6.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 67/23

1.1

Panašu, kad suplanuotas (užprogramuotas) nusidėvėjimas yra susijęs su pramoninės gamybos būdu, kadangi reikia užtikrinti minimalų naujų gaminių pardavimą. Nors toks gaminių atnaujinimas atrodo būtinas, kartais pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, su kuriais reikia kovoti. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas specialų dėmesį atkreipia į sąmoningai numatomus defektus ir mūsų pagreitinto vartojimo modelius. Būtų galima kelti rinkodaros praktikos klausimą, kai reklamuojamos didelės inovacijos, nors jos dažnai būna nereikšmingos, tačiau mūsų nuomonės tikslas – pažaboti akivaizdžiausius atvejus ir vartotojams suteikti daugiau garantijų. Pagrindinis siekis – padėti padidinti pasitikėjimą Europos įmonėmis. Nuomonėje pateikiama techninio, komercinio, reguliuojamojo, auklėjamojo ir informacinio pobūdžio pasiūlymų. Jie sudaro geresnės gamybos, platinimo ir vartojimo grandinės strateginį pagrindą, kuriuo siekiama teisingos ir sąžiningos pusiausvyros.

1.2

EESRK norėtų, kad būtų visiškai uždraustos prekės, kurios yra sąmoningai gaminamos su defektais, kad greičiau baigtųsi jų naudojimo trukmė. Tokių atvejų nėra daug, bet jie labai akivaizdūs: pavyzdžiui, žiniasklaidoje buvo plačiai nušviestas atvejis apie spausdintuvus, kurie pagaminti taip, kad nustotų veikti po tam tikro spausdinimų skaičiaus. Tokie reiškiniai tik didina piliečių nepasitikėjimą įmonėmis.

1.3

EESRK rekomenduoja įmonėms užtikrinti, kad jų gaminius būtų galima lengviau remontuoti. Tai turėtų vykti trim būdais: pirma, užtikrinamos techninės galimybės (pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių baterijos yra įmontuotos prietaiso korpuse, kad būtų neįmanoma gaminio pataisyti ir vartotojui reikėtų pirkti naują prietaisą), antra, vartotojui paliekama galimybė įsigyti dalių per penkerius metus nuo prekės pirkimo. Galiausiai perkant gaminį prie jo turėtų būti pridedama išsami informacija apie taisymo galimybes ir paaiškinama, kaip jomis pasinaudoti. Apskritai šioje nuomonėje EESRK ragina atkreipti didesnį dėmesį į socialinius klausimus ir paremti remonto įmones. Veiksmus, kuriais siekiama didinti įmonių ir vartotojų tarpusavio pasitikėjimą, reikėtų vertinti visų pirma atsižvelgiant į galimybes remti darbo vietų kūrimą.

1.4

EESRK nepritaria privalomų taisyklių nustatymui ir ragina rinktis savanoriško sertifikavimo metodą. Kaip pavyzdį galima pateikti buitinius prietaisus: garantija, kad dalys bus tiekiamos 10 ar 20 metų, yra rimtas pardavimo argumentas. Šią garantiją būtų galima suvienodinti Europos lygmeniu ir taikyti visose 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse parduodamiems gaminiams, kad nenukentėtų Europos įmonės. Gamintojai taip pat galėtų įsipareigoti skelbti statistinius duomenis apie dažniausiai pasitaikančius gedimus, kadangi jiems žinomi labiausiai pasikartojantys atvejai. Jie galėtų laikyti reikalingiausių dalių atsargas, įsipareigoti jas pagaminti pagal užsakymą arba rasti paslaugų teikėją, kuris sutiktų prekės ženklo dalis pagaminti. Tai galėtų būti rimtas tam tikrų įmonių įsipareigojimas, laiduojantis ne tik jų ryšį su vartotoju, bet ir gaminių patikimumą, nes tai atitiktų savanoriško sertifikavimo idėją numatant gaminio priežiūros priemones ir garantuojant jo ilgaamžiškumą.

