EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 09 30

COM(2015) 473 final

2015/0225(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2015) 185 final}
{SWD(2015) 186 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pirmiausia, ir siekdama panaikinti bet kokį mechanišką kliovimąsi išorės reitingais, įstaiga turėtų naudoti savo pačios reguliuojamojo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą tais atvejais, kai pozicijoms, kurios yra tos pačios rūšies kaip ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, įstaiga turi leidimą naudoti vidaus reitingais pagrįstą metodą (IRB) ir gali apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus, susijusius su pagrindinėms pozicijoms taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais (Kirb), kiekvienu atveju naudodama tam tikrus iš anksto nustatytus įvesties duomenis (SEC-IRBA metodas). Įstaigos, kurios negali naudoti SEC-IRBA metodo, savo konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atžvilgiu turėtų galėti naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą). Taikant SEC-ERBA metodą kapitalo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams turėtų būti priskirti remiantis išorės reitingu. Kai pirmais dviem metodais naudotis neįmanoma arba jeigu pagal SEC-ERBA metodą apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai neatitinka kredito rizikos, susijusios su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, įstaigos turėtų galėti naudotis pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotu metodu (SEC-SA metodu), kuris turėtų būti pagrįstas priežiūros institucijos pateikta formule, kurioje kaip įvesties duomenys turėtų būti naudojami kapitalo reikalavimai, kurie būtų apskaičiuoti taikant SA metodą pagrindinėms pozicijoms taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais (Ksa);

•Derėjimas su galiojančiomis šios politikos srities nuostatomis

•Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis, kuria Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, kuriomis siekiama suderinti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo.

Pagal šį pasiūlymą iš dalies keičiamame KRR išdėstoma kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms taikoma suderinta ES rizikos ribojimo sistema, toms įstaigoms nustatant vienodas ir tiesiogiai taikomas taisykles, be kita ko, kapitalo poreikio kredito rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Toks suderinimas užtikrins vienodas sąlygas ES kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir padidins pasitikėjimą įstaigų stabilumu visoje ES, be kita ko, kiek tai susiję su jų, kaip investuotojų, iniciatorių ar rėmėjų, veikla pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Tik ES teisės aktu galima užtikrinti, kad visų kredito įstaigų ir investicinių įmonių, vykdančių veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, reguliuojamam kapitalui būtų taikoma ta pati tvarka pakeitimo vertybiniais popieriais atveju. Suderinti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai užtikrina vienodas sąlygas, sumažina reguliavimo sudėtingumą, leidžia išvengti nebūtinų reikalavimų laikymosi išlaidų, kai veikla vykdoma tarpvalstybiniu mastu, skatina tolesnę ES rinkų integraciją ir padeda panaikinti reguliacinio arbitražo galimybes. ES lygmens veiksmais visoje ES taip pat užtikrinamas aukštas finansinio stabilumo lygis. Dėl šių priežasčių KRR yra išdėstyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai pakeitimui vertybiniams popieriams, todėl šio pasiūlymo tikslus galima pasiekti tik iš dalies pakeitus tą reglamentą. Todėl šis pasiūlymas atitinka SESV 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Pasirinkta priemonė – reglamentas, nes siūloma iš dalies keisti KRR.

3.EX POST VERINIMŲ, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais

Komisijos tarnybos atidžiai sekė Europos ir tarptautinių forumų veiklą ir joje dalyvavo, ypač daug dėmesio skirdamos susijusiam EBI ir BBPK darbui.

2015 m. vasario mėn. Komisija taip pat surengė viešą konsultaciją dėl pagrindinių šio pasiūlymo elementų. Komisija gavo įvairių respondentų pastabų, iš jų nemažai iš bankų sektoriaus suinteresuotųjų subjektų (priežiūros institucijų, centrinių bankų, sektoriaus atstovų), kuriose pabrėžtas platus konsensusas dėl poreikio imtis ES masto veiksmų šioje srityje ir pateikta pasiūlymų dėl konkrečių veiksmų, kurių reikia imtis, bei galimos jų naudos ir sąnaudų. Viešosios konsultacijos respondentų atsakymai apibendrinti pridedamame poveikio vertinime. Atskirus atsakymus galima rasti Komisijos puslapyje „EUSurvey“ 6 .

Be to, Komisija 2015 m. liepos 22 d. Bankininkystės, mokėjimų ir draudimo ekspertų grupės posėdyje atskirai konsultavosi su valstybėmis narėmis.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Atsižvelgdama į Žaliąją knygą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo 7 , Komisija EBI paprašė pateikti rekomendacijų, kad surinktų įrodymų ir gautų patarimų dėl tinkamiausių savybių, pagal kurias būtų galima nustatyti PSS pakeitimą vertybiniais popieriais, ir dėl tinkamumo rizikos ribojimo požiūriu PSS pakeitimui vertybiniams popieriams taikyti diferencijuotą lengvatinę tvarką siekiant suaktyvinti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas.

EBI atsiliepė į Komisijos prašymą ir 2015 m. liepos 7 d. paskelbė EBI ataskaitą dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais.

•Poveikio vertinimas

Rengiant šį pasiūlymą buvo paruoštas poveikio vertinimas, kuris buvo aptartas su Tarpžinybine iniciatyvine grupe.

Poveikio vertinime, kuris pridedamas prie Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento, aiškiai parodytas veiksmingumas ir efektyvumas, pasiekiamas dėl to, kad i) nustatoma patikslinta reguliavimo tvarka, taikoma kapitalo poreikiui pozicijoms, susijusioms su pakeitimu vertybiniais popieriais, padengti, ir b) diferencijuojama PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma tvarka atsižvelgiant į bendrus Komisijos teisės aktų dokumentų rinkinio dėl pakeitimo vertybiniais popieriais tikslus, t. y. panaikinti prastą pakeitimo vertybiniais popieriais reputaciją tarp investuotojų; panaikinti nepalankų PSS pakeitimo vertybiniais popieriais produktų reguliavimą ir sumažinti arba panaikinti nepagrįstai dideles emitentų ir investuotojų patiriamas veiklos išlaidas. Aiškus PSS ir ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais atskyrimas taikant kapitalo poreikio koeficientus turėtų teigiamą poveikį, visų pirma:

–gauta pakeitimo vertybiniais popieriais sistema būtų jautresnė rizikai ir geriau subalansuota;

–lengvatiniai kapitalo reikalavimai paskatintų bankus laikytis diferencijuotų PSS kriterijų;

–investuotojai būtų paskatinti grįžti į pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, nes diferencijuota sistema duotų aiškų signalą, kad rizika dabar geriau kalibruojama, todėl būtų sumažinta tikimybė, kad vėl ištiks sisteminė krizė.

Poveikio vertinimo ataskaita Reglamentavimo patikros valdybai pateikta 2015 m. birželio 17 d. Valdybos posėdis įvyko 2015 m. liepos 15 d. Valdyba pateikė teigiamą nuomonę dėl įstaigų, kurioms taikomas KRR, reguliuojamam kapitalui taikomos tvarkos siūlomų pakeitimų.

•Reglamentavimo kokybė ir paprastinimas

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ASPEKTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėjimo, vertinimo ir ataskaitų teikimo taisyklės

Bendradarbiaujant su EBI ir kompetentingomis institucijomis bus atidžiai stebimas naujosios sistemos poveikis, remiantis KRR numatyta įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo tvarka. Naujoji sistema bus stebima ir vertinama ir pasauliniu mastu, visų pirma tai pagal savo įgaliojimus darys BBPK.

•Aiškinamieji dokumentai (direktyvoms)

6.IŠSAMUS KONKREČIŲ ŠIO PASIŪLYMO NUOSTATŲ PAAIŠKINIMAS

(a)Teisės aktų rinkinio aspektų tarpusavio sąveika ir nuoseklumas

Kartu su siūlomu Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentu pasiūlymas sudaro teisės aktų rinkinį. Kaip per konsultaciją nurodė daugelis suinteresuotųjų subjektų, kad būtų pasiektas tikslas atgaivinti ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkas, neužtektų vien parengti PSS tinkamumo kriterijus, jeigu jie nebūtų taikomi kartu su nauja rizikos ribojimo tvarka, be kita ko, kapitalo reikalavimų srityje, geriau atspindinčia konkrečias savybes.

Kapitalo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, įskaitant rizikai jautresnę tvarką, taikomą PSS pakeitimui vertybiniais popieriais, išdėstyti šiame pasiūlyme, o PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikomi tinkamumo kriterijai ir kitos keliems sektoriams taikomos nuostatos – Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente. Šios nuostatos visų pirma apima visas nuostatas dėl rizikos išlaikymo, išsamaus patikrinimo, kurios anksčiau buvo įtrauktos į KRR V dalį. Tas pats pasakytina apie kai kurias apibrėžtis, kurios iš pradžių buvo pateiktos 4 straipsnyje ir kurios yra bendro pobūdžio, todėl perkeltos į keliems sektoriams taikomą teisės aktą.

Po dabartinio pasiūlymo vėliau bus pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti Deleguotąjį aktą dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo, kad jis būtų suderintas su Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentu. Visų pirma bus iš dalies pakeisti Deleguotojo akto dėl padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo 13 straipsnyje išdėstyti 2B lygio turto pakeitimo vertybiniais popieriais tinkamumo kriterijai, kad jie atitiktų bendruosius Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente nustatytus PSS kriterijus. Dabar to deleguotojo akto iš dalies pakeisti nebuvo galima, nes jam taikoma skirtinga procedūra ir jo dalinis keitimas priklauso nuo teisėkūros institucijų derybų dėl šio teisės aktų rinkinio rezultatų.

(b)Pagal riziką įvertintų pakeitimo vertybiniais popieriais sumų apskaičiavimas

Kad išlaikytų ir padidintų teksto nuoseklumą ir bendrą darną, visas KRR trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrius šiame pasiūlyme yra pakeistas, nors keli straipsniai patikslinti labai nedaug. Tai pirmiausia pasakytina apie 2 skirsnį (Reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimas), 3 skirsnio dalį (1 poskirsnis. Bendrosios nuostatos) ir 4 skirsnį (Išorinis kredito rizikos vertinimas).

Svarbiausi pakeitimai pateikti naujuose 254–270a straipsniuose. Remiantis patikslinta BBPK sistema, įgyvendinami nauji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomi pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo metodai. Kiekvieno iš šių metodų naudojimas priklauso nuo įstaigos, turinčios pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją, turimos informacijos. Vieną hierarchiją sudarantys metodai bus taikomi ir įstaigoms, kurios kredito rizikai taiko standartizuotą (SA) metodą, ir toms, kurios taiko vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą.

(c)Nauja metodų hierarchija (254–270a straipsniai)

Patikslintos hierarchijos viršuje – vidaus reitingais pagrįstas (SEC-IRBA) metodas, kuriame, kaip pagrindinė įvesties informacija, naudojami KIRB duomenys. KIRB yra kapitalo poreikio koeficientas pagrindinėms pozicijoms, kurioms taikoma IRB sistema (pažangusis arba pagrindinis metodai). Kad galėtų taikyti SEC-IRBA metodą, bankas turi: i) tam tikros rūšies pagrindinėms pozicijoms pakeitimo vertybiniais popieriais grupėje taikyti priežiūros institucijos patvirtintą IRB modelį ir ii) turėti pakankamai informacijos KIRB vertei apskaičiuoti. Kadangi apskaičiuojant vien KIRB vertę, neatsižvelgiama į visą atitinkamą termino poveikį, į SEC-IRBA metodą kaip papildomas rizikos veiksnys aiškiai įtraukimas segmento terminas. Segmento termino apibrėžtis pagrįsta segmento sutartinių pinigų srautų vidutiniu svertiniu terminu. Užuot apskaičiavusi vidutinį svertinį terminą, įstaiga paprasčiausiai gali pasirinkti naudoti galutinį terminą (pritaikius vertės sumažinimą). Visais atvejais taikoma penkerių ir vienerių metų aukščiausia riba.

Jeigu įstaiga negali apskaičiuoti konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos KIRB vertės, ji pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti turės taikyti išorės reitingais pagrįstą (SEC-ERBA) metodą. Taikant ERBA metodą, rizikos koeficientai priskiriami pagal kredito vertinimus (arba numanomus reitingus), pozicijos prioritetą ir pagrindinės grupės detalumo lygį. Jeigu įstaiga negali naudoti SEC-ERBA metodo, ji turės taikyti pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą (SEC-SA) metodą. Pagal SA metodą naudojama KSA vertė, tai yra kapitalo poreikio koeficientas pagrindinėms pozicijoms, kurioms taikomas SA metodas, ir koeficientas W – visų pagrindinės grupės pozicijų, kurių atžvilgiu nevykdomi įsipareigojimai, sumos ir visos pagrindinių pozicijų sumos santykis. Kai taikant SEC-ERBA metodą apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai neatitinka kredito rizikos, susijusios su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, įstaigos to pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali tiesiogiai naudoti SEC-SA metodą, kurį turėtų patikrinti priežiūros institucija.

Jeigu konkrečiai pakeitimo vertybiniais pozicijos sumai apskaičiuoti įstaigos negali naudoti SEC-IRBA, SEC-ERBA arba SEC-SA metodo, pozicijai priskiria 1 250 % rizikos koeficientą.

Visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir visiems trims metodams nustatoma 15 % rizikos koeficientų apatinė riba. Rizikos koeficientų apatinė riba grindžiama tam tikra rizika, įskaitant modelio ir agentūros riziką, kuri, kaip laikoma, yra didesnė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju, palyginti su kitų kategorijų pozicijomis, ir kuri gali nulemti tam tikrą netikrumą kapitalo įverčiuose, nepaisant naujosios sistemos bendro didesnio jautrumo rizikai.

(d)PSS pakeitimui vertybiniais popieriais taikoma rizikai jautresnė tvarka

PSS pakeitimui vertybiniams popieriams numatyta rizikai jautresnė rizikos ribojimo tvarka, atitinkanti EBI ataskaitoje dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais pateiktą metodiką ir taikoma pagal visus tris naujus pagal riziką įvertinto turto apskaičiavimo metodus (nauji 260, 262 ir 264 straipsniai). Visi trys metodai yra perkalibruojami visų segmentų atžvilgiu, siekiant gauti mažesnius kapitalo poreikio koeficientus PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimus atitinkančių sandorių pozicijoms.

