52012JC0018

BENDRAS KOMUNIKATAS TARYBAI

BENDRA ES IR KARIBŲ ŠALIŲ PARTNERYSTĖS STRATEGIJA

ĮVADAS

2010 m. gegužės mėn. Madride vykusiame ES ir CARIFORUM[1] aukščiausiojo lygio susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai susitarė siekti parengti bendrą ES ir Karibų šalių partnerystės strategiją ir nustatė penkias pagrindines glaudesnio bendradarbiavimo sritis: regioninė integracija, Haičio atstatymas, klimato kaita ir gaivalinės nelaimės, nusikalstamumas bei saugumas ir bendri veiksmai tarptautiniuose forumuose. Remdamasi valstybių vadovų Madride sutartu planu šį dokumentą parengė bendra darbo grupė, kurią sudarė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisijos tarnybos ir ES valstybių narių ir CARIFORUM šalių atstovai.

ES ir Karibų šalis sieja ilga istorija ir tvirtas bendrų vertybių pagrindas. ES valdo užjūrio regionus, šalis ir teritorijas, taigi fiziškai taip pat yra Karibų dalis. Abu regionai yra pasiryžę siekti taikos, pažangos ir klestėjimo pasaulyje, taip pat užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę. ES buvo ir tebėra patikima Karibų šalių vystymosi partnerė, kurios parama buvo svarbi regionui siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi.

Šiuo metu santykių pagrindas yra Kotonu susitarimas, ES ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimas ir abiejų regionų politinis dialogas. Juos papildo kitos regioninio bendradarbiavimo programos, kuriose dalyvauja ES ir Karibų šalys, pavyzdžiui, ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono (LAKR) partnerystė.

Šiuo bendros strategijos projektu siekiama plėtoti naują santykių matmenį, kad ES ir Karibų šalys galėtų sustiprinti dialogą, susisteminti savo bendradarbiavimą ir kartu spręsti 21-ojo amžiaus uždavinius ir naudotis atsiveriančiomis galimybėmis. Pagrindiniai šios bendros strategijos principai yra bendra atsakomybė, abipusė atskaitomybė ir solidarumas, bendras valdymas ir bendras atsakingumas. Ji parodo bendrą CARIFORUM ir ES įsipareigojimą laikytis principų, įtvirtintų JT chartijoje ir tarptautinėje teisėje, visų pirma gerbti ir ginti žmogaus teises, pagrindines laisves, teisinę valstybę ir demokratinį valdymą.

Šiuo bendru komunikatu siekiama, kad Taryba priimtų pasiūlytą Bendrą ES ir Karibų šalių partnerystės strategiją.

1. I TEMA. REGIONINĖ INTEGRACIJA IR BENDRADARBIAVIMAS PLATESNIAME KARIBŲ REGIONE

1.1.        APŽVALGA

Karibų šalys turi daug galimybių augti pasitelkdamos prekybą, investicijas ir turizmą, plėtodamos nišines rinkas ir išnaudodamos kitas ekonomines galimybes. Tačiau tebėra ir spręstinų problemų. Dėl globalizacijos mažos, pažeidžiamos besivystančios valstybės, kaip antai Karibų šalys, bandydamos visapusiškai dalyvauti itin konkurencingoje pasaulio ekonomikoje, susidūrė su sunkumais.

Regioninė integracija ir bendradarbiavimas laikomi geriausia priemone siekiant sudaryti geresnes sąlygas žmogiškajai ir socialinei pažangai ir tvariam Karibų šalių vystymuisi. Karibų bendrija (CARICOM) ir Rytų Karibų valstybių organizacija – tai dvi pagrindinės regioninės integracijos organizacijos. CARIFORUM[2], kaip ir ES asociacija su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT), sudaro palankesnes regioninio bendradarbiavimo sąlygas. Remdamasi savo patirtimi ES toliau aktyviai remia regioninę integraciją ir bendradarbiavimą, kad paspartintų ir supaprastintų Karibų šalių vystymosi planus. CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimu sukuriama prekybos partnerystė siekiant didesnio konkurencingumo, ekonomikos augimo ir vystymosi, juo remiama Karibų šalių regioninė integracija ir dalyvavimas pasaulio prekybos sistemoje.

