kuris gali pasireikšti ir tam tikromis euroskepticizmo formomis. Todėl RK mano, kad būtina nedelsiant pradėti aktyviau plėtoti kultūrinę veiklą, kuria siekiama skatinti daugiau sužinoti apie meninę ir kultūrinę raišką ir Europoje esantį kultūros paveldą. Mano, kad šioje srityje yra svarbios tokios priemonės kaip judumo programos, pavyzdžiui, „Erasmus +“, universitetų bendradarbiavimas ir didžiausia pasaulyje daugiašalė mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, nes jos padeda atverti komunikacijos kanalus ir dalytis idėjomis nepaisant žmonių kultūros tradicijų, etninės kilmės ar religijos;

22.

palankiai vertina tai, kad pabrėžiamas spartesnis kultūros ir kūrybos pramonės vystymas, nes tai svarbūs veiksniai, užtikrinantys kokybiškas darbo vietas ir skatinantys pažangų, tvarų ir integracinį augimą;

23.

pakartoja savo anksčiau išsakytą nuomonę dėl kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo (9): jeigu siekiama kuo didesnės ekonominės naudos, būtina sudaryti palankesnes sąlygas kultūros produktų gamybai ir vartojimui ir skatinti kūrybiškumą. RK pabrėžia, kad labai svarbu nuo mažens ugdyti kūrybiškumą tiek švietimo srityje, tiek kaip laisvalaikio veiklą, kad jaunimas galėtų visapusiškai pasinaudoti naujomis prieigos prie kultūros formomis;

24.

pripažįsta, kad dėl geografinių sąlygų kai kurie regionai, pavyzdžiui, salos ar atokiausi regionai, negali vystyti savo kultūros ir kūrybos pramonės sektoriaus tomis pačiomis sąlygomis kaip kiti Europos regionai. ES pasienio ir atokiausi regionai atlieka svarbų vaidmenį, nes jie Europos Sąjungai suteikia išskirtinės pridėtinės vertės dėl per šimtmečius susiklosčiusių istorinių, kultūrinių ir lingvistinių ryšių su kitais žemynais. Todėl būtina skatinti šių regionų kultūrinius mainus ir ryšius su kita ES dalimi numatant priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas menininkų ir jų kūrinių judėjimui iš šių regionų į kitus ES regionus ir kaimynines šalis ir atvirkščiai. Taip jiems būtų suteikiama galimybė vienodomis sąlygomis naudotis kultūros ir kūrybos pramonės sektorių teikiamais konkurenciniais pranašumais, visų pirma skatinančiais ekonomikos augimą ir užimtumą, kaip pažymėta RK nuomonėje CDR2391-2012_00_00_TRA_AC;

25.

atkreipia dėmesį į politinių sprendimų padarinius, ypač biudžeto ir išteklių paskirstymo srityje, kultūros paveldui ir kultūros politikai, taip pat ilguoju laikotarpiu;

26.

mano, kad labai svarbu sukurti priemonę, konkrečiai skirtą jauniems talentams, skatinant jų mobilumą ir mokymosi bei mainų su kitomis šalimis, ne tik ES, bet ir užsienyje, galimybes. Ji galėtų būti parengta vadovaujantis jauniems menininkams skirtos programos „Erasmus“ idėja, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui iš labiausiai nutolusių regionų, pavyzdžiui, atokiausių regionų, kadangi dėl regionų, kuriuose jie gyvena, ypatumų jie dažnai turi ribotas galimybes dalyvauti judumo programose tomis pačiomis sąlygomis kaip žemyninėje dalyje gyvenantys jaunuoliai;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominių ir finansinių sunkumų metu daugelyje ES valstybių narių investicijos į kultūrą buvo gerokai sumažėjusios ir apkarpytos;

28.

pabrėžia, kad išlaidos kultūrai nėra prabanga, o investicija, ir kad reikia strateginio pagrindo padidinti sektoriaus, kuriame dirba daugiau nei trys milijonai žmonių ir veikia milijonai įmonių Europoje, augimo potencialą;

29.

pažymi, kad daugelyje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už bendrame komunikate minimus sektorius, ypač kultūros ir kultūros paveldo, mokslinių tyrimų, švietimo, turizmo, vystomojo bendradarbiavimo ir užimtumo;

30.

pabrėžia, kad reikėtų kultūros sritį įtraukti į nacionalinius ir regioninius tarptautinimo planus ir remti pačių kultūros pramonės šakų tarptautinimą;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu išsaugoti tradicinius kraštovaizdžio ir miesto aplinkos aspektus, taip pat, kad šis uždavinys yra labai svarbus siekiant išsaugoti kultūros paveldą. Kad miestų teritorijos taptų patrauklios, reikėtų remti programas, kuriomis saugomos architektūros tradicijos tiek planavimo, tiek naudojamų medžiagų požiūriu, ir laikomasi dabartinių erdvės planavimo reikalavimų;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad ateityje strategija galėtų padėti sukurti tvirtą pagrindą darniam turizmui ES kaimyninėse šalyse ir skatinti pripažinti didelę kultūros paveldo naudą vietos ir regionų lygmeniu;

