Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52014IR0023

    Regionų komiteto nuomonė – ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija (EUSAIR)

    OL C 271, 2014 8 19, p. 40–44 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    19.8.2014   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 271/40


    Regionų komiteto nuomonė – ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija (EUSAIR)

    2014/C 271/08

    Pranešėjas

    Gian Mario Spacca (IT/LDAE), Markės regiono pirmininkas

    Pamatiniai dokumentai

    COM(2014) 357 final

    SWD(2014) 190 final

    SWD(2014) 191 final

    I.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

    REGIONŲ KOMITETAS

    1.

    palankiai vertina 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose Komisija raginama iki 2014 m. pabaigos pateikti ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją (EUSAIR). Priimti tokį sprendimą buvo rekomenduojama 2011 m. spalio 11 d. priimtoje Regionų komiteto nuomonėje savo iniciatyva „Teritorinis bendradarbiavimas Viduržemio jūros baseine. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionas“ (1);

    2.

    pritaria Europos Vadovų Tarybos patvirtintai makroregioninės strategijos apibrėžčiai, pagal kurią tai yra integruota sistema, siejanti toje pačioje geografinėje vietovėje esančias valstybes nares ir trečiąsias šalis, padedanti spręsti bendrus uždavinius ir glaudesniu bendradarbiavimu prisidedanti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (2);

    ES integracija ir išorės matmuo

    3.

    teigiamai vertina pasiūlymą dėl EUSAIR, pagal kurį šiam regionui priklausys keturios ES valstybės narės (Kroatija, Graikija, Italija ir Slovėnija) ir keturios ES nepriklausančios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija) ir kuris bus labai naudingas regiono šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių Europos integracijai. ES integracijos elementas šiai makroregioninei strategijai suteikia pridėtinės vertės (3);

    4.

    pabrėžia susitaikymo, saugumo ir stabilumo aspektus Adrijos ir Jonijos jūrų regione bendradarbiaujant su kitomis ES nepriklausančiomis šalimis, kurios gali būti įtrauktos į šį makroregioną ateityje; šiuo požiūriu akcentuoja vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, nes jos yra pagrindinės veikėjos, skatinančios demokratiją, decentralizaciją, didesnę vietos regioninę savivaldą ir gebėjimų stiprinimą;

    5.

    pažymi, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategija galėtų padėti pagrindą labiau integruoto požiūrio taikymui ir visą Viduržemio jūros baseiną apimančiai strategijai, kaip yra pabrėžęs Europos Parlamentas (4);

    6.

    pažymi, kad ARLEM (Europos ir Viduržemio jūros šalių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėja) taip pat ragina taikyti makroregioninį požiūrį visam Viduržemio jūros regiono baseinui, remiantis besivystančiomis trimis integruotomis makroregioninėmis sritimis – Viduržemio jūros vakarų regionu, Adrijos ir Jonijos jūrų regionu ir Viduržemio jūros rytų regionu (5);

    Daugiapakopis valdymas

    7.

    sutinka su 2013 m. spalio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvadomis, kuriose nurodoma, kad reikia peržiūrėti makroregionų valdymo sistemas, ir teigiamai vertina 2014 m. gegužės 20 d. paskelbtą Europos Komisijos komunikatą, taip pat 2014 m. birželio 17 d. Europos Komisijos komunikatą dėl ES strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regione; be to, pritaria Tarybos požiūriui dėl atitinkamų šalių atsakomybės ir priklausymo jausmo svarbos – šiuo tikslu reikia stiprinti atitinkamus regioninius ir vietos veikėjus ir užtikrinti aiškų bei ilgalaikį suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą (6). Siekdamas padėti Europos Komisijai, prašo labiau įtraukti regionus ir Regionų komitetą į koordinavimo ir įgyvendinimo etapus. Sutinka su veiksmų plane numatyta valdymo struktūra, pagal kurią kiekvienoje pagrindinėje srityje veiklą koordinuos atitinkamų ministerijų koordinatoriai, ir pabrėžia, kad jais gali būti ir regioninių Vyriausybių atstovai;