1.2.        TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Karibų šalys ir ES yra bendrai įsipareigojusios skatinti regioninę integraciją ir bendradarbiavimą, kurie yra itin veiksminga priemonė sprendžiant daugiausia mažų salų valstybių grupės pažeidžiamumo klausimus. Siekdamos paremti tvirtesnę regioninę integraciją ir bendradarbiavimą ir taip palengvinti tvarią ekonominę plėtrą ir žmogaus socialinę raidą, abi šalys nustatė konkrečias strateginio bendradarbiavimo sritis. Toliau nurodytos kai kurios bendradarbiavimo sritys:

· regioninės integracijos ir bendradarbiavimo procesų Karibų regione stiprinimas, be kita ko su kaimyniniais ES užjūrio departamentais ir teritorijomis, taip pat kaimyninėmis Centrinės ir Pietų Amerikos šalimis;

· Karibų bendrosios rinkos ir ekonomikos ir Rytų Karibų valstybių organizacijos (RKVO) ekonominės sąjungos sukūrimas;

· veiksmingas ES ir CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimo įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms, kurios atsiveria Karibų šalių ekonominės veiklos vykdytojams;

· geros ekonominės ir investicinės aplinkos Karibų šalyse skatinimas didinant regioninių rinkų integraciją ir konkurencingumą tarptautiniu lygmeniu;

· įmonių plėtra, naudojantis privačiojo sektoriaus investicijomis, visų pirma paslaugų sektoriuje, įskaitant finansines paslaugas ir turizmą, taip pat kultūros sektorių, žemės ūkio verslo ir gamybos sektorius; inovacijų, informacijos, ryšių bei technologijų ir konkurencijos skatinimas;

· infrastruktūros tinklų plėtra siekiant sudaryti palankesnes regioninės ir tarptautinės prekybos sąlygas;

· energijos šaltinių įvairinimas, sąveika ir energetinis saugumas;

· ekologiškai tvaraus augimo skatinimas, ypač remiant pastangas išsaugoti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į vandens išteklių svarbą, turizmo sektorių ir žemės ūkio bei biologinių mokslinių tyrimų sektorius;

· švietimo sektoriaus ir įgūdžių plėtojimas rengiant mokymo kursus ir bendradarbiaujant mokslo ir technologijų srityje;

· regioninis požiūris į aprūpinimą maistu ir sveikatos priežiūrą;

· skurdo mažinimo, socialinės sanglaudos, socialinio dialogo, pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, kūrimo, ne diskriminavimo ir lyčių lygybės skatinimas, deramo darbo ir tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų skatinimas ir jaunimo indėlio į šalių vystymąsi didinimas.

1.3.        BENDRI VEIKSMAI

Partnerės vykdys ilgalaikę bendrų veiksmų programą, kurioje dėmesys sutelktas augimui ir tvariam vystymuisi ir sprendžiami bendri uždaviniai, ypač daug dėmesio skiriant regioninei integracijai ir bendradarbiavimui.

Atsižvelgiant į tai, bendri veiksmai galėtų būti tokie:

· intensyvesnis ir įtraukus ES ir Karibų šalių politinis dialogas ir dialogas politikos klausimais, kuriuos palaikant sprendžiami abiems regionams svarbūs klausimai ir visuotiniai uždaviniai;

· veiksmai, kuriais prisidedama prie įvairių integracijos ir bendradarbiavimo susitarimų, kuriuos yra pasirašiusios Karibų šalys, įskaitant AKR ir Europos Sąjungos partnerystę, ES ir LAKR bendradarbiavimo mechanizmus ir ES bei užjūrio šalių ir teritorijų asociaciją, darnos;

