Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013AE1121

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonė dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti (COM(2012) 698 final)

    OL C 161, 2013 6 6, p. 60–63 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    6.6.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 161/60


    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyriaus nuomonė dėl integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti

    (COM(2012) 698 final)

    2013/C 161/11

    Pranešėja Daniela RONDINELLI

    Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, 2013 m. vasario 19 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

    Integruotos siuntinių pristatymo rinkos ES e. prekybos augimui paskatinti

    COM(2012) 698 final.

    Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2013 m. kovo 7 d. priėmė savo nuomonę.

    … -ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2013 m. kovo 20–21 d. (kovo 20 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 156 nariams balsavus už ir 2 susilaikius.

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad svarbu susigrąžinti internetu perkančių vartotojų ir e. mažmenininkų pasitikėjimą integruota e. prekybos logistikos sistema, kuri yra ypač patraukli daugeliui vartotojų atsižvelgiant į svarbų skaitmeninės rinkos vaidmenį ir didelį jos ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo potencialą.

    1.2

    EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą išsamiai išnagrinėti šiame sektoriuje iškylančias problemas, t. y. surengti plačias konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais šiuo tikslu paskelbiant žaliąją knygą dėl integruotos rinkos siekiant sukurti integruotą internetu įsigyjamų prekių pristatymo logistikos rinką ir pažangaus e. prekybos vystymosi ne tik segmente „verslas vartotojams“ (B2C) bet ir „verslas verslui“ (B2B) ir „vartotojas vartotojui“ (C2C) segmentuose.

    1.3

    EESRK prašo Komisijos parengti direktyvą šešiais prioritetiniais klausimais:

    bendra ir solidari atsakomybės tvarka, kuri būtų taikoma e. mažmenininkams ir pristatymo paslaugų teikėjams visoje pristatymo grandinėje, visų pirma, kai vartotojai prekes grąžina jų atsisakę arba dėl sutarties pažeidimų;

    visapusiškas siuntinio pristatymo stebėjimas ir sekimas;

    suteikti vartotojui galimybę pasirinkti iš keleto pristatymo galimybių;

    nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų (angl. e-delivery problem solving) sistemos įtvirtinimas;

    užtikrinti vienodas darbo sąlygas;

    užtikrinti sąlygų ir kainų skaidrumą.

    Komitetas taip pat prašo parengti ataskaitą dėl siuntinių pristatymo srityje valstybių narių ir tarpvalstybiniu lygmeniu pasiektos pažangos.

    1.4

    EESRK mano, kad labai svarbu pašalinti reguliavimo sistemos trūkumus, ir rekomenduoja užmegzti struktūruotą organizuotos pilietinės visuomenės, visų pirma, vartotojų asociacijų ir MVĮ organizacijų atstovų ir e. mažmenininkų ir siuntinių pristatymo paslaugų teikėjų, dialogą, siekiant įvertinti galimas reguliavimo ir ne reguliuojamojo pobūdžio politikos priemones pirmiau minėtose šešiose prioritetinėse srityse.

    1.5

    EESRK mano, jog Europos standartizavimo organizacijoms reikia stipraus postūmio parengti bendrai su vartotojų asociacijomis, MVĮ ir kitais suinteresuotaisiais subjektais Europos techninius ir reguliavimo standartus, kurie leistų užtikrinti e. prekyboje teikiamų integruotų logistikos paslaugų kokybę, patikimumą ir tvarumą, taip pat atitinkamas socialines ir saugumo garantijas. Būtų ypač naudinga sukurti europinį siuntinių pristatymo saugumo ir kokybės ženklą.

    1.6

    EESRK mano, kad siekiant integruotų logistikos paslaugų prieinamumo, patikimumo ir veiksmingumo, būtina įgyvendinti technologinių, aplinkos ir transporto mokslinių tyrimų, visų pirma Galileo, programas.

    1.7

    Geresnei informacijos sklaidai ir visų dalyvių veiksmų koordinavimui užtikrinti būtinas visiškas sistemų ir tinklų sujungimo platformų sąveikumas.

    1.8

    Siekiant sukurti sąžiningos konkurencijos sąlygas ir išvengti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, EESRK siūlo teikti tinkamą paramą novatoriškoms ir darbo vietas kuriančioms MVĮ numatant specialią joms skirtą EIB finansinės paramos eilutę.

    1.9

    EESRK primygtinai paršo sukurti Europos nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų tinklą, kurio paslaugomis būtų paprasta naudotis ir kuris pasiūlytų greitus ir nebrangius vartotojų ir e. mažmenininkų problemų sprendimus, taip pat siūlo sukurti Europos stebėsenos ir priežiūros observatoriją , kuri spręstų šiame sektoriuje iškylančias problemas.

