EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0596
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Towards a comprehensive European framework for online gambling
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas
/* COM/2012/0596 final */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas /* COM/2012/0596 final */
TABLE
OF CONTENTS 1. Įžanga. 4 2. Pagrindinės problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai 5 2.1. Nacionalinių reguliavimo
sistemų atitiktis ES teisei 6 2.2. Priežiūros, administracinio bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo
veiksmingumo stiprinimas 8 2.2.1. Tinkamos priežiūros ir kontrolės valstybėse narėse sukūrimas. 8 2.2.2. Tarptautinio administracinio bendradarbiavimo palaikymas. 9 2.2.3. Vykdymo veiksmingumo užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu. 9 2.3. Vartotojų ir piliečių apsauga. 11 2.3.1. Pastangos visoje ES užtikrinti aukštą apsaugos lygį 11 2.3.2. Nepilnamečių apsaugos užtikrinimas. 12 2.3.3. Atsakingo reklamavimo stiprinimas. 12 2.3.4. Probleminio lošimo ir priklausomybės nuo lošimų prevencija. 13 2.4. Sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencija. 14 2.4.1. Kovos su pinigų plovimu priemonių taikymo srities plėtimas. 14 2.4.2. Kova su tapatybės vagyste ir kitomis elektroninių nusikalimų formomis. 15 2.4.3. Lošimų įrangos saugumo užtikrinimas. 15 2.5. Sąžiningo sporto užtikrinimas ir susitarimų dėl varžybų baigties
prevencija. 15 2.5.1. Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo gerinimas. 16 2.5.2. Kovos su susitarimais dėl
varžybų baigties priemonių plėtotė. 16 2.5.3. Veiksmingo atgrasymo nuo
susitarimų dėl varžybų baigties užtikrinimas. 16 2.5.4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas. 17 3. Išvados. 18
1.
Įžanga
Internetiniai lošimai[1] yra Europos Sąjungoje sparčiai auganti
paslaugų teikimo veikla, kurios metinis augimo tempas artimas 15 %[2]. 2011 m.
jos metinės įplaukos regione sudarė 9,3 mlrd. EUR ir tikimasi, kad 2015 m.
jos sieks 13 mlrd. EUR. Tai reikštų beveik 40 % bendrą augimo tempą[3].
Ekonominę sektoriaus reikšmę taip pat rodo aukštas ES pramonės inovacijų lygis
ir augančios mokestinių įplaukų sumos valstybėse narėse. Pastaraisiais metais
sparčiai plėtojamos interneto technologijos sudarė geresnes sąlygas teikti
lošimų paslaugas naudojant įvairius nuotolinio platinimo kanalus. Tarp jų yra
internetas ir kitos elektroninės ar nuotolinio ryšio priemonės, kaip antai
mobiliųjų telefonų technologijos arba skaitmeninė TV. Dėl virtualaus pobūdžio
lošimų svetainės Europos Sąjungoje gali veikti visiškai nekontroliuojamos ES
reguliavimo institucijų. Taip pat ir užsienyje Europos vartotojai ieško
internetinių lošimų paslaugų, kurios, kai nėra tinkamai reguliuojamos, kelia
jiems nemažą grėsmę. Dėl didžiulės internetinių lošimų paslaugų pasiūlos ir
augančio jų paklausos lygio kyla tam tikrų problemų užtikrinant tinkamą
viešosios politikos tikslų įgyvendinimą nacionaliniu, ES ir tarptautiniu
lygmeniu. 2011 m. Komisija
priėmė Žaliąją knygą dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje[4]. Vykdydama
viešąsias konsultacijas ji siekė susidaryti visapusę esamos padėties panoramą,
palengvinti gerosios patirties mainus tarp valstybių narių ir nustatyti, kaip,
atsižvelgiant į valstybių narių viešosios politikos tikslus ir netrikdant
vidaus rinkos veikimo, skirtingi nacionaliniai lošimų reguliavimo modeliai gali
egzistuoti vienas šalia kito ir ar siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą
galėtų prireikti specifinių ES lygmens veiksmų. Atsakymai į konsultacijų
klausimus skiriasi tiek dėl ES iniciatyvų pasirinktino turinio, tiek dėl priemonių.
Apskritai, nepanašu, kad šiuo metu reikėtų pasiūlyti konkrečiai šiam sektoriui
skirtus ES teisės aktus. Tačiau bemaž vieningai kviesta imtis politikos veiksmų
ES lygmeniu ir atsakymuose galima aiškiai įžvelgti pagrindines prioritetines
sritis, kuriose reikia veikti. Šiame komunikate ir
drauge pateikiamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente[5]
nurodytos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama dėl vidaus rinkoje
taikomų nacionalinių reguliavimo sistemų įvairovės. Jame taip pat siekiama
pasiūlyti šių problemų sprendimo būdų – nurodyti veiksmus, kurių reikėtų imtis
ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu. Tarnybų darbiniame dokumente pateikiama
išsamesnė informacija, gauta išanalizavus atsakymus į Žaliąją knygą, taip pat
šiame veiksmų plane siūlomos iniciatyvos ir atitinkami duomenys. Siūlydama
būdus, kaip spręsti įvairius su internetiniais lošimais susijusius klausimus,
Komisija atsižvelgė į gerąją ES ir valstybių narių patirtį. Stebint internetinių lošimų
pasiūlos ir sklaidos tendencijas Europos Sąjungoje matyti, kad reikalingas
didesnis aiškumas. Šiame komunikate siūlomas iniciatyvų ir atitinkamų
priemonių, kuriomis sprendžiami įvairūs klausimai, didinamas teisinis aiškumas
ir pagal turimą informaciją formuojamos politikos kryptys, derinys. Tie
veiksmai, visiškai atitinkantys subsidiarumo ir proporcingumo principus, yra
susiję su penkiomis pirmenybinėmis sritimis, kuriose reikia spręsti Europos
Sąjungai kylančius iššūkius: - nacionalinių reguliavimo sistemų derėjimas su ES teise; - administracinio bendradarbiavimo skatinimas ir
veiksmingesnis teisės aktų vykdymo užtikrinimas; - vartotojų ir piliečių, nepilnamečių[6] ir pažeidžiamų grupių apsauga; - sukčiavimo ir pinigų plovimo
prevencija; - sąžiningo sporto užtikrinimas ir susitarimų dėl varžybų baigties
prevencija. Šie siūlomi veiksmai
skirti internetinių lošimų paslaugoms ir problemoms, susijusioms su paslaugų
teikimo laisve (SESV 56 straipsnis), įsisteigimo laisve (SESV 49 straipsnis),
atsižvelgiant į internetinių lošimų rinkos augimą Europos Sąjungoje ir
išplėtotą tarptautinę tokių paslaugų pasiūlą. Beje, kai kurie veiksmai tinka ir internetinių, ir neinternetinių
lošimų paslaugoms[7]. Šis komunikatas – tai ir
atsakas į Tarybos išvadas dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES
valstybėse narėse pagrindo[8],
kelias pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitas[9],
Europos Parlamento rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje[10]
ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[11].
