This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0899
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL Evaluation of the Europass initiative Second evaluation of the Decision of the European Parliament and the Council on a single Community framework for the transparency of qualifications and competences (Europass)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europaso iniciatyvos vertinimas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europaso) antrasis vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europaso iniciatyvos vertinimas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europaso) antrasis vertinimas
/* COM/2013/0899 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Europaso iniciatyvos vertinimas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europaso) antrasis vertinimas /* COM/2013/0899 final */
1.
ĮŽANGA Norintys mokytis šiandien turi neribotas ir
iš karto prieinamas galimybes bei gali jomis naudotis nepaisydami
valstybių sienų. Žmonės gali mokytis ir įgyti naujų įgūdžių
ir įvairių rūšių kompetencijos ne tik įprastoje
mokymosi aplinkoje, bet vis dažniau – už jos ribų ir jiems tinkamu tempu.
Dabartinėmis sparčių ekonomikos ir technologijų
pokyčių sąlygomis žmonės taip pat patiria daug
pokyčių profesiniame ir akademiniame gyvenime: peržengia valstybių
sienas, dirbda ir mokosi pakaitomis arba derina darbą, studijas,
tolesnį mokymą ar savanorišką veiklą. Kadangi geresnių
įsidarbinimo galimybių ir įgūdžių poreikis vis
didėja, reikia, kad švietimo ir mokymo sistemos būtų
atviresnės ir lankstesnės, labiau pritaikytos prie
besimokančių ir dirbančių asmenų poreikių ir
aplinkybių. Darbdaviai ir švietimo bei mokymo įstaigos visoje
Europoje turėtų lengvai ir greitai atpažinti ir suprasti visas
jų kvalifikacijas, įgūdžius ir kompetenciją. Pastaraisiais metais vykdydama kelias
strategijos „Europa 2020“ iniciatyvas ir, visų pirma, atsižvelgdama į
išliekantį aukštą nedarbo lygį[1]
Komisija pabrėžė, kad labai svarbu besimokantiems ir dirbantiems asmenims
sudaryti galimybių aiškiai pristatyti savo įgūdžius ir kvalifikacijas,
įgytus formaliuoju ir neformaliuoju mokymosi arba savišvietos būdu.
Tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos judumui ir gerinamos
darbo ir mokymosi visą gyvenimą perspektyvos. Šis tikslas pabrėžiamas
komunikate „Švietimo persvarstymas“[2],
kuriame Komisija paskelbė apie tyriamąjį darbą,
susijusį su Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdve, kuriuo
siekiama užtikrinti, kad įgūdžius ir kvalifikacijas būtų
galima nesunkiai atpažinti skirtingose šalyse. 2005 m. sukurtu Europasu[3] remiami šie tikslai ir besimokantiems
bei dirbantiems asmenims sudaromos sąlygos geriau pristatyti savo
kompetenciją ir žinias visoje Europoje, pasinaudojant priemonėmis,
skirtomis registruoti ir skaidriai pateikti įgūdžius ir
kvalifikaciją (išsamus aprašymas pateiktas 2 skirsnyje). Nors pradinis Europaso
tikslas šiuo metu yra ypač aktualus, kai kurias iš dabartinių jo
priemonių reikia pakeisti, kad būtų sprendžiami uždaviniai,
susiję su šiandienos besimokančiųjų lūkesčiais bei
poreikiais ir pokyčiais darbo rinkose. Šioje ataskaitoje pagal 2012 m.
atliktą Europaso įvertinimą nagrinėjami Europaso sistemos įgyvendinimo
rezultatai[4].
Joje pabrėžiama, kad pradiniai tikslai, visų pirma susiję su
2020 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategine
programa („ET 2020“) tebėra aktualūs[5].
Europasu remiamas besimokančių ir dirbančių asmenų judėjimas
mokymosi visą gyvenimą arba darbo tikslais; sudaromos galimybės
palyginti įgūdžius, kvalifikaciją ir mokymosi rezultatus.
Europasas, ypač Europaso CV, yra lengvai atpažįstamas ir patikimas
prekės ženklas, kuris tapo skaidrumo ir pripažinimo simboliu tiek
Europoje, tiek už jos ribų. 2013 m. kovo mėn. duomenimis nuo Europaso
sukūrimo 2005 m. internete užpildyta daugiau kaip 27 mln.
