EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0913
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Together towards competitive and resource-efficient urban mobility
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas
/* COM/2013/0913 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas /* COM/2013/0913 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Konkurencingos efektyviu išteklių
naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas 1. Įvadas Europos miestus[1],
kuriuose gyvena 70 % ES gyventojų ir kuriuose sukuriama daugiau kaip
80 % Sąjungos BVP, jungia viena geriausių pasaulyje transporto
sistemų. Tačiau pačiuose miestuose judumas tampa vis
sudėtingesnis ir neefektyvesnis. Judumas mieste dar labai priklauso nuo
įprastiniu kuru varomų asmeninių automobilių naudojimo.
Siekiant pakeisti mieste naudojamo transporto rūšis į tvaresnes,
daroma tik nedidelė pažanga. Daug Europos miestų kenčia nuo
nuolatinių eismo spūsčių, dėl kurių kasmet
susidarančios išlaidos vertinamos 80 mlrd. EUR[2]. Taip pat miestų teritorijų transporto
priemonės išmeta didelę viso išmetamo CO2 dalį
(maždaug 23 %). Miestams reikia dėti daugiau pastangų keisti
praeities tendencijas ir siekti šiltnamio efektą sukeliančių
dujų kiekį sumažinti 60 %, kaip raginama Komisijos baltojoje
knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas.
Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto
sistemos kūrimas“[3]
(toliau –2011 m. Transporto baltoji knyga). Dėl didelio
gyventojų tankumo ir dėl to, kad dažniausiai važinėjama netoli,
miestuose greičiau negu visoje transporto sistemoje galima pereiti prie
mažai anglies dioksido išmetančių technologijų transporto: juose
gali būti įrengiami pėsčiųjų ir dviračių
takai, plėtojama viešojo transporto sistema ir anksčiau į
rinką teikiamos alternatyviu kuru varomos transporto priemonės. ES oro kokybės teisės aktais[4] ir vis griežtesniais
kelių transporto priemonėms taikomais išmetamųjų
teršalų standartais siekiama apsaugoti piliečius nuo kenksmingo ore
esančių teršalų ir kietųjų dalelių poveikio.
Tačiau laikytis teisinių reikalavimų vis dar sunku beveik
visų valstybių narių miestams. Europos Sąjungoje žuvusiųjų
keliuose skaičius tebėra labai didelis – 2012 m. keliuose žuvo
maždaug 28 000 žmonių. Europoje 38 % žmonių žuvo
miestų teritorijų keliuose, ypač pažeidžiama grupė yra
pėstieji. Pažanga siekiant sumažinti žuvusiųjų miestų
teritorijų keliuose skaičių yra mažesnė už vidutinę. Požiūris į judumą mieste buvo
tiriamas „Eurobarometro“ apklausoje[5].
Didelė dauguma piliečių mano, kad judumo mieste ir transporto
modelių nulemtos spūstys, išlaidos ir neigiamas poveikis aplinkai ir
žmonių sveikatai – svarbios problemos. Daugelis respondentų į
eismo padėties miestuose gerėjimo perspektyvą žvelgė gana
pesimistiškai. Iš tyrimo taip pat matyti, kad Europos
Sąjungoje yra didelių skirtumų. Vis didėja kelių
Europos pažangiausių miestų ir atsiliekančios daugumos judumo
mieste rezultatų atotrūkis. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategijoje „Europa 2020“[6]
pabrėžiama Europos modernizuotos ir tvarios transporto sistemos svarba
būsimai Sąjungos raidai ir akcentuojamas poreikis spręsti
transporto mieste problemas. Reikalingi
esminiai pokyčiai Šio
komunikato tikslas – sustiprinti paramą Europos miestams, kad jie
galėtų spręsti judumo mieste problemas. Siekiant užtikrinti, kad
Europos miestų teritorijų plėtra būtų tvari, o ES
tikslai sukurti konkurencingą ir efektyviai išteklius
naudojančią Europos transporto sistemą būtų pasiekti,
požiūrį į judumą mieste reikia keisti iš esmės. Taip
pat ypač svarbu pasiekti, kad požiūriai iš esmės nesiskirtų
ir kad būtų kuriama bendra inovatyvių judumo mieste
sprendimų rinka sprendžiant tokias problemas kaip bendri standartai ir
specifikacijos arba bendras viešasis pirkimas. Komunikate
nustatyta, kaip Komisija stiprins tvaraus judumo mieste veiksmus tose srityse,
kuriose kuriama papildoma ES nauda. Komisija taip pat skatina valstybes nares
imtis ryžtingesnių ir geriau koordinuotų veiksmų. 2. Siekime tvaraus judumo
mieste drauge Siekiant pertvarkyti judumą mieste reikia,
kad visų valdymo lygmenų sprendimus priimantys asmenys ir
kompetentingos institucijos imtųsi suderintų veiksmų. ES lygmens veiksmai – bendrų
pastangų dalis. 2009 m. Komisijos judumo
mieste veiksmų planas[7]
sulaukė tvirto Europos Parlamento[8],
Europos socialinių ir ekonominių reikalų komiteto[9], Regionų komiteto[10], valstybių
narių[11]
ir suinteresuotųjų šalių visoje ES pritarimo. Iki 2012 m.
buvo sėkmingai įgyvendinta dvidešimt šio veiksmų plano
iniciatyvų. Todėl norėdama nustatyti tolimesnius
žingsnius, Komisija inicijavo nepriklausomą veiksmų plano
įgyvendinimo peržiūrą[12]
ir viešas konsultacijas[13].
