AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.        Bendrosios aplinkybės

Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnyje nustatyta, kad „politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalyje išreikštas tas pats principas.

Teisė į laisvę asocijuotis visais lygmenimis, pavyzdžiui, politinėje ir pilietinėje srityje, ir teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų, yra pagrindinės kiekvieno Sąjungos piliečio teisės.

Todėl Europos Sąjungos piliečiams naudinga, kad Europos atstovaujamoji demokratija galėtų klestėti. Kad piliečių balsas būtų aiškiai girdimas Europos lygmeniu, Europos politinės partijos ir politiniai fondai turi būti tikrai tarpvalstybiniai.

Europos politinės partijos ir su jomis susiję politiniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant atotrūkį tarp valstybių narių ir ES politikos, be to, jie vykdo svarbias komunikacines funkcijas, remdami sąveiką tarp visų Sąjungos daugiapakopės valdymo sistemos lygmenų. Aktyvesnis ir veiksmingesnis Europos politinių partijų bei fondų dalyvavimas gali padėti piliečiams labiau suvokti ryšį tarp politinių procesų nacionaliniu bei europiniu lygmeniu ir yra vienas būdų sukelti tarpvalstybinius viešuosius debatus visoje Europoje ir paskatinti Europos viešosios erdvės formavimąsi.

Be to, Europos politinėms partijoms reikėtų padėti ugdyti gebėjimą išreikšti ir reikiama linkme nukreipti piliečių valią dėl parlamentarų mandatų ir kitų atstovaujamųjų pareigų Europos lygmeniu, kurie nepaprastai svarbūs visai Europos atstovaujamajai demokratijai, todėl jas reikėtų skatinti per rinkimus į Europos Parlamentą labiau informuoti piliečius apie ryšius tarp jų ir jų nacionalinių politinių partijų bei kandidatų. Tai ypač svarbu įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria sustiprintas Europos Parlamento, kaip lygias teises su Taryba turinčio teisės aktų leidėjo, vaidmuo. Sutartis taip pat labai padeda didinti piliečių susidomėjimą Europos Parlamento rinkimais ir dalyvavimą juose ir stiprinti Europos Sąjungos demokratinį teisėtumą.

1.2.        Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Praėjus devyneriems metams nuo Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių įsigaliojimo[1] ir penkeriems metams nuo jo peržiūros 2007 m.[2], kai, inter alia, į reglamento taikymo sritį buvo įtraukti su Europos politinėmis partijomis susiję Europos politiniai fondai, Komisija atliko išsamų dabartinės Europos politinių partijų ir fondų finansavimo bei reglamentavimo sistemos vertinimą.

Vertinimą ji atliko po Europos Parlamento (EP) generalinio sekretoriaus pranešimo dėl partijų finansavimo Europos lygmeniu[3] (toliau – M. Giannakou pranešimas) ir 2011 m. balandžio 6 d. EP rezoliucijos dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 taikymo[4] priėmimo.

M. Giannakou pranešime, kuris yra EP vertinimo ataskaita, pateikta pagal Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 12 straipsnį[5], aptariamos dvi pagrindinės sritys:

· Komisija raginama pasiūlyti Europos politinių partijų ir politinių fondų statutą, taip pat minimi susiję demokratijos partijų viduje klausimai;

· siūloma atlikti tam tikrus politinėms partijoms ir su jomis susijusiems politiniams fondams taikomos finansavimo tvarkos pakeitimus: prašoma sugriežtinti finansavimo skyrimo sąlygas, bet nustatyti lankstesnę sistemą.

Vertindama dabartines Europos lygmens politinių partijų ir politinių fondų reglamentavimo taisykles, Komisija reikiamai atsižvelgė į M. Giannakou pranešime EP padarytas išvadas. Ji pritaria, kad Europos politinės partijos ir fondai turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant ir skatinant atstovaujamąją demokratiją ES lygmeniu ir mažinant atotrūkį tarp ES politikos ir Sąjungos piliečių.

Todėl reglamento pasiūlymu siekiama skatinti ir remti Europos politines partijas bei su jomis susijusius politinius fondus, sudarant jiems sąlygas plėtotis ir toliau dėti pastangas palaikyti dialogą su Europos piliečiais, atstovauti jiems, išreikšti jų nuomones bei pažiūras ir stipriau susieti Europos pilietinę visuomenę su Europos institucijomis, visų pirma Europos Parlamentu.

Pasiūlyme numatyta politinių fondų poreikius atitinkanti speciali teisės, finansavimo ir reglamentavimo sistema. Ši sistema nepriklauso ir skiriasi nuo 2012 m. vasario 8 d. Komisijos priimtame pasiūlyme dėl Europos fondo statuto[6] išdėstytų taisyklių dėl Europos fondų Europos teisinės formos.

2.           KONSULTACIJOS SU SUINTEREUOTOSIOMIS ŠALIMIS

Rengdama šį pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiavo ir konsultavosi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Ji surengė kelis įvairių lygmenų posėdžius dėl šio pasiūlymo su Europos lygmens politinių partijų ir fondų atstovais, EP politinėmis grupėmis, nacionaliniais ekspertais ir mokslininkais, EP pirmininku, EP generaliniu sekretoriumi ir EP vertinimo ataskaitos pranešėja.

Visos suinteresuotosios šalys reguliariai teikė savo patirtimi ir žiniomis pagrįstų svarbių pastabų dėl dabartinių politinių partijų bei politinių fondų reglamentavimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 ir Finansinį reglamentą[7] taisyklių.

Antai Europos politinės partijos ir fondai papildė EP vertinimo ataskaitą, nurodydami pastaraisiais metais patirtus konkrečius sunkumus ir pateikdami pasiūlymų bei rekomendacijų dėl galimų patobulinimų, o nacionaliniai ekspertai ir mokslininkai nuodugniai išnagrinėjo politinių partijų statuso ir finansavimo nacionaliniu lygmeniu taisykles ir įvertino tikėtiną Komisijos svarstomų priemonių poveikį valstybėms narėms.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1.        Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 224 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, [...] priima reglamentus, Europos lygmeniu reglamentuojančius politines partijas, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje, ypač jų finansavimo taisykles“.

Savo esme ši nuostata atitinka Europos bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnio antrąją įtrauką, kuria pagrįstas Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003.

3.2.        Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlymas visiškai atitinka subsidiarumo principą. Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutą bei finansavimą reglamentuojančias taisykles galima nustatyti tik ES lygmeniu. Nors dabartinis politines partijas ir fondus reglamentuojantis reglamentas pasitvirtino kaip gera priemonė, kuria tiek partijos, tiek fondai gali remtis ir įsitvirtinti Europos politinėje erdvėje, reikia reformuoti dabartines reglamentavimo ir finansavimo sistemas, kad partijos ir fondai galėtų atremti šiandienos iššūkius (pavyzdžiui, sukuriant Europos veikėjo Europos lygmeniu institutą arba Europos politinėms partijoms sudarant sąlygas perkelti išteklius iš vienų metų į kitus) ir prisitaikyti prie ateities iššūkių. Išdėstydama, kokių reformos priemonių būtų galima imtis, Komisija deramai atsižvelgė į Deklaracijoje Nr. 11 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnio, pridėtoje prie Nicos sutarties baigiamojo akto[8], pateiktus principus.

Pasiūlymu neviršijama to, kas būtina pasiekti ilgalaikiam tikslui – plėtoti ir stiprinti Europos demokratiją bei ES institucijų teisėtumą, siekiant Europos politines partijas ir Europos politinius fondus paversti veiksmingesniais ir atskaitingesniais demokratiniais veikėjais. Todėl pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Pasiūlymu siekiama sukurti naują abiejų rūšių subjektų Europos teisinę formą, tačiau daugelyje praktinės veiklos sričių jie ir toliau veiktų remdamiesi teisine forma, pripažinta valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, teisinėje sistemoje.

Siūloma priemone būtų pašalintos kai kurios iš didžiausių kasdienės veiklos ir valdymo kliūčių, su kuriomis politinės partijos ir politiniai fondai susiduria veikdami valstybėse narėse ir už jų ribų, tačiau išsamaus jiems taikytinų taisyklių sąrašo nepateikiama. Antai į pasiūlymą neįtraukiamos darbo ar mokesčių teisės nuostatos (išskyrus taisykles, susijusias su tarpvalstybinių rėmėjų ir dovanų nediskriminavimu, kai jų pobūdis akivaizdžiai europinis). Išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai būtų ir toliau reglamentuojami nacionalinės teisės aktų.

4.           PAGRINDINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Komisija teikia papildomų pasiūlymų dėl politinių partijų ir politinių fondų finansavimo bei reglamentavimo Europos lygmeniu sistemų tobulinimo rinkinį: vienu (šiuo) pasiūlymu ketinama pakeisti dabartinį Reglamentą (EB) Nr. 2003/2004, o kitu pasiūlymu, kuris teikiamas kartu, siekiama iš dalies keisti Finansinį reglamentą.

Šiame Reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo pasiūlyme Komisija siūlo atlikti tam tikrus Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 patobulinimus. Svarbiausias tikslas – padidinti Europos politinių partijų ir fondų matomumą, pripažinimą, veiksmingumą, skaidrumą bei atskaitomumą.

Šiuo pasiūlymu nustatomas Europos teisinis statutas. Europos statutu numatoma galimybė užsiregistruoti kaip Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui ir taip įgyti ES teise pagrįstą teisinį statusą.