Be trijų metodų perkalibravimo, didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taip pat bus taikoma mažesnė 10 % apatinė riba (vietoje 15 % ribos, kuri ir toliau bus taikoma didesnio prioriteto neturinčioms PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir apskritai ne PSS pozicijoms). Ši riba nustatyta siekiant pripažinti, remiantis EBI analize, reikšmingai geresnius PSS didesnio prioriteto segmentų ankstesnių laikotarpių rezultatus, palyginti su didesnio prioriteto neturinčiais reikalavimus atitinkančiais segmentais, ir yra visiškai pateisinama atsižvelgiant į tai, kad PSS savybės gali reikšmingai sumažinti modelio ir agentūros riziką.

Siekiant apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, reikalavimus atitinkantis PSS pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente, atitinka papildomus reikalavimus, susijusius su pagrindinėmis pozicijomis, visų pirma kredito suteikimo standartus, mažiausio detalumo reikalavimus ir didžiausius rizikos koeficientus pagal SA metodą. Konkretūs papildomi kriterijai taip pat nustatyti turtu užtikrintiems komerciniams vekseliams (ABCP).

(e)Aukščiausios ribos

•Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms (naujas 267 straipsnis)

Taikant vadinamąjį skaidrumo metodą, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai priskiriamas didžiausias rizikos koeficientas, lygus vidutiniam rizikos koeficientui, kuris taikomas pagrindinėms pozicijoms. Pagal galiojančias taisykles skaidrumo metodas gali būti taikomas nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti (KRR 253 straipsnis). Dabar siūloma, atsižvelgiant į patikslintą BBPK sistemą, skaidrumo metodą leisti taikyti tik didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, nepriklausomai nuo to, ar atitinkama pozicija yra reitinguota, ir neatsižvelgiant į pagrindinei pozicijų grupei naudojamą metodą (SA ar IRBA), su sąlyga, kad bankas gali nustatyti pagrindinių pozicijų KIRB arba KSA. Atsižvelgiant į kredito vertės didinimą, kurį didesnio prioriteto segmentams suteikia subordinuoti segmentai, įstaigai neturėtų reikėti didesnio prioriteto pozicijai taikyti didesnio rizikos koeficiento, nei tas, kurį taikytų tiesiogiai pagrindinėms pozicijoms.

•Didžiausi kapitalo reikalavimai (naujas 268 straipsnis)

Šiuo metu įstaigoms, kurios gali apskaičiuoti KIRB (žr. 260 straipsnį) numatyt bendra aukščiausia pagal riziką įvertintų pozicijų sumos riba. Dabar siūloma a) šią priemonę palikti, t. y. įstaigos, kurios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms naudoja SEC-IRBA, tai pozicijai gali taikyti didžiausius kapitalo reikalavimus, kurie yra lygūs kapitalo, kuris būtų laikomas pagrindinėms pozicijoms pagal IRB metodą, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir b) tą pačią tvarką taikyti įstaigoms iniciatorėms ir rėmėjoms, naudojančioms SEC-ERBA ir SEC-SA metodus. Tai galima pagrįsti tuo, kad iniciatoriaus požiūriu, pakeitimo vertybiniais popieriais procesas gali būti laikomas panašiu į kredito rizikos mažinimą, t. y. juo kitai šaliai perleidžiama bent tam tikra pagrindinių pozicijų rizika. Vertinant šiuo požiūriu, jeigu įvykdomos reikšmingos rizikos perleidimo sąlygos, nebūtų tikslinga reikalauti, kad kita įstaiga turėtų daugiau kapitalo po pakeitimo vertybiniais popieriais nei prieš jį, nes per pakeitimą vertybiniais popieriais sumažinama su pagrindinėmis pozicijomis siejama rizika.

(f)Tam tikroms pozicijoms taikomos specialios tvarkos panaikinimas

Siekiant dar labiau sumažinti sistemos sudėtingumą ir padidinti pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos nuoseklumą, siūloma panaikinti tam tikrą specialią tvarką, šiuo metu numatytą pagal KRR:

–antrojo nuostolio arba geresniam segmentui pagal ABCP programą (dabartinis 254 straipsnis);

–nereitinguotų likvidumo priemonių vertinimui (dabartinis 255 straipsnis);

–papildomiems nuosavų lėšų reikalavimams atnaujinamųjų pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais su išankstinės amortizacijos nuostatomis (dabartinis 256 straipsnis).

(g)Konkrečioms pozicijoms taikoma tvarka

•Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais (naujas 269 straipsnis)

Konservatyvesnė SEC-SA metodo versija bus vienintelis metodas, kurį bus galima taikyti pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms bus taikoma daug didesnė rizikos koeficientų apatinė riba (100 %).

•Didesnio prioriteto pozicijos MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais (naujas 270 straipsnis)

Atsižvelgiant į bendrą pakeitimo vertybiniais popieriais teisės aktų rinkinio tikslą – padėti užtikrinti tinkamą finansavimo srautą siekiant paremti ES ekonomikos augimą ir kad MVĮ taptų pagrindiniu ES ekonomikos ramsčiu, į šį reglamentą įtraukta speciali MVĮ pakeitimui vertybiniais popieriais skirta nuostata (270 straipsnis). Ji visų pirma skirta tam MVĮ paskolų pakeitimui vertybiniais popieriais, kai kredito rizika, susijusi su tarpinio prioriteto segmentu (o kai kuriais atvejais su mažesnio prioriteto segmentu), yra garantuota tam tikrų konkrečių trečiųjų šalių, įskaitant visų pirma valstybės narės centrinės valdžios institucijas ar centrinį banką, arba yra garantuota priešpriešine garantija vieno iš šių garantų (tokia sistema paprastai apibrėžiama kaip segmentuotas padengimas). Atsižvelgiant į šių sistemų svarbą siekiant atlaisvinti kapitalą, kuris galėtų būti naudojamas skolinimui MVĮ padidinti, siūloma įstaigos iniciatorės išlaikomam didesnio prioriteto segmentui taikyti rizikai jautresnę tvarką, prilygstančią tvarkai, kuri yra numatyta PSS pakeitimui vertybiniais popieriais. Kad šią tvarką būtų galima taikyti, pakeitimas vertybiniais popieriais turi atitikti tam tikrus veiklos reikalavimus, įskaitant taikytinus PSS kriterijus. Jeigu tokiems segmentams taikoma garantija arba priešpriešinė garantija, lengvatinė reguliuojamojo kapitalo tvarka, kurią jiems būtų galima taikyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, nedaro poveikio reikalavimui laikytis valstybės pagalbos taisyklių.

(h)Kiti pagrindiniai aspektai

•Penktos dalies pakeitimai (Perleistos kredito rizikos pozicijos)

Atsižvelgiant į tai, kad į Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą tuo pačiu metu įtraukiama bendroji reikalavimų įstaigoms iniciatorėms, rėmėjoms ir investuotojoms, tvarka, taikoma visiems finansų sektoriams, panaikinamos visos penktos dalies nuostatos (404–410 straipsniai). Paliktas tik 407 straipsnio (Papildomas rizikos koeficientas) turinys ir atitinkami įgaliojimai Komisijai priimti techninius įgyvendinimo standartus 8 , kurie pateikti naujame 270a straipsnyje.

•456 straipsnio pakeitimai

Siūloma iš dalies pakeisti 456 straipsnį, kad Komisijai būtų suteikti įgaliojimai, kaip ir kitų kategorijų nuosavų lėšų reikalavimų atveju, priimti deleguotąjį aktą siekiant atsižvelgti į visus susijusius tarptautinio lygmens pokyčius, visu pirma susijusius su vykstančiu BBPK darbu.

•Nuostata dėl peržiūros (519a straipsnis)

Per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Tarybai ir Europos Parlamentui pateiks naujos reguliuojamojo kapitalo sistemos poveikio ES pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoms ataskaitą. Remdamasi savo atlikta analize ir atsižvelgdama į tarptautinius reguliavimo pokyčius ir poreikį išsaugoti finansinį stabilumą, Komisija pagal 456 straipsnį gali pasiūlyti tolesnius KRR pakeitimus, susijusius, be kita ko, su metodų hierarchija.

•Įsigaliojimas

Naujos nuostatos turėtų įsigalioti [...].

2015/0225 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)pakeitimas vertybiniais popieriais yra svarbi gerai veikiančių finansų rinkų dalis, nes padeda diversifikuoti įstaigų finansavimo šaltinius ir išlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą, kad jį paskui būtų galima perskirstyti tolesniam skolinimui. Be to, pakeitimas vertybiniais popieriais įstaigoms ir kitiems rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių, taip sudaromos sąlygos diversifikuoti portfelį ir užtikrinamas finansavimo srautas įmonėms ir asmenims tiek valstybėse narėse, tiek tarpvalstybiniu mastu visoje Sąjungoje. Vis dėlto šią naudą reikia įvertinti pagal galimas sąnaudas. Pirmasis finansų krizės etapas, prasidėjęs 2007 m. vasarą, parodė, kad dėl nepatikimos praktikos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose kilo didelė grėsmė finansų sistemos vientisumui, visų pirma dėl pernelyg didelio sverto susidarymo, neskaidrių ir sudėtingų struktūrų, dėl kurių kilo kainodaros problemų, dėl mechaniško kliovimosi išorės reitingais arba investuotojų ir iniciatorių interesų nesuderinamumo („agentūros rizikos“);

(2)pastaraisiais metais pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos apimtys Sąjungoje išliko žemiau prieš krizę buvusio aukščiausio lygio dėl kelių priežasčių, tarp kurių – šiuos sandorius paprastai lydinti prasta reputacija. Pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų atsigavimas turėtų būti grindžiamas patikima rizikos ribojimu pagrįsta rinkos praktika, kad vėl nesusidarytų aplinkybės, sukėlusios finansų krizę. Todėl reglamente [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente] išdėstomi bendros pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos esminiai elementai, nustatant ad hoc kriterijus, pagal kuriuos nustatomas paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais, ir priežiūros sistema, skirta stebėti, ar iniciatoriai, rėmėjai, emitentai ir instituciniai investuotojai tuos kriterijus taiko teisingai. Be to, reglamente [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente] pateikiami bendri rizikos išlaikymo, išsamaus patikrinimo ir informacijos atskleidimo reikalavimai visiems finansinių paslaugų sektoriams;

(3)siekiant laikytis reglamento [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] tikslų, turėtų būti iš dalies pakeisti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai įstaigoms, inicijuojančioms, remiančioms ar investuojančioms į pakeitimą vertybiniais popieriais, kad būtų tinkamai atspindėtos specifinės PSS pakeitimo vertybiniais popieriais savybės ir kad būtų pašalinti per finansų krizę išryškėję sistemos trūkumai, visų pirma jos mechaniškas kliovimasis išorės reitingais, pernelyg maži rizikos koeficientai aukštą reitingą turintiems pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams ir, atvirkščiai, pernelyg dideli rizikos koeficientai žemą reitingą turintiems segmentams, taip pat nepakankamas jautrumas rizikai. 2014 m. gruodžio 11 d. Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK) paskelbė savo padarytus pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos patikslinimus (angl. „Revisions to the securitisation framework“, vadinamąją Patikslintą Bazelio sistemą), kuriuose išdėstyti įvairūs pakeitimui vertybiniais popieriais taikomų reguliuojamojo kapitalo standartų pakeitimai, konkrečiai skirti tiems trūkumams šalinti. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimais turėtų būti atsižvelgiama į Patikslintos Bazelio sistemos nuostatas;

(4)visos įstaigos kapitalo reikalavimus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 turėtų apskaičiuoti pagal tuos pačius metodus. Pirmiausia, siekiant panaikinti bet kokį mechanišką kliovimąsi išorės reitingais, įstaiga turėtų naudoti savo pačios reguliuojamojo kapitalo reikalavimų apskaičiavimą, kai pozicijoms, kurios yra tos pačios rūšies kaip ir pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinės pozicijos, įstaiga turi leidimą naudoti vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą ir gali apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus, susijusius su pagrindinėms pozicijoms taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais (Kirb), kiekvienu atveju naudodama tam tikrus iš anksto nustatytus įvesties duomenis (SEC-IRBA metodas). Įstaigos, kurios negali naudoti SEC-IRBA metodo, savo konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų galėti naudoti pakeitimo vertybiniais popieriais išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą). Taikant SEC-ERBA metodą kapitalo reikalavimai pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams turėtų būti priskirti remiantis pastarųjų išorės reitingu. Kai pirmais dviem metodais naudotis neįmanoma arba jeigu pagal SEC-ERBA metodą apskaičiuoti reguliuojamojo kapitalo reikalavimai neatitiktų kredito rizikos, susijusios su pagrindinėmis pozicijomis, įstaigos turėtų galėti taikyti pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA metodą), kuris turėtų būti pagrįstas priežiūros institucijos pateikta formule, kurioje kaip įvesties duomenys naudojami kapitalo reikalavimai, kurie būtų apskaičiuoti pagrindinėms pozicijoms, taikant standartizuotą kredito rizikos (SA) metodą, jeigu jos nebūtų buvusios pakeistos vertybiniais popieriais (Ksa);

(5)agentūros rizika ir modelio rizika yra labiau siejamos su pakeitimu vertybiniais popieriais nei su kitu finansiniu turtu ir lemia tam tikrą netikrumą apskaičiuojant kapitalo reikalavimus pakeitimui vertybiniais popieriais net tada, kai buvo atsižvelgta į visus atitinkamus rizikos veiksnius. Siekiant tinkamai atsižvelgti į šias rizikas, Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų numatyta ne mažesnė kaip 15 % rizikos koeficientų apatinė riba visoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Tačiau pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais yra sudėtingesnis ir rizikingesnis, todėl reguliuojamasis kapitalas jo pozicijoms turėtų būti apskaičiuojamas konservatyviau ir taikant 100 % rizikos koeficientų apatinę ribą;

(6)neturėtų būti reikalaujama, kad didesnio prioriteto pozicijai įstaigos taikytų didesnį rizikos koeficientą nei tas, kuris būtų taikomas, jeigu pagrindines pozicijas jos turėtų tiesiogiai, taip atspindint naudą dėl kredito vertės padidinimo, kurį didesnio prioriteto pozicijoms suteikia mažesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais struktūros segmentai. Todėl Reglamente (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti numatytas skaidrumo metodas, kurį taikant didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turėtų būti priskirtas didžiausias rizikos koeficientas, lygus pagrindinėms pozicijoms taikomam vidutiniam rizikos koeficientui, ir tokiu metodu, laikantis tam tikrų sąlygų, turėtų būti galima naudotis nepriklausomai nuo to, ar susijusi pozicija yra retinguotoji ar nereitinguotoji pozicija ir nuo pagrindinei grupei taikomo metodo (standartizuoto metodo arba IRB metodo);

