52013DC0383

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Ispanijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       2009 m. balandžio 27 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Ispanijoje susidarė perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1] 3 straipsnį pateikė rekomendaciją dėl perviršinio deficito panaikinimo ne vėliau kaip 2012 m.;

(4)       2009 m. gruodžio 2 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba nusprendė, kad buvo imtasi veiksmingų priemonių, bet priėmus tą rekomendaciją[2] kilo netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turėjusių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams. Visų pirma dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės smarkiai pablogėjusi augimo perspektyva turėjo didelį neigiamą poveikį biudžetui. Todėl Taryba pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė patikslintą rekomendaciją perviršinį deficitą patikimai ir tvariai panaikinti ne vėliau kaip 2013 m., imantis priemonių vidutinės trukmės laikotarpiu;

(5)       2010 m. birželio 15 d. Komisija padarė išvadą, kad Ispanija ėmėsi veiksmingų priemonių, atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją valdžios sektoriaus deficitą sumažinti tiek, kad jis nesiektų 3 % BVP pamatinės vertės, todėl jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia;

(6)       2012 m. liepos 10 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba nusprendė, kad buvo imtasi veiksmingų priemonių, bet 2009 m. priėmus patikslintą rekomendaciją kilo netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turėjusių didelį nepalankų poveikį valstybės finansams. Visų pirma blogesnė augimo perspektyva ir mažiau nuo mokestinių pajamų priklausoma augimo struktūra turėjo didelį neigiamą poveikį biudžetui. Todėl Taryba pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė patikslintą rekomendaciją (toliau – patikslinta PDP rekomendacija) ir rekomendavo, kad Ispanija perviršinį deficitą panaikintų ne vėliau kaip 2014 m. Kad nominalų valdžios sektoriaus deficitą iki 2014 m. sumažintų tiek, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, Ispanijai rekomenduota užtikrinti 2,7 % BVP dydžio struktūrinio balanso pagerėjimą 2012 m., 2,5 % BVP – 2013 m. ir 1,9 % BVP – 2014 m., remiantis Komisijos tarnybų atnaujinta 2012 m. pavasario prognoze. Nominalaus deficito tikslai turėtų būti tokie: 6,3 % BVP 2012 m., 4,5 % BVP 2013 m. ir 2,8 % BVP 2014 m. Ispanijai taip pat rekomenduota įgyvendinti 2012 m. biudžete ir autonominių sričių subalansavimo planuose patvirtintas priemones ir iki 2012 m. liepos mėn. pabaigos priimti paskelbtą 2013–2014 m. daugiamečio biudžeto planą, įskaitant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto strategiją, kurioje būtų visapusiškai apibūdintos struktūrinės priemonės, būtinos perviršiniam deficitui iki 2014 m. panaikinti;

(7)       2012 m. lapkričio 14 d., remdamasi Komisijos tarnybų 2012 m. rudens prognoze, Komisija padarė išvadą, kad Ispanija ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2012 m. liepos 10 d. patikslintą Tarybos rekomendaciją ir kad jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą imtis nereikia;

(8)       pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalį Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali nuspręsti pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priimti patikslintą rekomendaciją, jei imtasi veiksmingų priemonių ir jei priėmus tą rekomendaciją kyla netikėtų neigiamų ekonominių įvykių, turinčių didelį neigiamą poveikį valstybės finansams. Netikėti nepalankūs ekonominiai įvykiai, turintys didelį neigiamą poveikį biudžetui, vertinami atsižvelgiant į ekonominę prognozę, kuria pagrįsta Tarybos rekomendacija;