Įgydamos naują Europos teisinį subjektiškumą, kuris pakeis turėtą nacionalinį teisinį subjektiškumą, Europos politinės partijos pelnys reikiamą pripažinimą ir galės įveikti tam tikras įsisenėjusias kliūtis. Tarp minėtų kliūčių – nacionalinių teisinių formų, pagal kurias jos iki šiol veikė ir kurios dažniausiai neatitinka itin specifinių Europos lygmens politinių partijų užduočių bei tikslų, įvairovė ir matomumo visuomenėje bei iš to kylančio pripažinimo stoka. Todėl vienodas teisinis statusas, pagrįstas ES teise, yra būtinas ir sudarys joms sąlygas geriau vykdyti Sutartimis joms pavestą konkrečią užduotį.

Panašiu su jomis susijusių politinių fondų Europos teisiniu statutu aiškiai pripažįstamas nepaprastai svarbus vaidmuo, kurį jie atlieka remdami ir papildydami Europos politinių partijų veiklą, visų pirma prisidėdami prie debatų Europos viešosios tvarkos bei Europos integracijos klausimais ir vienydami skirtingų sričių bei skirtingų lygmenų veikėjus iš visos Europos Sąjungos.

Norint įgyti Europos teisinį statusą, reikės laikytis griežtų valdymo, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimų. Tarp konkrečių Europos teisinio statuso suteikimo sąlygų ir reikalavimų – visapusiškai gerbti vertybes, kuriomis pagrįsta ES, o politinių partijų atveju – laikytis minimalių demokratijos partijos viduje taisyklių.

Nors užregistruoti savo statutą kaip Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo, tačiau neprašyti ES finansavimo bus galima, atvirkštinis variantas – neįmanomas. Tai reiškia, kad teisę gauti finansavimą iš ES biudžeto galės gauti tik tie Europos politine partija arba Europos politiniu fondu pripažinti subjektai, kurie tenkina pripažinimo sąlygas ir reikalavimus.

Nepaprastai svarbu užtikrinti, kad sąlygos tapti Europos politine partija nebūtų pernelyg sunkios ir kad jas lengvai galėtų tenkinti organizuoti bei rimti tarpvalstybiniai politinių partijų ir (arba) fizinių asmenų aljansai, tokiu būdu skatinant ir taip pat padedant formuotis naujoms Europos politinėms partijoms. Kita vertus, taip pat būtina nustatyti objektyvius ribotų išteklių skyrimo iš ES biudžeto kriterijus, atsižvelgiant į tikrąjį Europos politinės partijos europinį užmojį ir realią rinkėjų paramą. Geriausiai tokį kriterijų atspindi rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai, iš kurių galima tiksliai spręsti apie Europos politinės partijų pripažinimą rinkėjų tarpe ir apie jų galimybes visapusiškai dalyvauti demokratiniame ES gyvenime ir tokiu būdu išreikšti politinę Sąjungos piliečių valią aukščiausiame lygmenyje. Todėl, atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje Europos Parlamento išreikštą prašymą ir į Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalimi Europos Parlamentui pavestos užduoties tiesiogiai atstovauti Sąjungos piliečiams pripažinimą, Komisija siūlo teisę gauti ES finansavimą suteikti tik toms politinėms partijoms – ir, kalbant plačiau, su jomis susijusiems politiniams fondams, kuriems Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jų narių.

Be to, Komisija siūlo atlikti svarbius Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo ES lėšomis tvarkos pakeitimus. Į Finansinį reglamentą ji siūlo įtraukti atskirą Europos politinėms partijoms skirtą antraštinę dalį, pagal kurią šios gautų nebe veiklos dotacijas, o sui generis įnašus. Šis pasiūlymas ir kartu teikiamas pasiūlymas dėl Finansinio reglamento peržiūros suteiks politinėms partijoms ir politiniams fondams tam tikrą reikiamą darbo metodų ir veiklos lankstumą, visų pirma, inter alia, pakels išankstinio finansavimo lygius, sumažins bendro finansavimo reikalavimus ir suteiks galimybę sudaryti rezervą iš nuosavų išteklių. Be to, šiuo pasiūlymu pakeliama vieno rėmėjo dovanų per vienus metus riba, kad politinės partijos ir fondai sugebėtų įgyti nuosavų išteklių.

Didesniam lankstumui atsverti nustatoma išsami, skaidri reglamentavimo ir kontrolės sistema, apimanti visus Europos politinių partijų ir su jomis susijusių politinių fondų veiklos bei finansavimo aspektus ir visas jų finansines operacijas, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį. Šia sistema sugriežtinamos atskaitomybės ir skaidrumo prievolės, sustiprinami apskaitos ir kontrolės mechanizmai ir nustatomas naujas administracinių bei finansinių sankcijų, proporcingų reglamento sąlygų pažeidimams, įskaitant vertybių, kuriomis pagrįsta ES, nepaisymą, režimas.

5.           POVEIKIS BIUDŽETUI

ES finansavimas Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams toliau bus teikiamas iš Europos Parlamento biudžeto. Šis pasiūlymas nedaro didelio papildomo poveikio ES biudžetui.

2012/0237 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 224 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10],

pasikonsultavę su Europos Audito Rūmais[11],

pasikonsultavę su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu[12],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 4 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad politinės partijos Europos lygiu prisideda formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią;

(2)       Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 12 straipsniuose nustatyta, kad teisė į laisvę asocijuotis visais lygmenimis, pavyzdžiui, politinėje ir pilietinėje srityje, ir teisė į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų, yra pagrindinės kiekvieno Sąjungos piliečio teisės;

(3)       Europos piliečiams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis šiomis teisėmis siekiant visapusiškai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime;

(4)       tikrai tarpvalstybinės Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant atotrūkį tarp valstybių narių bei ES politikos ir taip užtikrinant, kad piliečių balsas būtų aiškiai girdimas Europos lygmeniu;

(5)       Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų būti skatinami ir remiamos jų pastangos stipriai sieti Europos pilietinę visuomenę su Europos institucijomis, visų pirma Europos Parlamentu;

(6)       kaip rodo Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų patirtis taikant 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių[13] ir 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento priimtą teisėkūros rezoliuciją dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 taikymo[14], būtina tobulinti Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų teisės ir finansavimo sistemą, kad jie galėtų tapti matomesniais ir veiksmingesniais Sąjungos daugialygmenės politinės sistemos veikėjais;

(7)       pripažįstant Sutartimi Europos politinėms partijoms pavestą užduotį ir siekiant palengvinti jų darbą, turėtų būti nustatytas Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų Europos teisinis statusas, suteikiantis jiems visišką teisinį veiksnumą ir pripažinimą visose valstybėse narėse;

(8)       turėtų būti nustatytos procedūros, kurių Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų laikytis norėdami pagal šį reglamentą įgyti Europos teisinį statusą, taip pat procedūros ir kriterijai, kurių reikėtų laikytis priimant sprendimą suteikti Europos teisinį statusą. Taip pat reikia nustatyti procedūras, kurios Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui būtų taikomos jiems netekus Europos teisinio statuso, jį praradus arba jo atsisakius;

(9)       Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai turėtų būti reglamentuojami šiame reglamente išdėstytomis materialinės teisės taisyklėmis ir valstybių narių, ypač tos, kurioje yra jų būstinė, teise, pagal kurią jie turėtų nustatyti reikiamą teisinę formą, kuri turi atitikti tos valstybės narės teisinėje sistemoje pripažįstamą juridinio subjekto formą;

(10)     Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai, norintys būti tokiais pripažinti Europos lygmeniu įgydami Europos teisinį statusą ir gauti viešąjį finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, turėtų laikytis tam tikrų principų ir tenkinti tam tikras sąlygas. Visų pirma Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turi gerbti Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje išdėstytas vertybes, kuriomis pagrįsta Europos Sąjunga;

(11)     turėtų būti nustatyti Europos politinių partijų valdymo ir vidaus organizavimo principai bei minimalūs reikalavimai, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų įsipareigota vykdyti griežtus demokratijos partijos viduje reikalavimus ir jų laikomasi. Į Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo statutą taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės administracinės ir teisinės nuostatos;

(12)     teisė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti suteikta tik Europos politinėms partijoms ir su jomis susijusiems Europos politiniams fondams, kurie buvo tokiais pripažinti ir įgijo Europos teisinį statusą. Nepaprastai svarbu ne tik užtikrinti, kad sąlygos tapti Europos politine partija nebūtų pernelyg sudėtingos ir kad jas lengvai galėtų tenkinti organizuoti bei rimti tarpvalstybiniai politinių partijų arba fizinių asmenų aljansai, arba politinių partijų ir fizinių asmenų aljansai, bet ir nustatyti proporcingus ribotų išteklių skyrimo iš ES biudžeto kriterijus, kurie objektyviai rodytų tikrąjį Europos politinės partijos europinį užmojį ir realią rinkėjų paramą. Tokį kriterijų geriausia grįsti rinkimų į Europos Parlamentą, kuriuose pagal šį reglamentą Europos politinės partijos privalo dalyvauti, rezultatais, iš kurių galima tiksliai spręsti apie Europos politinės partijos pripažinimą rinkėjų tarpe. Kriterijus turėtų atspindėti Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalimi Europos Parlamentui pavestą užduotį tiesiogiai atstovauti Sąjungos piliečiams ir Europos politinių partijų tikslą visapusiškai dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime bei tapti aktyviomis Europos atstovaujamosios demokratijos dalyvėmis, siekiant veiksmingai išreikšti Sąjungos piliečių nuomones, pažiūras ir politinę valią. Todėl teisė gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto turėtų būti suteikta tik Europos politinėms partijoms, kurioms Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jų narių, ir Europos politiniams fondams, teikiantiems prašymą per Europos politinę partiją, kuriai Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jos narių;