    1.10

    Komiteto nuomone, turėtų būti sukurta e. prekybos siuntinių pristatymo skubaus įspėjimo sistema, kuri atliktų tokias pačias funkcijas kaip PAPEX ir ICSMS ir kuri padėtų valstybėms narėms ir Komisijai greičiau keistis informacija apie priemones, priimtas siekiant uždrausti arba apriboti e. prekybos ar e. prekybos pristatymo sistemas, keliančias rimtą grėsmę vartotojams ar e. mažmenininkams arba pažeidžiančias jų teises.

    1.11

    EESRK mano, kad siekiant sukurti integruotą siuntinių pristatymo rinką, būtina kurti kokybiškas darbo vietas, visų pirma nuosekliai stiprinti socialinį matmenį, kad būtų galima iš naujo apibrėžti šio sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir deramą atlyginimą, kovoti su nelegaliu darbu palaikant sektoriaus socialinių partnerių dialogą Europos, nacionaliniu ir vietos lygmeniu.

    1.12

    Komitetas rekomenduoja sukurti Europos nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų tinklą, kurio paslaugomis būtų paprasta naudotis ir kuris pasiūlytų greitus ir nebrangius vartotojų ir e. mažmenininkų problemų sprendimus, taip pat Europos e. prekybos pristatymo sistemų stebėsenos ir priežiūros observatoriją, kuri rengtų ketvirčio ataskaitas apie e. prekybos pristatymo sektoriuje nustatytas problemas.

    1.13

    EESRK nuomone, siekiant skatinti teisingą ir tvarų sektoriaus vystymąsi ir valstybes nares keistis gerąja praktika standartinių sutarčių (1) sudarymo ir kokybės ir arbitražo sistemų srityse, taip pat glaudesnį visų nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmens suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir veiksmų sąveiką, būtų naudinga surengti tarpinstitucinę konferenciją dėl naujosios integruotos e. prekybos pristatymo logistikos.

    2.   E. prekyba ir integruotos siuntinių pristatymo logistikos sistemos

    2.1

    2012 m. e. prekybos apyvarta Europoje siekė 300 mlrd. eurų, t. y. 20 proc. daugiau, palyginti su 2011 m. (2) Nors per penkerius metus pirkimas internetu išaugo nuo 20 proc. iki 37 proc. (3), vartotojai kasmet sutaupė vidutiniškai apie 12 mlrd. eurų.

    2.2

    E. prekybos naudą galima įvertinti atsižvelgiant į sandorio metu sutaupytas lėšas ir jo greitį, tarptautinį pobūdį, informacijos apie įsigyjamą prekę išsamumą ir pateikimo spartą ir susijusių paslaugų turinį. Vis dėlto, fizinį didžiosios dalies prekių (išskyrus skaitmenines prekes) prieinamumą ir toliau lemia gebėjimai valdyti logistikos procesus, susijusius su siuntinių ir paketų apdorojimu, pakavimu, pristatymo sekimu, atpažinimu, tvarkymu, saugojimu ir transportavimu.

    2.3

    Komisijos strategijoje „Darni sistema, kuria siekiama didinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (4) buvo nurodytos „penkios pagrindinės skaitmeninei bendrajai rinkai trukdančios kliūtys ir veiksmų planas joms pašalinti“. Viena nurodytų kliūčių – „netobulos mokėjimo ir tiekimo sistemos“, kartu paaiškinama, kad „šiandien 10 proc. žmonių internete neperka todėl, kad juos gąsdina pristatymo, ypač tarptautinio, paslaugų kaina ir kokybė“ (5) ir teigiama, kad:

    „vartotojui turi būti pasiūlytos įvairios galimybės, o valstybėse narėse turi būti skleidžiama ir taikoma geroji europinė praktika, susijusi su pristatymu į namus tiksliu laiku, atsiėmimu partnerių tinklo parduotuvėje ar naudojant automatizuotas sistemas, kurių darbo laikas pakankamai lankstus;“

    „tiek klientų, tiek įmonių požiūriu turi būti patikslintas atsakomybės klausimas tuo atveju, jei siuntinys apgadinamas, pavagiamas ar dingsta;“

    „tam, kad teritorinės sanglaudos požiūriu elektroninė prekyba, užuot didinusį atotrūkį tarp skirtingų teritorijų, jį sušvelnintų, reikia užtikrinti, kad siuntinių pristatymo paslaugos būtų efektyvios ir prieinamomis kainomis teikiamos taip pat ir kaimo ar izoliuotose vietovėse ir atokiausiuose Sąjungos regionuose;“

    tuo atveju, jei pristatomi falsifikuoti ir (arba) padirbti vaistai, turi būti užtikrinta „tinkamą pacientų, perkančių vaistus internete, apsauga.“

    2.4

    Tradicinės pristatymo grandinės logistikos sistemos yra pasenusios, todėl gali stabdyti visų pirma tarpvalstybinės e. prekybos plėtrą ir vystymąsi, nors sparčiai besivystančios naujosios technologijos atveria naujas konvergencijos galimybes.

