52011PC0888

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje[1] ir Jungtinių Tautų susitarime dėl žuvų išteklių[2] pakrantės valstybėms ir valstybėms, kurių laivynai žvejoja šiuos išteklius gretimose atvirosiose jūrose, nustatomas reikalavimas bendradarbiauti atsakingai valdant tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklius ir toli migruojančių žuvų rūšių išteklius, kad būtų užtikrintas ilgalaikis šių išteklių tvarumas, šiuo tikslu organizuojant tiesiogines tarpusavio konsultacijas ar šią veiklą vykdant atitinkamose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (angl. RFMO).

Susitarti dėl tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių ir toli migruojančiųjų žuvų rūšių išteklių valdymo dažnai būna sunku ir šio susitarimo neįmanoma sudaryti be nuoširdžių visų atitinkamų valstybių bendradarbiavimo pastangų. Tam tikroms valstybėms ėmus taikyti vienpuses priemones ir nesirūpinant parengti sutartų priemonių, atitinkami žuvų ištekliai gali būti smarkiai išeikvoti net tuo atveju, jeigu kitos valstybės sumažintų savo žvejybos pastangas.

ES yra pelninga rinka, į kurią tiekiami žuvininkystės produktai, todėl jai tenka ypatinga atsakomybė užtikrinant minėto įpareigojimo bendradarbiauti vykdymą. Siekiant sukurti nuo netausios žvejybos tolesnio vykdymo atgrasančias priemones ES būtina suteikti galimybes imtis veiksmingų priemonių prieš valstybes, nenorinčias sąžiningai bendradarbiauti priimant sutartas valdymo priemones ar atsakingas už priemones ir praktiką, kurias taikant pernelyg išnaudojami žuvų ištekliai. Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti paslankų ir veiksmingą prekybos ir kitokio pobūdžio priemonių naudojimo mechanizmą, taikomą susiklosčius pirmiau apibūdintoms aplinkybėms. Šiomis priemonėmis turėtų būti skatinamas atitinkamų valstybių bendradarbiavimas priimant atitinkamas ir, kai įmanoma, sutartas tam tikrų žuvų išteklių išsaugojimo priemones siekiant užtikrinti tinkamiausią jų naudojimą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAI

Rengiant kasmetines konsultacijas su ES nepriklausančiomis pakrantės valstybėmis dėl bendro intereso žuvų išteklių valdymo, atsiranda galimybė pasitarti su suinteresuotosiomis šalimis dėl to, kokių reikėtų imtis priemonių tais atvejais, kai tam tikra trečioji valstybė nėra nusiteikusi bendradarbiauti. Apskritai suinteresuotosios šalys Komisijos prašo priimti prekybos apribojimus ir kitokio pobūdžio priemones, kuriomis šios šalys būtų priverčiamos įsitraukti į reikšmingas derybas ir ieškoti sąžiningo sprendimo, užtikrinančio bendro intereso žuvų išteklių tvarumą.

Prieš pradedant rengti šio pasiūlymo poveikio vertinimą buvo surengtos tikslinės konsultacijos dėl prekybos ir kitokio pobūdžio priemonių, kuriomis trečiosios valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, būtų verčiamos sumažinti žvejybos intensyvumą. Didesnioji suinteresuotųjų šalių dalis, išskyrus galbūt perdirbimo pramonės atstovus, neabejotinai pritarė siūlymui taikyti su prekyba susijusias ir kitokio pobūdžio priemones.

