52012DC0259

Geresnė bendrosios rinkos valdysena

Įžanga

Krizė parodė, kad ES turi imtis veiksmų, kad pagerintų savo ekonomikos modelį ir atkurtų konkurencingumą. Tam būtini patikimi viešieji finansai, esminės struktūrinės reformos ir tikslinės investicijos. „Europa 2020“ – tai ES strategija tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; bendrajai rinkai šiame procese tenka svarbus vaidmuo.

Bendroji rinka – svarbus ekonomikos augimo veiksnys. Tačiau norint pasinaudoti jos teikiamais privalumais, jos taisyklės turi būti tinkamai įgyvendinamos, taip pat turi būti užtikrintas jų vykdymas. Komisija šiuo klausimu bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, tačiau esama daug galimybių dabartinę padėtį gerinti. Nepakankamo perkėlimo rodiklis vėl išaugo nuo 0,7 2009 m. iki 1,2 % 2012 m. vasario mėn.; valstybėms narėms prireikia vis daugiau laiko (vidutiniškai 8 mėnesių), kad perkeltų direktyvas pasibaigus perkėlimo laikotarpiui. Pažeidimo nagrinėjimo procedūrų trukmė dar išaugo – vidutiniškai iki 25,5 mėnesio[1]. Net kai taisyklės perkeliamos teisingai, jos dažnai jos nėra tinkamai taikomos. Įmonės ir piliečiai dažnai nesupranta savo tiesių ir mėgindami jomis pasinaudoti susiduria su įvairiais sunkumais[2].

Būtinos priemonės ir geresni praktiniai veiksmai – greitas būdas prisidėti prie augimo ir darbo vietų kūrimo. Pavyzdžiui, geresnis Paslaugų direktyvos įgyvendinimas galėtų papildomai užtikrinti iki 1,8% ES BVP prieaugį, kaip nurodyta šiandien Komisijos priimtame komunikate[3]. Apskaičiuota, kad efektyvesnis ES teisės aktų perkėlimas leistų administracinę naštą sumažinti trečdaliu, todėl būtų iš viso sutaupyta apie 40 mlrd. EUR[4].  

2012 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pripažino, kad būtina gerinti bendrosios rinkos valdyseną ir jos taisyklių įgyvendinimą bei vykdymo užtikrinimą. Panašių raginimų pateikė Europos Parlamentas[5]. Reaguojant į tai šiame komunikate raginama vėl įsipareigoti siekti, kad bendroji rinka padėtų užtikrinti augimą. Be kita ko, jame siūloma:

· imtis ypač plataus užmojo veiksmų, siekiant padaryti sparčią pažangą pagrindinėse srityse, kuriose augimo galimybės didžiausios (I dalis);

· imtis konkrečių priemonių siekiant toliau gerinti bendrosios rinkos valdymo ciklą, t. y. bendrosios rinkos taisyklių kūrimą, įgyvendinimą, taikymą ir jų vykdymo užtikrinimą (II dalis).

1. Susitelkimas. Mūsų pastangų sutelkimas į sparčią pažangą srityse, kuriose augimo galimybių daugiausia 1.1. Dėmesį sutelkti į pagrindines sritis

Ekonominės krizės laikotarpiu ribotus išteklius būtina sutelkti į tai, kas svarbiausia, ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų atskleistos visos bendrosios rinkos augimo galimybės srityse, kuriose tokios galimybės yra didžiausios. Todėl, toliau atidžiai stebėdama Sutarties taisykles ir užtikrindama jų vykdymą, Komisija nusprendė ekonominių rodiklių pagrindu nustatyti ir reguliariai peržiūrėti pagrindines sritis. Valstybės narės ir Komisija turėtų susitarti dėl konkrečių veiksmų ir tikslinių rodiklių, kad greitai pagerintų bendrosios rinkos veikimą šiose srityse.

Remiantis šiandienos Europos ekonomikos analize, 2012–2013 m. dėmesys, Komisijos nuomone, turėtų būti sutelktas į pagrindinius paslaugų sektorius ir tinklo sektorius. Paslaugų sektoriuje ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas didmeninei ir mažmeninei prekybai, verslo paslaugoms, statybai ir finansinio tarpininkavimo paslaugoms. Be to, daug galima pasiekti, jei skaitmeninė bendroji rinka veiktų geriau ir jei būtų sukurta geriau veikianti energetikos ir transporto bendroji rinka. Šio komunikato priede išsamiai išdėstyta, kaip šios pagrindinės sritys buvo atrinktos ir kuriems šių sričių teisės aktams turėtų būti teikiamas didžiausias dėmesys. Sričių ir teisės aktų sąrašas bus reguliariai peržiūrimas, siekiant numatyti galimas pataisas.

Be to, turėtų būti teikiama pirmenybė ir Bendrosios rinkos akte numatytų pagrindinių veiksmų, kuriais siekiama spartinti augimą ir vartotojų bei įmonių pasitikėjimą, sparčiam įgyvendinimui, visų pirma atsižvelgiant į jų naudą, susijusią su geresniu bendrosios rinkos veikimu, ir į jų galimą indėlį į augimą.

Siekiant sparčios pažangos šiose pagrindinėse srityse, būtinos ypatingos pastangos, kad taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos (1.2 punktas). Be to, Komisija pasinaudos Europos semestru, siekdama stebėti, kaip šiose srityse veikia bendroji rinka, ir apibrėš naujas priemones ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis (1.3 punktas).

1.2. Nustatyti plataus užmojo tikslinius rodiklius, siekiant užtikrinti tinkamą įgyvendinimą

Pastaraisiais metais pirmiau minėtose srityse priimti svarbūs teisės aktai (žr. Priedą). Dabar turime sutelkti dėmesį į tai, kad jie būtų veiksmingi. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės turėtų bendromis pastangomis siekti užtikrinti spartų taisyklių perkėlimą ir veiksmingą įgyvendinimą.

Komisija didins paramą direktyvų, kurias dar tik rengiamasi perkelti, perkėlimui. Pavyzdžiui, ji dvišaliu pagrindu užmegs neoficialius kontaktus su nacionaliniais pareigūnais, sukurs ekspertų grupes ir internete nacionaliniams ekspertams suteiks galimybę kuo anksčiau aptarti geriausios patirties pavyzdžius ir jais dalytis. Ji nuolat rengs atitikties patikras ir imsis paramos priemonių, kad taisyklės būtų taikomos visose valstybėse narėse.

Valstybės narės turėtų:

· neoficialiai Komisijai pristatyti konkrečius perkėlimo priemonių projektų aspektus, kai jos arba Komisija mano tai esant tikslinga, kad Komisijos parama būtų kuo veiksmingesnė perkėlimo laikotarpiu ir kad būtų užtikrintas spartus įgyvendinimas;

· pripažinti nuostatą, kad visiškai nebus taikstomasi su įsipareigojimų perkelti direktyvas nevykdymu, t. y. užtikrinti, kad nepakankamo perkėlimo rodiklis[6] ir nepakankamos atitikties rodiklis[7] būtų lygus nuliui;

· internete pateikti paaiškinimus, kaip jos perkėlė taisykles ir kaip tos taisyklės veikia[8].