    2.5

    Dėl segmento „verslas vartotojams“ e. prekybos prekėmis, kurios turi būti pristatytos pirkėjui arba negali būti pristatytos skaitmeninėmis priemonėmis, vystymosi labai išaugo mažų ir vidutinio dydžio siuntinių ir vienkartinių gavėjų skaičius, kurį sunku iš anksto numatyti, o teikiant paslaugas vis labiau atsižvelgiama į kiekvieno vartotojo poreikius.

    2.6

    Gamintojo ir vartotojo sąsajos tampa vis labiau tiesioginės, todėl informacija surenkama ir sandoriai sudaromi greičiau, taigi, vis labiau norima, kad siuntiniai būtų pristatomi greičiau ir patikimiau, ir norėdamos šiuos lūkesčius patenkinti logistikos sistemos patiria didelį spaudimą dėl veiksmingumo ir sąnaudų.

    2.7

    Komitetas mano, kad svarbu susigrąžinti internetu perkančių vartotojų pasitikėjimą, kuriems didžiausią susirūpinimą kelia užsakytų prekių nepristatymas, sugadinimas ar praradimas ir galimybė susigrąžinti pinigus, visų pirma, tarpvalstybinių sandorių atveju, taip pat svarbus ir e. mažmenininkų pasitikėjimas, kurie pasigenda konkrečius jų poreikius atitinančio pristatymo tinklo, sąveikumo ir tinkamos reguliavimo sistemos.

    3.   Komisijos žalioji knyga

    3.1

    Komisijos žaliojoje knygoje nurodytos trys veiksmų kryptys problemoms spręsti ir įveikti vartotojams ir e. prekybininkams kylančius iššūkius siekiant paremti e. prekybos vystymąsi ir užtikrinti visų Europos regionų piliečiams ir MVĮ galimybes naudotis šios prekybos privalumais sukuriant tvarią ir veiksmingą siuntinių pristatymo sistemą nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmeniu:

    užtikrinti patogesnes pristatymo paslaugas ES vartotojams ir MVĮ;

    pasiūlyti vartotojams ir MVĮ ekonomiškai efektyvesnius ir konkurencingesnius pristatymo sprendimus;

    skatinti didesnį pristatymo paslaugų teikėjų sąveikumą gerinant jų ir e. mažmenininkų, visų pirma, MVĮ partnerystę ir bendradarbiavimą.

    4.   Bendrosios pastabos

    4.1

    EESRK teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti integruotą internetu įsigyjamų prekių pristatymo logistikos rinką ir siekti pažangaus e. prekybos vystymosi, ne tik segmente „verslas vartotojams“ (B2C) bet ir „verslas verslui“ (B2B) ir „vartojo vartotojui“ (C2C) segmentuose, kad padidėtų paslaugų teikėjų tarpusavio ir, visų pirma, Europos piliečių pasitikėjimas, būtų užtikrintas prieinamumas, skaidrumas, veiksmingumas, taip pat visiška pagarba abipusėms teisėms ir jų apsauga.

    4.2

    Komitetas mano, kad reguliavimo sistema turi trūkumų, kurie turi būti pašalinti:

    pašto paslaugų srityje: „universaliosios pašto paslaugos, užtikrinančios galimybę visiems piliečiams nepriklausomai nuo jų geografinės, finansinės ar kitos padėties, gauti kokybiškas, patikimas paslaugas už prieinamą kainą yra pagrindinis Europos socialinio modelio siekis“ (6);

    prieigos prie tarpvalstybinių paslaugų ir informavimo reikalavimo klausimais turi būti visiškai taikoma paslaugų direktyva (7).