(7)pagal dabartinę sistemą įstaigos, kurios kapitalo reikalavimus pagrindinėms pozicijoms gali apskaičiuoti pagal IRB metodą taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais (KIRB), didžiausioms pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms gali taikyti bendrą aukščiausią ribą. Kadangi pakeitimo vertybiniais popieriais procesas sumažina su pagrindinėmis pozicijomis siejamą riziką, šia aukščiausia riba turėtų galėti naudotis visos įstaigos iniciatorės ir rėmėjos, nepaisant to, kokį metodą jos taiko reguliuojamojo kapitalo reikalavimams pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuoti ;

(8)kaip 2015 m. birželio mėn. Ataskaitoje dėl reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais 10 nurodė Europos bankininkystės institucija (EBI), empiriniai įsipareigojimų neįvykdymo ir nuostolių duomenys rodo, kad per finansų krizę PSS pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių rezultatai buvo geresni nei kitų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių ir tai rodo, kad vykdant PSS pakeitimą vertybiniais popieriais naudojamos paprastos ir skaidrios struktūros ir tvirta vykdymo praktika lemia mažesnę kredito riziką, operacinę riziką ir agentūros riziką. Todėl Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 tikslinga iš dalies pakeisti, kad PSS pakeitimui vertybiniais popieriais būtų nustatyti tinkami rizikai jautrūs kalibravimo dydžiai tokiu būdu, kurį savo ataskaitoje rekomendavo EBI ir kuris visų pirma susijęs su mažesne 10 % rizikos koeficientų apatine riba didesnio prioriteto pozicijoms;

(9)Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateikiama PSS pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtis reguliuojamojo kapitalo apskaičiavimo tikslais turėtų apimti tik tokį pakeitimą vertybiniais popieriais, kai pagrindinių pozicijų nuosavybė perleidžiama specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektui (tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais). Tačiau įstaigoms, kurios išlaiko sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto pozicijas, užtikrintas pagrindine paskolų mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) grupe, turėtų būti leidžiama šioms pozicijoms taikyti mažesnius kapitalo reikalavimus, kuriuos galima taikyti PSS pakeitimui vertybiniais popieriais, kai tokie sandoriai yra laikomi aukštos kokybės sandoriais pagal tam tikrus griežtus kriterijus. Visų pirma, jeigu tokiam sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais pogrupiui taikoma valstybės narės centrinės valdžios arba centrinio banko garantija arba priešpriešinė garantija, lengvatinė reguliuojamojo kapitalo tvarka, kurią būtų galima taikyti pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, nedaro poveikio reikalavimui laikytis valstybės pagalbos taisyklių;

(10)kiti kapitalo reikalavimai pakeitimui vertybiniais popieriais nustatyti Reglamente (ES) Nr. 575/2013, turėtų būti keičiami, tik jeigu būtina atspindėti naują metodų hierarchiją ir specialias PSS pakeitimo vertybiniais popieriais nuostatas. Visų pirma nuostatos, susijusios su reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimu ir reikalavimai dėl išorinių kredito rizikos vertinimų turėtų būti toliau taikomi iš esmės tomis pačiomis sąlygomis kaip ir dabar. Vis dėlto Reglamento (ES) Nr. 575/2013 visa penkta dalis turėtų būti panaikinta, išskyrus reikalavimą taikyti papildomus rizikos koeficientus, kuris turėtų būti taikomas įstaigoms, kurios pripažįstamos pažeidusios reglamento [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 skyrių;

(11)atsižvelgiant į BBPK vykstančius debatus dėl Patikslintos Bazelio sistemos perkalibravimo naudos, siekiant atspindėti specifines PSS pakeitimo vertybiniais popieriais savybes, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų padaryti tolesni reguliuojamojo kapitalo reikalavimų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 575/2013, pakeitimai siekiant atsižvelgti į tokių diskusijų rezultatus;

(12)šiame reglamente nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimus tikslinga taikyti pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, išleistoms šio reglamento taikymo pradžios dieną arba vėliau, ir pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms, kurios tą dieną yra neapmokėtos. Vis dėlto teisinio tikrumo tikslais ir siekiant kuo labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio sąnaudas, įstaigoms turėtų būti leidžiama visoms neapmokėtoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias jos turi tą datą, laikotarpiui, kuris baigiasi [2019 m. gruodžio 31 d.], taikyti tęstinumo principą. Jeigu įstaiga pasirenka taikyti šią galimybę, neapmokėtoms pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms toliau taikomi reguliuojamojo kapitalo reikalavimai, nustatyti toje Reglamento (ES) Nr. 575/2013 redakcijoje, kuri buvo taikoma prieš taikant šį reglamentą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(a)13 ir 14 punktai pakeičiami taip:

„13)iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 3 dalyje;

14) rėmėjas – rėmėjas, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 5 dalyje;“

(b)61 ir 63 punktai pakeičiami taip:

„61) pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 1 dalyje;

63) pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais – pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 4 dalyje;“

(c)66 ir 67 punktai pakeičiami taip:

„66) specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas arba SPPVPS, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 2 dalyje;

67) segmentas – segmentas, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 6 dalyje;“

(2)36 straipsnio 1 dalies k punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii) pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pagal 244 straipsnio 1 dalies b punktą, 245 straipsnio 1 dalies b punktą ir 253 straipsnį;“

(3)109 straipsnis pakeičiamas taip:

„109 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertinimas

Įstaigos apskaičiuoja pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintų pozicijų sumą pagal 5 skyrių.“

(4)153 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7)Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio pozicijos pagal 5 skyrių.“

(5)154 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6)Įsigytoms įmonių gautinoms sumoms grąžintini pirkimo diskontai, užtikrinimo priemonės ar dalinės garantijos, kurios suteikia pirmojo nuostolio apsaugą nuostolių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, nuostolių dėl sumažėjimo atvejais arba abiem atvejais, gali būti vertinami kaip pirmojo nuostolio pozicijos pagal 5 skyrių.“

(6)197 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

„h)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurios nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos ir kurioms taikomas 100 % arba mažesnis rizikos koeficientas pagal 261–264 straipsnius;“

(7)Trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrius pakeičiamas taip:

„5 SKYRIUS

1 skirsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtys ir kriterijai

242 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)pasirinkimo panaikinti sandoris – sandoris, pagal kurį iniciatoriui suteikiama sutartinė teisė atšaukti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas prieš visų vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų grąžinimą arba, tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, atperkant grupėje likusias pagrindines pozicijas, arba, sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, nutraukiant kredito apsaugą, abiem atvejais, kai likusi negrąžintų pagrindinių pozicijų suma sumažėja iki tam tikro nustatyto dydžio arba tampa už jį mažesnė;

(2)kredito vertės didinimo palūkanomis elementas – į balansą įtrauktas turtas, atitinkantis pinigų srautų, susijusių su būsimomis pajamomis iš maržos, vertę, kuris yra subordinuotas pakeitimo vertybiniais popieriais segmentas;

(3)likvidumo priemonė – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, atsirandanti dėl sutartinės sąlygos teikti lėšas, kad investuotojams būtų laiku užtikrinti pinigų srautai;

(4)nereitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neturinti ECAI suteikto reikalavimus atitinkančio kredito rizikos vertinimo, kaip nurodyta 4 skirsnyje;

(5)reitinguotoji pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, turinti ECAI suteiktą reikalavimus atitinkantį kredito rizikos vertinimą, kaip nurodyta 4 skirsnyje;

(6)didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pozicija, padengta arba užtikrinta pirmu reikalavimu iš visų pagrindinių pozicijų, šiuo tikslu neatsižvelgiant į sumas, mokėtinas pagal palūkanų normos arba valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartis, mokesčius ar kitus panašius mokėjimus;

(7)IRB metodo grupė – tam tikros rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą naudoti IRB metodą ir visų šių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

(8)standartizuoto (SA) metodo grupė – pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga:

(a)neturi leidimo naudoti IRB metodo pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

(b)negali nustatyti KIRB;

(c)antraip kompetentinga institucija jai neleidžia naudoti IRB metodo;

(9)mišri grupė – tam tikros rūšies pagrindinių pozicijų grupė, kurios atžvilgiu įstaiga turi leidimą naudoti IRB metodą ir kai kurių, tačiau ne visų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas gali apskaičiuoti pagal 3 skyrių;

(10)kredito vertės padidinimas – bet koks susitarimas, kuriuo remiama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija ir dėl kurio padidėja tikimybė, kad bet kuri tokia pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija bus grąžinta;

(11)papildomas užtikrinimas – bet kokios formos kredito vertės padidinimas, kai pagrindinės pozicijos pateikiamos verte, didesne už pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę;

(12)paprastas, skaidrus ir standartizuotas (PSS) pakeitimas vertybiniais popieriais – [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 3 skyriuje ir šio reglamento 243 straipsnyje išdėstytus reikalavimus atitinkantis pakeitimas vertybiniais popieriais;

(13)turtu užtikrintų komercinių vekselių (ABCP) programa – turtu užtikrintų komercinių vekselių (ABCP) programa, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 7 dalyje;

(14)tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais – tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 9 dalyje;

(15)sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais – sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 10 dalyje;

(16)atnaujinamoji pozicija – atnaujinamoji pozicija, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 15 dalyje;

(17)išankstinės amortizacijos nuostata – išankstinės amortizacijos nuostata, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 17 dalyje;

(18)pirmojo nuostolio segmentas – pirmojo nuostolio segmentas, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 18 dalyje;

(19)valdymo įmonė – valdymo įmonė, kaip apibrėžta [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 straipsnio 13 dalyje.

243 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais kriterijai

(1)ABCP programos pozicijos laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis taikant 260, 262 ir 264 straipsnius, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

(a)visų ABCP programos sandorių pagrindinės pozicijos sandorio sudarymo metu tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kokį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas 75 % arba mažesnis rizikos koeficientas, vertinant individualios pozicijos pagrindu, jeigu pozicija yra mažmeninė pozicija, arba 100 % visų kitų pozicijų atveju;

(b)visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui ABCP programos lygmeniu agreguota pozicijos vertė neviršija 1 % visų ABCP programos pozicijų agreguotos vertės tuo metu, kai pozicijos buvo įtrauktos į ABCP programą. Atliekant šį skaičiavimą, 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte nurodytai susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba finansinės nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui.

Gautinų prekybos sumų atveju b punktas netaikomas, kai tų gautinų prekybos sumų kredito rizika yra visapusiškai padengta reikalavimus atitinkančiu kredito užtikrinimu pagal 4 skyrių, jeigu tokiu atveju užtikrinimo teikėjas yra įstaiga, draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė. Taikant šią pastraipą, naudojama tik ta gautinų prekybos sumų dalis, kuri lieka atsižvelgus į bet kokios pirkimo kainos nuolaidos poveikį, siekiant nustatyti, ar jos yra visapusiškai padengtos.

(2)Kitos nei ABCP programos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos laikomos PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis taikant 260, 262 ir 264 straipsnius, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

(a)pagrindinės pozicijos yra inicijuotos pagal kredito suteikimui taikomus patikimus riziką ribojančius kriterijus, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2013/36/ES 79 straipsnį;

(b)jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu visų pozicijų vienam įsipareigojančiajam asmeniui grupėje agreguota pozicijos vertė neviršija 1 % pozicijų verčių, kurias sudaro negrąžintų pozicijų, priklausančių pagrindinių pozicijų grupei, agreguotos vertės. Atliekant šį skaičiavimą, 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte nurodytai susijusių klientų grupei suteiktos paskolos arba finansinės nuomos sutartys laikomos pozicijomis vienam įsipareigojančiajam asmeniui;

(c)jų įtraukimo į pakeitimą vertybiniais popieriais metu, pagrindinės pozicijos tenkina sąlygas, kad taikant standartizuotą metodą ir atsižvelgiant į bet kokį reikalavimus atitinkantį kredito rizikos mažinimo būdą, joms būtų priskirtas rizikos koeficientas, lygus toliau nurodytam dydžiui arba už jį mažesnis:

i)        40 %, vertinant pozicijos vertės svertinio vidurkio pagrindu, portfeliui, kai pozicijos yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintos paskolos arba visapusiškai užtikrintos būsto paskolos, nurodytos 129 straipsnio 1 dalies e punkte;

ii)    50 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrinta paskola;

iii)    75 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu, kai pozicija yra mažmeninė pozicija;

iv)    visoms kitoms pozicijoms – 100 %, vertinant individualios pozicijos pagrindu;

(d)kai taikomi c punkto i ir ii papunkčiai, paskolos, užtikrintos mažesnio prioriteto užstato teisėmis į konkretų turtą, įtraukiamos į pakeitimą vertybiniais popieriais, tik jeigu visos paskolos, užtikrintos didesnio prioriteto užstato teisėmis į tą turtą, taip pat yra įtrauktos į tą pakeitimą vertybiniais popieriais;

(e)kai taikomas c punkto i papunktis, nė vienos paskolos, priklausančios pagrindinių pozicijų grupei, paskolos ir turto vertės santykis nėra didesnis nei 100 %, vertinant pagal 129 straipsnio 1 dalies d punkto i papunktį ir 229 straipsnio 1 dalį.

2 skirsnis
Reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimas

244 straipsnis
Tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais

(1)Įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali neįtraukti pagrindinių pozicijų į pagal riziką įvertintų pozicijų sumų ir tikėtinų nuostolių sumų skaičiavimą, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

(a)reikšminga kredito rizika, siejama su pagrindinėmis pozicijomis, laikoma perleista trečiosioms šalims;

(b)įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

(2)Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

(b)įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

i)        įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii)    nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų pakeitimu vertybiniais popieriais pagal a arba b punktą, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

Taikant šią dalį, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija laikoma tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

(a)jai taikomas mažesnis nei 1 250 % rizikos koeficientas pagal šį skirsnį arba, jeigu pozicijos su tokiu rizikos koeficientu nėra, ji yra didesnio prioriteto nei pirmojo nuostolio segmentas ir

(b)ji yra subordinuota didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais atžvilgiu.

