52012PC0721

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Šiame aiškinamajame memorandume išsamiau paaiškinamas naujos direktyvos, kuria siekiama suderinti valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo įstatymus ir kitus teisės aktus, pasiūlymas.

Direktyva remiamos valstybių narių pastangos įvykdyti nacionalinius įsipareigojimus, susijusius su žiniatinklio prieinamumu, taip pat jų įsipareigojimus dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją.

Žiniatinklio prieinamumas siejamas su principais ir metodais, kuriais reikia vadovautis kuriant interneto svetaines, kad tokių interneto svetainių turinys taptų prieinamas visiems naudotojams, visų pirma neįgaliesiems[1].

1.1.        Pasiūlymo tikslai ir aplinkybės

2009 m. interneto svetainių kūrėjų rinką sudarė apie 175 000 įmonių 27 ES valstybėse narėse. Jose dirbo apie milijonas darbuotojų, o apyvarta buvo 144 mlrd. EUR[2].

Apskaičiuota, kad su žiniatinklio prieinamumu susijusių produktų ir paslaugų Europos rinkos vertė – 2 mlrd. EUR. Jos augimo galimybės didelės, nes šiuo metu prieinama tik 10 % interneto svetainių. Sąjungos gyventojams senėjant funkcinių sutrikimų turinčių ar neįgalių piliečių (šiuo metu – 15 % ES darbinio amžiaus gyventojų, arba 80 mln. žmonių) gali smarkiai padaugėti.

Žiniatinklio prieinamumas labai svarbus viešojo sektoriaus institucijoms, kad jos galėtų aptarnauti daugiau klientų ir vykdyti savo viešąsias funkcijas. E. valdžios paslaugas teikiančių interneto svetainių (apie 380 500 Europos Sąjungoje) ir viešojo sektoriaus interneto svetainių (per 761 000 Europos Sąjungoje) sparčiai daugėja. Dauguma valstybių narių jau priėmė žiniatinklio prieinamumui skirtus teises aktus arba ėmėsi kitų priemonių. Tačiau tarp šių įstatymų ir priemonių esama didelių skirtumų.

Dėl to, kad nacionalinės žiniatinklio prieinamumo sistemos nesuderintos, kyla kliūčių vidaus rinkoje. Tarpvalstybiniu mastu veikiantiems tiekėjams susidaro papildomų kūrimo išlaidų. Konkurencija, konkurencingumas ir ekonominis augimas stabdomas, nes įmonėms, visų pirma MVĮ, trūksta žinių ir gebėjimų, kad jos galėtų laikytis visų specifikacijų ir procedūrų.

Nacionalinėms institucijoms ir verslo subjektams kyla neaiškumų dėl galimų tarpvalstybinių paslaugų žiniatinklio prieinamumo specifikacijų atrankos ir dėl tinkamiausios žiniatinklio prieinamumo politikos sistemos.

Siekiant panaikinti šį susiskaidymą ir pasitikėjimo žiniatinklio prieinamumo rinkoje stygių, siūloma viešajam sektoriui skirtas nacionalines priemones suderinti ES lygmeniu.

Direktyva taikoma viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms, nes jose teikiama informacija ir paslaugos, kurios būtinos piliečiams, o skiriant viešųjų išlaidų jau savaime galima užtikrinti saugią ir pakankamai didelę rinką interneto svetainių kūrėjams.

Įvertintos administracijų atitikties užtikrinimo sąnaudos. Tyrimo duomenimis, nauda yra didesnė už sąnaudas.

Atsižvelgiant į tai, kad interneto svetainių kūrėjai raginami siekti masto ekonomijos, ši priemonė padės užtikrinti įvairų teigiamą šalutinį poveikį, pradedant nuo visų kitų viešojo sektoriaus interneto svetainių.

Suderinimas padės užtikrinti geresnes rinkos sąlygos, kurti naujas darbo vietas, mažinti žiniatinklio prieinamumo užtikrinimo sąnaudas ir kurti prieinamesnes interneto svetaines – tai bus naudinga ir vyriausybėms, ir įmonėms, ir piliečiams.

1.2.        Techninis pagrindas

Suinteresuotosios šalys visame pasaulyje naudoja metodus, pagrįstus AA lygio atitikčiai taikomais sėkmės kriterijais ir reikalavimais, nurodytais Žiniatinklio konsorciumo paskelbtų Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcijoje[3].

Europos standartas, kuriame kalbama ir apie žiniatinklio prieinamumą pagal Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakciją (įskaitant jų naudojimą AA lygiu, taip pat susijusius atitikties vertinimo metodus), rengiamas pagal Komisijos įgaliojimą M/376, suteiktą Europos standartizavimo organizacijoms: Europos standartizacijos komitetui (angl. santr. CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (angl. santr. CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (angl. santr. ETSI). Darnusis standartas, kurį taikant būtų numatyta atitikties šioje direktyvoje išdėstytų žiniatinklio prieinamumo reikalavimams prielaida, turėtų būti grindžiamas šio darbo rezultatais.

Tarptautinį standartą ISO/IEC 40500:2012[4] dėl žiniatinklio prieinamumo priėmė Tarptautinė standartizacijos organizacija ir Tarptautinė elektrotechnikos komisija. Standartas ISO/IEC 40500:2012 yra visiškai toks pat kaip pirminė Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcija.

