5.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/22

1.

palankiai vertina tai, kad Komisija pripažino, jog jaunimo reikalų srityje reikia rengti daugiau duomenimis ir įrodymais grindžiamų politikos priemonių ir kiek įmanoma veiksmingiau koordinuoti Europos Sąjungos, regionų ir valstybių narių pastangas bei išteklius siekiant jaunimo politikos tikslų;

2.

laiko itin svarbiu Komisijos požiūrį, kad atsižvelgiant į 2016–2018 m. bendradarbiavimą jaunimo reikalų srityje būtina kiek įmanoma greičiau ir atitinkamai koreguojant politikos priemones reaguoti į naujus iššūkius, pavyzdžiui, jaunų pabėgėlių integraciją ar ekstremizmo plitimą tarp jaunų žmonių;

3.

atsižvelgdamas į tai, labai palankiai vertina Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos (2010–2018 m.) naudą gerinant Europos Sąjungos valstybių narių ir jų vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir atveriant jaunimui Europos integracijos projekto galimybes ir pranašumus bei juos didinant; todėl ragina Komisiją tęsti sistemos įgyvendinimą laikotarpiu po 2018 m. ir toliau ją vystyti;

4.

pritaria, kad ir toliau jaunimo politikos srityje pagrindiniai tikslai būtų užtikrinti lygias galimybes, skatinti socialinę integraciją ir gerinti jaunimo konkurencingumą darbo rinkoje, kartu skatinant aktyvų pilietiškumą (jaunimo dalyvavimą), stiprinant darbą su jaunimu, nediskriminavimą ir tarpkultūrinį supratimą;

5.

vis dėlto reiškia susirūpinimą, kad Komisija nemini vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens įgyvendinant jaunimo politiką, nors visiškai akivaizdu, kad daugumoje valstybių narių, kurios turi parengusios nacionalinę politiką jaunimo klausimais, vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencija, nors ir skirtingu mastu, šiuo klausimu yra lemiama;

6.

vertina Eurostato darbą rengiant ir koordinuojant duomenų, susijusių su įvairiais veiksniais jaunimo srityje, rinkinius;

7.

ragina Komisiją sistemingai tirti jaunimo politikos teritorinį poveikį subnacionaliniu lygmeniu, bent jau NUTS 2 lygiu; siekiant toliau stiprinti regionų vaidmenį įgyvendinant ES jaunimo strategiją mano, kad ES valstybėse narėse taikant atvirąjį koordinavimo metodą būtina parengti įvertinamus rodiklius, taikomus konkretiems su jaunimu susijusiems veiksmų planams, įtraukiant visus valdžios lygmenis ir tvirtas jaunimo organizacijų bei valdžios institucijų partnerystes;

8.

po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais mano, kad nors programa „Erasmus+“ ir Jaunimo garantijų iniciatyva iš tikrųjų yra labai svarbios priemonės siekiant strateginių tikslų, problemos yra daug sudėtingesnės, o Sąjunga jaunimo reikalų srityje jau daro gerokai daugiau, nei leidžia šių dviejų veiksmingų priemonių galimybės. Minėtos priemonės iš pirmo žvilgsnio yra efektyvios, tačiau iš tiesų jų nepakanka, nes Jaunimo garantijų iniciatyva kol kas įgyvendinama nelabai sklandžiai. Visų pirma pažeidžiamo jaunimo klausimu pabrėžia, kad reikia plėtoti iniciatyvas socialinės apsaugos sistemų remiamiems jaunuoliams, kurie sulaukę 18 metų gali likti be jokios apsaugos, ir taip padėti jiems perėjimo į pilnametystę laikotarpiu. Todėl atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sudaryti sąlygas tinkama forma gauti ir kitą informaciją apie rezultatus jaunimo reikalų srityje, visų pirma susijusią su jaunimo nedarbu ir socialine įtrauktimi. Tai taip pat padėtų nustatyti, ar nebūtų tikslinga numatyti konkrečią paramą iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų jau dabartiniu programavimo laikotarpiu. Kadangi problemos sudėtingos ir plataus masto, jaunimo politika turėtų būti integruota į visas ES politikos sritis, taikant keletą sričių apimantį požiūrį, nes šia politika galima ne tik ieškoti opių jaunimo problemų sprendimų, bet ir užsitikrinti išeities tašką naujam ekonomikos augimui skatinti. Be to, iš naujo atrastos tradicijų ir amatų vertybės gali atverti naujas profesines galimybes. Reikia ir toliau dėti ypač daug pastangų skatinti valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų keitimąsi gerąja patirtimi jaunimo dalyvavimo ir darbo su jaunimu srityse. Be to, ekonominis švietimo ir mokymo pagrindimas, kuris buvo aptartas Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos 2014 m. gruodžio 12 d. posėdyje (1) atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą, dabar turėtų tapti konkrečiomis investicijomis į švietimą įgyvendinant ES ilgalaikes jaunimo ir augimo darbotvarkes;

