This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014PC0221
Proposal for a DECISION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on establishing a European Platform to enhance cooperation in the prevention and deterrence of undeclared work
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo
/* COM/2014/0221 final - 2014/0124 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo /* COM/2014/0221 final - 2014/0124 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS ES lygmeniu nedeklaruojamu darbu laikoma „bet
kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau
nedeklaruojama valstybės institucijoms, atsižvelgiant į
valstybių narių teisinių sistemų skirtumus“[1]. Tai, kad nedeklaruojamas darbas nėra
stebimas ar registruojamas, ir tai, kad skiriasi jo apibrėžtys
nacionaliniuose teisės aktuose, apsunkina patikimų duomenų apie
nedeklaruojamo darbo paplitimą valstybėse narėse rinkimą.
Todėl nedeklaruojamo darbo mastas vertinamas skirtingai[2]. Paskutinės Eurobarometro apklausos[3] (2013 m.[4]) duomenimis, tik 4 proc.
respondentų nurodė dirbę nedeklaruojamą darbą.
Tačiau 11 proc. nurodė, kad ankstesniais metais pirko prekes ar
paslaugas, nors turėjo pagrįstų priežasčių manyti, kad
jos buvo susijusios su nedeklaruojamu darbu. Padėtis visoje ES gerokai
skiriasi. Nedeklaruojamo darbo paplitimas ir politikos priemonės, skirtos
kovoti su nedeklaruojamu darbu, nagrinėti 2013 m. Europos užimtumo ir
socialinių tendencijų apžvalgos dokumento[5] skyriuje
„Nedeklaruojamas darbas. Naujausi pokyčiai“ (Undeclared work: recent
developments). Nedeklaruojamas darbas daro didelį
poveikį biudžetui, nes surenkama mažiau mokesčių ir socialinio
draudimo įmokų. Be to, jis neigiamai veikia užimtumą,
našumą ir darbo sąlygas, įgūdžių ugdymą ir
mokymąsi visą gyvenimą. Todėl sumažėja pensijų
teisės ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Dėl nedeklaruojamo darbo atsiranda nesąžininga konkurencija tarp
įmonių. Perėjimas nuo neoficialaus arba nedeklaruojamo darbo
prie oficialaus darbo taip pat gali padėti siekiant užimtumo tikslo, kuris
yra strategijos „Europa 2020“[6]
dalis. Glaudžiai susijęs reiškinys yra
apgaulingai deklaruojamas darbas arba fiktyvus savarankiškas darbas, kai
darbuotojas oficialiai deklaruojamas kaip pagal paslaugų sutartį
savarankiškai dirbantis asmuo, tačiau jo atliekamas darbas atitinka visus
kriterijus, pagal kuriuos nacionalinėje teisėje ir praktikoje
apibūdinami samdomo darbo santykiai. Fiktyvus savarankiškas darbas gali
turėti neigiamų pasekmių susijusių darbuotojų
sveikatai, saugai ir socialinei apsaugai, taip pat mokestinėms pajamoms,
nors paprastai jis yra ne toks žalingas kaip nedeklaruojamas darbas. Komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant
darbo vietas“[7]
Komisija pabrėžė, kad siekiant stiprinti darbo vietas
užtikrinantį ekonomikos augimą būtina įgyvendinti užimtumo
politiką, kuria būtų sudaromos darbo vietų kūrimui
palankios sąlygos, o neoficialų arba nedeklaruojamą darbą
pavertus oficialiu darbu būtų galima teigiamai paveikti darbo
paklausą. Taigi, 7-oje užimtumo gairėje („Didinti
moterų ir vyrų dalyvavimą darbo rinkoje, mažinti
struktūrinio nedarbo lygį ir propaguoti kokybiškas darbo vietas“)[8] valstybės
narės raginamos aktyviau imtis socialinio dialogo ir spręsti darbo
rinkos susiskaidymo klausimą taikant priemones, skirtas nestabilaus
užimtumo, nepakankamo užimtumo ir nedeklaruojamo darbo problemoms spręsti.
2012 ir 2013 m. konkrečioms šalims
skirtose rekomendacijose[9]
kelioms valstybės narėms pateiktos rekomendacijos, kaip spręsti
su nedeklaruojamu darbu, šešėline ekonomika, mokesčių
slėpimu ir (arba) mokestinių prievolių vykdymu susijusias
problemas. Europos Parlamentas 2014 m. sausio 14 d.
rezoliucijoje ragino užtikrinti glaudesnį darbo inspekcijų bendradarbiavimą
ir jų stiprinimą siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu[10]. Naujoji vykdymo užtikrinimo direktyva dėl
darbuotojų komandiravimo padės geriau spręsti su sukčiavimu
ir piktnaudžiavimu bei tam tikrų formų nedeklaruojamu darbu
susijusias problemas. Pagrindinė atsakomybė spręsti
nedeklaruojamo darbo problemą tenka valstybėms narėms. Kovą
su nedeklaruojamu darbu daugiausia vykdo trijų rūšių vykdymo
užtikrinimo įstaigos: a) darbo inspekcijos, kurios sprendžia
piktnaudžiavimo, susijusio su darbo sąlygomis ir (arba) sveikatos ir
saugos taisyklėmis, klausimus; b) socialinės apsaugos inspekcijos,
kurios kovoja su sukčiavimu dėl socialinio draudimo įmokų;
ir c) mokesčių administratoriai, kurie kovoja su mokesčių
slėpimu. Kai kuriose valstybėse narėse šias užduotis taip pat
atlieka socialiniai partneriai[11].
Be to, kai kuriose valstybėse narėse šiame procese taip pat dalyvauja
muitinės, migracijos įstaigos, policija ir prokuratūra.
Tačiau pastebėta, kad kai kuriais atvejais šių įvairių
įstaigų bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu nėra toks
organizuotas ar veiksmingas, kokio reikėtų. Kadangi įvertinti nedeklaruojamo darbo
mastą vis dar labai sunku, kurti tikslines politikos priemones ir gerinti
patikrinimus, kuriais siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui,
sumažinti jo paplitimą arba bent jau jį stebėti, tampa dar
sudėtingiau. Siekiant išspręsti bendrą vyriausybėms
tenkantį uždavinį – mažinti nedeklaruojamo darbo mastą ir
užtikrinti deramas darbo sąlygas tokį darbą dirbantiems asmenims
– vyriausybės ir viešosios institucijos turi imtis koordinuotesnių
veiksmų. Reikia vykdyti politiką, kuria tuo pačiu metu
būtų mažinamos paskatos darbdaviams išnaudoti nedeklaruojamo darbo
jėgą ir darbuotojams užsiimti tokia veikla. Nedeklaruojamas darbas atliekamas
įvairiuose sektoriuose. Nedeklaruojamas darbas dažniausiai neproporcingai
paplitęs statybos sektoriuje[12].
