This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0636
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS CARS 2020: Action Plan for a competitive and sustainable automotive industry in Europe
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas
/* COM/2012/0636 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas /* COM/2012/0636 final */
TURINYS 1........... Svarbiausias sektorius – kryžkelėje................................................... 3 2........... CARS 21: 2020 m. bendra strateginė pramonės vizija.................... 4 3........... Sudėtinga ekonominė padėtis................................................................... 6 4........... Veiksmų planas konkurencingumui skatinti................................. 7 4.1........ Investavimas į pažangias
technologijas ir inovacijų finansavimas............................ 7 ............. Moksliniai tyrimai, technologinė
plėtra ir inovacijos.......................................................... 7 ............. Galimybė gauti
finansavimą.............................................................................................. 9 ............. Išmetamo CO2 kiekio mažinimas.................................................................................. 10 ............. Teršalai ir keliamo triukšmo lygis................................................................................... 11 ............. Kelių eismo sauga......................................................................................................... 13 ............. Alternatyvusis kuras ir
infrastruktūra.............................................................................. 13 4.2........ Rinkos sąlygų gerinimas........................................................................................... 15 ............. Vidaus rinkos stiprinimas............................................................................................... 15 ............. Pažangus reglamentavimas............................................................................................ 16 4.3........ Konkurencingumo pasaulinėse
rinkose didinimas................................................... 17 ............. Prekybos politika.......................................................................................................... 17 ............. Tarptautinis derinimas................................................................................................... 18 4.4........ Greitesnis prisitaikymas ir
restruktūrizavimo valdymas......................................... 19 ............. Žmogiškasis kapitalas ir
įgūdžiai.................................................................................... 20 ............. Prisitaikymas prie pramoninių
pokyčių........................................................................... 20 5........... Stebėsena ir valdymas................................................................................ 22 KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS
PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ
KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI CARS 2020:
konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų
planas Pastarieji
mėnesiai Europos automobilių pramonei buvo itin sunkūs, o
ES naujų automobilių pramonė rinkos dalis mažėjo penktus
metus paeiliui. Dėl tokios situacijos
kyla didžiulis spaudimas tam tikroms bendrovėms
restruktūrizuoti savo veiklą; keletas gamyklų neseniai
pranešė uždarančios savo surinkimo gamyklas ir atleidžiančios
darbuotojus. Vis
dėlto, tuo pat metu Europos pramonė toliau susiduria su vidutinės
trukmės ir ilgalaikiais uždaviniais išlaikyti lyderės
poziciją siūlant būsimus judumo sprendimus pasaulinėje
aplinkoje, kurioje konkurencija yra ypač didelė. Todėl Komisija mano, kad
būtina skubiai pateikti veiksmų planą, skirtą padėti
automobilių pramonei spręsti šiuos uždavinius. 1. Svarbiausias sektorius
– kryžkelėje Automobilių
pramonė[1] Europos ekonomikai yra strategiškai svarbi,
o jos produktai ir paslaugos kasdien daro įtaką Europos
piliečių gyvenimui. Šiame sektoriuje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba apie 12 mln.
žmonių ir jis reikšmingai prisideda prie didesnės ES
prekybos pusiausvyros (prekybos balansas pastaraisiais metais didėjo ir
2011 m. siekė 90 mlrd. EUR). Šiame
pramonės sektoriuje moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirta
daugiausia privačiojo sektoriaus lėšų (28 mlrd. EUR
2009 m.) ir jis yra pagrindinė technologinių inovacijų
varomoji jėga. Automobilių
pramonė reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, nes ji
glaudžiai susijusi su daugeliu kitų pramonės sektorių. Ryšių esama tiek su gamintojų grandimi,
pavyzdžiui, su plieno, chemijos ir tekstilės pramonės šakomis, tiek
su vartotojų grandimi – su IRT, remonto ir judumo paslaugų teikėjais. Daugumą automobilių pramonės
pagaminamų transporto priemonių žmonės naudoja asmeninio judumo
tikslais ir prekėms pervežti. Todėl, vykstant naujajai pramonės revoliucijai, kuria,
inter alia, siekiama laipsniškai pakeisti angliavandenilius kaip pagrindinį
energijos šaltinį ir veiksmingiau bei tausiau naudoti turimus išteklius, svarbiausias
vaidmuo teks automobilių pramonei. Šiuo
metu automobilių pramonėje vyksta istoriniai pokyčiai – numatoma, kad artimiausią dešimtmetį
keliose srityse įvyks svarbių pokyčių, kurie gali iš
esmės pakeisti pramonę ir jos rinkas visame pasaulyje. Pirmiausia, persiskirsto gamybos ir prekybos
srautai. Nors Europos rinka laikoma
brandžia, keletas trečiųjų šalių rinkų sparčiai
auga, keisdamos prekybos srautus ir automobilių pramonės vertės
grandinę. Didžiulis konkurencinis
spaudimas toliau didėja, ES bendrovėms vis sunkiau konkuruoti vidaus
rinkoje, todėl ieškoma galimybių trečiųjų šalių
rinkose. Antra, klimato tema tampa vis
svarbesnė ir vis daugiau tikimasi iš technologijų pažangos. Kad būtų įgyvendinti ilgalaikiai
išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bei oro
kokybės tikslai, svarbu tobulinti vidaus degimo variklius, toliau
plėtoti ir pažangiai įgyvendinti iš esmės naujas technologijas,
pavyzdžiui, elektrinę varymo sistemą. Taip
pat reikės daug pastangų toliau kuriant tvaraus kuro rūšis ir
skatinant jo naudojimą, nes tvarus kuras gali būti tradicinio
dyzelinio kuro ir benzino alternatyva. Tuo pat
metu svarbi tema išlieka kelių eismo sauga. Kaip nurodyta
Komisijos komunikate, kuriuo neseniai atnaujinta ES pramonės politika[2], automobilių
pramonė yra viena iš prioritetinių veiklos sričių, kuriose turėtų
būti sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į
naujas technologijas ir inovacijas. Suteikiant papildomą postūmį pažangaus,
tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslams, komunikate
raginama stiprinti Europos pramonę ekonomikos augimui ir atsigavimui
skatinti. Svarbus šio pramonės sektoriaus
vaidmuo skatinant ekonomikos augimą ir kuriant naujas darbo vietas – taigi
ir šio sektoriaus vaidmuo kitoms sritims – buvo aiškiai pripažintas. Todėl privalome aktyviai imtis veiksmų. Šiame komunikate pateikiamas automobilių
pramonės veiksmų planas, kuriuo pabrėžiamas Komisijos
įsipareigojimas remti sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. Tai yra pirmasis konkretus pramonės politikos
naujos vizijos taikymo pavyzdys šiame sektoriuje, t. y. automobilių
pramonėje. Komunikate apibrėžiami
konkretūs politikos veiksmai, pagrįsti aukšto lygio grupės CARS
21, atnaujinusios savo veiklą 2010 m., atlikta sektoriaus analize. Šiame veiksmų plane skiriamos keturios
svarbios temos: –
investavimas į pažangias technologijas ir inovacijų
finansavimas, imantis reglamentavimo iniciatyvų ir remiant
mokslinius tyrimus ir inovacijas; –
rinkos sąlygų gerinimas stiprinant vidaus
rinką ir nuosekliai įgyvendinant pažangų reglamentavimą; –
konkurencingumo pasaulinėse rinkose didinimas įgyvendinant
veiksmingą prekybos politiką ir tarptautiniu mastu derinant
transporto priemonių srities teisės aktus; –
greitesnis prisitaikymas investuojant į žmogiškąjį
kapitalą ir įgūdžius ir švelninant restruktūrizavimo
socialinį poveikį. Pagal
šią strategiją Komisija ketina remti aktyvų automobilių
pramonės vaidmenį, kurį ši atliks siekiant iki 2020 m.
didinti šiuo metu mažėjančią Europos pramonės dalį nuo
apie 16 proc. BVP šiuo metu iki 20 proc. Siekiant
minėtojo tikslo, bus svarbu didinti ES pramonės konkurencingumą,
išnaudoti galimybes įsitvirtinti pasaulinėse rinkose, skatinti
netaršių, saugių ir veiksmingų transporto priemonių
naudojimą ir taikyti integruotos politikos metodą. 2. CARS 21: 2020 m.
bendra strateginė pramonės vizija 2010 m. pabaigoje Komisija nusprendė atnaujinti 2005 m.
įsteigtos aukšto lygio grupės CARS 21 veiklą. Tai
padaryta atsižvelgiant į 2010 m. balandžio 28 d. Komisijos
komunikatą „Europos netaršių ir efektyviai energiją
vartojančių transporto priemonių strategija“[3]. Grupės
tikslas – parengti politines rekomendacijas Europos automobilių
pramonės konkurencingumui ir tvariam augimui remti. CARS 21 grupę
sudarė septyni Europos Komisijos nariai, devyni valstybių narių
atstovai ir įvairių suinteresuotųjų šalių grupė
(įskaitant pramonės ir NVO atstovus); 2012 m. birželio 6 d.