(13)     siekiant padidinti Europos politinės partijos finansavimo skaidrumą ir išvengti galimo finansavimo taisyklių pažeidimo, turėtų būti laikoma, tačiau tik finansavimo tikslais, kad Europos Parlamento narys yra tik vienos Europos politinės partijos, su kuria jo nacionalinė ar regioninė politinė partija turėtų būti susijusi galutinę prašymų pateikimo dieną, jei toks ryšys yra, narys;

(14)     turėtų būti nustatytos procedūros, kurių Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai turėtų laikytis prašydami finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, taip pat procedūros, kriterijai ir taisyklės, kurių reikėtų laikytis priimant sprendimą suteikti tokį finansavimą;

(15)     siekiant paskatinti Europoje laikytis politinių nepriklausomumo, atskaitomybės ir atsakomybės principų, turėtų būti uždraustos kai kurių rūšių dovanos ir įnašai, kuriuos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gauna iš kitų nei Europos Sąjungos biudžetas šaltinių, arba jiems taikomi apribojimai ir griežtesni skaidrumo reikalavimai;

(16)     daugelis valstybių narių tiek dovanas gaunančioms nacionalinėms politinėms partijoms ir politiniams fondams, tiek rėmėjams taiko palankią apmokestinimo tvarką. Kadangi būtina Europos politines partijas ir Europos politinius fondus paskatinti plėtoti nuosavus išteklius, svarbu, kad palanki apmokestinimo tvarka Europos politinėms partijoms, Europos politiniams fondams ir jų rėmėjams būtų automatiškai taikoma ir tuomet, kai lėšos gaunamos valstybėje narėje arba iš kitos valstybės narės;

(17)     Europos politinėms partijoms turėtų būti sudarytos sąlygos finansuoti per rinkimus į Europos Parlamentą vykdomas kampanijas, o tokiuose rinkimuose dalyvaujančių partijų ir kandidatų rinkimų išlaidų finansavimas bei apribojimai turėtų būti reglamentuojami kiekvienoje valstybėje narėje taikomomis nuostatomis. Siekiant padidinti Sąjungos piliečių europinį politinį sąmoningumą ir rinkimų į Europos Parlamentą proceso skaidrumą, Europos politinės partijos turėtų būti paskatintos per rinkimus į Europos Parlamentą informuoti piliečius apie ryšius tarp jų ir jų nacionalinių politinių partijų bei kandidatų;

(18)     Europos politinės partijos neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti kitų politinių partijų, ypač nacionalinių partijų arba kandidatų. Europos politiniai fondai neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti Europos arba nacionalinių politinių partijų ar kandidatų. Be to, Europos politinės partijos ir su jomis susiję Europos politiniai fondai neturėtų finansuoti nacionalinių referendumų kampanijų. Šie principai atspindi Deklaraciją Nr. 11 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnio, pridėtą prie Nicos sutarties baigiamojo akto;

(19)     siekiant užtikrinti skaidrumą ir sustiprinti Europos politinių partijų bei Europos politinių fondų priežiūrą ir demokratinę atskaitomybę, turėtų būti skelbiama visuomenei itin svarbia laikoma informacija, visų pirma informacija apie jų statutą, narystę juose, finansines ataskaitas, rėmėjus, dovanas, [įnašus] ir dotacijas iš Sąjungos biudžeto, taip pat informacija apie Europos Parlamento priimtus sprendimus dėl registracijos, finansavimo ir sankcijų. Reglamentavimo sistemos sukūrimas siekiant užtikrinti, kad ši informacija būtų vieša, yra veiksmingiausia priemonė sudaryti politinėms jėgoms vienodas sąžiningos konkurencijos sąlygas ir remti atvirus, skaidrius, demokratinius teisėkūros bei rinkimų procesus, taip didinant piliečių ir balsuotojų pasitikėjimą Europos atstovaujamąja demokratija ir apskritai užkertant kelią korupcijai bei piktnaudžiavimui valdžia. Laikantis proporcingumo principo, prievolė skelbti fizinių asmenų tapatybę neturėtų būti taikoma tiems Europos politinės partijos nariams, kurie nedavė aiškaus sutikimo dėl skelbimo, arba toms dovanoms, kurios yra lygios arba mažesnės nei 1 000 eurų per metus iš vieno rėmėjo. Laikantis proporcingumo principo, informacija apie dovanas turėtų būti skelbiama kasmet, išskyrus rinkimų į Europos Parlamentą kampanijų laikotarpį arba 12 000 eurų viršijančias dovanas, apie kurias turėtų būti skelbiama nedelsiant;

(20)     šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir atsižvelgiama į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 7 ir 8 straipsniuose, kuriuose nustatyta, kad kiekvienam turi būti sudarytos sąlygos naudotis teise į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, visapusiškai gerbiant šias teises ir principus;

(21)     kai taikydami šį reglamentą Europos Parlamentas ir nepriklausomų žymių asmenų komitetas tvarko asmens duomenis, taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo[15];

(22)     kai taikant šį reglamentą tvarkomi asmens duomenys, taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[16];

(23)     teisinio tikrumo dėlei reikia patikslinti, kad duomenų valdytojai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 45/2001 arba Direktyvoje 95/46/EB, yra Europos Parlamentas, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, nacionalinės institucijos, atsakingos už Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo aspektų kontrolę, ir kitos šiame reglamente minėtos arba numatytos atitinkamos trečiosios šalys. Taip pat reikia nurodyti ilgiausią laikotarpį, kurį jie gali laikyti asmens duomenis, surinktus siekiant užtikrinti Europos politinių partijų bei Europos politinių fondų finansavimo ir narystės Europos politinėse partijose teisėtumą, tvarkingumą bei skaidrumą. Kaip duomenų valdytojai, Europos Parlamentas, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, atsakingos nacionalinės institucijos ir atitinkamos trečiosios šalys turi imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų vykdomos Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 ir Direktyva 95/46/EB nustatytos prievolės, ypač tos, kurios susijusios su tvarkymo teisėtumu, tvarkymo veiklos saugumu, informacijos teikimu ir duomenų subjektų teisėmis susipažinti su savo asmens duomenimis ir juos taisyti bei ištrinti;

(24)     Direktyvos 95/46/EB III skyriaus „Teisės gynimo būdai, turtinė atsakomybė ir sankcijos“ nuostatos taikomos tiek, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu taikant šį reglamentą. Atsakingos nacionalinės institucijos arba atitinkamos trečiosios šalys pagal taikytiną nacionalinę teisę turėtų atsakyti už jų padarytą žalą. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atsakingoms nacionalinėms institucijoms arba atitinkamoms trečiosioms šalims už šio reglamento pažeidimus būtų skiriamos reikiamos sankcijos;

(25)     turėtų būti nustatytos kiekvienais metais iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skiriamų asignavimų paskirstymo taisyklės ir procedūros, atsižvelgiant į jų gavėjų skaičių ir į kiekvienos asignavimus gavusios Europos politinės partijos bei, kalbant plačiau, su ja susijusio atitinkamo Europos politinio fondo narių, išrinktų į Europos Parlamentą, dalį. Šiose taisyklėse turėtų būti numatytos Europos Parlamento ir Audito Rūmų vykdomos Europos politinių partijų ir su jomis susijusių Europos politinių fondų skaidrumo, apskaitos, audito bei finansų griežtos kontrolės ir audito nuostatos, taip pat proporcingos sankcijos, įskaitant atvejus, kai Europos politinė partija arba Europos politinis fondas pažeidžia vertybes, kuriomis pagrįsta Sąjunga;

(26)     Europos Parlamentas turėtų reguliariai tikrinti, ar Europos politinės partijos arba Europos politiniai fondai tebesilaiko registravimo bei finansavimo reikalavimų. Tikrinimas turėtų būti atliekamas kasmet arba pagrįstu fizinio ar juridinio asmens prašymu. Sprendimai, ar gerbiamos vertybės, kuriomis pagrįsta Sąjunga, turėtų būti priimami laikantis specialiai tam nustatytos procedūros ir konsultuojantis su nepriklausomų žymių asmenų komitetu;

(27)     Europos politinėms partijoms skirtą techninę pagalbą Europos Parlamentas turėtų teikti vadovaudamasis vienodo požiūrio principu, atsižvelgdamas į pateiktas sąskaitas faktūras bei mokėjimus ir nagrinėti reguliariose viešosiose ataskaitose;

(28)     pagrindinių šio reglamento aspektų taikymas turėtų būti aptariamas tam skirtoje interneto svetainėje ir nagrinėjamas Europos Parlamento skelbtinose metinėse ataskaitose;

(29)     teisminė kontrolė, kuri priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, padės užtikrinti teisingą šio reglamento taikymą. Taip pat turėtų būti numatytos administracinės apskundimo procedūros;

(30)     kadangi reikia iš esmės keisti ir papildyti šiuo metu Europos politinėms partijoms bei Europos politiniams fondams taikomas taisykles ir procedūras, Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos sąlygos, kuriomis reglamentuojami politinių partijų Europos lygmeniu (toliau – Europos politinės partijos) ir politinių fondų Europos lygmeniu (toliau – Europos politiniai fondai) statutas ir finansavimas.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)          politinė partija – politinių tikslų siekianti piliečių asociacija;