9.

palankiai vertina tai, kad Komisija gerina informacijos teikimą jauniems darbo ieškantiems asmenims per EURES sistemą, skirtą keistis informacija apie laisvas darbo vietas, ir kad pradėjo įgyvendinti iniciatyvą „Tavo pirmasis EURES darbas“, kuria siekiama padėti jaunimui rasti darbą užsienyje, taip pat palankiai vertina tai, kad ji ėmėsi konkrečių veiksmų įgyvendinti Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos pateiktą raginimą į EURES portalą įtraukti stažuotes; kviečia valstybes nares labiau naudotis šių įrankių teikiamomis galimybėmis;

10.

susirūpinęs pažymi, kad jaunimas mažiau dalyvauja tiesioginėje politinėje veikloje (visų pirma rinkimuose) ir, palyginti su vyresniąja karta, jo aktyvumas yra mažesnis, tačiau teigiamai vertina daugelio jaunų žmonių norą būti aktyviais savo bendruomenės nariais dalyvaujant organizacijų veikloje, naudojantis interneto priemonėmis (socialine žiniasklaida) arba dirbant savanorišką darbą. Todėl palankiai vertina tai, kad Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos ES jaunimo strategiją, ketina naudoti naujas dalyvavimo demokratijos procesuose formas ir prieigą prie politinių sprendimų priėmimo proceso; be to, jaunimas turėtų būti geriau informuotas apie savo teisę pasiūlyti Europos piliečių iniciatyvą ir ją remti;

11.

rekomenduoja Komisijai, visiškai pripažįstant valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą, apsvarstyti valstybių narių ir regionų gerąją patirtį, susijusią su politinio raštingumo ugdymu ir su amžiaus, kurio sulaukus galima balsuoti, mažinimu, ir ypač tiesioginį ar netiesioginį šių dviejų priemonių poveikį jaunimo dalyvavimui politinėje veikloje ir noro dalyvauti kaitai; su šio tyrimo rezultatais reikėtų supažindinti valstybes nares ir regionus;

12.

laikosi nuomonės, kad itin svarbų vaidmenį atlieka jaunimo ir sporto organizacijos, kurios veikia pagal formalią ir neformalią sistemą ir kurios ugdo aktyvų pilietiškumą už mokslo įstaigų ribų pasitelkdamos neformalųjį švietimą ir savišvietą, kadangi jos labai prisideda prie jaunuolių dalyvavimo kompetencijų vystymo ir sprendimų priėmimo proceso kokybės gerinimo; todėl mano, kad svarbu remti šias organizacijas;

13.

taip pat pabrėžia būtinybę nustatyti ir apibūdinti tas nestruktūrines jaunimo bendruomenes, kurioms priklauso vis daugiau jaunuolių, atsakingai pasinaudojant ir socialine žiniasklaida. Šioms bendruomenėms dažnai priklauso jaunuoliai, patiriantys sunkumų pasinaudoti galimybėmis ir stokojantys priemonių bendrauti su institucijomis;

14.

pritaria, kad svarbu užtikrinti kokybišką darbą su jaunimu ir kad būtina ugdyti gebėjimą reaguoti į socialinius, elgsenos ir technologinius pokyčius. Todėl taip pat svarbu toliau remti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių pripažinimą ir propagavimą dirbant su jaunimu;