Komisija taip pat suaktyvins pastangas, kad užtikrintų tinkamą reglamentų įgyvendinimą. Be to, Komisija atliks išsamią jau prieš kurį laiką perkeltų ir įgyvendintų teisės aktų peržiūrą, siekdama įvertinti, kaip taisyklės įgyvendinamos ir taikomos ne tik teisiniu, bet ir praktiniu bei ekonominiu požiūriu. Todėl ji gali pasiūlyti imtis tarpusavio vertinimo.

Jei problemų nemažės, Komisija kuo ryžtingiausiai naudosis vykdymo užtikrinimo galiomis; ji ragina valstybes nares bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad ES teisės pažeidimai būtų kuo greičiau pašalinti. Visų pirma valstybės narės turėtų įsipareigoti:

· aktyviai įsitraukti į procesą ir sparčiai teikti informaciją, kad kuo greičiau užtikrintų atitiktį ir kad pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagrindinėse srityse vidutiniškai sutrumpėtų iki politiniu lygmeniu nustatytų 18 mėnesių[9];

· sparčiai įgyvendinti pagrįstų nuomonių nuostatas, kad būtų užtikrintas efektyvus bendrosios rinkos veikimas ir kad bylos nereikėtų pateikti Teisingumo Teismui;

· paspartinti Teisingumo Teismo sprendimų atitikties užtikrinimo procesą. Siektinas politinis tikslas turėtų būti visiška atitiktis vidutiniškai per 12 mėnesių.[10] 

1.3. Stebėti ir apibrėžti taisomuosius veiksmus per Europos semestrą

Atsižvelgiant į tai, kad bendrajai rinkai tenka svarbiausiais vaidmuo užtikrinant tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą, Komisija siūlo per Europos semestrą stebėti bendrosios rinkos veikimą, užtikrinti didesnį partnerių poveikį valstybių ir vyriausybių vadovų lygmeniu ir pristatyti likusių kliūčių Europos ir nacionaliniu lygmenimis šalinimo veiksmus.

Tuo tikslu Komisija parengs Metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje bus įvertinta bendrosios rinkos integracijos būklė ir tai, kaip bendroji rinka veikia iš tiesų, visų pirma pagrindinėse srityse ir pagrindinių rinkos dalyvių, įskaitant įmones ir vartotojus, atžvilgiu. Kad būtų užtikrintas kuo didžiausias poveikis, taikant konkrečius kriterijus joje bus įvertinta, ar šiose srityse bendroji rinka veikia gerai.

Tuo pagrindu Komisija nustatys pagrindinius politikos uždavinius ir kitų metų veiksmų prioritetus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Veiksmai gali apimti teisės aktų ir kitas iniciatyvas. Ypatingas dėmesys bus skirtas tam, kad būtų kiek įmanoma sumažinta MVĮ tenkanti našta[11]. Kai būtina, vertinimai neapsiribos esamomis taisyklėmis, kad būtų išnaudotos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės, visų pirma skatinant geriausią patirtį.  

Metinė ataskaita bus įtraukta į Metinę augimo apžvalgą, kad ją galėtų aptarti Taryba ir Europos Parlamentas ir patvirtinti pavasario Europos Vadovų Taryba. Metinė ataskaita padės apibrėžti šalims skirtas rekomendacijas, kurios bus pagrįstos išsamesne analize kiekvienoje valstybėje narėje per Europos semestrą.

Siekiant išnaudoti visas bendrosios rinkos augimo galimybes, valstybės narės ir Komisija privalo įsipareigoti padaryti sparčią pažangą srityse, kuriose augimo galimybės didžiausios. Tokios pagrindinės sritys apibrėžtos ir su tomis sritimis susiję teisės aktai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, išvardyti priede.

Komisija:

· įsipareigos imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų užtikrinti, kad ES taisyklės pagrindinėse srityse būtų įgyvendintos laiku, tiksliai ir veiksmingai;

· parengs metinę bendrosios rinkos integravimo ataskaitą, kad būtų galima stebėti, kaip veikia bendroji rinka, ir nustatyti tolesnius veiksmus ES ir nacionaliniu lygmenimis;

· reguliariai peržiūrės pagrindinių sričių ir teisės aktų sąrašą, kad nustatytų galimus pataisymus.

Pagrindinių teisės aktų, susijusių su augimo galimybių turinčiomis sritimis, atžvilgiu valstybės narės turėtų įsipareigoti:

· laikytis perkėlimo terminų ir teisės aktus perkelti tinkamai (nepakankamo perkėlimo rodiklis ir nepakankamos atitikties rodiklis lygus nuliui);

· Komisijai neoficialiai pateikti konkrečius klausimus, susijusius su perkėlimo priemonių projektais, ir internetu pateikti paaiškinimus, kaip jos taisykles perkėlė ir kaip tos taisyklės taikomos priėmus perkėlimo priemones;

· įsipareigoti dėti visas pastangas, kad būtų sparčiai užtikrinta atitiktis, ir atitinkamai pažeidimo nagrinėjimo procedūrų trukmę vidutiniškai mažinti iki politiniu lygmeniu nustatytų 18 mėnesių, o visiškos Teisingumo Teismo sprendimų įvykdymo laikotarpį – vidutiniškai iki 12 mėnesių.

Komisija ketina reguliariai įvertinti, kaip šių įsipareigojimų laikomasi.

2. Veiksmingumas –  būtina užtikrinti, kad bendroji rinka geriau tenkintų įmonių ir piliečių poreikius

Per pastaruosius 20 metų bendroji rinka buvo sparčiai plėtojama. Tokius pokyčius turi atitikti ir jos valdysena. Pastaraisiais metais imtasi svarbių veiksmų, siekiant tobulinti taisyklių priėmimą, perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis[12]. Dabar metas konsoliduoti ir integruoti geriausią patirtį, siekiant užtikrinti, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų veiksmingai taikomos visoje Europos Sąjungoje.

2.1. Rengiant ir įgyvendinant bendrosios rinkos taisykles taikyti sumanaus reguliavimo principus

Kad bendroji rinka būtų veiksminga, ES ir nacionaliniu lygmenimis jos teisinė sistema turėtų būti aukščiausios kokybės. Taisyklės turėtų būti rengiamos, perkeliamos ir įgyvendinamos taip, kad jos būtų veiksmingos tiems, kuriems jos skirtos. Todėl labai svarbu, kad visos ES institucijos ir valstybės narės laikytųsi esamų rekomendacijų, kad būtų užtikrintas sumanus reguliavimas[13] ir kad, vadovaujantis principu „pradėk nuo mažo“[14], administracinė našta, visų pirma MVĮ ir labai mažomis įmonėms, būtų kuo mažesnė.