ši grupė patvirtino savo galutinę ataskaitą[4]. Ataskaitoje pristatomas grupės bendras
požiūris į strateginę automobilių pramonės
2020 m. viziją ir pateikiamos konkrečios rekomendacijos kelioms
svarbioms politikos sritims. Iš ataskaitoje pateiktos analizės aiškiai
matyti, kad negalima toliau išlaikyti Europos automobilių pramonės status
quo: dabartinius gamybos pajėgumus būtina pritaikyti,
reikia rasti naujų gamybos metodų, apsaugoti kitus žaliavų
šaltinius ir juos veiksmingiau naudoti bei kurti naujas grupes ir verslo
modelius. Taip pat labai svarbu kurti naujų įgūdžių
profilius ir reaguoti į galimus darbo rinkos poreikių pokyčius. Šiomis aplinkybėmis itin
svarbu užtikrinti sklandų subalansuotą ekonominį ir
socialinį perėjimą prisitaikant prie naujų
įgūdžių ir mokymo poreikių, taip pat tinkamai valdyti
restruktūrizavimą ir gerai jam pasirengti, nes tai padės verslui
ir darbo rinkai prisitaikyti prie pokyčių. Atsižvelgdama
į tai, grupė pateikė bendrą požiūrį į
pagrindinius stiprios ir konkurencingos automobilių pramonės ir
pažangos, siekiant tvaraus ES visuomenės judumo 2020 m.,
rodiklius, kaip antai: – automobilių sektorius išlieka strateginės svarbos ir tebėra kertinis ES pramonės ir ekonomikos akmuo, sukuriantis aukštos kokybės darbo vietų milijonams ES darbuotojų; – sektorius, kuris yra įvairios kitos ekonominės veiklos centras, tiekiantis įperkamus ir paklausius produktus, atitinkantis vartotojų poreikius, grindžiamas automobilių pramonės produktų ir paslaugų, įskaitant antrinę rinką, konkurencinga rinka; – tvirta ES kelių transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių gamybos bazė, didžiąją dalį ES rinkoje parduodamų transporto priemonių ir jų dalių pagaminantis sektorius; – tvirtas pramonės tinklas, turintis lanksčią ir integruotą tiekimo ir platinimo grandinę; – sektorius, kuris eksportuoja daug aukštos kokybės pažangiųjų technologijų transporto priemonių į trečiųjų šalių rinkas; – pasaulinės rinkos, visiems šio sektoriaus subjektams užtikrinančios vienodas sąlygas ir galimybes taikyti visas technologijas; – automobilių pramonė, pirmaujanti technologijų srityje, bendradarbiaujanti su kuro tiekėjų pramone, gaminanti ES vartotojams patrauklias, netaršias vertinant pagal reguliuojamų išmetamųjų teršalų kiekį, ir energiškai tausesnes, saugesnes, tylesnes ir sąveikias transporto priemones; – varymo sistemų įvairovė, kurioje vis labiau dominuoja pažangios degimo variklių technologijos, daugiausia elektrinės varymo sistemos. Be to, svarbios tampa transporto priemonės, kuriose naudojamos alternatyvios jėgos pavaros koncepcijos (pavyzdžiui, elektromobiliai[5] ir kuro elementais varomos transporto priemonės); – tinkamos degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūros įrengimas alternatyviuoju kuru varomoms transporto priemonėms, atsižvelgiant į jų rinkos potencialą; – darbuotojai, dirbantys gamybos, MTTP ir techninės priežiūros srityse, tinkamai parengti dirbti su įvairiomis technologijomis. Būtina
sistemingai praktiškai taikyti integruotos politikos metodą. Todėl šis metodas privalo apimti tokius
elementus: –
privačiojo
sektoriaus ir viešosios politikos veiksmus ES, valstybių narių ir
regionų lygiu, kurie vienas kitą papildo; –
priemones, susijusias su transporto priemonėmis, kurias prireikus
galima veiksmingai derinti su kitomis, daugiausia dėmesio skiriant
infrastruktūrai ir naudotojui; –
ekonomiškai efektyvias reglamentavimo ir alternatyvios politikos
priemones, kurios yra veiksmingai įgyvendinamos ir vykdomos, siekiant
ilgalaikių visuomeninių tikslų ir skatinant inovacijas; –
visas politikos sritis, darančias poveikį automobilių
sektoriui, privalo koordinuoti kompetentingos valdžios institucijos, nes tik
taip galima užtikrinti ekonomiškai efektyvų politikos tikslų
įgyvendinimą. Tai taikoma prekybai, pramonei, aplinkos apsaugos,
energetikos sritims, informacinėms ir ryšių technologijoms, taip pat
kelių eismo saugos ir visuomenės sveikatos, transporto ir
konkurencijos politikos sritims, inovacijoms ir vidaus rinkai. Komisija puikiai suvokia šių
uždavinių svarbą ir būtinybę vykdyti plataus užmojo
pramonės politikos automobilių sektoriaus strategiją.
Komisija savo politinėmis priemonėmis sieks šio tikslo ir ragins
kitas institucijas, viešojo sektoriaus institucijas ir suinteresuotąsias
šalis taikyti tokį patį metodą atitinkamose kompetencijos
srityse. 3. Sudėtinga
ekonominė padėtis CARS 21 galutinėje ataskaitoje
pateikiama visapusiška dabartinės ES automobilių pramonės
ekonominės padėties analizė. 2012 m. pirmąjį
pusmetį padėtis pablogėjo; tikėtina, kad tokia
tendencija išliks iki metų pabaigos. Pardavimo apimtis ES rinkose,
palyginti su jau 2011 m. maža pardavimo apimtimi, toliau mažėjo
(2012 m. pirmąjį pusmetį lengvųjų
automobilių parduota 6,8 proc. mažiau, komercinės paskirties
transporto priemonių – 10,8 proc. mažiau). Remiantis
dabartinėmis prognozėmis, ES rinkoje lengvųjų
automobilių kasmet parduodama 7,9 proc. mažiau – 12,1 mln.
vienetų. Numatoma, kad ES komercinės paskirties transporto
priemonių rinka šiais metais sumažės 8 proc. Nors 2010 m.
ir 2011 m. padėtis buvo šiek tiek pagerėjusi, skaičiai ir
toliau lieka rekordiškai maži. Kalbant apie dvirates variklines transporto
priemones – naujų transporto priemonių įregistruojama mažiau
dėl skolos krizės: 2011 m. įregistruota 1,6 mln.
tokių transporto priemonių, t. y. 40 proc. mažiau nei
2007 m. Transporto priemonių gamybos
padėtis šiek tiek geresnė (16 mln.
vienetų lengvųjų komercinės paskirties transporto
priemonių, t. y. 1 mln. vienetų daugiau nei 2009 m.) dėl
eksporto. Tą patvirtina teigiamo prekybos balanso duomenys –
45 mlrd. EUR per 2012 m. pirmuosius penkis mėnesius
(daugiausia dėl eksporto į JAV ir besiformuojančias rinkas). Vis
dėlto esama didelės rizikos, kad padėtis gali pablogėti
dėl prastėjančios besiformuojančios ekonomikos šalių
padėties. Keletas gamintojų pranešė apie finansinius
nuostolius ES rinkoje, daugiausia dėl mažėjančio pardavimo
ir ilgalaikės struktūrinės perteklinio pajėgumo[6] problemos. Kai kurie
gamintojai pranešė ėmęsi reikšmingų restruktūrizavimo
priemonių, padarysiančių poveikį jų tiekimo
grandinėms bei užimtumo ir atsigavimo perspektyvoms keliuose Europos
regionuose. Didžiausia
atsakomybė sprendžiant restruktūrizavimo klausimus tenka pramonei, tačiau tuo pat metu pramonei reikia didesnio koordinavimo ir
daugiau paramos Europos lygiu. Šiame CARS 21
rekomendacijomis grindžiamame veiksmų plane nustatomi ilgalaikiai tikslai:
išsaugoti gamybos bazę Europoje, užtikrinti konkurencingumą ir
tvarumą bei parengti išsamias pramonės politikos automobilių
pramonės gaires iki 2020 m. 4. Veiksmų planas
konkurencingumui skatinti Komisija ketina
imtis tokių pagrindinių veiksmų skirtingose ES politikos
srityse: 4.1. Investavimas
į pažangias technologijas ir inovacijų finansavimas Automobilių pramonėje, panašiai kaip
kituose sektoriuose, rengiamos naujos, netaršios ir saugios technologijos,
kurios, tikimasi, artimiausiais metais rinkai padarys reikšmingą
poveikį. Europai, šiuo metu užimančiai pirmaujančią
poziciją šiuolaikinių technologijų srityje, gyvybiškai svarbu
išlaikyti lyderės poziciją priimant ateities sprendimus ir
užtikrinant tvarų judumą. Todėl, siekiant šio tikslo,
moksliniams tyrimams ir inovacijoms turėtų būti skiriama
tikslinė koordinuota valstybės parama, pritaikyta prie pramonės
ir visuomenės, siekiančios kurti ilgalaikes technologijas,
poreikių. Siekiant paskatinti investicijas artimiausiais metais, reikia
vadovautis visa apimančiu politiniu požiūriu, papildančiu reglamentavimo
iniciatyvas ES, nacionaliniu ir vietos lygiu, taip pat taikant
infrastruktūros ir paklausos priemones. Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir
inovacijos Investicijomis į mokslinius tyrimus,
technologinę plėtrą ir inovacijas užtikrinamas konkurencingumas.