    8.

    pabrėžia, kad būtinas pažangus koordinuotas valdymas su keturiais tarpusavyje susijusiais valdymo lygmenimis: stiprus politinis vadovavimas, užtikrinantis aiškų dalyvaujančių šalių sprendimų priėmimo procesą – šioje srityje paramą suteikia Europos Komisija ir Regionų komitetas, – tinkamas koordinavimas, sutarimas dėl teritorinio įgyvendinimo ir plataus masto pasidalijamoji atsakomybė;

    9.

    pabrėžia, kad ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijai reikia stipraus politinio vadovavimo ir šioje srityje svarbų koordinavimo vaidmenį gali atlikti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono iniciatyva, kurią įgyvendina aštuonių atitinkamų šalių užsienio reikalų ministrai. Kita vertus, ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategijai būtina daugiapakopio valdymo platforma, o vietos ir regionų valdžios institucijos gali suteikti aukšto lygio įgūdžių veiksmingam projektų įgyvendinimui taikant integruotą makroregioninį požiūrį;

    10.

    ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviau dalyvauti strategijos valdyme ir įgyvendinime.

    11.

    atitinkamai pažymi, kad 2013 m. sausio 30 d. buvo įsteigta Regionų komiteto Adrijos ir Jonijos jūrų valstybių tarpregioninė grupė, kuriai buvo pavesta užduotis padėti Europos Komisijai iki 2014 m. pabaigos parengti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją ir propaguoti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono bendrą identitetą siekiant pabrėžti visą šio regiono potencialą.

    12.

    nurodo, kad šis Europos Vadovų Tarybos „įgaliojimas“ Komisijai – regiono šalių bendrų pastangų rezultatas. Jis remiasi keletu iniciatyvų, kaip antai Adrijos ir Jonijos jūrų šalių iniciatyva, kuri buvo pradėta įgyvendinti paskelbus 2000 m. Ankonos deklaraciją, ir kitais Adrijos ir Jonijos jūrų valstybių forumais ir tinklais, kaip kad Adrijos ir Jonijos jūrų regiono miestų asociacijos forumas, Adrijos ir Jonijos jūrų šalių prekybos rūmų forumas, universitetų tinklas „UniAdrion“ ir Adrijos ir Jonijos jūrų euroregionas;

    13.

    pabrėžia, kad teritoriniai poreikiai gali būti patenkinti pagal principą „iš apačios į viršų“ taikant daugiapakopio valdymo metodą, kuriuo siekiama Adrijos ir Jonijos jūrų regione išspręsti bendras problemas ir iššūkius plataus pritarimo sulaukusiais sprendimais; tai esminis šios ES strategijos sėkmės veiksnys;

    Adrijos ir Jonijos jūrų regiono iššūkiai ir uždaviniai

    14.

    sutinka, kad svarbiausias siūlomos strategijos tikslas – šiame regione skatinti tvarų ekonominį ir socialinį klestėjimą, augimą ir darbo vietų kūrimą, numatytą strategijoje „Europa 2020“, didinant regiono patrauklumą, konkurencingumą ir sujungimą, kartu išsaugant aplinką ir pakrančių bei jūrų ekosistemas;

    15.

    palankiai vertina Komisijos priimtą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategiją“ (7), kuri įtraukta į EUSAIR kaip jos sudedamoji dalis;

    16.

    teigiamai vertina EUSAIR keturių ramsčių, nustatytų remiantis išsamiomis konsultacijomis su regiono suinteresuotaisiais subjektais, mastą ir turinį, būtent: „mėlynasis augimas“, „sujungti regioną“, „aplinkos kokybė“ ir „tvarus turizmas“; džiaugiasi, kad komunikacija įtraukta į daugiasektorinius „gebėjimų stiprinimo, įskaitant komunikaciją“ ir „mokslinių tyrimų, inovacijų ir MVĮ plėtros“ klausimus;

    17.