Parengtas šio pasiūlymo poveikio vertinimas, kurio santrauka yra pridedama prie šio pasiūlymo. Rengiant poveikio vertinimą iš esmės nagrinėtas priemonių, aprėpiančių nuo įprastinės veiklos scenarijaus iki visiško atitinkamų žuvų ir žuvininkystės produktų importo draudimo, poveikis aplinkai ir ekonominis bei socialinis poveikis, taip pat ne tik su prekyba ir teisėkūros požiūriais susijusios priemonės. Poveikio vertinimo išvada yra ta, kad būtų tikslinga ES nustatyti tvarką, pagal kurią būtų galima greitai priimti priemones, visų pirma susijusias su prekyba. Priemonės būtų taikomos valstybėms, kurios leidžia žvejybą vykdyti netausiai ir keliant grėsmę žuvų išteklių išsaugojimui. Poveikio vertinime taip pat pasiūlyta galima priemonės forma ir turinys. Rengiant priemonę paaiškėjo, kad teisiniu pagrindu turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 207 straipsnis, nes reglamentu visų pirma siekiama skatinti žuvų išteklių išsaugojimą ir nagrinėjamos įvairios priemonės nėra susijusios vien su prekyba.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

1 straipsnyje apibrėžtas pagrindinis reglamento tikslas: nustatyti tvarką, kurią taikant būtų galima imtis nešališkų, ekonomiškai veiksmingų priemonių siekiant skatinti žuvininkystės tvarumą.

2–5 straipsniuose aprašoma, kokių valstybių atžvilgiu bus imtasi šių priemonių (valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą), skirtingi galimų priimti priemonių tipai ir sąlygos, į kurias atsižvelgiant sprendžiama, kur ir kada šias priemones galima priimti. 4 straipsnyje visų pirma nustatoma, kad priemonės turi būti priimtos kaip Komisijos įgyvendinimo aktai (apskritai būtų taikoma nagrinėjimo procedūra). Jeigu minimas reikalavimas, kad priemonės būtų suderintos su ES tarptautiniais įsipareigojimais, turima omenyje suderinamumas su ES įpareigojimais pagal PPO susitarimą, ypač kalbant apie prekybos apribojimus.

6 straipsnyje apibrėžiami tam tikri privalomi proceso etapai, kurie turi būti įveikti prieš priimant priemones valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu. Šiais etapais atitinkamoms valstybėms turėtų būti suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją ir pakoreguoti savo veiksmus. 7 straipsnyje nustatomas priemonių taikymo laikotarpis atsižvelgiant į atitinkamų valstybių priimtus taisomuosius veiksmus.

8 straipsnyje apibrėžtas Komisijai reglamentą padėsiantis įgyvendinti komitetas.

9 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas įsigalioja 20 dieną nuo jo paskelbimo.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikio biudžetui nėra.

2011/0434 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl priemonių, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, taikymo siekiant išsaugoti žuvų išteklius

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (toliau – UNCLOS) ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių bei toli migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – „JT susitarimas dėl žuvų išteklių“) nustatoma, kad valdant tam tikrus tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklius bei toli migruojančių žuvų rūšių išteklius visos valstybės, kurių laivynai žvejoja šiuos išteklius, turi bendradarbiauti. Šį bendradarbiavimą galima organizuoti per regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (angl. RFMO) arba, jeigu atitinkami ištekliai nepriklauso jokios RFMO kompetencijai, nustatant ad hoc tvarką, kurios laikosi žvejyba suinteresuotos valstybės;

(2) jeigu trečiosios valstybės, kurios yra suinteresuotos žuvininkystės veikla, susijusia su šių valstybių ir Sąjungos bendro intereso žuvų ištekliais, vykdo žuvininkystės veiklą tinkamai neatsižvelgdamos į galiojančius žvejybos metodus ir (arba) teises, pareigas ar kitų valstybių ir Sąjungos interesus ir taip kelia grėsmę išteklių tvarumui, nebendradarbiauja su Sąjunga valdant šiuos išteklius, turėtų būti priimtos specialios priemonės siekiant skatinti šias valstybes prisidėti prie išteklių išsaugojimo;

(3) žuvų ištekliai turėtų būti laikomi tvarios būklės, jeigu yra nuolat išlaikomas arba viršijamas toks jų dydis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, kaip nurodyta UNCLOS 61 straipsnio 3 dalyje ir 119 straipsnio 1 dalyje bei JT susitarimo dėl žuvų išteklių 5 straipsnio b punkte;