Kiti sektoriai – namų ūkių paslaugos, kurios apima namų
valymo bei vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūros
paslaugas, asmeninės paslaugos, privati apsauga, pramoninis valymas,
žemės ūkio ir viešbučių bei restoranų ir
aprūpinimo maistu ir gėrimais pramonė. Nedeklaruojamą darbą įvairiose
darbo vietose atlieka skirtingą kompetenciją ir patirtį turintys
darbuotojai. Dėl tokio nevienodumo sunku spręsti nedeklaruojamo darbo
problemą ir raginti rengti konkrečias strategijas. Užkertant kelią nedeklaruojamam darbui ir
atgrasant nuo jo prisidedama prie geresnio ES ir nacionalinių teisės
aktų vykdymo užtikrinimo, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, darbo
teisė, sveikata ir sauga bei nacionalinių socialinės apsaugos
sistemų koordinavimas. Kadangi su šia problema susiduria visos
valstybės narės ir todėl, kad nedeklaruojamas darbas dažnai yra
tarpvalstybinio pobūdžio, siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam
darbui ir atgrasyti nuo jo ES lygmens veiksmai gali būti svarbus veiksnys
stiprinant vykdymo užtikrinimo institucijų bendradarbiavimą
įvairiose valstybėse narėse ir tarp jų. Šiuo metu nėra
jokio oficialaus mechanizmo, kuriuo galėtų naudotis visos atitinkamos
valstybių narių valdžios institucijos, spręsdamos su
tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas. Todėl imantis ES lygmens veiksmų
valstybėms narėms būtų padedama veiksmingiau ir efektyviau
kovoti su nedeklaruojamu darbu. Šiais veiksmais taip pat būtų
teigiamai ir konstruktyviai ES lygmeniu sprendžiami su darbo jėgos judumu
susiję uždaviniai ir užtikrinama viena iš pagrindinių ES laisvių
– laisvas darbuotojų judėjimas. Nacionalinės vykdymo užtikrinimo
institucijos jau bendradarbiauja ES lygmeniu – kelių komitetų arba
darbo grupių veikla yra susijusi su nedeklaruojamu darbu. Tačiau
tokia veikla vykdoma nereguliariai ir yra ribota – Vyresniųjų darbo
inspektorių komitetas (SLIC) nedeklaruojamo darbo klausimą nagrinėja
sveikatos ir saugos darbe atžvilgiu; Darbuotojų komandiravimo
ekspertų komitetas nedeklaruojamo darbo klausimą nagrinėja
darbuotojų komandiravimo taisyklių nesilaikymo atžvilgiu; Užimtumo
komitetas (EMCO) aptaria užimtumo politikos poveikį nedeklaruojamam
darbui; Socialinės apsaugos koordinavimo administracinė komisija
nagrinėja su socialinės apsaugos koordinavimu susijusias klaidas ir
sukčiavimo atvejus; Administracinio bendradarbiavimo tiesioginio
apmokestinimo srityje darbo grupė siekia sudaryti palankesnes sąlygas
keistis informacija ir gerąja patirtimi toje srityje. Be to, apsikeista naudinga patirtimi pagal
Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą arba dalyvaujant
daugiašaliuose projektuose[13];
tai rodo, kad valstybės narės yra suinteresuotos bendradarbiauti
kovojant su nedeklaruojamu darbu. Valstybės narės taip pat vykdė
daugiašalius projektus, susijusius su tam tikrais nedeklaruojamo darbo
aspektais, ir sudarė dvišalius susitarimus. Platforma netrukdys taikyti su
administraciniu bendradarbiavimu susijusius dvišalius susitarimus ar sutartis. Tačiau įgyta patirtis rodo, kad ne
visos valstybės narės dalyvauja šioje veikloje. Valstybės
narės neprivalo dalyvauti vykdant tokį savanorišką
daugiašalį bendradarbiavimą, taip pat nėra mechanizmo, kuriuo
būtų galima užtikrinti privalomą dalyvavimą, jeigu kitos
valstybės narės nuspręstų, kad tai yra būtina.
Todėl ES lygio bendradarbiavimas išlieka netolygus tiek
dalyvaujančių valstybių narių, tiek nagrinėjamų klausimų
atžvilgiu. Dar viena paskata valstybėms narėms
bendradarbiauti šioje srityje – bendri uždaviniai, kuriuos sprendžia
atitinkamos vykdymo užtikrinimo institucijos visose valstybėse
narėse. Inspekcijos institucijos patiria sunkumų tarpvalstybiniais
atvejais, ypač kai siekiama nustatyti nedeklaruojamo darbo atvejus ar skirti
sankcijas, nes įprasti jų mechanizmai skirti spręsti daugiausia
su nacionaliniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas. Tikrinti
darbuotojų migrantų darbo santykių pobūdį
ir (arba) sąlygas gali būti sudėtinga, nes iškyla
komunikacijos problemų, trūksta žinių apie organizuotų
tinklų, kurie veikia už įstatymo ribų, dažnai naudojasi
sudėtingomis teisinėmis sistemomis, į kurias įtraukiamos
agentūros arba tarpininkai keliose valstybėse narėse, ir kartais
pasinaudoja fiktyviomis savarankiško darbo formomis, taisykles ar veiklos
mastą. Daugelis valstybių narių susiduria su sunkumais siekdamos
užtikrinti tinkamus skirtingų vykdymo užtikrinimo institucijų ryšius
ir bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarpvalstybiniu mastu. Be to, manoma, kad dėl per didelio darbo
apmokestinimo arba reglamentavimo nedeklaruojamo darbo mastas gali
padidėti ir kad esama veiksmingų būdų, kuriais galima
paskatinti darbdavius deklaruoti darbą ir laikytis teisės aktų
neskiriant nuobaudų. Galiausiai, nors iš esmės visos
valstybės narės sutaria, kad būtina užkirsti kelią
nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, šio tikslo galima siekti
įvairiais būdais ir skirtingai įsipareigojant, todėl jis
gali būti laikomas nesvarbiu politiniu prioritetu ir nedeklaruojamo darbo
problema gali būti sprendžiama neskubiai. Todėl komunikate „Ekonomikos atsigavimas
kuriant darbo vietas“ pabrėžtas poreikis gerinti valstybių narių
bendradarbiavimą ir paskelbta, kad pradedamos konsultacijos dėl ES
lygmens platformos, kuri bus skirta darbo inspekcijų ir kitų vykdymo
užtikrinimo įstaigų kovai su nedeklaruojamu darbu ir kuria siekiama
gerinti bendradarbiavimą, keistis geriausia patirtimi ir nustatyti bendrus
patikrinimų principus, sukūrimo. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Šis pasiūlymas grindžiamas įvairiais
neseniai atliktais tyrimais ir konsultacijomis. 2010 m. atlikta nepriklausoma
galimybių studija[14]
dėl Europos platformos, skirtos darbo inspekcijų ir kitų
susijusių kontrolės ir vykdymo užtikrinimo įstaigų
bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir kovos su juo srityje
gerinti, sukūrimo. Atliekant studiją nagrinėtos esamos
nacionalinės institucinės sistemos ir politikos priemonės,
sunkumai, su kuriais susidūrė vykdymo užtikrinimo įstaigos
nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, vykdomas tarpvalstybinis
bendradarbiavimas, geriausia patirtis ir nustatytos Europos platformos, skirtos
nedeklaruojamo darbo prevencijai ir kovai su juo, sukūrimo galimybės.
Rengiant šią iniciatyvą taip pat remtasi
specialia „Eurobarometro“ apklausa[15]
apie nedeklaruojamą darbą ir neseniai paskelbta „Eurofound“ ataskaita
dėl kovos su nedeklaruojamu darbu valstybėse narėse[16]. „Eurofound“ ataskaita
paskelbta kartu su atnaujinta duomenų baze[17], į kurią
įtrauktos priemonės, kurių imtasi 2008–2013 m. laikotarpiu.
Duomenų bazėje pateikiami 186 atvejų tyrimai iš visų ES
valstybių narių, taip pat šalių kandidačių.
Duomenų bazėje galima atlikti priemonių paiešką pagal
šalį, priemonių rūšį, tikslinę grupę ir sektorių. Konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis
vykdė už darbo santykius atsakingų generalinių direktorių
grupė (DG IR), Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas
(SLIC) ir Socialinės apsaugos koordinavimo administracinė komisija.
Valstybių narių atstovai iš esmės pripažino papildomą ES
lygmens veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam
darbui ir nuo jo atgrasyti, naudą ir palankiai įvertino Komisijos
ketinimą aktyviau dalyvauti šioje politikos srityje. Europos socialinių partnerių
nuomonės buvo pateiktos per pirmąjį konsultacijų etapą[18] (2013 m. liepos 4 d.
– 2013 m. spalio 4 d.). Komisija nustatė pagrindines problemas,
susijusias su nedeklaruojamo darbo prevencija ir atgrasymu nuo jo, priminė
naujausius veiksmus, kurių ji ėmėsi, ir išdėstė
iniciatyvos tikslus ir galimą jos turinį. Konsultacijų tikslas
buvo pasitarti su administracija ir darbuotojais dėl galimos ES
veiksmų krypties. Jie Komisijai pateikė 15 atsakymų (2 bendri
atsakymai, 3 darbuotojų atstovų atsakymai ir 10 darbdavių
organizacijų atsakymų). Socialiniai partneriai sutiko su bendru
problemos apibūdinimu ir nurodė, kad ES lygmens veiksmai, kuriais
siekiama padėti nacionalinėms institucijoms, kaip antai darbo
inspekcijoms, socialinės apsaugos institucijoms ir mokesčių
administratoriams, užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo
atgrasyti, yra pagrįsti. Apskritai socialiniai partneriai pritarė,
kad Europos platforma galėtų būti tinkama priemonė
valstybių narių bendradarbiavimui gerinti. Tačiau
socialinių partnerių požiūris buvo skirtingas. Dauguma darbdavių atstovų manė,
kad ši platforma turėtų būti sukurta. Tačiau, jų
nuomone, savarankiškos naujos struktūros nereikia. Vietoje to
būtų galima apsvarstyti tokias galimybes, kaip antai sukurti esamos
grupės pogrupį arba geriau koordinuoti esamas grupes. Visos
profesinės sąjungos ir kai kurie darbdavių atstovai
pasisakė už tai, kad būtų sukurta nauja nepriklausoma
įstaiga, siekiant užtikrinti, kad būtų aprėpti visi
nedeklaruojamo darbo aspektai; naudojant esamas struktūras tai
nebūtų įmanoma. Dėl dalyvavimo platformoje profesinės
sąjungos ir kai kurie darbdavių atstovai pasisakė už tai, kad
valstybių narių dalyvavimas būtų privalomas, o kai kurios
darbdavių organizacijos pageidavo, kad jis būtų savanoriškas.