(2)          politinis aljansas – organizuotas politinių partijų ir (arba) fizinių asmenų iš skirtingų valstybių narių bendradarbiavimas;

(3)          Europos politinė partija – politinių tikslų siekiantis politinis aljansas, užregistruotas Europos Parlamente laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų;

(4)          Europos politinis fondas – subjektas, kuris yra oficialiai susijęs su Europos politine partija, turi Europos Parlamente laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų bei procedūrų užregistruotą statutą ir, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos tikslus bei pagrindines vertybes, savo veikla remia ir papildo Europos politinės partijos tikslus, vykdydamas vieną arba kelias iš toliau išvardijamų užduočių:

(a) stebėti, analizuoti ir papildyti diskusijas Europos viešosios politikos ir Europos integracijos proceso klausimais,

(b) plėtoti su Europos viešosios politikos klausimais susijusią veiklą, pvz., organizuoti ir remti pagrindinėms suinteresuotosioms šalims, įskaitant jaunimo organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės atstovus, bendrus seminarus, mokymus, konferencijas ir studijas tokiais klausimais,

(c) plėtoti bendradarbiavimą siekiant skatinti demokratiją, taip pat trečiosiose šalyse,

(d) sudaryti nacionaliniams politiniams fondams, mokslininkams ir kitiems svarbiems veikėjams sąlygas bendradarbiauti Europos lygmeniu;

(5)          regioninis parlamentas arba regioninė asamblėja – įstaiga, kurios nariai turi regioninį rinkimų mandatą arba yra politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai;

(6)          finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto – dotacija, skiriama pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[17] (toliau – Finansinis reglamentas) Pirmosios dalies IV antraštinę dalį, arba [įnašas], skiriamas pagal [...][18];

(7)          dovana – auka grynaisiais pinigais ir kitos dovanos natūra (prekėmis arba paslaugomis), kurios Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui suteikia ekonominį pranašumą.

ii skyrius Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statutas

3 straipsnis Registracijos sąlygos

1.           Politinis aljansas, apibrėžtas 2 straipsnio 2 punkte, turi teisę teikti prašymą užregistruoti jo statutą Europos Parlamente kaip Europos politinės partijos, jei jis laikosi tokių sąlygų:

(e) jo būstinė turi būti vienoje iš valstybių narių;

(f) bent viename ketvirtadalyje valstybių narių jam turi atstovauti Europos Parlamento nariai arba jam turi būti atstovaujama nacionaliniuose parlamentuose, regioniniuose parlamentuose ar regioninėse asamblėjose, arba

bent viename ketvirtadalyje valstybių narių jis turi būti surinkęs bent po tris procentus balsų kiekvienoje iš tų valstybių narių per paskutinius rinkimus į Europos Parlamentą;

(g) jis turi laikytis, visų pirma savo ir savo narių programoje ir veikloje, vertybių, kuriomis pagrįsta Europos Sąjunga, t. y. žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

(h) jis turi būti dalyvavęs rinkimuose į Europos Parlamentą arba viešai pareiškęs ketinimą dalyvauti kituose rinkimuose į Europos Parlamentą;

(i) jis neturi siekti pelno.

2.           Politinis fondas turi teisę teikti prašymą užregistruoti jo statutą Europos Parlamente kaip Europos politinio fondo, jei jis laikosi tokių sąlygų:

(a) jis turi būti susijęs su Europos politine partija, pripažinta laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų, kaip patvirtinta užregistruotame tos partijos statute;

(b) jo būstinė turi būti vienoje iš valstybių narių;

(c) jis turi laikytis, visų pirma savo programoje ir veikloje, vertybių, kuriomis pagrįsta Europos Sąjunga, t. y. žmogaus orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

(d) jo tikslai turi papildyti Europos politinės partijos, su kuria jis oficialiai susijęs, tikslus;

(e) jo valdybą turi sudaryti nariai bent iš vieno ketvirtadalio valstybių narių;

(f) jis neturi siekti pelno.

3.           Europos politinė partija gali turėti tik vieną oficialiai su ja susijusį Europos politinį fondą. Oficialus ryšys tarp Europos politinės partijos ir su ja susijusio Europos politinio fondo turi būti nurodytas partijos ir fondo statutuose, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje. Kiekviena Europos politinė partija ir su ja susijęs Europos politinis fondas turi užtikrinti, kad Europos politinės partijos kasdienio administravimo bei valdymo struktūros ir finansinės sąskaitos būtų atskirtos nuo Europos politinio fondo struktūrų ir sąskaitų.

4 straipsnis Europos politinių partijų valdymas ir demokratija jų viduje

1.           Į Europos politinės partijos statutą įtraukiamos administracinės ir teisinės nuostatos, apimančios bent:

(a) partijos pavadinimą (taip pat jo trumpąją formą), kuris turi aiškiai skirtis nuo jau egzistuojančių Europos politinių partijų pavadinimų;

(b) būstinės, kuri turi būti vienoje iš valstybių narių, adresą;

(c) partijos, pripažintos valstybės narės, kurioje yra jos būstinė, teisinėje sistemoje, teisinę formą;

(d) rašytinę politinę programą, kurioje išdėstyti partijos paskirtis ir tikslai;

(e) pelno nesiekimo principo laikymąsi, nepažeidžiant 12 straipsnio 4 dalies;

(f) su ja susijusio politinio fondo, jei toks yra, pavadinimą ir oficialaus ryšio tarp jų apibūdinimą;

(g) informaciją apie atstovavimą partijai, susijusį su visa kasdienio valdymo veikla, įskaitant teisinį atstovavimą;

(h) partijos administravimą ir finansų valdymą;

(i) įstaigas ar fizinius asmenis, kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje turinčius teisinio atstovavimo įgaliojimus, visų pirma įgaliojimus įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalimi;

(j) Europos politine partija pripažinto subjekto veiklos nutraukimą.

2.           Į Europos politinės partijos statutą įtraukiamos demokratijos partijos viduje taisyklės, apimančios bent:

(a) partijos narių priėmimą, atsistatydinimą ir pašalinimą, taip pat narių sąrašą;

(b) su visų rūšių naryste susijusias teises ir pareigas, įskaitant taisykles, kuriomis užtikrinamos atstovavimo visiems nariams – fiziniams ar juridiniams asmenims – teisės, ir atitinkamas balsavimo teises;

(c) generalinės asamblėjos, kurioje turi būti užtikrintas atstovavimas visiems nariams, veikimą;

(d) demokratinius visų kitų valdymo organų rinkimus ir demokratinius sprendimų priėmimo juose procesus, nurodant kiekvieno iš jų įgaliojimus, atsakomybės sritis ir sudėtį, jų narių skyrimo bei atleidimo tvarką ir aiškius bei skaidrius kriterijus, kuriais remiantis atrenkami kandidatai ir renkami nariai, kurių mandatas ribotas, tačiau gali būti pratęsiamas;

(e) sprendimų priėmimo partijos viduje procesus, visų pirma balsavimo procedūros ir kvorumo reikalavimus;

(f) jos požiūrį į skaidrumą, visų pirma į apskaitą, sąskaitas, dovanas, privatumą ir asmens duomenų apsaugą;

(g) statuto keitimo tvarką.

5 straipsnis Europos politinių fondų valdymas

Į Europos politinio fondo statutą įtraukiamos nuostatos, apimančios bent:

(a) fondo pavadinimą (taip pat jo trumpąją formą), kuris turi aiškiai skirtis nuo jau egzistuojančių Europos politinių fondų pavadinimų;

(b) būstinės, kuri turi būti vienoje iš valstybių narių, adresą;

(c) fondo, pripažinto valstybės narės, kurioje yra jos būstinė, teisinėje sistemoje, teisinę formą;

(d) fondo paskirties ir tikslų, kurie turi atitikti 2 straipsnio 4 dalyje išvardytas užduotis, apibūdinimą;

(e) pelno nesiekimo principo laikymąsi;

(f) Europos politinės partijos, su kuria jis tiesiogiai susijęs, pavadinimą ir oficialaus ryšio tarp jų apibūdinimą;

(g) fondo organų sąrašą, nurodant kiekvieno iš jų įgaliojimus, atsakomybės sritis ir sudėtį, ir jų narių bei vadovų skyrimo ir atleidimo tvarką;

(h) fondo administravimą ir finansų valdymą;

(i) įstaigas ar fizinius asmenis, kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje turinčius teisinio atstovavimo įgaliojimus, visų pirma įgaliojimus įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar juo disponuoti ir būti teismo proceso šalimi;

(j) statuto keitimo tvarką;

(k) Europos politiniu fondu pripažinto subjekto veiklos nutraukimą.

6 straipsnis Registracija

1.           Europos politinei partijai ir Europos politiniam fondui užregistruoti Europos Parlamentas sudaro registrą (toliau – registras).

2.           Siekdami užregistruoti statutą, politinis aljansas, apibrėžtas 2 straipsnio 2 punkte, arba politinis fondas, susijęs su Europos politine partija, Europos Parlamentui teikia prašymą.