(4) būtina apibrėžti sąlygas, į kurias atsižvelgiant valstybę būtų galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, ir jos atžvilgiu taikyti šio reglamento priemones, įskaitant procesą, kuriuo toms valstybėms suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją ir užtikrinama galimybė priimti taisomuosius veiksmus;

(5) be to, privaloma priemonių, kurių galima imtis valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu, tipą ir nustatyti bendrąsias šių priemonių priėmimo sąlygas, kad jos būtų grindžiamos objektyviais kriterijais, būtų nešališkos, ekonomiškai veiksmingos, suderintos su tarptautine teise, ypač su Susitarimu dėl Pasaulio prekybos organizacijos steigimo;

(6) taikant šias priemones turėtų būti siekiama panaikinti paskatas valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, laivynams žvejoti bendro intereso žuvų išteklių žuvis. To galima pasiekti, pvz., apribojant žuvininkystės produktų, sužvejotų laivais, kurie vykdė bendro intereso išteklių, žuvų žvejybą, apie tai žinant valstybei narei, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, importą, ribojant šiems laivams teikiamas uosto paslaugas ar užtikrinant, kad vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą, apie kurią žino valstybė, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, nebūtų naudojami Sąjungos žvejybos laivai ar Sąjungos žvejybos įranga;

(7) siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią Sąjungos veiklą išsaugant žuvų išteklius būtina atsižvelgti į 2008 m. rugsėjo 29 d. Reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti[4], nustatytas priemones;

(8) būtina pasirūpinti, kad prieš priimant šias priemones būtų įvertintas tikėtinas jų poveikis aplinkai, prekybai, taip pat ekonominis bei socialinis poveikis;

(9) pagal šį reglamentą priimtas priemones turėtų būti nustojama taikyti, jeigu valstybė, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, priėmė būtinas priemones siekdama prisidėti prie bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimo;

(10) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šiais įgaliojimais turėtų būti vykdomi įgyvendinimo aktais, kuriais pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[5], 2 straipsnio 2 dalį numatyta nagrinėjimo procedūra. Tačiau skubos sumetimais sprendimai dėl priemonių taikymo nutraukimo pagal minėto reglamento 8 straipsnį turėtų būti priimami kaip nedelsiant taikomi įgyvendinimo aktai;

(11) Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, jeigu tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su pagal šį reglamentą priimtų priemonių taikymo pabaiga, šiuos aktus būtina priimti neatidėliotinai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatoma su trečiųjų valstybių vykdoma žuvininkystės veikla ir jų politika susijusių priemonių priėmimo sistema, kuria siekiama užtikrinti ilgalaikį Europos Sąjungos ir šių trečiųjų valstybių bendro intereso žuvų išteklių tvarumą.

2. Pagal šį reglamentą priimtas priemones galima taikyti visais atvejais, kai kartu valdant bendro intereso žuvų išteklius būtina bendradarbiauti su Sąjunga, taip pat kai šis bendradarbiavimas vykdomas per regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją ar panašią įstaigą.

2 straipsnis Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos apibrėžtys:

(a) bendro intereso žuvų ištekliai – žuvų ištekliai, dėl kurių geografinio pasiskirstymo juos žvejoti gali tiek valstybių narių, tiek ir trečiųjų valstybių laivynai ir kuriuos valdant būtinas šių trečiųjų valstybių ir Sąjungos bendradarbiavimas;

(b) susijusios žuvų rūšys – vykdant mišriąją žvejybą, kartu su bendro intereso išteklių žuvimis sužvejojamų žuvų rūšys;

(c) mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos žvejybos įrankiais;

(d) regioninė žvejybos valdymo organizacija – paregionio, regioninė ar panaši organizacija, turinti pagal tarptautinę teisę pripažįstamą kompetenciją nustatyti gyvųjų jūrų išteklių, kurie jai buvo priskirti ją įkuriančia konvencija arba susitarimu, išsaugojimo ir valdymo priemones;

(e) importas – žuvų ar žuvininkystės produktų įvežimas į Sąjungos teritoriją, įskaitant perkrovimo Sąjungos teritorijoje esančiuose uostuose tikslu;

(f) perkrovimas – visų žvejybos laive esančių žuvų ar žuvininkystės produktų arba jų dalies perkrovimas į kitą žvejybos laivą;

(g) didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką.