Europaso CV. Be to, Europaso priemonės yra ekonomiškai efektyvios, o nuo
2008 m. atlikto pirmojo Europaso vertinimo priemonių naudojimas ir
sklaida gerokai pasikeitė. Šioje ataskaitoje taip pat nurodomi
Europaso trūkumai, susiję su priemonės priderinimu prie kintančių
švietimo, mokymo ir darbo rinkos sąlygų. Kaip nurodyta neseniai
paskelbtame Komisijos komunikate „Švietimo sistemų atvėrimas“[6], kai kurios Europaso
priemonės neskatina lanksčių mokymosi būdų ir jomis nesudaroma
galimybių visapusiškai registruoti įgūdžius, įgyjamus
neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu, įskaitant mokymąsi
internetu. Vertinimo duomenys taip pat rodo, kad dauguma Europaso
priemonių vis dar nėra visiškai prieinamos daugeliui potencialių
naudotojų. Šiuo metu Europasu daugiausia naudojasi jaunimas, moterys ir išsilavinę
asmenys. Užtikrinus geresnį koordinavimą su profesinio orientavimo
paslaugomis ir jas integravus į Europaso sistemą būtų
galima pasiekti dideles grupes, kaip antai nekvalifikuotus bedarbius, kuriems
paprastai nepakanka būtinų įgūdžių Europaso
dokumentams užpildyti arba kuriems šie dokumentai atrodo pernelyg
sudėtingi arba painūs. Kiti būtini patobulinimai – geresnis
derėjimas su kitomis Europos orientacinėmis priemonėmis ir
geresnė Europaso IT priemonių sąveika su ES priemonėmis,
naudojamomis siekiant rasti tinkamą darbą. Siekiant pašalinti šiuos trūkumus
dabartinė Europaso struktūra turėtų tapti paprastesnė,
labiau orientuota į tikslinius naudotojus ir naujoviškesnė, tuo
pačiu atsižvelgiant į pradinį įgūdžių ir
kvalifikacijų palyginamumo ir skaidrumo tikslą, siekiant didinti besimokančių
ir dirbančių asmenų geografinį ir profesinį
judumą. Europaso peržiūrą būtina atlikti kuo skubiau, nes
šiuo metu privačiajame sektoriuje, vietos ir (arba) nacionaliniu lygmeniu
plėtojamos kelios iniciatyvos, visų pirma, kuriamos elektroninės
formos, kaip antai e. portfeliai. Į šiuos aspektus būtina
atsižvelgti, kad Europasui tektų svarbesnis vaidmuo plėtojant Europos
įgūdžių ir kvalifikacijų erdvę, kuria Komisija naudosis
stiprindama skirtingų Europos įgūdžių ir kvalifikacijų
skaidrumo ir pripažinimo priemonių sąveiką. Šiuo tikslu šios
ataskaitos išvados bus derinamos su Europos kvalifikacijų sistemos, Europos
kokybės užtikrinimo profesinio švietimo ir mokymo (PŠM) srityje bei
aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo pažangos ataskaitos vertinimų
rezultatais. Kartu bus remiamos 2013–2014 m. žiemą vyksiančios
viešos diskusijos dėl Europos įgūdžių ir kvalifikacijų
erdvės. 2.
REZULTATAI IR POVEIKIS 2005 m. sukurtas Europasas yra
penkių atskirų dokumentų portfelis, kurio tikslas –
apibūdinti visus turėtojo tam tikro laikotarpio mokymosi rezultatus, įgytą
oficialią kvalifikaciją, darbo patirtį, įgūdžius ir
kompetenciją. Du Europaso dokumentus – Europos gyvenimo aprašymą (CV)[7] ir Europaso kalbų
pasą[8]
– užpildo pats turėtojas, o kitus tris – Europaso diplomo priedą[9], Europaso sertifikato
priedą[10]
ir Europaso judumo dokumentą[11]
– išduoda švietimo ir mokymo įstaigos. Visi dokumentai paženklinti bendru
prekės ženklo pavadinimu (Europasas) ir logotipu. Europasas nemokamai
pateikiamas 27 kalbomis, elektronine forma Europaso portale[12]. Nuo 2012 m.
asmenys gali visus Europaso dokumentus saugoti Europos įgūdžių
pase – viename naudotojui patogiame elektroniniame dokumentų aplanke,
kuriuo pasinaudodamas turėtojas gali susikurti asmeninį, moduliu
pagrįstą per gyvenimą įgytų įgūdžių ir
kvalifikacijų aprašą. 2.1 Naujų
naudotojų paieška Visi Europaso dokumentai didesniu ar
mažesniu mastu sudaro sąlygas lengviau palyginti įgūdžius,
kompetencijas ir kvalifikacijas įvairiose šalyse ir sektoriuose bei supaprastina
darbdavių ir švietimo įstaigų taikomas atrankos procedūras.