(3)Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina šias sąlygas:

(a)kredito rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

(b)įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir kapitalo paskirstymo procesuose.

(4)Be 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, tenkinamos šios sąlygos:

(a)sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

(b)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos nėra įstaigos iniciatorės mokėjimo prievolės;

(c)pagrindinės pozicijos yra nepasiekiamos įstaigai iniciatorei ir jos kreditoriams tokiu būdu, kuris atitinka [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 6 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytus reikalavimus;

(d)įstaiga iniciatorė neišlaiko pagrindinių pozicijų kontrolės. Laikoma, kad pagrindinių pozicijų kontrolė išlaikoma, kai iniciatorius turi teisę atpirkti iš subjekto, kuriam perleidžiama, anksčiau perleistas pozicijas, kad pasinaudotų jų teikiama nauda, arba jeigu jis kitaip yra įpareigotas perimti perleidžiamą riziką. Vien tik įstaigos iniciatorės pagrindinių pozicijų valdymo teisių arba įsipareigojimų išlaikymas nereiškia pozicijų kontrolės;

(e)pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i)    įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindines pozicijas, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę;

ii)    padidinti pelną, mokamą pozicijų turėtojams, arba kitaip padidinti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų vertę reaguojant į pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimą;

(f)kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartinius įsipareigojimus, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (nesusijusių šalių sandoris);

(g)kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis taip pat tenkina šias sąlygas:

i)    jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)    jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii)    jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

(h)įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies b–g punktuose išdėstytas sąlygas.

(5)Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 3 dalies nuostatas.

(6)EBI stebi įvairią priežiūros praktiką, taikomą reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant tradicinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. praneša savo išvadas Komisijai. Komisija, prireikus atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą, kad patikslintų šiuos dalykus:

(a)reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

(b)sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto priešpaskutinėje 2 dalies pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;

(c)kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalis, vertinimo reikalavimus.

245 straipsnis
Sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais

(1)Įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai tinkama, pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 straipsnį, jei tenkinama kuri nors iš šių sąlygų:

(a)reikšminga kredito rizika buvo perleista trečiosioms šalims per tiesioginį ar netiesioginį kredito užtikrinimą;

(b)įstaiga iniciatorė taiko 1 250 % rizikos koeficientą visoms su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusioms išlaikomoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms arba atskaito šias pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

(2)Reikšminga kredito rizika laikoma perleista bet kuriuo iš šių atvejų:

(a)pagal riziką įvertintų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga iniciatorė turi pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, sumos neviršija 50 % visų šiam pakeitimui vertybiniais popieriais priskiriamų tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sumų, įvertintų pagal riziką;

(b)įstaiga iniciatorė neturi daugiau nei 20 % pakeitimo vertybiniais popieriais pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertės, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

i)        įstaiga iniciatorė gali įrodyti, kad pirmojo nuostolio segmento pozicijos vertė reikšmingai viršija pagrįstai tikėtiną nuostolių, siejamų su pagrindinėmis pozicijomis, įvertį;

ii)    nėra tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų.

Kai galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiektų šiuo pakeitimu vertybiniais popieriais, nėra pagrindžiamas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali nuspręsti, kad reikšminga kredito rizika negali būti laikoma perleista trečiosioms šalims.

Taikant šią dalį, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija laikoma tarpinio pobūdžio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, jeigu ji atitinka 244 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

(3)Nukrypdamos nuo 2 dalies, kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms iniciatorėms pripažinti su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusį reikšmingos kredito rizikos perleidimą, jeigu įstaiga iniciatorė kiekvienu atveju įrodo, kad nuosavų lėšų reikalavimų sumažinimas, kurį įstaiga iniciatorė pasiekia pakeitimu vertybiniais popieriais, yra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims. Leidimas gali būti suteikiamas, tik jeigu įstaiga tenkina šias sąlygas:

(a)rizikos perleidimui vertinti įstaiga taiko tinkamą vidaus rizikos valdymo politiką ir metodiką;

(b)įstaiga taip pat kiekvienu atveju pripažino kredito rizikos perleidimą trečiosioms šalims savo vidaus rizikos valdymo ir kapitalo paskirstymo procesuose.

(4)Be 1–3 dalyse nustatytų reikalavimų, tenkinamos šios sąlygos:

(a)sandorio dokumentuose parodomas ekonominis pakeitimo vertybiniais popieriais turinys;

(b)kredito užtikrinimas, pagal kurį kredito rizika perleidžiama, atitinka 249 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(c)pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentuose nėra sąlygų, pagal kurias:

i)    nustatomos didelio reikšmingumo ribinės vertės, žemiau kurių kredito užtikrinimas įvykus kredito įvykiui neteikiamas;

ii)    leidžiama nutraukti užtikrinimo teikimą dėl pagrindinių pozicijų kredito kokybės pablogėjimo;

iii)    įstaiga iniciatorė privalo pakeisti pagrindinių pozicijų sudėtį, kad pagerintų vidutinę grupės kokybę;

iv)    padidinama įstaigos kredito užtikrinimo kaina arba pelnas, mokamas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų turėtojams, reaguojant į pagrindinės grupės kredito kokybės pablogėjimą;

(d)kredito užtikrinimą galima teisiškai įvykdyti visose atitinkamose jurisdikciją turinčiose teritorijose;

(e)kai taikytina, sandorio dokumentuose aiškiai nustatoma, kad iniciatorius ar rėmėjas gali pirkti ar atpirkti pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas arba atpirkti, restruktūrizuoti ar pakeisti pagrindines pozicijas daugiau, nei leidžiama pagal sutartinius įsipareigojimus, tik kai tokie susitarimai vykdomi pagal vyraujančias rinkos sąlygas, o jų šalys veikia savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (nesusijusių šalių sandoris);

(f)kai yra pasirinkimo panaikinti sandoris, jis turi atitikti visas šias sąlygas:

i)        jis gali būti vykdomas įstaigos iniciatorės nuožiūra;

ii)    jis gali būti vykdomas, tik kai 10 % arba mažiau pagrindinių pozicijų pradinės vertės lieka neamortizuota;

iii)    jo struktūra nėra tokia, kad padėtų išvengti nuostolių paskirstymo kredito vertės padidinimo pozicijoms arba kitoms pozicijoms, kurias turi investuotojai į pakeitimą vertybiniais popieriais, ir kitais atžvilgiais nėra tokia, kad padidintų kredito vertę;

(g)įstaiga iniciatorė gavo kvalifikuoto teisės patarėjo nuomonę, patvirtinančią, kad pakeitimas vertybiniais popieriais tenkina šios dalies b–f punktuose išdėstytas sąlygas.

(5)Kompetentingos institucijos praneša EBI apie tuos atvejus, kai jos nusprendė, kad galimas pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas nėra pagrįstas atitinkamu kredito rizikos perleidimu trečiosioms šalims pagal 2 dalį, ir apie atvejus, kai įstaigos pasirinko taikyti 4 dalies nuostatas.

(6)EBI stebi įvairią priežiūros praktiką, taikomą reikšmingos rizikos perleidimo pripažinimui vykdant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais pagal šį straipsnį, ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. praneša savo išvadas Komisijai. Komisija, prireikus atsižvelgusi į EBI ataskaitą, gali priimti deleguotąjį aktą, kad patikslintų šiuos dalykus:

(a)reikšmingos kredito rizikos perleidimo trečiosioms šalims pagal 2, 3 ir 4 dalis sąlygas;

(b)sąvokos „atitinkamas kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims“ aiškinimą kompetentingų institucijų vertinimo, numatyto priešpaskutinėje 2 dalies pastraipoje ir 3 dalyje, tikslais;

(c)kompetentingų institucijų atliekamo pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu iniciatorius siekia, kad būtų pripažintas reikšmingos kredito rizikos perleidimas trečiosioms šalims pagal 2 arba 3 dalis, vertinimo reikalavimus.

246 straipsnis
Veiklai taikomi reikalavimai dėl išankstinės amortizacijos nuostatų

Kai į pakeitimą vertybiniais popieriais yra įtrauktos atnaujinamosios pozicijos ir išankstinės amortizacijos ar panašios nuostatos, laikoma, kad įstaiga iniciatorė perleidžia reikšmingą kredito riziką, tik jeigu laikomasi 244 ir 245 straipsniuose nustatytų reikalavimų, o pritaikius išankstinės amortizacijos nuostatą, ji neturi tokio poveikio:

(d)įstaigos didesnio prioriteto ar lygiaverčio reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų nesubordinuoja kitų investuotojų reikalavimų atžvilgiu;

(e)įstaigos reikalavimo dėl pagrindinių pozicijų daugiau nesubordinuoja kitų šalių reikalavimų atžvilgiu;

(f)kitaip nepadidina įstaigos pozicijos nuostolių, susijusių su pagrindinėmis atnaujinamosiomis pozicijomis, atžvilgiu.

3 skirsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

1 poskirsnis
Bendrosios nuostatos

247 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas

(1)Kai įstaiga iniciatorė perleido su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ta įstaiga gali:

(a)tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas, neįtraukti pagrindinių pozicijų;

(b)sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju apskaičiuoti pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir, kai reikia, tikėtinų nuostolių sumas pagal 251 ir 252 straipsnius.

(2)Kai įstaiga iniciatorė nusprendė taikyti 1 dalį, ji pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias gali turėti, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, kaip nurodyta šiame skyriuje.

Kai įstaiga iniciatorė neperleido reikšmingos kredito rizikos arba nusprendė netaikyti 1 dalies, ji, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, toliau įtraukia pagrindines pozicijas taip, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

(3)Kai yra pozicija skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pozicijų atžvilgiu, pozicija kiekvieno segmento atžvilgiu laikoma atskira pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija. Laikoma, kad kredito užtikrinimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms teikėjai turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apima pakeitimo vertybiniais popieriais, susijusio su palūkanų normos ar valiutos išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kurias įstaiga sudarė vykdydama sandorį, pozicijas.

(4)Tuo atveju, jei pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija neatskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, 92 straipsnio 3 dalies tikslais pagal riziką įvertintos pozicijos suma įtraukiama į bendrą įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumų vertę.

(5)Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš atitinkamo bendrojo rizikos koeficiento.

(6)Bendrasis rizikos koeficientas nustatomas kaip šiame skyriuje nustatyto rizikos koeficiento ir bet kokio papildomo rizikos koeficiento pagal 270a straipsnį suma.

248 straipsnis
Pozicijos vertė

(1)Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų pozicijos vertė apskaičiuojama taip:

(a)balansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos apskaitinė vertė, likusi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pritaikius susijusius kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį;

(b)nebalansinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju pozicijos vertė yra jos nominalioji vertė, atėmus bet kokius taikytinus kredito rizikos koregavimus pagal 110 straipsnį, padauginta iš šiame skyriuje nustatyto susijusio perskaičiavimo koeficiento. Jei nenustatyta kitaip, perskaičiavimo koeficientas yra 100 %;

(c)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuri atsiranda dėl II priede nurodytos išvestinės finansinės priemonės, sandorio šalies kredito rizikos pozicijos vertė nustatoma pagal 6 skyrių.

(2)Kai įstaiga turi dvi arba daugiau sutampančių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ji įtraukia tik vieną iš tų pozicijų.

Kai pozicijos sutampa iš dalies, įstaiga gali suskaidyti poziciją į dvi dalis ir sutapimą pripažinti tik vienai daliai pagal pirmą pastraipą. Kitu atveju įstaiga pozicijas gali vertinti tarsi jos būtų visiškai sutampančios, kapitalo apskaičiavimo tikslais atsižvelgdama į tą poziciją, kuri lemia didesnes pagal riziką įvertintų pozicijų sumas.

Įstaiga taip pat gali pripažinti sutapimą tarp nuosavų lėšų reikalavimo pozicijoms, esant specifinei rizikai, prekybos knygoje ir nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne prekybos knygoje, jei įstaiga gali apskaičiuoti ir palyginti su atitinkamomis pozicijomis susijusius nuosavų lėšų reikalavimus.

Taikant šią dalį dvi pozicijos laikomos sutampančiomis, kai jos tarpusavyje yra užskaitomos tokiu būdu, kad įstaiga gali išvengti nuostolių, atsirandančių dėl vienos pozicijos, vykdydama įsipareigojimus, kurių reikalaujama pagal kitą poziciją.

(3)Kai ABCP programų pozicijoms taikomas 270c straipsnis, įstaiga gali naudoti likvidumo priemonei priskirtą rizikos koeficientą apskaičiuodama pagal riziką įvertintos turtu užtikrintų komercinių vekselių pozicijos sumą, jei likvidumo priemonė padengia 100 % pagal ABCP programą išleistų turtu užtikrintų komercinių vekselių ir likvidumo priemonė yra to paties rango kaip ir turtu užtikrinti komerciniai vekseliai taip, kad jie sudaro sutampančias pozicijas. Įstaiga kompetentingoms institucijoms praneša apie atvejus, kai taikė šioje dalyje išdėstytas nuostatas. Siekdama nustatyti 100 % padengimą, nustatytą šioje dalyje, įstaiga gali atsižvelgti į kitas ABCP programos likvidumo priemones, jeigu jos sudaro sutampančią poziciją su turtu užtikrintais komerciniai vekseliais.

249 straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos mažinimo pripažinimas

(1)Įstaiga gali pripažinti tiesioginį arba netiesioginį kredito užtikrinimą, susijusį su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kai laikomasi šiame skyriuje ir 4 skyriuje nustatytų kredito rizikos mažinimo reikalavimų.

(2)Reikalavimus atitinkantis tiesioginis kredito užtikrinimas yra tik finansinė užtikrinimo priemonė, pripažįstama apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas taikant 2 skyrių, kaip nustatyta 4 skyriuje, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Reikalavimus atitinkantis yra tik toks netiesioginis kredito užtikrinimas ir tokie netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai, kurie atitinka reikalavimus pagal 4 skyrių, o kredito rizikos mažinimo pripažinimas priklauso nuo to, ar laikomasi atitinkamų 4 skyriuje nustatytų reikalavimų.

(3)Nukrypstant nuo 2 dalies, 201 straipsnio 1 dalies a–h punktuose išvardyti reikalavimus atitinkantys netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai turi turėti pripažintos ECAI kredito rizikos vertinimą, kurį sudaro 2 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis, priskirtas per kredito užtikrinimo pirmąjį pripažinimą, o paskui – 3 ar aukštesnis kredito kokybės žingsnis. Šioje pastraipoje nustatytas reikalavimas netaikomas reikalavimus atitinkančioms pagrindinėms sandorio šalims.