· veiksmai, kuriais padedama stiprinti regioninę integraciją ir bendradarbiavimą, įskaitant Karibų šalių regioninių organizacijų gebėjimų stiprinimą, ir kuriais nacionaliniu lygmeniu padedama veiksmingai nustatyti ir įgyvendinti regioninę politiką ir imtis tvarių tolesnių veiksmų;

· parama institucijų stiprinimui regioniniu ir subregioniniu lygmenimis;

· programos, kuriomis padedama veiksmingai įgyvendinti CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą, plėtoti CARICOM bendrąją rinką ir ekonomiką ir LAKR ekonominę sąjungą, taip pat stiprinti CARIFORUM ir ES užjūrio šalių ir teritorijų ir regionų ryšius, ypač prekybos ir energetikos srityse;

· veiksmai, kuriais padedama kurti gerą ekonominę ir investicinę aplinką ir skatinti gamybos pajėgumus Karibų šalyse:

· pramonės ir eksporto strategijų kūrimas;

· moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra ir mokymas inovacijų, mokslo ir technologijų srityse;

· konkurencingumo stiprinimas ir inovacijų skatinimas;

· regioninio verslo vystymas, ypatingą dėmesį sutelkiant regioninių MVĮ plėtrai;

· energetika, ypatingą dėmesį sutelkiant atsinaujinančiajai energijai;

· jungtys, įskaitant transportą ir informacines bei ryšių technologijas.

· deramo darbo skatinimas ir tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų įtvirtinimas, siekiant remti žmogaus socialinę raidą, socialinę sanglaudą ir ekonomikos augimą;

· parama kuriant visas Karibų šalis apimančią veiksmingos regioninės sveikatos priežiūros strategijos struktūrą;

· aprūpinimo maistu, kokybės ir įvairovės Karibų šalyse strategijos kūrimas, pasitelkiant naujas technologijas našumui ir konkurencingumui didinti.

2. II TEMA. HAIČIO ATSTATYMAS IR INSTITUCINĖ PARAMA ŠALIAI

2.1.        APŽVALGA

2010 m. sausio 12 d. Haičio Respubliką sukrėtė vienas tragiškiausių šių laikų žemės drebėjimų. Žuvo apie 250 tūkstančių žmonių, o 1,5 mln. prireikė skubios pastogės. Žemės drebėjimas padarė milžinišką žalą socialinei ir ekonominei infrastruktūrai. Žemės drebėjimas paaštrino esamas šalies problemas: skurdą, nesaugumą, aplinkos būklės blogėjimą ir pažeidžiamumą nelaimėms. Pagal 2009 m. JT žmogaus socialinės raidos indeksą Haitis užima 145 vietą iš 162 šalių.

Bendroje Karibų šalių ir ES partnerystės strategijoje Haičiui suteiktas prioritetas atsižvelgiant į jo poreikių mastą. Įgyta patirtis, ypač nelaimių rizikos ir pažeidžiamumo mažinimo, bus svarbi ir visam Karibų regionui.

2.2.        TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Haičio neatidėliotini poreikiai mažėja dėl didelės ES ir Karibų šalių humanitarinės pagalbos. Tačiau šalies vis dar laukia nelengvas atstatymas ir ekonominiai bei socialiniai uždaviniai. Haičio demokratinių institucijų stiprinimas, valdymo gerinimas, skurdo ir socialinės nelygybės mažinimas, taip pat administracinių institucijų stiprinimas tebėra dideli uždaviniai, kuriems spręsti ES ir Karibų šalys gali suteikti didelę ir papildomą paramą visiškai derindamos veiksmus su Haičio vyriausybe ir kitais tarptautiniais paramos teikėjais. Taip pat yra galimybių didinti Haičio integraciją Karibų regione. Bendras EPF programavimas padės sustiprinti Haičio vaidmenį Karibų šalių bendradarbiavimo procese ir paskatins dalyvauti regioninės integracijos procese.