1.3.        Bendroji informacija apie politiką

Su žiniatinklio prieinamumu Europos lygmeniu yra susiję daug politinių iniciatyvų: 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios (IRT prieinamumas), 2011–2015 m. E. valdžios veiksmų planas (įtraukios ir prieinamos e. valdžios paslaugos) ir Europos skaitmeninė darbotvarkė (Komisija siūlo užtikrinti, kad iki 2015 m. viešojo sektoriaus interneto svetainės taptų visiškai prieinamos), ES finansavimo programų (Septintosios bendrosios programos, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos) parama technologinių žiniatinklio prieinamumo sprendimų moksliniams tyrimams ir plėtrai. Žiniatinklio prieinamumas bus paskatintas ir persvarstant viešųjų pirkimų direktyvas.

1.4.        Derėjimas su kita Sąjungos politika ir tikslais

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos[5] 9 straipsniu valstybės narės ir ES įpareigojamos imtis reikiamų priemonių, kad paskatintų naujų informacijos ir ryšių technologijų ir sistemų, taip pat ir interneto, prieinamumą neįgaliesiems. Direktyva būtų užtikrinta, kad būtų veiksmingai taikomas darnusis žiniatinklio prieinamumo standartas, kuris bus sukurtas remiantis Komisijos įgaliojimu M/376[6].

Toliau pateiktas pasiūlymas taikomas tik viešojo sektoriaus institucijų siūlomoms interneto paslaugoms, teikiamoms interneto svetainėse.

Pasiūlymas yra susijęs su šiuo metu rengiamu Europos prieinamumo aktu[7], skirtu prekių ir paslaugų (įskaitant IRT sektoriuje) prieinamumui. Atsižvelgiant į vykdomo poveikio vertinimo rezultatus, Europos prieinamumo aktas, kuris bus daugiausiai taikomas privačiajam sektoriui, padės vykdyti Europos skaitmeninės darbotvarkės visiško žiniatinklio prieinamumo įsipareigojimus, be kita ko, piliečiams užtikrinant ir bazinių paslaugų teikėjų privačiojo sektoriaus interneto svetainių prieinamumą. Tokiose interneto svetainėse teikiama informacija ir užtikrinamas interaktyvumas tokiose srityse kaip sutarčių sudarymas, užsakymas, sąskaitų pateikimas ir mokėjimas, taip pat paramos gavimas.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1.        Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Siekiant nustatyti problemas ir poreikius, surengta nemažai viešų konsultacijų su valstybėmis narėmis, sektoriaus įmonėmis ir pilietine visuomene ir joms skirtų tyrimų:

– 2010–2011 m. lyginamasis tyrimas „E. prieinamumo stebėsena“[8];

– tyrimas „E. prieinamumo paslaugų ir produktų gerinimo ekonominis vertinimas“[9]. Seminarai žiniatinklio prieinamumo klausimais (2008)[10];

– viešos konsultacijos Komisijos interaktyvioje interneto platformoje „Jūsų balsas“ (2008)[11];

– tyrimas „Europos šalių žiniatinklio prieinamumas“[12];

– 2006–2008 m. Lyginamasis tyrimas „E. prieinamumo pažangos Europoje kiekybinis vertinimas“[13].

– valstybių narių ekspertų grupės e. įtraukties ir integruojančių komunikacijų klausimais[14];

– tiesioginės konsultacijos ir susitikimai su didžiųjų pilietinės visuomenės organizacijų, tokių kaip Europos neįgaliųjų forumas ir Europos aklųjų sąjunga, Europos vyresnio amžiaus žmonių organizacijos (AGE) ir Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociacijos (ANEC) atstovais, taip pat su programinės įrangos pramonės ir konkretaus Europos pramonės sektoriaus asociacijos[15] atstovais.

2.2.        Poveikio vertinimas

Buvo įsteigta poveikio vertinimo iniciatyvinė grupė, kuriai vadovauja Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinis direktoratas ir kurioje atstovaujama įvairioms Komisijos tarnyboms ir departamentams, įskaitant Teisės tarnybą, Generalinį sekretoriatą ir Komunikacijos, Ekonomikos ir finansų reikalų, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, Įmonių ir pramonės, Eurostato, Sveikatos ir vartotojų, Informatikos, Vidaus reikalų ir paslaugų ir Teisingumo generalinius direktoratus. Iniciatyvinė grupė įpareigota nagrinėti ir vertinti su šiuo pasiūlymu susijusius skirtingus klausimus ir perspektyvas.

Galutinėje poveikio vertinimo redakcijoje pateikiami atsakymai į poveikio vertinimo valdybos rekomendacijas.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnio 1 dalis.

3.2.        Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jei pasiūlyme nagrinėjami klausimai nepriklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai.

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Tai susiję su tarpvalstybiniais aspektais, kurių negalima išspręsti atskirų valstybių narių veiksmais. Remiantis tyrimų ir konsultacijų rezultatais, veiksmų nacionaliniu lygmeniu nepakanka norint suderinti nacionalines priemones ir koordinuotai įgyvendinti darnų požiūrį.

Dėl nacionalinių skirtumų kyla sunkumų bendrovėms, kurios nori veikti tarpvalstybiniu mastu. Tokie skirtumai riboja galimybes sukurti brandžią žiniatinklio prieinamumo produktų ir paslaugų viešąją rinką ir gali varžyti piliečių, besinaudojančių pagalbinėmis technologijomis, judumą.