Be to, Europos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir
inovacijų finansavimas pagal Europos bendrijos mokslinių tyrimų,
technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos
septintąją bendrąją programą bei Europos
investicijų banko (EIB) paskolos ir paskolų garantijos, kuriomis siekiama
paskatinti netaršaus transporto technologijų kūrimą, CARS 21
ataskaitoje buvo pripažinti svarbiausiomis priemonėmis 2008–2009 m.
krizei įveikti ir konkurenciniam technologinės lyderystės
spaudimui atlaikyti. Svarbu tai, kad Europos finansinė parama yra
reikšminga atsvara ES automobilių pramonei, kuriai reikia vienu metu
finansuoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas
kelių jėgos pavarų technologijų srityse (nuolatinis degimo
variklių tobulinimas, elektrinių, kuro elementais varomų ir hibridinių
jėgos pavarų kūrimas) – tai atitinka 2020 m.
perspektyvą, pagal kurią siekiama turėti įvairaus kuro
rūšių, kad būtų galima įgyvendinti klimato kaitos
tikslus. Geresnė kelių eismo sauga – kita svarbi sritis, kurioje dar
reikia daug nuveikti didinant įrodymais grįstą transporto
priemonių saugą. CARS 21 galutinėje ataskaitoje buvo labai
teigiamai įvertinta Europos ekologiškų automobilių iniciatyva
vykdant viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę
(2009–2013 m.). Taip pat teigiamai įvertintas EIB paskolų
teikimas, ypač pagal Europos netaršaus transporto priemonę. Bendrai
sutariama, kad abi priemonės turėtų būti tęsiamos. Komisija ėmėsi tokių
priemonių: –
pasiūlė 2014–2020 m. mokslinių
tyrimų ir inovacijų finansavimo programą „Horizontas 2020“[7], kurios bendras biudžetas yra 80 mlrd. EUR – tai gerokai
daugiau nei Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės
plėtros ir demonstracinės veiklos septintajai bendrajai programai
numatyta suma, įskaitant įsipareigojimą siekti efektyviu
išteklių naudojimu grindžiamos ir ekologiškos Europos transporto sistemos. Nepriklausomai nuo
galutinių sprendimų, kurie bus priimti pagal kitą
daugiametę finansinę programą, į mokslinių tyrimų
ir inovacijų finansavimą automobilių pramonės srityje
turėtų būti atsižvelgiama dėl šio pramonės srities
ekonominės ir socialinės svarbos; –
pasiūlė
programą COSME (Įmonių konkurencingumo ir MVĮ
programa)[8],
kurios biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiui – 2,5 mlrd. EUR.; –
pasiūlė, kad abiem programomis
turėtų būti remiamos ES finansinės priemonės, kurias
taikant MVĮ ir didesnėms įmonėms būtų sudaryta
daugiau galimybių gauti skolų finansavimą ar nuosavo kapitalo
finansavimą. Pagal programą COSME automobilių pramonės MVĮ
taip pat turėtų būti sudaryta galimybė lengviau patekti
į rinkas ir, per programą „Horizontas 2020“, naudotis
priemonėmis, skirtomis didinti jų investicinį patrauklumą; –
priėmė komunikatą „Būsimo
Europos mobilumo moksliniai tyrimai ir inovacijos“[9],
kuriame siūloma parengti Europos transporto technologijų
strategiją. 2013–2014 m. strategijoje numatoma apibrėžti
suinteresuotųjų šalių technologijų planus, kuriuose
daugiausia dėmesio bus skiriama technologijų ir inovacijų
panaudojimui dešimtyje svarbiausių transporto sričių, įskaitant
netaršias, efektyvias, saugias, tylias ir išmanias kelių transporto
priemones. Tai pagerins mokslinių
tyrimų ir inovacijų srities indėlį siekiant Transporto
baltojoje knygoje[10] išdėstytų
plataus užmojo tikslų ir remiant programos „Horizontas 2020“
įgyvendinimą; –
pradėjo
įgyvendinti strateginį energetikos technologijų planą
(SET planas)[11], kuriame daugiausia
dėmesio skiriama mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei
keliose transporto sektoriui strateginės svarbos srityse, kaip antai
pažangieji elektros tinklai, alternatyvusis kuras – pavyzdžiui, bioenergija,
vandenilis ir kuro elementai bei energijos kaupimas. Šiuo
atžvilgiu bus užtikrintos tinkamos sąsajos su transporto technologijų
strategija. Programa „Horizontas 2020“ yra bendras
mokslinių tyrimų ir inovacijų transporto srityje pagrindas, vis
dėlto nepaprastai svarbu tiksliau nustatyti automobilių pramonės
mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo prioritetus ir
procedūras. Komisija, taip pat remdamasi grupės CARS 21 ataskaita,
yra įsitikinusi, kad finansavimas turėtų apimti su rinka
glaudžiau susijusią veiklą, kaip antai viešieji pirkimai,
standartizavimas ir demonstravimo veikla. Pirmenybė turėtų
būti teikiama viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms,
kadangi tai yra taupiausias ir greičiausias būdas tikslui pasiekti,
taip pat skatinamos sinergijos su nacionalinėmis finansavimo programomis. Be to, toliau reikėtų nagrinėti
galimą sektoriaus ir EIT[12]
sinergiją, ypač atsižvelgiant į ateityje numatomas kurti ŽIB[13] tokiose srityse kaip gamybos
papildoma nauda ir judumas mieste. Komisija: –
bendradarbiaus su pramone, kad pagal programą
„Horizontas 2020“ būtų parengtas Europos ekologiškų
transporto priemonių iniciatyvos pasiūlymas (kaip Europos
ekologiškų automobilių iniciatyvos vykdant viešojo ir privačiojo
sektoriaus partnerystę tęsinys). Sudėtinė šios iniciatyvos
dalis – netaršių ir energiškai tausių transporto priemonių
technologijoms plėtoti skirta platforma, kaip pranešta 2010 m.
pramonės politikos komunikate[14].
Siekiant padėti išspręsti svarbiausius programoje „Horizontas 2020“
iškeltus uždavinius pagal šią iniciatyvą sutelkiamos privačios
lėšos. Galimybė gauti finansavimą Be Europos mokslinių tyrimų
programos, kita labai svarbi automobilių sektoriaus atgaivinimo
priemonė 2008–2009 m. krizės laikotarpiu buvo EIB teikiamas
finansavimas (paskolos ir paskolų garantijos). EIB, remdamas svarbiausias
investicijas, susijusias su netaršiomis technologijomis, padės užtikrinti
pramonės konkurencingumą ateinančiais metais. Per
pastarąją krizę EIB padidino savo skolinimo apimtį
automobilių pramonei nuo vidutiniškai 2 mlrd. EUR per metus iki
beveik 14 mlrd. EUR 2009–2010 m. Skolinimo apimtis sumažėjo
2011 m., iš dalies dėl galimybės tuo metu lengviau gauti
finansavimą iš komercinių bankų. Kadangi bendrovės šiuo
metu baigia savo mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, šiuo
metu finansuojamus EIB, ir reikia imtis naujų projektų, kad
būtų galima pasiekti 2020 m. veiksmingo kuro naudojimo tikslus,
EIB yra puikiai pasirengęs priimti šį naują iššūkį.
Tikimasi, kad dėl Europos Vadovų tarybos priimto sprendimo
10 mlrd. EUR padidinti EIB kapitalą, automobilių sektoriui
bus atveriama dar daugiau galimybių (ypač inovacijų srityje ir
veiksmingai naudojant išteklius). Komisija: –
toliau bendradarbiaus su EIB, kad būtų užtikrintas
automobilių sektoriaus mokslinių tyrimų ir inovacijos projektų
finansavimas, ypač siekiant įgyvendinti 2020 m. veiksmingo
kuro naudojimo tikslus. Tuo pat metu taikomos būtinos vertinimo
procedūros, kad būtų užtikrintas ilgalaikis investicijų
gyvybingumas; –
rems EIB pastangas didinti MVĮ ir vidutinio
dydžio įmonių galimybes gauti finansavimą. Nors
administracinė našta nėra didelė, Komisija toliau nagrinės,
kokiomis priemonėmis būtų galima sudaryti dar palankesnes
sąlygas MVĮ gauti finansavimą, ypač tais atvejais, kai MVĮ
susiduria su sunkumais norėdamos gauti paskolą iš komercinių
bankų. Reikėtų nagrinėti galimybes suteikti
tiekėjams prekybos finansavimą arba globalią kredito liniją
vienoje šalyje, arba kitus sprendimo būdus; –
drauge su EIB nagrinės galimybę finansuoti
projektus, susijusius su elektros energija varomomis transporto
priemonėmis, įskaitant specialios techninės pagalbos teikimo
rėmimą, pavyzdžiui, pagal ELENA priemonę[15]. Išmetamo CO2 kiekio mažinimas Skatinant naujas, mažiau energijos
suvartojančias technologijas transporto priemonėse, ir dėl to
išmetant mažesnį CO2 kiekį bei ekonomiškai veiksmingai
naudojant transporto priemones, bus teikiama papildoma automobilių
pramonės nauda ir kuriamos naujos darbo vietos bei mažinamas ES
energetikos srities priklausomumas pažabojant naftos importą. 2007 m. ES strategija buvo pagrįsta
visa apimančiu metodu, skirtu skatinti transporto priemonių išmetamo
CO2 kiekį[16].
Tas metodas apėmė tiek paklausos, tiek pasiūlos priemones,
kurias taikant su variklių technologijomis susijusios priemonės buvo
papildytos kitomis priemonėmis, orientuotomis į
alternatyvųjį kurą, vairuotojų elgesį ir kitus
techninius patobulinimus. Ir ateityje – kaip siūloma Komisijos naujojoje
Transporto baltojoje knygoje – labai svarbu nustatyti tinkamiausias priemones kelių
transporto priemonių išmetamam CO2 kiekiui mažinti taikant visa
apimantį metodą, remiantis išsamiu sąnaudų ir naudos
vertinimu ir prireikus atsižvelgiant į transporto priemonės
efektyvumą, transporto priemonių naudojimą ir infrastruktūrą.