    ragina Europos Komisiją išsamiai išdėstyti pradinę EUSAIR makroekonominę padėtį ir parengti poveikio vertinimą, kaip pirmąjį žingsnį siekiant stiprinti gebėjimus, sudaryti palankesnes sąlygas strategijos įgyvendinimui ir įgyvendinti praktikoje keturis ramsčius/prioritetinius veiksmus siekiant geriau nustatyti tikslus ir vertinti padarytą pažangą juos įgyvendinant;

    18.

    prašo labiau akcentuoti teritorinę, socialinę bei ekonominę sanglaudą ir opiausius klausimus, kurių pavienės šalys negali veiksmingai išspręsti, pavyzdžiui, sveikatos apsauga, vyresnių žmonių aktyvumas, regiono šalių demografinių ir ekonominių sąlygų skirtumai ir tokie skirtumai šalių viduje, taip pat su saugumu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta migracija, įmonių perkėlimu ir jaunimo nedarbu susijusias problemas. Šie klausimai turėtų būti sprendžiami visuose keturiuose ramsčiuose siekiant užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, atitinkantį strategijos „Europa 2020“ politiką ir tikslus, ir padidinti EUSAIR regiono konkurencingumą ir patrauklumą;

    19.

    rekomenduoja išsamiai įvertinti Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijų įgyvendinimo patirtį ir rengti metinį EUSAIR forumą, kuris sudarytų palankias sąlygas ekonominiam ir socialiniam dialogui ir bendros atsakomybės už Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją prisiėmimui, užtikrindamas veiksmingą socialinių ir ekonominių suinteresuotųjų subjektų (profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, NVO, jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės asociacijų ir pan.) dalyvavimą;

    Finansavimas

    20.

    palankiai vertina laiku atsiradusią galimybę įtraukti EUSAIR į ES struktūrinių ir investicinių fondų ir pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) lėšų (partnerystės susitarimo, PNPP strateginių dokumentų, veiksmų programų) naujos kartos 2014–2020 m. planavimo ir programavimo dokumentus, taip pat į visų atitinkamų sričių ES politiką ir programas, pavyzdžiui, „Horizontas 2020“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (COSME) ir pan.;

    21.

    pažymi, kad Bendrųjų nuostatų reglamentas (BNR), reglamentas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) ir reglamentas dėl pasirengimo narystei pagalbos priemonės EUSAIR atveria puikių galimybių, nes juose reikalaujama suteikiant bet kokį ES struktūrinių ir investicinių fondų ir PNPP finansavimą atsižvelgti į makroregioninius prioritetus;

    22.

    pabrėžia, kad būtina labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į Adrijos ir Jonijos jūrų regionui skirtų prioritetinių projektų kūrimą. Teigiamai vertina gaivalinių nelaimių rizikos valdymo principo įtraukimą į visas keturias Komisijos EUSAIR komunikate nurodytas veiklos sritis ir prašo veiksmų plane skirti didesnį dėmesį horizontaliesiems klausimams: migracija, teisė į sveikatos priežiūrą ir administracinis mokymas (pvz., sukurti aukštąją Adrijos ir Jonijos jūrų regiono administravimo mokyklą);

    23.

    ragina Europos ir tarptautines finansų įstaigas, pavyzdžiui, EIB, ERPB, Pasaulio banką ir kt., aktyviai teikti paramą, kaip daroma pagal Vakarų Balkanų investicijų programą;

    24.

    rekomenduoja bendradarbiaujant su EIB ir tarptautinėmis finansų įstaigomis sukurti įgyvendinimo priemonę, pagal kurią būtų galima teikti „bankams priimtinus projektus“ (8);

    25.

    ragina turimą finansavimą papildyti privačiojo sektoriaus finansavimu;

    26.

    pripažįsta „trijų ne taisyklę“ (jokių naujų teisės aktų, jokių naujų institucijų ir jokių papildomų fondų) ir pabrėžia daugelyje forumų minimą „trijų taip taisyklę“: daugiau papildomo finansavimo, daugiau institucinio koordinavimo ir daugiau naujų projektų;