Socialiniai partneriai pritarė Komisijos tikslui pateikti iniciatyvą,
tačiau nepageidavo pradėti derybų šiuo klausimu. Antrasis konsultacijų su socialiniais
partneriais etapas vyko nuo 2014 m. sausio 30 d. iki kovo 13 d.[19] Per šias konsultacijas
Komisija apžvelgė pirmojo konsultacijų etapo rezultatus ir
apibendrino planuojamos iniciatyvos turinį. Konsultacijų tikslas buvo
sužinoti socialinių partnerių nuomones apie numatytos iniciatyvos
dėl glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo, siekiant
užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, turinį.
Komisijai pateikta 16 atsakymų (1 bendras atsakymas, 4 darbuotojų
atstovų atsakymai ir 11 darbdavių organizacijų atsakymų).
Socialiniai partneriai iš esmės pritarė ES lygmens veiksmams, kuriais
siekiama užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, ir
pakartojo per pirmąjį konsultacijų etapą išsakytą
nuomonę dėl platformos tikslų, taikymo srities,
užduočių ir (arba) iniciatyvų, dalyvavimo platformoje ir
jos formos. Pateikta naujos informacijos dėl socialinių
partnerių dalyvavimo platformoje. Profesinės sąjungos ir
darbdavių atstovai sutiko, kad ES lygmens socialiniai partneriai, tiek iš
įvairių sektorių, tiek iš sektorių, kuriuose pasitaiko daug
nedeklaruojamo darbo atvejų, turėtų platformoje dalyvauti kaip
stebėtojai. Kai kurios profesinės sąjungos ir darbdavių
atstovai pasiūlė suteikti socialiniams partneriams narių
statusą[20].
Poveikio
vertinime nurodytos kelios glaudesnio ES bendradarbiavimo, siekiant užkirsti
kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, galimybės. Pirmoji
aptarta galimybė buvo nesiimti naujų veiksmų ir apsiriboti
esamomis darbo grupėmis ir iniciatyvomis. Taip pat apsvarstyta
galimybė geriau koordinuoti įvairių jau veikiančių
darbo grupių ir komitetų darbą. Trečioji
galimybė – sukurti Europos platformą, skirtą gerinti ES
bendradarbiavimą nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo
srityje. Buvo apsvarstytos kelios papildomos platformos sukūrimo
galimybės, pvz., dalyvavimas platformoje būtų savanoriškas arba
privalomas, o „Eurofound“ būtų pavesta koordinuoti valstybių
narių veiksmus kovojant su nedeklaruojamu darbu. Apsvarstyta galimybė
įsteigti decentralizuotą agentūrą, atsakingą už ES
teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir kovą su nedeklaruojamu
darbu. Atlikus analizę padaryta išvada, kad
pirmenybė būtų teikiama galimybei sukurti Europos
platformą, kurioje narystė būtų privaloma. Naudodamosi
platforma ES lygmens veikloje galėtų dalyvauti visos visų ES
valstybių narių susijusios institucijos ir būtų sudarytos
sąlygos vykdyti nuolatinį operatyvinį bendradarbiavimą
šioje srityje. Papildoma savanoriško daugiašalio bendradarbiavimo galimybė
laikyta nevisiškai tinkama, kadangi tam tikroms valstybėms narėms
atsisakius dalyvauti labai sumažėtų ES bendradarbiavimo nauda
ambicingesnėms valstybėms narėms. Visų pirma manyta, kad
privalomas dalyvavimas yra būtinas, nes jei tam tikros valstybės
narės dalyvautų (valstybės narės, kurios teikia
pirmenybę šių problemų sprendimui, t. y. daugiausia
paskirties šalys), o kitos – ne, nepavyktų visapusiškai bendradarbiauti
sprendžiant su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias
problemas. Tarpvalstybiniai nedeklaruojamo darbo aspektai taip pat
galėtų turėti neigiamo poveikio bendrosios rinkos veikimui, nes
darbdaviai, kurie samdo nedeklaruojamus darbuotojus ir teikia paslaugas kitose
valstybėse narėse, sukeltų nesąžiningą
konkurenciją. Šie darbdaviai gali teikti pigesnes paslaugas, nes jie
nemoka mokesčių ir nesilaiko prievolių, nustatytų,
pavyzdžiui, sveikatą ir saugą bei darbo sąlygas
reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į visus minėtus
aspektus, visų pirma būtinybę gerinti ES bendradarbiavimą,
tarpvalstybinius nedeklaruojamo darbo aspektus ir jų poveikį
bendrosios rinkos veikimui, visos valstybės narės privalo glaudžiau
bendradarbiauti spręsdamos su visais šio reiškinio aspektais susijusias
problemas. Įgyvendinant kitas galimybes
nebūtų užtikrintas visų atitinkamų valdžios
institucijų visose valstybėse narėse dalyvavimas,
bendradarbiavimas apsiribotų keitimusi geriausia patirtimi arba
nebūtų tinkamai sprendžiami vykdymo užtikrinimo klausimai, todėl
nebūtų tinkamai remiamas holistinis požiūris, kurio reikia šiai
problemai spręsti. Be to, pagal kitas galimybes problemai būtų
skirta mažiau dėmesio ir teikiama mažesnė pirmenybė ES lygmeniu.
Platformos narėmis bus ir jos veikloje
dalyvaus įvairios visų valstybių narių vykdymo užtikrinimo
institucijos. Kitoms suinteresuotosioms šalims, visų pirma ES lygmens
socialiniams partneriams, atitinkamoms Sąjungos decentralizuotoms
agentūroms, pvz., „Eurofound“ ir Europos darbuotojų saugos ir
sveikatos agentūrai (EU-OSHA) bei tarptautinėmis organizacijomis,
pvz., Tarptautinei darbo organizacijai (TDO) ir EEE valstybių atstovams,
bus suteiktas stebėtojų statusas. Platformoje bus vykdomos įvairios
užduotys, kurios bus apibrėžtos ir įgyvendinamos pagal sutartas darbo
programas. Pirmasis praktinis bendradarbiavimo žingsnis – keitimasis
gerąja patirtimi. Taip būtų įgyta daugiau žinių apie
nedeklaruojamo darbo reiškinį ir būtų geriau suvokiama, kaip
nedeklaruojamo darbo problema sprendžiama ir kas yra pagrindiniai subjektai
valstybėse narėse. Siekiant kuo geriau pasinaudoti šiuo keitimusi,
kuris būtų vykdomas remiantis „Eurofound“ duomenų baze,
būtų sukurtas Žinių bankas, kuriame būtų galima, inter
alia, toliau nagrinėti vykdymo užtikrinimo problemas, ir remiantis jo
veikla būtų galima nustatyti bendras gaires ir principus. Numatoma,
kad platforma bus palaipsniui plėtojama, pradedant keitimosi informacija
ir gerąja patirtimi forumu, kuris atsiradus savitarpio pasitikėjimui
ir sukaupus patirties išsivystys į sudėtingesnes bendradarbiavimo
formas. Galiausiai platformoje galėtų būti rengiami bendri
mokymai, keitimasis darbuotojais ir koordinuojama operatyvinė veikla,
įskaitant jungtinius patikrinimus ir keitimąsi duomenimis. Pasiūlymu bus skatinama rengti,
įgyvendinti, kontroliuoti ir vertinti Sąjungos priemones,
politiką (kuria skatinamas kokybiškas ir tvarus užimtumas, užtikrinama
tinkama ir derama socialinė apsauga, kovojama su socialine atskirtimi ir
skurdu bei gerinamos darbo sąlygos) ir atitinkamus įstatymus, taip
pat skatinamas įrodymais grindžiamas politikos formavimas ir
socialinė pažanga bendradarbiaujant su įvairiomis suinteresuotosiomis
šalimis. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI 3.1. Teisinis
pagrindas Pagal SESV socialinės politikos
straipsnius ES turi kompetenciją imtis veiksmų nedeklaruojamo darbo
srityje. Visų pirma SESV 151 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga
ir valstybės narės „mano, jog tikslinga didinti užimtumą,
skatinti kurti geresnes gyvenimo bei darbo sąlygas, [...] deramos
socialinės apsaugos, [...] siekiant nuolatinio didelio užimtumo ir
kovojant su socialine atskirtimi“. SESV 153 straipsnyje išvardytos
sritys, kuriose Sąjunga remia ir papildo valstybių narių
veiklą ir kurios apima darbo sąlygas, iš darbo rinkos išstumtų
asmenų integraciją ir kovą su socialine atskirtimi. Pasiūlymas dėl bendradarbiavimo
nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinimo
grindžiamas SESV 153 straipsnio 2 dalies a punktu, pagal kurį
Europos Parlamentas ir Taryba gali numatyti priemones, skirtas valstybių
narių bendradarbiavimui skatinti įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis
siekiama tobulinti žinias, plėtoti keitimąsi informacija ir geriausia
patirtimi, remti naujoviškus požiūrius ir vertinti patirtį, išskyrus
valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų
derinimą. Pagrindiniai tikslai, kurių siekiama šia
iniciatyva, – skatinti užimtumą ir geresnes darbo sąlygas (SESV 151
straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kovą su nedeklaruojamu darbu
skirtingose valstybėse narėse vykdo įvairių rūšių
vykdymo užtikrinimo įstaigos (kaip paaiškinta 1 skyriuje), būtina,
kad ši iniciatyva būtų taikoma visoms nacionalinėms valdžios
institucijoms, įskaitant tas, kurios aktyviai nedalyvaus užimtumo ir
socialinės srities veikloje, tačiau taip pat yra atsakingos už
nedeklaruojamo darbo prevenciją arba atgrasymą nuo jo arba šioje
veikloje dalyvauja, kaip antai mokesčių administratoriai, migracijos
ir muitinės institucijos. 3.2. Subsidiarumo ir
proporcingumo principai Atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje
nustatyta, kad iniciatyva priimama pagal įprastą teisėkūros
procedūrą, pasirinkta teisinė priemonė – Europos Parlamento
ir Tarybos sprendimas – yra tinkamiausia. Nors valstybėms narėms tenka
pagrindinė atsakomybė spręsti nedeklaruojamo darbo problemą,
visos jos susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, kaip antai neigiamu
nedeklaruojamo darbo poveikiu ekonomikai ir visuomenei, sunkumais sprendžiant
su tarpvalstybinio nedeklaruojamo darbo formomis susijusias problemas,
kompromisu tarp atitinkamų apmokestinimo ir (arba) reguliavimo
lygių ir būtinybės vengti skatinti darbdavius imtis
nedeklaruojamo darbo, ir skirtingų vykdymo užtikrinimo institucijų
bendradarbiavimo stoka. ES veiksmais, kuriais stiprinamas bendradarbiavimas ES
lygmeniu, būtų remiamos valstybių narių pastangos užkirsti
kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti – taip jos taptų
veiksmingesnės ir efektyvesnės. Taip valstybių narių
veiksmams suteikiama papildomos vertės. Nacionalinės vykdymo
užtikrinimo institucijos iš tiesų yra tinkamiausias lygmuo su
nedeklaruojamu darbu susijusioms problemoms spręsti. Be to, su
tarpvalstybiniais aspektais susijusios problemos gali būti geriau
sprendžiamos ES lygmeniu. Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo
principą. Pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą, nes tai yra priemonė, skirta skatinti valstybių
narių bendradarbiavimą nederinant valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų. Apsvarstyta
galimybė įsteigti naują decentralizuotą ES
agentūrą, tačiau ji atmesta dėl administravimo
išlaidų, susijusių su naujos agentūros įsteigimu. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1296/2013[21] nustatyta Europos
Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) 2014–2020 m.
Platforma bus finansuojama pagal priemonės PROGRESS kryptį.
Užduotims, kaip antai praktinių priemonių nustatymui, paslaugų
teikėjų teikiamai paramai, bendrų gairių, principų ir
vadovų leidimui, nuolatinių mokymo pajėgumų ir bendros
sistemos, pagal kurią būtų rengiami bendri mokymai, kūrimui
ir tarpusavio vertinimų bei Europos kampanijų rengimui, vykdyti
kasmet planuojama skirti orientacinę 2,1 mln. EUR sumą. Be
to, bus skiriamos dotacijos projektams, kuriais prisidedama prie platformos
tikslų, finansuoti. Išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu platformos
posėdžiuose, padengti bus panaudojama ne daugiau kaip 224 000 EUR
per metus.
Taip pat primenama, kad Europos socialinis fondas (ESF) remia valstybių
narių pastangas gerinti viešojo administravimo ir valdymo kokybę ir
taip skatina jų struktūrines reformas. Finansavimas numatytas pagal 2014–2020 m.
daugiametę finansinę programą. Valstybės narės
raginamos naudoti ESF savo nacionalinių valdžios institucijų
gebėjimui kovoti su nedeklaruojamu darbu stiprinti.
Teisėkūros pasiūlymas nekeičia biudžeto ir nereikalauja
papildomų personalo išteklių. COM darbuotojai – 2,5 visą darbo dieną dirbančio
darbuotojo, kuris šiuo metu dirba Užimtumo, socialinių reikalų ir
įtraukties generaliniame direktorate, – veiks kaip platformos
sekretoriatas. Išsamesnis paaiškinimas pateiktas prie šio pasiūlymo
pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.
Europos Sąjungos decentralizuotoms
agentūroms, „Eurofound“ ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos
agentūrai dalyvaujant platformos veikloje kaip stebėtojoms jų
esami įgaliojimai nebus išplėsti. Šių agentūrų
atžvilgiu pasiūlymas nedaro poveikio biudžetui.
2014/0124 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos platformos, skirtos
bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje
gerinti, sukūrimo (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies a
punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo
akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[22], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[23], pasikonsultavę su Europos duomenų
apsaugos priežiūros pareigūnu, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) 2012 m. balandžio 18 d.
komunikate[24]
Komisija pabrėžė poreikį gerinti valstybių narių
bendradarbiavimą ir paskelbė, kad pradedamos konsultacijos dėl
ES lygmens platformos, kuri bus skirta darbo inspekcijų ir kitų
vykdymo užtikrinimo institucijų kovai su nedeklaruojamu darbu ir kuria
siekiama pagerinti bendradarbiavimą, keistis geriausia patirtimi ir
nustatyti bendrus patikrinimų principus, sukūrimo; (2) pagal Sutarties 148
straipsnio 4 dalį Taryba Sprendimu 2010/707/ES[25] priėmė
valstybių narių užimtumo politikos gaires[26]. Šias bendrąsias
gaires valstybės narės naudoja kaip orientyrą, padedantį
apibrėžti nacionalines reformų programas ir vykdyti reformas.
Užimtumo gairės sudaro konkrečioms šalims skirtų
rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms pagal
tą straipsnį, pagrindą. Pastaraisiais metais į tas
rekomendacijas buvo įtraukiamos ir konkrečioms šalims skirtos
rekomendacijos dėl kovos su nedeklaruojamu darbu; (3) Sutarties 151 straipsnyje
nustatyti socialinės politikos tikslai – užimtumo skatinimas ir
geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos. Siekdama įgyvendinti šiuos
tikslus Sąjunga gali remti ir papildyti valstybių narių
veiklą saugos ir sveikatos darbe, darbo sąlygų, iš darbo rinkos
išstumtų asmenų integracijos ir kovos su socialine atskirtimi
srityse; (4) Europos Parlamentas savo
rezoliucijoje „Veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų
gerinimo Europoje strategija“ palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą
sukurti Europos platformą ir paragino glaudžiau bendradarbiauti ES
lygmeniu kovojant su nedeklaruojamu darbu[27]; (5) Europos lygmeniu
nedeklaruojamu darbu laikoma „bet kokia apmokama veikla, kuri savo
pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės
institucijoms, atsižvelgiant į valstybių narių teisinių
sistemų skirtumus“[28],
taigi, jokia neteisėta veikla į šią apibrėžtį
neįtraukiama; (6) piktnaudžiavimas
savarankiškai dirbančio asmens statusu nacionaliniu lygmeniu arba
tarpvalstybiniais atvejais dažnai siejamas su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus
savarankiško darbo atvejų atsiranda, kai asmuo nurodo, kad dirba
savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus
kriterijus, – taip daroma siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar
mokestinių prievolių. Todėl fiktyvus savarankiškas darbas yra
apgaulingai deklaruojamas darbas ir su juo reikėtų kovoti
pasitelkiant platformos vykdomą veiklą; (7) nedeklaruojamas darbas daro
didelį poveikį biudžetui, nes surenkama mažiau mokesčių ir
socialinio draudimo įmokų. Be to, jis neigiamai veikia užimtumą,
našumą, atitiktį darbo sąlygų standartams,
įgūdžių ugdymą ir mokymąsi visą gyvenimą.