3.           Kartu su prašymu pateikiami:

(a) dokumentai, įrodantys, kad prašymo pateikėjas tenkina 3 straipsnyje nustatytas sąlygas;

(b) partijos arba fondo statutas, į kurį, kaip reikalaujama 4 ir 5 straipsniais, įtraukiama rašytinė politinė partijos programa arba fondo paskirties bei tikslų apibūdinimas ir atitinkamos partijos valdymo ir demokratijos jos viduje taisyklės bei nuostatos.

4.           Statutą registre politinis fondas gali užregistruoti tik per Europos politinę partiją, su kuria jis susijęs.

5.           Per tris mėnesius nuo prašymo užregistruoti gavimo Europos Parlamentas priima sprendimą, kurį kartu su partijos ar fondo statutu, arba, kai prašymas netenkinamas, su atmetimo priežastimis paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6.           Dokumentų ar statuto, pagal 3 dalį pateiktų teikiant prašymą užregistruoti, pakeitimai Europos Parlamentui pranešami per keturias savaites.

7.           Atnaujintas Europos politinės partijos narių sąrašas, pridėtas prie partijos statuto pagal 4 straipsnio 2 dalį, Europos Parlamentui siunčiamas kartą per metus, tačiau praėjus ne daugiau kaip keturioms savaitėms nuo pakeitimų, po kurių Europos politinė partija gali nebetenkinti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyto reikalavimo.

7 straipsnis Registracijos tikrinimas

1.           Europos Parlamentas kasmet tikrina, ar Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai tebesilaiko 3, 4 ir 5 straipsniuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų.

Kai aktualu, šioje dalyje minėto kasmetinio tikrinimo laikas derinamas su 13 straipsnyje išdėstyta finansavimo prašymo procedūra, kad registro tvarkymo įstaiga ir įgaliojimus suteikiantis pareigūnas galėtų koordinuoti veiklą ir keistis informacija.

2.           Kiekvienu vieno ketvirtadalio narių, atstovaujančių bent trims politinėms grupėms, prašymu Europos Parlamentas narių balsų dauguma priima sprendimą, ar Europos politinė partija tebetenkina 3 straipsnio 1 dalies c punkte jai nustatytą sąlygą, o Europos politinis fondas – 3 straipsnio 2 dalies c punkte jam nustatytą sąlygą.

Prieš priimdamas spendimą, Europos Parlamentas išklauso atitinkamos Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo atstovus ir prašo nepriklausomų žymių asmenų komiteto pateikti šiuo klausimu nuomonę per priimtiną laikotarpį.

Komitetą sudaro trys nariai, kurių kiekvieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija paskiria per šešis mėnesius nuo pirmosios Europos Parlamento sesijos po rinkimų į jį pabaigos. Komiteto sekretoriato funkcijas ir finansavimą užtikrina Europos Parlamentas.

3.           Fizinis ar juridinis asmuo bet kuriuo metu gali pateikti Europos Parlamentui pagrįstą prašymą patikrinti, ar tebetenkinami vienas arba daugiau 1 dalyje minėtų sąlygų ir reikalavimų. Europos politinės partijos, įskaitant jos narius, padarytas vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, pažeidimas gali būti nustatytas tik remiantis 2 dalimi.

4.           Jei Europos Parlamentas nustato, kad kurie nors iš 1 dalyje minėtų sąlygų ar reikalavimų nebetenkinami, jis taiko 11 straipsnio ir (arba) 22 straipsnio nuostatas, deramai atsižvelgdamas į 23 straipsnio nuostatas.

5.           Europos politinis fondas automatiškai netenka savo statuso, jei Europos politinė partija, su kuria jis susijęs, išbraukiama iš registro. Atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas sumažina pagal susitarimą dėl įnašo ar dotacijos arba pagal sprendimą dėl Sąjungos finansavimo pagal šį reglamentą gautą sumą arba nutraukia tokių susitarimų ar sprendimų galiojimą ir susigrąžina pagal susitarimą dėl įnašo ar dotacijos arba pagal sprendimą netinkamai išmokėtas sumas ir iki sprendimo priėmimo pagal 11 straipsnį nepanaudotas Sąjungos lėšas.

iii skyrius Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų teisinis statusas

8 straipsnis Teisinis subjektiškumas

Europos politinė partija ir Europos politinis fondas turi teisinį subjektiškumą, įgytą užregistravimo registre pagal 6 straipsnį datą.

9 straipsnis Teisinis pripažinimas ir veiksnumas

Europos politinė partija ir Europos politinis fondas turi visišką teisinį pripažinimą ir veiksnumą visose valstybėse narėse.

10 straipsnis Taikytina teisė

1.           Europos politinė partija ir Europos politinis fondas reglamentuojami šiuo reglamentu ir, kai tai aiškiai leidžiama šiuo reglamentu, – jų atitinkamų statutų nuostatomis.

2.           Europos politinės partijos ir Europos politinio fondo veikla, susijusi su klausimais, kurie nereglamentuojami šiuo reglamentu, arba, kai klausimai šiuo reglamentu reglamentuojami iš dalies, – su tais aspektais, kurie jame nenagrinėjami, yra reglamentuojami valstybės narės, kurioje yra jų būstinė, teise, taikytina partijos arba fondo statute nurodytai teisinei formai. Kitose valstybėse narėse Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo vykdoma veikla reglamentuojama atitinkamais tų valstybių narių teisės aktais.

11 straipsnis Europos teisinio statuso galiojimo pabaiga ir partijos ar fondo paleidimas

1.           Europos politinė partija arba Europos politinis fondas netenka ar atsisako savo statuso ir nustoja turėti Europos teisinį subjektiškumą vienu iš tokių atvejų:

(a) jų valdyba nusprendžia paleisti Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą;

(b) jų valdyba nusprendžia Europos politinę partiją arba Europos politinį fondą pertvarkyti į teisinį subjektą, pripažįstamą valstybės narės teisinėje sistemoje;

(c) Europos politinė partija nebetenkina 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų reikalavimų po narystės pasikeitimų arba po rinkimų į Europos Parlamentą;

(d) partija arba fondas išbraukiami iš registro pagal 22 straipsnio 1 ar 4 dalies nuostatas arba pagal 7 straipsnio 5 dalį.

2.           Europos Parlamentas priima sprendimą dėl Europos teisinio statuso galiojimo pabaigos ir išbraukimo iš registro.

3.           Vienu iš 1 dalies a, b ar c punktuose numatytų atvejų galiojantis sprendimas dėl Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo finansavimo iš Sąjungos biudžeto pagal šį reglamentą panaikinamas, arba galiojantis susitarimas dėl tokio finansavimo nutraukiamas, o nepanaudotos Sąjungos lėšos, įskaitant ankstesniais metais nepanaudotas Sąjungos lėšas, susigrąžinamos.

4.           Paleidimo, nemokumo, mokėjimų nutraukimo ir panašios procedūros reglamentuojamos valstybės narės, kurioje yra Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo būstinė, teisinėmis nuostatomis, taikomomis jų statute nurodytai teisinei formai.

iv skyrius finansavimo nuostatos

12 straipsnis Finansavimo sąlygos

1.           Europos politinė partija, kuri yra užregistruota laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų ir procedūrų, kuriai Europos Parlamente atstovauja bent vienas iš jos narių ir kuri nėra patekusi į vieną iš Finansinio reglamento [93] straipsnyje minėtų draudimo situacijų, gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kvietime [mokėti įnašus] Europos Parlamento paskelbtomis sąlygomis.

2.           Europos politinis fondas, kuris yra susijęs su Europos politine partija, turinčia teisę prašyti finansavimo pagal 1 dalį, kuris yra užregistruotas laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų bei procedūrų ir kuris nėra patekęs į vieną iš Finansinio reglamento [93] straipsnyje minėtų draudimo situacijų, gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kvietime teikti pasiūlymus Europos Parlamento paskelbtomis sąlygomis.

3.           Siekiant nustatyti teisę gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal 1 dalį bei 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir siekiant taikyti 14 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikoma, kad Europos Parlamento narys yra tik vienos Europos politinės partijos, su kuria galutinę prašymų pateikimo dieną yra susijusi jo nacionalinė arba regioninė politinė partija, jei toks ryšys yra, narys.

4.           Finansiniai įnašai arba dotacijos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto negali viršyti 90 proc. Europos politinės partijos kompensuotinų išlaidų per metus ir 95 proc. Europos politinio fondo biudžete nurodytų tinkamų finansuoti sąnaudų per metus. Europos politinės partijos nepanaudotą ES skirto įnašo dalį gali panaudoti kompensuotinoms išlaidoms padengti per dvejus finansinius metus nuo jo skyrimo. Praėjus dvejiems finansiniams metams, nepanaudotos sumos susigrąžinamos pagal Finansinį reglamentą.

13 straipsnis Finansavimo prašymas

1.           Siekdami gauti finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, tenkinantys 12 straipsnio 1 arba 2 dalyse nustatytas sąlygas, kiekvienais metais teikia prašymą Europos Parlamentui po kvietimo [mokėti įnašus] arba kvietimo teikti pasiūlymus paskelbimo.

2.           Europos politinė partija ir Europos politinis fondas prašymo teikimo metu turi vykdyti 19 straipsnyje išvardytas prievoles, o nuo prašymo pateikimo dienos iki finansinių metų, kuriems skirti [įnašas] arba dotacija, pabaigos – nebūti išbraukti iš registro ir negauti nė vienos iš 22 straipsnyje numatytos sankcijos.