1.5

EESRK ragina valstybes nares rengiant viešuosius pirkimus numatyti kovos su suplanuotu nusidėvėjimu parametrus. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų mastą Europos Sąjungos šalyse (16 proc. BVP), šioje srityje valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį ir rodyti pavyzdį.

1.6

EESRK laikosi nuomonės, kad pagamintų produktų kokybės ir ilgaamžiškumo gerinimas padės kurti ilgalaikes darbo vietas Europoje, todėl jį reikia skatinti. Tokie pokyčiai, pritaikius tinkamas mokymo priemones, padės įveikti krizę, sunkiai slegiančią Europos darbuotojus.

1.7

EESRK rekomenduoja nurodyti numatomą gaminių naudojimo laiką arba numatomą panaudojimų skaičių, kad vartotojas galėtų atsakingai priimti sprendimą dėl prekės įsigijimo. Komitetas rekomenduoja gamintojams pabandyti savanoriškai nurodyti, kiek prekė atsieina per metus atsižvelgiant į numatytą jos naudojimo laiką, kad vartotojai būtų skatinami įsigyti ilgalaikio vartojimo gaminius. Skelbiamą naudojimo laiką reikėtų patikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, nuo kurio nukentėtų vartotojai. Tokiu būdu vartotojai galėtų įsigyti pirkimo metu brangiau kainuojančių, bet laikui bėgant lėčiau nusidėvinčių gaminių. Tai tikrai paskatintų mūsų įmones gaminti ilgiau tarnaujančius gaminius. Skelbiant šią informaciją daugiausia dėmesio reikėtų skirti vartotojui rūpimiems duomenims ir juos pateikti atsižvelgiant į skirtingas gaminių kategorijas, kad ant tam tikrų pakuočių būtų išvengta informacijos pertekliaus.

1.8

EESRK nuomone, būtų naudinga sukurti sistemą, kuri užtikrintų minimalią įsigytų gaminių naudojimo trukmę. Šiuo metu nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių minimalią gaminių naudojimo trukmę, nei ES standartų jai išmatuoti. Tačiau įvedant aplinkosauginį ženklinimą jau atsiranda iniciatyvų. Įmonės, gaminančios ar parduodančios penkerių metų ar trumpesnės naudojimo trukmės prekę, turi internalizuoti jos perdirbimui reikalingas išorės sąnaudas, ypač jeigu į gaminio sudėtį įeina aplinkai kenksmingos medžiagos.

1.9

EESRK siūlo įsigyjamų prekių garantijose numatyti ir minimalaus veikimo garantiją, pagal kurią gaminio remonto išlaidos tektų gamintojui.

1.10

Vartotojams tenka brangiai mokėti už sutrumpintą gaminių naudojimo trukmę ir spręsti problemas, susijusias su ribotomis gaminio remonto galimybėmis. Jiems taip pat tenka atlaikyti įmonių ir kai kurių platintojų politiką, pagal kurią po pirmų metų nuo prekės įsigijimo neretai stengiamasi parduoti ilgesnę garantiją, nors privaloma taikyti dvejų metų garantiją. Atrodo, kad vartotojai dažnai nelabai žino savo teises. Apie jas būtų galima plačiau informuoti gerinant komunikaciją, visų pirma interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose. Europos suplanuoto nusidėvėjimo observatorija vartotojams sudarytų galimybę geriau susipažinti su taikoma praktika ir atitinkamai geriau pasirinkti.

1.11

Vartotojų sąmoningumo didinimas yra būtina išankstinė sąlyga norint tinkamai ir tvariai naudoti produktus. Taip pat svarbu deramai informuoti vartotojus apie minimalią gaminių naudojimo trukmę, kadangi tai turi reikšmės priimant sprendimą dėl prekės įsigijimo. Šiuo požiūriu būtų sveikintinos savanoriškos prekybininkų ir verslininkų iniciatyvos bei veiksmai.