Efektyvesnis išteklių naudojimas būtų užtikrintas taikant suderintus reikalavimus ir dalyvaujant bendradarbiavimo struktūrose, kuriose būtų keičiamasi gerąja patirtimi, žiniomis ir reagavimo į technologinius pokyčius patirtimi.

3.3.        Proporcingumo principas

Proporcingumo principo laikomasi pasiūlymą taikant tik ribotam interneto svetainių (tipų) sąrašui, valstybėms narėms suteikiant galimybę tą sąrašą išplėsti.

Be to, valstybės narės pačios gali nustatyti svarbius įgyvendinimo reikalavimus, tokius kaip institucijos, atsakingos už atitikties vertinimą, pasirinkimas.

3.4.        Pasiūlymas

1 straipsnis. Dalykas ir taikymo sritis

Direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumui, nustatant suderintus reikalavimus.

Pasiūlyme pateiktos techninės nuostatos, kurias taikydamos valstybės narės užtikrina prieigą prie tam tikrų tipų viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių turinio (toliau – atitinkamos interneto svetainės). Išvardytų tipų interneto svetainėse teikiama tokia viešojo sektoriaus institucijų informacija ir paslaugos, kurios yra būtinos, kad ES piliečiai galėtų dalyvauti ekonominiame ir visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis. Sąrašas pateiktas priede ir paimtas iš 2001 m. E. valdžios lyginamojo tyrimo[16].

Interneto svetainių tipų sąrašą valstybės narės gali nuspręsti išplėsti.

2 straipsnis. Apibrėžtys

Direktyvoje paaiškinamos sąvokos, susijusios su interneto svetainėmis, standartais ir viešaisiais subjektais. Su žiniatinklio turiniu ir naudotojo sąsaja susijusi terminologija yra panaši į tą, kurią taiko Žiniatinklio konsorciumas pagal savo Žiniatinklio prieinamumo iniciatyvos nuostatas ir pagal Įgaliojimo Nr. 376 standarto projektą.

3 straipsnis. Žiniatinklio prieinamumo reikalavimai

Žiniatinklio prieinamumo reikalavimai apibrėžiami remiantis dviem aspektais:

– orientacijos į naudotojus;

– orientacijos į rinką ir sąveikumo.

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai gali pakisti dėl staigesnių technologinių ir socialinių pokyčių, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kad atitinkamais atvejais būtų papildomai tikslinami suderintieji reikalavimai, kurie būtini, kad būtų užtikrintas atitinkamų interneto svetainių prieinamumas.

Norint sparčiai vykdyti dabartinius politinius įsipareigojimus, pirmiau išdėstytos nuostatos turi būti įgyvendintos iki 2015 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis. Darnieji standartai ir atitikties prielaida

Ši direktyva atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB bei 2009/105/EB ir panaikinamas Sprendimas 87/95/EEB ir Sprendimas Nr. 1673/2006/EB; tuo reglamentu nustatomas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų prašyti Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus, kad suinteresuotosioms šalims būtų lengviau numatyti atitikties prielaidą. Nuoroda į šiuos standartus būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodant, kai tinkama, variantus, kurių reikėtų laikytis taikant tokius standartus.

Direktyvos konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Europos standarte, pagrįstame Įgaliojimu Nr. 376 ir po to darniajame standarte, kuris turėtų būti pagrįstas šiuo darbu, bus atsižvelgta į AA lygio atitikčiai taikomus sėkmės kriterijus ir reikalavimus, nurodytus Žiniatinklio konsorciumo parengtų Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcijoje. Šios technologijų atžvilgiu neutralios specifikacijos yra žiniatinklio prieinamumo reikalavimų pagrindas.

5 straipsnis. Europos ir tarptautiniai standartai ir atitikties prielaida

Direktyvoje numatytas sprendimas, kad, jei darniųjų standartų nėra, darytina prielaida, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios Europos standartus (ar jų dalis), kuriuos (-ias) Komisija nustatė deleguotaisiais aktais, atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus. Pagal įgaliojimą M/376 rengiamas Europos standartas, kuris skirtas ir žiniatinklio prieinamumui.

Direktyvoje taip pat numatytas sprendimas, kad, jei tokio Europos standarto nėra, darytina prielaida, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios standarto ISO/IEC 40500:2012 dalis, susijusias su AA lygio atitikčiai taikomais sėkmės kriterijais ir atitikties reikalavimais, atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus.

6 straipsnis. Papildomos priemonės

Reikia papildomų priemonių, siekiant didinti informuotumą, nustatyti bendradarbiavimo tvarką ir užtikrinti rinkos augimą.

Valstybės narės raginamos palengvinti ne tik susijusių, bet ir kitų viešojo sektoriaus žiniatinklio prieinamumą, nes tai paspartins rinkos augimą ir ES piliečiams užtikrins žiniatinklio prieinamumą.

7 straipsnis. Ataskaitų teikimas

Interneto svetainės prieinamumas turėtų būti nuolat stebimas, atsižvelgiant į reguliarų interneto svetainės turinio atnaujinimą. Reikalaujama, kad valstybės narės, direktyvoje nurodyta tvarka taikydamos Komisijos nustatytą metodiką, stebėtų atitinkamas viešojo sektoriaus institucijų interneto svetaines. Metodika remsis darniojo standarto, jei taikomas ir tinkamas, procedūromis ir techninio vertinimo tvarka ir bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Valstybės narės galėtų nustatyti tinkamą tokių patikrinimų tvarką ir paskirti atsakingas institucijas.