Prieš priimant taisykles ES lygmeniu atitinkamos institucijos turėtų patikrinti, ar taisyklių projektai atitinka bent tokius reikalavimus: i) taisyklės turi būti aiškios, lengvai suprantamos ir nedviprasmiškos; ii) taisyklės turi užtikrinti norimą poveikį ir neužkrauti papildomos naštos įmonėms, piliečiams ar institucijoms; iii) kai įmonėms ir piliečiams reikia laikytis procedūrų, jie turėtų turėti galimybę tai sparčiai padaryti elektroninėmis priemonėmis; iv) taisyklės turėtų leisti užtikrinti, kad prireikus įmonės ir piliečiai gaus informaciją bei pagalbą ir galės pasinaudoti sparčiai taikomomis teisės gynimo priemonėmis.

Siekiant užtikrinti atitiktį šiems principams, suinteresuotosios šalys turėtų kuo aktyviau dalyvauti visuose teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo etapuose. Tam tikrose srityse išplėtota geriausia patirtis[15] tuo tikslu turėtų būti toliau integruojama.

Savo ruožtu Komisija užtikrins, kad visi bendrosios rinkos teisės aktų pasiūlymai būtų tinkami įgyvendinti ir kad jų vykdymą būtų galima užtikrinti mažiausiomis administracinėmis sąnaudomis. Kai tinkama, ji vietoj direktyvų siūlys reglamentus, visų pirma kai įgyvendinant siūlomas ES taisykles papildoma veiksmų laisvė nebūtina. Be to, Taryba ir Parlamentas turėtų užtikrinti, kad pirmiau minėtų principų būtų visiškai laikomasi jų kasdienėje bendro sprendimų priėmimo veikloje.

Kai ES teisės aktas priimamas, valstybės narės privalo užtikrinti, kad nacionalinės įgyvendinimo priemonės atitiktų pirmiau minėtus sumanaus reguliavimo principus. 

2.2. Išmaniau naudotis IT priemonėmis informuojant įmones bei piliečius ir suteikti jiems galimybę naudotis jų teisėmis ir galimybėmis

Kad bendroji rinka būtų veiksminga, įmonės ir piliečiai turi žinoti savo teises bei galimybes ir galėti jomis veiksmingai pasinaudoti. Pastaraisiais metais įvairios priemonės ir sistemos parengtos šiems poreikiams užtikrinti, tačiau dar daugiau galima pasiekti toliau plėtojant tai, kas jau turima, sumaniau panaudojant IT technologiją ir geriau sujungiant iniciatyvas nacionaliniu ir ES lygmenimis.

Komisija toliau sieks užtikrinti, kad praktinė informacija ir pagalba, susijusi su teisėmis bendrojoje rinkoje, būtų prieinama vienoje vietoje, t. y. per portalą „Jūsų Europa“. Valstybės narės turėtų suaktyvinti pastangas savo teritorijoje teikti patogią naudoti informaciją apie tai, kaip taikomos taisyklės, ir bendradarbiauti su Komisija siekiant užtikrinti nacionalinio ir ES lygmenų informacijos sąveikumą. 2013 m. Komisija pateiks veiksmų planą, kuriame bus nurodyti konkretūs etapai ir tiksliniai rodikliai, kad būtų užbaigtas kokybiškos informacijos apie teises bendrojoje rinkoje teikimas ir padidintas informuotumas apie jas nacionaliniu ir ES lygmenimis.    

Be to, e. valdžios procedūromis verslo subjektams ir piliečiams turėtų būti suteikta galimybė naudotis, kai norint pasinaudoti bendrojoje rinkoje turimomis teisėmis, visų pirma tarpvalstybiniu mastu, jiems reikia atlikti administracinius formalumus[16].

Kai institucijoms tenka bendradarbiauti tarpusavyje tarpvalstybiniu mastu, toks bendradarbiavimas turėtų būti palengvintas tokiomis internetinėmis priemonėmis, kaip, be kita ko, Vidaus rinkos informacinė sistema, kurią Komisija ketina pradėti taikyti ir kitose srityse. Naujasis VRI reglamentas, kurį, kaip Komisija tikisi, Europos Parlamentas ir Taryba priims netrukus, labai padės užtikrinti administracinį bendradarbiavimą visiškai laikantis asmens duomenų apsaugos taisyklių[17].

Sistemiški įpareigojimai informuoti ir naudotis IT priemonėmis bendraujant su valdžios institucijomis ar pastarosioms bendraujant tarpusavyje turėtų būti numatyti visuose naujuose teisės aktuose nuo 2013 m. sausio mėn.

Siekdama užtikrinti, kad išlaidos ištekliams nedidėtų, kartu Komisija kurs darnią strategiją, skirtą toliau plėtoti esamas priemones, kad jos padėtų spręsti visus informacijos, e. valdžios ir administracinio bendradarbiavimo poreikius įvairiose politikos srityse ir kartu būtų išvengta kartojimosi[18]. Be to, ji ir toliau skatins šios srities geriausios patirties mainus ir stebės pažangą.

2.3. Užtikrinti spartų ir veiksmingą problemų sprendimą ir teisių gynimą

Per daug problemų, su kuriomis įmonės ir piliečiai susiduria bendrojoje rinkoje, lieka neišspręstos arba yra sprendžiamos eikvojant daug laiko ir išteklių. Kad bendrosios rinkos teisės aktų vykdymas būtų užtikrinamas veiksmingiau, būtina toliau plėtoti ir stiprinti esamus mechanizmus ir siekti geresnės jų sąveikos. Reikėtų imtis veiksmų užtikrinti, kad problemos būtų veiksmingai sprendžiamos nacionaliniu lygmeniu ir, kai įmanoma, neformaliai. Kartu piliečiai ir įmonės visada turi teisę savo skundus pateikti Komisijai. Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, teiks pirmenybę didžiausios neatitikties ES teisei atvejams.

Siekiant užtikrinti veiksmingesnį vykdymo užtikrinimą ir geriau reaguoti į įmonių bei piliečių poreikius, Komisija, be kita ko, numato tokias toliau išvardytas priemones.  

Pirmiausiai turėtų veikti viena lengvai prieinama tiesioginės pagalbos nacionalinė tarnyba, į kurią įmonės ir piliečiai galėtų kreiptis, kai jiems kyla problemų norint pasinaudoti su bendrąja rinka susijusiomis teisėmis ir jos teikiamomis galimybėmis. Tokia tarnyba galėtų būti sukurta toliau plėtojant esamus Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) centrus, remiantis kelių valstybių narių plėtojama gerąja patirtį. Įmonės ir piliečiai, kurie kreipiasi į tokias pagalbos tarnybas (antros kartos SOLVIT centrus), turėtų turėti galimybę užsitikrinti, kad jų problemos būtų kuo greičiau išspręstos neoficialiai arba, kai tai neįmanoma, iškart gauti informaciją, kur kreiptis pagalbos ir užsitikrinti teisių gynimą. Tuo tikslu Komisija imsis iniciatyvos iki 2012 m. pabaigos atnaujinti SOLVIT tinklui skirtą rekomendaciją ir suteiks atitinkamą paramą[19]. Be to, ji sieks toliau stiprinti bendradarbiavimą su SOLVIT tinklu, pavyzdžiui, jam perduos skundus ir sistemiškiau imsis veiksmų dėl neišspręstų bylų.