3.           Europos politinis fondas kartu su prašymu pateikia metinę darbo programą.

4.           Atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas priima sprendimą per tris mėnesius nuo kvietimo [mokėti įnašus] arba kvietimo teikti pasiūlymus procedūros pabaigos ir įgalioja skirti bei valdo atitinkamus asignavimus pagal Finansinį reglamentą.

5.           Europos politinis fondas gali prašyti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto tik per Europos politinę partiją, su kuria jis susijęs.

14 straipsnis Finansavimo skyrimo kriterijai ir paskirstymas

1.           Atitinkami asignavimai, numatyti Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams, kuriems skiriami [įnašai] arba dotacijos pagal 13 straipsnį, kasmet paskirstomi laikantis tokios taisyklės:

– 15 proc. paskirstoma lygiomis dalimis;

– 85 proc. paskirstoma proporcingai finansavimą gaunančių Europos politinių partijų narių, išrinktų į Europos Parlamentą, daliai.

Panaši paskirstymo taisyklė taikoma skiriant finansavimą Europos politiniams fondams, susijusiems su Europos politinėmis partijomis.

2.           1 dalyje minėtas paskirstymas grindžiamas į Europos Parlamentą išrinktų narių, kurie yra prašymą teikiančios Europos politinės partijos nariai paskutinę prašymų pateikimo dieną, skaičiumi, atsižvelgiant į 12 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Po šios datos įvykę skaičiaus pokyčiai nedaro poveikio tarp Europos politinių partijų arba Europos politinių fondų paskirstyto finansavimo atitinkamai daliai. Tai nepažeidžia 12 straipsnio 1 dalyje Europos politinei partijai nustatyto reikalavimo būti atstovaujamai Europos Parlamente bent vieno iš jos narių.

15 straipsnis Dovanos ir įnašai

1.           Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai gali iš fizinių arba juridinių asmenų priimti 25 000 eurų per metus iš vieno rėmėjo neviršijančias dovanas, nepažeidžiant 5 dalies.

2.           Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, pagal 19 straipsnį teikdami Europos Parlamentui metines finansines ataskaitas, taip pat perduoda visų rėmėjų ir jų dovanų sąrašą, kuriame nurodo kiekvienos dovanos pobūdį ir vertę. Ši dalis taip pat taikoma 7 ir 8 dalyse minimiems narių įnašams.

3.           Dovanas, gautas per šešis mėnesius iki rinkimų į Europos Parlamentą, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai kas savaitę praneša raštu Europos Parlamentui pagal 2 dalies nuostatas.

4.           Priimtas didesnės nei 12 000 eurų vertės vienkartines dovanas Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai nedelsdami praneša raštu Europos Parlamentui pagal 2 dalies nuostatas.

5.           Europos politinė partija ir Europos politinis fondas nepriima:

(a) anoniminių dovanų arba įnašų;

(b) dovanų iš Europos Parlamento politinių grupių biudžetų;

(c) dovanų iš įmonės, kuriai valdžios institucijos gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką, nes yra jos savininkės ir finansiškai dalyvauja jos veikloje, arba dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama jos veikla;

(d) dovanų iš trečiosios šalies valdžios institucijos, įskaitant įmonę, kuriai valdžios institucijos gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką, nes yra jos savininkės ir finansiškai dalyvauja jos veikloje, arba dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojama jos veikla.

6.           Dovaną, kurios pagal šį reglamentą neleidžiama priimti, per 30 dienų nuo gavimo dienos Europos politinė partija arba Europos politinis fondas:

– grąžina rėmėjui arba jo vardu veikiančiam asmeniui, arba

– kai jos neįmanoma grąžinti, praneša Europos Parlamentui. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas išduoda ir įgalioja įgyvendinti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti pagal Finansinio reglamento [71] ir [72] straipsnių nuostatas. Lėšos į Europos Parlamentui skirtą biudžeto skirsnį įtraukiamos kaip bendrosios įplaukos.

7.           Įnašai į Europos politinę partiją iš jos narių yra priimtini. Įnašai neviršija 40 proc. Europos politinės partijos metinio biudžeto.

8.           Įnašai į Europos politinį fondą iš jo narių ir iš Europos politinių partijų yra priimtini. Įnašai neviršija 40 proc. Europos politinio fondo metinio biudžeto ir negali kilti iš finansavimo, kurį pagal šį reglamentą Europos politinė partija gavo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

Prievolė įrodyti tenka atitinkamai Europos politinei partijai, kuri savo sąskaitose aiškiai nurodo su ja susijusiam Europos politiniam fondui finansuoti naudotų lėšų kilmę.

16 straipsnis Nediskriminacinė dovanų ir rėmėjų apmokestinimo tvarka

1.           Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui, gaunantiems dovaną savo valstybėje narėje arba iš kitų valstybių narių, taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka, kokia taikoma dovanoms, dovanotoms politinei partijai arba politiniam fondui, kurių būstinė yra toje valstybėje narėje.

2.           Fiziniam arba juridiniam asmeniui, dovanojančiam dovanas Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui savo valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse, taikoma tokia pati apmokestinimo tvarka, kokia taikoma dovanoms, dovanotoms politinei partijai arba politiniam fondui, kurių būstinė yra valstybėje narėje, kurioje rėmėjas yra rezidentas mokesčių tikslais.

3.           Pagal 1 ir 2 dalis Europos politinė partija ir Europos politinis fondas laikomi lygiaverčiais atitinkamai politinei partijai ir politiniam fondui, įsteigtiems remiantis atitinkamų valstybių narių teise.

17 straipsnis Per rinkimus į Europos Parlamentą vykdomų kampanijų finansavimas

1.           Europos politinių partijų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kitų šaltinių, gali būti naudojamos finansuoti kampanijoms, kurias Europos politinės partijos vykdo per rinkimus į Europos Parlamentą, kuriuose jos privalo dalyvauti pagal 3 straipsnio 1 dalies d punktą.

Pagal Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise[19] 8 straipsnį, visų rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvaujančių partijų ir kandidatų rinkimų išlaidų finansavimas bei apribojimai kiekvienoje valstybėje narėje reglamentuojami nacionalinėmis nuostatomis.

2.           Per rinkimus į Europos Parlamentą vykdytų kampanijų išlaidas Europos politinės partijos aiškiai įvardija kaip tokias metinėse finansinėse ataskaitose.

3.           Per rinkimus į Europos Parlamentą Europos politinės partijos imasi visų reikiamų priemonių, kad Sąjungos piliečiai būtų informuoti apie ryšius tarp nacionalinių politinių partijų bei kandidatų ir Europos politinių partijų.

18 straipsnis Draudimas finansuoti

1.           Europos politinių partijų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos nacionaliniams, regioniniams ar vietiniams rinkimams arba kitoms politinėms partijoms, visų pirma nacionalinėms partijoms arba kandidatams, tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

2.           Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos kitu tikslu nei jų užduočių, apibrėžtų 2 straipsnio 4 punkte, finansavimas ir išlaidų, tiesiogiai susijusių su jų statute pagal 5 straipsnį išdėstytais tikslais, apmokėjimas. Minėtos lėšos visų pirma nenaudojamos Europos Parlamento arba nacionaliniams, regioniniams ar vietiniams rinkimams, politinėms partijoms, kandidatams arba fondams tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

3.           Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų lėšos, gautos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto arba iš kito šaltinio, nenaudojamos nacionalinių, regioninių ar vietinių referendumų kampanijoms finansuoti.

V skyrius Kontrolė ir skaidrumas

19 straipsnis Prievolės dėl sąskaitų ir atskaitomybės

1.           Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai registro tvarkymo įstaigai ir atsakingoms valstybių narių nacionalinėms institucijoms pateikia:

(a) metines finansines ataskaitas ir lydimuosius raštus, kuriuose nurodo pajamas ir išlaidas, ir informuoja apie turtą bei įsipareigojimus finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, remdamiesi valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė, taikytina teise;

(b) metinių finansinių ataskaitų išorės audito ataskaitą, kurioje nurodytas metinių finansinių ataskaitų patikimumas ir jų pajamų bei išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas ir kurią parengė nepriklausoma įstaiga ar ekspertas, įgalioti audituoti sąskaitas remiantis valstybėje narėje, kurioje yra jų būstinė, taikytina teise;

(c) rėmėjų sąrašą ir atitinkamas dovanas, praneštas pagal 15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.

2.           Kai Europos politinės partijos išlaidas patiria kartu su nacionalinėmis politinėmis partijomis arba Europos politinių fondai išlaidas patiria kartu su nacionaliniais politiniais fondais ir su kitomis organizacijomis, Europos politinės partijos arba Europos politiniai fondai išlaidų, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai patyrė per šias trečiąsias šalis, įrodymus nurodo 1 dalyje minėtose metinėse finansinėse ataskaitose.

3.           1 dalyje minėta informacija paskelbiama pagal 24 straipsnį.

20 straipsnis Naudojimas ir kontrolė

1.           Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo asignavimai nustatomi pagal metinę biudžetinę procedūrą ir naudojami remiantis Finansiniu reglamentu.

Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas [įnašų] ir dotacijų sąlygas nustato kvietime [mokėti įnašus] ir kvietime teikti pasiūlymus.

2.           Iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gauto finansavimo kontrolė vykdoma remiantis Finansiniu reglamentu.

Kontrolė taip pat vykdoma remiantis išorės ir nepriklausomo auditoriaus atliekamu metiniu tvirtinimu, kaip numatyta 19 straipsnio 1 dalyje.