2.3.        BENDRI VEIKSMAI

Atsižvelgiant į tai, bendri CARIFORUM ir ES veiksmai galėtų būti tokie:

· Haičio atstatymui skirtų veiksmų koordinavimas pagal esamas paramos teikėjų koordinavimo struktūras ir bendri CARIFORUM ir ES veiksmai, pagrįsti bendru ES programavimu Haičiui;

· atitinkamų bendradarbiavimo priemonių sutelkimas atsižvelgiant į AKR ir EB partnerystės susitarimą ir ES ir LAKR procesą;

· parama Haičio demokratijos veikimui ir įtvirtinimui užtikrinant laisvus, skaidrius ir patikimus rinkimus, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams ir jų gynimą, teismų reformas, stiprinant pilietinę visuomenę ir imantis skubių kovos su korupcija priemonių;

· veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Haitis visapusiškai dalyvautų įgyvendinant CARIFORUM ir ES ekonominės partnerystės susitarimą ir plėtojant Karibų bendrąją rinką ir ekonomiką, įskaitant Haičio vystymąsi ir institucinius gebėjimus;

· veiksmai tokiose srityse kaip pasirengimas nelaimėms ir rizikos mažinimo strategijos, įskaitant tokių mechanizmų, kaip regioninis statybų kodeksas, plėtojimą siekiant padidinti regiono gebėjimą sušvelninti gaivalinių nelaimių padarinius;

· rizikos perleidimo mechanizmų plėtojimas ir rizikos mažinimo finansavimas, pavyzdžiui, Karibų katastrofų rizikos draudimo priemonės (angl. Caribbean Catastrophic Risk Insurance Facility) taikymas, taip pat geriausios patirties taikymas Karibų ekstremaliųjų nelaimių valdymo agentūroje (CDEMA) ir kitose Karibų institucijose, dirbančiose nelaimių valdymo srityje.

3. III TEMA. KLIMATO KAITA IR GAIVALINĖS NELAIMĖS

3.1.        APŽVALGA

Klimato kaita ir jos padariniai yra pagrindinė vystymosi ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo kliūtis. Karibų šalys daugiausia yra mažos besivystančios salų valstybės, turi žemumose esančių pakrantės zonų ir yra ypač pažeidžiamos dėl kylančio jūros lygio, dėl kurio kyla grėsmė pakrančių bendruomenėms ir infrastruktūrai ir gėlo vandens ištekliams. Dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų padidėjus temperatūrai ir jūros vandens rūgštingumui daroma didelė žala koraliniams rifams, jie naikinami, o dėl to mažėja regiono jūrų biologinė įvairovė.

Karibų šalys yra pažeidžiamesnės gaivalinių nelaimių poveikiui ir dėl to, kad dauguma jų mažos. Vienas uraganas gali nušluoti visos šalies ekonominį pagrindą, įskaitant infrastruktūrą ir visus pagrindinius ekonominės veiklos išteklius, ir taip papildomai apsunkinti ribotus finansinius išteklius. Problemas dar labiau paaštrina su atstumu ir geografija susiję sunkumai, dėl kurių sudėtinga išplėsti ir sutvirtinti šalių ekonominį pagrindą.

3.2.        TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

ES ir CARIFORUM valstybės narės yra pasirašiusios Kioto protokolą ir dirbo kartu, kad padarytų pažangą derybose dėl klimato kaitos, taip pat plėtojo strategijas, kad sumažintų klimato kaitos poveikį ir aplinkos būklės blogėjimą. Jos abi suinteresuotos pasiekti visapusišką, teisingą ir teisiškai įpareigojantį rezultatą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK). CARIFORUM valstybės narės ir ES toliau sieks sudaryti plataus užmojo tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