    27.

    pabrėžia, kad ES lygmens finansinė parama su makroregioninėmis strategijomis susijusiai techninei pagalbai jau pasitvirtino kaip labai naudinga priemonė įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją ir turėtų būti taikoma ir Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninei strategijai; prašo numatyti atskirą biudžeto išlaidų kategoriją techninei pagalbai Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionui, kaip buvo padaryta 2014 m. numatant po 2,5 mln. EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų Baltijos jūros ir Dunojaus makroregionams;

    Komunikacija

    28.

    ragina daugiau dėmesio skirti komunikacijai kaip kompleksiniam klausimui siekiant didesnio visuomenės pritarimo šiai makroregioninei strategijai ir stipresnio valdymo, kaip, be kita ko, buvo pabrėžta 2013 m. gruodžio 13 d.„Regionų komiteto Adrijos ir Jonijos jūrų valstybių tarpregioninės grupės pranešime, skirtame konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais“, kuris buvo pateiktas Europos Komisijai;

    29.

    pabrėžia, kad komunikacija yra priemonė, skirta pilietinės visuomenės informuotumui didinti apie šios strategijos svarbą piliečiams ir jos pridėtinę vertę stiprinant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono identitetą;

    Gebėjimų stiprinimas

    30.

    sutinka, kad gebėjimų stiprinimas yra aktualus daugiasektorinis klausimas siekiant užtikrinti EUSAIR sėkmę, nes Adrijos ir Jonijos jūrų regionas apima didelę erdvę, kuriai priklauso ES valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, turinčios skirtingas administracines struktūras;

    31.

    nurodo, kad tiek ES valstybės, tiek ir ES nepriklausančios šalys turi stiprinti įgūdžius ir gebėjimus, kad rastų pažangius, tvarius ir integracinius bendrų problemų sprendimus žmogiškųjų išteklių valdymo, tarptautinių santykių ir pan. srityse. Viena galima priemonė būtų įsteigti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono aukštąją administravimo mokyklą, panašią į Prancūzijos ENA (pran. Ecole Nationale d’Administration), kurioje šio regiono valstybės tarnautojai galėtų ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus, reikalingus daugiapakopiam valdymui ir leidžiančius jiems įgyvendinti novatoriškus procesus viešojo administravimo srityje;

    32.

    Komitetas taip pat mano, kad ilgalaikę Adrijos ir Jonijos jūrų regiono taikaus dialogo ir bendradarbiavimo erdvę galima sukurti tik tada, jei šiame procese nuosekliai dalyvaus atitinkamų regionų jaunimas. Todėl ragina valstybes nares ir Europos Komisiją skatinti, supaprastinti ir pagerinti esamų jaunimo judumo programų įgyvendinimą EUSAIR teritorijoje;

    33.

    pabrėžia, kad su regionu susijusius skubius politinius klausimus, kaip antai migracija, reikia vertinti kaip integracijos ir užimtumo veiksnį, padedantį Adrijos ir Jonijos jūrų regionui ir visai Viduržemio jūros sričiai spręsti opiausias problemas;

    34.

    pabrėžia, kad saugumas – tai kitas didelį susirūpinimą keliantis klausimas, kurio pavienės šalys negali spręsti, ir ragina Europos Komisiją numatyti konkrečius veiksmus šiam klausimui spręsti visuose keturiuose strategijos ramsčiuose;

    35.

    pritaria Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendram komunikatui „Atviros ir saugios bendros jūrų erdvės kūrimas. Europos Sąjungos jūrų saugumo strategijos elementai“ (9), kuriame pabrėžiama, kad Europos jūriniai interesai yra iš esmės susiję su jos piliečių ir bendruomenių gerove, klestėjimu ir saugumu;

    36.

    atkreipia dėmesį, kad gyventojų gerovė yra labai svarbus aspektas siekiant darnaus regiono vystymosi ir pabrėžia, kad sveikatos priežiūros paslaugos ir moksliniai tyrimai turėtų būti koordinuojami, kad būtų sveikatos sektorius veiktų veiksmingai;