Kartu būtina siekti, kad kiekvienos su teise susijusios bendrosios rinkos problemos atžvilgiu egzistuotų spartūs ir veiksmingi problemų sprendimo mechanizmai, kuriuos būtų lengva rasti. Tuo tikslu Komisija suaktyvins pastangas, siekdama nustatyti ir pašalinti likusias kliūtis neoficialiam problemų sprendimui ir stebėti, kaip tai vykdoma. Komisija ketina aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų parengtos ir tinkamos naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo priemonės ir tarpininkavimo procedūros[20] ir kad būtų sukurta ES masto interneto platforma, kurioje būtų galima pateikti tarpvalstybinius skundus[21]. Ji taip pat svarsto galimybę imtis iniciatyvos palengvinti problemų, susijusių su dvigubu apmokestinimu, sprendimą.

Kasdienis bendrosios rinkos veikimas labai priklauso nuo nacionalinių teismų sistemų veiksmingumo ir kokybės. Be to, valstybės narės privalo įsipareigoti užtikrinti spartų ir veiksmingą teisių gynimą teisme, įskaitant skatinimą taikyti Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą[22]. Siekdama užtikrinti, kad būtų lengviau pasinaudoti teisingumo sistema visoje ES, Komisija toliau kurs e. teisingumo portalą. Be to, kai įmonės ir piliečiai dėl jų ES teisių pažeidimo patiria nuostolių, jie turėtų turėti galimybę gauti tinkamą kompensaciją.

Nacionalinės institucijos turėtų imtis bendrų rinkos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo veiksmų, tokių kaip bendri veiksmai, kad būtų užtikrintas vartotojų apsaugos taisyklių laikymasis. 

Be to, Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, užtikrins veiksmingą ir spartų jos turimų priemonių naudojimą (procedūros iki pažeidimo nagrinėjimo ir pažeidimo nagrinėjimo procedūros), kad būtų pašalintos augimo ir darbo vietų kūrimo kliūtys. Komisija sutelks dėmesį į sistemines problemas (tokias kaip vėlavimas perkelti ES teisės aktus arba neteisingas jų perkėlimas), kurios turi neigiamą ekonominį poveikį bendrosios rinkos veikimui.

2.4. Užtikrinti geresnę stebėseną, koordinavimą ir kontrolę

Iki šiol už tai, kad bendroji rinka būtų veiksminga, valstybėse narėse ir Komisijoje visais lygmenimis atsako labai skirtingos tarnybos.  Tačiau, remiantis keliose valstybėse narėse jau išplėtota gerąja patirtimi, geriausių rezultatų pasiekiama, kai nacionalinėse administracijose yra vienas subjektas, atsakingas už bendrosios rinkos veikimo nacionaliniu lygmeniu priežiūrą ir stebėseną[23]. Todėl Komisija rekomenduoja, kad tokia gerąja patirtimi būtų vadovaujamasi visur. Visų pirma tokie nacionaliniai koordinuojantys subjektai („bendrosios rinkos centrai“) turėtų:

· stebėti, kad bendrosios rinkos taisyklės būtų laiku perkeliamos ir veiksmingai įgyvendinamos (ir šiuo klausimu palaikyti ryšius su atitinkamomis nacionalinėmis parlamentų institucijomis);

· užtikrinti, kad piliečiai ir įmonės būtų informuojami apie atitinkamas nacionalines taisykles ir procedūras (naudojantis esamomis priemonėmis ir bendradarbiaujant su atitinkamais tinklais, pvz., su Europos įmonių tinklu ir Europos vartotojų centrais);

· teikti konsultacijas atitinkamoms institucijoms ir skatinti jas taikyti gerąją patirtį;

· nustatyti veiksmingo bendrosios rinkos veikimo jų šalyse problemas ir kliūtis, rinkti susijusius duomenis ir įrodymus; ir

· būti ES institucijų ryšių punktais.

Be to, šios įstaigos galėtų būti įpareigotos teikti pirmąją pagalbą, kai pažeidžiamos teisės (žr. pirmiau).

Komisija sukurs tokių nacionalinių įstaigų Europos tinklą ir tuo tikslu suteiks naujus įgaliojimus savo Vidaus rinkos konsultaciniam komitetui, kad šis galėtų prižiūrėti vidaus rinkos integracijos ir valdysenos klausimus, ir panaudos interneto platformas. Žinoma, būtent valstybės narės privalo nustatyti tokių įstaigų institucinę formą ir apibrėžti jų santykius su esamomis struktūromis.

Siekdamos tobulinti vidaus rinkos taisyklių rengimą, perkėlimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad:

· bendrosios rinkos teisinė sistema būtų aukščiausios kokybės ir veiksminga;

· būtų prieinama patogi naudoti informacija apie teises bendrojoje rinkoje ir apie tai, kaip jomis naudotis;

· įmonės ir piliečiai galėtų elektroninėmis priemonėmis atlikti administracinius formalumus, reikalingus, kad jie galėtų pasinaudoti savo teisėmis bendrojoje rinkoje;

· institucijos, kurioms reikia palaikyti ryšius tarpusavyje, būtų susietos elektroninėmis priemonėmis;

· nacionaliniu lygmeniu veiktų tiesioginės pagalbos centrai, į kuriuos įmonės ir piliečiai galėtų kreiptis iškilus problemų bendrojoje rinkoje (antros kartos SOLVIT centrai);

· būtų įmanoma greitai ir veiksmingai ginti teises, jei kiltų bet kokių su bendrąja rinka susijusių problemų;

· būtų sukurtas nacionalinių bendrosios rinkos centrų, kurie stebėtų ir prižiūrėtų pastangas gerinti bendrosios rinkos veikimą, tinklas.

Komisija stebės pažangą, pasiektą įgyvendinant visus šiuos veiksmus, ir reguliariai vertins rezultatus.

Išvados

Bendroji rinka yra ES augimo variklis, taip pat valstybių narių pasiryžimo vykdyti struktūrines reformas vertinimo kriterijus. Bendrosios rinkos uždavinių įgyvendinimas ne tik vėl skatina vykdyti reformas ES lygmeniu, bet ir verčia keisti požiūrį valdyseną. Tai reiškia, kad vėl bus sugrąžinta aukščiausio lygmens politinė priežiūra, atsisakyta bet kokio dirbtinio ES ir valstybių narių lygmens procesų skaidymo ir kuriamos veiksmingesnės priemonės siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka būtų naudinga piliečiams ir įmonėms.