2.
Pagrindinės problemos ir
siūlomi jų sprendimo būdai
Valstybės narės iš
esmės laisvos nustatyti su sėkmės žaidimais susijusius politikos tikslus ir
išsamiai apibrėžti apsaugos lygį, tačiau nacionalinės reguliavimo sistemos turi
atitikti ES teisę ir vidaus rinkos principus ir taisykles.
Todėl ES internetinių lošimų politika galėtų būti sėkminga
tik užtikrinus nacionalinės teisės atitiktį Sutarčiai. Dėl uždavinių,
kuriuos internetinių lošimų plėtra ir jos poveikis kelia kiekvienai valstybei
narei, pobūdžio valstybės narės pavieniui nėra pajėgios veiksmingai išspręsti
tų uždavinių ir atskirai užtikrinti, kad internetinių lošimų paslaugų pasiūla
būtų tinkamai reguliuojama ir pakankamai saugi. Su administraciniu bendradarbiavimu susiję Komisijos veiksmai padės
valstybėms narėms geriau suprasti viena kitos reguliavimo sistemą, dalytis gerąja
patirtimi ir vis panašesnėmis priemonėmis spręsti bendras problemas. Be to, intensyvesnis ir ilgalaikis valstybių
narių bendradarbiavimas pagerintų ES gebėjimą veiksmingiau spręsti internetinių
lošimų pasaulinio masto klausimus. Gerinti vartotojų apsaugą
ir reguliavimo aplinką aktualu visoms valstybėms narėms ir suinteresuotosioms
šalims. Plėtojant patrauklią teisėtų
lošimų galimybių įvairovę sykiu būtų galima veiksmingai atitraukti vartotojus
nuo nereguliuojamų svetainių. Todėl
ES lygmens veiksmais reikėtų siekti tinkamai apsaugoti visos Europos piliečius
saikingai reguliuojamoje aplinkoje. Į
tai atsižvelgdama Komisija siūlo kartu su valstybėmis narėmis imtis veiksmų,
kurias visiems Europos vartotojams ir piliečiams, įskaitant nepilnamečius ir
pažeidžiamas grupes, būtų pasiūlyta bendra aukšto lygio apsauga. Tais siūlomais veiksmais siekiama šalinti
nereguliuojamų rinkų ir organizuoto nusikalstamumo keliamas grėsmes, kaip antai
sukčiavimą ir manipuliavimą varžybų rezultatais. Apskritai tikimasi,
kad iniciatyvos padės gerinti Europos Sąjungoje teikiamų internetinių lošimų
paslaugų reglamentavimo sistemą ir padės pasirengti intensyvesniam valstybių
narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimui. Komisija ·
2012 m. iš valstybių narių atstovų suburs
ekspertų grupę lošimų klausimais, kuri keistųsi patirtimi ir gerąja praktika, o
rengiant ES iniciatyvas konsultuotų ir teiktų technines žinias.
2.1. Nacionalinių
reguliavimo sistemų atitiktis ES teisei
Internetinių lošimų
reguliavimas valstybėse narėse pasižymi reguliavimo sistemų įvairove. Kelios valstybės narės draudžia internetu siūlyti
arba visus azartinius lošimus arba tam tikrus jų tipus, kaip antai pokerį ar
kazino. Kai kuriose Europos
jurisdikcijose įtvirtintos monopolinės sistemos, kurios siūlo internetinių
lošimų paslaugas. Jas administruoja
valstybės kontroliuojamas viešasis organizatorius arba išimtines teises įgijęs
privatus organizatorius. Tačiau vis
daugiau valstybių narių įtvirtina licencijavimo sistemas, pagal kurias siūlyti
paslaugas rinkai leidžiama daugiau nei vienam organizatoriui. Reaguodamos į
visuomenės, technologinius ir reguliavimo iššūkius nemažai valstybių narių neseniai
persvarstė lošimus reglamentuojančius teisės aktus, kad būtų atsižvelgta į
naujas lošimo paslaugų formas. Dėl
šių reguliavimo pokyčių per kelerius pastaruosius metus išaugo lošimo paslaugų,
kurias teikia ES valstybėse narėse licencijuoti operatoriai, pasiūla ir
nacionalinio reguliavimo skirtumai. Taip
pat augo pasiūla iš užsienio, kuri pagal kliento valstybės narės taisykles
dažnai yra nelicencijuota. Tų
nacionalinių taisyklių atitiktis Sutarčiai buvo ginčijama nacionaliniuose
teismuose, o klausimai dėl ES teisės aiškinimo pateikti spręsti Europos
Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Nacionalinės
reguliavimo sistemos turi atitikti ES teisę. Keliuose sprendimuose ESTT pateikė bendro pobūdžio gaires, kaip
aiškinti vidaus rinkos pagrindines laisves (internetinių) lošimų srityje
atsižvelgiant į specifinį lošimo veiklos pobūdį, kad nacionaliniai teismai
galėtų įvertinti aplinkybes, kuriomis ribojamieji nacionaliniai lošimų
įstatymai pateisinami remiantis bendrojo intereso argumentais. ESTT patvirtino, kad
pasiūlymų lošti užsienyje teikimas ir pasinaudojimas jais yra ekonominė veikla,
kuriai taikytinos SESV pagrindinės laisvės. Konkrečiai SESV 56 straipsnyje draudžiama riboti laisvę teikti
paslaugas gavėjams kitose valstybėse narėse. Nustatyta, kad nacionalinės taisyklės, kuriomis draudžiama teikti
kitose valstybėse narėse licencijuotas lošimų paslaugas, riboja valstybės narės
gyventojų laisvę internetu gauti kitose valstybėse narėse siūlomas paslaugas. Jos taip pat riboja kitose valstybėse narėse
įsisteigusių organizatorių laisvę teikti lošimų paslaugas. Valstybės narės gali
varžyti ar riboti visų ar tam tikrų tipų internetinių lošimo paslaugų pasiūlą
iš užsienio argumentuodamos tuo, kad jos nori apginti su lošimais susijusius
viešojo intereso tikslus. Nacionalinėse
taisyklėse labiausiai orientuojamasi į vartotojų apsaugos tikslus, ypač į
probleminio lošimo prevenciją ir nepilnamečių apsaugą, taip pat į nusikaltimų
ir sukčiavimo prevenciją. Valstybės
narės paprastai nurodo teisėtas lošimo paslaugų iš užsienio ribojimo
priežastis, tačiau jos taip pat privalo įrodyti, kad atitinkama priemonė
tinkama, būtina ir ypač tai, kad esama su viešojo intereso tikslu susijusios
problemos ir kad reguliavimo sistema yra nuosekli. Valstybės narės privalo įrodyti, kad viešojo intereso tikslų, kuriuos
jos laisvai pasirinko užtikrinti, yra siekiama nuosekliai ir sistemingai, ir
jos negali nei imtis, nei toleruoti priemonių, kuriomis būtų trukdoma siekti tų
tikslų, nei sudaryti palankių sąlygų tokioms priemonėms įgyvendinti. Pastaraisiais metais
Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš nemažai valstybių narių