15.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad visoje Europoje sumažintas socialiniam ir ugdymo darbui su jaunimu skirtas biudžetas, kuris kelete valstybių narių priklauso ir vietos valdžios institucijų kompetencijai, nors dėl vis didėjančios jaunuolių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, procentinės dalies bei dėl didelio žalingų įpročių tarp jaunuolių paplitimo ir su tuo susijusių jaunimo mirčių skaičiaus šią veiklą reikėtų dar labiau plėtoti; ypač svarbu propaguoti pozityvią gyvenseną, visų pirma skatinti fizinę veiklą, siekiant užkirsti kelią narkotinių medžiagų vartojimui, piktnaudžiavimui alkoholiniais gėrimais, rūkymui, nutukimui. Kartu svarbu pasiūlyti aktyvią politiką siekiant užtikrinti į asociacijas susibūrusiems arba pavieniams jaunuoliams asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybes, kad jie galėtų užmegzti kitokius socialinius santykius (2001 m. Baltoji knyga dėl jaunimo politikos);

16.

reaguojant į dabartinę migracijos krizę ir atsižvelgiant į Europos migracijos darbotvarkę, primygtinai ragina vietos ir regionų valdžios institucijoms numatyti tiesiogiai prieinamus finansinius išteklius, kad jos galėtų įvykdyti su migracija ir integracija susijusius įsipareigojimus;

17.

mano, kad jaunimo migracija iš įvairių mažiau išsivysčiusių ar labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusių Europos regionų trukdo ekonominei ir teritorinei sanglaudai ir kelia rimtų demografinių problemų. Komitetas taip pat pabrėžia, kad, be kita ko, būtina remti tarpregionines partnerystes ir tiesioginius vietos bei regionų valdžios institucijų veiksmus konkrečiomis ESI fondų lėšomis finansuojamomis priemonėmis siekiant skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą šiuose regionuose, kadangi tai turi lemiamos reikšmės norint išvengti jaunimo išvykimo ir su tuo susijusio protų nutekėjimo;

18.

mano, kad dalijimasis gerąja patirtimi keletą sričių apimančiame bendradarbiavime siekiant paremti jaunimą yra labai svarbi priemonė, nes valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms bei jaunimo atstovams suteikiama galimybė mokytis vieniems iš kitų. Be to, tokios iniciatyvos kaip „Europos ir Viduržemio jūros regiono jaunimo platforma“ ir „Europos jaunimo forumas“ skatina dialogą mokymosi visą gyvenimą ir Europos judumo skatinimo, švietimo ir užimtumo politikos bei moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais;

19.

rekomenduoja parengti dokumentų rinkinį, kuriuo jaunimo srityje visos ES valstybės narės naudotųsi pagal savo poreikius. Šiame dokumentų rinkinyje ypatingą dėmesį būtų galima skirti prieigai prie sparčiojo interneto, antrosios užsienio kalbos mokymuisi viešojo švietimo sistemoje pasiekiant bent B2 lygį, profesiniam orientavimui ir nuolatiniam kuravimui, tinkamam dalyvavimui savanoriškoje veikloje, pasirengimo pirmajam darbui skatinimui ir lanksčioms bei prieinamoms finansavimo formoms, reikalingoms norint baigti karjeros galimybes atveriančias studijas; kartu ragina Europos Komisiją imtis veiksmų užtikrinti visiems jaunuoliams ES galimybę atlikti gamybinę praktiką, kurie jos siekia, ir taip pat galimybę įgyti visose valstybėse narėse pripažintą ir patvirtintą „būtinųjų kvalifikacijų ir įgūdžių garantiją“, leidžiančią jiems įgyti minimalų išsilavinimo lygį ir atitinkamo lygio reikiamus įgūdžius, ir kad šie įgūdžiai būtų deramai patvirtinti pripažįstant veiklos, kurią jaunimas vykdo neformaliojo švietimo srityje, pridėtinę vertę;

20.