Tarptautinis dokumentų pripažinimas yra pagrindinė priežastis,
dėl kurios galutiniai naudotojai renkasi Europasą. Europasas
suvokiamas kaip gerai žinomas, didelę Europos pridėtinę
vertę turintis prekės ženklas, skirtas plačiai, tikslinei
auditorijai. Pavyzdžiui, suinteresuotosios šalys ir nacionaliniai EURES[13] atstovai nurodo, kad
esamiems EURES naudotojams naudingiausi Europaso dokumentai – CV ir
diplomų bei sertifikatų priedai. Iš visų Europaso priemonių CV
laikomas naudingiausia, labiausiai vertinama ir žinomiausia. CV naudojamas vis
dažniau – vien 2012 m., palyginti su 2006 m., naudojantis internetu sukurta
beveik dvylika kartų daugiau CV. Kaip minėta, nuo Europaso
sukūrimo pradžios iki 2013 m. kovo mėn. sukurta daugiau nei 27 mln.
CV. Be to, diplomo priedas ir sertifikato priedas laikomi svarbiomis
priemonėmis, sudarančiomis švietimo institucijoms galimybes veiksmingiau
valdyti ir organizuoti savo švietimo programas pagal tarptautinius standartus.
Nepaisant to, didelės potencialių naudotojų grupės vis dar
negali pasinaudoti dauguma Europaso priemonių. 2012 m. naudojantis
internetu sukurta tik 115 000 Europos kalbų pasų ir išduota tik
80 000 Europaso judumo dokumentų. Suinteresuotosios
šalys, įskaitant darbdavius ir profesines sąjungas, galutiniai
naudotojai ir potencialūs naudotojai pritaria, kad Europaso priemonės
pagerina su mokymusi visą gyvenimą arba darbo rinka susijusį
judumą. 58 proc.
pagal išorės vertinimą[14]
atliktos apklausos respondentų nurodė, kad pasinaudoję CV jie
buvo pakviesti į darbo, mokymo ar savanoriško darbo pokalbį arba iš
anksto atrinkti į darbą, mokymą ar savanoriškai veiklai;
46 proc. respondentų nuomone, CV buvo naudingas dalyvaujant mokymosi
visą gyvenimą programose (pvz., Erasmus), kalbos kursuose ir
t. t. Visų pirma, CV yra labai naudingas keičiant darbą
arba gyvenamąją vietą – Europaso
naudą tokiam pokyčiui nurodė 60,4 proc. respondentų. Europaso
dokumentai atitinka didžiosios dalies (maždaug 80 proc.) jų
naudotojų poreikius, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir mokymosi
rezultatų. Vis dėlto daugiausia Europasą
naudoja antrosios studijų pakopos studentai. 40 proc. galutinių
Europaso naudotojų dirba, o 37 proc. – mokosi arba dalyvauja
profesiniame rengime. Europasas taip pat svarbus tarpvalstybiniam ir
nacionaliniam judumui – daugiau nei 40 proc. šalies viduje judžių
asmenų šiuo metu naudoja Europaso dokumentus. Dažniausiai Europasą
naudoja jaunimas, moterys ir išsilavinę asmenys: beveik 60 proc. turi aukštojo
išsilavinimo diplomą, 59,4 proc. Europaso naudotojų yra moterys. Žemos kvalifikacijos ir nedirbantys
asmenys bei savanoriai Europasu naudojasi mažiausiai – atitinkamai 12,8 ir 1,1
proc. Remiantis 1 pav. pateiktais duomenimis, dauguma žemos kvalifikacijos asmenų
ir (arba) bedarbių, nenaudojančių Europaso, neturi
įgūdžių dokumentams rengti arba mano, kad jie yra pernelyg
sudėtingi arba painūs. Šioms grupėms skirtomis tikslinėmis rekomendacijomis
galėtų būti gerinamos galimybės pasinaudoti Europaso
dokumentais. 1 pav.: Europaso naudotojai pagal
išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją[15] Išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija || Visi Europaso dokumentai || Europaso CV || Europaso kalbų pasas || Europaso sertifikato priedas || Europaso diplomo priedas || Europaso judumo dokumentas Švietimas arba mokymas || 37,3 % || 30,2 % || 26,3 % || 20,1 % || 19,5 % || 30,5 % Savanorystės sutartis || 1,1 % || 1,5 % || 1,5 % || 1,1 % || 1,1 % || 1,0 % Užimtumas (trumpesnis kaip penkeri metai) || 19,5 % || 20,2 % || 21,1 % || 31,4 % || 25,8 % || 32,4 % Užimtumas (ilgesnis kaip penkeri metai) || 20,8 % || 26,4 % || 32,0 % || 29,1 % || 35,2 % || 12,3 % Bedarbiai ir (arba) darbo ieškantys asmenys || 12,8 % || 15,9 % || 12,5 % || 9,9 % || 14,4 % || 12,6 % Kita || 8,5 % || 5,8 % || 6,6 % || 8,4 % || 4,0 % || 11,2 % Iš viso || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % Šaltinis – 2012 m. VPVI atliktas Europaso vertinimas. Kaip nurodyta 2 pav., Europaso
dokumentą daugiausia naudoja jaunesni respondentai (nuo jaunesnių nei
20 m. iki 35 m. amžiaus), galimai todėl, kad jie labiau linkę
judėti (keisti vietą, darbą ir profesiją). 2 pav.: Europaso naudotojai pagal
amžių[16] Amžius || Visi Europaso dokumentai || Europaso CV || Europaso kalbų pasas || Europaso diplomo priedas || Europaso sertifikato priedas || Europaso judumo dokumentas <20 || 9 % || 9 % || 10 % || 2 % || 11 % || 10 % 21–25 m. || 41 % || 40 % || 35 % || 35 % || 42 % || 49 % 26–35 m. || 30 % || 32 % || 31 % || 40 % || 27 % || 31 % 36–49 m. || 14 % || 15 % || 18 % || 18 % || 17 % || 7 % vyresni nei 50 m. || 5 % || 5 % || 6 % || 4 % || 5 % || 3 % Šaltinis – 2012 m. VPVI atliktas Europaso vertinimas.