    4.3

    Komiteto nuomone, labai svarbu suderinti reguliavimo sistemą taip, kad ji suteiktų Europos vartotojams kuo daugiau socialinių ir ekonominių privalumų, t. y. leistų jiems būti savarankiškais, būtų praktiška, skaidri, skatintų konkurenciją, užtikrintų plačią prekių ir paslaugų pasiūlą, o įmonėms, visų pirma MVĮ, sudarytų palankesnes sąlygas teikti naujoviškas, aukštos kokybės prekes ir paslaugas, prieinamas vartotojui visoje internetinėje Europos vidaus rinkoje, ir padėtų stiprinti savo poziciją ir išlikti konkurencingomis pasaulio ekonomikoje.

    4.4

    Būtina, kad „politikos formuotojai vadovaudamiesi SMART (konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, realus, per nustatytą laiką įvykdytinas) principu nustatytų ne tik kokybinius, bet ir kiekybinius tikslus. Galimybė pasiektą pažangą vertinti pagal pasiektus tikslus yra viena svarbiausių veiksmingo iniciatyvų valdymo ir jų konkretaus poveikio įvertinimo sąlygų. (8)“ Tai leistų sustiprinti vartotojų, ekonominės veiklos vykdytojų ir įmonių pasitikėjimą, pagerinti darbo sąlygas šiame tradiciškai darbui imliame sektoriuje.

    4.5

    EESRK mano, kad svarbu primygtinai raginti Europos standartizavimo organizacijas (CEN, CENELEC ir ETSI (9)) bendrai su vartotojų asociacijomis, MVĮ ir kitais suinteresuotaisiais subjektais parengti Europos techninius ir reguliavimo standartus. Visų pirma siekiant tikslo užtikrinti e. prekyboje teikiamų integruotos logistikos paslaugų kokybę, patikimumą ir tvarumą, taip pat atitinkamas socialines ir saugumo garantijas laikantis tikslaus tvarkaraščio ir vykdant specialią informavimo kampaniją internetu ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Be to, EESRK mano, kad europinio siuntinių pristatymo saugumo ir kokybės ženklo, kurį suteiktų Europos nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų tinklas (panašiai, kaip VeriSign Secured Seal mokėjimų internetu programa), sukūrimas būtų svarbus žingsnis į priekį.

    4.5.1

    Komitetas rekomenduoja sukurti Europos nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų tinklą, kurio paslaugomis būtų paprasta naudotis ir kuris pasiūlytų greitus ir nebrangius vartotojų ir e. mažmenininkų problemų sprendimus, taip pat Europos e. prekybos pristatymo sistemų stebėsenos ir priežiūros observatoriją, kuri rengtų ketvirčio ataskaitas apie e. prekybos pristatymo sektoriuje nustatytas problemas.

    4.5.2

    EESRK primygtinai prašo, sekant RAPEX (10) ir ICSMS (11) sistemų pavyzdžiu, sukurti e. prekybos siuntų pristatymo skubaus įspėjimo sistemą, kuri, patikrinus nacionalinių internetu įsigyjamų prekių pristatymo problemų sprendimo centrų pranešimus apie pažeidimus, nedelsiant sustabdytų nesąžiningą e. prekybos praktiką, užblokuotų atitinkamą interneto svetainę ir skirtų nuobaudą siuntų pristatymo paslaugų teikėjui, kol bus priimtas veiksmingas, vartotojui patogus ir nebrangus problemos sprendimas.

    4.6

    EESRK mano, kad siekiant užtikrinti integruotų logistikos paslaugų prieinamumą, patikimumą ir veiksmingumą, reikėtų:

    vienu svarbiausių programos „Horizontas 2020“ prioritetu paskelbti integruotos logistikos technologijų mokslinius tyrimus, kad būtų galima užtikrinti prekių pristatymo sekimo paslaugas, greitesnį pristatymo maršrutą, gamintojų, logistikos paslaugų teikėjų, vartotojų bendradarbiavimo sąsajas;

    paspartinti Galileo navigacinės palydovų sistemos ir žemės stočių tinklo paleidimą kaip jau siūlyta ankstesnėse Komiteto nuomonėse šia tema (12);

    užtikrinti visapusišką stebėjimo sistemų ir kompiuterizuotų prekių ir grąžinimo tinklų supaprastintų sistemų sąveiką remiantis IDA, IDABC ir ISA (13) (elektroninio keitimosi duomenimis tarp administravimo institucijų ES) programų patirtimi;

    remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant bandomuosius projektus pagal programas „Horizontas 2020“ ir „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales iki 2020 m.“, sukurti tinklų sujungimo platformas, kad vežėjai galėtų keistis informacija ir koordinuoti veiksmus siekiant sumažinti poveiki aplinkai, visų pirma turint omenyje paskutinįjį pristatymo etapą,

    EIB turėtų numatyti specialią MVĮ integruotos logistikos veiksmams skirtą finansinės paramos eilutę siekiant paremti novatoriškas ir darbo vietas kuriančias mažas ir vidutines įmones kaip numatyta augimo ir užimtumo iniciatyvoje (14);

    užtikrinti atskirų išlaidų dalių skaidrumą, kad būtų galima stebėti sąnaudų ir kainų santykį ir užtikrinti tinkamą paslaugų prieinamumą, tokiu būdu stiprinti rinkos stebėseną ir pasiūlos įvairovę.