3 straipsnis Valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą

1. Trečiąją valstybe galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, jeigu

(a) ši trečioji valstybė nebendradarbiauja su Sąjunga valdant bendro intereso žuvų išteklius ir laikantis visų Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų arba 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių bei toli migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo nuostatų ir

(b) ši trečioji valstybė

(a) nepriėmė jokių žuvininkystės valdymo priemonių, arba

(b) šias priemones priėmė tinkamai neatsižvelgusi į kitų šalių, įskaitant Europos Sąjungą, teises, interesus ir pareigas ir jas taikant kartu su priemonėmis, kurias savarankiškai arba bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis priėmė Sąjunga, dėl žvejybos veiklos taip sumažėtų žuvų išteklių dydis, kad nebebūtų užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis.

2. 1 dalies b punkto ii papunkčio tikslais išteklių dydis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, nustatomas remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

4 straipsnis Priemonės, kurias galima priimti valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu

1. Įgyvendinimo aktais Komisija valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu gali priimti šias priemones:

(a) nustatyti valstybes, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą;

(b) nustatyti, jeigu reikia, konkrečius laivus ar laivynus, kuriems taikomos tam tikros priemonės;

(c) nustatyti kiekybinius žuvų ir žuvininkystės produktų, pagamintų iš bendro intereso išteklių žuvų, sužvejotų kontroliuojant valstybei, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, arba savo sudėtyje turinčių tokių žuvų, kiekybinius importo į Sąjungą apribojimus;

(d) nustatyti bet kokių susijusių rūšių žuvų ir žuvininkystės produktų, pagamintų iš šių žuvų arba savo sudėtyje turinčių šių žuvų, jeigu jos sužvejotos vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant valstybei, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, kiekybinius importo į Sąjungą apribojimus; šiuo atveju Komisija apibrėžia atitinkamus metodus, taikytinus nustatant, kuriems sužvejotiems žuvų kiekiams yra taikoma priemonė;

(e) nustatyti apribojimus naudotis Sąjungos uostais su valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejyba, vėliavomis plaukiojantiems laivams, žvejojantiems bendro intereso žuvų išteklius, ir laivams, gabenantiems bendro intereso išteklių žuvis ir iš jų gautus žuvininkystės produktus, kuriuos sužvejojo su valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, vėliavomis plaukiojantys laivai ar su kita vėliava plaukiojantys laivai, kuriems šios valstybės suteikė leidimą; šie apribojimai netaikomi susiklosčius force majeure aplinkybėms ar ištikus nelaimei, kaip apibrėžta UNCLOS (force majeure ar nelaimė) 18 straipsnyje, kai reikia teikti su šių situacijų pasekmių šalinimu tiesiogiai susijusias paslaugas;

(f) uždrausti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams pirkti su valstybės, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;

(g) uždrausti su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus perregistruoti valstybėse, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą;

(h) uždrausti valstybėms narėms išduoti leidimą sudaryti frachtavimo susitarimus su valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, ekonominės veiklos vykdytojais;

(i) uždrausti eksportuoti į valstybės, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ar žvejybos įrangą ir vartojimo reikmenis, būtinus žvejojant bendro intereso išteklių žuvis;

(j) uždrausti valstybių narių piliečiams su valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, piliečiais sudaryti privačius prekybos susitarimus, kuriais su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams būtų suteikiama galimybė naudotis šių valstybių žvejybos galimybėmis;

(k) uždrausti bendras žvejybos operacijas, kurias vykdo su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su valstybės, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, vėliava plaukiojantys žvejybos laivai;

2. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

5 straipsnis Pagal šį reglamentą priimtoms priemonėms taikomi bendrieji reikalavimai

1. Pagal šį reglamentą priimtos priemonės:

(a) turi būti susijusios su bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimu;