Įstaigos, kurioms leidžiama taikyti IRB metodą užtikrinimo teikėjo tiesioginei pozicijai, gali įvertinti atitikimą reikalavimams pagal šios dalies pirmą pastraipą, remdamosi užtikrinimo teikėjo įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, kuri siejama su 136 straipsnyje nurodytais kredito kokybės žingsniais, lygiavertiškumu.

(4)Nukrypstant nuo 2 dalies, SPPVPS laikomi reikalavimus atitinkančiais užtikrinimo teikėjais, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)SPPVPS turi nuosavo turto, kuris gali būti laikomas reikalavimus atitinkančia finansine užtikrinimo priemone pagal 4 skyrių;

(b)a punkte nurodyto turto atžvilgiu nėra reikalavimų ar neapibrėžtųjų reikalavimų, kurių prioritetas būtų didesnis už netiesioginį kredito užtikrinimą gaunančios įstaigos reikalavimo arba neapibrėžtojo reikalavimo prioritetą arba jam lygiavertis, ir

(c)laikomasi visų 4 skyriaus reikalavimų dėl finansinės užtikrinimo priemonės pripažinimo.

(5)Taikant šią dalį, užtikrinimo vertė, pakoreguota dėl bet kokių valiutų ir terminų nesutapimų pagal 4 skyriaus nuostatas (GA), neviršija pagal kintamumą pakoreguotos to turto rinkos vertės, o rizikos koeficientas, priskirtinas užtikrinimo teikėjo pozicijoms pagal standartizuotą metodą (g), nustatomas kaip vidutinis svertinis rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas tam turtui kaip finansinei užtikrinimo priemonei pagal standartizuotą metodą.

(6)Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas visiškas kredito užtikrinimas, taikomi šie reikalavimai:

(a)kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, tarsi tą poziciją ji turėtų tiesiogiai;

(b)užtikrinimą perkanti įstaiga pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

(7)Dalinio užtikrinimo atveju taikomi šie reikalavimai:

(a)kredito užtikrinimą teikianti įstaiga pozicijos dalį, kuriai taikomas kredito užtikrinimas, vertina kaip pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja, tarsi tą poziciją ji turėtų tiesiogiai, pagal 3 poskirsnį, taikydama 8 ir 9 dalis;

(b)kredito užtikrinimą perkanti įstaiga užtikrintos pozicijos, nurodytos a punkte, pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos dalį, kuriai netaikomas kredito užtikrinimas, įstaiga vertina kaip atskirą pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 3 poskirsnį, taikydama 8 ir 9 dalis.

(8)Pakeitimo vertybiniais popieriais vidaus reitingais pagrįstą metodą (SEC-IRBA metodą) arba Pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA metodą) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos priskyrimo tašką (A) ir atskyrimo tašką (D) nustato atskirai kiekvienai pozicijai, gautai pagal 7 dalį, tarsi jos, sandorio sudarymo metu, būtų išleistos kaip atskiros pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos. Atitinkamai KIRB arba KSA vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į pradinę pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grupę.

(9)Pakeitimo vertybiniais popieriais išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą) pagal 3 poskirsnį naudojančios įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pozicijoms, gautoms pagal 7 dalį, apskaičiuoja taip:

(a)jeigu gauta pozicija yra didesnio prioriteto, jai priskiriamas pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais rizikos koeficientas;

(b)jeigu pozicija yra mažesnio prioriteto, jai gali būti priskirtas numanomas reitingas pagal 261 straipsnio 7 dalį. Jeigu reitingo negalima numanyti, įstaiga taiko didesnį iš šių rizikos koeficientų, gautų arba:

i)    pritaikius SEC-SA metodą pagal 8 dalį ir 3 poskirsnį, arba

ii)    pritaikius pradinės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal SEC-ERBA metodą.

250 straipsnis
Netiesioginė parama

(1)Įstaiga iniciatorė, kuri perleido su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis siejamą reikšmingą kredito riziką pagal 2 skirsnį, ir įstaiga rėmėja neteikia paramos pakeitimui vertybiniais popieriais daugiau, nei leidžiama pagal sutartinius įsipareigojimus, kad sumažintų galimus ar esamus nuostolius investuotojams.

(2)Sandoris nelaikomas parama taikant 1 dalį, jeigu į sandorį buvo tinkamai atsižvelgta reikšmingos kredito rizikos perleidimo vertinime ir abi šalys sandorį įvykdė veikdamos savo interesais kaip laisvos ir nepriklausomos šalys (nesusijusių šalių sandoris). Šiais tikslais įstaiga vykdo visapusišką su sandoriu susijusių kredito aspektų patikrinimą ir atsižvelgia bent jau į visus šiuos dalykus:

(a)atpirkimo kainą;

(b)įstaigos kapitalo ir likvidumo padėtį prieš ir po atpirkimo;

(c)pagrindinių pozicijų rezultatus;

(d)pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rezultatus;

(e)paramos poveikį su investuotojais susijusiems tikėtiniems iniciatoriaus nuostoliams.

(3)Įstaiga iniciatorė ir įstaiga rėmėja kompetentingai institucijai praneša apie visus sudarytus sandorius, susijusius su pakeitimu vertybiniais popieriais, pagal 2 dalį.

(4)EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį pateikia gaires, koks sandoris, taikant šį straipsnį, laikomas nesusijusių šalių sandoriu, ir kada sandoris nėra struktūrizuotas taip, kad juo būtų teikiama parama.

(5)Jeigu įstaiga iniciatorė arba įstaiga rėmėja nesilaiko 1 dalies nuostatų, taikomų pakeitimui vertybiniais popieriais, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įtraukia visas to pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir atskleidžia šią informaciją:

(a)kad ji suteikė paramą pakeitimui vertybiniais popieriais pažeisdama 1 dalį, ir

(b)suteiktos paramos poveikį nuosavų lėšų reikalavimams.

251 straipsnis
Įstaigų iniciatorių atliekamas pagal riziką įvertintų pozicijų, pakeistų vertybiniais popieriais taikant sintetinį pakeitimą vertybiniais popieriais, sumų apskaičiavimas

(1)Apskaičiuodama pagrindinių pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju, kai taikytina, naudoja šiame skirsnyje, o ne 2 skyriuje nustatytas apskaičiavimo metodikas. Kai įstaigos pagal riziką įvertintų pozicijų sumas ir tikėtinų nuostolių sumas apskaičiuoja pagal 3 skyrių, tokių pozicijų tikėtino nuostolio suma yra lygi nuliui.

(2)Pirmoje dalyje nustatyti reikalavimai taikomi visai pozicijų, kuriomis užtikrinamas pakeitimas vertybiniais popieriais, grupei. Taikydama 252 straipsnį įstaiga iniciatorė apskaičiuoja visų pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šio skirsnio nuostatas, įskaitant pozicijas, kurių atžvilgiu įstaiga gali pripažinti kredito rizikos mažinimą pagal 249 straipsnį. Pozicijoms, kurių atžvilgiu taikomas kredito rizikos mažinimas, taikytinas rizikos koeficientas gali būti pakeistas pagal 4 skyrių.

252 straipsnis
Terminų nesutapimo vertinimas sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju

Apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 251 straipsnį, bet koks kredito užtikrinimo, pagal kurį rizika perleidžiama, ir pagrindinių pozicijų terminų nesutapimas apskaičiuojamas taip:

(a)pagrindinių pozicijų terminas turi būti ilgiausias bet kurios iš tų pozicijų terminas, bet daugiausia penkeri metai. Kredito užtikrinimo terminas nustatomas pagal 4 skyrių;

(b)apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal šį skirsnį taikomas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaiga iniciatorė neatsižvelgia į jokį terminų nesutapimą. Visoms kitoms pozicijoms 4 skyriuje nustatytas terminų nesutapimo vertinimas taikomas pagal šią formulę:

   RW* = ((RWSP · ((t – t*)/(T – t*))) + (RWAss · ((T – t)/(T – t*))))

čia:

253 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų sumažinimas

(1)Kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį skirsnį priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas, įstaigos gali atskaityti tokios pozicijos vertę iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą, užuot įtraukusios poziciją į savo pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimą. Šiais tikslais, apskaičiuojant pozicijos vertę, gali būti atsižvelgiama į reikalavimus atitinkantį tiesioginį kredito užtikrinimą pagal 249 straipsnį.

(2)Jeigu įstaiga pasinaudoja 1 dalyje nustatyta alternatyva, ji gali atimti pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą atskaitytą sumą iš sumos, kuri 268 straipsnyje nurodyta kaip didžiausias kapitalo reikalavimas, kuris būtų apskaičiuojamas pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2 poskirsnis
Metodų hierarchija ir bendri parametrai

254 straipsnis
Metodų hierarchija

(1)Kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas visoms turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, įstaigos naudoja vieną iš 3 poskirsnyje nustatytų metodų.

(2)3 poskirsnyje nustatyti metodai taikomi laikantis šios hierarchijos:

(a)įstaiga naudoja vidaus reitingais pagrįstą metodą (SEC-IRBA metodą), kai tenkinamos 258 straipsnyje nustatytos sąlygos;

(b)kai SEC-IRBA metodo naudoti negalima, įstaigos reitinguotosioms pozicijoms arba pozicijoms, kurioms gali būti taikomas numanomas reitingas pagal 261 ir 262 straipsnius, naudoja pakeitimo vertybiniais popieriais išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą);

(c)kai SEC-ERBA metodo naudoti negalima, įstaigos naudoja pakeitimo vertybiniais popieriais standartizuotą metodą (SEC-SA metodą) pagal 263 ir 264 straipsnius.

(3)Nukrypdamos nuo 2 dalies b punkto, įstaigos vietoje SEC-ERBA metodo visoms turimoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms gali naudoti SEC-SA metodą, jeigu pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, gautos pritaikius SEC-ERBA metodą, neatitinka kredito rizikos, susijusios su pagrindinėmis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Jeigu įstaiga nusprendė taikyti SEC-SA metodą pagal šią dalį, ji apie tai iš karto praneša kompetentingai institucijai. Jeigu įstaiga taikė SEC-SA metodą pagal šią dalį, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad įstaiga taikytų skirtingą metodą.

(4)Nedarant poveikio 2 daliai, įstaigos gali naudoti vidinio vertinimo metodą (IAA metodą), kad apskaičiuotų nereitinguotosios pozicijos ABCP programoje pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 266 straipsnį, jeigu tenkinamos 265 straipsnyje nustatytos sąlygos.

(5)Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 263 straipsnį, taikant 269 straipsnyje nustatytus pakeitimus.

(6)Visais kitais atvejais pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms priskiriamas 1 250 % rizikos koeficientas.

(7)Kompetentingos institucijos EBI praneša apie visus pagal 3 dalį gautus pranešimus ir priimtus sprendimus. EBI stebi įvairią su 3 dalies taikymu susijusią praktiką ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires.

255 straipsnis
KIRB ir KSA nustatymas

(1)Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-IRBA metodą, KIRB ji apskaičiuoja pagal 2–5 dalis.

(2)Įstaiga KIRB nustato pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios būtų apskaičiuotos pagal 3 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, padaugindama iš pagal 1 skyrių taikytino kapitalo pakankamumo koeficiento, padalyto iš pagrindinių pozicijų vertės. KIRB išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

(3)Apskaičiuojant KIRB, pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, kurios būtų apskaičiuotos pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyrių, apima:

(a)tikėtinų nuostolių, siejamų su visomis pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios vis dar yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą ir

(b)nenumatytų nuostolių, siejamų su visomis pagrindinėmis pozicijomis, įskaitant neįvykdytas pagrindines pozicijas, kurios yra grupėje pagal 3 skyrių, sumą.

(4)Įstaigos gali apskaičiuoti KIRB pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms pagal 3 skyriuje nustatytas kapitalo reikalavimo įsigytoms gautinoms sumoms nuostatas. Šiais tikslais mažmeninės pozicijos vertinamos kaip įsigytos mažmeninės gautinos sumos, o nemažmeninės pozicijos – kaip įsigytos įmonių gautinos sumos.

(5)Įstaigos KIRB apskaičiuoja atskirai gautinų sumų sumažėjimo rizikai, susijusiai su pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėmis pozicijomis, kai įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra reikšminga tokioms pozicijoms.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nuostoliai dėl įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos yra vertinami agreguotai, įstaigos, taikydamos 3 poskirsnį, atitinkamus įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia į vieną KIRB vertę. Tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba papildomu užtikrinimu, gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos vertinamos agreguotai.

Jeigu vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika ir kredito rizika nėra vertinamos agreguotai, įstaigos pakeičia ankstesnėje dalyje nustatytą vertinimą ir atitinkamas įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes sujungia laikydamosi rizikos ribojimo principo.

(6)Jeigu įstaiga pagal 3 poskirsnį taiko SEC-SA metodą, įstaiga KSA apskaičiuoja padaugindama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, kurios pagal būtų apskaičiuotos pagal 2 skyrių pagrindinėms pozicijoms, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, iš 8 % ir gautą rezultatą padalina iš pagrindinių pozicijų vertės. KSA išreiškiamas dešimtaine forma nuo nulio iki vieneto.

Taikydamos šią dalį įstaigos pagrindinių pozicijų vertę apskaičiuoja neužskaitydama jokių specifinės kredito rizikos koregavimų ir papildomų vertės koregavimų pagal 34 ir 110 straipsnius, taip pat kitų nuosavų lėšų sumažinimų.

(7)Taikant 1–6 dalis, jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais struktūra yra susijusi su SPPVPS naudojimu, su pakeitimu vertybiniais popieriais susijusios SPPVPS pozicijos vertinamos kaip pagrindinės pozicijos. Nedarant poveikio tam, kad išdėstyta pirmiau, įstaiga, apskaičiuodama KIRB arba KSA, į pagrindinių pozicijų grupę gali neįtraukti SPS pozicijų, jeigu dėl SPS pozicijų kylanti rizika yra nereikšminga arba jeigu ji nepaveikia įstaigos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos.

Finansuojamo sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju bet kokios reikšmingos pajamos, gautos išleidus su kreditu susijusius vekselius arba dėl kitų finansuojamų SPS įsipareigojimų, kurios naudojamos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimo užtikrinimo priemonė, įtraukiamos į KIRB arba KSA apskaičiavimą, jeigu užtikrinimo priemonės kredito rizikai taikomas segmentuotas nuostolių paskirstymas.