Tokių gaivalinių nelaimių kaip uraganai ir žemės drebėjimai negalima išvengti, tačiau galima imtis veiksmų – šalinti pagrindines pažeidžiamumo priežastis ir didinti gebėjimą susitvarkyti su padariniais, – kad sumažintume riziką ir sušvelnintume padarinius. Nustatytos penkios prioritetinės bendradarbiavimo sritys:

· prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių nedarant poveikio Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui;

· nelaimių prevencijos ir rizikos mažinimo priemonių stiprinimas, taip pat stebėjimo, informuotumo apie padėtį, vertinimo ir išankstinio perspėjimo sistemų, skirtų nelaimių valdymui ir reagavimui į jas, stiprinimas;

· miškų nykimo mažinimas, tvariai valdant miškus;

· dalyvavimo pasaulinėje anglies dioksido rinkoje didinimas pagal švarios plėtros mechanizmą;

· klimato kaitos klausimų įtraukimas į skurdo mažinimo veiksmus.

3.3.        BENDRI VEIKSMAI

Vadovaujantis Pasaulinio kovos su klimato kaita aljanso (PKKKA) tikslais ir ES ir LAKR Madrido veiksmų planu, CARIFORUM ir ES bendri veiksmai galėtų būti tokie:

· bendradarbiavimo tarptautinėse derybose stiprinimas, be kita ko, dalyvaujant nuolatinėse konsultacijose ir bendrose iniciatyvose, kuriomis skatinama pagal JTBKKK sėkmingai sudaryti tarptautinį klimato susitarimą, galiosiantį po 2012 m.;

· visapusiško požiūrio į kovą su klimato kaita rėmimas, prioritetine tvarka nustatant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo priemones, visų pirma laikantis ekologiškai tvaraus augimo principų ir sudarant galimybes naudotis atsinaujinančiąja energija;

· reagavimo į regionines nelaimes ir ekstremaliąsias situacijas gebėjimo didinimas, daugiausia dėmesio skiriant prisitaikymui prie klimato kaitos, nelaimių rizikos mažinimui ir sąveikai, taip pat stebėjimui, informuotumui apie padėtį ir išankstinio perspėjimo sistemoms. Atsižvelgiant į tai, taip pat pastangos susieti trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus;

· klimato kaitos politikos įtraukimas į nacionalinę ir regioninę vystymosi politiką ir strategijas, taip pat į bendradarbiavimo ir partnerystės susitarimus;

· užtikrinimas, kad mažų besivystančių salų valstybių ir žemumose esančių pakrantės šalių pažeidžiamumo klausimas išliktų prioritetinis pasaulinės vystymosi darbotvarkės punktas, be kita ko, ir AKR ir EB partnerystės susitarime ir ES ir LAKR procese;

· didesnio mokymo, mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir technologijų perdavimo bei ekologinių inovacijų vaidmens skatinimas;

· pripažinimas, kad atsižvelgiant į tvarų vystymąsi, Karibų jūra yra ypatinga teritorija, ir parama programoms, kuriomis siekiama apsaugoti jos pažeidžiamas ekosistemas ir unikalią biologinę įvairovę.

4. IV TEMA. NUSIKALSTAMUMAS IR SAUGUMAS

4.1.        APŽVALGA

Tarptautinė nusikalstama veika, visų pirma prekyba neteisėtais narkotikais ir susiję nusikaltimai, kelia vis didesnį ES ir Karibų šalių susirūpinimą. Karibai yra pagrindinis neteisėtų narkotikų iš Pietų ir Centrinės Amerikos tranzito regionas; netiesioginė prekybos narkotikais žala didžiulė ir turi didelį poveikį visoms visuomenėms – skatina korupciją, menkina teisinę valstybę ir lemia dar didesnį organizuotą nusikalstamumą. Išplitusi vietos prekyba ir piktnaudžiavimas narkotikais susilpnina socialinę struktūrą ir skatina gaujų smurtą. Didelių neteisėtų pinigų sumų plovimas iškreipia ekonomiką ir menkina tvaraus vystymosi pastangas. Tokia padėtis neigiamai veikia ilgalaikes augimo, stabilumo ir vystymosi perspektyvas.