ir jų tyrimas tebevykdomas. Šiuo metu
užregistruota ir nemažai lošimų srities skundų, pagrįstų SESV 49 ir (arba) 56
straipsniu. Tęsdama nacionalinės
teisės vertinimą, kurio reikia pažeidimo nagrinėjimo byloms ir nagrinėjant
skundus, Komisija naudojasi Žaliosios knygos konsultacijų metu ir iš naujausios
ESTT praktikos sukaupta faktine informacija. Vertinant dėmesys ypač atkreipiamas į tai, ar nacionalinė lošimų
politika nuosekli, ypač tai, ar skiriasi reguliavimo įstaigų požiūris į to
paties tipo internetu ir fizinėse vietose siūlomus žaidimus ir žaidimus, kurie
sukčiavimo rizikos ir (arba) vartotojų apsaugos atžvilgiu yra aiškiai
palyginamo rizikos laipsnio. Vertinant
taip pat atkreipiamas dėmesys į licencijavimo schemų skaidrumą ir
nediskriminacinį pobūdį, taip pat į licencijavimo sąlygų proporcingumą. Priimdama komunikatą
Komisija sykiu kviečia atitinkamas valstybes nares pateikti informaciją apie
savo teisinės bazės naujoves lošimų srityje. Valstybių narių, prieš kurias pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros
ar įregistruoti skundai, bus prašoma pateikti (atnaujintą) teisinę ir faktinę
informaciją, kad Komisija galėtų atlikti atitikties ES teisei vertinimą. Prireikus Komisija
imsis veiksmų, kad būtų vykdomos atitinkamos Sutarties nuostatos, susijusios su
ES teisės neatitinkančiomis nacionalinėmis taisyklėmis, atsižvelgdama į
naujausią ESTT praktiką. Be to, pagal vadinamąją pranešimų tvarką toliau bus
vertinama internetinius lošimus reglamentuojančių nacionalinių teisės aktų
projektų atitiktis ES teisei[12].
Komisija ·
Tęsdama vykdomas esamas pažeidimo nagrinėjimo
procedūras ir nagrinėdama skundus sparčiau pabaigs nacionalinių nuostatų
vertinimą ir prireikus imsis įgyvendinimo užtikrinimo priemonių.
2.2. Priežiūros,
administracinio bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumo
stiprinimas
Siekdamos sėkmingai
įgyvendinti ir taikyti lošimų politiką nacionaliniu ir ES lygmeniu valstybėms
narėms reikia kompetentingų reguliavimo institucijų, bendradarbiaujančių su
kitų valstybių narių institucijomis ir naudojančių visas prieinamas veiksmingas
vykdymo užtikrinimo priemones. Kai kuriose šio
komunikato iniciatyvose numatomas asmens duomenų tvarkymas. Tuo klausimu reikia užtikrinti atitiktį duomenų
apsaugos ES teisės aktams[13]. Siekiant užtikrinti duomenų kokybę, minimalų
kaupimą ir atitiktį kitiems duomenų apsaugos reikalavimams, pirmiausia reikės
aiškiai apibrėžti konkrečią duomenų tvarkymo paskirtį.
2.2.1. Tinkamos priežiūros ir kontrolės valstybėse narėse sukūrimas
Siekiant užtikrinti
veiksmingą lošimų taisyklių įgyvendinimą, vykdymo užtikrinimą ir veiksmingą
tarptautinį administracinį bendradarbiavimą kiekvienoje valstybėje narėje turi
veikti tinkamai aprūpintos reguliavimo institucijos. Kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų spręsti reguliavimo
uždavinius sparčiai augančioje ir technologijomis pagrįstoje rinkoje, joms
reikalingos tinkama kompetencija ir techninės žinios. Kadangi ne visos reguliavimo institucijos gali
turėti visus įgaliojimus prižiūrėti lošimų rinką, joms gali tekti regioniniu ar
nacionaliniu lygmeniu bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis
siekiant patenkinti bendradarbiavimo prašymus, gautus iš kitų valstybių narių
reguliavimo institucijų, ir nenuvilti jų lūkesčių.
2.2.2. Tarptautinio administracinio bendradarbiavimo palaikymas
Siekiant išspręsti
nūdienos reguliavimo uždavinius būtinas tvirtesnis administracinis
bendradarbiavimas. Tvirtesniu administraciniu bendradarbiavimu valstybėms narėms ir lošimų
reguliavimo institucijoms bus padedama atlikti reguliavimo ir priežiūros
vaidmenį ir gerinti jų darbo kokybę. Bendradarbiaudamos
dėl praktinių aspektų valstybės narės galės susipažinti su viena kitos
sistemomis ir metodais, užmegzti glaudesnius veiklos lygmens ryšius. Dėl veiksmų, kuriais būtų palaikomas
administracinis bendradarbiavimas, taip pat turėtų sumažėti nereikalinga
administracinė našta, ypač organizatorių, kurie licencijuoti daugiau nei
vienoje jurisdikcijoje, licencijavimo ir priežiūros srityje. Šiuo klausimu reikšmės gali turėti internetinių
lošimų įrangos sertifikavimas ir standartizavimas. Norint, kad administracinis
bendradarbiavimas būtų sėkmingas, reikia aiškiai apibrėžti sritis, kurių
informacijos valstybės narės galėtų prašyti ar ja keistis arba kuriose jos
galėtų plėtoti bendrą veiklą ir iniciatyvas. Be to, turi veikti tinkama struktūra, turinti aiškius bendradarbiavimo
įgaliojimus ir galinti tenkinti reguliavimo institucijų veiklos vykdymo
poreikius. Tiksli nacionalinių
reguliavimo institucijų bendradarbiavimo forma priklauso nuo to, kokia
informacija ir duomenimis galės keistis institucijos. Pirmas skubiausias
bendradarbiavimo žingsnis – imtis bendro pobūdžio informacijos ir gerosios
patirties mainų, kad reguliavimo institucijos keistųsi žiniomis ir patirtimi,
stiprintų tarpusavio pasitikėjimą ir geriau suvoktų interesų bendrumą. Antras žingsnis – Komisija, palaikydama dialogą
su valstybėmis narėmis, toliau tirs asmens duomenų keitimosi galimybes
laikantis duomenų apsaugai taikomų nacionalinių ir ES taisyklių. Valstybių narių bendradarbiavimas šiuo tikslu
galėtų vykti sklandžiau, jei būtų naudojamasi Vidaus rinkos informacijos
sistema (VRI)[14]. Bendradarbiavimas
Europos Sąjungoje neišspręs visų internetinių lošimų rinkos uždavinių. Daugelis tų uždavinių yra tarptautinio pobūdžio
ir dažnai susiję su priežastimis už Europos Sąjungos sienų. Siekdama koordinuoti veiksmus ir skatinti
iniciatyvas, nukreiptas į ES nepriklausančias valstybes, Komisija kartu su
valstybėmis narėmis apibrėš klausimus, kurie būtų svarstomi su trečiosiomis
šalimis, ir su pastarosiomis stiprins dialogą.