Taip pažeidžiamas finansinis socialinės apsaugos sistemų tvarumas,
darbuotojai negauna pakankamų socialinių išmokų, sumažėja
jų pensijų teisės ir galimybės naudotis sveikatos
priežiūros paslaugomis; (8) siekiant spręsti
nedeklaruojamo darbo problemą valstybėse narėse pradėti
taikyti įvairūs politikos metodai ir priemonės. Valstybės
narės taip pat sudarė dvišalius susitarimus ir vykdė daugiašalius
projektus, susijusius su tam tikrais nedeklaruojamo darbo aspektais. Platforma
netrukdys taikyti su administraciniu bendradarbiavimu susijusius dvišalius
susitarimus ar sutartis; (9) ES lygio bendradarbiavimas
išlieka gana ribotas tiek dalyvaujančių valstybių narių,
tiek nagrinėjamų klausimų atžvilgiu. Nėra jokio oficialaus
mechanizmo, kuriuo naudodamosi atitinkamos valstybių narių valdžios
institucijos galėtų vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą
ir spręsti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus; (10) siekiant padėti
valstybėms narėms veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią
nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, reikia, kad jos glaudžiau
bendradarbiautų ES lygmeniu; (11) platformos tikslas – sudaryti
palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi ir informacija, sukurti ES
lygmens žinių kaupimo sistemą ir atlikti analizę, taip pat
geriau koordinuoti įvairių valstybių narių
nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų veiksmus; (12) platforma turėtų
remtis visais atitinkamais informacijos šaltiniais, visų pirma tyrimais,
valstybių narių sudarytais dvišaliais susitarimais ir daugiašaliais
bendradarbiavimo projektais, ir užtikrinti esamų ES lygmens priemonių
ir struktūrų sąveiką, kad būtų padidintas
atgrasomasis ar prevencinis šių priemonių poveikis. Valstybių
narių veiksmus būtų galima operatyviai koordinuoti rengiant
bendrus mokymus, tarpusavio vertinimus ir kuriant keitimosi duomenimis
sprendimus. Rengiant Europos kampanijas arba bendras strategijas būtų
galima geriau informuoti apie nedeklaruojamą darbą; (13) kovą su nedeklaruojamu
darbu daugiausia vykdo trys skirtingos nacionalinės vykdymo užtikrinimo
institucijos – darbo inspekcijos, socialinės apsaugos inspekcijos ir
mokesčių administratoriai. Tam tikrais atvejais šioje veikloje taip
pat dalyvauja migracijos institucijos, užimtumo tarnybos, taip pat
muitinės, policija, prokuratūra ir socialiniai partneriai; (14) siekiant visapusiškai ir
veiksmingai spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą valstybėse
narėse turi būti įgyvendintas politikos priemonių derinys –
tam reikia, kad atitinkamos institucijos bendradarbiautų organizuotai.
Bendradarbiauti turėtų visos nacionalinės institucijos, kurios
vadovauja nedeklaruojamo darbo prevencijos ir (arba) atgrasymo nuo jo
veiklai arba dalyvauja šioje veikloje; (15) siekiant įgyvendinti
platformos tikslus kiekvienoje valstybėje narėje turėtų
būti vienas bendras informacinis punktas, kuris remtų platformos
veiklą ir turėtų reikiamus įgaliojimus palaikyti ryšius su
nacionalinėmis institucijomis, sprendžiančiomis įvairius su
nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus; (16) platformos veikloje
turėtų dalyvauti ES lygmens socialiniai partneriai, tiek iš
įvairių sektorių, tiek iš sektorių, kuriuose pasitaiko
ypač daug nedeklaruojamo darbo atvejų, taip pat turėtų
būti bendradarbiaujama su atitinkamomis tarptautinėmis
organizacijomis, kaip antai Tarptautine darbo organizacija (TDO), ir
decentralizuotomis Sąjungos agentūromis, ypač „Eurofound“ ir
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra. „Eurofound“ ir
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai dalyvaujant
platformos veikloje kaip stebėtojoms jų esami įgaliojimai nebus
išplėsti; (17) platforma turėtų
priimti savo darbo tvarkos taisykles, darbo programas ir reguliariai teikti
ataskaitas; (18) valstybėms narėms
tvarkant asmens duomenis pagal šį sprendimą taikoma Direktyva 95/46/EB
dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo[29]
bei nacionalinės jos įgyvendinimo priemonės. Kadangi Komisija
yra Europos platformos dalis, tvarkant asmens duomenis pagal šį
sprendimą taip pat taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl
asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens
duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[30]; (19) platforma gali įsteigti
darbo grupes konkretiems klausimams spręsti ir turėtų
turėti galimybę remtis specialių žinių turinčių
specialistų kompetencija; (20) platforma bendradarbiaus su
atitinkamomis ES lygmens ekspertų grupėmis ir komitetais, kurių
veikla yra susijusi su nedeklaruojamu darbu; (21) platforma ir jos užduotys
turėtų būti finansuojamos pagal Europos Sąjungos užimtumo
ir socialinių inovacijų programos (EaSI) PROGRESS kryptį,
neviršijant biudžeto valdymo institucijos skiriamų asignavimų; (22) Komisija imsis reikalingų
administracinių procedūrų tinklui sukurti, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: I skyrius Bendrosios
nuostatos 1 straipsnis Platformos
sukūrimas 1) Šiuo sprendimu sukuriama platforma,
skirta bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo
srityje gerinti (toliau – platforma). 2) Platformą sudaro: a) visų valstybių narių
paskirtos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, b) Komisija. 3) Platformos posėdžiuose
stebėtojų teisėmis pagal platformos darbo tvarkos
taisyklėse nustatytas sąlygas gali dalyvauti: a) įvairių pramonės sektorių
ES lygmens socialinių partnerių atstovai, taip pat sektorių,
kuriuose pasitaiko daug nedeklaruojamo darbo atvejų, socialinių
partnerių atstovai, b) Europos gyvenimo ir darbo
sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“) atstovas ir Europos
darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atstovas, c) Tarptautinės darbo organizacijos
(TDO) atstovas, d) EEE valstybių atstovai. 2 straipsnis Tikslai Kaip nustatyta 1 straipsnio 1 dalyje, platforma
padeda užtikrinti geresnį ES ir nacionalinių teisės aktų
vykdymą, mažinti nedeklaruojamo darbo mastą ir kurti oficialias darbo
vietas, taip išvengiant darbo kokybės blogėjimo, taip pat skatinti
integraciją į darbo rinką ir socialinę įtrauktį;
šio tikslo siekiama: a) gerinant skirtingų valstybių
narių vykdymo užtikrinimo institucijų ES lygmens
bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią
nedeklaruojamam darbui, įskaitant fiktyvų savarankišką
darbą, ir nuo jo atgrasyti, b) gerinant skirtingų valstybių
narių vykdymo užtikrinimo institucijų techninius pajėgumus
spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias
problemas, c) didinant visuomenės
informuotumą apie tai, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų, ir
skatinant valstybes nares dėti daugiau pastangų kovojant su
nedeklaruojamu darbu. II skyrius Paskirtis ir užduotys 3 straipsnis Paskirtis Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje
išvardytus tikslus platformoje: a) keičiamasi geriausia patirtimi ir
informacija, b) kaupiamos žinios ir atliekama
analizė, c) koordinuojama tarpvalstybinė operatyvinė
veikla. 4 straipsnis Užduotys 1) Vykdydama savo paskirtį
platforma pirmiausia atlieka šias užduotis: a) gilina žinias apie nedeklaruojamą
darbą taikydama bendras sąvokas, vertinimo priemones ir skatindama
bendros lyginamosios analizės ir susijusių atitinkamų
rodiklių taikymą, b) atlieka skirtingų politikos
priemonių, įskaitant prevencines, baudžiamąsias ir bendro
pobūdžio atgrasomąsias priemones, veiksmingumo mažinant
nedeklaruojamo darbo paplitimą analizę, c) nustato priemones, kuriomis siekiama
užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, pvz.,
įkuria įvairios praktikos ir (arba) priemonių, įskaitant
valstybėse narėse taikomus dvišalius susitarimus, žinių
banką, d) priima inspektoriams skirtas neprivalomas
gaires, rengia gerosios patirties vadovus ir nustato bendrus patikrinimų
principus, skirtus kovoti su nedeklaruojamu darbu, e) vysto bendradarbiavimo formas didindama
techninį pajėgumą spręsti su tarpvalstybiniais
nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas – nustato bendrą
sistemą, pagal kurią vykdomos jungtinės patikrinimų
operacijos ir keitimasis darbuotojais, f) nagrinėja būdus tobulinti
keitimąsi duomenimis pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles,
įskaitant galimybes naudoti Vidaus rinkos informacinę sistemą
(IMI) ir elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI), g) plėtoja nuolatinius vykdymo
užtikrinimo institucijų mokymo pajėgumus ir nustato bendrą
sistemą bendram mokymui vykdyti, h) rengia tarpusavio vertinimus, skirtus
valstybių narių kovos su nedeklaruojamu darbu pažangai stebėti,
įskaitant paramą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas
Tarybos rekomendacijas dėl kovos su nedeklaruojamu darbu arba jo
prevencijos, i) didina informuotumą apie šią
problemą vykdydama bendrą veiklą, kaip antai Europos kampanijas,
ir priimdama regionines ar ES masto strategijas, įskaitant sektorinius
požiūrius. 2) Vykdydama savo užduotis platforma
remsis visais atitinkamais informacijos šaltiniais, įskaitant tyrimus ir
daugiašalius bendradarbiavimo projektus, ir atsižvelgs į atitinkamas
Sąjungos priemones ir struktūras bei patirtį, įgytą
įgyvendinant atitinkamus dvišalius susitarimus. Ji taip pat atitinkamai
bendradarbiaus su „Eurofound“ ir EU-OSHA. III skyrius Platformos
veikimas 5 straipsnis Bendras
informacinis punktas 1) Kiekviena valstybė narė
paskiria vieną platformos narį, kuris atlieka bendro informacinio
punkto funkcijas. Jos taip pat gali paskirti vieną pakaitinį
narį. 2) Skirdamos savo atstovus
valstybės narės turėtų įtraukti visas valdžios
institucijas, kurios dalyvauja nedeklaruojamo darbo prevencijos ir (arba)
atgrasymo nuo jo veikloje, kaip antai darbo inspekcijas, socialinės
apsaugos institucijas, mokesčių administratorius, užimtumo tarnybas
ir migracijos institucijas (toliau – vykdymo užtikrinimo institucijos).