Suinteresuotosios šalys dar kartą patvirtino, kad ES lygmens parama yra
itin naudinga, ir pabrėžė, kad ES veiksmai labai tiko užtikrinti
išsamias diskusijas apie judumą mieste visoje Sąjungoje, palengvinti
keitimąsi įgyta ir geriausia patirtimi; skatinti mokslinius tyrimus
ir inovacijas, teikti finansinę paramą miesto transporto projektams,
visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Jos taip pat
pabrėžė bendros veiklos konkrečiose srityse, kaip antai judumo
mieste planavimo, intelektinių transporto sistemų (ITS)
sprendimų diegimo arba eismo mieste reglamentavimo, ir kelių eismo
saugos užtikrinimo svarbą. Valstybių narių dalyvavimas visoje
ES vykdant judumo mieste veiksmus. Komisijos
iniciatyvos negali apimti kiekvieno iš tūkstančių visos Europos
miestų, taip pat jos negali būti sėkmingai pritaikytos
konkrečioms geresnio ir tvaresnio judumo mieste kliūtims, kurių
gali kilti skirtingose Sąjungos dalyse, įveikti. Siekiant veiksmingai ir plačiai diegti
Europos lygmeniu suformuluotas idėjas ir parengtas priemones, jos
turėtų būti pritaikytos tam tikroms kiekvienos valstybės
narės aplinkybėms ir vėliau aktyviai skatinamos nacionaliniu ir
regioniniu lygmeniu. 3. Tvaraus judumo mieste planai
Vietos valdžios institucijoms siekiant
atsisakyti ankstesnio nekompleksinio požiūrio ir parengti strategijas,
kurios skatintų perėjimą prie švaresnių ir tvaresnių
transporto rūšių, pavyzdžiui, pėsčiųjų ir
dviračių eismo[14],
viešojo transporto ir naujo automobilių naudojimo ir nuosavybės
modelio, atsiranda nauji požiūriai į judumo mieste planavimą.
Daug miestų visoje ES bandė diegti inovatyvius judumo mieste
sprendimus ir dalijosi savo patirtimi įvairiuose miestų tinkluose. Keletą metų Komisija aktyviai
skatino tvaraus judumo mieste planavimo koncepciją. Vykdant ES
finansuojamas iniciatyvas suburtos suinteresuotosios šalys ir specialistai, kad
išnagrinėtų dabartinius metodus, aptartų probleminius regionus
ir nustatytų geriausią planavimo praktiką. Pavyzdžiui, padedant
Komisijai[15]
buvo parengtos Tvaraus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo
gairės[16],
kuriose vietos valdžios institucijoms pateikiami konkretūs
pasiūlymai, kaip įgyvendinti judumo mieste strategijas, grindžiamas
išsamia dabartinės padėties analize, taip pat aiškia jų miesto
teritorijos tvarios plėtros vizija. Remiantis tvaraus judumo mieste plano
koncepcija atsižvelgiama į funkcinę miesto teritoriją ir
siūloma judumo mieste veiksmus įtraukti į platesnę miesto
ir teritorinę strategiją. Todėl šiuos planus reikėtų
rengti derinant skirtingas politikos sritis ir sektorius (transporto,
žemės naudojimo ir teritorijų planavimo[17], aplinkos,
ekonominės plėtros, socialinės politikos, sveikatos, kelių
eismo saugos ir kt.), bendradarbiaujant skirtingų lygmenų valdžios
institucijoms ir administracijai, taip pat bendradarbiaujant su kaimyninių
teritorijų – miestų ir kaimų – valdžios institucijomis. Tvaraus judumo mieste planai skatina
suderintą vystymąsi ir geresnę skirtingų judumo mieste
rūšių integraciją. Pagal šią planavimo koncepciją
organizuojant judumą mieste pirmiausia reikia atsižvelgti į žmones.
Todėl akcentuojamas piliečių ir suinteresuotųjų šalių
dalyvavimas, taip pat skatinama keisti judumo įpročius. Tvaraus judumo mieste planai gali padėti
miestams veiksmingai panaudoti dabartines transporto infrastruktūras ir
paslaugas ir judumo mieste priemones taikyti ekonomiškai efektyviai. Pastaraisiais metais tvaraus judumo mieste
planų koncepcija taikoma vis dažniau, todėl Komisija ir ateityje rems
šios koncepcijos plėtrą ir skatinimą. Tačiau siekiant užtikrinti, kad geriausia
tvaraus judumo mieste planavimo praktika būtų taikoma plačiai,
koncepciją reikėtų pritaikyti prie specialių kiekvienoje
valstybėje narėje galiojančių reikalavimų ir taikomos
planavimo praktikos ir ją aktyviai skatinti nacionaliniu lygmeniu. Be to,
valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių
užtikrinti pagrindines sąlygas, kuriomis vietos valdžios institucijos