Procentinės dalys suapvalintos. Europasas
šių dokumentų turėtojui daro ir pedagoginį poveikį – asmenys
skatinami peržiūrėti savo įgūdžius ir kompetenciją bei
juos aiškiau pateikti. Darbo ieškantys asmenys skatinami atkreipti
dėmesį į tuos įgūdžius ir kompetencijas, kurių
labiausiai reikia laisvai darbo vietai užimti. 2.2 Lanksčių
mokymosi būdų skatinimas Atlikus apklausą nustatyta, kad
suinteresuotosios šalys tikisi, jog Europasas bus pritaikytas pagal
kintančius jo naudotojų poreikius. Europasas turėtų
sudaryti galimybę visapusiškai ir paprastai registruoti visus asmens
įgūdžius ir kvalifikacijas, įskaitant visus švietimo ir mokymo
sektorius ir visų rūšių mokymosi patirtį. Siekiant atsižvelgti
į naujoviškus, lanksčius ir į besimokančius asmenis
orientuotus švietimo ir mokymosi būdus, būtina supaprastinti ir
atnaujinti visą sistemą bei užtikrinti didesnį vidaus
nuoseklumą. Šiuo metu Europasu neatsižvelgiama į tokius klausimus
kaip didėjanti neformalaus mokymosi ar savišvietos būdu
įgytų naujų įgūdžių ir kvalifikacijos svarba arba
į tokias priemones kaip „atvirieji ženkleliai“ (angl. open badges),
kuriuos suteikia švietimo paslaugų teikėjai internete. Formaliojo švietimo ir mokymo srityje
Europasas šiuo metu apima du atskirus papildomus dokumentus, iš kurių
kiekvienas susijęs su atskiru švietimo sektoriumi ir skirtinga
kreditų sistema. Toks formatas gali kliudyti rekomenduojamam mokymosi
būdų suderinamumui. Sukūrus bendrą šių priedų
struktūrą, kuri būtų taikoma visų lygių ir
įvairaus pobūdžio švietimui ir mokymui (bendrojo lavinimo ir
profesinio švietimo ir mokymo, aukštojo mokslo ir suaugusiųjų
švietimo), būtų gerinamas bendras supratimas apie kvalifikacijas,
neatsižvelgiant į sektorių. Besimokantys ir dirbantys asmenys, siekdami
tolesnio mokymosi kitame sektoriuje, galėtų lengviau nurodyti savo
įgūdžius. Pritaikius bendrą modelį, kuriame išvengiama
skirtumų, darbdaviams būtų lengviau suprasti priedus. Europase šiuo metu nėra
priemonės, kuri leistų visapusiškai registruoti neformalaus mokymosi ar
savišvietos būdu (taip pat internetu) įgytus įgūdžius ir
kompetencijas. Dabartinis Europaso judumo dokumentas iki šiol naudojamas
ribotai ir gali būti taikomas tik tarptautinio judumo sąlygomis. Galiausiai, kalbų pasą –
vienintelį Europaso CV papildantį savarankiškai rengiamą
dokumentą – naudojo labai nedaug žmonių. Naudotojai ir darbdaviai
mano, kad asmeniniai įgūdžiai, pavyzdžiui, kalbų mokėjimas
ir IRT kompetencija, turėtų būti savo ruožtu išsamiai
apžvelgiami CV, netaikant reikalavimo CV turėtojui savarankiškai parengti
papildomus dokumentus. Atlikus šiuos patobulinimus naudotis visa
sistema taptų paprasčiau ir lengviau. Pertvarkant Europaso sistemą
gali prireikti peržiūrėti dabartinį jo teisinį
pagrindą, nes šiuo sprendimu negalima pakeisti, iš dalies pakeisti arba
panaikinti nė vieno iš penkių Europaso pradinių dokumentų. 2.3
Didesnė sąveika su kitomis Europos iniciatyvomis Siekiant remti besimokančių ir dirbančių
asmenų judumą, per pastarąjį dešimtmetį kartu su
Europasu įgyvendintos ir kitos Europos priemonės, pavyzdžiui, Europos
kvalifikacijų sandara (EKS)[17],
Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET)[18] ir Europos
kreditų perkėlimo sistema (ECTS)[19].