teigia, kad būtina atlikti tyrimus įvairiuose Europos regionuose siekiant kuo geriau susipažinti, kokia yra jaunimo būsto ir gyvenimo sąlygų padėtis. Visų pirma būtina šiose srityse keistis gerąja praktika ir rengti veiksmų planus vietos lygmeniu, kadangi vienuose regionuose yra būsto pasiūlos perteklius, kituose regionuose turimų būstui naudojamų pastatų kokybė neužtikrina jaunimui deramų gyvenimo sąlygų, o dar kituose regionuose dėl nepaprastai aukštų būsto kainų jauni žmonės negali jo įsigyti. Todėl remiantis atitinkamais duomenimis reikėtų parengti specialius veiksmų planus, kurie leistų užtikrinti visiems jaunuoliams deramas gyvenimo sąlygas. Visų pirma siūloma numatyti jauniems žmonėms skirtas socialinio būsto kvotas, skatinti savarankiškų vyresnio amžiaus ir jaunų žmonių solidarios kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo formas (angl. cohousing), teikti jaunimui paskolas mažomis palūkanų normomis būstui įsigyti;

21.

pažymi, kad būtina apibrėžti, kaip jaunimo reikalų srityje būtų galima išspręsti tokius uždavinius, kaip įgūdžių ir darbdavių, gamybos bei teritorinių sąlygų lemiamų poreikių atitiktis, didelio jaunimo nedarbo lygio mažinimas, lygios galimybės jaunuoliams, gyvenantiems mažose periferinių, atokiausių regionų, salų ar kaimo regionų savivaldybėse, susiduriančiose su demografiniais iššūkiais, ar regionų ypatybėms ir konkretiems poreikiams pritaikytų profesinio mokymo iniciatyvų propagavimas ir keitimasis gerąja patirtimi šioje srityje, taip pat amatų atgaivinimas; pabrėžia, kad įgūdžių ir darbdavių poreikių atitiktis yra svarbus jaunimo nedarbo ir tolesnio jaunimo karjeros perspektyvų plėtojimo veiksnys. Mano, kad reikia nustatyti procedūras, kuriomis būtų pripažįstami ir patvirtinami neformaliojo švietimo ir savanorystės būdu įgyti įgūdžiai, kurie jiems būtų naudingi integruojantis į darbo rinką; ragina šiam klausimui skirti daugiau dėmesio, o įgyvendinant įmonių socialinės atsakomybės politiką rodyti empatiją jaunuoliams, kurie yra ne tik dabartinė ir būsima darbo jėga, bet ir galimi jų paslaugų ar prekių pirkėjai;

22.

mano, kad įgyvendinant jaunimo politiką būtina ir toliau – tiek valstybių narių, tiek vietos ir regionų valdžios institucijų lygmeniu – ypatingą dėmesį skirti tokiems klausimams, kaip Europos krikščioniškosios kultūros jaunimo pamatinių vertybių skatinimas, diskriminavimas dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios ir seksualinės orientacijos, ir šiuo tikslu parengti atitinkamų priemonių, taip pat skirtų konkrečioms problemoms, su kuriomis susiduria tautinėms ir etninėms mažumoms priklausantis jaunimas, spręsti;

23.

ragina susijusias vietos ir regionų valdžios institucijas, laikantis nacionalinių teisės aktų ir Europos principų, dėti visas pastangas, kad būtų išsaugotos esamos ir steigiamos naujos švietimo įstaigos, mokančios tautinių ir kalbinių mažumų atstovus gimtąja kalba, ir prašo valstybių narių, atsižvelgiant į ypatingą tautinių ir kalbinių mažumų jaunuolių padėtį švietimo klausimu, suteikti jiems galimybių veiksmingai išmokti oficialią šalies kalbą, laikantis daugiakalbystės ir nediskriminavimo principų;

24.

mano, kad, atsižvelgiant į vis dažniau pasitaikančius jaunimo smurto dėl lyties atvejus, pirmiausia reikia įgyvendinti skubių veiksmų planą, kuriame būtų akcentuota veiksmingo lyčių įvairove pagrįsto švietimo visose ES šalyse svarba;

25.

pažymi, kad jaunimas turi tik ribotas galimybes naudotis finansavimo šaltiniais, būtinais norint plėtoti savo įmones, mokėti už būstą arba tęsti mokslą; todėl mano, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ieškotų vietos lygmens sprendimų, kurie padėtų užtikrinti didesnį atitinkamo regiono konkurencingumą ir akivaizdžiai padidinti jaunuolių lygias galimybes;