Valstybės narės kasmet teikia ataskaitas apie tokios stebėsenos rezultatus. Ataskaitose turėtų būti nurodytas ir galimas atitinkamų interneto svetainių tipų sąrašo išplėtimas, taip pat tai, kokių papildomų 6 straipsnyje numatytų priemonių imtasi.

Valstybių narių ataskaitų teikimas Komisijai nustatomas direktyvoje nurodyta tvarka.

8 straipsni. Naudojimasis įgaliojimais

Direktyvoje pateikiamos naudojimosi deleguotaisiais aktais nuostatos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį, kuriuo įstatymų leidėjui suteikiama galimybė perduoti Komisijai įgaliojimą priimti visuotinai taikomus įstatymo galios neturinčius teisės aktus, kuriais papildomos arba iš dalies keičiamos kai kurios neesminės įstatymo galią turinčio akto nuostatos. Tokia tvarka būtų taikoma siekiant toliau įvardyti direktyvos 3 straipsnyje išdėstytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus ir nustatyti Europos standartą (ar jo dalis), kuriuo (-iomis) remiantis būtų daroma prielaida, kad jį (jas) atitinkančios atitinkamos interneto svetainės atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus.

9 straipsnis. Komitetas

Komisijai padeda komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pateikiamos nuorodos į konsultacines ar nagrinėjimo procedūras, kurios aiškiai taikomos pagal šios direktyvos straipsnius.

10 straipsnis. Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

Direktyva nustatyta, kada turi įsigalioti įstatymai ir kiti teisės aktai, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 30 d.

11 straipsnis. Įvertinimas

Direktyvos taikymas įvertinamas per trejus metus nuo jos įsigaliojimo.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Nėra jokio poveikio Sąjungos biudžetui.

2012/0340 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[17],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[18],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       skaitmeninės visuomenės kūrimas naudotojams suteikia naujų galimybių naudotis informacija ir paslaugomis. Informacijos ir paslaugų teikėjai, tokie kaip viešojo sektoriaus institucijos, vis aktyviau naudodamiesi internetu kuria, kaupia ir teikia įvairią visuomenei būtiną informaciją ir paslaugas internetu;

(2)       žiniatinklio prieinamumas siejamas su principais ir metodais, kuriais būtina vadovautis kuriant interneto svetaines, kad tokių interneto svetainių turinys taptų prieinamas visiems naudotojams, visų pirma funkcinių sutrikimų turintiems asmenims, įskaitant neįgaliuosius. Interneto svetainių turinį sudaro tekstinė ir netekstinė informacija, taip pat formų parsisiuntimo ir dvišalio interaktyvumo funkcijos, pvz., skaitmeninių formų apdorojimas, tapatumo nustatymas ir tokios operacijos kaip bylų tvarkymas ir mokėjimai;

(3)       Komisijos 2011–2015 m. E. valdžios veiksmų plane[19] raginama imtis veiksmų plėtoti e. valdžios paslaugas, kuriomis būtų užtikrinta įtrauktis ir prieinamumas;

(4)       Komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“[20] Komisija paskelbė, kad viešojo sektoriaus interneto svetainės turėtų tapti visiškai prieinamos nuo 2015 m.;

(5)       įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bendrąją programą[21] ir Konkurencijos ir inovacijų programą[22] remiami prieinamumo problemų technologinių sprendimų moksliniai tyrimai ir plėtra;

(6)       dauguma valstybių narių ir Sąjunga ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – JT konvencija) ir įsipareigojo neįgaliesiems užtikrinti lygiai su kitais asmenimis, inter alia, informacinių ir ryšių technologijų prieinamumą ir imtis atitinkamų priemonių, siekdamos skatinti naujų informacijos ir ryšių technologijų ir sistemų, taip pat ir interneto, prieinamumą neįgaliesiems;

(7)       2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios[23] grindžiama JT konvencija ir joje numatyta imtis veiksmų keliose prioritetinėse srityse, įskaitant žiniatinklio prieinamumą, siekiant „užtikrinti prekių, paslaugų, įskaitant viešąsias paslaugas, ir pagalbinių įtaisų prieinamumą neįgaliesiems“;

(8)       Tarybos reglamente (EB) Nr. 1081/2006, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo[24], esama IRT prieinamumui skirtų nuostatų. Tačiau jame nesprendžiami konkretūs žiniatinklio prieinamumo klausimai;

(9)       sparčiai augančią žiniatinklio prieinamumo rinką sudaro įvairūs ūkio subjektai, įskaitant tuos, kurie kuria interneto svetaines arba programinės įrangos priemones, skirtas tinklalapiams kurti, administruoti ir bandyti, taip pat kuria naudotojo programinę įrangą, tokią kaip žiniatinklio naršyklės, ir susijusias pagalbines technologijas, diegia sertifikavimo paslaugas ir moko teikėjus;

(10)     keletas valstybių narių priėmė priemones, pagrįstas tarptautiniu lygmeniu taikomomis prieinamų interneto svetainių kūrimo gairėmis, tačiau dažnai pateikiama nuoroda į skirtingas tų gairių redakcijas ar atitikties lygmenis, arba nacionaliniu lygmeniu yra taikomi techniniai variantai;