3.           Valstybės narės, kurioje yra atitinkama Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų būstinė, atsakingos nacionalinės institucijos pagal 10 straipsnio 2 dalį vykdo iš kitų šaltinių nei Europos Sąjungos biudžetas gauto finansavimo ir visų išlaidų kontrolę. Kontrolė vykdoma bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir kitų valstybių narių atsakingomis nacionalinėmis institucijomis.

Nacionalinės institucijos ir Europos Parlamentas susitaria dėl praktinės keitimosi informacija apie Europos politines partijas ir Europos politinius fondus tvarkos.

4.           Audito Rūmų prašymu Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, gaunantys finansavimą pagal šį reglamentą, jiems pateikia visus Audito Rūmų užduotims vykdyti reikalingus dokumentus ar informaciją.

5.           [Įnašo] ir dotacijos skyrimo sprendime arba susitarime aiškiai numatoma, kad Europos Parlamentas ir Audito Rūmai atlieka Europos politinės partijos, gavusios [įnašą], arba Europos politinio fondo, gavusio dotaciją iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

6.           Audito Rūmai ir įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, arba kita įgaliojimus suteikiančio pareigūno įgaliota išorės įstaiga, gali atlikti reikiamas patikras ir patikrinimus vietoje siekdami patikrinti, ar išlaidos yra teisėtos ir ar tinkamai įgyvendinamos [įnašo] ir dotacijos skyrimo sprendimo ar susitarimo nuostatos, o Europos politinių fondų atveju – ar tinkamai įgyvendinama darbo programa. Gavėjas pateikia visus šiai užduočiai vykdyti reikalingus dokumentus ar informaciją.

7.           Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, remdamasi 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[20] ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų[21] nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su pagal šį reglamentą finansuojamais [įnašais] ar dotacijomis. Prireikus, remdamasis rezultatais, Europos Parlamentas gali priimti sprendimus dėl sumų išieškojimo.

21 straipsnis Techninė pagalba

Visa Europos politinėms partijoms Europos Parlamento teikiama techninė pagalba grindžiama vienodo požiūrio principu. Ji teikiama tokiomis pat palankiomis sąlygomis, kokiomis pagalba teikiama kitoms išorės organizacijoms ir asociacijoms, kurioms gali būti teikiama panaši pagalba. Pagalba teikiama gavus sąskaitas faktūras ir mokėjimus.

Pagal 24 straipsnį per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Europos Parlamentas metinėje ataskaitoje paskelbia išsamią informaciją apie kiekvienai Europos politinei partijai suteiktą techninę pagalbą.

22 straipsnis Sankcijos

1.           Jei pagal 7 straipsnio 2 dalį Europos Parlamentas nustato, kad Europos politinė partija arba Europos politinis fondas negerbė vertybių, kuriomis pagrįsta Sąjunga, jų atžvilgiu priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas dėl Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos, apibrėžtos Finansinio reglamento [93 straipsnio 1 dalies e punkte], kad Europos politinė partija nesilaikė 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų minimalių demokratijos partijos viduje taisyklių, Europos politinė partija arba Europos politinis fondas gali būti išbraukti iš registro, netekti savo statuso pagal 11 straipsnį, ir galiojantis sprendimas dėl jų finansavimo iš Sąjungos biudžeto pagal šį reglamentą gali būti panaikintas, arba galiojantis susitarimas dėl tokio finansavimo – nutrauktas, o Sąjungos lėšos, įskaitant ankstesniais metais nepanaudotas Sąjungos lėšas, – susigrąžintos.

2.           Europos Parlamentas Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui skiria baudą, kurios dydį nustato pats, jei:

(a) nesilaikoma kurių nors iš 3, 4 ar 5 straipsniuose nustatytų sąlygų ir reikalavimų, kurie neminėti 1 dalyje ir kurie nėra nulemti narystės Europos politinėje partijoje ar rinkimų į Europos Parlamentą sukeltų pokyčių;

(b) nepateikiamas 6 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pranešimas arba jei Europos Parlamentas nustato, kad Europos politinė partija arba Europos politinis fondas kuriuo nors metu tyčia pateikė neteisingą ar klaidinančią informaciją;

(c) kuri nors iš įstaigų, šiuo reglamentu įgaliotų atlikti finansavimo iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gavėjų auditą ar patikras, jų metinėse finansinėse ataskaitose nustato netikslumų;

(d) Europos Parlamentui neperduotas rėmėjų ir jų dovanų sąrašas, kaip reikalaujama 15 straipsnio 2 dalimi, arba dovanos nepraneštos, kaip reikalaujama 15 straipsnio 3 ir 4 dalimis;

(e) Europos politinė partija arba Europos politinis fondas priėmė dovanas, kurių pagal 15 straipsnio 5 dalį neleidžiama priimti, arba tokių dovanų nepranešė, kaip reikalaujama 15 straipsnio 6 dalimi.

3.           Nustatydamas Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui pagal 2 dalį skiriamos baudos sumą, Europos Parlamentas atsižvelgia į pažeidimo sunkumą, trukmę ir, kai aktualu, pasikartojimo dažnumą, praėjusį laiką, tyčinį pobūdį ar aplaidumo lygį ir priemones, kurių imtasi šio reglamento sąlygoms ir reikalavimams vykdyti. Bauda turi būti veiksminga bei atgrasoma ir negali viršyti 10 proc. Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo biudžeto tais metais, kuriais skirta sankcija.

4.           Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, kurie po 2 dalies a punkte apibūdinto pažeidimo nesiima Europos Parlamento reikalaujamų priemonių padėčiai ištaisyti, nors turi galimybę tai padaryti pagal 23 straipsnį, gali būti išbraukti iš registro ir netekti savo statuso pagal 11 straipsnį, arba galiojantis sprendimas dėl jų finansavimo iš Sąjungos biudžeto pagal šį reglamentą gali būti panaikintas, arba galiojantis susitarimas dėl tokio finansavimo – nutrauktas, o Sąjungos lėšos, įskaitant nepanaudotas ankstesniais metais, – susigrąžintos.

5.           Europos politinė partija arba Europos politinis fondas, kuriems skirta sankcija dėl 2 dalyje išvardytų pažeidimų, nebeatitinka 13 straipsnio 2 dalies nuostatų. Todėl atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas sumažina pagal susitarimą dėl įnašo ar dotacijos arba sprendimą dėl Sąjungos finansavimo gautą sumą arba nutraukia tokių susitarimų ar sprendimų galiojimą ir susigrąžina pagal susitarimą dėl įnašo ar dotacijos arba sprendimą netinkamai išmokėtas sumas bei iki sprendimo priėmimo pagal 11 straipsnį nepanaudotas Sąjungos lėšas.

6.           Be to, Europos politinė partija arba Europos politinis fondas gali netekti finansavimo iki penkerių metų, jei įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nustato rimtą profesinį prasižengimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento [93 straipsnio 1 dalies c punkte].

7.           Pagal šį straipsnį sankcijos skiriamos visoms Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams, nesvarbu, ar jie gauna Sąjungos finansavimą. Atsakingas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas gali skirti administracines ir (arba) finansines sankcijas pagal Finansinio reglamento [96 straipsnio 2 dalį] ir jo įgyvendinimo taisyklių [145] straipsnį Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui, kurie patenka į vieną iš Finansinio reglamento [96 straipsnio 1 dalyje] nurodytų situacijų, neminėtų ankstesnėse dalyse.

23 straipsnis Išklausymas ir taisomosios priemonės

1.           Prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl 22 straipsnyje nustatytų sankcijų, Europos Parlamentas suteikia Europos politinei partijai arba Europos politiniam fondui galimybę pateikti pastabų ir, kai tinka ir tikslinga, imtis priemonių padėčiai ištaisyti per priimtiną laikotarpį.

2.           Jei Europos Parlamentas mano, kad to reikia, jis gali išklausyti kitus fizinius ar juridinius asmenis, įskaitant 7 straipsnio 3 dalyje minėtus skundų pateikėjus.

VI skyrius Baigiamosios nuostatos

24 straipsnis Skaidrumas

1.           Registro tvarkymo įstaiga tam skirtoje interneto svetainėje paskelbia:

(a) praėjus ne daugiau kaip keturioms savaitėms nuo Europos Parlamento sprendimo priėmimo – visų užregistruotų Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pavadinimus ir statutus, taip pat dokumentus, pateiktus teikiant prašymą užregistruoti pagal 6 straipsnio 3 dalį, o po šios datos – visus pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 7 straipsnį Europos Parlamentui praneštus pakeitimus;

(b) praėjus ne daugiau kaip keturioms savaitėms nuo Europos Parlamento sprendimo priėmimo – nepatenkintų prašymų sąrašą, taip pat dokumentus, pateiktus teikiant prašymą užregistruoti pagal 6 straipsnio 3 dalį, ir atmetimo priežastis;

(c) kiekvienų finansinių metų, kuriems gauti [įnašai] ar išmokėtos dotacijos, metinę ataskaitą ir kiekvienai Europos politinei partijai ir kiekvienam Europos politiniam fondui iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išmokėtų sumų lentelę;

(d) metines finansines ataskaitas ir išorės audito ataskaitas, minėtus 19 straipsnio 1 dalyje, ir – Europos politinių fondų atveju – galutines darbo programų įgyvendinimo ataskaitas;

(e) rėmėjų pavardes, pavadinimus ir jų dovanas, kuriuos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai praneša pagal 15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, išskyrus 1 000 eurų per metus iš vieno rėmėjo vertės neviršijančias fizinių asmenų dovanas, kurios ataskaitose įvardijamos kaip „mažos dovanos“;

(f) 15 straipsnio 7 ir 8 dalyse minėtus įnašus, kuriuos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai praneša pagal 15 straipsnio 2 dalį, ir įnašus sumokėjusių narių tapatybę, išskyrus 1 000 eurų per metus iš vieno rėmėjo vertės neviršijančius fizinių asmenų įnašus, kurie ataskaitose įvardijami kaip „maži įnašai“;

(g) išsamią informaciją apie Europos Parlamento pagal 22 straipsnį priimtus galutinius sprendimus ir jų priežastis, įskaitant, kai tinka, nepriklausomų žymių asmenų komiteto pagal 7 straipsnio 2 dalį priimtas nuomones, deramai atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatas;

(h) Europos politinėms partijoms pagal 21 straipsnį suteiktą techninę pagalbą;

(i) šio reglamento įgyvendinimo nuostatas, minimas 28 straipsnyje;

(j) Europos Parlamento parengtą šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos vertinimo ataskaitą, minimą 27 straipsnyje.