Šios sritys kelia didelį susirūpinimą Karibų šalims ir ES:

· prekyba narkotikais ir susiję nusikaltimai, įskaitant gaujų smurtą ir pinigų plovimą;

· neteisėtas šaulių ir lengvųjų ginklų gabenimas ir prekyba jais;

· nusikalstamos veikos poveikis Karibų šalių visuomenių saugumui;

· socialinės ir saugumo problemos, kurias kelia iš užsienio į Karibų šalis grįžtantys nusikaltėliai;

· prekyba žmonėmis ir grobimas;

· nepakankamas jūrų ir oro erdvės sienų kontrolės pajėgumas;

· tarptautinių finansų sektoriaus standartų nesilaikymas.

4.2.        TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Bendros strategijos prioritetas – bendros pastangos kovoti su nusikaltėlių tinklais. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu tvirčiau bendradarbiauti ir stiprinti gebėjimus tokiose srityse kaip viešosios tvarkos palaikymas, teismo procesai ir dalijimasis žvalgybos informacija. Taip pat reikia šalinti pagrindines nusikalstamos veikos priežastis ir jos socialinį poveikį.

ES ir Karibų šalys bendradarbiauja kovos su narkotikais srityje pagal ES ir LAKR kovos su narkotikais veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo mechanizmą. Panamos veiksmų planas ir 2007 m. Port of Speine nustatyti prioritetai apima įvairius bendrų veiksmų šioje srityje prioritetus. Karibų šalių ir ES bendradarbiavimas kovojant su nusikaltimais taip pat turėtų apimti bendradarbiavimą su atitinkamomis JT organizacijomis, Interpolu, Amerikos valstybių organizacija ir Europolu ir dalijimąsi informacija bei geriausia patirtimi.

4.3.        BENDRI VEIKSMAI

CARIFORUM ir ES bendradarbiavimas saugumo srityje grįstas narkotikų gamybos, tranzito ir vartojimo šalių bendros atsakomybės principais. Juo siekiama išvystyti integruotą ir suderintą požiūrį.

Atsižvelgiant į tai, bendri CARIFORUM ir ES veiksmai galėtų būti tokie:

· parama kovos su nusikaltimais, nesaugumu, prekyba narkotikais, nusikaltimų finansavimu ir kt., regioninio masto strategijos kūrimui;

· atnaujintos pastangos įgyvendinti Port of Speino prioritetus pažeidžiamiausių uostų kontrolės srityje; dalijimasis žvalgybos informacija prekursorių kontrolės srityje; programos, skirtos nusikaltimų ir nusikalstamumo priežastims pašalinti ir paklausai sumažinti; taip pat skatinimas laikytis OECD finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijų ir labiau bendradarbiauti su regioninėmis ir tarptautinėmis įstaigomis, įskaitant Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurą (UNODC);

· gebėjimų stiprinimas sienų kontrolės valdymo srityje, įskaitant ekspertų mainus ir techninę pagalbą;

· visiškas JT veiksmų programos įgyvendinimas siekiant užkirsti kelią neteisėtai šaulių ir lengvųjų ginklų prekybai, su ja kovoti ir ją išnaikinti, pirmiausia bendradarbiaujant jūrų srityje, be kita ko, dalijantis informacija ir toliau plėtojant operatyvinį suinteresuotųjų subjektų Karibų šalyse ir ES valstybėse narėse bendradarbiavimą;

· parama teisingumo administracijos ir teismų reformos gebėjimų stiprinimui kovos su tarptautiniais nusikaltimais srityje.