    4.7

    Siuntinių pristatymo sektorius yra imlus darbui, jame dirba daug žemos kvalifikacijos darbuotojų dažniausiai iš ne ES valstybių narių. Daugelyje ES valstybių narių šio sektoriaus darbuotojų darbo sąlygoms būdingos terminuotos darbo sutartys, sekinančios darbo valandos, žemi atlyginimai ir menkos tęstinio mokymosi galimybės. Tokią padėtį lėmė tai, kad pristatymo įmonės naudojasi užsakomosiomis paslaugomis, t. y. kooperatyvų arba pavienių atstovų paslaugomis, kurie, nors ir dirba konkrečiai kurjerių ir siuntų pristatymo įmonei bei dėvi šios įmonės logotipu pažymėtą uniformą, darbui naudoja savo transporto priemonę („fiktyvūs“ savarankiški darbuotojai) (15).

    4.8

    EESRK mano, kad siekiant sukurti integruotą siuntinių pristatymo rinką, būtina nuosekliai stiprinti socialinį matmenį, užtikrinti kokybiškas darbo vietas, tęstinio mokymosi galimybes ir kovoti su nelegaliu darbu. Todėl Komitetas valstybėms narėms rekomenduoja, pavyzdžiui, sudarant kolektyvines sutartis, siekti, kad šiame sektoriuje darbuotojus tiesiogiai įdarbintų siuntinių pristatymo įmonės ir visame sektoriuje būtų sudarytos tinkamos ir orumo nežeminančias darbo sąlygos.

    4.9

    EESRK mano, kad siuntinių pristatymo sektoriaus ir logistikos paslaugų vystymuisi strateginės reikšmės turi sektoriaus socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovų, visų pirma, vartotojų asociacijų ir MVĮ organizacijų atstovų ir e. mažmenininkų ir siuntų pristatymo paslaugų teikėjų – struktūruoto dialogo plėtojimas Europos, nacionaliniu ir teritoriniu lygmeniu siekiant skatinti jų bendradarbiavimą ir tarpusavio pasitikėjimą ir kurti visiškai tvarią ir sąveikią internetu įsigyjamų prekių pristatymo rinką.

    2013 m. kovo 20 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Staffan NILSSON


    (1)  Žr. Thuiswinkel, Nyderlanduose sudaroma standartinė sutartis, suderinta 2012 m. sausio 1 d. Nyderlandų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos konsultacijose su vartotojais, kuria šiuo metu naudojasi 80 proc. „e. prekybos suinteresuotųjų subjektų“.

    (2)  Šaltinis: McKinsey, 4-oji metinė Europos konferencija e. prekybos klausimais, 2012 m. lapkričio 14 d., Briuselis.

    (3)  Šaltinis: Eurostat, 2004–2009 m.

    (4)  COM (2011) 942 final, 2012 m. sausio 11 d.

    (5)  Eurostatas, apklausa šeimos klausimais, 2009 m.

    (6)  OL C 168, 2002 7 20, p. 74.

    (7)  OL C 224, 2008 8 30, p. 50.

    (8)  OL C 108, 2004 4 30, p. 23.

    (9)  CEN – Europos standartizacijos komitetas, CENELEC – Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas, ETSI – Europos telekomunikacijų standartų institutas.

    (10)  RAPEX - The Rapid Alert System for non-food dangerous products – Nemaistiniams pavojingiems produktams skirta skubaus įspėjimo sistema.

    (11)  ICSMS - Information Communication System Market Surveillance - Bendrosios rinkos priežiūros sistema.

    (12)  OL C 256, 2007 10 27, p. 73; OL C 324, 2006 12 30, p. 41; OL C 324, 2006 12 30, p. 37; OL C 318, 2006 12 23, p. 210; OL C 221, 2005 9 8, p. 28; OL C 302, 2004 12 7, p. 35; OL C 48, 2002 2 21, p, 42.

    (13)  OL C 218, 2009 9 11, p. 36.

    (14)  ETP steigimo programa, Europos investicijų fondas.

    (15)  "Piktnaudžiavimo savarankiškai dirbančio asmens statusu" (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 14).


    Top