Kuro suvartojimą ir išmetamą
teršalų kiekį galima gerokai sumažinti plačiai taikant
geresnės aerodinamikos transporto priemones. Komisija šiuo metu rengiasi
peržiūrėti Direktyvą 96/53/EB dėl kelių transporto
priemonių didžiausios leistinos masės ir didžiausių
leistinų matmenų. Vienas iš šios peržiūros aspektų –
galimybė sutaupyti iki 10 proc. kuro modifikavus dabartines
krovinines transporto priemones ir patobulinus naująsias, siekiant
pagerinti aerodinamiką. Atitinkamais CO2 reglamentais
nustatytas 2020 m. tikslas lengvosioms transporto priemonėms – keleiviniam
automobiliui nuvažiavus kilometro atstumą turi būti išmetama ne
daugiau kaip 95 g CO2, o lengvajam krovininiam automobiliui
nuvažiavus kilometro atstumą turi būti išmetama ne daugiau kaip
147 g CO2. Atlikusi šių reglamentų peržiūrą
Komisija pasiūlė būdus, kaip ekonomiškai mažiausiomis
sąnaudomis pasiekti šiuos tikslus iki 2020 m. Kad automobilių pramonei būtų
sudarytos sąlygos vykdyti ilgalaikes investicijas ir taikyti inovacijas,
taip pat reikėtų laiku pateikti duomenis apie numatomus CO2
mažinimo planus ir siekius po 2020 m., atsižvelgiant į ilgalaikius
Sąjungos klimato kaitos tikslus. Komisija: –
neseniai priėmė pasiūlymus
įgyvendinti keleivinių automobilių ir lengvųjų
krovininių automobilių 2020 m. tikslus[17]. Kalbant apie tikslo
siekimo būdus, pasiūlymais numatoma toliau laikytis ekologinių
naujovių nuostatų, teikti ypatinguosius kreditus už mažai CO2
išmetančias transporto priemones ir taikyti išimtį mažiausiems
gamintojams; –
pradės plataus masto konsultacijas dėl
keleivinių automobilių ir lengvųjų krovininių
automobilių CO2 reglamentavimo politikos po 2020 m.,
bus pristatyti tam tikri aspektai ir prašoma pateikti nuomonę. Į
pateiktas nuomones bus atsižvelgiama nustatant būsimos politikos tikslus
ir užmojus[18].
Komisija atsižvelgs į išlaidų efektyvumą, numatomą CO2
mažinimo technologijų tendenciją ir į kitus svarbius veiksnius; –
įtrauks pirmiau minėtas politikos
priemones į platesnę integruotos politikos dėl CO2 mažinimo kelių transporte koncepciją: bus
įgyvendinama transporto politikos baltoji knyga, daug dėmesio
skiriant transporto priemonių technologijoms, infrastruktūrai,
vairuotojų elgesiui ir kitoms priemonėms; –
2013 m. pradžioje pasiūlys
peržiūrėti Direktyvą 96/53/EB, siekiant, kad krovininės
transporto priemonės būtų aerodinamiškesnės. Teršalai ir keliamo triukšmo lygis Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad
dabartinės procedūros, skirtos matuoti lengvųjų transporto
priemonių (keleivinių automobilių ir lengvųjų
krovininių transporto priemonių) išmetamų teršalų, išmetamo
CO2 ir suvartojamo kuro kiekį, nepakankamai atspindi
tikrąsias važiavimo sąlygas. Todėl numatyta peržiūrėti
važiavimo ciklus ir bandymų procedūrą, šiuo metu tam rengiamasi
pasauliniu lygiu ir remiamasi surinktais duomenimis apie tikrąsias
važiavimo sąlygas. Svarbu pagerinti bandymo ciklą ir nustatyti
aiškias bandymo sąlygas, kad būtų gaunamos palyginamos ir
pavyzdinės vertės, nes tik taip galima pasiekti reglamentavimo
priemonėmis numatytus mažinimo tikslus, paskatinti finansinių
iniciatyvų vykdymą ir teikti vartotojams patikimą informaciją. Be to, daugelis valstybių narių
neatitinka teisės aktais nustatytų oro kokybės reikalavimų
ir susiduria su rimtomis problemomis dėl NO2 koncentracijos
aplinkoje. Visų pirma, Direktyvoje 2008/50/EB nustatytų oro
kokybės reikalavimų nesilaikoma miesto vietovėse (vad.
karštuosiuose taškuose), ypač kietųjų dalelių, azoto
oksidų ir ozono sluoksnio atžvilgiu. Tokia padėtis iš dalies
susiklostė dėl vietinio eismo kelių transporto priemonių
išmetamo NOx (NO + NO2) kiekio, kuris tikėtinai tikromis
važiavimo sąlygomis yra daug didesnis nei bandymo cikle nustatytos
išmetamo kiekio ribos, ypač dyzelinėms transporto priemonėms. Atsižvelgiant į neatidėliotinas oro
kokybės problemas, privalu kaip numatyta įgyvendinti „Euro 6“ ir
kuo greičiau nustatyti priemones, padėsiančias toliau mažinti
kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį. Komisija pripažįsta, kad labai svarbu užtikrinti veiksmingą
tikromis važiavimo sąlygomis išmetamo NOx kiekio mažinimą, kadangi
tik taip bus galima įgyvendinti dabartinius ir būsimus oro
kokybės teisės aktuose nustatytus tikslus. Dėl to ir siekdama
įgyvendinti Reglamento (EB) 715/2007 reikalavimus, 2011 m. sausio
mėn. Komisija pradėjo rengti naują bandymų
procedūrą, kuri turi būti integruota į tipo patvirtinimo
sistemą ir pagal kurią tiesiogiai matuojamas lengvųjų
transporto priemonių išmetamas NOx kiekis tikromis važiavimo
sąlygomis. Tikromis važiavimo sąlygomis išmetamas NOx kiekis, nustatytas
taikant šią išmetamo kiekio tikromis važiavimo sąlygomis nustatymo
procedūrą (angl. RDE), turėtų būti užregistruojamas ir
pranešamas nuo tada, kai bus privalu taikyti „Euro 6“ (2014 m.).
Praėjus daugiausia trejiems metams nuo tos datos, minėta
procedūra turėtų būti taikoma kartu su neviršytinu
išmetamųjų teršalų kiekiu; taip būtų užtikrintas
reikšmingas NOx išmetamo kiekio tikromis važiavimo sąlygomis
sumažėjimas palyginti su išmetamu kiekiu netaikant tokios išmetamo kiekio
tikromis važiavimo sąlygomis nustatymo procedūros. Manoma, kad šio
trejų papildomų metų laikotarpio, kuris suteikiamas, kad
būtų galima nustatyti privalomas neviršijamas ribas, reikia, kadangi
Komisijai yra žinoma, kad daugeliu atvejų reikės gerokai modifikuoti
dyzelines transporto priemones, kad būtų galima pasiekti
„Euro 6“ NOx išmetamo kiekio ribas normaliomis važiavimo sąlygomis. Be to, remiantis poveikio vertinimu,
peržiūrimi teisės aktai dėl transporto priemonių keliamo
triukšmo lygio. Su triukšmu susijęs poveikis sveikatai bus mažinamas
nustatant griežtesnes ribines vertes. Pastaraisiais metais buvo parengta ir
išbandyta nauja bandymo procedūra. Ši procedūra geriau atspindi
tikrąsias važiavimo sąlygas ir jau gali būti įgyvendinama.
Laikantis visų šių nuostatų bus mažinamas kelių eismo
triukšmas. Komisija: –
aktyviai rems naujo, važiavimą tikromis
sąlygomis geriau atspindinčio bandymų ciklo ir bandymų
procedūros rengimą ir įgyvendinimą, kad būtų
galima tiksliau įvertinti keleivinių automobilių ir
lengvųjų krovininių transporto priemonių kuro
suvartojimą ir išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgiant į
ES rinkos ypatumus. Naujojo ciklo ir bandymų procedūrų
įtraukimo į ES teisinę sistemą sąlygos ir CO2
tikslų nustatymo metodika, nustatyta remiantis ankstesniu ciklu ir
procedūra, turėtų būti apibrėžtos iki 2014 m.
Dėl išmetamųjų teršalų kiekio bandymo, įgyvendinant
naująjį ciklą ir procedūrą turėtų būti
užtikrinta, kad laikomasi „Euro 6“ ribinių verčių tikromis
važiavimo sąlygomis, taikant pereinamojo laikotarpio priemones
2014–2017 m. Dėl CO2 bandymo, įgyvendinant
naująjį ciklą ir procedūrą turėtų būti
atsižvelgiama į jau nustatytus aplinkos apsaugos tikslus ir jų
laikomasi bei vengiama bet kokių nereikalingų kliūčių
suinteresuotosioms šalims. Taip pat bus apsvarstyta elektromobilių ridos
apibrėžtis; –
iki 2014 m. pasiūlys papildomų,
išsamia analize pagrįstų priemonių, skirtų transporto
priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui kontroliuoti; taip
siekiama laiku sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir
gerinti oro kokybę; –
2011 m. gruodžio mėn. pasiūlė
naują Reglamentą dėl variklinių transporto
priemonių garso lygio[19],
kuris yra integruotos politikos metodo mažinti aplinkos triukšmą dalis, ir
taip pat apima naują triukšmo matavimo bandymų procedūrą
bei tolesnį transporto priemonių triukšmo lygio mažinimą.
Atsižvelgiant į techninių koregavimų apimtį, pramonei
turėtų būti suteikiamas tinkamas naujovių diegimo
laikotarpis. Kelių eismo sauga Kelių eismo sauga jau daugelį
metų yra ir išliks ES ir nacionalinės politikos prioritetas. Ji yra
įdomus veiksmingo integruotos politikos metodo įgyvendinimo pavyzdys.
ES yra pasaulinė kelių eismo saugos srities lyderė, o ES
transporto priemonių parkas yra palyginti naujas ir saugus.