(11)     tarp žiniatinklio prieinamumo srities tiekėjų yra daug mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Visų pirma tiekėjai ir MVĮ neturi paskatų kurti verslo įmones už savo vidaus rinkų ribų. Atsižvelgiant į žiniatinklio prieinamumo specifikacijų ir taisyklių skirtumus, jų konkurencijai ir augimui trukdo tai, kad kurdami su žiniatinklio prieinamumu susijusius tarpvalstybinius produktus bei paslaugas ir jais prekiaudami tiekėjai patirtų papildomų išlaidų;

(12)     dėl ribotos konkurencijos interneto svetainių ir susijusių produktų bei paslaugų pirkėjai brangiai moka už paslaugų teikimą arba yra priklausomi nuo vieno tiekėjo. Tiekėjai dažnai pirmenybę teikia nuosavybinių standartų variantams, todėl kyla kliūčių užtikrinti naudotojo programinės įrangos sąveikumą ir plačią prieigą prie interneto svetainių turinio visoje Sąjungoje. Dėl nacionalinių taisyklių susiskaidymo ribojama nauda, kurią būtų galima užtikrinti, jei su nacionaliniais ir tarptautiniais to paties lygio subjektais būtų dalijamasi prisitaikymo prie visuomeninių ir technologinių pokyčių patirtimi;

(13)     siekiant pašalinti susiskaidymą, būtina suderinti nacionalines priemones Sąjungos lygmeniu remiantis susitarimu dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms taikomų prieinamumo reikalavimų. Tai padėtų mažinti neapibrėžtumą interneto svetainių kūrėjams ir skatinti sąveikumą. Technologijų atžvilgiu neutralūs prieinamumo reikalavimai ne tik netrukdys diegti inovacijas, bet galbūt jas ir skatins;

(14)     be to, darnus požiūris turėtų padėti Sąjungos viešojo sektoriaus institucijoms ir įmonėms gauti ekonominės ir socialinės naudos dėl interneto paslaugų teikimo platesniam piliečių ir vartotojų ratui. Tai turėtų padidinti žiniatinklio prieinamumo produktų ir paslaugų vidaus rinkos potencialą. Su tuo susijęs rinkos augimas turėtų paskatinti įmones prisidėti prie ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje. Vidaus rinkos stiprinimas turėtų padėti užtikrinti, kad investicijos Sąjungoje taptų patrauklesnės. Valdžios institucijos turėtų turėti naudos iš to, kad žiniatinklio prieinamumas būtų užtikrinamas mažesnėmis sąnaudomis;

(15)     geresnė prieiga prie internetu teikiamų viešojo sektoriaus paslaugų turėtų būti naudinga piliečiams; jiems turėtų būti teikiamos paslaugos ir informacija, kurios padės jiems naudotis savo teisėmis visoje Sąjungoje, visų pirma teise laisvai judėti ir gyventi bet kur Sąjungos teritorijoje, taip pat įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas;

(16)     šioje direktyvoje apibrėžti žiniatinklio prieinamumo reikalavimai neutralūs technologijos atžvilgiu. Jais tik nurodoma, kokios pagrindinės funkcijos turi būti užtikrintos, kad naudotojas galėtų pastebėti, naudoti ar suprasti interneto svetainę ir jos turinį. Tais kriterijais nenurodoma, nei kaip tai turi būti pasiekta, nei kokia technologija turėtų būti atrinkta konkrečiai interneto svetainei, interneto informacijai ar taikomajai programai. Todėl kriterijai netrukdo diegti inovacijas;

(17)     su žiniatinklio prieinamumu susijęs sąveikumas turėtų būti grindžiamas bendrai priimtomis ir naudojamomis specifikacijomis, kuriomis užtikrinamas kuo didesnis žiniatinklio turinio suderinamumas su esama ir būsima naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis. Konkrečiai žiniatinklio turinys turėtų padėti užtikrinti naudotojo programinei įrangai reikalingą natūraliosios kalbos, struktūrų, ryšių ir sekų bendrą vidinę kodavimo sistemą, taip pat bet kokių įterptųjų naudotojo sąsajos komponentų duomenis. Tad sąveikumas naudingas naudotojams, nes jiems suteikiama galimybė naudotojo programine įranga plačiai naudotis prieigai prie interneto svetainių; jiems taip pat būtų naudingas didesnis pasirinkimas ir mažesnės kainos Sąjungoje. Be to, sąveikumas būtų naudingas ir su interneto prieinamumu susijusių produktų ir paslaugų tiekėjams ir pardavėjams;

(18)     kaip pabrėžiama Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, valdžios institucijos turėtų prisidėti prie interneto turinio rinkų kūrimo. Valdžios institucijos gali skatinti turinio rinkas, viešojo sektoriaus informaciją teikdamos skaidriai, veiksmingai ir be diskriminacijos. Tai svarbi sritis, kurioje galima novatoriškų interneto paslaugų plėtra.