33.

ragina Komisiją įtraukti Regionų komitetą į planavimo etapą, o regionų ir vietos valdžios institucijas – į bendrame komunikate pasiūlytų veiklos krypčių ir priemonių rengimą ir įgyvendinimą laikantis subsidiarumo principo;

34.

mano, kad būtina supaprastinti ir paspartinti kultūrinės veiklos finansavimo procedūras, užtikrinant, kad regionų ir vietos valdžios institucijos turėtų labiau tiesioginę prieigą prie esamos bendradarbiavimo sistemos ir gautų finansavimą pagal ES temines programas tarptautiniams kultūriniams ryšiams skatinti;

35.

palankiai vertina pasiūlymą steigti Europos kultūros rūmus, pagrįstus ES ir atitinkamos šalies partnerės bendradarbiavimu; mano, kad reikia atlikti išsamesnę su tuo susijusią biudžeto analizę, ir prašo įtraukti ne tik vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir kultūros institutus ir kitus subjektus. RK atkreipia dėmesį į tai, kad faktiniai centrai galėtų būti įvairių formų. Jie galėtų, pavyzdžiui, veikti kaip bibliotekos (skaitmeninės ar kitokio tipo). Atsižvelgiant į tai, tęstinis suinteresuotųjų subjektų mokymas užtikrintų iniciatyvos sėkmę tik tuo atveju, jeigu šalyse partnerėse veikiantys ES subjektai realiai bendradarbiautų, o ne konkuruotų;

36.

siūlo regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus įtraukti į 2016 m. vasario mėn. įsteigtą ES kultūrinės diplomatijos platformą, daugiausia dėmesio skiriant strateginiams partneriams;

37.

primena ankstesnes Regionų komiteto nuomones, kuriose jis yra pripažinęs Europos kultūros sostinių (EKS) iniciatyvos svarbą, nes ši iniciatyva atskleidžia Europos kultūrų turtingumą, įvairovę ir bendrumą (10). Kartu su Europos paveldo ženklo iniciatyva, Europos kultūros sostinių iniciatyva turėtų ir toliau būti naudojama kaip bendradarbiavimo ir piliečių dalyvavimo laboratorija;

38.

toliau laikosi savo ankstesnės pozicijos, kad Europos kultūros sostinių iniciatyvoje turėtų dalyvauti ne tik šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestai, bet ir Europos kaimynystės politikos šalių ir ELPA šalių (11) miestai. EKS iniciatyva gali prisidėti prie Europos kaimynystės politikos (EKP) ir santykių su kitomis Europos valstybėmis, nes ji ne tik sustiprina kultūrinį bendradarbiavimą ES viduje, bet taip pat padeda toliau stiprinti ES ir jos rytinių bei pietinių kaimyninių šalių ryšius, siekiant skatinti gerovę, stabilumą ir saugumą prie ES išorės sienų;

39.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbi kompetencija – skatinti kultūrų dialogą, nes daugelis tarpkultūrinių iniciatyvų yra koordinuojamos vietos ir (arba) regionų lygmeniu. Vietos ir regionų valdžios institucijos, būdamos arti savo piliečių, turi puikias strategines galimybes reaguoti į jų teritorijoje gyvenančių skirtingų kultūrų grupių konkrečius poreikius ir reikalavimus, šias grupes veiksmingai sutelkti kultūrų dialogui skatinti (12);

40.

nekantriai laukia Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant kovoti su neteisėta prekyba kultūros paveldu; pabrėžia, kad šiame pasiūlyme turėtų būti nagrinėjamas ne tik nelegalus kultūros vertybių importas į ES, bet ir nelegalus ES kultūros vertybių eksportas, siekiant kovoti su neteisėta prekyba meninės, istorinės ir archeologinės vertės nacionalinėmis vertybėmis ir saugoti šias vertybes; tačiau primygtinai nurodo, kad šiame pasiūlyme neturi būti nustatyta neproporcingų teisėtos prekybos kultūros vertybėmis apribojimų, o administracinė našta teisėtiems prekiautojams turėtų išlikti kiek įmanoma mažesnė. Mano, kad taip pat būtina pasiūlyti griežtų priemonių dėl neteisėtų kasinėjimų ES;

41.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymas 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais, be kita ko, suteiks progą paskatinti kultūrų dialogą ir paremti kultūros vaidmenį siekiant taikių bendruomeninių santykių.