(8)Taikydama 5 dalies trečią pastraipą, EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl tinkamų metodų, kaip sujungti gautinų sumų sumažėjimo rizikos ir kredito rizikos KIRB vertes, kai tos rizikos vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais nėra vertinamos agreguotai.

256 straipsnis
Priskyrimo taško (A) ir atskyrimo taško (D) nustatymas

(1)Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato priskyrimo tašką (A), kaip ribinę vertę, nuo kurios pagrindinių pozicijų grupėje registruojamus nuostolius būtų pradedama priskirti atitinkamai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai.

Priskyrimo taškas (A) išreiškiamas dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygus didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėto likučio, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, prioritetas arba jam lygiavertis, neapmokėtą likutį, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėto likučio santykiui.    

(2)Taikydamos 3 poskirsnį, įstaigos nustato atskyrimo tašką (D), kaip ribinę vertę, nuo kurios dėl pagrindinių pozicijų grupėje registruojamų nuostolių būtų visiškai prarasta segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, pagrindinė suma.

Atskyrimo taškas (D) išreiškiamas dešimtųjų verte nuo nulio iki vieneto ir yra lygus didesnei iš šių verčių: nuliui arba pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų grupės neapmokėto likučio, atėmus visų segmentų, kurių prioritetas yra didesnis nei segmento, kuriame yra atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neapmokėtą likutį, ir visų pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų neapmokėto likučio santykiui.    

(3)Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos papildomą užtikrinimą ir finansuojamas rezervo sąskaitas vertina kaip segmentus, o turtą, kurį sudaro tokios rezervo sąskaitos – kaip pagrindines pozicijas.

(4)Taikydamos 1 ir 2 dalis, įstaigos neatsižvelgia į nefinansuojamas rezervo sąskaitas ir turtą, kuris nedidina kredito vertės, pavyzdžiui, tuos, kurie teikia vien likvidumo paramą, valiutos ar palūkanų normų apsikeitimo sandorius ir piniginių užtikrinimo priemonių sąskaitas, susijusias su tomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Finansuojamų rezervo sąskaitų ir turto, kurie didina kredito vertę, atveju įstaigos kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas vertina tik tą tokių sąskaitų ar turto dalį, kuri gali būti naudojama nuostoliams padengti.

257 straipsnis
Segmento termino (MT) nustatymas

(1)Taikydamos 3 poskirsnį pagal 3 dalį įstaigos segmento termino (MT) reikšmę gali nustatyti kaip vieną iš šių reikšmių:

(a)sutartinių mokėjimų, mokėtinų pagal segmentą, vidutinį svertinį terminą, pagal šią formulę:

čia CFt žymi visus sutartinius mokėjimus (pagrindinės sumos, palūkanų mokėjimus ir mokesčius), kuriuos skolininkas turi mokėti t laikotarpiu; arba

(b)segmento galutinį išpirkimo terminą pagal šią formulę:

MT = 1 + (ML – 1) * 80 %,

čia ML yra segmento galutinis išpirkimo terminas.

(2)Nukrypdamos nuo 1 dalies, įstaigos naudoja segmento galutinį išpirkimo terminą segmento terminui (MT) nustatyti pagal 1 dalies b punktą, jeigu sutartiniai mokėjimai, mokėtini pagal segmentą, yra ribojami sąlyga dėl pagrindinių pozicijų faktinių rezultatų arba nuo jų priklauso.

(3)Pagal 1 ir 2 dalis nustatant segmento terminą (MT) visais atvejais taikoma vienų metų žemiausia riba ir penkerių metų aukščiausia riba.

(4)Jeigu įstaiga gali patirti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pagrindinių pozicijų pagal sutartį, įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos terminą nustato atsižvelgdama į ilgiausią tokių pagrindinių pozicijų terminą. Atnaujinamosioms pozicijoms taikomas ilgiausias pagal sutartį galimas pozicijos terminas iki sandorio galiojimo pabaigos, kuris galėtų būti pridedamas per atnaujinamąjį laikotarpį.

3 poskirsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo metodai

258 straipsnis
Vidaus reitingais pagrįsto metodo (SEC-IRBA metodo) naudojimo sąlygos

(1)Įstaigos naudoja SEC-IRBA metodą, kad apskaičiuotų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

(a)pozicija yra užtikrinta IRB metodo grupe arba mišria grupe, jeigu pastaruoju atveju įstaiga gali apskaičiuoti KIRB pagal 3 skirsnį mažiausiai 95 % pagrindinės pagal riziką įvertintos pozicijos sumos;

(b)viešai paskelbta pakankamai informacijos apie pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas, kad įstaiga galėtų apskaičiuoti KIRB, ir

(c)įstaigai nėra neleista naudoti SEC-IRBA metodo konkrečios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atžvilgiu pagal 2 dalį.

(2)Kompetentingos institucijos konkrečiais atvejais gali neleisti naudoti SEC-IRBA metodo, jeigu pakeitimas vertybiniais popieriais turi labai sudėtingų ar rizikingų savybių. Šiais tikslais labai sudėtingomis ar rizikingomis savybėmis gali būti laikomi šie dalykai:

(a)kredito vertės didinimas, kuris gali būti neigiamai paveiktas ne dėl portfelio nuostolių, atsirandančių dėl pagrindinės sumos ar palūkanų nemokėjimo, bet dėl kitų priežasčių;

(b)pagrindinių pozicijų grupės, kurioms būdinga didelio laipsnio vidaus koreliacija, kurią lemia pozicijų koncentracija viename sektoriuje ar geografinėje vietovėje;

(c)sandoriai, kai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų grąžinimas labai priklauso nuo rizikos veiksnių, kurių neparodo KIRB; arba

(d)labai sudėtingas nuostolių paskirstymas tarp segmentų.

259 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant SEC-IRBA metodą

(1)Taikant SEC-IRBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

RW = 1 250 %                            kai D ≤ KIRB

RW = 12,5·KSSFA(KIRB)                        kai A ≥ KIRB

   kai A˂ KIRB˂D

čia:

KIRB yra pagrindinių pozicijų grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje

D yra atskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį

A yra priskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį

čia:

a = –(1 / (p * KIRB))

u = D – KIRB

l = max (A - KIRB; 0)

čia:

p = max [0,3; (A + B*(1/N) + C* KIRB + D*LGD + E*MT)]

čia:

N yra faktinis pozicijų skaičius pagrindinių pozicijų grupėje, apskaičiuotas pagal 4 dalį

LGD yra pagrindinių pozicijų grupės pozicijų svertinis nuostolio dėl įsipareigojimo neįvykdymo vidurkis, apskaičiuotas pagal 5 dalį

MT yra segmento terminas, nustatytas pagal 257 straipsnį

Parametrai A, B, C, D, ir E nustatomi pagal šią informacinę lentelę:

(2)Jeigu pagrindinių pozicijų IRB metodo grupę, sudaro ir mažmeninės, ir nemažmeninės pozicijos, grupė yra padalijama į vieną mažmeninių pozicijų pogrupį ir vieną nemažmeninių pozicijų pogrupį ir kiekvienam pogrupiui apskaičiuojamas atskiras parametras p (ir atitinkami įvesties parametrai N, KIRB ir LGD). Paskui apskaičiuojamas sandorio vidutinis svertinis parametras p, remiantis kiekvieno pogrupio parametrais p ir kiekvieną pogrupį sudarančių pozicijų nominaliuoju dydžiu.

(3)Kai įstaiga SEC-IRBA metodą taiko mišriai grupei, parametro p apskaičiavimas grindžiamas tik tomis pagrindinėmis pozicijomis, kurioms taikomas IRB metodas. Šiais tikslais neatsižvelgiama į pagrindines pozicijas, kurioms taikomas SA metodas.

(4)Faktinis pozicijų skaičius (N) apskaičiuojamas taip:

čia EADi yra pozicijos vertė esant įsipareigojimų neįvykdymui, susijusi su i-tąja priemone grupėje.

Sudėtinės pozicijos tam pačiam įsipareigojančiajam asmeniui konsoliduojamos ir vertinamos kaip viena pozicija.

(5)Pozicijų svertinis LGD vidurkis apskaičiuojamas taip:

čia LGDi yra LGD vidurkis, susijęs su visomis pozicijomis i-tąjam įsipareigojančiajam asmeniui.

Kai vykdant pakeitimą vertybiniais popieriais kredito ir įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizika yra valdomos agreguotai, LGD įvestis sudaroma kaip svertinis LGD kredito rizikai ir 100 % LGD gautinų sumų sumažėjimo rizikai vidurkis. Rizikos koeficientai yra atskiri IRB kapitalo poreikio koeficientai atitinkamai kredito rizikai ir gautinų sumų sumažėjimo rizikai. Šiais tikslais tai, kad nuostoliams dėl kredito rizikos arba įsigytų gautinų sumų sumažėjimo rizikos padengti galima naudotis vienu rezervo fondu arba [papildomu užtikrinimu], gali būti laikoma rodikliu, kad šios rizikos valdomos agreguotai.

(6)Jeigu didžiausios grupei priklausančios pagrindinės pozicijos dalis (C1) yra ne didesnė nei 3 %, įstaigos N vertei ir pozicijų svertiniams LGD vidurkiams apskaičiuoti gali naudoti šį supaprastintą metodą:

LGD = 0,50

čia:

Cm žymi grupės dalį, atitinkančią didžiausių pozicijų m sumą (pvz., 15 % dalis atitinka 0,15 vertę), ir

m nustato įstaiga.

Jeigu žinoma tik C1 reikšmė, ir ji yra ne didesnė nei 0,03, įstaiga gali nustatyti, kad LGD reikšmė yra 0,50, o N – 1/C1.

(7)Kai pozicija yra užtikrinta mišria grupe ir įstaiga gali apskaičiuoti KIRB bent jau 95 % pagrindinių pozicijų sumų pagal 258 straipsnio 1 dalies a punktą, įstaiga kapitalo poreikį pagrindinių pozicijų grupei apskaičiuoja kaip:

dˑ KIRB + (1–d)ˑ KSA,

čia:

d yra pagrindinių pozicijų, kurioms bankas gali apskaičiuoti KIRB, pozicijos sumos procentinė dalis, palyginti su visų pagrindinių pozicijų pozicijos suma, ir

KIRB ir KSA – kaip apibrėžta 255 straipsnyje.

(8)Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, įstaiga išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, kuris atitinka referencinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant pirmą pastraipą, referencinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

260 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-IRBA metodą

Taikant SEC-IRBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 259 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai = 10 %

p = max [0,3; 0,5ˑ (A + Bˑ(1/N) + Cˑ KIRB + D*LGD + EˑMT)].

261 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant išorės reitingais pagrįstą metodą (SEC-ERBA metodą)

(1)Taikant SEC-ERBA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento pagal šį straipsnį.

(2)Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

1 lentelė

(3)Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 7 dalį, taikomi 2 lentelėje nurodyti rizikos koeficientai, pakoreguoti, kai taikoma, pagal segmento terminą (Mt) pagal 257 straipsnį ir 4 dalį ir pagal segmento dydį ne didesnio prioriteto segmentų atveju pagal 5 dalį:

2 lentelė

(4)Siekdamos nustatyti rizikos koeficientą segmentams, kurių segmento terminas yra 1–5 m., įstaigos taiko tiesinę interpoliaciją tarp rizikos koeficientų, atitinkamai taikomų nuo vienų iki penkerių metų termino, pagal 2 lentelę.

(5)Siekdamos nustatyti segmento dydį, įstaigos ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientą apskaičiuoja taip:

RW = [RW, pakoregavus pagal terminą pagal 4 dalį] [1 – min(T; 50 %)]

čia:

T = segmento dydis, išmatuotas kaip D – A

čia:

D yra atskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį

A yra priskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį.

(6)Pagal 3–5 dalis gautiems ne didesnio prioriteto segmentų rizikos koeficientams taikoma 15 % apatinė riba. Be to, gautas rizikos koeficientas negali būti mažesnis nei rizikos koeficientas, atitinkantis to paties pakeitimo vertybiniais popieriais hipotetinį didesnio prioriteto segmentą, turintį tokį patį kredito rizikos vertinimą ir terminą.

(7)Kad galėtų naudoti numanomus reitingus, įstaiga nereitinguotajai pozicijai priskiria numanomą reitingą, lygiavertį kredito rizikos vertinimui, kuris suteiktas reitinguotajai referencinei pozicijai, atitinkančiai visas šias sąlygas:

(a)referencinė pozicija yra pozicija, kurios prioritetas visais atžvilgiais yra lygiavertis nereitinguotajai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, arba, jeigu tokios lygiaverčio prioriteto pozicijos nėra, referencinė pozicija pagal subordinaciją yra artimiausia nereitinguotajai pozicijai;

(b)referencinė pozicija neturi jokios trečiosios šalies garantijos arba jai nenaudojamos kitos kredito vertės padidinimo priemonės, kurių negalima naudoti nereitinguotajai pozicijai;

(c)referencinių pozicijų terminas turi būti lygus atitinkamos nereitinguotosios pozicijos terminui arba ilgesnis;

(d)numanomas reitingas nuolatos atnaujinamas, kad atspindėtų visus referencinės pozicijos kredito rizikos vertinimo pakeitimus.

262 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-ERBA metodą

(1)Taikant SEC-ERBA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 261 straipsnį, taikant šiame straipsnyje nustatytus pakeitimus.

(2)Trumpalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai trumpalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 261 straipsnio 7 dalį, taikomi šie rizikos koeficientai:

3 lentelė

(3)Ilgalaikius kredito rizikos vertinimus turinčių pozicijų atveju arba kai ilgalaikiu kredito rizikos vertinimu pagrįstas reitingas gali būti numanomas pagal 261 straipsnio 7 dalį, rizikos koeficientai nustatomi pagal 4 lentelę, pakoreguojant pagal segmento terminą (MT) pagal 257 straipsnį ir 261 straipsnio 4 dalį ir pagal segmento dydį pagal 261 straipsnio 5 dalį ne didesnio prioriteto segmentų atveju:

4 lentelė

263 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant standartizuotą metodą (SEC-SA metodą)

(1)Taikant SEC-SA metodą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos pagal riziką įvertintos pozicijos suma apskaičiuojama pozicijos vertę, apskaičiuotą pagal 248 straipsnį, padauginant iš taikytino rizikos koeficiento, nustatyto, kaip nurodyta toliau, visais atvejais taikant 15 % apatinę ribą:

RW = 1 250 %                     kai D ≤ KA

RW = 12,5· KSSFA(KA)                 kai A ≥ KA

    kai A˂KA˂D

čia:

D yra atskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį

A yra priskyrimo taškas, nustatytas pagal 256 straipsnį

KA yra parametras, apskaičiuotas pagal 2 dalį

čia:

a = –(1 / (p * KA))

u = D – KA

l = max (A – KA; 0)

p = 1 pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kuri nėra pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(2)Taikant 1 dalį, KA apskaičiuojamas taip:

čia:

yra pagrindinės grupės kapitalo poreikio koeficientas, kaip apibrėžta 255 straipsnyje.