1.12

Vartotojams dažnai susidaro įspūdis, kad teks įveikti tikrą įstatymų labirintą. Suplanuoto nusidėvėjimo klausimas (prekybos praktika, atliekos ir kt.) sprendžiamas kelete direktyvų, bet atrodo, kad šie dokumentai tarpusavyje nėra labai susiję, todėl juos reikėtų suderinti sujungiant į teisės aktų rinkinį.

1.13

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms skatinti atsakingą vartojimą, ypač švietimo sistemoje, kad vartotojai gaminio gyvavimo ciklo metu atsižvelgtų į jo poveikį aplinkai, ekologinį pėdsaką ir kokybę. Komitetas primygtinai rekomenduoja vartotojų atstovams aktyviau dalyvauti vykstančiose diskusijose šiuo svarbiu ir opiu klausimu, kadangi jų dalyvavimas užtikrins platesnį požiūrį.

1.14

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai skubiai atlikti tyrimus šiuo klausimu, kad būtų paaiškinta plintanti įvairi ir dažnai prieštaringa informacija. Tai padėtų susidaryti objektyvų vaizdą apie suplanuoto nusidėvėjimo poveikį, ypač ekonominį ir socialinį, ne tik skelbiamos naudos dėl vykstančios gaminių pardavimo rotacijos, bet ir užimtumo bei prekybos balanso požiūriu.

1.15

EESRK siūlo 2014 m. Europoje surengti didelio masto apskritojo stalo diskusijas šiuo klausimu. Šiose diskusijose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai: pramonininkai, finansininkai, platintojai, profesinių sąjungų atstovai, vartotojų asociacijos, NVO, standartų agentūros, ekspertai. Jose reikės dėmesį skirti įvairiems sektoriams, kad nebūtų orientuojamasi tik į keletą pramonės šakų. Galiausiai diskusijų metu turėtų veikti Europos Sąjungos piliečiams atviras forumas siekiant paskatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą. Vienas iš kanalų šiam dalyvavimui propaguoti bus socialiniai tinklai.

1.16

Apskritai EESRK rekomenduoja spartinti tyrimus ir juos atlikti vadovaujantis trimis pagrindinėmis kryptimis, kurios galėtų padėti pažaboti suplanuotą nusidėvėjimą:

1.17

Europos lygmeniu EESRK išreiškia viltį, kad Europa įžengs į ekonominio perėjimo etapą ir iš švaistančios visuomenės taps tausia visuomene, kurioje augimas niekada nebūtų savitikslis dalykas, bet būtų nukreiptas į vartotojų poreikių tenkinimą taikant į piliečius orientuotą požiūrį.

2.1

Suplanuotas nusidėvėjimas yra rimta problema dėl keleto priežasčių: sutrumpėjus vartojimo gaminių naudojimo trukmei jis padidina išteklių suvartojimą ir perdirbtinų išmestų gyvavimo ciklą baigusių gaminių kiekį. Suplanuotas nusidėvėjimas gali būti įvairių formų. Jis naudojamas siekiant skatinti pardavimą ir remti ekonomikos augimą kuriant nemažėjančius poreikius ir tokias vartojimo prekes, kurių nebeįmanoma pataisyti.

2.2

Pasekmės: taip švaistomi ištekliai ir daroma tokia kenksminga tarša, kad pilietinė visuomenė ir kai kurie politikai, kritikuojantys tokią praktiką, imasi veiksmų, norėdami atkreipti dėmesį į šios sistemos nesuderinamumus ir su jais kovoti (pavyzdžiui, JAV pateiktas grupės ieškinys (angl. class actions) prieš įmonę „Apple“, Brazilijoje pateiktas skundas, 2013 m. pradžioje Belgijoje ir Prancūzijoje pateikti pasiūlymai dėl teisės aktų).