2.2.3. Vykdymo veiksmingumo užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu
Siekiant viešojo
intereso tikslų, kuriais grindžiama valstybių narių nacionalinė lošimų
politika, nepaprastai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų veiksmingą savo
nacionalinių teisės aktų (kurių būtina sąlyga – atitikimas ES teisei) vykdymą. Vykdymo užtikrinimo veiksmingumas priklauso,
inter alia, nuo nacionalinės lošimų priežiūros institucijos organizacinės
struktūros tvirtumo ir įgaliojimų platumo, tinkamo administracinio
bendradarbiavimo su kitomis reguliavimo institucijomis ir tinkamų vykdymo
užtikrinimo priemonių. Prevencinėmis vykdymo užtikrinimo priemonėmis siekiama, kad piliečiai mažiau pirmą
kartą susidurtų su nelicencijuotais internetinių lošimų užsienyje pasiūlymais,
kurie neatitinka gaunančiosios valstybės narės galiojančių teisės aktų (nėra
licencijuoti)[15] ir būtų
laikomasi lošimams taikomų nacionalinių taisyklių ir bendrųjų principų, kaip
antai lošėjų ugdymo ir informavimo, kad būtų suvokiamas lošėjų pasirinkimas ir
elgsena bei skatinama verslą vykdyti atsakingai. Atsakomosios vykdymo užtikrinimo priemonės,
kaip antai prieigos prie nelicencijuotas lošimų paslaugas siūlančių svetainių
ribojimas arba lošėjų ir be leidimo veikiančių lošimų organizatorių tarpusavio
mokėjimų blokavimas, gali būti naudingos, tačiau jos gali turėti ir trūkumų. Tokias priemones taip pat reikėtų rūpestingai
įvertinti taip, kad nebūtų pažeistos SESV nurodytos pagrindinės teisės ir
pagrindinės laisvės. Būtų tikslinga
paaiškinti, kokių procedūrų reikia laikytis, kai taikomos atsakomosios vykdymo
užtikrinimo priemonės, kuriomis prieglobą neteisėtiems lošimų pasiūlymams
teikiantys virtualūs tarpininkai įpareigojami imtis veiksmų (panaikinti
pasiūlymo turinį arba nutraukti pasiūlymo prieigą klientams tam tikrose
valstybėse narėse). Komisija rengia
horizontalaus pobūdžio iniciatyvą dėl pranešimo ir veiksmo procedūrų, kurioje
turėtų būti pateiktas reikiamas išaiškinimas. Taip pat bendradarbiavimą būtų galima sustiprinti naudojant tinklą,
kuris įsteigtas pagal reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje,
sudarantį sąlygas imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų kitoje šalyje[16].. PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija ·
iki 2013 m. palengvins lošimų reguliavimo
institucijų administracinį bendradarbiavimą ir ištirs valstybėms narėms VRI
reglamento teikiamas galimybes keistis informacija ir (arba) bendradarbiauti, ·
skatins keistis informacija ir gerąja patirtimi
vykdymo užtikrinimo priemonių klausimais ir išsiaiškins atsakomųjų vykdymo
užtikrinimo priemonių, kaip antai mokėjimo blokavimo ir prieigos prie svetainių
panaikinimo ES lygmeniu, naudą ir galimas ribas, ·
išaiškins procedūras, kuriomis vadovaujantis reikia
pranešti apie interneto tarpininkų Europos Sąjungoje priglobtą nelicencijuotą
turinį ir į tą pranešimą reaguoti[17], ·
plėtos dialogą reguliavimo klausimais su trečiosiomis
šalimis. Valstybės narės raginamos ·
sukurti lošimų reguliavimo institucijas, suteikti
joms aiškius įgaliojimus ir užtikrinti bendradarbiavimą su kitomis
atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, ·
ieškoti būdų informuoti vartotojus apie prieinamus
licencijuotus pasiūlymus, kad paklausa būtų nukreipta į teisėtą rinką.
2.3. Vartotojų
ir piliečių apsauga
Visoje Europos
Sąjungoje valstybės narės vis labiau sutaria dėl piliečių apsaugos tikslo, nors
jo siekiant taikomi skirtingi reguliavimo ir techniniai modeliai. Tinkama veikla Europos Sąjungoje reikalinga
siekiant: 1) atitraukti vartotojus nuo nereguliuojamų ir galimai žalingų
pasiūlymų; 2) apsaugoti nepilnamečius nuo prieigos prie lošimo punktų; 3)
apsaugoti kitas pažeidžiamas grupes; ir 4) vykdyti su lošimu susijusių
sutrikimų prevenciją[18]. Visiems piliečiams turėtų būti suteiktas aukštas
bendros apsaugos lygis visoje vidaus rinkoje. Gerbdama kiekvienos
valstybės narės teisę nustatyti lošimo paslaugų reguliavimo sistemą Komisija
mano, kad labai tikslinga plėtoti įvairias licencijuotas lošimo galimybes, kad
vartotojai būtų veiksmingai atgrasyti nuo kitų lošimo galimybių pasiūlymų. Svarbu, kad licencijuoti organizatoriai galėtų
pasiūlyti pakankamai patrauklius produktus, nes jei patikimų ir tvarių
pasiūlymų nebus, vartotojai toliau keliaus į nereguliuojamas lošimų svetaines,
o tai gali lemti žalingą poveikį.