Jos padeda didinti faktinį judumą Europoje, nes aiškiau pateikiamos
ir pripažįstamos asmens žinios, įgūdžiai ir kompetencijos. Šios priemonės buvo kuriamos bendrai
ir papildo Europasą. Toliau įgyvendinant šias priemones
tikėtina, kad jos bus laipsniškai integruojamos į Europasą ir
jame bus pateikiamos nuorodos į EKS, ECVET ir ECTS. Europos
rekomendacijoje dėl EKS nurodyta, kad nuo 2012 m. visuose naujuose
kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikacijų
sertifikatuose, diplomuose ir Europaso dokumentuose turi būti pateikta
aiški nuoroda į atitinkamą EKS lygmenį. Kai kurios šalys (CZ,
DK, EE, FR ir IE) jau pradėjo registruoti šiuos lygmenis atitinkamuose
Europaso dokumentuose (diplomo ir sertifikato prieduose), bet likusios šalys
turi dėti daugiau pastangų. Nepaisant to, kad šios iniciatyvos papildo
vienos kitas, galima būtų didinti nuoseklumą, kad įvairios
priemonės ir paslaugos būtų siūlomos koordinuotai. Šiuo
metu neužtikrinta, kad naudotojai galėtų lengvai naudotis šiomis priemonėmis.
Nors beveik visos Europos skaidrumo ir judumo priemonės turi joms skirtus
portalus ir kai kuriais aspektais sutampa (pvz., galima naudotis CV priemone internete,
kuria EURES naudotojams EURES svetainėje padedama parengti Europaso CV),
jos nepakankamai susietos. Dėl to potencialiems naudotojams sunkiau rasti
susijusios informacijos, gauti dokumentus ir paslaugas. Būtina užtikrinti tvirtesnę
Europaso sąveiką su kitomis ES priemonėmis, naudojamomis tinkamai
darbo vietai rasti, įskaitant EURES. Be to, siekiant išvengti galimo
dubliavimosi reikėtų patobulinti sąveiką Europaso ir „Jaunimo
paso“, skirto pagerinti jaunuolių, dalyvavusių pagal ES programą
„Veiklus jaunimas“ remiamuose projektuose, mokymosi rezultatų
pripažinimą. Kitas pavyzdys – sprendimas, kuriuo profesinė
kvalifikacija pripažįstama valstybėje narėje, išduodančioje
leidimą įgyti reglamentuojamą profesiją[20]. Kvalifikaciją
turintiems asmenims turėtų būti sudarytos sąlygos prie
Europaso pridėti sprendimą dėl pripažinimo, naudojant
popierinį dokumentą arba elektroniniu būdu, įskaitant
atvejus, kai taikoma naujoji Europos profesinio pažymėjimo procedūra.
2.4 Veiksmingo ir tvaraus valdymo
siekis Nuo iniciatyvos
sukūrimo 2005 m. įvairių Europaso priemonių naudojimas
ir informuotumas apie jas nuolatos didėjo. Europaso portalas buvo
svarbiausias veiksnys, lėmęs didesnį šių skaidrumo priemonių
naudojimą ir geresnį informuotumą apie jas. Šis portalas
veikė labai sėkmingai ir tai patvirtina lankytojų skaičius,
naudojimas ir naudotojų pasitenkinimas. Lankytojų skaičius
didėjo kiekvienais metais, nuo maždaug 3 mln. 2006 m. iki beveik 15 mln.