(19)     direktyva turėtų būti siekiama užtikrinti, kad visuomenei būtinos tam tikrų tipų viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainės būtų prieinamos pagal bendrus reikalavimus. Tokiais interneto svetainių tipais, nurodytais 2001 m. E. valdžios lyginamajame tyrime[25], buvo remiamasi sudarant priede pateiktą sąrašą;

(20)     šioje direktyvoje išdėstyti tam tikrų tipų viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių žiniatinklio prieinamumo reikalavimai. Siekiant palengvinti atitinkamų interneto svetainių atitiktį tiems reikalavimams ir nurodyti išsamias tų reikalavimų technines specifikacijas, būtina numatyti atitikties prielaidą tų interneto svetainių, kurios atitinka darniuosius standartus, parengtus ir paskelbtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB bei 2009/105/EB ir panaikinamas Sprendimas 87/95/EEB ir Sprendimas Nr. 1673/2006/EB. Pagal šį reglamentą valstybės narės ir Europos Parlamentas gali prieštarauti darniesiems standartams, kurie, jų manymu, nevisiškai atitinka šioje direktyvoje išdėstytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus;

(21)     Komisija Europos standartizacijos organizacijoms jau suteikė Įgaliojimą M/376[26], kad būtų parengtas Europos standartas, kuriame būtų nurodyti IRT produktų ir paslaugų, įskaitant žiniatinklio turinį, funkcinio prieinamumo reikalavimai, kurie galėtų būti taikomi viešajam pirkimui, taip pat kitiems tikslams, tokiems kaip privačiojo sektoriaus pirkimai. Tuo tikslu Europos standartizacijos organizacijos privalo glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamais sektoriaus standartų forumais ir konsorciumais, įskaitant Žiniatinklio konsorciumą (angl. World Wide Web Consortium (W3W/WAI)). Darnusis standartas, kurį taikant būtų numatyta atitikties šioje direktyvoje išdėstytų žiniatinklio prieinamumo reikalavimams prielaida, turėtų būti grindžiamas šio darbo rezultatais;

(22)     Kol paskelbiamos nuorodos į tokį darnųjį standartą ar jo dalis, turėtų būti daroma prielaida, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios Europos standartus (ar jų dalis), kuriuos (-ias) Komisija nustatė deleguotaisiais aktais, atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus. Galimas variantas – Europos standartas, kuris turėtų būti priimtas remiantis įgaliojimu M/376.

(23)     jei tokio Europos standarto nėra, turėtų būti daroma prielaida, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios standarto ISO/IEC 40500:2012 dalis, susijusias su AA lygio atitikčiai taikomais sėkmės kriterijais ir atitikties reikalavimais, atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus. tarptautinis standartas ISO/IEC 40500:2012 yra visiškai toks pat kaip pirminė Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcija; kaip tarptautiniu mastu ir Europos lygmeniu pripažįsta suinteresuotosios šalys, AA lygio atitikčiai taikomais sėkmės kriterijais ir reikalavimais, kurie tinklalapiams nustatyti Žiniatinklio konsorciumo parengtų Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcijoje, užtikrinamas pagrindas tinkamoms žiniatinklio prieinamumo specifikacijoms. Tai pabrėžta Tarybos išvadose dėl prieinamos informacijos visuomenės[27].

(24)     atitiktis žiniatinklio prieinamumo reikalavimams turėtų būti nuolat stebima pradinio viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių kūrimo ir vėlesnio turinio atnaujinimo etapais. Taikant darnią stebėsenos metodiką visos valstybės narės turėtų vienodai tikrinti, kaip interneto svetainė atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus, būtų renkami reprezentatyvūs pavyzdžiai ir užtikrinama periodiška stebėsena. Valstybės narės turėtų kasmet pranešti apie stebėsenos rezultatus ir apskritai apie veiksmus, kurių imtasi taikant šią direktyvą;

(25)     nustačius darnią sistemą interneto svetainių kūrėjų sektoriui susidarytų mažiau kliūčių veikti vidaus rinkoje, o žiniatinklio prieinamumo produktus ir paslaugas perkančių valdžios institucijų ir kitų subjektų išlaidos sumažėtų;

(26)     siekiant užtikrinti, kad atitinkamos interneto svetainės būtų prieinamos pagal šioje direktyvoje išdėstytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus, įgaliojimas priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguotas Komisijai, kad prireikus ji galėtų toliau tikslinti tuos reikalavimus ir nustatyti Europos standartą (ar jo dalis), kurį (-ias) taikant, jei nėra darniųjų standartų, būtų daroma tokį standartą ar jo dalis atitinkančių atitinkamų svetainių atitikties žiniatinklio prieinamumo reikalavimams prielaida. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti ir Europos Parlamentui, ir Tarybai;

(27)     siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos atitinkamų nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Nagrinėjimo procedūra turėtų būti naudojama apibrėžti metodikai, kurią valstybės narės turėtų naudoti atitinkamų interneto svetainių atitikčiai reikalavimams stebėti. Siekiant nustatyti, kaip valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie tokios stebėsenos rezultatus, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra. Tokiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;

(28)     kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo darnią rinką, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia suderinti skirtingas taisykles, kurios šiuo metu egzistuoja įvairių valstybių narių teisinėse sistemose, ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Direktyva siekiama suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumu visiems naudotojams, visų pirma funkcinių sutrikimų turintiems žmonėms, įskaitant neįgaliuosius.

2. Direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis valstybės narės užtikrina prieigą prie viešojo sektoriaus institucijoms priklausančių interneto svetainių, kurių tipai nurodyti priede, turinio.