galėtų sėkmingai įgyvendinti vietos judumo mieste
strategijas. Todėl valstybės narės turėtų: ·
atidžiai įvertinti savo teritorijos
dabartinį ir būsimą judumo mieste veiksmingumą,
atsižvelgdamos ir į ES politikos tikslus; ·
nustatyti požiūrį į judumą
mieste, pagal kurį būtų užtikrinami koordinuoti ir vienas
kitą stiprinantys nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų
veiksmai; ·
užtikrinti, kad miestų teritorijose
būtų parengti ir įgyvendinti tvaraus judumo mieste planai ir kad
jie būtų integruoti į platesnes miestų arba teritorijų
plėtros strategijas; ·
peržiūrėti, o prireikus ir keisti,
technines, politika grindžiamas, teisines, finansines ir kitas vietos planavimo
institucijų turimas priemones; ·
prireikus apsvarstyti priemones, kurios
padėtų vengti skirtingų požiūrių, užtikrinant judumo mieste
priemonių nuoseklumą ir suderinamumą, kad nebūtų
pakenkta vidaus rinkos veikimui. Komisija savo ruožtu: ·
2014 m. įsteigs Europos tvaraus judumo
mieste planų platformą, kuri koordinuos ES bendradarbiavimą
toliau formuojant koncepciją ir rengiant priemones, užtikrins vieno
langelio principo veikimą, išplės dabartinę interneto
svetainę www.mobilityplans.eu, kad ji taptų
virtualiu žinių ir kompetencijos centru; ·
rems nacionalines, regionines ir vietos valdžios
institucijas, kad būtų rengiami ir įgyvendinami tvaraus judumo
mieste planai, panaudodama ir finansavimo priemones. 4. Viešojo ir privačiojo
sektoriaus intervencijos koordinavimas Siekiant sistemingai gerinti transporto
sektorių reikia bendrų visų valdymo lygmenų viešojo
sektoriaus subjektų pastangų bei privačiojo sektoriaus
dalyvavimo toliau išvardytose srityse, akcentuotose 2011 m. Transporto
baltojoje knygoje. Daugiau veiksmų miesto logistikos
srityje Miesto logistika – miestui sėkmingai
veikti būtinas elementas, sudarantis didelę miesto eismo –
regioninės, nacionalinės ir tarptautinės tiekimo grandinės
– dalį. Numatyta, kad logistikos daugės, todėl didės ir jos
išorinės sąnaudos. Tačiau planuojant miestus ir juos valdant,
į logistikos reikmes dažnai neatsižvelgiama. Yra daug galimybių pagerinti miestų
logistikos operacijas ir paslaugas, o transporto priemonių (pavyzdžiui,
paštą vežiojančių transporto priemonių ir
šiukšliavežių) parkai galėtų pirmieji pradėti naudoti naujo
tipo transporto priemones ir alternatyvius degalus, kad būtų
sumažinta priklausomybė nuo naftos ir išmetamas teršalų kiekis.
Toliau aprašomomis priemonėmis kartu su kitomis 2011 m. Transporto
baltosios knygos iniciatyvomis (pvz., transportui skirtos švarios energijos
dokumentų rinkiniu) bus prisidedama stengiantis pasiekti, kad iki
2030 m. didžiausiuose Europos urbanistiniuose centruose vykdant miesto
logistiką CO2 iš esmės nebūtų išskiriamas. Valstybės narės ir miestų
valdžios institucijos turi sukurti sistemą (pvz., pristatymo vietas, eismo
mieste reglamentavimo taisykles, taip pat vykdymo užtikrinimą ir kt.),
kuria užtikrintų verslo paskatas privatiems logistikos operatoriams
investuoti į naujas technologijas ir sprendimus. Jos taip pat
turėtų padėti subjektams bendradarbiauti, vietos lygmeniu ugdyti
reikalingus gebėjimus, skatinti gerosios patirties perėmimą,
užtikrinti vietos logistikos sprendimų, pagrįstų
intelektinėmis transporto sistemomis, sąveiką ir
integravimą į nacionalinius prioritetus. Valstybės narės turėtų: ·
užtikrinti, kad miestų logistikai
būtų skiriamas tinkamas dėmesys formuojant nacionalinį
požiūrį į judumą mieste ir tvaraus judumo mieste planuose; ·
steigti bendradarbiavimo, duomenų ir
informacijos mainų, mokymo ir kt. platformas, skirtas visiems miesto
logistikos grandinių subjektams. Komisija: ·
gerins geriausios miesto logistikos patirties
sklaidą ir perėmimą (2014 m.); ·
ekspertų padedama parengs gaires, kurios
padės praktiškai gerinti miesto logistikos veiksmingumą, pvz.,
rengiant pristatymo ir aptarnavimo planus, miesto logistiką
įtraukiant į eismo mieste reglamentavimo schemas ir kt.