Komisija ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad tie veiksmai būtų įgyvendinti, taip pat laikytis šiame komunikate siūlomų tikslinių rodiklių.

Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, kad padėtų joms šioje srityje ir, kartu su kitais šiame komunikate numatytais veiksmais, pristatydama 2013 m. Metinę augimo apžvalgą pateiks pirmąją bendrosios rinkos integravimo ir šio komunikato įgyvendinimo ataskaitą.

Priedas

Pagrindinės sritys ir teisės aktai, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį

Bendroji rinka prisideda prie augimo ir užimtumo Europoje. Tačiau tyrimais nustatyta, kad bendrosios rinkos nauda galėtų būti daug didesnė, jei būtų pašalintos likusios kliūtys ir tarpvalstybiniai suvaržymai. Padėtis įvairiuose sektoriuose skirtinga[24]. Kad būtų užtikrinta sparti pažanga, Komisija siūlo dėmesį sutelkti į sektorius ar horizontalius klausimus, kuriuose rinkos integracija (ir atitinkamai geriau veikianti bendroji rinka) gali užtikrinti didžiausią naudą visos ES augimo ir darbo vietų kūrimo srityje.

Remiantis ekonomine analize, pagrindinės 2012–2013 m. sritys yra paslaugų sektorius (įskaitant mažmeninę ir didmeninę prekybą, verslo paslaugas, statybos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas), transportas, skaitmeninė ekonomika ir energetikos sektorius. Į šį sąrašą turi būti įtraukti pagrindiniai veiksmai, kurie nustatyti kaip pagrindinės priemonės augimui spartinti, darbo vietoms kurti ir pasitikėjimui didinti ir kurie tiesiogiai prisideda prie geriau veikiančios bendrosios rinkos kūrimo.

Šiame priede paaiškinta, kaip Komisija nustatė 2012–2013 m. pagrindines sritis. Be to, jame pateikiamas sąrašas svarbiausių šių sričių teisės aktų, kurių atžvilgiu būtinos ypatingos pastangos, kad jie būtų perkelti laiku, tinkamai taikomi ir kad būtų griežtai užtikrintas jų vykdymas.

1.         Pagrindinėms sritims nustatyti ir bendrosios rinkos veikimui gerinti reikalinga metodika ir kriterijai

Siekdama nustatyti pagrindines sritis, Komisija ėmėsi lyginamosios analizės, kurią taikant kiekvienos ES-27 šalies kiekvieno ūkio sektoriaus faktiniai rodikliai vertinami pagal rodiklius, kurių galima pasiekti (remiantis ES šalių, kurių rodikliai geriausi, duomenimis)[25]. Vykdant lyginamąją analizę atliekamas pradinis neišnaudojamų bendrosios rinkos galimybių vertinimas pagal sektorius.

Sektoriai nustatomi taikant keturis kriterijus arba keturis testus:

· Sektorių veiklos lyginamoji analizė. Šiam testui naudojami pagrindiniai kiekybiniai rodikliai, kurie apima prekių gamybos ir paslaugų rengimo sąnaudas, siekiant nustatyti sektorius, kuriuose esama didžiausių iki šiol neišnaudojamų galimybių užtikrinti augimą, to sektoriaus rodiklius palyginant su geriausius rezultatus demonstruojančios didelės ekonomikos rodikliais tame sektoriuje. Veiksniai apima darbo našumo, inovacijų diegimo, užimtumo augimo ir tvarumo kriterijus.

· Ekonominė svarba. Šiuo testu tiriama, ar sektoriaus ekonominis mastas yra pakankamas, kad padarytų nemažą poveikį augimui, jei būtų pašalintos pagrindinės priežastys, dėl kurių jo galimybės neišnaudojamos.

· Dinaminiai veiksniai. Šiuo testu siekiama įvertinti, ar šiame sektoriuje jau imamasi priemonių siekiant pasinaudoti naujomis galimybėmis, remiantis tokiais veiksniais kaip sektoriaus gebėjimas didinti užimtumą ir pasiekti kontrolinį darbo našumo lygį.

· Bendrosios rinkos veiksniai. Šiuo testu siekiama nustatyti, ar esama duomenų, kad patobulinus bendrąją rinką galėtų būti atskleistos neišnaudotos galimybės. Vertinami tokie klausimai kaip teisės aktų ir reguliavimo skirtumai tarp valstybių narių, vartotojų pasitenkinimas, konkurencija (ar jos nebuvimas), vidaus rinkų integracija (ar jos nebuvimas), ilgalaikis paklausos mažėjimas ir esamos politikos iniciatyvos. 

Taikant šiuos keturis testus ES ūkį sudarantiems 67 ekonomikos sektoriams (kaip apibrėžta „Europos bendrijų ekonominės veiklos klasifikacijoje“[26]), daugiausiai galimybių užtikrinti augimą ir geresnį bendrosios rinkos veikimą esama toliau išvardytose srityse:

· paslaugų (įskaitant mažmeninės ir didmeninės prekybos, verslo paslaugas ir statybą),

· finansinių (tarpininkavimo) paslaugų,

· transporto (geležinkelio, kelių, aviacijos ir jūrų),

· skaitmeninės ekonomikos (įskaitant plačiajuostį ryšį ir elektroninę prekybą).

Be to, Komisija mano, kad energetikos sektorius turi būti vertinamas kaip viena iš svarbiausių bendrosios rinkos politikos rinkų, dėl jo, kaip teikiančio svarbias paslaugas kitiems ekonomikos sektoriams, strateginio vaidmens.

Metodika, taikoma pagrindinėms sritims nustatyti, bus reguliariai persvarstoma, be kita ko, per Europos semestrą.

2.         Pagrindinių teisės aktų sąrašas 

Visose pirmiau minėtose srityse priimti arba greitai bus priimti teisės aktai bendrosios rinkos veikimui patobulinti. Toliau pateikiamas sąrašas pagrindinių šių sektorių teisės aktų, t. y. teisės aktų, kurie turi būti tinkamai įgyvendinti ir perkelti ir kurių vykdymas turi būti užtikrintas, kad būtų išnaudotos visos bendrosios rinkos plėtros šiuose sektoriuose galimybės.

Komisija mano, kad būtinos valstybių narių ir Komisijos aktyvesnės pastangos ir įsipareigojimas, kad būtų išnaudojamos visos bendrosios rinkos teikiamos galimybės. Prie kiekvieno toliau nurodyto teisės akto paaiškinta, kaip Komisija ketina bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad užtikrintų tinkamą įgyvendinimą. Prireikus Komisija pasinaudos ir savo vykdymo užtikrinimo galiomis, kad garantuotų visišką atitiktį.  

Pagrindinė sritis || Teisės aktas || Siūlomi veiksmai

Paslaugos || 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje || Kad būtų pašalinti Paslaugų direktyvos įgyvendinimo ir taikymo trūkumai, nurodyti Komunikate dėl paslaugų, Komisija imsis įvairių veiksmų, įskaitant dvišalius susitikimus, tarpusavio vertinimo susitikimus mažose valstybių narių grupėse ir šalims skirtas rekomendacijas.