(9)       pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, kaip per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršinio deficito padėčiai ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(10)     po trumpalaikio atsigavimo 2011 m. ekonomika vėl patyrė nuosmukį ir nuo 2011 m. trečiojo ketvirčio realusis BVP augimas kiekvieną ketvirtį buvo neigiamas. Imant metų laikotarpį, 2012 m. BVP nukrito 1,4 %. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad nuosmukis tęsis 2013 m. ir teigiamas grynasis eksportas vis dar negalės kompensuoti sumažėjusios vidaus paklausos. Numatoma, kad gamybos apimtis stabilizuosis tik į 2013 m. pabaigą. Todėl projektuojama, kad prieš padidėdamas 0,9 % 2014 m. (darant prielaidą, kad politinė padėtis nesikeis), realusis BVP 2013 m. sumažės 1,5 %. Paskutinės Tarybos rekomendacijos pateikimo metu buvo manoma, kad realusis BVP 2012 ir 2013 m. atitinkamai sumažės 1,9 % ir 0,3 %, o 2014 m. – padidės 1,1 %. Mažiau neigiamas augimo rezultatas 2012 m. buvo daugiausia dėl šiek tiek atsparesnės vidaus paklausos, kurią galbūt taip pat lėmė likvidumo injekcija, taikant regionų ir vietos valdžios iki 2012 m. sausio 1 d. sukauptos komercinės skolos grąžinimo programą (27,4 mlrd. EUR arba 2,6 % BVP). Kalbant apie 2013 ir 2014 m., pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2013 m. realusis BVP greičiau sumažės, o 2014 m. bus silpnesnis atsigavimas. Tai susiję ir su greitesniu vidaus paklausos sumažėjimu per abejus metus, ir su ilgiau trunkančiu užimtumo sumažėjimu. Makroekonominės perspektyvos pablogėjimas iš dalies susijęs su papildomomis konsolidavimo priemonėmis, įtrauktomis į 2013–2014 m. biudžeto planą ir atsižvelgiant į 2013 m. biudžetą;

(11)     pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 10,6 % BVP, palyginti su valdžios sektoriaus tikslu ir 6,3 % BVP dydžio PDP tikslu ir 9,4 % BVP rezultatu 2011 m. Atliekant koregavimą dėl kapitalo pervedimų bankams (kurie laikomi vienkartinėmis operacijomis), 2012 ir 2011 m. deficitas atitinkamai buvo 7,0 % ir 9,0 %. Nominalaus balanso sumažėjimas atitinka 2,4 procentinio punkto pirminio balanso pagerėjimą (neįskaitant kapitalo pervedimų bankams), atsižvelgiant į susitraukiančią ekonomiką ir nuo mokestinių pajamų mažai priklausomą augimo struktūrą. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje nurodoma, kad 2012 m. struktūrinis deficitas pagerėjo 1,8 procentinio punkto, palyginti su rekomenduojamu 2,7 procentinio punkto pagerėjimu. Atliekant koregavimą dėl šiek tiek sumažėjusios potencialios gamybos apimties nuo paskutinės Tarybos rekomendacijos, apskaičiuotos fiskalinės priemonės lieka nepakitusios. Vis dėlto apskaičiuotą struktūrinio balanso pokytį labai paveikė netikėtas pajamų sumažėjimas, kuris sudarė apie 1,0 procentinį punktą. Apskritai atsižvelgiant į šiuos padarinius, pakoreguotos fiskalinės priemonės padidėtų iki 2,9 procentinio punkto, t. y. daugiau nei rekomenduojamas dydis pagal patikslintą PDP rekomendaciją. Be rekapitalizavimo priemonių, nuokrypis nuo biudžeto 2012 m. susijęs su mažesnių nei tikėtasi pajamų (atsižvelgiant į diskrecinių priemonių poveikį ir bazės efektą) ir didesnio tarpinio vartojimo bei socialinių pervedimų kombinacija. Mažiau nuo mokestinių pajamų priklausoma augimo struktūra ir labiau pablogėjusi padėtis darbo rinkoje lėmė pajamų sumažėjimą, ypač pajamų iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, taip pat didesnes socialines išlaidas. 2012 m. Ispanija priėmė didelio masto konsolidavimo priemones, sudarančias apie 4 % BVP, įskaitant apie 1½ % BVP pajamų srityje ir 2½ % BVP išlaidų srityje. Šios priemonės iš dalies kompensavo ir pagrindinį struktūrinio balanso padėties pablogėjimą dėl didėjančių palūkanų mokėjimų ir didesnių socialinių pervedimų;