(2014–2016 m.); ·
atlikdama netaršių transporto priemonių
portalo[18]
turinio peržiūrą palengvins miesto logistikai skirtų
netaršių transporto priemonių įsigijimą
(2015–2016 m.). Siūlomas požiūris išsamiai
išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Raginimas
imtis veiksmų miesto logistikos srityje“. Pažangesnis eismo mieste reglamentavimas
ir kelių naudotojų apmokestinimas Kad miestų centrai būtų kuo
lengviau pasiekiami, reikia nuspręsti, kaip bus naudojama miestų
erdvė. Pakrovimo ir iškrovimo zonos, autobusų linijos, automobiliai,
parkingai, pėsčiųjų ir dviračių takai,
dviračių parkavimo vietos – visiems reikalinga erdvė mieste[19], o miestams reikia
valdyti šiuos tarpusavyje konkuruojančius poreikius pagal vietos
prioritetus ir aplinkybes. Transporto priemonių eismo mieste
reglamentavimas gali padėti pagerinti eismą mieste, pagerinti oro
kokybę ir padėti pasiekti tikslą – iki 2050 m. miestuose
laipsniškai atsisakyti įprastiniu kuru varomų automobilių. Šiuo metu Europoje įgyvendinama
daugybė įvairių schemų, todėl reikia geriau suprasti,
kokios yra tokio eismo mieste reglamentavimo rūšys, kokios yra jų
taikymo sąnaudos ir kokį jos turės poveikį. Dėl šių skirtingų taisyklių
ir reikalavimų, taip pat dėl informacijos, kaip laikytis tokių
schemų taisyklių, trūkumo gali būti suskaidyta vidaus
rinka, o asmenų ir prekių judėjimui kilti naujų
kliūčių. Visapusiškai suderintas Europos požiūris laikomas
netinkamu, nes ypač svarbu, kad tokių schemų struktūra ir
įgyvendinimas būtų pritaikyti konkrečiai kiekvienos miesto
teritorijos padėčiai. Tačiau neprivalomos gairės
būtų naudingos miestams ir valstybėms narėms, kad jie
sužinotų apie kitur sukauptą patirtį ir prireikus skatintų
bendresnį požiūrį į transporto priemonių kategorijas,
kelio ženklus, informacijos teikimo būdą, vykdymo užtikrinimą,
lengvatas ir kainų nustatymą. Tai padėtų naudotojams
suprasti ir laikytis schemų taisyklių, o miestai galėtų
lanksčiai prisitaikyti prie vietos aplinkybių. Be to, planavimas turėtų būti
įgyvendinamas pagal skaidrias taisykles, kad nebūtų
diskriminuojami nenuolatiniai naudotojai arba užsieniečiai. Bendresnis
požiūris, pvz., informacijos apie schemas teikimas, būtų
naudingas planuojant keliones, o dėl įgyvendinant schemas
naudojamų intelektinių transporto sistemų sprendimų
sumažėtų miestų ir naudotojų išlaidos ir būtų
geriau laikomasi taisyklių. Valstybės narės turėtų: ·
atlikti išsamią dabartinių ir
planuojamų eismo mieste reglamentavimo schemų efektyvumo ir poveikio
peržiūrą; ·
sukurti sistemą, pagal kurią vietos
transporto institucijos galėtų projektuoti, įgyvendinti ir
vertinti eismo reglamentavimo schemas, įskaitant miesto kelių
naudotojų apmokestinimą. Komisija: ·
skatins valstybes nares ir miestų eismo
reglamentavimo specialistus visoje ES keistis informacija, įskaitant apie
koncepcinius pagrindus, praktinį įgyvendinimą, efektyvumą
ir poveikį; ·
su suinteresuotosiomis šalimis parengs neprivalomas
gaires, kurios padės miestams veiksmingai įgyvendinti eismo mieste
reglamentavimo schemas. Siūlomas požiūris išsamiai
išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Raginimas
nustatyti pažangesnį transporto priemonių eismo mieste
reglamentavimą“. Suderintas miesto intelektinių
transporto sistemų diegimas Pažangiosios technologijos ir visų pirma
intelektinės transporto sistemos (ITS) – pagrindinės judumo mieste
planavimo įgyvendinimo priemonės. Pasinaudodami jomis politikos
formuotojai gali pasiekti politikos tikslus ir valdyti konkrečias eismo
operacijas. Jos taip pat padeda galutiniams naudotojams priimti informacija
pagrįstus sprendimus dėl judumo. Konkrečiau kalbant, taikant ITS galima
geriausiai panaudoti įvairias dabartinės infrastruktūros
priemones, kaip antai šviesoforus, kelionių planavimo priemones, pažangias
bilietų pardavimo sistemas arba bendradarbiavimo sistemas (įskaitant
informacijos perdavimo iš vienos transporto priemonės į kitą
arba iš transporto priemonės į infrastruktūrą sistemas).
Taikant ITS skatinamas suderintas kelių ir viešojo transporto tinklų
valdymas, palengvinamas miesto logistikos ir eismo ribojimo schemų
įgyvendinimas. Siekdama visoje Europoje užtikrinti didesnį ITS
sprendimų nuoseklumą ir sąveiką Miestų ITS specialistų
grupė[20]
parengė pagrindinių miestų ITS prietaikų diegimo
gairių rinkinius[21].
Šiose gairėse buvo nustatyta
geriausia patirtis ir miestų ITS standartizavimo poreikiai. Kad miestų teritorijos gautų
didžiausią ITS sprendimų naudą ir būtų užtikrintas
ekonomiškai efektyvus, tęstinis ir vientisas ITS diegimas visoje Europoje,
reikia bendrų pastangų. Valstybės narės turėtų: ·
naudotis gairėmis, kai ITS prietaikos
diegiamos jų miestų aglomeracijose; ·
sukurti tinkamas miestų ir aplinkinių
teritorijų tarpmiestinio transporto tinklų sąsajas; ·
sukaupti sąveikius įvairiarūšio
transporto duomenų rinkinius, kuriuose būtų sukaupta visa
informacija apie judumą mieste. Komisija: ·
tęs dabartinių teisės aktų
dėl prieigos prie eismo ir kelionių duomenų
papildomąjį darbą; ·
parengs tikralaikės eismo informacijos ir
kelionių daugiarūšiu transportu informacijos paslaugų
specifikacijas, kaip numatyta pagal ITS direktyvos sistemą[22]; ·
palengvins informacijos perdavimo iš vienos
transporto priemonės į kitą ir iš transporto priemonės
į infrastruktūrą sistemos diegimą miestų teritorijose. Siūlomas požiūris išsamiai
išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Intelektinių
transporto sistemų ES miestams sukūrimas“. Kelių eismo sauga mieste Kiekvienais metais ES eismo įvykiuose
miestų teritorijose žūva 11 000 žmonių[23]. Dauguma kelių
eismo įvykių, kurių metu žūva arba sunkiai sužalojami
pažeidžiami eismo dalyviai, įvyksta miestų teritorijose.