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/6/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo || 7 valstybės narės Pašto paslaugų direktyvos dar neperkėlė (perkėlimo terminas – 2012 m. pabaiga). Dauguma valstybių narių pateikė teisės aktų projektus neformaliai patikrai. Siekdama užtikrinti tinkamą direktyvos įgyvendinimą, Komisija rengia sistemiškas priimtų teisės aktų atitikties patikras. Be to, Europos pašto paslaugų reguliuotojų grupė ir toliau keisis su įgyvendinimu susijusia informacija ir geriausia patirtimi. 

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo || Komisija ir toliau nacionalinių koordinatorių grupėje svarstys tinkamą direktyvos įgyvendinimą bei veikimą ir tuo tikslu, be kita ko, skatins geriausios patirties mainus. Nacionalinių koordinatorių grupė ir toliau stebės veiklą ir, be kita ko, imsis veiksmų atsižvelgdama į veiksmingumo patikrų rezultatus.

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius || Komisija teikia intensyvesnę pagalbą, susijusią su savanorišku perkėlimu iki nustatyto termino – 2013 m. kovo 16 d. Ji jau dukart paragino valstybes nares aktyviau imtis veiksmų, kad būtų priimtos nacionalinės perkėlimo priemonės. Be to, sukurta Pavėluoto mokėjimo klausimų ekspertų grupė, ir visoje Sąjungoje bus pradėta informavimo kampanija.

Finansinės (tarpininkavimo) paslaugos || Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (Direktyva dėl kapitalo poreikio), COM(2011) 453, 2011 7 20 || Siekdama padėti valstybėms narėms perkelti direktyvą, Komisija skatins aktyviai naudotis IT priemone „Jūsų klausimas apie teisės aktus“. Siekiant palengvinti perkėlimą bus rengiami susitikimai su valstybėmis narėmis ir Europos bankininkystės institucija. Be to, Komisija rengs seminarus ir sistemiškas teisės aktų atitikties patikras.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (Reglamentas dėl kapitalo poreikio), COM(2011) 452, 2011 7 20 || Siekdama padėti valstybėms narėms įgyvendinti reglamentą, Komisija skatins aktyviai naudotis IT priemone „Jūsų klausimas apie teisės aktus“. Siekiant palengvinti reglamento įgyvendinimą, bus rengiami susitikimai su valstybėmis narėmis ir Europos bankininkystės institucija.

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 || Techniniai seminarai bus rengiami prižiūrint SEPA (bendros mokėjimų eurais erdvės) tarybai.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, stebės valstybių narių susijusius veiksmus (pvz., informavimo kampanijas) per Mokėjimų komitetą ir per Eurosistemą. Techniniai klausimai bus svarstomi su rinkos dalyviais (pvz., Mokėjimo sistemų rinkos ekspertų grupėje). Kasmet bus vertinama, kaip viešojo administravimo įstaigos diegia naujus mokėjimo standartus (ir tokie vertinimai bus skelbiami internete).

2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) || Bendrosios direktyvos projektu (2012 m. gegužės 16 d. pasiūlymas COM(2012) 217 final) perkėlimo terminas nukeliamas į 2013 m. birželio 30 d. Komisija rengia IT priemonę, kuri padėtų stebėti, kaip valstybės narės perkelia Direktyvą „Mokumas II“, ir vertinti jos įgyvendinimą. Seminaras su valstybėmis narėmis ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) skirtas tam, kaip valstybės narės perkėlė Direktyvą „Mokumas II“, bus surengtas 2013 m. antrąjį pusmetį.

2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių || Komisija parengė gaires, kurios padės valstybėms narėms darniau panaudoti techninius direktyvos aspektus. Direktyva turėjo būti perkelta iki 2010 m. gegužės 12 d. Dabar Komisija įsipareigoja sistemiškai tikrinti perkėlimą. Atliekamas ekonominis ir teisinis tyrimas, kad būtų parengta 2013 m. įgyvendinimo ataskaita.

Transportas || 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, iš dalies pakeista 2006 m. gegužės 17 d. Direktyva 2006/38/EB || Pagrindinės perkėlimo datos yra 2008 ir 2013 m. Pradiniame etape Komisija aktyviau rengs dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis, kurios diegia naują rinkliavų tvarką. Be to, 2013 m. ji bendradarbiaus su atitinkamu komitetu, kad parengtų rekomendacijas siekiant skatinti vienodesnį įgyvendinimą.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje || Pagrindinės perkėlimo datos yra 2006 m. ir 2012 m. spalio mėn. Rinkliavų komitetas suaktyvins savo darbą. Komisija užtikrins griežtesnę stebėseną pagal SESV 258 straipsnį ir Direktyvos 1999/62/EB 7h straipsnį ir skatins geriausios patirties mainus ekspertų grupėse ir per specialią interneto svetainę.

Pirmasis geležinkelio dokumentų rinkinys: 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/12/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 95/18/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo || Komisija rengs ad-hoc susitikimus su visomis valstybėmis narėmis, kad paaiškintų, kaip bus įgyvendinamas pirmasis geležinkelio dokumentų rinkinys.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija), COM(2010) 475, 2010 9 17. || Teikdama perkėlimo paramą Komisija priims įgyvendinimo taisykles, kad būtų užtikrintas vienodas direktyvos taikymas.

Ketvirtasis geležinkelio dokumentų rinkinys Teisės akto pasiūlymas, kuriuo persvarstomas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantis Europos geležinkelio agentūrą, ir iš dalies keičiamos saugos ir sąveikumo direktyvų nuostatos dėl tipo patvirtinimo ir geležinkelio įmonių sertifikavimo Teisės akto pasiūlymas dėl prieigos prie geležinkelio rinkos, kuriuo numatomas tinkamas esamo prieigos prie geležinkelio rinkos acquis (pirmojo geležinkelio teisė aktų rinkinio ir jo vėlesnių pakeitimų) pritaikymas   Reglamento dėl viešųjų paslaugų sutarčių persvarstymas (Reglamentas EB Nr. 1370/2007) || Priėmus pasiūlymus (planuojama iki 2012 m. pabaigos) Komisija ketina imtis tyrimo įvertinti siūlomų priemonių (riedmenims taikomo leidimų suteikimo proceso sąnaudoms ir trukmei mažinti, naujų geležinkelio įmonių patekimui į rinką lengvinti) įgyvendinimo veiksmingumą. Todėl ji taip pat išnagrinės, kaip įgyvendinamas persvarstytas Reglamentas Nr. 1370/2007. Ji įvertins, kokį poveikį rinkoje turės nauja numatoma taisyklė, kuria siekiama nustatyti konkurencines konkursų rengimo procedūras sudarant geležinkelio viešųjų paslaugų sutartis. Siekdama skatinti gerosios patirties mainus, Komisija surengs seminarą (-us).