(b) taikomos kartu su Sąjungos laivams nustatytais žvejybos apribojimais ar su gamybos ar vartojimo apribojimais, taikomais tų rūšių, dėl kurių pagal šį reglamentą priimtos priemonės, žuvims ir žuvininkystės produktams, pagamintiems iš šių žuvų ar kurių sudėtyje yra šių žuvų. Šiuos apribojimus susijusių rūšių žuvims galima taikyti tik tuo atveju, kai jos sužvejotos vykdant bendro intereso žuvų išteklių žvejybą;

(c) suderinamos su tarptautiniais susitarimais, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga, ir bet kokiomis kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis nustatytais įpareigojimais.

2. Priimant priemones pagal šį reglamentą atsižvelgiama į pagal Reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 jau priimtas priemones.

3. Pagal šį reglamentą priimtų priemonių neleidžiama taikyti taip, kad būtų galima savavališkai arba nepagrįstai diskriminuoti valstybes, kuriose arba kad būtų paslėptai apribojama tarptautinė prekyba.

4. Pagal šį reglamentą priimdama priemones Komisija įvertina trumpalaikį ir ilgalaikį šių priemonių poveikį aplinkai, prekybai, ekonominį ir socialinį poveikį bei su jų įgyvendinimu susijusią administracinę naštą.

5. Pagal šį reglamentą priimant priemones numatoma atitinkama jų vykdymo užtikrinimo sistema, kurią taiko kompetentingos institucijos.

6 straipsnis Procedūros, taikomos prieš priimant priemones, valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu

1. Jeigu Komisija laiko būtina priimti priemones pagal 4 straipsnį, Komisija atitinkamai valstybei praneša apie ketinimą ją priskirti prie valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą.

2. Į šį pranešimą įtraukiama informacija apie šios valstybės priskyrimo prie valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, priežastis ir apibūdinamos galimos priemonės, kurias pagal šį reglamentą būtų galima imtis tos valstybės atžvilgiu.

3. Prieš priimdama priemones pagal 4 straipsnį Komisija atitinkamai trečiajai valstybei suteikia tinkamą galimybę raštu pateikti atsakymą į pranešimą ir imtis ištaisomųjų veiksmų.

7 straipsnis Priemonių taikymo valstybių, kurios leidžia vykdyti netausią žvejybą, atžvilgiu laikotarpis

1. Pagal šį reglamentą priimtos priemonės nustojamos taikyti valstybei, kuri leidžia vykdyti netausią žvejybą, priėmus atitinkamas taisomąsias bendro intereso žuvų išteklių valdymo priemones:

(a) dėl kurių susitarta atsižvelgiant į konsultacijas su Sąjunga ir, jeigu reikia, su kitomis atitinkamomis valstybėmis, arba

(b) kurios nemažina ES savarankiškai ar kartu su kitomis valstybėmis priimtų atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo priemonių poveikio.

2. Įgyvendinimo aktais Komisija nustato, ar įvykdytos 1 dalyje nurodytos sąlygos ir, jeigu reikia, nusprendžia, ar pagal 4 straipsnį priimtų priemonių taikymas turi būti nutrauktas. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

              Jeigu būtina imtis su nenumatyta ekonomine ir socialine triktimi susijusių tinkamai pagrįstų skubių priemonių, Komisija priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad pagal 4 straipsnį priimtų priemonių taikymas nutraukiamas. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

8 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama raštu, ši nuomonės gavimo raštu procedūra nutraukiama be jokio rezultato, jeigu nuomonės pareiškimo laikotarpiu taip nusprendžia komiteto pirmininkas ar paprastoji komiteto narių dauguma paprašo nutraukti šią procedūrą.

3. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis taikomas kartu su šio reglamento 5 straipsniu.

9 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija.

[2]               1995 m. rugpjūčio 4 d. susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių bei toli migruojančiųjų žuvų rūšių išteklių išsaugojimu ir valdymu, įgyvendinimo.

[3]               OL C, , p..

[4]               OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

[5]               OL L 55, 2011 2 28, p. 13.