Miestų teritorijose žūva maždaug du trečdaliai
pėsčiųjų, 50 % žuvusiųjų eismo
įvykiuose miestų teritorijose yra pėstieji arba dviratininkai.
Per pastarąjį dešimtmetį pėsčiųjų žuvo tik
39 % mažiau, o žuvusių automobilių vairuotojų sumažėjo
49 %[24]. Todėl siekiant padidinti kelių eismo
saugą mieste ir apsaugoti visų pirma pažeidžiamus eismo dalyvius nuo
žūties ir sunkių sužalojimų, reikia papildomų
pastangų. Valstybės narės turėtų: ·
užtikrinti, kad tvaraus judumo mieste planuose kaip
į horizontalią problemą būtų atsižvelgiama į
kelių eismo saugos aspektus visais planavimo eigos etapais ir tinkamai
sprendžiamos šios problemos: saugios miesto infrastruktūros (ypač
tos, kuria naudojasi pažeidžiami eismo dalyviai), modernios technologijos,
užtikrinančios didesnę kelių eismo saugą, naudojimo, eismo
taisyklių vykdymo užtikrinimo ir kelių eismo saugos mokymo; ·
užtikrinti tinkamą kuo išsamesnių
duomenų apie kelių eismo saugos rodiklius rinkimą ir skatinti
vietos valdžios institucijas naudoti šiuos duomenis atliekant vietos
analizę ir kelių eismo saugos planavimą. 2014–2015 m. Komisija: ·
kaups ir skleis gerosios kelių eismo saugos
planavimo patirties pavyzdžius; ·
analizuos priemones sunkių sužalojimų
kelių eismo įvykiuose skaičiui miestų teritorijose mažinti. Siūlomas
požiūris išsamiau išdėstytas pridedamame Komisijos tarnybų
darbiniame dokumente „Tiksliniai kelių eismo saugos mieste užtikrinimo
veiksmai“ . 5. ES paramos stiprinimas Dalijimasis patirtimi, geriausių
pavyzdžių pristatymas ir bendradarbiavimo skatinimas Dalijimosi patirtimi, geriausių
pavyzdžių pristatymo ir bendradarbiavimo skatinimo visoje ES vertė
yra neabejotina. Ateityje Komisija stiprins paramą toliau išvardytai
veiklai. Judumo mieste
stebėsenos centras Parengusi
2009 m. judumo mieste veiksmų planą, Komisija kaip
virtualią platformą įsteigė Judumo mieste stebėsenos
centrą – ELTIS interneto svetainę[25].
Tai vieno langelio principu pagrįsta svetainė, kurioje dalijamasi
žiniomis ir patirtimi arba aptariamos su judumu mieste arba su transportu
susijusios problemos. Komisija ketina
padidinti portalo apimtį – papildyti dabartinio judumo planų
portalą[26]
taip, kad jis taptų išsamių žinių ir kompetencijos centru,
kuriame bus sujungiama informacija apie transporto planavimą miestuose iš
visos ES. Judumo planų portalas bus integruotas į ELTIS. Be to, bus
įsteigta Europos tvaraus judumo mieste planų platforma. Ši platforma
rems tolesnį šios koncepcijos formavimą ir priemones, kurių
reikia vietos planavimo institucijoms šiai koncepcijai taikyti, joje bus
koordinuojama visa susijusi Komisijos remiama veikla šioje srityje[27] ir skatinami platesni
mainai. URBACT.
Keitimasis gerąja tvarios miestų plėtros patirtimi URBACT[28] – Europos mainų
ir mokymosi programa, finansuojama pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo
programą, kuria skatinama tvari miestų plėtra. Vykdant šią
programą miestai gali kartu rengti naujus ir tvarius pragmatinius
sprendimus, kuriuose integruojami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos
aspektai. Kitu programavimo laikotarpiu URBACT III toliau rems Europos
miestų mainus ir gebėjimų ugdymą. Duomenys, statistika ir judumo mieste
rezultatų suvestinė Remdamasi inter alia tyrimo
„Europos duomenų ir statistikos judumo mieste srityje rinkimas“[29] rezultatais, Komisija
nagrinės, kaip galima pagerinti miestų transporto sistemų
veikimo ir vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmens sprendimų
priėmimo duomenų ir statistikos kokybę ir prieinamumą. Visų pirma Komisija ir toliau rems judumo
mieste rezultatų suvestinės rengimą: nustatys suderintus
rodiklius, kad būtų nustatyti visos Europos miestų
teritorijų lyginamieji standartai ir lyginama pažanga[30]. Komisija remsis
atliktais darbais vykdant „EcoMobility Shift“[31]
ir „Conduits“[32]
projektus. Valstybių narių judumo mieste ekspertų grupė Komisija įsteigs valstybių narių judumo mieste ir
transporto ekspertų grupę, kad skatintų dalijimąsi nuomone,
kaip sustiprinti ir geriau koordinuoti nacionalines ir ES politikos judumo
mieste ir transporto priemones. Jei valstybės narės pritars, gali būti įsteigta
speciali darbo grupė, kuri išsamiau svarstys konkrečias problemas,
pavyzdžiui, eismo mieste reglamentavimo, miesto logistikos, ITS arba judumo
mieste rezultatų suvestinės. Mokslinių
tyrimų ir inovacijų orientavimas į judumo mieste problemų
sprendimų paiešką Daug metų Europos Sąjunga,
pirmiausia vykdydama bendrąsias mokslinių tyrimų programas,
teikė paramą su miestų transportu susijusiems mokslinių
tyrimų ir inovacijų projektams. Ši parama buvo itin svarbi vystant
naujas technologijas ir formuojant judumo koncepcijas iki diegimo etapo. Prieš dešimt metų Komisijos pradėta
vykdyti CIVITAS iniciatyva tapo judumo mieste inovacijų varikliu, ją vykdant
Europos miestai tapo pagrindiniais inovacijų proceso veikėjais.