26.

todėl pabrėžia, kad reikia skatinti jaunimo būrimosi formas ir vietas, kurias kartu su privačiais suinteresuotaisiais subjektais propaguoja vietos dalyviai, išmanantys tikslinių jaunimo grupių poreikius ir žinantys, kaip juos paversti būsimo užimtumo, verslumo įgūdžių išbandymo ir aktyvaus dalyvavimo ugdymo galimybėmis;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares patikrinti, ar darbo teisės, darbuotojų apsaugos standartų ir su savanoryste susijusių teisės aktų srityse jaunimui teikiama tinkama informacija ir būtina apsauga vykdant profesinę ar savanorišką veiklą arba stažuojantis šalyje, kurioje gyvena, arba kitoje, negu jis paprastai gyvena, valstybėje narėje; todėl siūlo, kad jaunimo politika vietos lygmeniu visų pirma būtų propaguojama pasitelkiant jau įsitvirtinusius tinklus, pavyzdžiui, „Europe Direct“, „Eurodesk“ ar „Eures“, ir vietos valdžios institucijas;

28.

pabrėžia, kad reikia veikti labai atsargiai jaunųjų savanorių ar pradėjusio dirbti jaunimo apsaugos klausimais, ir regionų prašo ištirti, kokios būtų bendradarbiavimo galimybės tarpusavio mokymosi ir keitimosi gerąja patirtimi srityse. Be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti socialinę ir pilietinę savanorystės, pavyzdžiui, jaunimo civilinės tarnybos, reikšmę;

29.

mano, kad būtų naudinga išnagrinėti, kaip naujos socialinės ir bendruomenių vertybės, pavyzdžiui, ekologinis sąmoningumas, susijęs su tvaria ir efektyviai energiją vartojančia gamyba, dalyvavimas bendruomenės gyvenime, parama pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms ir amatininkų veiklos atgaivinimas, gali paskatinti jaunimą dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai į ją integruotis, be to, reikėtų propaguoti ir stiprinti nepaprastai svarbų šeimos vaidmenį, kadangi ji turi didžiausią įtaką asmens socialiniam ir ekonominiam tobulėjimui. Rekomenduoja naujuose tvaraus vystymosi tiksluose (JT) paminėti šeimos ryšius. Paramos priemonės turi būti taikomos tiek kilmės šeimoms, tiek ir naujoms bei besikuriančioms šeimoms. Jos turi būti skirtos šeimos apsaugai, skatinimui kurti šeimą ir tapti tėvais, ypač demografinių sunkumų turinčiuose regionuose;

30.

regionuose, kuriuose vyrauja kaimo vietovės, reikia daug dėmesio skirti ten gyvenančiam jaunimui, kuris yra strateginis šių teritorijų veiksnys, ir sudaryti jam palankias sąlygas įsitvirtinti kaimo vietovėse, suteikti jiems daugiau galimybių toliau gyventi šiose gyvenvietėse, kurios kartais būna labai mažos, kuo labiau užtikrinti žemės ūkio veiklos tęstinumą šiose vietovėse naudojant ekologiškus tradicinius ūkininkavimo metodus (rengiant tinkamus mokymus) ir taikant tvarios ekonomikos principus. Ši veikla būtų finansiškai ir ekonomiškai naudinga;

31.

mano, kad įvairių valstybių narių atskirai priimtų priemonių jaunimo politikos srityje gali nepakakti ir kad jų koordinavimas dažnai yra atsitiktinis; todėl pritaria pasiūlymui, kad reikia aktyvesnio dalyvavimo ir daugiau priemonių Europos lygmeniu siekiant gerinti jaunimo politikos koordinavimą, plėtoti derinimą ir išnaudoti sinergijos galimybes, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad jaunoji karta yra atviresnė judumui ir migracijai, ir pabrėžiant, kad būtina persvarstytoje politikoje patikslinti, jog vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka pagrindinis vaidmuo;

32.