5. V TEMA. BENDRI VEIKSMAI ABIEJŲ REGIONŲ IR DAUGIAŠALIUOSE FORUMUOSE DĖL PASAULINIŲ KLAUSIMŲ

5.1.        APŽVALGA

Karibų šalys ir ES turi spręsti daug bendrų uždavinių ir susirūpinimą keliančių klausimų ir yra įsipareigojusios koordinuotai tarptautiniu lygmeniu priimti bendrus sprendimus. Jau vyksta įvairių lygmenų politinis dialogas ir konsultacijos siekiant spręsti pasaulinius klausimus dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose, kaip matyti iš neseniai Durbane vykusios 17-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijos.

CARIFORUM ir ES kartu sudaro 42 šalys. Dažniau konsultuodamiesi, geriau derindami pozicijas ir koordinuodami veiksmus, abu regionai galėtų daryti didesnį poveikį jiems abiems svarbiems dalykams, kaip antai žmogaus teisių, demokratinių vertybių ir valdymo skatinimui, Jungtinių Tautų ir tarptautinės finansų sistemos bei įstaigų reformai, suderintam atsakui į pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimui ir Dohos vystymosi darbotvarkės užbaigimui.

5.2.        TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Partnerės sustiprins dialogą pasauliniais klausimais, kad nustatytų bendradarbiavimo sritis, suderintų pozicijas ir bendrai imtųsi konkrečių iniciatyvų ir veiksmų. Abi partnerės nori skatinti ir išlaikyti veiksmingo daugiašališkumo sistemą, kurioje veiktų stiprios, atstovaujamosios ir teisėtos institucijos. Geriau koordinuojant politiką ir dalijantis informacija bus daromas didesnis bendras poveikis per konsultacijas ir atkreipiant trečiųjų šalių dėmesį į bendros svarbos klausimus.

ES ir CARIFORUM sieks koordinuoti veiksmus daugiašalėse institucijose, kurių narės jos abi yra (JT, tarptautinės finansų įstaigos, PPO ir kt.), ir sieks atsižvelgti į kitos šalies interesus ir susirūpinimą keliančius klausimus tarptautinėse grupėse ar organizacijose, kurioms priklauso viena iš partnerių (G8, G20, Mažų salų valstybių aljansas (AOSIS) ir kt.).

5.3.        BENDRI VEIKSMAI

Vykdydami politiką ir palaikydami politinį dialogą abu regionai konsultuosis platesnio intereso temomis ir nustatys galimas bendras pozicijas, taip pat bendras pastangas siekiant įgyvendinti bendrus prioritetinius veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, bendri veiksmai galėtų būti tokie:

· kartu propaguoti žmogaus teises, demokratinius principus, teisinę valstybę ir gerą valdymą, įskaitant laisvų ir sąžiningų rinkimų procesus, kovą su korupcija, pinigų plovimu, terorizmo finansavimu, organizuotu nusikalstamumu ir mokesčių slėpimu;

· kartu skatinti JT sistemos reformą, įskaitant visapusišką Saugumo Tarybos reformą, didinant sistemos reprezentatyvumą, skaidrumą, atskaitomybę, veiksmingumą ir efektyvumą;

· kai įmanoma, rengti bendras regionines pozicijas JT sistemoje ir tarptautinėse finansų įstaigose ir siekti paremti viena kitos iniciatyvas;

· padėti modernizuoti TVF ir Pasaulio banką, kad, be kita ko, būtų geriau atsižvelgiama į kintančią pasaulio ekonomiką labiau atstovaujant dinamiškoms besiformuojančioms rinkoms ir besivystančioms šalims;

· spręsti uždavinius, susijusius su struktūrinėmis reformomis, kuriomis stiprinamas reglamentavimas ir priežiūra, didinama ir palaikoma pasaulinė paklausa ir skatinamas darbo vietų kūrimas abiejų regionų mastu, vykdant Kotonu susitarimą ir Ekonominės partnerystės susitarimą, taip pat dalyvaujant Pasaulio banko, TVF, G8 ir G20 veikloje;