Daugiau kaip 60 Europos miestų buvo atlikta maždaug 700 demonstravimo
veiksmų, kurių poveikis ir eiga buvo kruopščiai įvertinti.
Šiandien miestų tinklą CIVITAS sudaro daugiau kaip 200 miestų
narių, šis tinklas apima beveik visas valstybes nares. CIVITAS tapo
judumo mieste ir transporto paradigmų pokyčių, taip pat ir
Europos partnerysčių, simboliu. CIVITAS 2020 Komisija ketina pradėti vykdyti aktyvesnę CIVITAS 2020
iniciatyvą pagal programą „Horizontas 2020“, Sąjungos
2014–2020 m. bendrąją mokslinių tyrimų ir
inovacijų programą[33].
Visų pirma pagal 2014–2015 m. „Horizontas 2020“ darbo
programą bus aktyviai vykdoma inovacijų politika ir diegiamos
technologijos, kurių reikia siekiant sukurti konkurencingą efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamą judumo mieste sistemą. CIVITAS ir toliau rems partnerių iš
skirtingų vietų bendradarbiavimą, kai realiomis sąlygomis
taikomas ir tikrinamas naujas požiūris ir sprendžiamos eismo
spūsčių mieste, įprastiniu kuru varomų transporto
priemonių miestų teritorijose mažinimo, krovinių išvežiojimo
mieste poveikio ir sąnaudų mažinimo ir vietos valdžios
institucijų gebėjimų parengti ir įgyvendinti tvarius judumo
mieste planus stiprinimo problemos. 2012 m. buvo pradėta vykdyti antra
strateginė Europos inovacijų politikos iniciatyva – Europos
inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir gyvenvietės“[34]. Jos tikslas –
paspartinti plataus masto inovacijų diegimą tose srityse, kuriose
energijos gamyba, paskirstymas ir naudojimas, judumas, transportas ir IRT yra
glaudžiai susiję. Ši iniciatyva padeda siekti ES klimato veiksmų
tikslų, nes gerinamas energijos vartojimo efektyvumas, didinamas
atsinaujinančiosios energijos naudojimas, mažinamas energijos vartojimas,
išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
gerinama bloga oro kokybė ir išvengiama spūsčių. Europos inovacijų partnerystė. „Pažangieji miestai ir
gyvenvietės“ Partneryste siekiama įveikti kliūtis, kurių kyla
siekiant plačiai diegti pažangaus miesto sprendimus. Bendradarbiaudami
partneriai daug dėmesio skirs pagrindinėms sąlygų sudarymo
priemonėms – valdymui ir finansavimui (įskaitant viešuosius
pirkimus). Įgyvendinant Pažangiųjų miestų partnerystę
stengiamasi palengvinti strateginį pramonės, Europos miestų ir
kitų partnerių bendradarbiavimą, kad būtų kuriamos
ateities miesto sistemos ir infrastruktūros ir plačiai diegiami
pažangaus miesto sprendimai. Ši iniciatyva skatins glaudesnį transporto,
energetikos, informacijos ir ryšių technologijų sektorių bendradarbiavimą. Nors daugelį
šios partnerystės veiksmų greičiausiai įgyvendins vietos
administracija, įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos ir
pilietinės visuomenės organizacijos, ES finansinė parama bus
teikiama pagal programą „Horizontas 2020“. Be to, būsima Europos ekologiškų
transporto priemonių iniciatyva, susijusi su transporto priemonių ir
alternatyvių jėgos pavarų energijos vartojimo efektyvumu, sukurs
tvirtesnį pagrindą siekiant remti švarių, saugių ir
efektyvių kelių ir geležinkelių miesto transporto priemonių
kūrimą. Inovatyvių sprendimų teikimas rinkai Inovatyvūs sprendimai gali būti ypač
svarbūs siekiant pagerinti judumo mieste efektyvumą ir tvarumą.
Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad perspektyvios technologijos taptų
ištobulintais produktais, kurie būtų sėkmingai parduodami
rinkoje. Komisija ir valstybės narės turėtų padėti
kurti bendrą inovatyvių miesto transporto sprendimų rinką –
rengti bendrus standartus ir technines specifikacijas arba palengvinti
bendrų ir švariam transportui pirmenybę teikiančių
viešųjų pirkimų sąlygas. Tikslinės
finansinės paramos teikimas Europos struktūriniai ir investiciniai
fondai Struktūriniai fondai – šiuo metu
vienintelis didelis miesto transporto ir judumo mieste projektų ES
finansavimo šaltinis. 2007–2013 m. švariam miesto transportui buvo skirta
maždaug 8 mlrd. EUR[35].
Mažiau išsivysčiusiuose Sąjungos
regionuose ši finansinė parama padėjo pagerinti miestų
teritorijų pasiekiamumą, panaikinti mažiau ir daugiau
išsivysčiusių regionų atotrūkį, taigi pasiekti didesnę
teritorinę sanglaudą. Todėl svarbu išnagrinėti galimybes,
kaip geriausiai panaudoti Europos struktūrinių ir
investicinių fondų (ESI fondų) lėšas siekiant
pagrindinių politikos tikslų transporto ir susijusiose politikos
srityse 2014–2020 m[36]. ESI fondai integruotiems priemonių
paketams finansuoti turėtų būti naudojami sistemingiau, kai
miestai yra parengę integruotus vietos transporto planus, pavyzdžiui,
tvaraus judumo mieste planą, ir yra nustatę tinkamus veiksmus. Judumo mieste priemonės gali būti
remiamos ESI fondų lėšomis, jei jomis siekiama anglies dioksido
mažinimo tikslų[37].