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/12/EB dėl oro uosto mokesčių || Komisija kiekvienu atveju atskirai toliau vykdys atitikties patikras ir 2013 m. informuos apie direktyvos perkėlimą valstybėse narėse.

2010 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 691/2010, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus || 2012 m. birželio mėn. Komisija priims rekomendaciją dėl veiklos planų ir tikslinių rodiklių įgyvendinimo. Oro navigacijos paslaugų ir tinklo funkcijų vykdymo stebėsena, lyginamoji analizė ir peržiūra bus vykdoma su nepriklausomos veiklos vertinimo įstaigos pagalba. 2012 m. gruodžio mėn. Komisija priims rekomendaciją dėl stebėsenos ir valstybėms narėms pateiks rekomendacijų dėl jų įpareigojimo stebėti, kad veiklos planai būtų tinkamai įgyvendinami. 2013 m. Komisija pateiks ataskaitą apie veiklos planų ir tikslinių rodiklių įgyvendinimą. Antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) tiksliniai rodikliai ES mastu bus nustatyti 2013 m. Kaip numatyta veikimo reglamente, Komisija (taikydama komitologijos procedūrą) 2013 m. pradžioje pataisys veikimo ir apmokestinimo reglamentus, kad veiklos schema būtų pradėta taikyti visapusiškai, o tiksliniai rodikliai nustatyti visose keturiose pagrindinėse veiksmingumą apibūdinančiose srityse (gebėjimų, ekonominio naudingumo, saugos ir aplinkos).

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams || Perkėlimo data yra 2012 m. gegužės 19 d. Komisija aktyvins bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis per visą nacionalinių vieno langelio sistemų (kurios turi būti sukurtos iki 2015 m. birželio 1 d.) diegimo procesą. Valstybių narių ekspertų grupė teikia perkėlimo gaires įgyvendinimo koordinavimo ir išsamiais techniniais klausimais (IT sistemų, procedūrų). Grupė skatina geriausią patirtį ir pateikia įgyvendinimo rezultatus. Europos jūrų saugumo agentūra grupei teikia techninę paramą. Tolesnė parama valstybėms narėms teikiama per Septintosios bendrosios programos mokslinių tyrimų projektą („eMar“). Rezultatais dalijamasi su valstybių narių ekspertų grupe, taip valstybėms narėms suteikiant galimybę pasirengti įgyvendinimui. Pagal 2012 m. TEN-T kvietimą 2012 m. lapkričio mėn. planuojamas bandomasis projektas, susijęs su nacionalinių vieno langelio sistemų įgyvendinimu. 17 valstybių narių grupė išreiškė suinteresuotumą pateikti pasiūlymą pagal kvietimą.

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 661/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (nauja redakcija) || Europos koordinatoriai padės valstybėms narėms veiksmingai ir laiku įgyvendinti prioritetinius projektus. TEN-T dienų metinės konferencijos suteiks galimybę keistis gerąja patirtimi (kitą konferenciją numatomą surengti 2012 m. rugsėjo mėn.).

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse || TEN-T komitetas parengs metinę ir daugiametę darbo programas, kuriose bus nustatyti finansavimo prioritetai. Kvietimai teikti pasiūlymus bus paskelbti 2012 ir 2013 m. Taip pat bus pradėta projektų atrankos procedūra siekiant parengti Europos infrastruktūros tinklų priemonę po 2013 m. Atsižvelgdama į tai Komisija ketina surengti informacinius posėdžius ir užtikrins stebėseną bei paramą, kad būtų parengta projektų rengimo sistema.

Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyva, kuri bus pakeista Reglamentu (EB) Nr. 680/2007 (nuoroda pateikiama pirmiau) || TEN-T 2012 m. metinė darbo programa bus iš dalies pakeista 2012 m. trečiajame ketvirtyje, kad būtų užtikrintas TEN-T paskolų garantijų priemonės biudžetas, taip užtikrinant projektų obligacijų bandomojo etapo finansavimą. Komisija bendradarbiaus su EIB, kad nustatytų ir atrinktų projektus bandomajam projektų obligacijų etapui. 2013 m. viduryje bus atlikti tyrimai, skirti projektų obligacijų iniciatyvos bandomojo etapo tarpinei ataskaitai.

Skaitmeninė bendroji rinka || 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių elektroninės komercijos teisinių aspektų || Šiuo metu atliekamas išsamus direktyvos perkėlimo ir įgyvendinimo vertinimas (galutinė ataskaita bus pateikta 2012 m. rugpjūčio mėn.). Remdamasi tyrimo rezultatais Komisija imsis reikiamų veiksmų. Bus tęsiamas darbas valstybių narių ekspertų grupėje, įkurtoje pagal direktyvą, siekiant padėti kurti internetu teikiamų produktų ir paslaugų pasiūlą tarpvalstybiniu mastu.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, COM(2012) 11, 2012 1 25 || Priėmus reglamentą Komisija padės valstybėms narėms užtikrinti tinkamą įgyvendinimą ir taikymą vietoje.

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB || Komisija teikia platesnio masto perkėlimo paramą per valstybių narių ekspertų susitikimus ir rengdama gaires, kad už vykdymą atsakingoms institucijoms būtų lengviau skaitmeninėje srityje teisingai įgyvendinti Direktyvoje 2011/83/ES išdėstytus informacijos teikimo reikalavimus.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teisės, COM(2011) 635, 2011 10 11 || Priėmus reglamentą Komisija teiks paramą, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas ir taikymas vietoje.

Energetika || 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (Elektros energijos direktyva) || Perkėlimo data buvo 2011 m. kovo 3 d. Šiuo metu atliekamas išsamus priemonių, apie kurias pranešta, tyrimas. Tačiau 13 valstybių narių neužbaigė direktyvos perkėlimo ir Komisija imasi reikiamų veiksmų. Be to, Komisija toliau su nacionalinėmis institucijomis, įskaitant nacionalines energetikos reguliavimo institucijas, svarsto tinkamo direktyvos įgyvendinimo ir taikymo klausimus.

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti direktyvą 2003/55/EB (Dujų direktyva) || Perkėlimo data buvo 2011 m. kovo 3 d. Šiuo metu atliekamas išsamus priemonių, apie kurias pranešta, tyrimas. Tačiau 12 valstybių narių neužbaigė direktyvos perkėlimo ir Komisija imasi reikiamų veiksmų. Be to, Komisija toliau su nacionalinėmis institucijomis, įskaitant nacionalines energetikos reguliavimo institucijas, svarsto tinkamo direktyvos įgyvendinimo ir taikymo klausimus.