    Mėlynasis augimas

    37.

    pabrėžia „žuvininkystės ir akvakultūros“, „mėlynųjų technologijų“ ir „jūrų laivybos paslaugų“ temų aktualumą;

    38.

    palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių valdymo sistema (10); primygtinai ragina Europos Komisiją atsižvelgti į šią direktyvą, kai bus planuojami konkretūs veiksmai Adrijos ir Jonijos jūrų regione;

    39.

    pabrėžia, kad daugiapakopis valdymas, kurį taiko jūrų ir laivybos augimu suinteresuotieji subjektai, yra esminis veiksnys siekiant veiksmingai valdyti Adrijos ir Jonijos jūrų regioną taikant bendras taisykles ir protokolus žvejybos ir žuvų išteklių išsaugojimo srityje, taip pat naudojant standartizuotas valdymo sistemas ir procedūras;

    40.

    pabrėžia, kad ekologinės inovacijos, kartu su žvejybos ir akvakultūros modernizavimu ir jūrų transporto bei uostų, įskaitant jų sausumos infrastruktūrą ir jūrų sektoriaus įmonių grupes, modernizavimu (tai glaudžiai susiję su antruoju ramsčiu), yra iš esmės svarbios siekiant užtikrinti racionalų jūrų išteklių ir jūrinių sistemų naudojimą. Bendras prekės ženklas, kuriuo būtų ženklinami aukštos kokybės ir atsekami žuvų produktai, galėtų būti svarbi priemonė reklamuojant šį regioną;

    Sujungti regioną

    41.

    pabrėžia „jūrų transporto“, „įvairiarūšio transporto sausumos infrastruktūros“ ir „energijos tinklų“ temų aktualumą ir akcentuoja nematerialiosios IRT infrastruktūros plėtros svarbą. Adrijos ir Jonijos jūrų regiono debesija galėtų sujungti šiuo metu veikiančias platformas siekiant standartizuoti bendrus procesus ir protokolus, sudaryti sąlygas veiksmingam įvairiarūšiam krovinių ir keleivių vežimui, paslaugų teikimui, aplinkos apsaugai ir jūrų saugumui;

    42.

    pabrėžia, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regionas turi gerinti Pietryčių Europos susisiekimo galimybes su kitais pasaulio kraštais, įskaitant Viduržemio jūros regioną, šiuo tikslu išplečiant Baltijos–Adrijos jūrų koridorių per Adrijos jūros regiono kalnus. Šioje srityje reikia sustiprinti įvairiarūšio transporto sistemas, kad būtų sustiprinta šio regiono kaip tarptautinės sistemos transporto mazgo pozicija;

    Aplinkos kokybė

    43.

    pabrėžia „jūrų biologinės įvairovės“, „jūrų taršos“ ir „tarptautinių sausumos buveinių ir biologinės įvairovės“ temų aktualumą;

    44.

    pabrėžia, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regionas turi išsaugoti buveines ir ekosistemas ir spręsti klimato kaitos problemas taikydamas integruotą daugiapakopį valdymą, kurio bendrame ir integruotame procese dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai;

    45.

    nurodo, kad Viduržemio jūra yra pusiau uždara jūra ir vandens atsinaujinimo greitis joje yra pats mažiausias pasaulyje, todėl šiai jautriai ekosistemai reikia aukšto lygio apsaugos ir pažangių bandomųjų projektų;

    46.

    pritaria 2013 m. balandžio mėn. paskelbtai ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijai (11), kurioje raginama keistis geriausia praktika ir rengti makroregioninius veiksmų planus kaip visuotinio požiūrio pavyzdžius, kad būtų galima geriau įvertinti riziką ir pažeidžiamumą;

    Tvarus turizmas

    47.

    pabrėžia Atėnų konferencijoje vykusiose konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais nurodytų „diversifikuotų turizmo produktų ir paslaugų“ ir „turizmo valdymo“ temų svarbą;

    48.