Judumo mieste priemonės taip pat gali būti finansuojamos kaip dalis
integruotos, tvarios miesto plėtros strategijos, pagal kurią
sprendžiamos miesto teritorijos ekonominės, aplinkos, klimato,
demografinės ir socialinės problemos[38].
Rekomenduojama naudoti naują
integruotų teritorinių investicijų priemonę, ypač
įgyvendinant teritorines strategijas. Taip pat turi būti užtikrinta,
kad visais investicijų į judumą mieste atvejais būtų
imta plačiai naudotis paremtąja transporto sistema. Dėl 2007–2013 m. laikotarpiu
didelės apimties projektams skirto dėmesio struktūriniais
fondais pirmiausia pasinaudojo didžiausi miestai ir sostinės. Tačiau
Europos regionuose yra daug mažų ir vidutinio dydžio miestų,
todėl investuojant į judumą mieste svarbu atsižvelgti į
visokių dydžių miestus. Naudojant ESI fondus turėtų
būti sudaromos galimybės ugdyti gebėjimus, mokyti, teikti
techninę pagalbą ir rengti išsamias vietos judumo strategijas ir
planus. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su
valstybių narių kompetentingomis institucijomis, užtikrindama, kad
ESI fondai būtų panaudojami kuo geriau įgyvendinant vietos
siekius ir siekiant ES politikos tikslų. Taip pat turi būti remiami
ekonomiškai efektyvūs sprendimai. Transeuropinis tinklas.Transportas (TEN-T) Pagrindiniai elementai kuriant visuotinį
Europos transporto tinklą – miestų transporto mazgai. Europos
miestų veiksmai labai svarbūs siekiant TEN-T politikos tikslų. Todėl Komisijos pasiūlyme dėl
Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių[39] pripažįstama, kad
„turėtų būti parengtos visuotinio tinklo plėtros
miestų transporto mazguose gairės, nes tie mazgai transeuropiniame
transporto tinkle yra keleivių išvykimo ar krovinių išsiuntimo ar
jų galutinės paskirties punktai arba punktai, kuriuose pereinama iš
vienos transporto mazgo dalies į kitą arba iš vieno transporto mazgo
į kitą.“ Šių gairių 36 straipsnyje nustatyti
visuotinio tinklo miestų transporto mazgų kūrimo prioritetai
naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę[40]. Taigi ES
finansinė parama bus teikiama bendros svarbos projektams miestų
teritorijose, pavyzdžiui, miesto logistikos operacijų, kurios yra
nacionalinių arba tarptautinių tiekimo grandinių dalis, gerinimo
projektams. Tarptautinis
bendradarbiavimas Plačiai pripažįstama, kad tvari
urbanizacija – pagrindinis pasaulinis 21-ojo amžiaus uždavinys. 2012 m.
Jungtinių Tautų konferencijoje tvaraus vystymosi klausimais
(„Rio+20“) valstybių ir vyriausybių vadovai pripažino tvaraus
transporto svarbą ekonomikos augimui ir tvariai miestų plėtrai
ir sutarė, kad reikėtų skatinti integruotą
požiūrį į nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų
politikos, susijusios su transporto paslaugomis, formavimą ir sistemas,
kuriomis būtų skatinama tvari plėtra[41]. Komisija labiau dės pastangas ir rems
tvarias judumo mieste politikos sritis vykdydama bendradarbiavimo veiklą,
ypač su besivystančiais regionais. Tikslas – sudaryti sąlygas
Europos žinių ir technologijų eksportui išmetamųjų
teršalų kiekio mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo gerinimo ir
kelių eismo saugos srityse. Daugiau pastangų bus dedama siekiant
geriau panaudoti dabartinį ES partnerių bendradarbiavimą su
pagrindinėmis šalimis partnerėmis ir regionais partneriais (pvz., su
Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybėmis, Brazilija,
Singapūru arba Kinija). 6. Išvada Pagrindinis visų Sąjungos
miestų uždavinys – sėkmingai pereiti prie tvaresnio judumo mieste.