2.3.1. Pastangos visoje ES užtikrinti aukštą apsaugos lygį
Apskaičiuota, kad
internetiniuose lošimuose dalyvauja 6,84 mln. Europos vartotojų[19]. Terpėje, kuri savo prigimtimi yra
tarptautinė, vartotojams turi būti užtikrinta galimybė pasirinkti remiantis
sukaupta informacija ir gebėjimas atpažinti licencijuotą lošimų pasiūlymą. Dėl
informacijos pertekliaus vartotojai pasitiki ženklinimu[20]. Todėl Komisija ragina, kad organizatorių
svetainėje būtų ryškiai pavaizduoti atitinkamos reguliavimo institucijos
duomenys ir kad būtų gerinamas vartotojų informavimo bei žinių lygis. Kai kurios valstybės
narės yra sukaupusios vartotojų apsaugos interneto aplinkoje patirtį. Lošimų
sektorius taip pat yra sutelkęs vertingų techninių žinių ir suformavęs
savireguliavimo metodų socialinei lošimų atsakomybei stiprinti. Veiklai reikia
visų suinteresuotųjų šalių pastangų. Reikia rasti tinkamą pusiausvyrą, ir
vartotojų apsaugos priemonės neturėtų neigiamai paveikti lošėjų – pastūmėti
juos ieškoti patrauklesnių pasiūlymų nereguliuojamose svetainėse. ES lygmeniu suformuotu
principų rinkiniu turėtų būti siekiama aukšto vartotojų apsaugos lygio. Tarp tų
principų turėtų būti veiksmingas ir užtikrintas lošėjų registravimas, amžiaus
patikra ir tapatybės kontrolė (ypač jei pervedamos lėšos); tikroviškumo
tikrinimas (sąskaitos įvykiai, įspėjamieji ženklai, rodyklės į pagalbos
linijas), nekreditavimo nuostata, lošėjų lėšų apsauga, savęs apribojimo
galimybės (laiko ir finansinės ribos, nepriėmimas), pagalba vartotojams ir
veiksmingas skundų svarstymas[21]. Kaip pirmą priemonę
Komisija parengs rekomendaciją dėl bendros vartotojų apsaugos.
2.3.2. Nepilnamečių apsaugos užtikrinimas
Nepilnamečių apsaugai
turi būti teikiama pirmenybė vien dėl to, kad 75 % 6–17 metų vaikų ir
paauglių naudojasi internetu[22]. Prevencinėmis apsaugos priemonėmis turėtų būti
siekiama užkirsti kelią nepilnamečiams prie lošimų turinio. Todėl rekomendacijoje reikėtų raginti reguliavimo
sistemose numatyti pakankamas amžiaus tikrinimo priemones ir užtikrinti, kad
organizatoriai vykdytų kontrolę. Be
to, lošimų svetainės turėtų būti raginamos skelbti nuorodas, kuriose būtų
aiškia įrašytas draudimas lošti nepilnamečiams (angl. „no underage gambling“),
ir teikti informaciją apie amžiaus tikrinimo priemonių įgyvendinimą. Šių tipų
priemones reikėtų papildyti platesnio pobūdžio pastangomis, kaip antai gerinti
tėvų suvokimą apie riziką, susijusią su lošimu, ir skatinti namuose įsidiegti
filtravimo programinę įrangą. Be to, visi organizatoriai turėtų vykdyti verslą
atsakingai.
2.3.3. Atsakingo reklamavimo stiprinimas
Atsakingas
reklamavimas yra būtinas norint, kad piliečiai suvoktų, kad: 1) lošėjams taikomi amžiaus apribojimai, 2)
lošimas gali būti žalingas, jei lošiama neatsakingai, 3) lošimas gali kelti
grėsmę finansinei, socialinei ir sveikatos būklei. Ne visos Europos Sąjungos valstybės narės yra
patvirtinusios reklamos taisykles, kurios būtų taikomos konkrečiai lošimo
paslaugoms. Kai kuriose valstybėse
narėse galioja tam skirti elgesio kodeksai. Lošimų ir reklamos sektorius taip pat ėmė taikyti savireguliavimo
metodus. Visi piliečiai Europos
Sąjungoje turi būti pakankamai informuoti apie savo pasirinkimus ir su lošimu
susijusias grėsmes. Siekdama, kad
konkrečioje valstybėje narėje licencijuoti organizatoriai reklamuotų lošimus
socialiai atsakingu būdu ir vartotojams suteiktų pagrindinę informaciją,
Komisija parengs rekomendaciją dėl atsakingos lošimų reklamos. Kad rekomendacija būtų visiškai veiksminga, ir
valstybių narių, ir sektoriaus atstovų bus prašoma prisidėti svarstant jos
taikymo srities apimtį ir struktūrą. Valstybėms
narėms bus rekomenduota numatyti adekvačias sankcijas už pažeidimus ar
neatitiktį. Rekomendacija papildys
Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvą[23].
2.3.4. Probleminio lošimo ir priklausomybės nuo lošimų prevencija
Remiantis atsakymais,
gautai į Žaliosios knygos klausimus, galima teigti, kad 0,5–3 % ES
gyventojų kenčia nuo kokio nors tipo su lošimu susijusio sutrikimo. Duomenų apie sutrikimų, susijusių su lošimais,
mastą ir įvairovę šiuo metu nėra. Be
to, pagal atliktus tyrimus ir apklausas neginčytinų išvadų padaryti neįmanoma. Reikia geriau suprasti 1) taikomas apibrėžtis, 2)
determinantes (pavyzdžiui, siekimą laimėti ar vengimą pralaimėti, komercinius
ryšius, prieinamumą, dažnumą), 3) lošimų ir (arba) lažybų tipų priežastinius
ryšius, 4) prevencinių priemonių (pavyzdžiui, įspėjamųjų ženklų, ribojimosi
nustatymo, tam tikrų lošimų ir (arba) lažybų ribojimą) adekvatumą, 5) reikiamo
gydymo tipus. Šiuo metu Komisija
siekia gauti aktualią informaciją per ES bendrai finansuojamą mokslinių tyrimų
projektą ALICE RAP[24], kurį
įgyvendinant bus, inter alia, kaupiami duomenys, klasifikuojamos
priklausomybės, vertinamos determinantės ir priklausomybės įgijimo procesas,
apžvelgiama su priklausomybėmis susijusi valdymo praktika, rengiama
konsoliduota problemos mastą Europos Sąjungoje apibūdinanti statistika. Remdamasi tarpinėmis ataskaitomis, kurios bus
parengtos vykdant tą projektą, Komisija svarstys iniciatyvas dėl mokslinių
tyrimų politikos, skirtos su lošimais susijusių priklausomybių vystymosi
tyrimams, įskaitant priklausomybės nustatymą ir gydymą. PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija ·
2013 m. priims rekomendaciją dėl bendros
vartotojų apsaugos ir dėl atsakingos lošimų reklamos, ·
siekdama pagerinti klasifikavimo pagal amžių ir
turinį sistemas rems tėvų kontrolės priemonių lyginamąją analizę ir testavimą
naudojant Saugesnio interneto programą[25]
ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę[26], ·
2012 m. įvertins EU NET ADB projekte[27] numatytas rekomendacijas dėl su lošimais
susijusios paauglių priklausomybės nuo interneto, ·
2014 m. pateiks ataskaitą apie ALICE RAP
projekte numatytas atitinkamas darbo grupes ir įvertins tų mokslinių tyrimų
rezultatus, ·
nuo 2013 m. vykdydama vartotojų rinkos
stebėsenos tyrimą vertins, kokie internetinių lošimų paslaugų rinkos
rezultatai. Valstybės
narės raginamos ·
aktyviau informuoti ir ugdyti suvokimą apie galimas
su lošimais susijusias grėsmes ir nereguliuojamus lošimo pasiūlymus, ·
gerinti lošimų reguliavimo institucijų ir vartotojų
organizacijų bendradarbiavimą, ·
siekiant, kad vaikai ir jaunimas neprieitų prie
lošimų svetainių, padidinti jiems skirtų interneto saugos metodų prieinamumą ir
naudojimą, ·
atlikti tyrimus ir rinkti duomenis apie sutrikimus,
susijusius su lošimais.