(12)     pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę projektuojama, kad 2013 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 6,5 % BVP, palyginti su 4,5 % BVP dydžio PDP tikslu. Tikimasi, kad pirminis balansas pagerės 4,5 procentinio punkto (0,9 procentinio punkto, atmetus kapitalo pervedimus bankams). Remdamasi paskutine Tarybos rekomendacija, 2012m. rugpjūčio mėn. Ispanijos vyriausybė pateikė 2013–2014 m. daugiametį biudžeto planą, kuriame išdėstė keletą vidutinės trukmės laikotarpio konsolidavimo strategijos požymių. Numatoma, kad 2013 m. diskrecinių priemonių poveikis biudžeto išlaidoms iš viso sudarys maždaug 1¼ % BVP, o biudžeto pajamoms – maždaug 1 % BVP. Maždaug 2 % BVP tikėtiną nuokrypį nuo biudžeto, palyginti su PDP tikslu, iš dalies galima paaiškinti blogesne pradine pozicija. Tačiau pagrindinis nuokrypio veiksnys yra nepalanki augimo struktūra, daug labiau sumažėjęs privatus vartojimas ir prasčiau nei tikėtasi patikslintoje PDP rekomendacijoje veikianti darbo rinka. Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje numatoma, kad struktūrinis deficitas 2013 m. toliau mažės 1,1 procentinio punkto, palyginti su rekomenduojamu 2,5 procentinio punkto dydžiu. Atliekant koregavimą dėl apskaičiuoto potencialaus augimo pokyčio ir dėl didesnio nei tikėtasi pajamų sumažėjimo, apskaičiuota fiskalinių priemonių vertė padidėja 1,4 procentinio punkto, o pakoreguotų fiskalinių priemonių – iki 2,5 % BVP ir atitinka patikslintoje PDP rekomendacijoje rekomenduojamą dydį. Savo 2013 m. stabilumo programoje Ispanijos vyriausybė paskelbė 2013 m. 6,3 % BVP dydžio valdžios sektoriaus deficito tikslą, kurį reikės užtikrinti papildomomis maždaug 3 mlrd. EUR (0,3 % BVP) konsolidavimo priemonėmis, kurias dar reikės šiais metais priimti ir įgyvendinti;

(13)     Manoma, kad 2014 m. nominalus deficitas padidės iki 7,0 % BVP, palyginti su 2,8 % BVP dydžio PDP tikslu. Pirminis deficitas padidėtų 0,4 % BVP. Be bazės efekto, tikėtinas nuokrypis daugiausia parodo pasibaigusį laikinų priemonių, kurių imtasi ankstesniais metais, galiojimą ir tai, kad 2014 m. planuotos konsolidavimo priemonės buvo nepakankamai apibrėžtos 2012 m. rugpjūčio mėn. daugiamečiame biudžeto plane, kuris bus įtrauktas į Komisijos tarnybų prognozę. Be to, ekonomikos augimo struktūrai ir toliau būtų būdingos mažos mokestinės pajamos, socialinės įmokos ir netiesioginiai mokesčiai, kurie nedidės visiškai proporcingai nominaliajam BVP. Palūkanų mokėjimai taip pat toliau augtų dėl didesnės skolos. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę projektuojama, kad struktūrinio deficito padėtis pablogės 1,1 procentinio punkto, palyginti su 1,9 % BVP rekomenduojamu pagerėjimu. Atliekant koregavimą dėl apskaičiuoto potencialaus augimo pokyčio ir netikėto pajamų sumažėjimo, atotrūkis dar padidėja 0,2 procentinio punkto;