Kad vietos valdžios institucijos galėtų spręsti su dabartiniais
judumo mieste modeliais susijusias neigiamo poveikio ekonomikai, aplinkai ir
neigiamo socialinio poveikio problemas, joms reikia paramos. Todėl judumas mieste ir toliau turi
būti svarbiu klausimu ES politinėje darbotvarkėje. Komisija ir
valstybės narės turėtų dar daugiau remti vietos valdžios
institucijas, kad visi Sąjungos miestai, siekdami konkurencingo efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamo judumo mieste, galėtų
įvykdyti esminius pokyčius. Šiuo komunikatu siekiama
suderinti visų valdymo lygmenų veiksmus: Komisija teiks daugiau paramos
tose srityse, kuriose nustatyta papildoma ES nauda, o valstybes nares skatins
sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas vietos valdžios institucijoms, kad
jos galėtų parengti ir įgyvendinti integruotas ir išsamias
strategijas geresniam ir tvaresniam judumui mieste užtikrinti. Siekdama, kad
mainai su valstybėmis narėmis būtų glaudesni, Komisija
siūlo suburti valstybių narių judumo mieste ekspertų
grupę. Komisija rekomenduoja konkrečias
priemones, kurių reikia imtis skirtingais lygmenimis kelioms aktualioms
problemoms – pvz., miestų logistikos, eismo mieste reglamentavimo,
miestų ITS sprendimų diegimo ir kelių eismo saugos –
spręsti; ji atidžiai stebės tolesnius veiksmus. Šiame komunikate nurodyti
veiksmai – konkurencingo efektyviu išteklių naudojimu grindžiamo judumo
sistemos mieste kūrimo pagrindas. [1] Taip pat žr. ataskaitą „Ateities miestai“,
Europos Komisija, 2011 m. [2] Bendra dėl spūsčių patiriamų
išlaidų suma; žr. SEC(2011)358 final [3] KOM(2011)144 galutinis [4] Visų pirma žr. 2008 m. gegužės
21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl
aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152,
2008 6 11, p. 1). [5] Specialus „Eurobarometro“ tyrimas 406 (2013). [6] KOM(2010)2020 galutinis [7] KOM(2009) 490 galutinis [8] 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento
rezoliucija, 2008/2041(INI) [9] 2010 m. gegužės 27 d. Nuomonė
dėl judumo mieste veiksmų plano, Ten/414 [10] 2010 m. rugpjūčio 27 d. Nuomonė
dėl judumo mieste veiksmų plano, 2010/C 232/05 [11] Tarybos išvados dėl judumo mieste veiksmų plano,
2010 m. birželio 24 d.; www.ec.europa.eu/transport/themes/urban/urban_mobility/doc/2010_06_24_apum_council_conclusions.pdf
[12] Judumo mieste veiksmų plano peržiūros ataskaita,
2013 m. ec.europa.eu/transport/themes/urban/studies/urban_en.htm [13] 2013 m. viešos konsultacijos „ES transporto politikos
miesto dimensija“ rezultatai www.ec.europa.eu/transport/themes/urban/studies/urban_en.htm
[14] Perėjimas prie pėsčiųjų ir
dviračių eismo visų pirma labai sumažina neigiamas šalutinius
judumo mieste ir transporto padarinius, taip pat teikia papildomos naudos
siekiant skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą ir suteikti su juo
susijusią naudą sveikatai. Aktualios problemos taip pat sprendžiamos
įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę vyresnių
žmonių aktyvumo ir sveikatos srityje. http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?section=active-healthy-ageing
[15] Judumo mieste stebėsenos centras www.eltis.org [16] Tvaraus judumo mieste plano parengimo ir įgyvendinimo
gairės, Europos Komisija, 2013 m.– [17] Atsižvelgiant į tinkamo miesto planavimo svarbą,
kai norima sumažinti judumą mieste (pavyzdžiui, išvengti miesto
drėkos). [18] www.cleanvehicle.eu
[19] Savo ruožtu svarstoma, kokia miesto erdvės dalis turi
būti skirta keliams, o kokia – viešosioms laisvalaikio veiklos ir
socialinio bendravimo erdvėms (žaidimo aikštelėms, parkams ir kt.). [20] http://ec.europa.eu/transparency/regexpert/index.cfm?do=groupDetail.groupDetail&groupID=2520
[21] europa.eu/transport/themes/its/road/action_plan/its_for_urban_areas_en.htm [22] 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo
sąsajų su kitų rūšių transportu srities
intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (OL L 207,
2010 8 6, p. 1 (3 straipsnio a ir b punktai). [23] CARE duomenų bazė apie kelių eismo
įvykius ES. [24] Idem [25] www.eltis.org. [26] www.mobilityplans.eu
[27] Pavyzdžiui, dabartiniai projektai ENDURANCE, QUEST,
ADVANCE ir kt. [28] www.urbact.eu [29] Suderinto Europos duomenų ir statistikos judumo
mieste srityje rinkimo tyrimas, MOVE/B4/196-2/2010 (2013 m.) [30] Kadangi miesto transportui dažniausiai taikomas sprendimas
dėl pastangų pasidalijimo, o ne ES apyvartinių taršos
leidimų prekybos sistema, galėtų būti naudinga nustatyti
lyginamuosius miesto transporto išmetamo CO2 kiekio standartus siekiant
padėti valstybėms narėms mažinti išmetamą teršalų
kiekį. [31] www.ecomobility-shift.org/index.php/en/
[32] www.polisnetwork.eu/eu-projects/eu-projects-2/conduits-city-pool
[33] http://ec.europa.eu/research/horizon2020/index_en.cfm
[34] www.ec.europa.eu/eip/smartcities/
[35] Dabartiniu programavimo laikotarpiu 9,63 % viso
Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo
transporto finansavimo skiriama miesto transportui ir švariam miesto
transportui skatinti (25 + 52 kategorijos); skaičiai paimti iš
duomenų bazės INFOVIEW (2013 m. liepos mėn.). [36] Žr. ERPF reglamentą, ypač 5 ir 7
straipsnius. [37] Europos regioninės plėtros fondo reglamento 5
straipsnio 4 dalies e punktas: investavimo prioritetai – skatinti mažo anglies
dioksido kiekio technologijų strategijas visų rūšių
teritorijose, visų pirma miesto vietovėse, įskaitant tvaraus,
įvairių rūšių judumo miestuose ir su švelninimu
susijusių prisitaikymo priemonių skatinimą. [38] Europos regioninės plėtros fondo reglamento 7
straipsnis. [39] COM(2011) 0650 galutinis/2 – 2011/0294 (COD) [40] ec.europa.eu/transport/themes/infrastructure/connecting_en.htm [41] Jungtinių
Tautų rezoliucija 66/288 „Ateitis, kurios norime“ http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/66/288&Lanh=E