Automobilių dizainas yra svarbus tiek nelaimingų atsitikimų
prevencijai, tiek saugai įvykus kelių eismo nelaimei, taip pat
dėl saugos įtaisų, kurie yra privalomi pagal ES tipo patvirtinimo
procedūrą. Derinant priemones, kurios ES, nacionaliniu ir
vietos lygiu taikomos transporto priemonei, vairuotojui ir
infrastruktūrai, padaryta didelė pažanga mažinant eismo
įvykiuose žūstančių žmonių skaičių. Nors
rezultatai pakankamai geri, reikia veikti toliau. Pasiūlytas naujas
tikslas 2020 m. – iki 2020 m. ES sumažinti eismo įvykiuose
žūstančių žmonių skaičių 50 proc. palyginti
su 2010 m.[20] Komisija: –
tęs kelių eismo saugos darbų
įgyvendinimą atsižvelgdama į savo 2011–2020 m.
kelių eismo saugos politikos kryptis[21]
ir tikslus, apimančius su transporto priemonėmis, infrastruktūra
ir vairuotojų elgesiu susijusius veiksmus. Svarbu sugebėti tinkamai
derinti reglamentavimo ir kitas priemones, kurios bus nustatytos remiantis
nuodugniu poveikio vertinimu. Pirmenybė teikiama motociklams, naujų
transporto priemonių technologijų saugai (elektromobiliams) ir
technologijoms, padedančioms gerinti vairuotojo elgesį ir laikytis
kelių eismo taisyklių (išmanieji greičio valdymo įtaisai,
priminimo užsisegti saugos diržus priemonės, pažangiosios transporto
sistemos, ekologiškas važiavimas); –
toliau skatins pažangiųjų transporto
sistemų (angl. ITS), įskaitant kooperatyvias
sistemas, ypač ES automatinės pagalbos iškvietos sistemą
„eCall“, diegimą. Rengiamos tinkamos teisinės priemonės,
užtikrinančios griežtą visų su „eCall“ sistema susijusių
elementų koordinavimą ir jų įgyvendinimą laiku, kad ši
automatinės pagalbos iškvietos sistema galėtų būti veiksmingai
taikoma nuo 2015 m.; –
ragina valstybes nares, vietos valdžios institucijas
ir suinteresuotąsias šalis konstruktyviai ir darniai bendradarbiauti, kad
būtų parengtos perspektyviausios kelių eismo saugos didinimo ir
pažangiųjų transporto sistemų taikymo priemonės. Komisija
taip pat atlieka išsamų tinkamiausių transporto priemonių saugos
sistemų vertinimą, kad būtų galima dar labiau padidinti ES
kelių eismo ir transporto priemonių saugą, ir rengia
2013 m. pabaigoje numatyto diegimo etapo planus. Alternatyvusis kuras ir infrastruktūra Tinkamai diversifikavus transportui naudojamus
energijos šaltinius būtų paprasčiau įgyvendinti ES klimato
tikslus ir padidinti jos energijos tiekimo saugumą. Nors vis dar yra
nemažai angliavandenilių išteklių, tikėtina, kad jų kainos
tiems ištekliams senkant gali pradėti vis labiau svyruoti. Svarbu ne tik
didinti energijos vartojimo efektyvumą, bet ir parduoti
alternatyvųjį kurą, kaip antai elektros energija, vandenilis,
tvarus biokuras, metanas (gamtinės dujos ir biometanas), suskystintos
naftos dujos (SND). Dėl bendros politinės sistemos kiekvieno kuro
rūšies ir jėgos pavaros derinio pranašumai turėtų būti
įvertinti remiantis metodu „nuo gręžinio iki transporto
priemonės“[22],
taip pat atsižvelgiant į naudojimo laikotarpio aspektus. Kadangi yra daug
naujų kuro rūšių, turėtų būti nuolat
peržiūrimos jų eksploatacinės savybės. Alternatyviojo kuro skverbčiai į
rinką reikalinga atitinkama infrastruktūra, o tolesnė
susijusių transporto priemonių rinkos plėtra padėtų
skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas. Alternatyviojo kuro
infrastruktūros diegimas turėtų būti derinamas su
technologijų plėtra ir alternatyviuoju kuru varomų transporto
priemonių skverbties į rinką rodikliais, atsižvelgiant į
jų išlaidų efektyvumą. Šiai infrastruktūrai gali būti
teikiama įvairių formų valstybės parama: bandomieji projektai,
standartizavimas, parama investicijoms ir teisės aktai. Viešoji politika
gali remti alternatyviojo kuro skverbtį į rinką, tačiau
vėliau rinkos pačios turi priimti tinkamiausius sprendimus,
laikydamosi esamos politinės sąrangos ir atsižvelgdamos į ekonominį
ir socialinį poveikį. Komisija šiuo metu rengia transportui skirtos
švarios energijos dokumentų rinkinį, kuriuo turėtų
būti sukurta gairių sistema šios srities investicijoms ir
technologijų plėtrai. Juo siekiama palengvinti alternatyviuoju kuru
varomų transporto priemonių ir laivų vidaus rinkos
plėtrą, įskaitant reikalingą infrastruktūrą,
visoje ES šalinant technines ir reglamentavimo kliūtis. Dėl elektromobilių 2010 m.
Komisija suteikė įgaliojimus Europos standartizacijos organizacijoms
(ESO) priimti naujus standartus, siekiant užtikrinti elektros tiekimo
stotelės ir elektromobilio įkroviklio sąveiką bei jungtis. Kol kas dar nepasiekta infrastruktūrai
naudingų standartizacijos proceso rezultatų. CARS 21 ataskaitoje buvo
raginama priimti visai ES bendrą standartą. Komisija nagrinės
transporto priemonės ir elektros tinklo jungties sąsają ir
stebės naujus verslo modelius, kuriais kuriama elektromobilio sukaupiamos
elektros energijos ir elektros energijos sistemai būtino lankstumo
sinergija, įskaitant bendrus standartus ir elektromobilių bei
elektros tinklo jungties protokolus bei ryšio ir mokėjimo
sąveikumą. Daugiau dėmesio reikia skirti išsamesniam
vartotojų informavimui apie kurą ir jo sąveikumą su
transporto priemonėmis, kaip antai ženklinimui. Komisija skirs daug
dėmesio šiam klausimui pasitelkusi šiuo metu vykdomą vartotojų
rinkos tyrimą dėl transporto priemonių kuro rinkos veikimo iš
vartotojų perspektyvos[23]. Komisija: –
ateinančiais mėnesiais pateiks alternatyviojo
kuro strategijos pasiūlymą, kuris yra transportui skirtos švarios
energijos dokumentų rinkinio dalis, tuo pripažindama alternatyviojo kuro
įvairovės poreikį siekiant ES klimato ir aplinkos tikslų ir
ES energijos tiekimo saugumo; –
kaip transportui skirtos švarios energijos
dokumentų rinkinio dalį priims pasiūlymą dėl
teisėkūros procedūra priimamo akto dėl alternatyviojo kuro
infrastruktūros, susijusį su minimalios kuro papildymo arba
baterijų įkrovimo infrastruktūros diegimu ir bendrais tam
tikrų kuro rūšių, taip pat ir elektromobilių, standartais; –
ne vėliau kaip 2013 m. pasiūlys
teisėkūros priemonę, užtikrinsiančią, kad visoje ES
būtų įgyvendinami praktiniai ir tinkami sprendimai, skirti elektromobilių
baterijų įkrovimo priemonės infrastruktūrai, jei
standartizacijos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys
nesusitartų dėl savanoriško metodo. Šia priemone bus atsižvelgiama
į elektros energijos sistemos ir elektromobilių sinergiją; –
plėtos dialogą su susijusiomis
suinteresuotosiomis šalimis dėl atitinkamus Europos standartus
atitinkančios kuro ženklinimo sistemos, siekiant užtikrinti, kad
vartotojas galėtų lengvai suprasti informaciją apie jo
transporto priemonės ir kuro papildymo stotelėse siūlomų
skirtingų kuro rūšių suderinamumą; –
stebės
nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų
planų įgyvendinimą, visų pirma skirtingose valstybėse
narėse taikomas efektyvias biodegalų įmaišymo normas ir
kuro suderinamumą su transporto priemonių technologijomis. 4.2. Rinkos
sąlygų gerinimas Išsaugoti
automobilių gamybos bazę ES galima tik užtikrinus palankias verslo
sąlygas. Kai kurios sąlygos, kaip antai darbo teisė, labai
priklauso nuo nacionalinės politikos. Tačiau ES politika taip pat
daro didelę įtaką pagrindinėms sąlygoms, visų pirma
reglamentavimo priemonėmis. Komisija ir toliau sieks gerinti Europos
pramonės verslo sąlygas, kurdama patikimą, nuspėjamą
ir palankią sistemą, ir įgyvendins pažangiojo reglamentavimo
principus, susijusius su, pavyzdžiui, išlaidų veiksmingumu, pasirengimo
laikotarpiais, ilgalaikiais tikslais ir suinteresuotųjų šalių
konsultacijomis. Vidaus rinkos stiprinimas Gerai veikianti vidaus rinka, kurioje
užtikrinamos vienodos sąlygos – svarbiausias veiksnys, lemiantis
stiprią ir klestinčią Europos automobilių rinką
ilgalaikiu laikotarpiu. Tai ypač aktualu dėl sudėtingų dabartinių
ekonominių aplinkybių, kai gamintojai patiria spaudimą
pritaikyti pajėgumus. Europos automobilių pramonę sudaro
daug mažų ir didelių įmonių, kurios vykdo veiklą
įvairiose platinimo, tiekimo ir paslaugų grandyse. Ši didžiulė
įvairovė laikoma privalumu ir stipriu koziriu ateičiai, nes
įmonės, kurios šiandien yra mažos, rytoj gali sukurti
strateginių inovacijų ir tapti svarbiomis rinkos dalyvėmis.
Todėl svarbu skatinti konstruktyvius, skaidrius ir pagarba grįstus
skirtingų automobilių sektoriaus dalyvių ryšius, įskaitant
remonto, priežiūros ir klientų aptarnavimo sektorius. Variklinių transporto priemonių
platinimui taikomų konkurencijos teisės aktų pakeitimai
(nustojus galioti Variklinių transporto priemonių bendrosios išimties
reglamentui 1400/2002) gali turėti poveikio transporto priemonių
gamintojų ir platintojų vertikalių ryšių organizavimui.