2012 m. Maždaug 88 proc. apklaustų naudotojų teigė, kad Europaso
portalas yra patogus naudoti ir aiškus. 60 proc. respondentų nurodė,
kad ateityje plėtojant portalą visų pirma reikėtų
įtraukti informaciją apie tarptautinį judumą,
kvalifikacijų pripažinimą ir darbo paieškas ir pateikti su tuo
susijusių patarimų. Nacionaliniai
Europaso centrai (NEC) kartu su Europaso interneto portalu yra pagrindinės
Europaso įgyvendinimo priemonės. Nuo 2005 m. vidurio NEC veikia
visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje (nuo 2007 m. –
Bulgarijoje ir Rumunijoje, nuo 2011 m. – Kroatijoje), nuo 2006 m. –
Lichtenšteine, nuo 2008 m. – Turkijoje, o nuo 2011 m. – Šveicarijoje. Jų užduotis
– geriau informuoti apie Europasą ir teikti reikiamą informaciją
visoms suinteresuotosioms šalims – atliekama patenkinamai. Dauguma NEC
nuolatos bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, kaip antai Euroguidance
ir NARIC centrais, EURES agentūromis, nacionalinėmis mokymosi
visą gyvenimą agentūromis, Eurodesk ir Europe Direct,
nors tokį bendradarbiavimą būtų galima sustiprinti bei
geriau pasinaudoti sąveika. Glaudesnis šių įstaigų veiklos
koordinavimas padėtų supaprastinti struktūrą ir teikti
geresnes paslaugas, lengviau prieinamas besimokantiems ir dirbantiems asmenims;
tai taip pat palengvintų naudojamasi Europasu, ypač tų grupių,
kurios šiuo metu juo naudojasi mažiausiai. Tačiau NEC pastangos platinti
informaciją apie Europaso priemones privatiems įdarbinimo
paslaugų teikėjams nebuvo tokios sėkmingos. Dauguma šių
paslaugų teikėjų sutiktų platinti informaciją apie
Europaso dokumentus tik už finansinį atlygį. CEDEFOP vaidmuo
sėkmingam Europaso įgyvendinimui yra akivaizdus. CEDEFOP
sėkmingai tvarko Europaso portalą ir teikia paramą NEC bei savo
žiniomis prisideda prie Europaso sistemos koncepcijos plėtotės. 2012 m. Komisija
pagal mokymosi visą gyvenimą programą NEC skyrė 2 250 000
EUR vertės finansinę paramą. Atlikus išorės vertinimą
nustatyta, kad, palyginti su 2008 m. vertinimu, visų Europaso
aspektų veiksmingumas apskritai yra didesnis. Nors 2008–2011 m. ES
skirtas finansavimas[21]
ir nacionaliniai šaltiniai smarkiai nepadidėjo, naudojantis internetu
sukurtų ir išduotų Europaso dokumentų bei portalo lankytojų
skaičius nuolatos didėjo ir nerodė jokio Europaso priemonių
populiarumo sumažėjimo ženklų. Nustatytas
ne tik NEC skatinamosios veiklos, bet ir įvairių Europaso
priemonių naudojimo veiksmingumo padidėjimas. Nuo Europaso
sukūrimo bendros jo išlaidos (dengiamos iš nacionalinių, Komisijos ir
CEDEFOP biudžetų) sudaro apie 31,5 mln. EUR. Remiantis tuo, kad nuo 2005
m. sukurta 54 mln. Europaso CV (28 mln. sukurti naudojantis internetu ir
27 mln. parsisiųsti), vidutinės vieno CV sąnaudos yra maždaug
0,58 EUR, tai yra maždaug keturis kartus mažiau nei apskaičiuota 2008
m. (2,1 EUR). Atsižvelgiant į tokias nedideles išlaidas vienam dokumentui
ir aukštą naudotojų pasitenkinimo lygį, atlikus vertinimą
daroma išvada, kad Europaso kainos ir kokybės santykis yra geras.
Tačiau mažai tikėtina, kad be Europos finansinės paramos
Europaso iniciatyva išliks tvari. Be ES finansavimo dauguma NEC
negalėtų toliau veikti, nes kitų veiksmingų Europaso
finansavimo šaltinių nenustatyta, o papildomas valstybinis finansavimas
mažai tikėtinas. Europasas nesuteikia jokios greitos finansinės
naudos, todėl privataus sektoriaus atstovams nėra konkrečių
paskatų dalyvauti. 3.
IŠVADOS Atsižvelgiant
į tai, kad mažėja dirbančiųjų ir ekonomika auga
lėtai, viena iš skubiausiai spręstinų valstybėms
narėms šiandien kylančių problemų – jų švietimo ir
mokymo sistemų modernizavimas bei įgūdžių pasiūlos atnaujinimas
pagal darbo rinkos poreikius. Europasas turėtų padėti
spręsti šias problemas ir ateinančiais metais turėtų
būti labiau remiamas. Išorės
vertinimo išvadose ir rekomendacijose patvirtinta, kad Europasas turi ir toliau
atlikti svarbų vaidmenį skatinant judumą ir
įgūdžių bei kvalifikacijų palyginamumą. Siūlomi
pakeitimai apima ir Europaso dokumentų racionalizavimą ir
paprastinimą, siekiant pagerinti derėjimą su kitomis su Europasu
susijusiomis Europos orientacinėmis priemonėmis ir tikslinėmis
konsultavimo paslaugomis, taip remiant tarpvalstybinį judumą,
kvalifikacijų pripažinimą ir darbo paiešką. Visų pirma,
Europasas turi tapti lankstesne ir patogesne naudoti priemone, turi būti išnaudojamos
modernių technologijų galimybės ir nuolat atsižvelgiama į kintančius
naudotojų poreikius. Svarbu išsaugoti esamus naudotojus ir pritraukti
naujų, ypač žemos kvalifikacijos asmenų. Siekiant šio tikslo
gali prireikti naujo Europaso teisinio pagrindo, pagal kurį būtų
galima šias priemones nuolatos atnaujinti ir koreguoti. Kad Europasu
būtų labiau remiami besimokantys ir dirbantys asmenys, norintys
pateikti savo įgūdžius ir įgūdžius, reikėtų
visų pirma apsvarstyti toliau nurodytus pokyčius. • Geresnė
Europaso ir kitų Europos iniciatyvų sąveika. Nepaisant to, kad
Europaso iniciatyva iš esmės buvo sėkminga, Europaso priemonės
galėtų būti tinkamiau naudojamos jas geriau suderinant su
profesinio orientavimo ir kvalifikacijos skaidrumo bei pripažinimo užtikrinimo paslaugomis,
siekiant padidinti naudotojų skaičių ir sukurti didesnę papildomą
naudą. Tai ypač svarbu grupėms, kurioms sunkiau pasinaudoti
Europasu, pavyzdžiui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir bedarbiams.