2.4. Sukčiavimo
ir pinigų plovimo prevencija
Valstybėms narėms
pagrindiniai viešojo intereso tikslai, susiję su viešosios tvarkos palaikymu,
yra sukčiavimo lošiant ir pinigų plovimo prevencija. Laikoma, kad su internetiniais lošimais dažniausiai susiję nusikaltimai
yra sukčiavimas kreditinėmis kortelėmis ir banko duomenų vagystė. Internetiniais lošimais taip pat gali būti
naudojamasi iš neteisėtos veiklos gautoms lėšoms plauti. Šie baudžiamieji nusikaltimai dažnai įvykdomi kitose šalyse; neretai
juos įvykdo nusikalstamos grupuotės. Valstybių narių
valdžios institucijoms ir reguliuojamiesiems organizatoriams kyla daug
klausimų, kaip veiksmingai taikyti kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu
mechanizmus. Su jais veiksmingiausia
kovoti bendradarbiaujant ir vykdant koordinavimą tarptautiniu mastu,
pavyzdžiui, kai struktūriškai bendradarbiauja lošimus prižiūrinčios nacionalinės
institucijos, nacionalinės policijos ir tarptautinės teisėsaugos įstaigos. Kovos su pinigų plovimu prevencinės ir apsauginės
priemonės, kaip antai, draudimas anonimiškai patirti nuostolius, taip pat
turėtų būti tinkamu mastu apsvarstytos rengiant Rekomendaciją dėl bendros
vartotojų apsaugos. Taip pat
reikalingas teisėjų mokymas su lošimais susijusio sukčiavimo ir pinigų plovimo
klausimais.
2.4.1. Kovos su pinigų plovimu priemonių taikymo srities plėtimas
Kovos su pinigų plovimu direktyva[28] lošimų srityje dabar taikoma tiktai kazino. Kai kurios valstybės narės į direktyvos taikymo
sritį jau įtraukė kitas lošimų rūšis ir kai kurie reguliuojamieji
organizatoriai taiko priemones, kaip antai vartotojo tikrinimo procedūras,
vartotojo profilio nustatymą ir mokėjimų stebėjimą. Norint suvienodinti visų lošimų organizatorių veiklos sąlygas ir
užtikrinti palyginamo lygio apsaugą visose valstybėse narėse, į direktyvos
taikymo sritį reikia įtraukti visas lošimų paslaugas. Persvarstydama
direktyvą Komisija spręs, ar į jos taikymo sritį įtraukti visas lošimų rūšis,
sykiu užtikrinant proporcingumą.
2.4.2. Kova su tapatybės vagyste ir kitomis elektroninių nusikalimų formomis
Per viešąsias konsultacijas išaiškėjo, kad dažniausias
sukčiavimas lošiant yra tapatybės vagystė. Tačiau panašu, kad tai atspindi
bendresnę tendenciją, t y. augančią tapatybės vagysčių ir kitų
elektroninio nusikalstamumo formų grėsmę internetu teikiamoms paslaugoms. Dabar
šias problemas Komisija sprendžia įgyvendindama kovos su elektroniniu
nusikalstamumu politiką, ir vienas jos žingsnių – neseniai priimtas pasiūlymas
steigti Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą.[29] Siekdama užtikrinti, kad šiuo klausimu rasti
sprendimai padėtų saugiau teikti internetinių lošimų paslaugas, Komisija
skatins kovos su elektroniniu nusikalstamumu patirties ir gerosios praktikos
keitimąsi ekspertų grupėje lošimų klausimais ir su Europos kovos su
elektroniniu nusikalstamumu centru (tais atvejais, kai tai būtina).
2.4.3. Lošimų įrangos saugumo užtikrinimas
Spręsdamos dėl lošimų veiklos licencijos išdavimo valstybių
narių kompetentingos institucijos paprastai reikalauja, kad internetinių lošimų
įranga, įskaitant lošimų programinę įrangą, būtų sertifikuota. Siekdama, kad internetinių lošimų saugumas
Europos Sąjungoje būtų palyginamo lygio ir kad sumažėtų su skirtingomis
nacionalinėmis sertifikavimo procedūromis susijusi administracinė našta, o
prireikus – kad būtų užtikrinta sąveikumo galimybė, Komisija svarstys, ar verta
nustatyti lošimų įrangos sertifikavimo ES standartą. PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija ·
2012 m. svarstys, ar įtraukti visas lošimų
formas į Kovos su pinigų plovimu direktyvos taikymo sritį; ·
vykdydama kovos su elektroniniu nusikalstamumu
politiką skatins patirties ir gerosios praktikos keitimąsi ekspertų grupėje
lošimų klausimais ir su Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru
(tais atvejais, kai tai būtina), ·
2013 m. svarstys galimybę nustatyti lošimų
įrangos, įskaitant programinę įrangą, sertifikavimo ES standartą. Valstybės narės raginamos ·
remti teisėjų mokymą su lošimais susijusio
sukčiavimo ir pinigų plovimo temomis.