(14)     fiskalinio valdymo srityje didelė pažanga padaryta teikiant biudžeto vykdymo ataskaitas centrinei valdžiai pavaldžių subjektų lygiu. Vis dėlto Biudžeto stabilumo įstatymo nuostatos dėl išankstinio įspėjimo taisomųjų priemonių, kurių tikslas – apriboti nukrypimus nuo biudžeto, nebuvo visiškai veiksmingos ir jos galėtų būti įgyvendinamos skaidriau. Nors ir padaryta regionų biudžeto ataskaitų teikimo pažanga, siekiant didesnio fiskalinio skaidrumo reikėtų, kad laiku būtų teikiamos visapusiškesnės ir nuoseklesnės konsoliduotos valdžios sektoriaus ataskaitos ir biudžeto planai pagal ESS 95. Institucine ir finansine prasme visiškai nepriklausomos fiskalinės tarybos steigimo procesas dar neužbaigtas;

(15)     bendroji valdžios sektoriaus skola 2012 m. padidėjo iki maždaug 84 % BVP, palyginti su Komisijos tarnybų atnaujintoje 2012 m. pavasario prognozėje projektuojamu 80,9 % BVP lygiu. Skolos santykio padidėjimą lėmė didesnis, nei tikėtasi, deficito rezultatas, mažesnis nominaliojo BVP augimas, bankų rekapitalizacijos operacijų išlaidos ir viešųjų administracinių įsiskolinimų sumokėjimas. Pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos ir BVP santykis toliau didės ir 2014 m. viršys 95 %, remiantis scenarijumi, kad politika nesikeis, taigi Sutartyje numatyta pamatinė vertė visais metais bus viršyta;

(16)     remdamasi nuodugnia Ispanijos apžvalga pagal makroekonominio disbalanso procedūrą[3], 2013 m. balandžio 10 d. Komisija padarė išvadą, kad Ispanijoje susidarė perviršinis makroekonominis disbalansas. Šio disbalanso, susidariusio ekonomikos pakilimo metais, ištaisymas ir ypač labai didelės privačios ir užsienio skolos padengimas turi didelių neigiamų pasekmių ekonomikos augimui, finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. Siekiant tvariai panaikinti perviršinį deficitą vidutinės trukmės laikotarpiu, vienu metu reikia sėkmingai panaikinti makroekonominius disbalansus ir toliau vykdyti struktūrines reformas, kad būtų skatinamas augimas bei darbo vietų kūrimas ir mažinamas koregavimą stabdantis struktūrinis nelankstumas;

(17)     pagal Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozę Ispanija nepasieks 2012 m. liepos 10 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytų nominalių biudžeto tikslų. Tačiau Ispanija 2012 ir 2013 m. įgyvendino struktūrines priemones, kurios, atsižvelgiant į netikėtus neigiamus ekonominius įvykius, palyginti su laikotarpiu, kai buvo pateiktos Tarybos rekomendacijos, atitinka patikslintą PDP rekomendaciją. Šie netikėti neigiami ekonominiai įvykiai turėjo didelių neigiamų pasekmių valdžios sektoriaus finansams. Visų pirma dėl didelio pajamų sumažėjimo, susijusio su dabartiniu ekonomikos perorientavimu, daugiau dėmesio skiriant mažiau nuo mokestinių pajamų priklausomai augimo struktūrai, ir susijusio neigiamo poveikio pajamų elastingumui labai pablogėjo biudžeto padėtis. Be to, ekonomikos nuosmukis labai neigiamai paveikė užimtumą ir labai išaugo nedarbas. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, įskaitant poreikį ištaisyti perviršinį makroekonominį disbalansą, turintį didelių neigiamų pasekmių viešiesiems finansams, galimybė dvejais metais iki 2016 m. pratęsti Ispanijai perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą yra pagrįsta;

(18)     atsižvelgiant į didelį netikrumą, susijusį su ekonominiais ir biudžeto įvykiais, galutiniams ištaisymo laikotarpio metams rekomenduojamas biudžeto tikslas turėtų būti aiškiai mažesnis už pamatinę vertę, kad per prašomą terminą būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus ištaisymas;