· kurti priemones, kuriomis stiprinamos pasaulinės finansų apsaugos sistemos, padedančios pažeidžiamoms šalims geriau atlaikyti netikėtus išorės sukrėtimus;

· laikydamosi įsipareigojimo įgyvendinti taisyklėmis grįstą daugiašalę prekybos sistemą, atsižvelgdamos į tai, kad prekyba yra pagrindinis augimo ir vystymosi variklis, partnerės vykdys reguliarias konsultacijas bei aktyvią derybų darbotvarkę daugiašaliu lygmeniu, siekdamos dalyvauti visapusiškose derybose, kurių tikslas – remiantis iki šiol padaryta pažanga užbaigti Dohos vystymosi derybų raundą ir pasiekti tinkamų, plataus užmojo, visapusiškų ir subalansuotų rezultatų;

· toliau remti pastangas padėti besivystančioms šalims, ypač mažos ir pažeidžiamoms ekonomikos valstybėms, tapti konkurencingesnėms pasauliniu mastu.

6. ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS IR STEBĖJIMO MECHANIZMAI

6.1.        ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

Šią partnerystę įgyvendins daug ES ir Karibų regiono institucinių ir neinstitucinių partnerių regionų, nacionaliniu, ir vietos lygmenimis. Už jos veiksmingą įgyvendinimą bus bendrai atsakingos visos CARIFORUM šalys ir ES valstybės narės bei institucijos.

Nustatyti bendri veiksmai turėtų papildyti esamus Karibų šalių ir ES bendradarbiavimo susitarimus, struktūras ir priemones ir būti vykdomi jais vadovaujantis, kad būtų skatinama sąveika ir išvengta veiksmų dubliavimo.

Pilietinės visuomenės, nevalstybinių veikėjų ir parlamentų vaidmuo labai svarbus įgyvendinant bendrą strategiją, jie bus įtraukti į dialogą.

Bendros ES ir Karibų šalių partnerystės strategijos įgyvendinimas bus finansiškai remiamas, atitinkamai naudojantis esamomis priemonėmis: Europos plėtros fondu (EPF), vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos regioninės plėtros fondu, Karibų plėtros fondu, ES teminėmis programomis ir stabilumo priemone, būsima partnerystės priemone, Karibų investicine priemone arba jas pakeisiančiomis priemonėmis, taip pat finansinių įstaigų kaip antai Europos investicijų banko ir Karibų plėtros banko priemonėmis. Kai tinkama ir įmanoma šias priemones savo įnašais papildys CARIFORUM šalys ir ES valstybės narės.

6.2.        STEBĖJIMO MECHANIZMAI

Reguliariuose abiejų regionų vadovų (įskaitant visus svarbius ES ir CARIFORUM institucijų atstovus) susitikimuose bus toliau teikiamos partnerystei skirtos politinės gairės. Per šiuos susitikimus bus apžvelgiama pažanga, nustatomos naujos strategijos kryptys ir teikiami tolesnio įgyvendinimo nurodymai atsižvelgiant į naujus pasaulinius uždavinius ir regioninius poreikius.

Be politinio dialogo bendra Briuselyje įsteigta CARIFORUM ir ES darbo grupė nuolatos stebės ir vertins pažangą ir teiks atitinkamas rekomendacijas. Šią darbo grupę sudarys Europos išorės veiksmų tarybos, Europos Komisijos, CARIFORUM ir ES valstybių narių atstovai. Prireikus gali prisijungti UŠT ir atokiausių regionų ekspertai. Darbo grupė vadovams reguliariai teiks pažangos ataskaitą.

[1]               CARIFORUM grupei priklauso šios šalys: Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Kuba, Dominika, Dominikos Respublika, Grenada, Gajana, Haitis, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Surinamas, ir Trinidadas ir Tobagas.

[2]               CARIFORUM priklauso visos CARICOM valstybės narės (išskyrus Montseratą) ir CARICOM nepriklausančios Dominikos Respublika bei Kuba.