    pabrėžia, kad regiono patrauklumą labiausiai atspindi turizmas kaip vienas pagrindinių augimo sektorių, suteikiantis didelį impulsą regiono jūrų ir sausumos ekonomikos vystymuisi. Sektoriaus plėtrai reikia daugiapakopio valdymo, kuriame dalyvautų nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos ir visi teritoriniai suinteresuotieji subjektai – nuo prekybos rūmų iki universitetų;

    49.

    pabrėžia, kad, atsižvelgiant į bendrą gamtos, kultūros ir istorijos paveldą, kokybiškus žemės ūkio maisto produktus, profesionaliai puoselėjamas svetingumo tradicijas ir vaizdingą kraštovaizdį, kurie būtų viešinami naudojantis Adrijos ir Jonijos jūrų regiono prekės ženklu, turizmas gali būti svarbiu augimo, jaunimo užimtumo galimybių ir socialinės įtraukties svertas, nes dabartiniu metu „pusė Europos pakrančių turizmo darbo vietų ir pridėtinės vertės sukuriama Viduržemio jūros regione“ (12);

    Išvados

    50.

    pabrėžia šios trečiosios ES makroregioninės strategijos svarbą. Ji remiasi jau įgyvendinamų makroregioninių strategijų patirtimi siekiant plėtoti naujo tipo novatorišką ir pažangų bendradarbiavimą ir taikyti novatorišką bandomąjį „patirtinio mokymosi“ daugiapakopio valdymo metodą siekiant sinergijos su kitomis ES strategijomis ir keičiantis praktika;

    51.

    akcentuoja EUSAIR tikslingumą suteikiant naują impulsą regione iškylančių bendrų problemų sprendimui ir skatinant tvarų ekonominį ir socialinį klestėjimą, ypatingą dėmesį skiriant augimo didinimui ir darbo vietų kūrimui, kurie atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, didinant regiono patrauklumą, konkurencingumą ir sujungimą, kad Adrijos ir Jonijos jūrų regionas taptų svarbiu centru;

    52.

    primygtinai ragina Europos Komisiją atlikti svarbų koordinavimo ir įgyvendinimo vaidmenį novatoriškoje daugiapakopio valdymo platformoje, kurioje sprendimai priimami bendrai, siekiant užtikrinti suinteresuotųjų subjektų politinį įsipareigojimą ir atsakomybę Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, vadovaujantis subsidiarumo principu; siekiant užtikrinti tvirtą ir plataus masto atsakomybę už strategiją, turėtų būti įtrauktas privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė vykdant komunikaciją pagal principus „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“, užtikrinant atskaitomybę ir skaidrius rezultatus, pavyzdžiui, sukuriant atvirą duomenų portalą, rengiant metinį ekonominio ir socialinio dialogo forumą EUSAIR klausimais ir pan.;

    53.

    pabrėžia, kad ES integracija yra esminis EUSAIR elementas, nes šis regionas apima keturias ES valstybes ir keturias ES nepriklausančias šalis, ir akcentuoja glaudesniu bendradarbiavimu užtikrinamus susitaikymo, saugumo, stabilumo ir klestėjimo aspektus ir regionų, kaip pagrindinių veikėjų, skatinančių regionų savivaldą, gebėjimų stiprinimą, decentralizaciją ir demokratiją, vaidmenį.

    2014 m. birželio 26 d., Briuselis

    Regionų komiteto Pirmininkas

    Michel LEBRUN


    (1)  CdR 168/2011 fin.

    (2)  COM(2013) 468 final.

    (3)  COM(2013) 468 final.

    (4)  Europos Parlamento rezoliucija P7_TA(2012) 0269.

    (5)  RK ARLEM pranešimas 2013/02318.

    (6)  COM(2013) 468 final.

    (7)  COM(2012) 713 final.

    (8)  COM(2011) 381 final.

    (9)  JOIN(2014) 9 final.

    (10)  COM(2013) 133 final.

    (11)  COM(2013) 216 final.

    (12)  COM(2014) 86 final.


    Top