(19)     nustatyti tarpiniai nominalaus deficito tikslai, padėsiantys iki 2016 m. panaikinti perviršinį deficitą: 6,5 % BVP 2013 m., 5,8 % BVP 2014 m., 4,2 % BVP 2015 m. ir 2,8 % BVP 2016 m. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia 2013–2016 m. kasmet vidutiniškai 1,3 % BVP pagerinti pirminį balansą (neįskaitant vienkartinių priemonių) ir, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, pratęsta iki 2016 m., pagerinti struktūrinį biudžeto balansą 1,1 % BVP 2013 m., 0,8 % BVP 2014 m., 0,8 % BVP 2015 m. ir 1,2 % BVP 2016 m. Šiame laipsniško koregavimo plane atsižvelgiama į dabartines sudėtingas ekonomines sąlygas ir dabartinę didelę Ispanijos ekonomikos struktūrinę transformaciją ir šio plano vykdymą reikės užtikrinti plataus užmojo struktūrinėmis reformomis. Tikimasi, kad šis planas padės panaikinti išorės ir vidaus makroekonominį disbalansą, sumažins neigiamą trumpalaikį fiskalinio konsolidavimo poveikį ekonomikos augimui, kartu stabilizuos ir mažins valdžios sektoriaus skolos didėjimo tendenciją;

(20)     remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, kuri pratęsta iki 2016 m. ir grindžiama prielaida, kad politika nesikeis, šiuo etapu nereikia jokių papildomų priemonių rekomenduojamam 2013 m. struktūrinio deficito pagerinimui (ir naujam 6,5 % BVP deficito tikslui) užtikrinti, tačiau biudžeto planai turės būti griežtai įgyvendinami visais valdžios sektoriaus lygmenimis. 2014–2016 m. laikotarpiu siekiant tvariai sumažinti deficitą, kad jis neviršytų Sutartyje nustatytos pamatinės vertės, reikės imtis didelio masto fiskalinių priemonių, be tų, kurios jau numatytos Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognozėje. Įgyvendinant tas priemones, kurios sudaro apie 2 % BVP 2014 m., 1 % BVP 2015 m. ir 1½ % BVP 2016 m., reikėtų atsižvelgti į poreikį kompensuoti neigiamą šalutinį poveikį, neigiamą galimą gamybos apimties augimą ir didėjančias palūkanas bei socialines išmokas;

(21)     2013 m. stabilumo programoje numatytas koregavimo planas, kuris iš esmės atitinka perviršinio deficito panaikinimą iki 2016 m. ir kuriuo siekiama šių nominalaus deficito tikslų: 6,3 % BVP 2013 m., 5,5 % 2014 m., 4,1 % 2015 m. ir 2,7 % 2016 m. 2013 m. tikslas grindžiamas programoje numatytomis maždaug 3 mlrd. EUR vertės papildomomis konsolidavimo priemonėmis, kurios dar turi būti išsamiai apibūdintos;

(22)     biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad valdžios sektoriaus balansas nuolat gerėtų, siekiant gerinti viešųjų finansų kokybę ir stiprinti ekonomikos augimo potencialą;

(23)     Ispanijoje grėsmė tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu yra didelė, o ilgesniu laikotarpiu – vidutinė. Šią grėsmę būtų galima apriboti grįžtant prie didesnio struktūrinio pirminio balanso, t. y. prie -0,5 % BVP – vidutinio 1998–2012 m. laikotarpio lygio. Tikimasi, kad 2013 m. ankstyvo išėjimo į pensiją sistemos reforma padės užtikrinti ilgalaikį socialinės apsaugos sistemos tvarumą. Tačiau akivaizdu, kad reikia imtis papildomų priemonių, siekiant apriboti su amžiumi susijusių išlaidų augimą, pvz., tinkamai reguliuojant 2011 m. pensijų sistemos reformoje numatytą tvarumo veiksnį, kartu numatant galimybę, kad pensinis amžius ilgės proporcingai ilgėjančiai tikėtinai gyvenimo trukmei;