2.3

Dažnai skiriami įvairūs suplanuoto nusidėvėjimo tipai, kadangi šis reiškinys gali būti apibūdintas kaip medžiagos ar įrangos nuvertėjimas anksčiau nei ji susidėvi (Le Petit Larousse žodynas); šiuo atveju nuvertėjimas ir nusidėvėjimas nepriklauso nuo fizinio naudojimo, o yra susijęs su technikos pažanga, elgsenos pokyčiais, mada ir t. t.

2.4

Taigi suplanuoto nusidėvėjimo tipai gali būti šie:

2.5

Nėra galutinio bendro sutarimo dėl šių trijų apibrėžčių. Visi apibrėžčių niuansai parodo, kaip svarbu apibrėžti visą sąvoką ir taikyti skirtingas priemones atsižvelgiant į objektyvius (techninius) ir subjektyvius (mada, naujų gaminių atsiradimas rinkoje) nusidėvėjimo faktorius. Tam tikrais atvejais gaminių trumpalaikiškumas gali būti naudingas aplinkai. Be to, nusidėvėjimas priklauso ir nuo vartotojų elgsenos.

2.6

EESRK rekomenduoja taikyti nevienareikšmišką požiūrį. Siekiama ne vienodai ilginti visų gaminių naudojimo trukmę, o atsižvelgti į gaminio naudojimą. Taip pat verčiau reikėtų imtis veiksmų ir optimizuoti naudojimą turint omenyje tai, kad optimizavimas nebūtinai reiškia, jog neišvengiamai pailgės gaminio naudojimo trukmė. EESRK norėtų padėti padidinti Europos įmonių gaminių patikimumą.

2.7

Europos Sąjunga turėtų susirūpinti suplanuoto nusidėvėjimo problema dėl daugelio aplinkosaugos, socialinių, visuomenės sveikatos, kultūrinių ir ekonominių priežasčių. Mūsų nuomone, taip pat reikėtų atsižvelgti į ne tokius akivaizdžius, bet ne mažiau svarbius simbolinius ir etinius aspektus.

2.8

Aplinkosaugos požiūriu šiuo metu kasmet suvartojama maždaug 60 milijardų tonų žaliavų, kitaip tariant, maždaug 50 proc. daugiau gamtos išteklių negu prieš 30 metų. Taigi, vienas Europos gyventojas kasdien sunaudoja 43 kg išteklių, tuo tarpu vienas afrikietis – 10 kg per dieną. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) nuomone, palyginti su 1999 m. duomenimis, pirminei gamybai kasmet išaugant 2 proc., vario, švino, nikelio, sidabro, alavo ir cinko išteklių nebeliks per mažiau negu 30 metų, o aliuminio ir geležies ištekliai baigsis po 60–80 metų. Taigi vis daugiau medžiagų taps retenybe. Be to, 2012 m. duomenimis, kasmet Europoje susidaro 10 milijonų tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA); manoma, kad 2020 m. šis kiekis pasieks 12 milijonų tonų. Greta perdirbimo ir inovacijų politikos, lygiagrečiai kovojant su suplanuotu nusidėvėjimu, reikėtų remti ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsigaliojusioje naujojoje direktyvoje numatytą antrinių žaliavų paėmimą.