Atsižvelgiant į būsimą Europos įgūdžių ir
kvalifikacijų erdvę, Europaso iniciatyva didžiausias dėmesys
galėtų būti skiriamas informacijos paslaugų teikimui ir
interaktyvių įgūdžių ir kvalifikacijos skaidrumo
užtikrinimo priemonių naudojimui, sujungiant įvairius Europos
tinklus, informavimo paslaugas ir kitas šiuo metu su įgūdžiais ir
kvalifikacija susijusias priemones į vieną bendrą sistemą. Tai
sudarytų sąlygas besimokantiems ir dirbantiems asmenims geriau
pasinaudoti ES įgūdžių ir kvalifikacijų skaidrumo ir
pripažinimo priemonėmis, su kuriomis geriau susipažintų įstaigos
ir verslas, taigi jos taptų veiksmingesnės. Sutelkus šiuos išteklius
padidėtų veiksmingumas; būtų integruoti ištekliai, taip pat
ir atitinkami nacionalinio lygmens ištekliai. Be to, sukūrus vieną
jungtinį paslaugų tinklą skirtingoms suinteresuotosioms šalims
tikriausiai būtų plačiau pateikiama informacija apie Europaso
priemones ir jos būtų tinkamiau įgyvendinamos. ·
Europasas kaip priemonė lankstiems mokymosi
būdams skatinti. Atsižvelgiant į asmenų
poreikius, esamas Europaso priemones aiškiai būtina pritaikyti prie lankstesnių
ir į besimokančius asmenis orientuotų mokymosi būdų.
Naujoji sistema turėtų būti pakankamai lanksti, kad
būtų galima tinkamai atsižvelgti į naujus švietimo ir mokymo
pokyčius ir būdus, įskaitant IRT sritį. Šiuo metu tokie pokyčiai
būtiniausi toliau nurodytose dviejose srityse. a) Europasas apima dvi skirtingas priemones,
kuriomis teikiama papildoma informacija apie mokymosi rezultatus: diplomo
priedą aukštojo mokslo kvalifikacijai ir sertifikato priedą
profesiniam mokymui. Verta apsvarstyti, ar bendras dokumentas galėtų
pagerinti bendrą supratimą apie bet kokią švietimo ir mokymo
sektoriuje suteiktą kvalifikaciją ir paskatintų
sąveiką su Europos kreditų perkėlimo sistemomis, pvz., ECTS
ir ECVET, tiek įvairiais švietimo ir mokymo lygmenimis, tiek
įvairiose šalyse. b) Neformalaus mokymosi ar savišvietos
būdu (taip pat internetu) įgytų įgūdžių ir
kompetencijos registravimas. Šiuo metu tik Europaso judumo dokumente
galima registruoti užsienyje neformalaus mokymosi būdu įgytus
įgūdžius. Atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl
neformaliojo mokymosi ir savišvietos, Europasą reikėtų
peržiūrėti, kad būtų galima nustatyti ir registruoti
įgūdžius (įskaitant įgūdžių auditą),
įgytus neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu, esant judumui arba
ne. Atsižvelgiant į Komisijos jau atliktą parengiamąjį
darbą dėl galimo naujo dokumento „Europaso patirtis“, šia nauja funkcija
turėtų būti remiamos Europos gairės dėl neformaliojo
mokymosi ir savišvietos patvirtinimo. Šios naujos funkcijos taip pat
būtų susijusios su jaunimo garantijų ir mokomosios praktiktos iniciatyvomis[22]. Siekiant išvengti dubliavimosi taip pat
turėtų būti nagrinėjama, kaip „Jaunimo paso“ mechanizmu
sukurti sertifikatai registruojami Europase. Taip pat reikėtų
išnagrinėti, kaip naujos skaidrumo priemonės, pavyzdžiui, „atvirieji
ženkleliai“, sukuriami pagal naują skaitmeninio mokymosi sertifikavimo
tvarką, turėtų būti įtraukti į Europasą arba
jį papildytų. Galiausiai, Europaso CV turėtų geriau
atsispindėti funkciniai ir aukštesnio lygio IRT įgūdžiai. ·
Europaso sistemos sąveikos su darbo
paieškai naudojamomis ES priemonėmis gerinimas.