W = pagrindinių pozicijų esant įsipareigojimų neįvykdymui nominaliosios sumos ir visų pagrindinių pozicijų nominaliosios sumos santykis. Šiais tikslais pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui reiškia pagrindinę poziciją, kuri arba: i) yra pradelsta 90 arba daugiau dienų; ii) jos atžvilgiu taikomos bankroto arba nemokumo procedūros; iii) jos atžvilgiu taikoma išieškojimo ar panaši procedūra; arba iv) jos atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai pagal pakeitimo vertybiniais popieriais dokumentus.

Kai įstaiga nežino 5 % arba mažesnės dalies grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, įstaiga gali naudoti SEC-SA metodą, KA apskaičiavimą pakoreguodama taip:

Kai įstaiga nežino daugiau nei 5 % grupei priklausančių pagrindinių pozicijų mokėjimo terminų praleidimo būklės, pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai turi būti taikomas 1 250 % rizikos koeficientas.

(3)Kai įstaiga turi pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją išvestinės finansinės priemonės forma, įstaiga išvestinei finansinei priemonei gali priskirti numanomą rizikos koeficientą, kuris atitinka referencinės pozicijos rizikos koeficientą, apskaičiuotą pagal šį straipsnį.

Taikant šią pastraipą, referencinė pozicija yra pozicija, kuri visais atžvilgiais yra lygiavertė išvestinei finansinei priemonei arba, jeigu tokios lygiavertės pozicijos nėra, pozicija, kuri pagal subordinaciją yra artimiausia išvestinei finansinei priemonei.

264 straipsnis
PSS pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimas taikant SEC-SA metodą

Taikant SEC-SA metodą, PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientas apskaičiuojamas pagal 263 straipsnį, taikant šiuos pakeitimus:

rizikos koeficientų apatinė riba didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms = 10 %

p = 0,5.

265 straipsnis
Vidinio vertinimo (IAA) metodo taikymo sritis ir veiklos reikalavimai

(1)Įstaigos gali ABCP programų nereitinguotųjų pozicijų pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoti taikydamos vidinio vertinimo (IAA) metodą pagal 266 straipsnį, jeigu joms jų kompetentinga institucija suteikė leidimą pagal 2 dalį.

(2)Kompetentingos institucijos gali suteikti įstaigoms leidimą taikyti IAA metodą pagal aiškiai apibrėžtą taikymo sritį, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)visos pagal ABCP programą išleisto komercinio vekselio pozicijos yra reitinguotosios pozicijos;

(b)atliekant pozicijos kredito kokybės vidinį vertinimą laikomasi vienos arba kelių ECAI viešai paskelbtų vertinimo metodikų, skirtų pakeitimo vertybinių popierių pozicijų arba tos pačios rūšies pagrindinių pozicijų reitingui nustatyti;

(c)įstaigos vidinio vertinimo procesas yra bent jau toks pat konservatyvus kaip ir viešai paskelbti tų ECAI, kurios suteikė išorės reitingą pagal ABCP programą išleistam komerciniam vekseliui, vertinimai, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankiais veiksniais ir kitais kiekybiškai įvertinamais elementais;

(d)įstaigos vidinio vertinimo metodika atsižvelgiama į visas atitinkamas viešai paskelbtas ECAI, kurios suteikia reitingus ABCP programos komerciniams vekseliams, reitingavimo metodikas ir apima reitingų rangus, kurie atitinka ECAI kredito rizikos vertinimą. Įstaiga savo vidaus registruose dokumentais patvirtina aiškinamąjį pareiškimą, kuriame aprašoma, kaip buvo laikytasi šiame punkte nustatytų reikalavimų, ir reguliariai tokį pareiškimą atnaujina;

(e)įstaiga naudoja vidinio vertinimo metodiką valdydama vidaus riziką, įskaitant, sprendimų priėmimo procesus, valdymo informaciją ir vidaus kapitalo paskirstymo procesus;

(f)vidaus ar išorės auditoriai, ECAI arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi įstaigos darbuotojai reguliariai tikrina vidinio vertinimo procesą ir įstaigos ABCP programos pozicijų kredito kokybės vidinio vertinimo kokybę;

(g)siekdama įvertinti savo vidinio vertinimo metodikos taikymo rezultatus įstaiga nuolat stebi savo vidaus reitingų rezultatus ir prireikus šią metodiką koreguoja, jei pozicijų rezultatai reguliariai nukrypsta nuo to, ką rodo vidaus reitingai;

(h)ABCP programa apima kreditavimo ir įsipareigojimų valdymo standartus, pateikiamus programos administratoriui skirtų gairių pavidalu, kuriuose nustatomi bent jau šie dalykai:

i)    turto tinkamumo kriterijai pagal i punktą;

ii)    pozicijų, susidarančių dėl likvidumo priemonių suteikimo ir kredito vertės didinimo, rūšys ir piniginė vertė;

iii)    nuostolių paskirstymas ABCP programos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms;

iv)    teisinė bei ekonominė perleidžiamo turto izoliacija nuo turtą parduodančio subjekto;

(i)ABCP programos turto tinkamumo kriterijais numatomi bent jau šie dalykai:

i)        negalimas turto, kuris yra reikšmingai pradelstas arba su neįvykdytais įsipareigojimais, įsigijimas;

ii)    ribojama pernelyg didelė koncentracija vieno įsipareigojančiojo asmens arba geografinės vietovės atžvilgiu;

iii)    ribojamas įsigyjamo turto pradinis terminas;

(j)atliekama turto pardavėjo kredito rizikos ir veiklos pobūdžio analizė, kurioje bent jau įvertinama pardavėjo:

i)        praeities ir tikėtini ateities finansinės veiklos rezultatai;

ii)    dabartinė rinkos padėtis ir tikėtinas konkurencingumas ateityje;

iii)    svertai, pinigų srautai, palūkanų padengimas ir skolos reitingas;

iv)     kreditavimo standartai, skolos valdymo pajėgumai ir skolų išieškojimo procesai;

(k)ABCP programoje nustatoma skolų išieškojimo politika ir procesai, kuriuose atsižvelgiama į valdymo įmonės veiklos pajėgumą ir kredito kokybę ir kurie apima su pardavėjo ir valdymo įmonės veikla susijusios rizikos mažinimo aspektus. Taikant šį punktą, su veikla susijusi rizika gali būti mažinama pardavėjo arba valdymo įmonės dabartine kredito kokybe pagrįstais priežastiniais veiksniais, kuriais užkertamas kelias bendram lėšų naudojimui, pardavėjo ar valdymo įmonės įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

(l)agreguotas pagal ABCP programą galimo įsigyti turto grupės nuostolio įvertis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visus galimos rizikos šaltinius, pvz., į kredito ir gautinų sumų sumažėjimo riziką;

(m)jeigu pardavėjo teikiamo kredito vertės padidinimo dydis nustatomas atsižvelgiant tik į su kreditu susijusius nuostolius, o gautinų sumų sumažėjimo rizika tai konkrečiai turto grupei yra reikšminga, ABCP programai sudaromas atskiras rezervas gautinų sumų sumažėjimo rizikai;

(n)reikiamas vertės padidinimo dydis ABCP programoje apskaičiuojamas atsižvelgiant į kelerių metų ankstesnių laikotarpių duomenis, įskaitant informaciją apie nuostolius, mokėjimo terminų praleidimus, gautinų sumų sumažėjimą ir gautinų sumų apyvartumą;

(o)perkant pozicijas, kad būtų sumažintas galimas pagrindinio portfelio kredito kokybės pablogėjimas, į ABCP programą įtraukiami struktūriniai aspektai. Tokie aspektai gali apimti pozicijų grupei būdingus laipsniško likvidavimo priežastinius veiksnius;

(p)įstaiga įvertina pagrindinio turto grupės ypatybes, pavyzdžiui, jo vidutinį svertinį kredito balą, ir nustato visus koncentracijos vieno įsipareigojančiojo asmens ar geografinės vietovės atžvilgiu atvejus, taip pat turto grupės detalumo lygį.

(3)Jeigu įstaigos vidaus auditoriai arba už kredito vidaus peržiūrą ar rizikos valdymą atsakingi darbuotojai atlieka 2 dalies f punkte numatytą tikrinimą, šie darbuotojai yra nepriklausomi nuo įstaigos darbuotojų, atsakingų už ABCP programos verslo santykius ir santykius su klientais.

(4)Įstaigos, kurioms leista taikyti IAA metodą, negali vėl imti taikyti kitų metodų pozicijoms, kurioms taikomas IAA metodas, nebent tenkinamos visos šios sąlygos:

(a)įstaiga kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodė, kad įstaiga tam turi rimtą priežastį;

(b)įstaiga gavo išankstinį kompetentingos institucijos leidimą.

266 straipsnis
Pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimas taikant IAA metodą

(1)Taikydama IAA metodą įstaiga priskiria nereitinguotajai ABCP pozicijai vieną iš 265 straipsnio 2 dalies d punkte nustatytų reitingų rangų, remdamasi savo vidiniu vertinimu. Pozicijai priskiriamas toks pat išvestinis reitingas, kaip ir kredito rizikos vertinimai, atitinkantys tą reitingo rangą, kaip nustatyta 265 straipsnio 2 dalies d punkte.

(2)Pagal 1 dalį išvestas reitingas tuo metu, kai buvo priskirtas, yra bent jau investicinio reitingo ar aukštesnio lygio, ir apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal 261 straipsnį arba, kai taikoma, pagal 262 straipsnį yra laikomas ECAI suteiktu reikalavimus atitinkančiu kredito rizikos vertinimu.

4 poskirsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos aukščiausios ribos

267 straipsnis
Didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Skaidrumo metodas

(1)Įstaiga, kuri visada žino pagrindinių pozicijų sudėtį, didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais pozicijoms gali priskirti didžiausią rizikos koeficientą, kuris yra lygus vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms, jeigu pagrindinės pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

(2)Tuo atveju, kai pagrindinių pozicijų grupėms įstaiga naudoja vien standartizuotą metodą arba IRB metodą, didžiausias rizikos koeficientas yra lygus pagal poziciją įvertintam vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui, kuris būtų taikomas pagrindinėms pozicijoms atitinkamai pagal 2 arba 3 skyrių, tarsi jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Mišrių grupių atveju didžiausias rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

(a)kai įstaiga taiko SEC-IRBA metodą, pagrindinės grupės daliai, kuriai taikomas standartizuotas metodas, ir tai daliai, kuriai taikomas IRB metodas, atskirai priskiriamas atitinkamas rizikos koeficientas pagal standartizuotą metodą ir atitinkamas rizikos koeficientas pagal IRB metodą;

(b)kai įstaiga taiko SEC-SA metodą arba SEC-ERBA metodą, didžiausias rizikos koeficientas didesnio prioriteto pozicijoms yra lygus pagrindinių pozicijų vidutiniam svertiniam rizikos koeficientui pagal standartizuotą metodą.

(3)Taikant šį straipsnį, rizikos koeficientas, kuris būtų taikomas pagal IRB metodą pagal 3 skyrių apima tikėtinų nuostolių ir pagrindinių pozicijų pozicijos vertės esant įsipareigojimų neįvykdymui santykį, padaugintą iš 12,5.

(4)Jeigu apskaičiavus didžiausią rizikos koeficientą pagal 1 dalį gaunamas mažesnis rizikos koeficientas, nei apatinės rizikos koeficientų ribos, nustatytos, kai taikoma, 259–264 straipsniuose, naudojamas apskaičiuotasis rizikos koeficientas.

268 straipsnis
Didžiausi kapitalo reikalavimai 

(1)Įstaiga iniciatorė, įstaiga rėmėja ar kita įstaiga, naudojanti SEC-IRBA metodą, arba įstaiga iniciatorė ar įstaiga rėmėja, naudojanti SEC-ERBA arba SEC-SA metodą, savo turimai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai gali taikyti didžiausią kapitalo reikalavimą, kuris yra lygus kapitalo reikalavimams, kurie būtų apskaičiuoti pagal 2 arba 3 skyrius pagrindinėms pozicijoms, jeigu jos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais. Taikant šį straipsnį, IRB kapitalo reikalavimas apima tikėtinų nuostolių, siejamų su tomis pozicijomis, sumą, apskaičiuotą pagal 3 skyrių, ir nenumatytų nuostolių sumą, padaugintą iš 1,06.

(2)Mišrių grupių atveju didžiausi kapitalo reikalavimai yra nustatomi apskaičiuojant pagrindinių pozicijų dalių, kurioms taikomas IRB ir standartizuotas metodas, pozicijų svertinį kapitalo reikalavimų vidurkį pagal 1 dalį.

(3)Didžiausias kapitalo reikalavimas gaunamas sumą, apskaičiuotą pagal 1 ir 2 dalis, padauginus iš koeficiento P, apskaičiuoto taip:

(a)įstaigos, kuri viename segmente turi vieną ar daugiau pozicijų, atveju koeficientas P yra lygus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias įstaiga turi tame konkrečiame segmente, nominaliosios sumos ir segmento nominaliosios sumos santykiui;

(b)įstaigos, kuri turi pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas skirtinguose segmentuose, atveju, koeficientas P yra lygus didžiausiai palūkanų daliai visuose segmentuose. Šiais tikslais palūkanų dalis kiekvienam skirtingam segmentui apskaičiuojama, kaip nustatyta a punkte.

(4)Apskaičiuojant didžiausią kapitalo reikalavimą pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai pagal šį straipsnį, visa bet kokio pelno iš pardavimo ir kredito didinimo palūkanomis elementų suma, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio, atskaitoma iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių pagal 36 straipsnio 1 dalies k punktą.