2.9

Socialiniu požiūriu suplanuotas nusidėvėjimas kelia trejopo pobūdžio problemų. Visų pirma, krizės sąlygomis suplanuoto nusidėvėjimo įteigiamas požiūris į vartojimo prekes prisideda prie pirkimo į skolą augimo ir įsiskolinimas pasiekė iki šiol nematytą lygį. Nuo suplanuoto nusidėvėjimo labiausiai nukenčia nepalankesnėje socialinėje padėtyje esančios visuomenės grupės, negalinčios brangiai mokėti už ilgaamžius gaminius ir dažnai pasitenkinančios pigiomis prastesnės kokybės prekėmis. Antra, viso remonto įmonių sektoriaus darbuotojams gali tekti neigiamos suplanuoto nusidėvėjimo pasekmės. ADEME (1) ataskaitoje pateikiami skaičiai (2007 m.) šią tendenciją patvirtina: pataisoma tik 44 proc. sugedusių prietaisų. Platintojų nuomone, pataisoma tik 20 proc. prietaisų, kuriems garantija netaikoma. 2010 m. ADEME tyrimas parodo, kad Prancūzijoje 2006–2009 m. smarkiai sumažėjo remonto, ypač buitinių prietaisų, darbų. Remonto įmonių sektoriaus privalumas – šių įmonių negalima perkelti, dauguma darbo vietų yra nuolatinės.

2.10

Nereikėtų pamiršti šio reiškinio pasekmių visuomenės sveikatai. Jos gali būti dvejopos: tiesioginės deginimo pasekmės artimiausiems gyventojams, nes elektroninės dalys yra toksinės, ir tarptautinės pasekmės. Dėl nepakankamos infrastruktūros elektroninėms atliekoms apdoroti daugelis nebenaudojamų gaminių neteisėtai eksportuojama į tokius regionus, kuriuose juos galima išmesti į sąvartynus už mažesnę kainą, bet tai sukelia rimtų padarinių vietos gyventojams (pvz., Ganoje iš atliekų yra ištraukiamas geležies laužas ir siunčiamas į Dubajų ar Kiniją. Daugelio šių atliekų „galutinė stotelė“ – Pietų šalys, kuriose jos kelia pavojų sveikatai ir aplinkai).

2.11

Neigiami padariniai yra ir kultūriniai. Pagal tam tikrus tyrimus, vidutinė buitinių prietaisų naudojimo trukmė yra 6–8 metai, nors prieš 20 metų jų naudojimo trukmė buvo 10–12 metų. Vartotojams pagrįstai gali iškilti klausimas, kodėl trumpėja gaminių naudojimo trukmė, kai taip visur vertinamos inovacijos. Europos piliečių pasitikėjimą Europos pramone sukūrė laikas, tačiau jį griauna nusidėvėjimas. Šiuo metu, kai beveik visos visuomenės apklausos rodo, kad europiečiai nebepasitiki savo pramone, akivaizdu, kad ankstyvi prietaisų gedimai arba taisymo problemos nepadės europiečiams šio pasitikėjimo susigrąžinti. Tai paaiškina, kodėl 92 proc. Europos gyventojų (2) norėtų, kad etiketėse būtų nurodoma gaminio naudojimo trukmė arba naudojimų skaičius. Europos įmonių konkurencingumas taip pat priklauso nuo didesnio vartotojų pasitikėjimo įmonėmis.

2.12

Galiausiai suplanuotas nusidėvėjimas turi ir ekonominių pasekmių. Didžioji dauguma kaltinamų įmonių specializuojasi aukštųjų technologijų srityje, jų gaminiai dažnai importuojami į Europą. Imdamasi šio klausimo Europos Sąjunga savo įmonėms suteikia galimybę išsiskirti iš kitų realiai pradedant gaminti ilgaamžius gaminius.

2.13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia ir ne tokius akivaizdžius, bet ne mažiau svarbius aspektus. Simboline prasme, nors visuose EESRK darbuose atsižvelgiant į Rio+20 pabrėžiama Komiteto teikiama reikšmė tvariam vystymuisi, pripažįstama, kad suplanuotas nusidėvėjimas pats savaime yra mūsų skatinamo tvaraus vystymosi objektas. Galvojant apie etikos vietą visuomenėje, nerimą kelia tai, kad mūsų inžinieriai samdomi kurti greičiau susidėvinčius gaminius arba kad įmonės pradeda reklamines kampanijas, skatindamos vartotojus pirkti gaminius, nesukelsiančius didesnio pasitenkinimo.