(24)     atsižvelgiant į decentralizuotą Ispanijos viešųjų finansų pobūdį, šalies fiskalinio koregavimo planas turėtų būti grindžiamas patikima vidutinės trukmės laikotarpio konsolidavimo strategija, kuri apimtų i) išsamų daugiametį biudžeto planą, kuriame būtų išsamiai aprašytos 2014–2016 m. priemonės, ii) tolesnį institucinės sistemos veiksmingumo didinimą (toliau didinant Biudžeto stabilumo įstatymo įgyvendinimo skaidrumą ir įsteigiant nepriklausomą fiskalinę tarybą), iii) konkrečius veiksmus, siekiant sustabdyti didėjantį socialinės apsaugos sistemos struktūrinį deficitą, ir iv) nuostatą, kad daugiau dėmesio būtų skiriama augimą skatinančioms konsolidavimo priemonėms (taip pat ir sistemingai atliekant išlaidų peržiūras ir mokesčių sistemos peržiūras);

(25)     kartu su reguliariai atliekama ESM finansinės paramos, skirtos finansų įstaigoms Ispanijoje rekapitalizuoti[4], peržiūra ir kaip susitarta 2012 m. liepos 23 d. pasirašytame susitarimo memorandume, kiekvieną ketvirtį bus stebima Ispanijos PDP įsipareigojimų vykdymo pažanga;

(26)     Ispanija atitinka sąlygas, kuriomis valdžios sektoriaus perviršinio deficito panaikinimo terminas gali būti pratęstas, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 3 straipsnio 5 dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1) Ispanija iki 2016 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

(2) Ispanija turėtų pasiekti šiuos nominalaus deficito tikslus: 6,5 % BVP 2013 m., 5,8 % BVP 2014 m., 4,2 % BVP 2015 m. ir 2,8 % BVP 2016 m., kurie, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, pratęsta iki 2016 m., atitiktų 2013–2016 m. atitinkamai 1,1 %, 0,8 %, 0,8 % ir 1,2 % BVP dydžio struktūrinio balanso pagerėjimą.

(3) Ispanija turėtų įgyvendinti 2013 m. biudžeto planuose patvirtintas priemones visais valdžios sektoriaus lygmenimis, o nukrypimo nuo biudžeto planų atveju būti pasirengusi imtis taisomųjų priemonių. Valdžios institucijos turėtų sugriežtinti vidutinės trukmės laikotarpio strategiją tinkamai apibrėžtomis 2014–2016 m. struktūrinėmis priemonėmis, kurios reikalingos perviršiniam deficitui panaikinti iki 2016 m.

(4) Taryba nustato 2013 m. spalio 1 d. terminą, iki kurio Ispanijos vyriausybė turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.

Be to, Ispanijos valdžios institucijos turėtų i) didinti institucinės sistemos veiksmingumą, toliau didindamos Biudžeto stabilumo įstatymo įgyvendinimo skaidrumą ir įsteigdamos nepriklausomą fiskalinę tarybą, kuri teiktų analizes, konsultuotų ir stebėtų, kaip fiskalinė politika atitinka nacionalines ir ES fiskalines taisykles, ii) imtis konkrečių veiksmų, siekiant sustabdyti didėjantį socialinės apsaugos sistemos struktūrinį deficitą, ir iii) skirti daugiau dėmesio augimą skatinančioms konsolidavimo priemonėms, taip pat sistemingai atlikdamos išlaidų ir mokesčių sistemos peržiūras. Be to, siekiant sėkmingai įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo strategiją, bus svarbu fiskalinį konsolidavimą užtikrinti visapusiškomis struktūrinėmis reformomis, remiantis Ispanijai skirtomis Tarybos rekomendacijomis, susijusiomis su Europos semestru ir makroekonominio disbalanso procedūra.

Ši rekomendacija skirta Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[2]               Visi dokumentai, susiję su Ispanijos perviršinio deficito procedūra, pateikiami adresu           http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/deficit/countries/spain_en.htm.

[3]               http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/publication_summary16053_en.htm.

[4]               http://ec.europa.eu/economy_finance/assistance_eu_ms/spain/index_en.htm.