Remdamosi nacionaline teise ir (arba) praktika, valstybės narės gali
į veiklą įtraukti ir socialinius partnerius. 3) Valstybės narės pateikia
Komisijai visų vykdymo užtikrinimo institucijų, kurios dalyvauja
nedeklaruojamo darbo prevencijos ir (arba) atgrasymo nuo jo veikloje,
sąrašą ir kontaktinius duomenis. 4) Bendri informaciniai punktai palaiko
ryšius su visomis vykdymo užtikrinimo institucijomis, kurios dalyvauja
nedeklaruojamo darbo prevencijos ir (arba) atgrasymo nuo jo veikloje,
dėl su platformos veikla susijusių klausimų ir užtikrina, kad
jos dalyvautų posėdžiuose ir (arba) prisidėtų prie
platformos arba jos darbo grupių veiklos, jei svarstomi klausimai yra
susiję su jų kompetencijos sritimi. 6 straipsnis Socialinių
partnerių atstovai 1) Įvairių pramonės
sektorių, taip pat sektorių, kuriuose pasitaiko daug nedeklaruojamo
darbo atvejų, socialinių partnerių atstovai, laikydamiesi savo
organizacijų nustatytos tvarkos, gali dalyvauti platformos
posėdžiuose kaip stebėtojai. 2) Remiantis įvairių
pramonės šakų ir sektorių Sąjungos lygmens socialinių
partnerių pasiūlymais šią stebėtojų grupę sudaro: a) ne daugiau kaip aštuoni stebėtojai,
atstovaujantys įvairių pramonės sektorių socialiniams
partneriams (po lygiai darbdavių ir darbuotojų organizacijų
atstovų), b) ne daugiau kaip dešimt
stebėtojų, atstovaujančių sektorių, kuriuose pasitaiko
daug nedeklaruojamo darbo atvejų, socialiniams partneriams (po lygiai
darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovų). 7 straipsnis Veikimas 1) Komisija koordinuoja platformos
darbą ir pirmininkauja jos posėdžiams. 2) Pagal savo paskirtį platforma
daugumos sprendimu patvirtina: a) darbo tvarkos taisykles, kuriose, inter
alia, nustatyta platformos sprendimų priėmimo tvarka, b) dvimetę platformos darbo
programą, kurioje, inter alia, išsamiai išdėstytos jos
užduotys ir nustatyta, kad platforma reguliariai kas dvejus metus teikia
ataskaitas, c) darbo grupių,
nagrinėsiančių platformos darbo programose nustatytus klausimus,
įsteigimą. Šios darbo grupės veikia tol, kol įvykdo joms
pavestas užduotis. 3) Ekspertai, turintys specialių
žinių svarstomu klausimu, atsižvelgiant į konkretų atvejį gali
būti kviečiami dalyvauti platformos ar darbo grupės
svarstymuose, jei tai yra naudinga ir (arba) būtina. 4) Platformai padeda sekretoriatas,
kurį skiria Komisija. Sekretoriatas rengia posėdžius, platformos
darbo programas ir jos ataskaitas. 5) Komisija reguliariai informuoja
Europos Parlamentą ir Tarybą apie platformos veiklą. 8 straipsnis Bendradarbiavimas Prireikus platforma bendradarbiauja su kitomis
atitinkamomis Sąjungos lygmens ekspertų grupėmis ir komitetais,
kurių darbas susijęs su nedeklaruojamu darbu, visų pirma
Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu (SLIC), Darbuotojų
komandiravimo ekspertų komitetu, Socialinės apsaugos koordinavimo
administracine komisija, Užimtumo komitetu (EMCO), Socialinės apsaugos
komitetu (SPC) ir Administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo
srityje darbo grupe. Taip pat gali būti rengiami bendri posėdžiai. 9 straipsnis Išlaidų
atlyginimas Komisija atlygina su platformos veikla susijusias
narių, stebėtojų ir kviestinių ekspertų kelionės
ir, prireikus, pragyvenimo išlaidas. Nariams, stebėtojams ir kviestiniams
ekspertams už suteiktas paslaugas neatlyginama. 10 straipsnis Finansinė
parama Šio sprendimo įgyvendinimo bendrieji
ištekliai nustatyti Užimtumo ir socialinių inovacijų programoje
(EaSI), kurios metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija,
neviršydama finansinės programos ribų. IV skyrius Baigiamosios
nuostatos 11 straipsnis Peržiūra Praėjus ketveriems metams po sprendimo
įsigaliojimo, Komisija pateikia sprendimo įgyvendinimo ataskaitą
Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių
reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Ataskaitoje visų pirma
įvertinama, kokiu mastu platforma prisidėjo siekiant 2 straipsnyje
išdėstytų tikslų ir ar ji įvykdė 3 straipsnyje ir
platformos darbo programose nustatytas užduotis. 12 straipsnis Adresatai Šis sprendimas skirtas valstybėms
narėms. 13 straipsnis Įsigaliojimas Šis sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas Finansinė teisės akto
pasiūlymo pažyma 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas (-ai) 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės
2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-ės) 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio
išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas poveikis
veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas su
dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo pasiūlymas 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[31]
Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis nPasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone,
kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba)
atlikus parengiamuosius veiksmus[32] ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės
galiojimo pratęsimu ¨Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone,
perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslas (-ai) 1.4.1. Komisijos daugiametis
(-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo
pasiūlymu (šia iniciatyva) Padėti siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų: – skatinti aktyvesnį dalyvavimą darbo rinkoje, – kurti saugią, lanksčią ir judrią Europos darbo rinką, – skatinti socialinę įtrauktį, – skatinti socialinę ir ekonominę sanglaudą. 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas
(-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla 1 konkretus tikslas Skatinti
rengti, įgyvendinti, kontroliuoti ir vertinti Sąjungos priemones,
politiką (kuria skatinamas kokybiškas ir tvarus užimtumas, užtikrinama
tinkama ir derama socialinė apsauga, kovojama su socialine atskirtimi ir
skurdu bei gerinamos darbo sąlygos) ir atitinkamus įstatymus, taip
pat skatinti įrodymais grindžiamą politikos formavimą,
socialines inovacijas ir socialinę pažangą bendradarbiaujant su
socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir
viešosiomis bei privačiomis įstaigomis. Atitinkama VGV / VGB veikla. Užimtumas,
socialiniai reikalai ir įtrauktis 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti
poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų
turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms). Pasiūlymo tikslas – gerinti vykdymo užtikrinimo institucijų, kaip antai darbo inspekcijų, socialinės apsaugos institucijų, mokesčių administratorių ir kitų atitinkamų institucijų, bendradarbiavimą ES lygmeniu siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Išdirbio rodikliai, kurie turi būti pasiekti, bus nustatyti dvimetėse platformos darbo programose. Be to, Komisija kartą per metus pateiks Tarybai ataskaitą dėl platformos darbo. Šiose ataskaitose bus pateikiama informacijos apie išsamias platformos darbo programas, iniciatyvas, kurių ėmėsi platforma, ir posėdžių dažnumą. Platformos veikla bus vertinama praėjus ketveriems metams po sprendimo įsigaliojimo. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai arba ilgalaikiai
poreikiai Šio sprendimo tikslas – padėti užtikrinti geresnį Sąjungos teisės aktų vykdymą, kurti oficialias darbo vietas, gerinti darbo sąlygų kokybę, įtrauktį į darbo rinką ir bendrą socialinę įtrauktį; šio tikslo siekiama: a) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų ES lygmens bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir efektyviau užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti, b) gerinant skirtingų valstybių narių vykdymo užtikrinimo institucijų techninius pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas, c) didinant valstybių narių informuotumą apie tai, kad reikia kuo skubiau imtis veiksmų, ir skatinant pastangas kovoti su nedeklaruojamu darbu. 1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda Užkertant kelią nedeklaruojamam darbui ir atgrasant nuo jo prisidedama prie geresnio ES ir nacionalinių teisės aktų vykdymo užtikrinimo, ypač tokiose srityse kaip užimtumas, darbo teisė, sveikata ir sauga bei socialinės apsaugos koordinavimas. Pagal 151 straipsnyje nustatytus tikslus ES lygmens veiksmais, kuriais kovojama su nedeklaruojamu darbu, būtų padedama kurti oficialias darbo vietas, gerinti darbo sąlygų kokybę, taip pat padėti didinti įtrauktį į darbo rinką ir bendrą socialinę įtrauktį. Atsižvelgiant į SESV 153 straipsnį, tais atvejais, kai valstybės narės ir Sąjunga turi pasidalijamąją kompetenciją, ES veiksmais būtų remiamos valstybių narių pastangos stiprinant bendradarbiavimą nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo srityje, kad jis taptų veiksmingesnis ir efektyvesnis, ir taip suteikiant valstybių narių veiksmams papildomos vertės. 1.5.3. Panašios patirties išvados Išsamus ES lygmens kovos su nedeklaruojamu darbu metodas, apimantis visas visų valstybių narių atitinkamas institucijas, iki šiol nebuvo nustatytas. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Pagrindinės teisės. Pasiūlymas suderintas su ES pagrindinių teisių strategija (KOM(2010) 573 galutinis). Strategija „Europa 2020“. Ši iniciatyva padės sukurti darbo vietų ir prisidės prie socialinės įtraukties pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. (KOM(2010) 2020). 1.6. Trukmė ir finansinis