2.5. Sąžiningo
sporto užtikrinimas ir susitarimų dėl varžybų baigties prevencija
Su lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties yra
ypatinga su sporto organizacijų, sportininkų, lošėjų (vartotojų) ir
reguliuotųjų lošimų organizatorių interesais besikertanti sukčiavimo rūšis. Susitarimai dėl varžybų baigties pažeidžia sporto
varžybų sąžiningumo principą, kuris yra vienas iš ES veiksmo sporto srityje
tikslų (SESV 165 straipsnis). Sprendžiant
šį klausimą sutartinai ir koordinuotai turi veikti viešosios institucijos,
sporto organizacijos ir lošimo organizatoriai.[30]
Europos Sąjungoje veikia keletas reguliavimo (lošimų licencijavimo sąlygos,
sporto federacijų nuostatai) ir savireguliavimo (elgesio kodeksai) mechanizmų,
vykdomi švietimo kampanijos, galioja interesų konflikto taisyklės, lažybų
stebėsenos sistemos ir įspėjimo priemonės (pranešimo apie pažeidimą galimybės,
karštosios linijos ir kt.). Suinteresuotosios šalys bendradarbiauja, tačiau
ribotai. Akivaizdu, kad lažybų organizatoriai, sporto organizacijos ir
kompetentingos organizacijos, įskaitant lošimų veiklos reguliavimo
institucijas, turėtų daugiau bendradarbiauti ir nacionaliniu, ir tarptautiniu
lygmeniu.
2.5.1. Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo gerinimas
Šioje srityje naudos atneša bendradarbiavimo susitarimai,
ir Komisija skatina tolesnę jų plėtrą, kad juos sudarytų visos tuo
suinteresuotos šalys (lošimų organizatoriai, sporto organizacijos, reguliavimo
institucijos). Šie susitarimai
veiksmingai pagerina nacionalinių ryšių centrų kūrimo sąlygas, kuriuose visi
suinteresuotieji nacionalinio lygmens kovos su susitarimais dėl varžybų
baigties dalyviai gali susitikti, keistis informacija ir koordinuoti veiksmus. Nacionaliniai ryšių centrai yra svarbiausias
veiksmingo bendradarbiavimo elementas siekiant spręsti susitarimų dėl varžybų
baigties problemą ES ir pasauliniu lygmeniu.
2.5.2. Kovos su susitarimais dėl varžybų baigties priemonių plėtotė
Valstybių narių požiūris į kovos su susitarimais dėl
varžybų baigties priemonių finansavimą labai skiriasi ir nenustatyta, kad kuris
nors vienas iš dabar taikomų finansavimo modelių būtų mažiau ar daugiau
veiksmingas nei kiti. Bendradarbiaudama su suinteresuotomis šalimis Komisija
rekomendacijoje plėtos visose valstybėse narėse ir sporto šakose taikytinas
kovos su susitarimais dėl varžybų baigties priemones, kad 1) skatintų
veiksmingiau keistis gerąja su lažybomis susijusių susitarimų dėl varžybų
baigties prevencijos patirtimi, įskaitant apie iniciatyvas dėl sąmoningumo ugdymo
ir sporto srities subjektų mokymo, 2) užtikrintų, kad sporto organizacijos,
organizatoriai ir reguliavimo institucijos vieni kitiems pranešinėtų apie
įtartiną veiklą ir imtųsi atsakomųjų veiksmų, taip pat kauptų patikimą
statistiką apie problemos mastą, 3) nustatytų būtinąsias interesų konflikto
nuostatas, pavyzdžiui, uždraustų lažybose dalyvauti sportininkams bei sporto
pareigūnams ir neleistų organizuoti lažybų dėl jaunimo varžybų, 4) sukurtų
karštąsias linijas ir kitus pranešimo ar įspėjimo pranešant apie pažeidimą
mechanizmus. Tuo tikslu bus rengiami
seminarai, kuriuose dalyvaus lošimų srities ekspertai.
2.5.3. Veiksmingo atgrasymo nuo susitarimų dėl varžybų baigties užtikrinimas
Susitarimų dėl varžybų baigties tyrime[31] nustatyta, kad už susitarimus dėl varžybų
baigties traukiama baudžiamojon atsakomybėn visose valstybėse narėse. Tyrime taip pat nurodoma, kad galimybė pareikšti
kaltinimą už nusikaltimus, susijusius su sportu, nebūtinai reiškia geresnį
įstatymo vykdymą ar mažėjantį įtartinų atvejų skaičių. Pagrindinės spragos,
susijusios su susitarimų dėl varžybų baigties baudžiamosiomis bylomis, yra
vykdymo spragos, tad ES lygmens iniciatyvomis turėtų būti siekiama pagerinti
susitarimų dėl varžybų baigties draudimo taisyklių vykdymą. Komisija dalyvauja Europos Tarybos, kuri svarsto galimą
konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais, darbe. Jos tikslas – nacionalinėms sistemoms suteikti
kovai su šia grėsme reikalingas priemones, technines žinias ir išteklius.
2.5.4. Tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas
Naudodama 2012 m.
Europos sporto partnerystės parengiamajam veiksmui[32] numatytas lėšas Komisija inicijuos
bandomuosius projektus, kuriais bus siekiama skatinti tarptautinį
bendradarbiavimą vykdant susitarimų dėl varžybų baigties prevenciją. Ji taip pat toliau bendradarbiaus su Tarptautiniu
olimpiniu komitetu ir Europos Taryba – abi šios organizacijos pasiūlė ir rengė
priemones spręsti problemai plačiu mastu[33]. Komisija tirs galimybę įtraukti sporto varžybų
sąžiningumo ir kovos su susitarimais dėl varžybų baigties klausimą į diskusijas
su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis sporto srities tarptautinėmis
organizacijomis. PAGRINDINIAI VEIKSMAI Komisija ·
2014 m. priims rekomendaciją dėl gerosios
patirties vykdant susitarimų dėl varžybų baigties prevenciją ir su jais
kovojant, ·
dalyvaus Europos Tarybos darbe svarstant galimą
konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto rezultatais, ·
skatins tarptautinį bendradarbiavimą ir dialogą
vykdant susitarimų dėl varžybų baigties prevenciją. Valstybės narės raginamos ·
kurti nacionalinius ryšių centrus, susiejančius
visus kova su susitarimais dėl varžybų baigties suinteresuotais subjektais, ·
suteikti nacionalinėms teisės ir administracijos
sistemoms priemones, technines žinias ir išteklius kovai su susitarimais dėl varžybų
baigties, ·
svarstys tvarų sporto varžybų sąžiningumo
užtikrinimo priemonių finansavimą.
3.