3. Valstybės narės šią direktyvą gali taikyti ir 2 dalyje nenurodytų tipų viešojo sektoriaus interneto svetainėms.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) atitinkamos interneto svetainės – interneto svetainės, nurodytos šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje;

(2) interneto svetainių turinys – informacija, perduotina naudotojui naudojantis naudotojo programine įranga, įskaitant kodą ar ženklinimą, kuriuo apibrėžiama turinio struktūra, pateikimas ir interaktyvumas;

(3) naudotojo programinė įranga – bet kokia žiniatinklio turinio nuskaitymo ir pateikimo naudotojams programinė įranga, įskaitant naršykles, medijos leistuves, įskiepius ir kitas programas, kurios padeda žiniatinklio turinį nuskaityti, perteikti ir palaikyti su juo interaktyvų ryšį;

(4) standartas – pripažintos standartizacijos organizacijos priimta ir pakartotinai ar ištisai taikyti skirta neprivaloma techninė specifikacija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalyje;

(5) tarptautinis standartas – tarptautinės standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies a punkte;

(6) Europos standartas – Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies b punkte;

(7) darnusis standartas – remiantis Komisijos prašymu priimtas Europos standartas, skirtas naudoti taikant Sąjungos derinimo teisės aktus, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 2 straipsnio 1 dalies c punkte;

(8) viešojo sektoriaus įstaiga – valstybės, regiono ar vietos valdžios institucija, įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalyje, ir vienos ar kelių tokių institucijų arba vienos ar kelių tokių įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, asociacijos.

3 straipsnis

Žiniatinklio prieinamumo reikalavimai

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, būtinų užtikrinti, kad atitinkamos interneto svetainės būtų prieinamos

(a) nuosekliai ir tinkamai, kad naudotojai galėtų jas pastebėti, naudoti ir suprasti (įskaitant galimybę pritaikyti pateikiamą turinį ir interaktyvumą), kai reikia, užtikrinant prieinamą elektroninį pakaitalą;

(b) taip, kad būtų palengvintas sąveikumas su įvairia naudotojo programine įranga ir pagalbinėmis technologijomis Sąjungos ir tarptautiniu lygmenimis.

2. 1 dalies nuostatas valstybės narės pradeda taikyti ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

3. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 8 straipsnį, kad atitinkamais atvejais galėtų dar patikslinti 1 dalyje nurodytus žiniatinklio reikalavimus.

4 straipsnis

Atitikties darniesiems standartams prielaida

1. Laikoma, kad atitinkamos interneto svetainės, kurios atitinka darniuosius standartus (ar jų dalis), į kuriuos (-ias) nuorodas Komisija parengė ir paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, atitinka 3 straipsnyje išdėstytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus, kuriems taikomi tokie standartai ar jų dalys.

5 straipsnis

Atitikties Europos arba tarptautiniams standartams prielaida

1. Kol nepaskelbiamos nuorodos į 4 straipsnyje nurodytus darniuosius standartus, laikoma, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios Europos standartus (ar jų dalis), nustatytus (-as) pagal 2 dalį, atitinka 3 straipsnyje išdėstytus žiniatinklio prieinamumo reikalavimus, kuriems taikomi tokie standartai ar jų dalys.

2. Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 8 straipsnį, siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytus Europos standartus ar jų dalis.

3. Kol nuorodos į 1 dalyje minimus Europos standartus nenustatytos, laikoma, kad atitinkamos interneto svetainės, atitinkančios standarto ISO/IEC 40500: 2012 dalis, susijusias su AA lygio atitikčiai taikomais sėkmės kriterijais ir atitikties reikalavimais, atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus.

6 straipsnis

Papildomos priemonės

1. Valstybės narės skatina atitinkamose interneto svetainėse pateikti pareiškimą apie jų prieinamumą, visų pirma apie jų atitiktį šiai direktyvai, galbūt pateikiant papildomos naudotojams naudingos informacijos apie prieinamumą.

2. Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos palengvinti 3 straipsnyje apibrėžtų žiniatinklio prieinamumo reikalavimų taikymą visoms viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms (net tik atitinkamoms interneto svetainėms), visų pirma viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms, kurioms taikomi galiojantys žiniatinklio prieinamumo nacionaliniai teisės aktai ar atitinkamos priemonės.

3. Valstybės narės remia konsultacijų su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis dėl žiniatinklio prieinamumo tinkamus mechanizmus ir viešai informuoja visuomenę apie bet kokius žiniatinklio prieinamumo politikos pokyčius ir apie žiniatinklio prieinamumo reikalavimų atitikties užtikrinimo patirtį ir rezultatus.

4. Komisijos padedamos valstybės narės bendradarbiauja Sąjungos lygmeniu su sektoriaus ir pilietinės visuomenės suinteresuotosiomis šalimis, siekdamos 7 straipsnio 4 dalyje nurodyto kasmečio ataskaitų rengimo tikslais įvertinti rinkos ir technologijų naujienas ir pažangą žiniatinklio prieinamumo srityje, taip pat keistis geriausia patirtimi.

7 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų rengimas

1. Valstybės narės, taikydamos 4 dalyje numatytą metodiką, nuolat stebi, ar atitinkamos interneto svetainės atitinka žiniatinklio prieinamumo reikalavimus.

2. Valstybės narės kasmet praneša apie stebėsenos, vykdomos pagal 4 dalį, rezultatus, įskaitant kiekybinio vertinimo duomenis, o atitinkamais atvejais ir 1 straipsnio 3 dalyje nurodytų interneto svetainių sąrašą.