2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Direktyvą 93/76/EEB || Direktyvą perkėlė visos valstybės narės, tačiau nagrinėjama daug skundų, todėl galima daryti prielaidą apie galimas atitikties problemas. Direktyvos įgyvendinimas reguliariai svarstomas su valstybėmis narėmis tiek dvišaliu pagrindu, tiek imantis dvišalių veiksmų. Komisija rengia ataskaitą apie valstybių narių pažangą įgyvendinant nacionalinius orientacinius tikslinius rodiklius; taip pat bus svarstomi ir platesni įgyvendinimo klausimai. Siūloma Efektyvaus energijos naudojimo direktyva siekiama toliau apibrėžti tam tikras Direktyvos 2006/32/EB nuostatas, kad būtų palengvintas jų įgyvendinimas.

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) || Perkėlimo datos: 2012 m. liepos 9 d. ir 2013 m. sausio 9 d. (priklauso nuo nuostatų). Praėjus terminams Komisija sistemiškai tikrins perkėlimą. Įgyvendinimo parama bus užtikrinama teikiant rekomendacinius dokumentus, reguliariai rengiant dvišalius susitikimus su valstybėmis narėmis ir ekspertų grupių susitikimus.

Pagal Bendrosios rinkos aktą Europos Komisijos siūlomos priemonės, kurias Parlamentas ir Taryba įsipareigojo svarstyti pirmiausiai ir kurių atžvilgiu Komisija teiks didesnę perkėlimo ir (arba) įgyvendinimo paramą

1. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos rizikos kapitalo fondų, 2011 12 7, COM(2011) 860 galutinis, 2011/0417 (COD).

2. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą, 2011 12 19, COM(2011) 883 galutinis, 2011/0435 (COD).

3. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo užtikrinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, 2011 4 13, COM(2011) 215 galutinis, 2011/0093 (COD).

4. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Direktyva dėl vartotojų GAS), 2011 11 29, COM(2011) 793 galutinis, 2011/0373 (COD). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų GES), 2011 11 29, COM(2011) 794 galutinis, 2011/0374 (COD).

5. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/105/EB ir 2009/23/EB, 2011 6 1 COM(2011) 315 galutinis, 2011/0150 (COD).

6. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė, 2011 10 19, COM(2011) 665 galutinis, 2011/0302 (COD). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB, 2011 10 19, COM/2011/0658 galutinis, 2011/0300 (COD). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, 2011 10 19, COM/2011/0650 galutinis, 2011/0294 (COD). Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB, 2011 10 19, COM/2011/0657 galutinis, 2011/0299 (COD).

7. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninio identifikavimo ir patikėjimo paslaugų vykdant elektroninius sandorius vidaus rinkoje, 2012 6 4, COM/2012/238.

8. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio verslumo fondų, 2011 12 7, COM(2011) 862 galutinis, 2011/0418 (COD).

9. Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 2011 4 13, COM(2011) 169 galutinis, 2011/0092 (CNS).

10. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo, Briuselis, 2012 3 21, COM(2012) 131 final, 2012/0061 (COD). Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento dėl naudojimosi teise imtis kolektyvinių veiksmų atsižvelgiant į įsisteigimo ir paslaugų teikimo laisves, 2012 3 21, COM(2012) 130 final, 2012/0064 (APP).

11. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, 2011 10 25, COM(2011) 684 galutinis, 2011/0308 (COD).

12. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų, 2011 12 20, COM(2011) 896 galutinis, 2011/0438 (COD).

[1]       Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bendrosios rinkos veiksmingumo užtikrinimas – 2011 m. metinė valdysenos patikra“, SWD(2012) 25 final, 2012 2 24.

[2]       Pavyzdžiui, žr. Komisijos darbinį dokumentą „Bendroji rinka žmonių akimis. Trumpa gyventojų ir įmonių nuomonių apžvalga: 20 probleminių sričių, SEC(2011) 1003 galutinis, 2011 8 16.

[3]       Komunikatas dėl Paslaugų direktyvos įgyvendinimo. Partnerystė siekiant augimo paslaugų sektoriuje 2012–2015 m., COM(2012) 261.

[4]       Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupė administracinei naštai mažinti ataskaita, 2011 m. lapkričio 15 d.

[5]       2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl valdysenos ir dalyvavimo bendrojoje rinkoje (2010/2289 INI) ir 2010 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos kūrimo vartotojų ir piliečių naudai (2010/2011 INI).

[6]       Nepakankamo perkėlimo rodiklis – laiku į nacionalinę teisę neperkeltų direktyvų skaičius.

[7]       Nepakankamos atitikties rodiklis – tai skaičius direktyvų, dėl kurių neatitikties pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros.

[8]       Atsižvelgdama į augimo svarbą, Komisija mano, kad naujų priede nurodytų teisės aktų atžvilgiu valstybės narės turėtų žengti toliau nei numatyta susitarime, kuris nurodytas 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų (2011/C 369/02).   

[9]       Skaičiuojant nuo datos, kai Komisija siunčia oficialų raštą apie ikiteisminio nagrinėjimo etapą.

[10]     Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais sudėtingais atvejais ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis gali būti pagrįstas (žr. Bylą C-278/01, Komisija prieš Ispaniją, 2003 m. lapkričio 25 d., visų pirma 43 ir tolesnius punktus.

[11]     Plg. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“, COM(2011) 803 galutinis, 2011 11 23.

[12]     Žr. 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių bendrosios rinkos veikimui gerinti (2009/524/EB) ir Komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“, COM(2011) 206 galutinis, 2011 4 14.

[13]     Žr. Komunikatą „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“, COM(2010) 543 galutinis, 2010 10 8, ir Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisės aktų leidybos (2003/C 321/01).

[14]     Žr. Ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (žr. pirmiau).

[15]     Pvz., Piliečių energetikos forumas.

[16]     Tuo tikslu valstybės narės turėtų toliau kurti vieno langelio sistemas (žr. šiandien priimtą Paslaugų įgyvendinimo ataskaitą).

[17]     Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą COM(2011) 522.

[18]     Taip pat žr. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų.

[19]     Žr. Komisijos darbinį dokumentą „Veiksmingo problemų sprendimo bendrojoje rinkoje gerinimas. Visų SOLVIT tinklo teikiamų galimybių išnaudojimas minint jo dešimtmetį“, SWD(2012) 33 final, 2012 2 24.

[20]     Žr. 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų ir Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo, COM(2011) 793 galutinis.

[21]     Žr. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo, COM(2011) 794 galutinis.

[22]     2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

[23]     Žr. 2009 m. birželio 29 d. Komisijos rekomendaciją dėl priemonių, skirtų bendrosios rinkos veikimui gerinti, 2009/524/EB.

[24]             Produktų rinkos stebėsena, Europos Komisija, Ekonomikos ir finansinių reikalų generalinis direktoratas (2010b).

[25]             Siūloma metodika ir jos kiekybiniai rezultatai bus išsamiai pristatyti tyrime „Nedarnos Europoje kaina“, kurį šiuo metu Komisijai rengia bendrovės London Economics ir PriceWaterhousCoopers (techninę priežiūrą vykdo Europos politinių patarėjų biuras BEPA) ir kuris bus paskelbtas 2012 m. rudenį.

[26]     NACE klasifikacija, dviejų skaitmenų lygmuo.