mano, kad būtina stiprinti jaunuolių vaidmenį demokratiniuose procesuose, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę. Norint pasiekti šį tikslą, būtina skatinti jaunuolių dialogą, visų pirma įtraukiant pilietinę visuomenę, ypač jaunimo asociacijas, vietos valdžios institucijas (tiek individualiai, tiek asociacijų lygmeniu), neformalias grupes, informacijos centrus „Europe Direct“, kurie gali prisidėti prie grįžtamojo ryšio tarp jaunuolių ir institucijų, ir NVO, kurios visada sudarė pokyčiams ir socialinėms inovacijoms atviriausią gyventojų dalį, galinčią paskatinti visos visuomenės atsinaujinimą. Kaip tik todėl pabrėžia, kad svarbu plėsti struktūrinį dialogą, ir remia Komisijos šioje srityje numatytas naujas iniciatyvas suteikti daugiau dalyvavimo galimybių apskritai jaunuoliams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms. Galiausiai pabrėžia, kad siekiant šių tikslų gali būti naudinga nustatyti struktūruotas veiklos kryptis, kaip numatyta Jaunimo garantijų iniciatyvoje, įgyvendinamoje pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą;

33.

pabrėžia, kad būtina tęsti struktūrinį dialogą ir pritaria naujoms Komisijos numatytoms priemonėms šioje srityje, visų pirma susijusioms su jaunimo ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimo galimybių gerinimu; nurodo, kad struktūrinio dialogo metu būtent jaunimas reikalauja užtikrinti kokybės kriterijus, į kuriuos būtina kuo geriau atsižvelgti dialogo proceso metu. Tai, be kita ko, apima lygiateisį partnerių dialogą ir pakankamus laiko išteklius. Jaunimas turėtų įvairiais politiniais lygmenimis dalyvauti kuo daugiau politikos sričių apimančiuose nuomonių formavimo procesuose; visų pirma Jaunimo užimtumo iniciatyvoje struktūrinio dialogo forma būtų galima stiprinti regioninę jaunimo dalyvavimo perspektyvą;

34.

mano, kad svarbu skatinti neįgalių jaunuolių įtrauktį ir sudaryti tikrai vienodas sąlygas neįgaliems jaunuoliams pasinaudoti valstybių narių ir regionų teikiamomis galimybėmis;

35.

pabrėžia, kad ES ir valstybių narių politikoje pirmenybę reikia teikti rizikos grupei priklausančių jaunuolių, pavyzdžiui, NEET (nesimokančių ir nedirbančių), ir migrantų kilmės jaunuolių, kuriems kyla didžiausias pavojus patekti į šią kategoriją, įtraukčiai;

36.

laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šiuo metu nepaprastai didelę terorizmo grėsmę Europoje ir, deja, vis labiau tarp jaunimo plintančią politinę ir religinę radikalizaciją, būtina laikantis ES saugumo darbotvarkės didinti institucijų dalyvavimą ir pasitikėjimą jomis, kad būtų užkirstas kelias smurtui, radikalizacijai ir ekstremizmui ir kad būtų užtikrinta jaunimo teisė gyventi pliuralistinėse bendruomenėse, grindžiamose demokratinėmis Europos vertybėmis, teisinės valstybės principais ir pagrindinėmis teisėmis;

37.

rekomenduoja Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms, atsižvelgiant į ES ir valstybių narių jaunimo politiką, parengti vietos ir regionų strategijas, kuriose būtų aiškiai išdėstytos konkrečios jaunimo problemos ir galimybės. Rengiant šiuos planus būtina užtikrinti tarpusavio mokymosi galimybių stiprinimą, kartu kiek įmanoma užtikrinant tikslinės grupės, t. y. jaunimo, dalyvavimą jas rengiant, įgyvendinant ir vertinant, bei skatinti abipusį mokymąsi. Be to, Komitetas pabrėžia, jog į visas jaunimo strategijas ir politiką turi būti įtrauktos horizontaliosios priemonės, skirtos kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės ar tautinės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios ar seksualinės orientacijos;

38.

ragina Europos Komisiją skatinti ir remti jaunimo verslumo ugdymo kultūros ir kūrybos srityje politiką siekiant kurti darbo vietas ir veiksmingas priemones jaunuoliams, norintiems savo pomėgius paversti profesija kultūros sektoriuje.