3. Be to, tokia ataskaita taikoma pagal 6 straipsnį vykdomiems veiksmams.

4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato atitinkamų interneto svetainių atitikties 3 straipsnyje išdėstytiems žiniatinklio prieinamumo reikalavimams stebėsenos metodiką. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Metodika bus paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. 4 dalyje nurodytą metodiką sudaro:

(a) periodiška stebėsena ir atitinkamų interneto svetainių, kurioms taikoma stebėsena, atranka; ir

(b) interneto svetainės lygmeniu – atitikties 3 straipsnyje nurodytiems žiniatinklio prieinamumo reikalavimams patvirtinimo aprašas, kai įmanoma, pateikiant tiesioginę nuorodą į svarbius aprašus darniajame standarte arba, jei jo nėra, – Europos arba tarptautiniuose standartuose, kurie nurodyti atitinkamai 4 ir 5 straipsniuose.

6. Valstybių narių ataskaitų teikimo Komisijai tvarką Komisija nustato įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 ir 5 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 3 ir 5 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5. Pagal 3 ir 5 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

9 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas. Toks komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

10 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2014 m. birželio 30 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Įvertinimas

Komisija per trejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo įvertina jos taikymą.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja 20-tą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS

Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių tipai

(nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje)

(1) Pajamų mokesčiai: deklaracija, pranešimas apie įvertinimą.

(2) Darbo biržų darbo paieškos paslaugos.

(3) Socialinio draudimo išmokos: nedarbo išmokos, vaiko pašalpos, gydymo išlaidos (kompensavimas arba apmokėjimas tiesiogiai), studentų stipendijos.

(4) Asmens dokumentai: pasas arba vairuotojo pažymėjimas.

(5) Automobilių registravimas.

(6) Statybos leidimo paraiška.

(7) Pareiškimas policijai, pvz., dėl vagystės.

(8) Viešosios bibliotekos, pvz., katalogai ir paieškos priemonės.

(9) Reikalavimas pateikti gimimo ar santuokos liudijimą ir jo pateikimas.

(10) Priėmimas į aukštojo mokslo įstaigą ar universitetą.

(11) Pranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą.

(12) Paslaugos, susijusios su sveikata: interaktyvios konsultacijos dėl paslaugų prieinamumo, paslaugos pacientams internetu, pacientų registracija.

[1]               Pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją neįgalieji – tai, be kitų, asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.

[2]               Svetainių kūrėjų rinka apskaičiuojama kaip ekonominės veiklos visuma (NACE 2 red., kategorija J6201 – Kompiuterių programavimo veikla ir kategorija J6312 – žiniatinklio portalai). Šaltinis – Eurostatas, Išsami metinė paslaugų įmonių statistika (NACE 2 red. H-N ir S95), interneto duomenų kodas sbs_na_1a_se_r2).

[3]               Šaltinis – http://www.w3.org/WAI/.

[4]               http://www.iso.org/iso/iso_catalogue/catalogue_tc/catalogue_detail.htm?csnumber=58625

[5]               http://www.un.org/disabilities/default.asp?id=150

[6]               http://www.mandate376.eu/

[7]               http://ec.europa.eu/governance/impact/planned_ia/docs/2012_just_025_european_accessibiliy_act_en.pdf

[8]               Pagal tyrimą (viešasis pirkimas surengtas 2008 m., SMART 2008/0066) pateiktos dvi metinės ataskaitos (2010 ir 2011 m.) (http://www.eaccessibility-monitoring.eu/researchResult.aspx).

[9]               SMART 2009/00-72, http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/study-economic-assessment-and-evaluation-recommendations-improving-e-accessibility-services-and

[10]             http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/consultation-workshop-web-accessibility-10-june-2008

[11]             http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0804:FIN:EN:PDF

[12]             Europos šalių žiniatinklio prieinamumas: atitikties naujausioms tarptautinėms prieinamumo specifikacijoms, visų pirma Žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakcijai, lygis, taip pat tų specifikacijų įgyvendinimo būdai ar planai (SMART 2008/0068). http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/study-report-web-accessibility-european-countries-level-compliance-latest-international

[13]             2006–2008 m. Lyginamasis tyrimas „E. prieinamumo pažangos Europoje kiekybinis vertinimas“ (MEAC-1). Žr.                Empirica, WRC, RNIB, RNID, eWORX (2007), http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/assessment-status-eaccessibility-europe         

[14]             http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/groups-supporting-e-inclusion-agenda

[15]             Europos informacinių ir ryšių technologijų pramonės asociacija.

[16]             http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/egovernment-indicators-benchmarking-eeurope

[17]             OL C 110/26, 2006 5 9, COM(2005) 425 galutinis.

[18]             OL C 009, 2012 1 11, p. 0065-0070.

[19]             COM(2010) 743 galutinis. Oficialiajame leidinyje nepaskelbta.

[20]             COM(2010) 245 galutinis/2.

[21]             OL L 412, 2006 12 30, p. 1-43.

[22]             OL L 310, 2006 11 9, p. 15–40.

[23]             KOM(2010) 636 galutinis. Oficialiajame leidinyje nepaskelbta.

[24]             OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

[25]             http://ec.europa.eu/digital-agenda/en/news/egovernment-indicators-benchmarking-eeurope

[26]             http://www.mandate376.eu/.

[27]             http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/trans/107014.pdf.