5 poskirsnis
Įvairios nuostatos

269 straipsnis
Pakartotinis pakeitimas vertybiniais popieriais

(1)Pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai įstaigos taiko SEC-SA metodą pagal 263 straipsnį su šiais pakeitimais:

(a)W = 0 bet kuriai pozicijai pakeitimo vertybiniais popieriais segmento atžvilgiu pagrindinių pf pozicijų grupėje;

(b)p = 1,5;

(c)gautam rizikos koeficientui taikoma 100 % rizikos koeficientų apatinė riba.

(2)KSA pagrindinėms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms apskaičiuojamas pagal 2 poskirsnį.

(3)4 poskirsnyje nustatyti didžiausi kapitalo reikalavimai pakartotinio pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms netaikomi.

(4)Kai pagrindinių pozicijų grupę sudaro įvairūs pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai ir kitų rūšių turtas, KA parametras nustatomas kaip nominalusis pozicijų svertinis KA vidurkis, apskaičiuotas atskirai kiekvienam pozicijų pogrupiui.

270 straipsnis
Didesnio prioriteto pozicijos MVĮ skirto pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais

Įstaiga iniciatorė gali apskaičiuoti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai, kai taikoma, pagal 260, 262 arba 264 straipsnius, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

(a)pakeitimas vertybiniais popieriais atitinka [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 6 straipsnio 2 dalyje, išskyrus tos dalies a punktą, išdėstytus reikalavimus;

(b)pozicija laikoma didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija;

(c)pakeitimas vertybiniais popieriais yra užtikrintas įmonių pozicijų grupe, jeigu bent 80 % iš tų įmonių, vertinant portfelio pusiausvyros prasme, pakeitimo vertybiniais popieriais emisijos metu yra MVĮ, kaip apibrėžta 501 straipsnyje;

(d)įstaiga iniciatorė neišlaiko su pozicijomis siejamos kredito rizikos ir ji yra perleidžiama per garantiją arba priešpriešinę garantiją, atitinkančią netiesioginio kredito užtikrinimo reikalavimus, nustatytus 4 skyriuje, kad būtų galima taikyti standartizuotą kredito rizikos metodą;

(e)garantas arba priešpriešinis garantas, kai taikoma, yra valstybės narės centrinės valdžios institucija arba centrinis bankas, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija, jeigu garanto arba priešpriešinio garanto pozicijoms gali būti priskirtas 0 % rizikos koeficientas pagal trečios dalies antrą skyrių.

270a straipsnis
Papildomas rizikos koeficientas

(1)Kai įstaiga neatitinka [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 2 skyriaus reikalavimų kokiu nors reikšmingu aspektu dėl įstaigos aplaidumo ar neveikimo, kompetentingos institucijos taiko papildomą proporcingą rizikos koeficientą, kuris yra ne mažesnis kaip 250 % rizikos koeficiento dydžio (didžiausia riba yra 1 250 %), taikomo atitinkamoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms atitinkamai 247 straipsnio 6 dalyje arba 337 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Papildomas rizikos koeficientas laipsniškai didinamas, kiekvieną kitą kartą pažeidus išsamaus patikrinimo nuostatas. Kompetentingos institucijos atsižvelgia į tam tikroms pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms taikomas išimtis, numatytas [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 4 straipsnio 4 dalyje, ir pakeitimui vertybiniais popieriais, kuriam taikoma [Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento] 4 straipsnio 4 dalis, sumažina rizikos koeficientą, kurį kitu atveju nustatytų pagal šį straipsnį.

(2)EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, siekdama palengvinti priežiūros praktikos, taikomos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalį, įskaitant priemones, kurių privalu imtis, kai nevykdomi išsamaus patikrinimo ir rizikos valdymo įsipareigojimai, konvergenciją. EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

(3)Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

4 skirsnis
Išorinis kredito rizikos vertinimas

270b straipsnis
ECAI kredito rizikos vertinimų naudojimas

Įstaigos gali naudoti kredito rizikos vertinimus, kad nustatytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos koeficientą pagal šį skyrių, tik tais atvejais, kai kredito rizikos vertinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009 paskelbė arba patvirtino ECAI.

270c straipsnis
ECAI kredito rizikos vertinimams taikomi reikalavimai

Pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti pagal 3 skirsnį įstaigos naudoja tik ECAI atliktą kredito rizikos vertinimą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

(a)nėra mokėjimų, įtrauktų į kredito rizikos vertinimą, ir mokėjimų, į kuriuos įstaiga turi teisę pagal sutartį, pagal kurią atsiranda atitinkama pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, rūšių nesutapimo;

(b)ECAI skelbia kredito rizikos vertinimą ir nuostolių ir pinigų srautų analizę bei informaciją apie reitingų priklausomybę nuo pagrindinių reitingavimo prielaidų, įskaitant pagrindinių pozicijų rezultatus, pasikeitimų, taip pat apie procedūras, metodikas, prielaidas ir pagrindinius elementus, kuriais grindžiami kredito rizikos vertinimai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009. Taikant šį punktą informacija laikoma viešai paskelbta, jeigu ji yra paskelbta prieinamu formatu. Tik ribotam subjektų skaičiui prieinama informacija nelaikoma viešai paskelbta;

(c)kredito rizikos vertinimai yra įtraukti į ECAI kredito rizikos vertinimų pasikeitimo tikimybių matricą;

(d)kredito rizikos vertinimai nėra pagrįsti ar iš dalies pagrįsti netiesiogine parama, kurią teikia pati įstaiga. Kai pozicija yra pagrįsta ar iš dalies pagrįsta netiesiogine parama, įstaiga, apskaičiuodama pagal riziką įvertintų pozicijų sumas tai pozicijai pagal 3 skirsnį, į tą poziciją atsižvelgia tarsi jį būtų nereitinguota;

(e)ECAI įsipareigojo skelbti paaiškinimus, kaip pagrindinių pozicijų rezultatai paveikia kredito rizikos vertinimą.

270d straipsnis
Kredito rizikos vertinimų naudojimas

(1)Įstaiga gali paskirti vieną arba kelias ECAI, kurių kredito rizikos vertinimai turi būti naudojami apskaičiuojant pagal riziką įvertintų pozicijų sumas pagal šį skyrių (pripažinta ECAI).

(2)Įstaiga savo pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimus naudoja nuosekliai ir neselektyviai ir, siekdama šių tikslų, laikosi šių reikalavimų:

(a)įstaiga negali taikyti vienos ECAI kredito rizikos vertinimų savo pozicijoms tam tikruose segmentuose, o kitos ECAI kredito rizikos vertinimų to paties pakeitimo vertybiniais popieriais sandorio kituose segmentuose esančioms pozicijoms, kurios gali turėti pirmosios ECAI nustatytą reitingą arba jo neturėti;

(b)kai yra du pripažintų ECAI nustatyti pozicijos kredito rizikos vertinimai, įstaiga naudoja mažiau palankų kredito rizikos vertinimą;

(c)kai yra trys ar daugiau pripažintų ECAI nustatytų pozicijos kredito rizikos vertinimų, naudojami du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai. Jeigu du patys palankiausi kredito rizikos vertinimai skiriasi, iš jų turi būti naudojamas mažiau palankus kredito rizikos vertinimas;

(d)įstaiga negali aktyviai prašyti panaikinti mažiau palankius reitingus.

(3)Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinėms pozicijoms taikomas visapusiškas arba dalinis reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta pripažintos ECAI pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos kredito rizikos vertinime, įstaiga naudoja su tuo kredito rizikos vertinimu siejamą rizikos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodytas kredito užtikrinimas neatitinka reikalavimų pagal 4 skyrių, kredito rizikos vertinimas nėra pripažįstamas ir pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija yra vertinama kaip nereitinguotoji pozicija.

(4)Jeigu pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai taikomas reikalavimus atitinkantis kredito užtikrinimas pagal 4 skyrių ir į tokio užtikrinimo poveikį yra atsižvelgta pripažintos ECAI kredito rizikos vertinime, įstaiga pakeitimo vertybiniais popieriais poziciją vertina taip, tarsi ji būtų nereitinguota, ir pagal riziką įvertintų pozicijų sumas apskaičiuoja pagal 4 skyrių.

270e straipsnis
Pakeitimo vertybiniais popieriais priskyrimas

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad šiame skyriuje nustatytus kredito kokybės žingsnius objektyviai ir nuosekliai priskirtų visų ECAI atitinkamiems kredito rizikos vertinimams. Taikant šį straipsnį, EBI visų pirma:

(a)atskiria skirtingus santykinius rizikos laipsnius, kurie išreiškiami kiekvienu kredito rizikos vertinimu;

(b)atsižvelgia į kiekybinius veiksnius, pavyzdžiui, įsipareigojimų neįvykdymo arba nuostolių lygius ir kiekvienos ECAI kredito rizikos vertinimų ankstesnių laikotarpių duomenis skirtingose turto klasėse;

(c)atsižvelgia į kokybinius veiksnius, pavyzdžiui, ECAI vertinamų sandorių įvairovę, jos metodiką ir kredito rizikos vertinimų reikšmę, visų pirma į tai, ar tokiais vertinimais atsižvelgiama į tikėtiną nuostolį arba pirmąjį nuostolį eurais ir į laiku sumokamas palūkanas arba galutinai sumokamas palūkanas;

(d)siekia užtikrinti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms, remiantis ECAI atliktais kredito rizikos vertinimais, taikomas tas pats rizikos koeficientas, būtų taikomi atitinkami kredito rizikos laipsniai.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.“

(5)337 straipsnis pakeičiamas taip:

„337 straipsnis

Nuosavų lėšų reikalavimas pakeitimo vertybiniais popieriais priemonėms

(1)Prekybos knygoje esančių priemonių, kurios yra pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, atveju, įstaiga grynąsias pozicijas, apskaičiuotas pagal 327 straipsnio 1 dalį, įvertina taikydama 8 % rizikos koeficientą, kurį taikytų ne prekybos knygoje esančioms pozicijoms pagal trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus 3 skirsnį.

(2)Nustatant rizikos koeficientus 1 dalies tikslais, įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčiai gali būti nustatomi remiantis įverčiais, gautais įstaigai, kuriai suteiktas leidimas taikyti vidaus modelį skolos priemonių specifinei rizikai nustatyti, taikant IRC metodą. Pastaroji alternatyva gali būti taikoma, tik gavus kompetentingų institucijų leidimą, kuris suteikiamas, jeigu minėti įverčiai tenkina IRB metodo kiekybinius reikalavimus, kaip nurodyta II antraštinės dalies 3 skyriuje.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės ir nuostolio dėl įsipareigojimų neįvykdymo įverčių, kaip įvesčių, naudojimo, kai tie įverčiai gauti taikant IRC metodą.

(3)Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurioms pagal 247 straipsnio 6 dalį taikomas papildomas rizikos koeficientas, taikoma 8 % bendrojo rizikos koeficiento.

(4)Įstaiga, norėdama apskaičiuoti savo nuosavų lėšų reikalavimus specifinei rizikai, susumuoja savo įvertintas pozicijas, gautas taikant 1, 2 ir 3 dalis, nepaisant to, ar jos yra ilgosios, ar trumposios, išskyrus pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijas, kurioms taikoma 338 straipsnio 4 dalis.

(5)Kai įstaiga iniciatorė tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju neatitinka reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, nustatytų 244 straipsnyje, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais.

Kai įstaiga iniciatorė sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais atveju neatitinka reikšmingos rizikos perleidimo sąlygų, nustatytų 245 straipsnyje, įstaiga iniciatorė, apskaičiuodama savo nuosavų lėšų reikalavimus, įtraukia pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindines pozicijas taip, tarsi tos pozicijos nebūtų pakeistos vertybiniais popieriais, ir neatsižvelgia į sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais poveikį kredito užtikrinimo tikslais.“

(9)Penkta dalis išbraukiama.

(10)456 straipsnio 1 dalis papildoma k punktu:

(a)„nuostatų dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumų apskaičiavimo, kaip nustatyta 247–270a straipsniuose, pakeitimų, siekiant atsižvelgti į pakeitimui vertybiniais popieriais taikomų tarptautinių standartų pokyčius ar pakeitimus.“

(11)457 straipsnio c punktas pakeičiamas taip:

(a)„nuosavų lėšų reikalavimo pakeitimui vertybiniais popieriais, kaip nustatyta 242–270a straipsniuose;“

(12)Įterpiamas 519a straipsnis:

„519a straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip per trejus metus nuo [įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą], Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymo, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų pokyčius, ataskaitą. Visų pirma ataskaitoje įvertinamas metodų hierarchijos, nustatytos 254 straipsnyje, poveikis įstaigų emisijoms ir investavimo veiklai, vykdomai Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose, ir Sąjungos ir poveikis valstybių narių finansiniam stabilumui.“

2 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl neapmokėtų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurios yra neapmokėtos [3 straipsnio 2 dalyje nustatytą / nustatytą datą], įstaigos gali toliau taikyti tos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 redakcijos, kuri taikoma [iki 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos], trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyriaus ir 337 straipsnio nuostatas iki 2019 m. gruodžio 31 d., jeigu įstaiga:

(a)ne vėliau kaip [nustatytą datą] kompetentingai institucijai praneša savo ketinimą taikyti šį straipsnį;

(b)šį straipsnį taiko visoms neapmokėtoms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias įstaiga turi [3 straipsnio 2 dalyje nustatytą / nustatytą datą].

3 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymo data

(1)Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2)Šis reglamentas taikomas nuo [įsigaliojimo data].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1.).

(2) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(3) http://www.bis.org/bcbs/publ/d303.pdf.

(4) http://www.bis.org/press/p150723.htm.

(5) Žr. https://www.eba.europa.eu/documents/10180/950548/EBA+report+on+qualifying+securitisation.pdf .

(6) Žr. https://ec.europa.eu/eusurvey/publication/securitisation-2015?language=lt .

(7) Žr. http://eur-lex.europa.eu/resource.html?uri=cellar:9df9914f-6c89-48da-9c53-d9d6be7099fb.0009.03/DOC_1&format=PDF  

(8) 2014 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 602/2014, kuriuo siekiant palengvinti priežiūros praktikos, susijusios su papildomų rizikos koeficientų taikymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013, konvergenciją nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 166, 2014 6 5, p. 22–24).

(9) OL C 68, 2012 3 6, p. 39.

(10) Žr. https://www.eba.europa.eu/documents/10180/950548/EBA+report+on+qualifying+securitisation.pdf .