Geresnei Europaso sistemos sąveikai su kai kuriomis darbo
ieškančių asmenų naudojamomis ES priemonėmis pagerinti šiuo
metu kliudo skirtingi techniniai standartai. Reikėtų susieti Europaso
CV priemonę ir naująjį Europos įgūdžių pasą
bei EURES CV duomenų bazę ir privačių įdarbinimo
tarnybų ir konsultavimo bei kvalifikacijų tvirtinimo centrų
naudojamas priemones, taip pat įgūdžių vertinimo priemones.
Reikėtų nagrinėti galimybę į Europasą įtraukti
sprendimą dėl profesinės kvalifikacijos valstybėje
narėje pripažinimo, įskaitant pagal naująją Europos
profesinio pažymėjimo procedūrą gautą kvalifikaciją. Kaip minėta,
komunikate „Švietimo persvarstymas“ pabrėžiama švietimo ir
įgūdžių svarba – tai pagrindinis strateginis ekonomikos augimo,
konkurencingumo ir užimtumo šaltinis. Vienas iš komunikato „Švietimo
persvarstymas“ pasiūlymų – išnagrinėti galimybes užtikrinti papildomą
esamų ES priemonių, skirtų skaidrumui ir įgūdžių
bei kvalifikacijos pripažinimui, sąveiką ir jas susieti, siekiant
sukurti Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvę,
kurioje visi galėtų laisvai judėti ir kurioje kiekvieno asmens
kompetencijos ir kvalifikacijos būtų greitai pripažįstamos
siekiant tolesnio mokymosi, o darbdaviai jas tinkamai suprastų ir
įvertintų. Komisija šioje
ataskaitoje pateiktas išvadas aptars su atitinkamomis suinteresuotaisiomis
šalimis 2013–2014 m. žiemą vyksiančioje viešoje diskusijoje
dėl Europos įgūdžių ir kvalifikacijų erdvės.
Remdamasi šios diskusijos dėl Europaso sistemos ir poveikio vertinimo
išvadomis, Komisija gali pasiūlyti galiojančio Europaso teisinio
pagrindo – 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo
2241/2004/EB – peržiūrą. [1] COM(2010) 478 final, COM(2010) 682 final, COM(2010) 245 final/2,
COM(2012) 173 final, COM(2012) 485 final. [2] COM(2012) 669 final. [3] 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas
2241/2004/EB, toliau šioje ataskaitoje – sprendimas. [4] Žr. sprendimo 15 straipsnį. Šioje ataskaitoje pagrindinis
dėmesys skiriamas 2012 m. Viešosios politikos ir vadybos instituto
(VPVI) atliktam antrajam Europaso vertinimui. Žr. http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/index_en.htm#trainingHeader. [5] OL C 119, 2009 5 28, p. 2.
[6] COM(2013) 654 final. [7] Turėtojo gyvenimo aprašymo aprašo šablonas. [8] Savarankiško kalbos įgūdžių vertinimo priemonė;
vertinimas atliekamas pagal bendros Europos kalbų mokėjimo orientacinės
sistemos orientacinę kalbos mokėjimo skalę. [9] Jame išvardijami aukštojo mokslo diplomų ar laipsnių
turėtojų laimėjimai, įskaitant studijuotus dalykus ir
gautus pažymius. [10] Profesinės kvalifikacijos turinio aprašymas, skirtas išduotam
profesinio rengimo ir mokymo sertifikatui papildyti. [11] Nacionalinės švietimo ir mokymo institucijos išduotas dokumentas,
kuriame registruojama darbo ir švietimo patirtis kitose Europos šalyse. [12] Komisijos vardu portalą parengė, priglobė ir
tvarkė CEDEFOP. Žr. http://europass.cedefop.europa.eu/en/home?loc=en_GB. [13] https://ec.europa.eu/eures/home.jsp?lang=en. [14] http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/evalreports/training/2013/europass_en.pdf. Šioje ataskaitoje
naudoti išorės vertinimo duomenys. [15] Santrumpos: CV – gyvenimo aprašymas, LP – kalbų pasas, MD –
judumo dokumentas, DS – diplomo priedas, CS – sertifikato priedas. [16] Ten pat. [17] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/eqf_en.htm. [18] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/ecvet_en.htm. [19] http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/ects_en.htm. [20] Direktyva 2005/36/EB. [21] ES įnašas sudaro iki 50 proc. nacionalinių Europaso
centrų veiklos sąnaudų. [22] Žr. taip pat http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1006.