Siekdama, kad šis pereinamasis procesas vyktų sklandžiai, Komisija skatina
savireguliavimo iniciatyvą. Be to, Komisija ir toliau užtikrins ES
konkurencijos taisyklių laikymąsi variklinių transporto
priemonių platinimo, remonto bei priežiūros paslaugų ir
atsarginių dalių platinimo rinkose. Kitas svarbus transporto priemonių
reglamentavimo tikslas – stiprinti ES variklinių transporto priemonių
vidaus rinką. Reikia pripažinti, kad nors reglamentavimo reikalavimai
visoje ES yra vienodi, šiuo metu rinkos sąlygos skirtingose
valstybėse narėse labai skiriasi. Paklausos skatinimo priemonės,
pavyzdžiui, finansinės paskatos, kuriomis siekiama skatinti netaršias ir
efektyviai energiją vartojančias transporto priemones, ne visuomet
taikomos vienodai. Toks susiskaidymas gali sumažinti šių transporto
priemonių kūrimo ir pateikimo rinkai potencialą. Todėl
tokias priemones būtina derinti glaudžiau. Vartotojams svarbi ir naudotų
automobilių rinka, todėl bus atliktas vartotojų rinkos tyrimas
dėl naudotų automobilių rinkos veikimo. Komisija: –
iki 2013 m. užmegs dialogą su suinteresuotosiomis
šalimis, ragindama jas parengti bendrus principus, taikomus vertikaliems
susitarimams dėl naujų transporto priemonių platinimo.
Suinteresuotosios šalys raginamos konstruktyviai dalyvauti šiame dialoge ir
siekti tvarių rezultatų; –
2012 m. pateiks gaires dėl
netaršioms ir efektyviai energiją vartojančioms transporto
priemonėms skirtų finansinių paskatų, kurias rengia
valstybės narės, siekdamos skatinti glaudesnį koordinavimą,
didinti jų aplinkosauginį veiksmingumą ir mažinti rinkos
susiskaidymą[24].
Tokios paskatos neturėtų būti pritaikytos kokiai nors
konkrečiai technologijai, bet turėtų būti pagrįstos
objektyviais ir bendrai prieinamais veiklos duomenimis, kaip antai transporto
priemonės išmetamu CO2 kiekiu. Valstybės narės bus
raginamos rengiant paskatų sistemas tinkamai atsižvelgti į šias
gaires. Pažangus reglamentavimas Sveikai ir dinamiškai vidaus rinkai
būtinas atitinkamas reglamentavimas, kuriuo suinteresuotosioms šalims
neužkraunama pernelyg didelė našta ir užtikrinama investicijoms palanki
aplinka. Automobilių pramonės produktai iš esmės reglamentuojami
ES tipo patvirtinimo teisine sistema. Nors ši sistema iš esmės veikia
patenkinamai, būtina atlikti nuolatinius vertinimus ir ją tobulinti.
Pirmiausia reikia peržiūrėti ES rinkai pateikiamų
automobilių pramonės produktų priežiūros tvarką, siekiant
užtikrinti, kad transporto priemonės būtų saugios, o
piliečiai galėtų visiškai pasitikėti esama reglamentavimo
sistema. Tai padės kurti vienodas sąlygas visiems veikėjams ir
didinti vartotojų pasitikėjimą efektyviu produktų
reglamentavimu, drauge nesukuriant pernelyg didelės administracinės
naštos. Pažangiojo
reglamentavimo principai buvo pagrindinis prioritetas pirmąkart
įgyvendinant CARS 21, jie pakartotinai įtraukti ir atnaujinus
grupės veiklą. Be to, galutinėje CARS 21 ataskaitoje
pabrėžiama, kaip svarbu atsižvelgti į dabartinį
konkurencinį spaudimą dėl sąnaudų, bendrą
teisės aktų poveikį ir MVĮ padėtį. Bus
užtikrintas išsamus ir nuoseklus pažangiojo reglamentavimo principų
taikymas, įtraukiant išsamų poveikio pramonei, visuomenei ir
suinteresuotosioms šalims vertinimą, ypač susijusių
sąnaudų ir naudos tyrimą, drauge atsižvelgiant į tai, kad
galimybė nusipirkti arba turėti automobilį yra esminė
stiprios rinkos prielaida. Tuo remiantis, į automobilių pramonei
skirtų politikos pasiūlymų (pavyzdžiui, nurodytų kitose šio
komunikato dalyse) poveikio vertinimus reikėtų sistemingai
įtraukti konkurencingumo patikrinimą, kad būtų nustatytas
naujų priemonių poveikis automobilių pramonei. Taikant šiuos
principus bus užtikrinama, kad Komisijos pasiūlymai būtų tiksliniai
ir ekonomiški. Komisija: –
atliks išsamų ir nuodugnų
transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemos vertinimą (tinkamumo
patikra). 2013 m. ji
priims pasiūlymą, kuriuo bus patobulinta tipo patvirtinimo
sistema, į ją įtraukus rinkos priežiūros nuostatas tose
srityse, kuriose tai būtina, taip užtikrinant, kad transporto
priemonės ir jų dalys būtų saugios ir atitiktų
atitinkamus teisinius reikalavimus ir kad pagal šią sistemą
būtų veiksmingai pasiekti atitinkami politikos tikslai; –
laikydamasi poveikio vertinimo sistemos
taisyklių, atliks griežtą atitinkamų būsimų plataus
užmojo iniciatyvų, įskaitant turinčių reikšmingą
poveikį automobilių pramonei, konkurencingumo patikrinimą.
Atliekant šį konkurencingumo patikrinimą, bus įvertinta
ekonominė padėtis ir naujos iniciatyvos poveikis šios pramonės
konkurencinei pozicijai, ypač pasaulinėse rinkose. Bus atliktas
būsimų laisvosios prekybos susitarimų, saugos ir išmetamų
teršalų bei reikšmingą poveikį transporto priemonėms
turinčių kitų iniciatyvų konkurencingumo tikrinimas,
laikantis veiklos gairių, skirtų vertinti poveikį sektorių
konkurencingumui pagal Komisijos poveikio vertinimo sistemą[25], kurioje taip pat
atsižvelgiama į bendrą poveikį visuomenei ir ekonomikai. Šie
principai neseniai buvo dar kartą įtraukti į atnaujintą
Pramonės politikos komunikatą; –
nagrinės galimybę atlikti
proporcingą kai kurių įgyvendinimo teisės aktų
ekonominę analizę, remiantis esamais transporto priemonių
teisės aktais, pavyzdžiui, pasiūlymais peržiūrėti „Euro
6“ skirtus garavimo išlakų reikalavimus ir L-kategorijos transporto
priemonėms (dviratėms, triratėms ir keturratėms
variklinėms transporto priemonėms) skirtas priemones nuo klastojimo,
ir išnagrinėti jos papildomą naudą. Tačiau, jei šie
teisės aktai gali turėti reikšmingo poveikio, juos papildys pagal
Komisijos poveikio vertinimo gaires atlikti poveikio vertinimai. 4.3. Konkurencingumo
pasaulinėse rinkose didinimas Akivaizdu, kad automobilių pramonė
yra pasaulinio pobūdžio. Prekyba automobilių pramonės produktais
nuolat auga, o ES vis svarbesnės tampa trečiųjų šalių
rinkos. Europos automobilių pramonės pozicija tarptautinės
prekybos arenoje yra tvirta, puikiai išnaudojamos rinkos galimybės tiek
brandžiose, tiek besiformuojančiose rinkose, todėl tai iš dalies
atsveria sudėtingą padėtį Europos rinkoje. Tačiau
dabartinė padėtis negali būti laikoma savaime suprantama.
Tarptautinė konkurencija sparčiai didėja, atsiranda naujų
rinkos dalyvių ir vyksta nuolatinė technologijų plėtra. Tuo
pačiu metu pirmiausia dėl esamų ir naujų netarifinių
kliūčių sudėtinga ir toliau užtikrinti atvirą
pasaulinę rinką. Pramonė siekia išsaugoti savo konkurencinį
pranašumą, o viešąja politika turi būti užtikrinamos vienodos
patekimo į rinką sąlygos. Remiantis tuo tikslu, CARS 21
ataskaitoje raginama imtis veiksmų pasitelkus prekybos politiką
plačiąja prasme, įskaitant patekimą į rinką ir
reglamentavimo derinimą. Prekybos politika Prekybos ir pramonės politikos kryptis
būtina glaudžiai koordinuoti. Kalbant apie įvairias prekybos priemones,
laisvosios prekybos susitarimai (LPS) yra svarbi priemonė, suteikianti
palankesnes sąlygas trečiosioms šalims patekti į rinką.
Geriausias būdas pašalinti netarifines prekybos kliūtis – priimti
tarptautines taisykles pagal 1958 m. JT EEK (angl. UNECE) susitarimą[26]. Siekiant šalinti netarifines
kliūtis automobilių sektoriuje, taip pat reikia stiprinti
dvišalį bendradarbiavimą reglamentavimo klausimais su
trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, su tomis, kurios nėra šio
susitarimo šalys. Komisija: –
vykdydama prekybos politiką visapusiškai
atsižvelgs į būtinybę išsaugoti tvirtą ir konkurencingą
automobilių gamybos bazę Europoje, pasitelkdama daugiašales ir
dvišales priemones. Abi šias priemones reikėtų taikyti siekiant
šalinti tarifines ir netarifines kliūtis. LSP turėtų
būti siekiama visiško tarifų panaikinimo ir netarifinių
kliūčių pašalinimo. Išsamiai ir nuodugniai bus įvertintas
bendras visų prekybinių derybų poveikis; –
vertins prekybos susitarimų poveikį ir
jų bendrą poveikį pramonės konkurencingumui, atlikdama jau
sudarytų ir netolimoje ateityje ketinamų sudaryti LSP tyrimą.