2.           Europos Parlamentas paskelbia į Europos politinės partijos narių sąrašą, pridėtą prie partijos statuto pagal 4 straipsnio 2 dalį ir atnaujinto pagal 6 straipsnio 7 dalį, įtrauktų narių bendrą skaičių, juridinių asmenų, kurie yra jos nariai, tapatybę ir fizinių asmenų, raštu aiškiai sutikusių dėl paskelbimo, pavardes. Europos politinės partijos automatiškai klausia tokio sutikimo visų fizinių asmenų, kurie yra jų nariai.

3.           Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai viešame privatumo pareiškime galimiems nariams bei rėmėjams suteikia Direktyvos 95/46/EB 10 straipsniu reikalaujamą informaciją ir juos informuoja, kad jų asmens duomenys gali būti paviešinti ir audito bei kontrolės tikslais tvarkomi Europos Parlamento, OLAF, Audito Rūmų, atsakingų nacionalinių institucijų ir išorės įstaigų ar jų įgaliotų ekspertų. Europos Parlamentas, taikydamas Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnį, tą pačią informaciją įtraukia į 13 straipsnio 1 dalyje minėtus kvietimus [mokėti įnašus] arba pasiūlymus.

25 straipsnis Asmens duomenų apsauga

1.           Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, Europos Parlamentas ir 7 straipsnio 2 dalyje minėtas komitetas laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. Asmens duomenų tvarkymo tikslu jie laikomi duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punkte.

2.           Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, nacionalinės institucijos, atsakingos už Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo aspektų kontrolę pagal 20 straipsnio 3 dalį, ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, įgalioti audituoti sąskaitas pagal 19 straipsnio 1 dalį, laikosi Direktyvos 95/46/EB ir ja remiantis priimtų nacionalinių nuostatų. Asmens duomenų tvarkymo tikslu jie laikomi duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punkte.

3.           Europos Parlamentas ir 7 straipsnio 2 dalyje minėtas komitetas užtikrina, kad pagal šį reglamentą jų surinkti asmens duomenys nebūtų naudojami kitu tikslu nei užtikrinti Europos politinių partijų bei Europos politinių fondų finansavimo ir narystės Europos politinėse partijose teisėtumą, tvarkingumą bei skaidrumą. Jie sunaikina šiuos asmens duomenis praėjus ne daugiau kaip 24 mėnesiams nuo atitinkamų dalių paskelbimo pagal 24 straipsnį.

4.           Atsakingos nacionalinės institucijos ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, įgalioti audituoti sąskaitas, gaunamus duomenis naudoja Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų finansavimo kontrolei vykdyti. Jie sunaikina šiuos asmens duomenis pagal taikytiną nacionalinę teisę, perdavę juos Europos Parlamentui pagal 20 straipsnio 3 dalį.

5.           Asmens duomenys gali būti laikomi ilgesnį nei 3 dalyje nustatytą arba taikytinoje nacionalinėje teisėje, minėtoje 4 dalyje, numatytą laiko tarpą, jei to reikia teismo procesui ar administracinei procedūrai, susijusiems su Europos politinės partijos ar Europos politinio fondo finansavimu arba naryste Europos politinėje partijoje. Visi tokie asmens duomenys sunaikinami praėjus ne vėliau kaip vienai savaitei nuo galutinio sprendimo priėmimo po proceso ar procedūros pabaigos arba po audito, apskundimo, ginčo ar ieškinio.

6.           Duomenų valdytojai, minėti 1 ir 2 dalyse, imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad apsaugotų asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo arba nuo atsitiktinio praradimo, pakitimo, nesankcionuoto atskleidimo ar prieigos, ypač tais atvejais, kai tvarkomi duomenys perduodami tinklu, ir nuo visų kitų neteisėtų tvarkymo būdų.

7.           Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas stebi ir užtikrina, kad tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą Europos Parlamentas bei 7 straipsnio 2 dalyje minėtas komitetas gerbtų ir apsaugotų fizinių asmenų pagrindines teises bei laisves. Nepažeidžiant teisminių teisių gynimo priemonių, kiekvienas duomenų subjektas gali Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui teikti skundą, jeigu jis mano, kad tvarkydami jo asmens duomenis Europos Parlamentas ar komitetas pažeidė jo teisę į asmens duomenų apsaugą.

8.           Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai, atsakingos nacionalinės institucijos ir nepriklausomos įstaigos ar ekspertai, pagal šį reglamentą įgalioti audituoti sąskaitas, remiantis taikytina nacionaline teise atsako už žalą, padarytą pagal šį reglamentą tvarkant asmens duomenis. Valstybės narės užtikrina, kad jiems būtų skirtos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos už šio reglamento, Direktyvos 95/46/EB ir pagal juos priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus ir visų pirma už neteisėtą asmens duomenų naudojimą.

26 straipsnis Teisė apskųsti

1.           Europos Parlamentas nustato administracines sprendimų dėl statuto registravimo, finansavimo arba sankcijų skyrimo apskundimo procedūras.

2.           Administracinės apskundimo procedūros nesustabdo skundžiamų sprendimų galiojimo. Tačiau Europos Parlamentas gali sustabdyti savo sprendimo taikymą, jei mano, kad to reikalauja aplinkybės.

3.           Dėl pagal šį reglamentą priimtų sprendimų gali būti iškeltos bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, kaip numatyta atitinkamose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatose.

27 straipsnis Vertinimas

Iki trečiųjų metų po rinkimų į Europos Parlamentą liepos 1 d. Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos ataskaitą. Tam tikrais atvejais ataskaitoje nurodoma, kaip būtų galima keisti statutą ir finansavimo sistemas.

28 straipsnis Įgyvendinimo taisyklės

Europos Parlamentas priima sprendimą, kuriuo nustatomos šio reglamento įgyvendinimo ir registro sudarymo taisyklės bei procedūros.

29 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 panaikinamas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

30 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

[2]               OL L 343, 2007 12 27, p. 5.

[3]               2010 m. spalio 18 d. generalinio sekretoriaus pranešimas dėl partijų finansavimo Europos lygmeniu, pateiktas pagal 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento biuro sprendimo, nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles, 15 straipsnį.

[4]               A7-0062/2011.

[5]               12 straipsnyje nustatyta: „Europos Parlamentas paskelbia šio reglamento taikymo ir finansuotos veiklos ataskaitą iki 2011 m. vasario 15 d. Ataskaitoje prireikus nurodoma, kaip būtų galima iš dalies keisti finansavimo sistemą.“

[6]               COM(2012) 35 final.

[7]               Šiuo metu – 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1). Šis tekstas bus pakeistas naujuoju finansiniu reglamentu, kuris turėtų įsigalioti 2013 m. sausio 1 d.

[8]               Nicos sutarties deklaracija Nr. 11: „Konferencija prisimena, kad 191 straipsnio nuostatos nereiškia jokio įgaliojimų perdavimo Europos Bendrijai ir neturi įtakos atitinkamų nacionalinių konstitucinių nuostatų taikymui. Iš Europos Bendrijų biudžeto teikiamas politinių partijų finansavimas Europos lygmeniu negali būti naudojamas politinėms partijoms tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti nacionaliniu lygmeniu. Politinių partijų finansavimo nuostatos tuo pačiu pagrindu taikomos visoms Europos Parlamente atstovaujamoms politinėms jėgoms.“

[9]               OL C..., ..., p. …

[10]             OL C..., ..., p. …

[11]             OL C..., ..., p. …

[12]             OL C..., ..., p. …

[13]             OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

[14]             OL C..., ..., p. …

[15]             OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

[16]             OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[17]             OL L 248, 2002 9 16, p. 1. Nuoroda bus atnaujinta, kai bus oficialiai priimtas ir paskelbtas naujasis finansinis reglamentas.

[18]             Šio pasiūlymo priėmimo dieną kolegija taip pat priims Komisijos darbinį dokumentą dėl pasiūlymo iš dalies keisti Finansinį reglamentą įtraukiant naują antraštinę dalį dėl Europos politinių partijų finansavimo įnašais. Įnašų Europos politinėms partijos įvedimas bus patvirtintas, kai minėtą pasiūlymą priims teisės aktų leidėjai.

[19]             OL L 278, 1976 10 8, p. 5.

[20]             OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[21]             OL L 292, 1996 11 15, p. 2.