Išvados
Įvairiems reguliuojamojo ir techninio pobūdžio internetinių lošimų
sektoriaus uždaviniams spręsti reikia patikimų ir veiksmingų priemonių. Šiame komunikate nurodyti veiksmai sudaro
kompleksinę tų uždavinių sprendimo strategiją. Europos Komisija
dirbs kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir visomis
suinteresuotomis šalimis, kad ši komunikatas būtų kuo greičiau įgyvendintas. 2012 m. ji sušauks pirmąjį ekspertų grupės
lošimų klausimais posėdį ir inicijuos dialogą su visomis suinteresuotosiomis
šalimis. 2013 m. bus surengta
suinteresuotųjų šalių konferencija. Europos Komisija
įvertins, kaip įgyvendinamas šis komunikatas ir kaip valstybės narės bei suinteresuotosios
šalys taiko priemones. Per dvejus
metus nuo šio komunikato priėmimo ji paskelbs ataskaitą, kurioje informuos apie
padarytą pažangą. Ataskaitoje
Komisija įvertins, ar įgyvendinti veiksmai buvo pakankami, ypač siekiant
veiksmingesnės vartotojų apsaugos ir susitarimų dėl varžybų baigties atgrasymo
tikslų. Komisija taip pat įvertins,
ar tais veiksmais sukurta internetinių lošimų srities ES lygmens sistema yra
tinkama, ir ar ES lygmeniu būtina imtis papildomų priemonių, o prireikus –
priimti teisės aktus. [1] Internetiniai lošimai apima įvairias
lošimo paslaugas ir platinimo kanalus. Tarnybų
darbinio dokumento 2 skirsnyje pateikiama apibrėžčių apžvalga ir aptarimas. [2] 2011 m.
bendros ES internetinių lošimų rinkos metinės pajamos, manoma, siekė apie
84,9 mlrd. EUR ir jų metinis augimo tempas yra maždaug 3 %. Nuo
2008 m. iki 2011 m. lošimų fizinėse lošimo vietose rinka valstybėse
narėse augo maždaug 8,3 %. [3] H2 Gambling Capital (lošimų ir lažybų konsultacinė bendrovė) [4] Žalioji knyga „Internetiniai loimai vidaus rinkoje“ (COM(2011)
128 final) [5] Tarnybų darbinio dokumento nuoroda Nr. [6] Šiame
komunikate nepilnamečiai reiškia ir vaikus. Pagal JT Vaikų teisių konvencijos 1 straipsnį vaikas reiškia
jaunesnį nei 18 metų asmenį.
Kai kuriose
valstybėse narėse jaunimui taikoma tos pačios nuostatos kaip ir vaikams. [7] Visi
šiame dokumente pasiūlyti veiksmai, kurių imsis Komisija, yra nuoseklūs ir dera
su dabartine daugiamete finansine programa. [8] Išvados
dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo,
priimtos 3057-ame KONKURENCINGUMO tarybos susitikime Briuselyje 2010 m.
gruodžio 10 d. [9] Tarybai
pirmininkaujančios valstybės narės pažangos ataskaitos dėl lošimų ir lažybų
veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo (2008–2011 m.) [10] 2011/2084(INI) [11] CESE
1581/2011 – INT/579 [12] Direktyva
98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei
informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, su pakeitimais,
padarytais Direktyva 98/48/EB. [13] Direktyva
95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių
duomenų judėjimo, daugiau informacijos apie duomenų apsaugos reformą ir
2012 m. sausio 25 d. Komisijos priimtą reformos dokumentų paketą – http://ec.europa.eu/justice/newsroom/data-protection/news/120125_en.htm [14] Tikimasi,
kad Europos Parlamentas ir Taryba reglamentą dėl administracinio
bendradarbiavimo per VRI (pagrįstas Komisijos pasiūlymu COM(2011) 522 final)
oficialiai priims 2012 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Šiuo reglamentu bus suteikta galimybė inicijuoti
bandomuosius VRI projektus, kuriais būtų patikrintas VRI sistemos naudojimas
administraciniam bendradarbiavimui (įskaitant asmens duomenų mainus) bet
kuriose bendrosios rinkos srityse, jei tik yra teisinis pagrindas keistis
tokiais duomenimis. [15] Jei lošimo paslaugos nėra licencijuotos
gaunančioje valstybėje narėje, nereiškia, kad jos nėra reguliuojamos kilmės
valstybėje narėje. Tai nereiškia ir to, kad jos
nelicencijuotos kitose gaunančiose valstybėse narėse. [16] Reglamentas
(EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų
apsaugos teisės aktų vykdymą (Reglamentas dėl bendradarbiavimo apsaugant
vartotojus) [17] Daugiau informacijos –
http://ec.europa.eu/internal_market/e-commerce/notice-and-action/index_en.htm [18] Pavyzdžiui, probleminis lošimas, patologinis lošimas,
perdėtas lošimas. [19] H2
Gambling Capital [20] Naujoji Europos vartotojų darbotvarkė. Daugiau dėmesio
vartotojams bendrojoje rinkoje (COM(2012) 225 final) [21] Kaip
siūloma direktyvos dėl vartotojų galimybės naudotis alternatyviu ginčų
sprendimu ir reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo pasiūlyme http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/adr_policy_work_en.htm
[22] Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (COM(2012)
196 final) [23] Direktyva
2005/29/EB dėl vartotojo atžvilgiu nesąžiningos verslo įmonių prekybos veiklos
vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Direktyvą 84/450/EEB, direktyvas
97/7/EB, 98/27/EB, 2002/65/EB ir reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 [24] Tai
tarpdisciplinis projektas pagal Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros
septintąją bendrąją programą.
Pagal projektą vykdomi
penkerių metų laikotarpio (2011–2015 m.) priklausomybės ir gyvenimo būdo
Europoje moksliniai tyrimai. Daugiau informacijos – http://ec.europa.eu/research/social-sciences/projects/486_en.html
[25] Sprendimas Nr. 1351/2008/EB, nustatantis daugiametę
internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos
Bendrijos programą [26] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento,
kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM (2011) 665) [27] Projektu siekiama įvertinti Europos paauglių artimo
priklausomybei interneto naudojimo ir priklausomybės nuo interneto paplitimą ir
determinantes. [28] Direktyva 2005/60/EB dėl finansų
sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui [29] Kova su nusikalstamumu
skaitmeniniame amžiuje. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro
kūrimas (COM (2012) 140 final) [30] Žr. 2012 m. rugsėjo
20 d. Nikosijos deklaraciją dėl kovos su susitarimais dėl varžybų baigties
[31] http://ec.europa.eu/sport/news/20120410-study-on-match-fixing_en.htm
[32] http://ec.europa.eu/sport/news/20120417-2012-call-for-proposals_en.htm
[33] CM/Rec(2011)10, TOK rekomendacijos kovai
su susitarimais dėl varžybų baigties, 2012 m. vasario 2 d.