Komisija pradės tyrimą netrukus ir ketina jį baigti iki
2013 m. pabaigos. Rezultatai bus aptarti su atitinkamomis
suinteresuotosiomis šalimis; –
išplės pagal JT EEK sistemą vykdomą
daugiašalį bendradarbiavimą reglamentavimo klausimais,
įtraukdama dvišalį bendradarbiavimą reglamentavimo klausimais
pirmiausia su svarbiais naujais veikėjais, tačiau taip pat ir su,
pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis (Transatlantinėje ekonomikos
taryboje) ir Japonija. Tarptautinis derinimas Transporto priemonių srities teisės
aktų tarptautinis derinimas jau daug metų yra Komisijos prioritetas.
Suderinti bendrus teisės aktus su kitomis svarbiomis pasaulio rinkomis yra
naudinga – mažėja atitikties išlaidos, kuriamos masto ekonomijos ir
šalinamos techninės kliūtys prekybai. Reikia siekti bendro tikslo –
įtvirtinti principą „kartą patikrintas galioja visur“, drauge
užtikrinant aukščiausių saugos ir aplinkos standartų
skatinimą ir laikymąsi. Galutinėje CARS 21 ataskaitoje daroma
išvada, kad veiksmingiausia tarptautinio reglamentavimo derinimo priemonė
būtų 1958 m. JT EEK susitarimas, jei jis būtų
atnaujintas, kad būtų atsižvelgta į besiformuojančios
rinkos ekonomikos šalių poreikius, ir jei jame būtų numatytas
abipusis tarptautinis visos transporto priemonės tipo patvirtinimo
(angl. IWVTA) pripažinimas, pirmiausia keleivinių automobilių
kategorijoje. Komisija pasiryžusi ateinančiais metais imtis tam tikrų
veiksmų. Komisija: –
skatins ir aktyviai rems tolesnį
tarptautinį transporto priemonių srities teisės aktų
derinimą pagal toliau pateiktas gaires. Pagrindinis šios strategijos
elementas – 1958 m. JT EEK susitarimo reforma, kuria bus
siekiama, kad tarptautinių taisyklių priėmimas ir
įgyvendinimas trečiųjų šalių rinkoms taptų
patrauklesnis. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys
raginamos remti šias pastangas. Komisija vadovaus rengiant pirmąjį
1958 m. Susitarimo persvarstymo pasiūlymą (2013 m. kovo
mėn.); –
prisidės iki 2013 m. lapkričio
mėn. rengiant pirmąjį pasiūlymą dėl naujo
IWVTA reglamento[27].
IWVTA reglamentu bus iš esmės sumažinta administracinė našta,
susijusi su to paties transporto priemonės modelio pateikimu rinkai tose
šalyse, kurios yra 1958 m. Susitarimo Šalys. Be veiksmų, susijusių su
1958 m. Susitarimu, Komisija taip pat sieks konkrečių
rezultatų pagal 1998 m. Susitarimą[28]. Neseniai politinį
postūmį suteikė ES ir JAV darbo vietų kūrimo ir
ekonomikos augimo aukšto lygio darbo grupė ir Kaboso deklaracija[29], kurioje pripažįstama
potenciali nauda, kurią būtų galima gauti ES ir JAV pasirašius
visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, atsirado daugiau
galimybių aktyvesniam JAV dalyvavimui ir sėkmingesniam darbui pagal
1998 m. JT EEK susitarimą. Perspektyviausios veiklos sritys yra
pažangiosios technologijos, visų pirma vandenilio ir elektrinių
jėgos pavarų srityse. Drauge su JAV agentūromis 2011 m.
Komisija užsitikrino lyderės poziciją imdamasi elektromobilių
srities veiksmų Transatlantinės ekonomikos taryboje. Todėl buvo
įsteigtos dvi darbo grupės – pirmoji dėl saugos reglamentavimo
reikalavimų ir antroji dėl elektromobilių aplinkosauginio
veiksmingumo. Netrukus šiomis grupėmis susidomėjo daugelis kitų
susitarimo šalių, todėl jų veikla pagal 1998 m.
Susitarimą išsiplėtė iki daugiašalių forumų. Per
ateinančius kelerius metus turėtų būti gauti pirmieji
rezultatai. Komisija: –
koordinuos dviejų neformalių darbo
grupių dėl 1) saugos ir 2) elektromobilių aplinkosauginio
veiksmingumo veiklą, kad 2014 m.
būtų susitarta dėl elektromobilių saugos bendrojo techninio
reglamento (BTR) ir bendro politikos metodo dėl elektromobilių
aplinkosauginio veiksmingumo. Abi neformalios darbo grupės įsteigtos
ES ir JAV iniciatyva, tačiau prie jų jau prisijungė daug
kitų šalių, įskaitant Japoniją, Kiniją ir Kanadą.
Susitarimas dėl elektromobilių saugos BTR bus itin svarbus, siekiant
gamintojams užtikrinti masto ekonomijas, o vartotojams – tinkamą
elektromobilių saugos lygį; –
remdamasi suinteresuotųjų šalių
nuomonėmis, skatins glaudesnį tarptautinį standartų
rengėjų bendradarbiavimą, kad būtų parengti bendri
arba suderinami elektromobilių saugos, infrastruktūros ir
sąveikumo standartai. 4.4. Greitesnis
prisitaikymas ir restruktūrizavimo valdymas Ekonominiai ir socialiniai parametrai
ilgainiui kinta, keičiasi ir gamybos vietų konkurencinė
padėtis. Įmonės, darbuotojai ir ekonomikos sektoriai, kurie
sugeba sparčiausiai prisitaikyti prie naujos padėties, įgyja
pranašumų pasaulinėje rinkoje. Europos ekonomikos pranašumai yra
pagrįsti žiniomis ir kompetencija. Tai reiškia, kad Europa turi investuoti
į žmogiškąjį kapitalą ir pritaikyti savo gamybos
pajėgumus prie naujos tikrovės, įskaitant naujas technologijas
ir besiformuojančias rinkas. Viešosios intervencijos turėtų
būti tikslingai pritaikytos padėti darbuotojams ir įmonėms
prisitaikyti, išsaugoti vidaus rinką ir vienodas sąlygas bei užtikrinti,
kad bet koks restruktūrizavimo procesas turėtų kuo mažesnį
neigiamą poveikį socialiniams aspektams. Žmogiškasis kapitalas ir įgūdžiai Siekiant išsaugoti gamybos bazę Europoje
itin svarbu investuoti į žmogiškąjį kapitalą tobulinant
įgūdžius ir suteikiant galimybę mokytis. Kvalifikuoti
darbuotojai – pagrindinis automobilių pramonės augimo ir
konkurencingumo veiksnys, kuris bus itin svarbus siekiant pirmauti
pažangių technologijų srityje. Kita vertus, pramonei jau trūksta
kvalifikuotos darbo jėgos, todėl reikia tiksliai nustatyti,
kokių įgūdžių reikės ateityje. Būtina užtikrinti
tinkamą darbuotojų kvalifikaciją, profesinį rengimą ir
mokymąsi visą gyvenimą. Įgūdžių trūkumas yra rimta
problema. Būtina nustatyti ilgalaikius tikslus ir imtis skubių
nacionalinio lygmens veiksmų, siekiant iš esmės modernizuoti švietimo
ir mokymo sistemas. Tikslas – gerinti įgūdžių pasiūlą,
be kita ko, parengiant naujas mokymo programas, sudarant galimybes mokytis
pasitelkus IRT ir užmegzti naujo pobūdžio partnerystes su darbdaviais.
Europos lygiu ši problema aktuali ne tik automobilių, bet ir kitiems
sektoriams. Komunikate „Švietimo persvarstymas. Investavimas į
gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių
rezultatų“ Komisija netrukus paskelbs strateginių prioritetų rinkinį
šiems klausimams spręsti. Šie klausimai, kaip horizontali problema, taip
pat gvildenami ir Europos užimtumo politikoje, visų pirma neseniai
paskelbtame Užimtumo dokumentų rinkinyje[30].
Be to, itin svarbios bus toliau nurodytos sektorių iniciatyvos.
Atsižvelgiant į besikeičiančius įgūdžių poreikius
ES darbo rinkoje, šią problemą galima būtų spręsti ir
pritraukiant reikalingų įgūdžių turinčius darbuotojus
iš ne ES šalių.
Komisija: –
atsižvelgdama į neseniai baigtus
galimybių ir papildomos naudos tyrimus, sieks, kad 2013 m.
būtų įsteigta Europos automobilių pramonės
įgūdžių taryba[31],
kuri suburs esamas nacionalines organizacijas, vykdančias mokslinius
tyrimus automobilių sektoriaus įgūdžių ugdymo ir užimtumo
srityse. Įgūdžių taryba taip pat sutelks Europos ir nacionalinio
lygmens darbdavių ir darbuotojų atstovus ir švietimo bei mokymo
paslaugų teikėjų organizacijas. Ji skatins informacijos ir
gerosios praktikos mainais pagrįstą tarpusavio mokymąsi ir
suteiks platformą dialogo plėtotei. Pirmiausia ji
išnagrinės automobilių sektoriaus užimtumo ir
įgūdžių tendencijas, kuriomis remdamasi parengs politikos
formuotojams, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir kitoms
suinteresuotosioms šalims skirtas rekomendacijas; –
skatins naudotis Europos socialinio fondo (ESF)
parama darbuotojų perkvalifikavimo ir naujų įgūdžių
ugdymo tikslais. Nepažeidžiant sprendimų dėl ESF, kurie bus
priimti pagal daugiametę finansinę programą, valstybės
narės bus skatinamos aktyviau naudotis sisteminiais projektais, kuriais
siekiama spręsti įgūdžių poreikio, tinkamumo ir
pokyčių numatymo klausimus bei siūlyti mokymosi visą
gyvenimą galimybių. Prisitaikymas prie pramoninių pokyčių Viena vertus,
automobilių pramonė susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos
trūkumu, kita vertus, taip pat reikia imtis priemonių užkirsti
kelią neigiamoms restruktūrizavimo pasekmėms socialiniu
atžvilgiu, kai neišvengiamai prarandamos darbo vietos. Jau priimti kai kurie
restruktūrizavimo sprendimai, atspindintys mažėjantį
pardavimą Europos rinkoje, bet gali prireikti ir tolesnių pokyčių.