poveikis ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM
DD] –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM n Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo
sprendimo priėmimo datos, –
vėliau – visuotinis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo
metodas (-ai)[33] n Komisijos vykdomas tiesioginis valdymas –
n per savo departamentus, įskaitant jos darbuotojus Sąjungos
delegacijose; –
¨ per vykdomąsias įstaigas; ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
¨ Netiesioginis valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms; –
¨tarptautinėms organizacijoms ir jų įstaigoms (nurodyti); –
¨ EIB arba Europos investicijų fondui; –
¨ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209
straipsniuose; –
¨ viešosios teisės įstaigoms; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė
teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu
jos pateikia pakankamas finansines garantijas; –
¨ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės
narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo
ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas
finansines garantijas; –
¨ asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų
vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį, ir nurodytiems
atitinkamame pagrindiniame teisės akte. – Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo
būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. Pastabos 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir
atskaitomybės taisyklės Nurodyti dažnumą
ir sąlygas. Platformos veikla bus vertinama praėjus ketveriems metams po sprendimo įsigaliojimo. Vertinimas bus grindžiamas rezultatų rodikliais, kaip antai bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis kokybe, reguliariai teikiamomis ataskaitomis ir tolesniais moksliniais tyrimais. Atliekant vertinimą bus nagrinėjama, kokiu mastu platforma prisidėjo prie platformos tikslų įgyvendinimo. Ši ataskaita pateikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. 2.2. Valdymo ir kontrolės
sistema 2.2.1. Nustatyta rizika Dėl paramos priemonių pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI): pagal šią programą tiesioginio valdymo būdu konkrečiai veiklai bus paskirtos subsidijos ir sudarytos su ja susijusios sutartys, o vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bus išmokėtos įvairios subsidijos. Didžiausia rizika bus susijusi su (ypač) mažesnių organizacijų gebėjimu veiksmingai kontroliuoti išlaidas ir užtikrinti veiklos skaidrumą. 2.2.2. Informacija apie vidaus
kontrolės sistemos nustatymą Dėl paramos priemonių pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI): bus naudojamos Reglamente (ES) Nr. 1296/2013 nurodytos kontrolės priemonės. 2.2.3. Kontrolės priemonių
sąnaudų ir naudos bei numatomo klaidų rizikos lygio
įvertinimas 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Dėl paramos priemonių pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI): bus naudojamos Reglamente (ES) Nr. 1296/2013 nurodytos sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Išlaidų kategorija …] || DA / NDA ([34]) || ELPA šalių[35] || šalių kandidačių[36] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą 1 || 04.03.02.01 EaSI || DIF || TAIP || TAIP || NE || NE 1 || 04.01.04.02 EaSI || NDA || TAIP || NE || NE || NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 1 || Pažangus ir integracinis augimas EMPL GD || || || 2014 metai[37] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || 04.03.02.01 (EaSI) || Įsipareigojimai || (1) || 0,150 || 2,100 || 1,200 || 1,800 || 1,100 || 1,800 || 1,000 || 9,150 Mokėjimai || (2) || 0 || 2,100 || 1,200 || 1,800 || 1,100 || 1,800 || 1,000 || 9,000 Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || || Mokėjimai || (2 a) || || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[38] || || || || || || || || 04.01.04.02 (EaSI) || || (3) || 0,115 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 1,459 IŠ VISO asignavimų EMPL GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 0,265 || 2,324 || 1,424 || 2,024 || 1,324 || 2,024 || 1,224 || 10,609 Mokėjimai || =2+2a +3 || 0,115 || 2,324 || 1,424 || 2,024 || 1,324 || 2,024 || 1,224 || 10,459 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0,150 || 2,100 || 1,200 || 1,800 || 1,100 || 1,800 || 1,000 || 9,150 Mokėjimai || (5) || 0 || 2,100 || 1,200 || 1,800 || 1,100 || 1,800 || 1,000 || 9,000 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 0,115 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 1,459 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <….> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 0,265 || 2,324 || 1,424 || 2,024 || 1,324 || 2,024 || 1,224 || 10,609 Mokėjimai || =5+ 6 || 0,115 || 2,324 || 1,424 || 2,024 || 1,324 || 2,024 || 1,224 || 10,459 Mokėjimai || =5+ 6 || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO EMPL GD || || Žmogiškieji ištekliai || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 2,310 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || IŠ VISO EMPL GD || Asignavimai || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 2,310 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 0,330 || 2,310 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 0,595 || 2,654 || 1,754 || 2,354 || 1,654 || 2,354 || 1,554 || 12,919 Mokėjimai || 0,445 || 2,654 || 1,754 || 2,354 || 1,654 || 2,354 || 1,554 || 12,769 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
n Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rūšis[39] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[40]: skatinti rengti, įgyvendinti, kontroliuoti ir vertinti Sąjungos priemones, politiką ir atitinkamus įstatymus, taip pat skatinti įrodymais grindžiamą politikos formavimą, socialines inovacijas ir socialinę pažangą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis bei privačiomis įstaigomis. Keitimasis geriausia patirtimi ir informacija, mokymai, techninių pajėgumų didinimas siekiant gerinti bendradarbia-vimą, informuotumo didinimas || Žinių bankas, bendros gairės ir kt., jungtinės operacijos, keitimasis darbuotojais, mokymo veikla, kampanijos, strategijos, vertinimas || 0,366 || 1 || 0,15 || 4 || 2,100 || 4 || 1,200 || 4 || 1,800 || 4 || 1,100 || 4 || 1,800 || 4 || 1,000 || 25 || 9,150 || || || || || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || 1 || 0,150 || 4 || 2,100 || 4 || 1,200 || 4 || 1,800 || 4 || 1,100 || 4 || 1,800 || 4 || 1,000 || 25 || 9,150 IŠ VISO IŠLAIDŲ || 1 || 0,150 || 4 || 2,100 || 4 || 1,200 || 4 || 1,800 || 4 || 1,100 || 4 || 1,800 || 4 || 1,000 || 25 || 9,150 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio
pobūdžio asignavimai nenaudojami –
n Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai[41] || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 0,33 || 0,33 || 0,33 || 0,33 || 0,33 || 0,33 || 0,33 || 2,31 Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[42] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0,115 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 0,224 || 1,459 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 0,445 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 0,554 || 3,769 Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. 3.2.3.2. Numatomi
žmogiškųjų išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
n Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą nurodyti visos darbo dienos
ekvivalento vienetais || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || || || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) (2AD+0,5AST) || 2,5 || 2,5 || 2,5 || 2,5 || 2,5 || 2,5 || 2,5 || XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[43] || || XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose) || || || || || || || || XX 01 04 yy[44] || – būstinėje || || || || || || || || – delegacijose || || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE — tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali
būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (2AD + 0,5 AST) || AD1: su nedeklaruojamu darbu susijusios veiklos apžvalga, platformos sekretoriato darbo organizavimas, platformos posėdžių organizavimas, įskaitant darbotvarkės projekto, svarstytinų dokumentų ir protokolų projektų rengimą. Bendradarbiavimo koordinavimas. Kvietimų teikti paraiškas (konkursų paskelbimo) koordinavimas. AD2: platformos operatyvinės veiklos apžvalga, kaip antai žinių banko valdymas, bendri mokymai, patikrinimai, keitimasis darbuotojais, bendrų dokumentų skelbimas ir kt., parama vykdant bendradarbiavimo koordinavimą. Kvietimų teikti paraiškas (konkursų paskelbimo) parama. 0,5AST: administracinė parama sekretoriatui, įskaitant dokumentų tvarkymą, posėdžių organizavimą (patalpų užsakymą, kvietimus, išlaidų atlyginimo dokumentus ir kt.), posėdžių dokumentų platinimą, bendro pobūdžio susirašinėjimą. Išorės personalas || 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
n Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[45] Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
n Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo –
¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
n Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Einamųjų finansinių metų biudžeto asignavimai || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[46] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) .............. straipsnis || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo
metodą.
+ [1] Komisijos komunikatas „Kovos su nedeklaruojamu darbu
stiprinimas“, KOM(2007) 628 galutinis, http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52007DC0628:LT:HTML
[2] Žr. poveikio vertinimo dėl Europos platformos,
skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo
srityje gerinti, sukūrimo II priedą. [3] Visi duomenys gauti atlikus tiesiogines apklausas, per
kurias individualiai apklausti ES piliečiai. Tai reiškia, kad su
nedeklaruojamu darbu susijęs informuotumas, nacionalinės
apibrėžtys, skaidrumas ir pasitikėjimas apklausos atlikėju
piliečiams yra svarbūs veiksniai, kad jie galėtų nurodyti,
kad dirbo nedeklaruojamą darbą arba gavo iš jo naudos. [4] Speciali „Eurobarometro“ apklausa Nr. 402
„Nedeklaruojamas darbas Europos Sąjungoje“, 2013 m. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_402_en.pdf [5] Europos Komisija, „2013 m. Europos užimtumo ir
socialinės tendencijos“, Liuksemburgas, 2014 m. [6] 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatas „2020
m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, KOM(2010) 2020
galutinis.
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:2020:FIN:LT:PDF
2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikatas „Naujų
įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė. Europos
pastangos kiekvienam suteikti darbą“, COM(2010) 682 galutinis. [7] 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatas
„Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“, COM(2012) 173 final. [8] 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES
dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. [9] http://ec.europa.eu/europe2020/making-it-happen/country-specific-recommendations/index_en.htm [10] http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=EN&reference=P7-TA-2014-0012 [11] Vokietijoje sudaryti federalinės Finansų
ministerijos ir statybos, dažymo ir pramoninės tekstilės
paslaugų sektorių socialinių partnerių susitarimai,
Bulgarijoje įkurtas nacionalinis verslo taisyklių centras, o
Liuksemburge nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas statybos vietoje privalo
turėti asmens tapatybės kortelę. [12] Specialios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 402
„Nedeklaruojamas darbas Europos Sąjungoje“ ataskaita, 2013 m. [13] Žr. poveikio vertinimo dėl Europos platformos,
skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir atgrasymo nuo jo
srityje gerinti, sukūrimo 3.2.2 skyriaus 1 lentelę. [14] „Bendra
kova su nedeklaruojamu darbu Europoje. Galimybių studija dėl
Europos platformos, skirtos darbo inspekcijų ir kitų susijusių
kontrolės ir vykdymo užtikrinimo įstaigų bendradarbiavimui
nedeklaruojamo darbo prevencijos ir kovos su juo srityje gerinti,
sukūrimo“ (Joining up in the fight against undeclared work in Europe:
Feasibility study on establishing a European platform for cooperation
between labour inspectorates, and other relevant monitoring and enforcement
bodies, to prevent and fight undeclared work), „Regioplan“, 2010 m., http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=6676&langId=en
[15] Specialios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 402 „Nedeklaruojamas
darbas Europos Sąjungoje“ ataskaita, http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_402_en.pdf
[16] „Kova
su nedeklaruojamu darbu 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse ir
Norvegijoje. Metodai ir priemonės nuo 2008 m.“ (Tackling
undeclared work in 27 European Union Member States and Norway. Approaches
and measures since 2008), „Eurofound“, 2013 m., http://www.eurofound.europa.eu/publications/htmlfiles/ef13243.htm [17] http://www.eurofound.europa.eu/areas/labourmarket/tackling/search.php [18] Konsultacinis
dokumentas „Konsultacijos su socialiniais partneriais pagal SESV 154
straipsnį dėl ES bendradarbiavimo gerinimo siekiant užkirsti
kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti“ (Consultation of
social partners under article 154 TFEU on enhancing EU cooperation in the
prevention and deterrence of undeclared work), C(2013)4145, http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=10345&langId=en [19] „Antrasis konsultacijų su socialiniais partneriais
pagal SESV 154 straipsnį dėl ES bendradarbiavimo gerinimo siekiant
užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti etapas“ (Second
stage consultation of Social Partners under Article 154 TFEU on enhancing EU
cooperation in the prevention and deterrence of undeclared work), C(2014)452
final,
http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=11424&langId=en [20] Daugiau informacijos žr. poveikio vertinimo dėl Europos
platformos, skirtos bendradarbiavimui nedeklaruojamo darbo prevencijos ir
atgrasymo nuo jo srityje gerinti, sukūrimo I priedą. [21] 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos
užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies
keičiamas Sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir
socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę. [22] OL C, , p. . [23] OL C, , p. . [24] 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatas „Ekonomikos
atsigavimas kuriant darbo vietas“, COM(2012) 173, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=lt&catId=101&newsId=1270&furtherNews=yes. [25] 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas 2010/707/ES
dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OL L 308, 2010
11 24, p. 46). [26] Šiomis gairėmis buvo vadovaujamasi 2011, 2012 ir 2013 m. [27] 2014 m.
sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Veiksmingos darbo inspekcijos
kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategija“ (2013/2112/INI), http://www.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?lang=en&reference=2013/2112(INI) [28] 2007 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatas
„Kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimas“,
KOM(2007) 628,
http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52007DC0628:LT:HTML [29] 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens
duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995
11 23, p. 31). [30] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos
Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo
tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). [31] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [32] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies
a arba b punkte. [33] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [34] DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [35] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [36] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų
Balkanų potencialių šalių kandidačių. [37] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [38] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [39] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir
kt.). [40] Kaip apibūdinta 1.4.2 punkte „Konkretus (-ūs)
tikslas (-ai)...“. [41] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [42] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [43] CA – sutartininkas („Contract staff“); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas
(„Seconded National Expert“). INT – per agentūrą įdarbintas
darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune
Expert en Délégation“). [44] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės
personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA
eilučių). [45] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo (2007–2013 m.) 19 ir 24
punktus. [46] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros
sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.