Itin svarbu išvengti tokios padėties, kai gamyklos uždarymas arba
darbuotojų skaičiaus mažinimas sukelia vandens ratilų
efektą visoje regiono ekonomikoje, nes atleidžiami darbuotojai.
Įmonės turi laikytis ES direktyvų dėl kolektyvinio atleidimo
iš darbo ir darbuotojų informavimo bei konsultavimo bei pokyčių
numatymo gerosios praktikos[32].
Šiuo atžvilgiu geras socialinis dialogas visais lygmenimis (įmonės,
vietos, nacionaliniu ir ES lygmeniu) – pagrindinis veiksnys siekiant numatyti
ir tinkamai valdyti restruktūrizavimo procesą. Už restruktūrizavimą
iš esmės atsakinga pramonė, tačiau tam tikras vaidmuo tenka ir
Komisijai, valstybėms narėms bei vietos valdžios institucijoms. 2012 m.
pradžioje Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl
restruktūrizavimo, kuria siekiama nustatyti sėkmingą
praktiką ir politiką restruktūrizavimo bei prisitaikymo prie
pokyčių srityje[33]. Be to, Komisija
pasiūlė tęsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos
padarinių fondo (EGF) veiklą 2014–2020 m. laikotarpiu, tobulinti
fondo veikimą ir išplėsti jo aprėptį, visų pirma
įtraukiant naujas darbuotojų kategorijas (pavyzdžiui, laikinus
darbuotojus). Iki šiol EGF parama automobilių sektoriuose buvo skirta
pagal 16 paraiškų ir beveik 21 000 automobilių sektoriaus
darbuotojų gavo 113 mln. EUR vertės EGF paramą. Komisija: –
toliau stebės ir apžvelgs
restruktūrizavimo veiklą, kad ji atitiktų ES teisės aktus,
ypač susijusius su valstybės pagalba ir vidaus rinkos
taisyklėmis; –
nustatys gerąją praktiką ir
skatins taikyti numatomąjį metodą restruktūrizavimo procese, konsultuodamasi su regionų, kuriuose dominuoja
automobilių sektorius, atstovais, užimtumo institucijomis ir
suinteresuotosiomis šio sektoriaus šalimis, įskaitant socialinius
partnerius; –
atnaujins tarpžinybinės grupės
veiklą, siekdama išnagrinėti ir toliau stebėti pagrindinius
automobilių gamyklų uždarymo arba masinio darbuotojų atleidimo
atvejus. Ši grupė buvo aktyvi ir labai veiksminga ankstesniais
panašiais atvejais automobilių pramonėje[34]. Ji racionalizuos
atitinkamų ES fondų naudojimą (teikdama techninę
pagalbą, mažindama laukimo laikotarpį, konsultuodama, kaip
veiksmingiausiai naudoti išteklius, vykdydama stebėseną ir teikdama
ataskaitas); –
gamyklų uždarymo ir reikšmingo darbuotojų
skaičiaus mažinimo atvejais ragins valstybes nares pasinaudoti Europos
prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) parama; –
ragins valstybes nares naudotis darbo rinkos
lankstumo sistemomis ir jas bendrai finansuoti ESF lėšomis,
taip remiant tiekėjus, kuriems gali prireikti daugiau laiko rasti
naujų klientų uždarius automobilių gamyklą arba sumažinus
veiklos apimtį. 5. Stebėsena ir
valdymas Per konstruktyvias diskusijas aukšto lygio
grupėje CARS 21 buvo pabrėžta svarbiausių
suinteresuotųjų subjektų (tiek privačiojo, tiek viešojo
sektoriaus bei pilietinės visuomenės) tolesnio dialogo nauda šiam strateginiam
pramonės sektoriui ir tokio dialogo būtinybė. Be to,
atnaujintame Pramonės politikos komunikate buvo paraginta sukurti
netaršių transporto priemonių darbo grupę. Komisija siūlo pradėti
CARS 2020 procesą, kad būtų galima stebėti ir
reguliariai vertinti CARS 21 rekomendacijų ir veiksmų plano
įgyvendinimą. Viena šio proceso dalių būtų neformalus
Sherpa grupės parengtas metinis aukšto lygio susitikimas. Siekiant
užtikrinti nuoseklumą ir tęstinumą, šios grupės
sudėtis būtų panaši kaip CARS 21 grupės, neapribojant
teisės daryti pakeitimus. Taip pat galėtų būti
specialūs ekspertų susitikimai ad hoc pagrindu, siekiant
pagerinti Komisijos žinias ir plačiau konsultuoti suinteresuotuosius
subjektus. Komisija: –
2013 m. pradės aukšto lygio
procesą CARS 2020, siekdama stebėti CARS 21
rekomendacijų bei veiksmų plane nustatytų priemonių
įgyvendinimą; –
rengs ad hoc ekspertų susitikimus
automobilių sektoriui aktualiais ekonomikos ir konkurencingumo
klausimais. Priklausys nuo naujosios Kolegijos, ar šis
procesas bus vykdomas taip, kaip pasiūlyta, ar bus padaryta reikiamų
pakeitimų. [1] Terminas „automobilių pramonė“ apima visą
tiekimo grandinę, įskaitant transporto priemonių gamintojus,
tiekėjus, platintojus ir antrinės rinkos paslaugas. Produktai apima
lengvuosius automobilius, lengvąsias ir sunkiąsias komercinės
paskirties transporto priemones ir dvirates, trirates ir keturrates variklines
transporto priemones. [2] COM(2012) 582 final, priimtas 2012 m. spalio
10 d. [3] COM(2010)
186 galutinis, 2012 4 28. [4] Galutinę ataskaitą galima rasti http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/cars-21-final-report-2012_en.pdf.
[5] Įskaitant
elektrines transporto priemones su baterijomis, prie elektros tinklo jungiamas
hibridines transporto priemones ir pailginto nuotolio elektromobilius. [6] Tikslūs perteklinio pajėgumo duomenys –
diskusijų klausimas, kadangi jie, be kita ko, priklauso nuo to, keliomis
pamainomis tam tikroje gamykloje dirbama. Analitikai sutinka, kad tam tikro
masto perteklinis pajėgumas verslo lankstumui iš tiesų reikalingas,
tačiau apskritai perteklinis pajėgumas kelia problemų. [7] COM(2011) 808 galutinis, 2011 11 30, COM(2011) 809
galutinis, 2011 11 30. [8] COM(2011) 834 galutinis, 2011 11 30. [9] COM(2012) 501. [10] COM(2011) 144 galutinis. [11] http://setis.ec.europa.eu/. [12] Europos inovacijos ir technologijos institutas. [13] Žinių ir inovacijos bendrijos. [14] COM(2010) 614. [15] ELENA (Europos pagalbos vietinei energetikai
priemonė) – techninės pagalbos priemonė, kuria remiami tvarios
energetikos projektai miestuose ir regionuose. [16] COM(2007) 19 galutinis. [17] COM(2012) 393 ir COM(2012) 394. [18] COM(2012) 393 final. [19] COM/2011/856 galutinis. [20] COM(2010) 389 galutinis. [21] Idem. [22] Apimant išmetamųjų teršalų kiekį kuro
naudojimo laikotarpiu, įskaitant jo gavybą, gamybą ir
faktinį naudojimą. [23] Tyrimo metu bus nagrinėjama, ar vartotojai geba
priimti informacija pagrįstus sprendimus pirkti, įskaitant klausimus,
susijusius su informacijos supratimu ir skaidrumu, pavyzdžiui, informacijos
apie ženklinimą, skirtingas kuro rūšis ir kuro tinkamumą
automobiliams supratimą. Tyrimo rezultatai bus paskelbti 2013 m. [24] Priemonės, teikiamos kaip valstybės pagalba,
toliau bus vertinamos pagal atitinkamas valstybės pagalbos taisykles. [25] Tarnybų darbinis dokumentas SEC(2012)91 final, 2012 1
27. [26] 1958 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos
komisijos (angl. UNECE) susitarimas dėl tarptautinio techninio suderinimo
motorinių transporto priemonių sektoriuje. [27] Pagal 1958 m. Susitarime nustatytus principus
susitariančiosios šalys, kurios taiko griežčiausią IWVTA
reglamento versiją, neprivalės priimti tipo patvirtinimų,
suteiktų pagal ne tokią griežtą versiją. [28] Pagal 1998 m. Susitarimą rengiami bendrieji
techniniai reglamentai. [29] MEMO/12/462, 2012 6 19. [30] COM(2012) 173 final, 2012 4 18. [31] Projektą vykdo Europos Komisijos užimtumo,
socialinių reikalų ir lygių galimybių GD remiami
socialiniai partneriai. [32] Visų pirma, tokia geroji praktika apima 2003 m.
dokumentą „Pokyčių ir jų socialinių padarinių
valdymo gairės“, kurio Europos profesinių sąjungų
konfederacija (ETUC) galiausiai nepriėmė. [33] COM(2012) 7 final. [34] Pavyzdžiui, „VW Forest“ ir „MG Rover“ West Midlands
regione atvejais.